52005PC0261

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.7.2005

KOM(2005) 261 galutinis

2005/0130 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių

(pateikta Komisijos) {SEK(2005) 809}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai 25 skirtingų lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių sistemų buvimas ES sukuria tokias mokestines kliūtis, kaip dvigubas apmokestinimas, automobilių pervežimo į kitą valstybę apmokestinimas, taip pat iškreipimai ir neefektyvumai, tuo trukdydamas normaliam vidaus rinkos veikimui. Šiuo metu Europos piliečiai turi mokėti dvigubą registracijos mokestį (RM), atlikti sudėtingas administracines procedūras, patiria papildomas išlaidas, gaišta laiką ir susiduria su kitomis kliūtimis, trikdančiomis laisvą jų lengvųjų automobilių judėjimą Bendrijoje. Dideli lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių sistemų skirtumai daro neigiamą įtaką automobilių pramonės gebėjimui gauti tą naudą, kurios buvo tikėtasi iš veikimo vienoje bendroje rinkoje. Dabartinis lengvųjų automobilių rinkos susiskaidymas trukdo automobilių pramonei naudotis masto ekonomikos teikiamais privalumais ir visai vidaus rinkai gaminti lengvuosius automobilius su panašiomis techninėmis charakteristikomis. Dėl to ženkliai skiriasi automobilių kainos iki apmokestinimo ir sumokėjus visus vartojimo mokesčius. Lengvieji automobiliai taip pat yra vienas iš pagrindinių CO2 dujų išmetimo į atmosferą šaltinių ir dėl šios priežasties yra ypatingai svarbūs ES aplinkosaugos tikslams, visų pirma siekiant įgyvendinti Kijoto protokole numatytus ES įsipareigojimus aplinkosaugos srityje. Fiskalinės priemonės sudaro vieną iš trijų Bendrijos strategijos, skirtos sumažinti lengvųjų automobilių išmetamų CO2 dujų kiekį, ramsčių. Optimalus fiskalinių priemonių panaudojimas ir automobilių pramonės prisiimti įsipareigojimai (Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA, Association de Consructeurs Europeens d' Automobiles), Japonijos automobilių gamintojų asociacija (JAMA, Japan Automobile Manufacturers Association) ir Korėjos automobilių gamintojų asociacija (KAMA, Korea Automobile Manufacturers Association)) bei vartotojų informavimas, yra pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti Bendrijos tikslą vėliausiai iki 2010 m. sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį iki 120 g/km . Taigi šiuo pasiūlymu siekiama dviejų tikslų: pagerinti vidaus rinkos veikimą ir įgyvendinti Bendrijos strategiją, skirtą sumažinti lengvųjų automobilių išmetamų CO2 dujų kiekį. Pasiūlymu nesiekiama įvesti naujų mokesčių lengviesiems automobiliams, o tik pertvarkyti šiuos mokesčius, jei valstybės narės juos taiko, neįpareigojant jų įvesti naujų mokesčių. |

Bendrosios aplinkybės Tinkamam vidaus rinkos veikimui lengvųjų automobilių srityje kyla rimtų problemų. Neproporcingi RM lygiai ženkliai prisideda prie kainos iki apmokestinimo skirtumų valstybių narių rinkose, yra didelių mažmeninių automobilių kainų priežastis ir dėl jų mažas pajamas gaunantiems piliečiams sunkiau pasikeisti senus automobilius į naujus. Šiuo metu taikomo RM dydis labai skiriasi, o mokesčio dydis kraštutiniais atvejais svyruoja nuo nulio iki 180 % automobilio kainos prieš apmokestinimą. Imant konkrečius skaičius, 1999 m. RM vidutiniškai svyravo tarp 15 659 EUR ir 267 EUR. Metinių naudojimo mokesčių (MNM) bazės paprastai taip pat labai skiriasi ir, imant konkrečius skaičius, 1999 m. šis mokestis svyravo nuo 30 EUR iki 463 EUR už automobilį. Pagal Komisijos turimą informaciją RM taiko dauguma valstybių narių, o MNM taiko 21 valstybė narė. Kadangi Bendrijos teisės aktai šio klausimo nereglamentuoja, vienintelė likusi priemonė piliečių problemoms spręsti yra Teisingumo Teismo praktika, visų pirma besiremianti bendraisiais EB sutarties principais. Transportui tenka 28 % viso išmetamo CO2 dujų kiekio. Kelių transportui tenka 84 % viso su transportu susijusio išmetamo CO2 dujų kiekio, iš kurio daugiau kaip pusė tenka lengviesiems automobiliams. Tikroji fiskalinių priemonių panaudojimo paskirtis siekiant Bendrijos tikslo − 120 g CO2 vienam kilometrui − yra Bendrijos strategijos pagrindas. Fiskalinės priemonės yra stipri skatinamoji priemonė, kuri, pavyzdžiui, greitina automobilių parko atsinaujinimą ir daro poveikį vartotojų elgesiui skatindama juos pasirinkti mažiau degalų sunaudojančius lengvuosius automobilius. 2002 m. rugsėjo mėnesį Komisija savo komunikate (KOM(2002) 431) Tarybai ir Europos Parlamentui diskusijoms pateikė keletą politikos galimybių dėl būsimų veiksmų lengvųjų automobilių apmokestinimo Europos Sąjungoje srityje. Komisija paskelbė, kad, vadovaudamasi šiame komunikate išdėstytais principais ir atsižvelgdama į konsultacijų rezultatus, ji pateiks pasiūlymą dėl Bendrijos teisės aktų tam tikrose srityse, kurios galėtų būti geriau tvarkomos Bendrijos lygiu. Konsultacijos su Taryba, Europos Parlamentu, automobilių pramone ir pagrindiniais suinteresuotais asmenimis, kurių tikslas buvo apibrėžti šia direktyva spręstinus klausimus, vyko nuo 2002 m. iki 2004 m. |

Pasiūlymo srityje egzistuojančios nuostatos Tarybos direktyvose 83/182/EEB ir 83/183/EEB buvo nustatytas ribotas Bendrijos teisės aktų nuostatų, apimančių kai kurias lengvųjų automobilių apmokestinimo sritis, skaičius. Kadangi nėra jokių kitų Bendrijos taisyklių, valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti nacionalines lengvųjų automobilių apmokestinimo nuostatas. Kita vertus, šios nuostatos turi atitikti pagrindinius EB sutarties principus ir, svarbiausia, prekyboje tarp valstybių narių nesukurti tarpvalstybinių formalumų bei gerbti nediskriminavimo principą. |

Atitikimas kitoms politikos kryptims Lengvieji automobiliai yra transporto priemonė, kuria naudojasi daug piliečių, norinčių įgyvendinti savo teisę laisvai judėti Bendrijoje. Mokestinės kliūtys sukelia problemų piliečiams, norintiems šią teisę įgyvendinti. Be to, fiskalinės nuostatos gali būti panaudotos kaip Bendrijos strategijos, skirtos sumažinti lengvųjų automobilių išmetamų CO2 dujų kiekį, įgyvendinimo priemonė ir tokiu būdu padėti įgyvendinti Bendrijos aplinkosaugos tikslus. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis Taip |

Konsultacijų metodai, pagrindiniai analizuotini sektoriai ir bendras respondentų aprašymas Konsultacijos su valstybėmis narėmis Tarybos darbo grupėje 2003 m. gegužės ir birželio mėn. ir Europos Parlamente (Ekonominių ir piniginių reikalų bei kituose komitetuose) nuo 2002 m. pabaigos iki 2003 m. lapkričio mėn. Nuolatinės konsultacijos su automobilių pramone (Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA, Association des constructeurs européens d'automobiles)) ir vartotojų asociacija (AIT/FIA). Viešos konsultacijos tinklapyje nuo 2004 m. liepos mėn. iki rugsėjo mėn. |

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Gautų atsakymų santrauka yra pateikiama TAXUD tinklapyje: http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/common/consultations/tax/article_969_en.htm. Beveik 95 % respondentų manė, kad 25 skirtingų mokesčių sistemų veikimas sukuria mokestines kliūtis ir trukdo normaliam vidaus rinkos veikimui. Daugiau nei 96 % respondentų mano, kad bendros lengvųjų automobilių apmokestinimo taisyklės, priimtos Bendrijos lygiu, yra reikalingos ir daugiau nei 93 % mano, kad jose turėtų būti nurodyta, kaip spręsti aplinkosaugos problemas. Konsultacijai pateikta 2 040 atsakymų, iš kurių 46 buvo iš asociacijų (atstovaujančių daug didesnį piliečių skaičių) ir 8 iš oficialių institucijų. Didelio palaikymo sulaukė pasiūlymas dėl laipsniško registracijos mokesčio panaikinimo, pereinamuoju laikotarpiu, trunkančiu nuo penkių iki dešimties metų, taikant grąžinimo sistemą, ir naujo mokesčio, susijusio su išmetamo CO2 kiekiu, įvedimas. Rengiant šį pasiūlymą buvo atsižvelgta į patarimus dėl naujo teisės akto priėmimo iniciatyvos turinio. |

Specialaus tyrimo atlikimas ir jo taikymas |

Aptariamos mokslo ir (arba) tyrimo sritys 1) 2001 m. lapkritį buvo paskelbta studija dėl fiskalinių priemonių panaudojimo mažinant naujų lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį (COWI studija). Į šią studiją buvo įtraukti pagal atskirus modelius atlikti apskaičiavimai, kuriais siekiama įvertinti, kokia apimtimi su automobiliais susiję mokesčiai (visų pirma registracijos mokesčiai ir metiniai naudojimo mokesčiai) gali būti efektyvia priemone siekiant sumažinti naujų automobilių išmetamo CO2 kiekį iki Bendrijos strategijoje nustatyto 120 g/km kiekio. 2) 2002 m. sausio mėn. automobilių apmokestinimo tam tikrose ES valstybėse narėse studijoje (TIS studija) įvertintos kliūtys vidaus rinkoje ir pateiktas aiškesnis dabartinės situacijos vaizdas, sumodeliuoti tikėtini pasikeitimai, kurie būtų atsakas į galimus apmokestinimo schemų pasikeitimus, ir pateikti siektini rezultatai bei rekomendacijos dėl priemonių, kurių reikėtų imtis atsižvelgiant į šiuos rezultatus. Kai kurių valstybių narių patirtis netaikant registracijos mokesčio ar taikant metinį naudojimo mokestį, apskaičiuojamą pagal lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį, taip pat buvo labai naudinga rengiant šį pasiūlymą. 3) Prireikus pagalbos buvo kreipiamasi į kitų Komisijos departamentų ekspertus, automobilių pramonės ir vartotojų asociacijas, o taip pat į valstybes nares, taikančias tokius pačius mokesčius kaip tie, kurie yra numatyti pasiūlyme. |

Naudojami metodai Sudarant pasiūlymo projektą buvo atsižvelgta į pateiktas nuomones. |

Pagrindinės organizacijos ir (arba) expertai, su kuriais konsultuotasi Automobilių pramonė (daugiausiai ACEA, JAMA), pagrindinės automobilių vartotojų asociacijos (AIT/FIA), ir finansų ekspertai iš valstybių narių bei ekspertai iš keleto Komisijos departamentų. |

Mokslinio tikrumo lygis: platus susitarimas. |

Ar buvo panaudotos ekspertų rekomendacijos Taip |

Ekspertų patarimų paskelbimas visuomenei Atskiros studijos ir 2002 m. Komunikatas yra pateikiamas TAXUD tinklapyje: http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/taxation/other_taxes/passenger_car/index_en.htm. |

Poveikio vertinimas Rengiant poveikio vertinimo ataskaitą buvo atsižvelgiama ir naudojamasi studijose nurodytomis politikos galimybėmis, rekomendacijomis dėl politikos, įtrauktomis į 2002 m. Komunikatą dėl lengvųjų automobilių apmokestinimo ES, o taip pat plačių konsultacijų, vykusių po šio komunikato paskelbimo, išvadomis. Buvo tiriamos keturios lengvųjų automobilių apmokestinimo galimybės; Pasiektų rezultatų santrauka yra tokia: 1 galimybė: Požiūris „Nieko nedarykim“. Tai paliktų visų sprendimų priėmimą valstybėms narėms ir Europos Teisingumo Teismui. Jei nebus imtasi jokių veiksmų, vidaus rinkos veikimas nepagerėtų bei kiltų rizika, kad nebus pasiektas Bendrijos tikslas sumažinti CO2 išmetimą iki 120 g/km iki 2010 m. 2 galimybė: šio požiūrio pagrindas bus tolimesnis rėmimasis dabar taikomais automobilių mokesčiais, tačiau įvedant registracijos mokesčio grąžinimo sistemą, tokiu būdu siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, kuris nėra pateisinamas vidaus rinkoje. Nors RM grąžinimo sistema padės bent kiek išspręsti dvigubo apmokestinimo problemą, bet ji tikrai nepadės spręsti kitų problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria piliečiai, automobilių pramonė ir prekyba. Kartu su mokesčių grąžinimo sistema turės būti nustatytas tam tikras skaičius Bendrijos taisyklių, kuriomis būtų nustatyti objektyvūs ir skaidrūs eksportuojamų ar į kitą valstybę narę nuolatinei registracijai išvežamų naudotų automobilių likutinės vertės apskaičiavimo metodai. Nors ši galimybė galėtų padaryti teigiamą ekonominį poveikį piliečiams, automobilių pramonei ir prekybai, tačiau ji neišspręs didžiosios dalies egzistuojančių kliūčių vidaus rinkoje ir nedarys teigiamo poveikio aplinkai. 3 galimybė: šiuo požiūriu siekiama įvesti bendrą ES lengvųjų automobilių apmokestinimo politiką, įskaitant visišką RM panaikinimą per dešimties metų laikotarpį, RM ir MNM bazių restruktūrizavimą įtraukiant į jas CO2 išmetimo faktorių ir sukuriant RM grąžinimo sistemą. Pagrindinė nauda, kurios tikimasi taikant 3 galimybę, yra ženklus vidaus rinkos veikimo pagerėjimas ir svarbus indėlis siekiant įgyvendinti Bendrijos aplinkosaugos tikslus. Vidaus rinkos atžvilgiu tikimasi, kad sumažės biurokratizmo, visiems rinkoje veikiantiems asmenims atsiras daugiau skaidrumo ir teisinio tikrumo, o tuo pačiu sumažės kliūčių laisvam prekių ir asmenų judėjimui. Automobilių pramonei bus duotas naujas impulsas gauti kuo daugiau naudos iš masto ekonomikos, padidės konkurencingumas ir, tam tikra apimtimi, užimtumas. Nacionalinės mokesčių sistemos bus suderintos, bent automobilių apmokestinimo bazės atžvilgiu. Tikimasi, kad principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas lengvųjų automobilių srityje ir fiskalinių priemonių, numatytų Bendrijos strategijoje dėl lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio sumažinimo, įgyvendinimas, sukurs naujas galimybes mažinti teršalų išmetimą. Be to, RM panaikinimas gali neturėti įtakos pajamoms, kadangi prarastos pajamos gali būti kompensuojamos palaipsniui ar lygiagrečiai kompensuojant iš RM gaunamas pajamas pajamomis, gaunamomis už MNM ir, jei būtina, kitomis fiskalinėmis priemonėmis pagal Tarybos direktyvą 2003/96/EB ir net įtraukiant naujas nuostatas dėl kelių mokesčio. Šios priemonės yra stabilesnis nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis, kadangi, priešingai nei RM, kuris duoda pajamas tik automobilio įsigijimo metu, jos neša pajamas biudžetui per visą lengvojo automobilio eksploatavimo laikotarpį. Aukštus RM tarifus taikančios valstybės narės pagal savo poreikius galės pereiti prie MNM taikymo vėliausiai iki 2016 m. Šios šalys, viena vertus, patirs išlaidų, susijusių su savo automobilių mokesčių sistemomis, ypač pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais, bet, antra vertus, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, jos gaus naudos dėl sumažėjusių automobilių mokesčių sistemos administravimo išlaidų. Ši galimybė ilgainiui nesudarys jokių papildomų administracinių išlaidų valstybėms narėms. Priešingai, kadangi dauguma valstybių narių jau taiko MNM, RM integravimas į minėtą mokestį sumažins administracijoms ir piliečiams tenkančią administracinę naštą, nes vietoje dviejų mokesčių bus mokamas tik vienas mokestis. Įgyvendinimo išlaidos pereinamuoju laikotarpiu bus gana nedidelės, kadangi į jas iš esmės yra įtraukti šiuo metu taikomos mokesčių sistemos pakeitimai ir jos ilgainiui bus kompensuojamos lėšomis sutaupytomis, panaikinant su RM susijusias administracines ir atitikties išlaidas. 4 galimybė: šiuo požiūriu siekiama įvesti bendrą ES lengvųjų automobilių mokesčių sistemą, panašią į tą, kuri buvo aptariama 3 galimybėje, su vieninteliu skirtumu, kad šiuo atveju nėra siekiama panaikinti RM, o tik palaipsniui sumažinti jį iki ne didesnio nei 10 % automobilio vertės iki apmokestinimo dydžio. Nors ši galimybė galėtų užtikrinti beveik tokį patį aplinkosauginį poveikį, kaip tas, kurio tikimasi pagal 3 galimybę, tačiau ji nepanaikintų visų kitų kliūčių, su kuriomis šiuo metu susiduria piliečiai ir pramonė. Piliečiai ir toliau susidurs su administracinėmis ir socialinėmis išlaidomis, susijusiomis su atitinkamomis biurokratinėmis procedūromis. Taip pat reikės spręsti kitas vidaus rinkos problemas, kaip pvz. RM grąžinimo sistema (kuri turės veikti tol, kol bus taikomas RM), tolesnis didelis automobilių rinkos susiskaldymas ir mokesčio vengimo rizikos kontrolė. Be to, pagal šią galimybę valstybė narė vis tiek susidurs su administracinėmis išlaidomis, susijusiomis su lygiagrečiu RM ir MNM sistemų taikymu, ir dėl RM jos pajamos vis dėlto sumažės. Galiausiai, ši galimybė padės iš dalies suderinti tarifus, o tuo bus pasiekta daugiau nei minimaliai reikalinga šiam tikslui pasiekti. |

Komisija atliko poveikio įvertinimą, kaip tai yra numatyta darbų programoje. Ataskaitą galima rasti TAXUD tinklapyje. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka Komisija grindžia savo pasiūlymą tomis į 2002 m. Komunikatą įtrauktų politikos sričių rekomendacijomis, kurias palaikė Europos Parlamentas, pagrindinės suinteresuotosios šalys ir visuomenė. Nesulaukusios pritarimo politikos sričių rekomendacijos nebuvo įtrauktos į pasiūlymą. Pasiūlymu siūloma įgyvendinti tris pagrindines priemones: 1. Registracijos mokesčio panaikinimas Šią priemonę palaikė beveik visi konsultacijų proceso dalyviai, kadangi registracijos mokesčiai yra vertinami kaip akivaizdi kliūtis laisvam automobilių judėjimui vidaus rinkoje ir neigiamai veikia Europos automobilių pramonės konkurencingumą. Bet koks sprendimas dėl RM išsaugojimo nepanaikins šių kliūčių. Pasiūlyme numatytas laipsniškas RM panaikinimas per pereinamąjį laikotarpį, trunkantį nuo penkių iki dešimties metų, tokiu būdu išvengiant pernelyg didelės mokestinės naštos automobilių vartotojams, kurie nusipirko automobilį ir sumokėjo didelį registracijos mokestį, ir kuriems vėliau tenka mokėti aukštesnius metinius naudojimo bei kuro mokesčius. Valstybės narės, kuriose taikomi aukšti registracijos mokesčiai, turėtų užtikrinti specialią apmokestinimo tvarką šiems automobiliams laikotarpiu, atitinkančiu vidutinį jų eksploatacijos laikotarpį. Be to, laipsniškas šios priemonės taikymas leistų užtikrinti pakankamą naudotų automobilių savininkų interesų apsaugą dėl staigaus šių automobilių prekinės vertės praradimo. Galiausiai, valstybėms narėms, taikančioms aukštą RM, suteikiama pakankamai laiko tam, kad jos atliktų struktūrinius pakeitimus savo automobilių mokesčių sistemose ir, atsižvelgiant į specifines jų automobilių rinkos sąlygas, galėtų kompensuoti pereinamojo laikotarpio išlaidas. 2. RM grąžinimo sistemos sukūrimas Nuostatos dėl šios sistemos sukūrimo turi būti taikomos tiems lengviesiems automobiliams, kurie buvo užregistruoti valstybėje narėje ir vėliau buvo eksportuoti ar visam laikui pergabenti į kitą valstybę narę. Šiai priemonei keliami du tikslai: visų pirma, ją taikant siekiama išvengti dvigubo registracijos mokesčio mokėjimo; antra, ja siekiama, kad mokesčiai būtų mokami atsižvelgiant į automobilio naudojimą atitinkamoje valstybėje narėje. Siekiant Europos piliečiams užtikrinti teisinį aiškumą ir skaidrumą, šiuo pasiūlymu siekiama pateikti sprendimą būtinumui nustatyti skaidrius ir objektyvius realios naudotų automobilių likutinės vertės nustatymo kriterijus ir taisykles, o tuo pačiu sukurti sąžiningesnį įvežamų ir išvežamų automobilių RM likučio apskaičiavimo pagrindą. Į pasiūlymą taip pat yra įtraukti kriterijai, kuriuos nesenoje savo praktikoje nustatė Europos Teisingumo Teismas. Tai turėtų žymiai sumažinti didelį piliečių teikiamų skundų skaičių. Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti tokią pačią MNM grąžinimo sistemą, grąžintino mokesčio ar mokėtino mokesčio suma turėtų būti apskaičiuojama pro rata temporis pagrindu. 3. RM ir MNM pagrindo restruktūrizavimas siekiant, kad visa mokesčio suma ar jos dalis būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį Konsultacijų metu didžioji dalis dalyvių sutiko, kad jau laikas taikyti priemones, numatytas Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo trečiajame ramstyje (fiskalinės priemonės), ir pasinaudoti jų dideliu motyvaciniu pajėgumu siekiant paveikti vartotojų elgesį renkantis mažiau aplinkai kenkiančius automobilius. Į šį pasiūlymą yra įtrauktos politikos galimybės, kurios konsultacijų metu sulaukė stipraus palaikymo. Pasiūlymas taip pat numato MNM, daugumoje valstybių narių taikomo mokesčio, bazės restruktūrizavimą siekiant, kad iki 2010 m. ji taptų visiškai ar iš dalies priklausoma nuo kiekvieno konkretaus lengvojo automobilio išmetamo anglies dvideginio kiekio. RM taikančios valstybės narės į savo mokesčio bazę iki 2010 m. taip pat turėtų įtraukti CO2 išmetimo faktorių, vykdydamos laipsnišką RM panaikinimą. MNM ir RM mokesčio bazės restruktūrizavimui skirtas laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į Europos Bendrijos prisiimtus įsipareigojimus vėliausiai iki 2010 m. sumažinti lengvųjų automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekį iki 120 g/km. Siekiant išvengti tolimesnio vidaus rinkos susiskaldymo dėl potencialiai skirtingo anglies dvideginio fatoriaus taikymo automobilių apmokestinime, Komisija siūlo, kad iki 2008 m. gruodžio 1 d. (Kijoto protokole numatyto laikotarpio pradžia) ne mažiau kaip 25 % visų pajamų, gaunamų tiek iš automobilių registravimo, tiek iš metinio naudojimo mokesčių turi būti surenkama atsižvelgiant į CO2 išmetimo faktorių mokesčių bazėse. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 50 % procentų visų iš metinio naudojimo mokesčio ir iš registracijos mokesčio (siekiant jo panaikinimo) gaunamų pajamų turi būti surenkama atsižvelgiant į CO2 išmetimo faktorių šių mokesčių bazėse. Neseniai atliktose studijose[1] pateikti pavyzdžiai kaip valstybės narės gali taikyti CO2 išmetimo faktorių. Šiuo atveju bendros mokesčių pajamos, gautos remiantis CO2 išmetimo faktoriumi, turėtų būti laipsniškai didinamos laikotarpiu iki 2010 m., ir tuo pačiu metu pajamos, gaunamos iš senosios mokesčių struktūros turėtų būti laipsniškai mažinamos, jei yra būtina siekti, kad nebūtų pažeista biudžeto pusiausvyra. Be jokios abejonės, mokesčio dydžio, išreiškiamo eurais už CO2 g/km, nustatymas bus kiekvienos valstybės narės kompetencija. |

Teisinis pagrindas: Europos Bendrijos steigimo sutartis, ypač jos 93 straipsnis. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas patenka į Bendrijų ir valstybių narių bendros kompetencijos sferą. Todėl subsidiarumo principas taikomas. Atsižvelgiant į direktyvos pasiūlymo tikslus − pagerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti darnumą, yra būtinas Bendrijos požiūris. Todėl į šį direktyvos pasiūlymą įtrauktas subalansuotas priemonių paketas yra minimalus, siekiant šių tikslų. Iš tikrųjų, dėl skirtingų lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių gali iškilti rimtų kliūčių laisvam asmenų ir prekių judėjimui. Pagal subsidiarumo principą šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti visišką valstybių narių taikomų mokesčių sistemų skaidrumą išvengiant nebūtino įsikišimo Bendrijos lygiu. Šis pasiūlymas neperduoda tokių klausimų, kaip mokesčių tarifai, sprendimo Bendrijos kompetencijai, kadangi jie dažnai yra politiškai svarbūs nacionaliniu ar regioniniu lygiu. Be to, kadangi atskiros valstybės narės negali deramai įgyvendinti Kijoto protokole numatytų ES įsipareigojimų, o Bendrija dėl veiksmų masto arba poveikio juos pasiektų geriau, yra reikalingi koordinuoti visų valstybių narių veiksmai. Pasiūlymu yra pirmą kartą siekiama sukurti teisinį pagrindą, kuris leistų taikyti fiskalines priemones, numatytas Bendrijos strategijos trečiame ramstyje lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekiui sumažinti. Pagal subsidiarumo principą Bendrija imasi veiksmų tik jei valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomo veiksmo tikslų, o Bendrijos lygiu dėl šio veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų lengviau. Siekiant patobulinti vidaus rinkos veikimą, nekoordinuoti atskirų valstybių narių veiksmai reikalauja didelių administracinių išlaidų administruojant šių valstybių narių mokesčių sistemas. Tai neužtikrina jų mokesčių sistemos skaidrumo ir teisinio tikrumo, taip pat negerina automobilių pramonės konkurencingumo, o tai reiškia dideles socialines piliečių išlaidas. Nekoordinuoti atskirų valstybių narių veiksmai sukuria mokestines kliūtis, tokias kaip dvigubas apmokestinimas, apmokestinamas automobilių pervežimas į kitą valstybę, taip pat iškreipimus ir neefektyvumus, tuo trukdydamas normaliam vidaus rinkos veikimui. Palikus šį sektorių jo dabartinėje būklėje, pablogėtų Europos piliečių nuomonė apie ES, o automobilių pramonė negautų naudos, kurią atneštų vienos bendra rinka. Bendrijos priemonė sumažins sandorių išlaidas, leis pateikti į rinką pigesnių, švaresnių ir saugesnių automobilių. Kylant automobilių pramonės konkurencingumui tikimasi užimtumo situacijos pagerėjimo. Valstybių narių pajamos nepatirs poveikio, jei siūlomi struktūriniai pokyčiai bus vykdomi nedarant įtakos pajamoms, o tai būtų galima užtikrinti kompensuojant pajamų mažėjimą, vykstantį dėl laipsniško RM naikinimo, lygiaverčiu ir lygiagrečiu pajamų iš MNM didinimu ir, jei būtina, kitomis fiskalinėmis priemonėmis pagal Tarybos direktyvą 2003/96/EB. Kiekybiniai rodikliai yra grinžþiami daugeliu scenarijų, kurie buvo ištirti rengiant TIS ir COWI studijas. Pagal scenarijų, kuriame numatomas RM sumažinimas 50 % procentų, yra tikimasi, kad automobilių kainos iki apmokestinimo turėtų šiek tiek padidėti valstybėse narėse, taikančiose aukštus RM (tarp 2 % ir 5 %), o mažmeninio pardavimo kainos turėtų smarkiai sumažėti (tarp 11 % ir 26 %). Tačiau kitose valstybėse narėse jos beveik nepasikeistų. Siekiant Bendrijos aplinkosaugos tikslų sumažinti išmetamo CO2 kiekį, pagal subsidiarumo principą yra būtini koordinuoti veiksmai Bendrijos lygiu. Veiksmai Bendrijos lygiu be jokios abejonės būtų efektyvesni siekiant Bendrijos aplinkosaugos tikslų, kadangi išmetamo CO2 kiekio mažinimas yra visos Bendrijos problema. Pastebimas aplinkos sąlygų pagerėjimas dėl CO2, o taip pat ir kitų teršalų išmetimo lygio sumažėjimo, yra akivaizdus šio pasiūlymo teikiamos naudos pavyzdys. Šiuo konkrečiu atveju, vidaus rinka yra glaudžiai susijusi su aplinkosaugos tikslais, todėl sprendžiant šias problemas atskirai nebūtų pasiekta deramų rezultatų. D. Atsižvelgiant į tikėtiną mokestinių priemonių poveikį skatinant darnumą, toliau esančioje lentelėje pateikiami duomenys, gauti analizuojant modelius. Lentelė: išmetamo CO2 kiekio potencialus sumažėjimas taikant skirtingas mokestines priemones (%) [pic] Šaltinis: COWI studija, lentelė 1.8: Pagrindinių rezultatų santrauka Mokestinio faktoriaus įtraukimas gali turėti didelės įtakos CO2 išmetimo mažinimui. Iš tikrųjų, nuodugni COWI studijos duomenų analizė rodo, kad įtraukus CO2 išmetimo faktorių į apmokestinamąją šiuo metu taikomų mokesčių bazę, remiantis šiuo metu visoje ES taikomu scenarijumi, pagal kurį RM yra taikomas kartu su MNM, CO2 smarkiai sumažės. Paskaičiuota, kad kai kuriais atvejais vien tik įtraukus CO2 išmetimo faktorių į MNM, būtų pasiekta apie 50 % bendro tikslo. Akivaizdu, kad siekiant žymiai sumažinti vidutinį naujų automobilių išmetamo CO2 kiekį, yra būtina diferencijuoti mokesčius tokiu būdu, kad efektyviai energiją naudojantiems automobiliams taikomi mokesčiai būtų mažesni nei mokesčiai, taikomi energijos netaupantiems automobiliams. Tačiau nors žymi dalis, nuo 30,5 % iki 86 %, Bendrijos siekiamo 120g/km vidurkio naujiems automobiliams gali būti pasiekta optimaliai taikant RM/MNM atžvilgiu fiskalines priemones, apskaičiuojamas taikant išmetamo CO2 kiekį, šios priemonės nėra pakankamos tam, kad būtų pasiektas 120 g CO2 kilometrui tikslas. Kitos priemonės, tokios kaip dyzeliniu kuru varomų automobilių proporcijos didinimas arba mažesnių automobilių naudojimo skatinimas, bus būtinos norint pasiekti šį tikslą. Šiomis priemonėmis, viena vertus, turėtų būti siekiama internalizuoti išorės efektus ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“, ir, kita vertus, jos turi būti paprastos, skaidrios, nediskriminuojančios atskirų automobilių tipų, klasių ar segmentų, bei būti technologiniu atžvilgiu neutralios. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios(-ių) priežasties(-čių). |

Direktyva yra nustatomos minimalios fiskalinės priemonės, kurios turi būti taikomos lengvųjų automobilių srityje, siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti Bendrijos aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą. Ja nėra nustatomas apmokestinimo lygis ir mokesčių diferencijavimo tarifai, valstybėms narėms paliekama galimybė taikyti tokius apmokestinimo lygius, kurie geriau atitinka atitinkamų nacionalinių automobilių rinkų poreikius. Valstybės narės galės savarankiškai spręsti dėl veiksmų, kurių reikia imtis naikinant RM, kokią dalį RM ir MNM apskaičiavimo bazėje skirti CO2 išmetimo faktoriui, o taip pat dėl galimo kitų teršalų įtraukimo į mokesčio apskaičiavimo bazę. Pirmasis iš dviejų direktyvos tikslas ypač padės pagerinti vidaus rinkos veikimą. Tikimasi, kad vidaus rinka gaus naudos iš laisvo asmenų ir prekių judėjimo asmeniniais ir prekybiniais tikslais. RM sukuria kliūtis šioms laisvėms. Bet koks sprendimas dėl RM išsaugojimo nepanaikins šių kliūčių. Dėl antro tikslo, t. y. aplinkos darnumo skatinimo, šia direktyva siekiama įgyvendinti Bendrijos strategijos trečiojo ramsčio (kuris vienintelis dar nėra įgyvendintas), tikslą sumažinti lengvųjų automobilių išmetamą CO2 kiekį. Strategijoje pabrėžiama didelė trečiojo ramsčio svarba siekiant sumažinti CO2 išmetimą, o būtinas jo įgyvendinimas visiškai atitinka proporcingumo principą, kuris pateisina Bendrijos veiksmą, tik jei jis yra „būtinas“ arba „reikalingas“ tam tikram tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, direktyvos tinkamumas norimam tikslui pasiekti ir jos priemonių būtinumas, kai nėra kitos pasirinkimo galimybės, kuri būtų mažiau ribojanti, negali būti ginčijamas. Dėl trečiojo faktoriaus, kurį reikia įvertinti, t. y. kiek priemonės yra proporcingos įtraukiamiems apribojimams, reikėtų pabrėžti, kad ši direktyva nepaveiks valstybių narių pajamų, jei joms pavyks iki 2016 m. sureguliuoti grynųjų pinigų srautus. Be to, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, šia direktyva valstybėms narėms nebus sudaryta jokių papildomų administracinių išlaidų. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad taikant direktyvą yra laikomasi proporcingumo principo, turi būti atsižvelgta į tuos valstybių narių atvejus, kurie pagal tam tikrus kriterijus smarkiai skiriasi nuo normos. |

Žr. 4 punktą. |

Priemonės pasirinkimas |

Siūlomos priemonės: direktyva. |

Kitos priemonės nėra laikomos tinkamomis dėl šios(-ų) priežasties(-čių). Patirtis, įgyta taikant 1983 m. direktyvas 83/182/EEB ir 83/183/EEB parodė, kad direktyva suteikia valstybėms narėms pakankamai lankstumo taikant Bendrijos fiskalinius teisės aktus jų nacionalinių teisės sistemų ir administracijos atžvilgiu. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

Šio pasiūlymo įgyvendinimas neturės poveikio biudžetui. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

Galiojančių teisės aktų panaikinimas Įgyvendinant šį pasiūlymą nereikės naikinti galiojančių teisės aktų. |

Koreliacinė lentelė Valstybės narės turi pateikti Komisijai nacionalinių nuostatų tekstus, kuriais įgyvendinama direktyva, o taip pat jų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę. |

Europos ekonominė erdvė Siūlomas aktas taip pat yra susijęs su piliečių judėjimu tarp ES ir EEE valstybių, ir dėl šios priežasties jo taikymas turėtų būti išplėstas Europos ekonominėje erdvėje. |

1. 2005/0130 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[3],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

kadangi:

(1) Lengvųjų automobilių apmokestinimas gali būti svarbi papildoma priemonė siekti aplinkosaugos tikslų, visų pirma susijusių su šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimo mažinimu; dėl šios priežasties reikėtų įvesti anglies dvideginio išmetimo faktorių į registracijos mokesčio ir metinio naudojimo mokesčio bazę. Tačiau, siekiant įgyvendinti Bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus Kijoto protokolu, siūlomi elementai, tiesiogiai susiję su anglies dvideginio išmetimu, turėtų būti įtraukti į įsipareigojimų laikotarpiu, kuris trunka nuo 2008 m. iki 2012 m., lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių bazę. Kadangi Bendrijos strateginis tikslas sumažinti lengvųjų automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekį turi būti įgyvendintas vėliausiai iki 2010 m., anglies dvideginio išmetimo faktorių reikėtų pradėti taikyti iki 2010 m. gruodžio 31 d.

(2) Trečiasis Bendrijos lengvųjų automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo ir taupaus kuro naudojimo skatinimo strategijos, kurią Taryba patvirtino 1996[5] m., ramstis susideda iš fiskalinių priemonių ir yra vienintelis ramstis, kuris dar turi būti įgyvendintas Bendrijos lygiu.

(3) Taip pat reikėtų paskatinti valstybes nares taikyti suderintą fiskalinę skatinamąją priemonę lengviesiems automobiliams, atitinkantiems griežtesnius išmetimo apribojimus nei tie, kurie yra privalomi pagal Direktyvą 98/69/EB[6] (Euro 4) dėl priemonių, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 70/220/EEB[7], siekiant paspartinti lengvųjų automobilių, atitinkančių būsimus reikalavimus, kurie bus įtvirtinti Bendrijos lygiu (Euro 5), pateikimą į rinką.

(4) Taikant minėtas fiskalines skatinamąsias priemones, lengviesiems automobiliams taikomi mokesčiai galėtų būti diferencijuojami pagal tai, kiek gramų anglies dvideginio išmeta kiekvienas konkretus automobilis, nuvažiavęs vieną kilometrą.

(5) Siekiant išvengti tolesnio vidaus rinkos susiskaldymo yra būtina nustatyti, kad iki 2008 m. gruodžio 31 d. anglies dvideginio išmetimo faktoriumi pagrįsta mokesčio dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % visų iš registracijos ir metinio naudojimo mokesčio gaunamų pajamų, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. jis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % visų tokių pajamų.

(6) Mokestinės kliūtys laisvam asmenų ir jų turto, įskaitant lengvuosius automobilius, judėjimui vidaus rinkoje turėtų būti pašalintos. Šia direktyva siekiama pašalinti tokias kliūtis, pertvarkant lengviesiems automobiliams valstybių narių taikomus mokesčius, neįpareigojant jų įvesti jokių naujų mokesčių.

(7) Įgyvendindami savo teisę laisvai judėti, daug Europos piliečių naudoja savo automobilius, kad laikinai ar visam laikui, išvyktų iš vienos valstybės narės į kitą. Didelė lengvųjų automobilių apmokestinimo sistemų įvairovė daro didelę neigiamą įtaką Europos piliečių[8] ir automobilių pramonės gebėjimui pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais. Registracijos mokesčiai pirmiausia didina vartotojų išlaidas, kurias jie patiria sudarydami sandorius, dėl jų ženkliai skiriasi automobilių kainos iki apmokestinimo ir didėja automobilių rinkos susiskaldymas, taip pat daromas neigiamas poveikis tarpvalstybinei prekybai.

(8) Registracijos mokesčiai yra kliūtis siekiant Lisabonos strategijos tikslų ir didesnio Europos automobilių pramonės konkurencingumo, todėl per 5−10 metų laikotarpį jie turėtų būti palaipsniui panaikinti. Šis laikotarpis leistų valstybėms narėms, taikančioms registracijos mokesčius, pritaikyti savo lengvųjų automobilių apmokestinimo sistemas ir atsižvelgti į savo nacionalinės lengvųjų automobilių rinkos ypatumus. Pajamų, kurios surenkamos taikant registracijos mokestį, netekimas galėtų būti kompensuotas tuo pat metu didinant pajamas iš metinių naudojimo mokesčių ir, jei būtina, iš kurui taikomų mokesčių, laikantis reikalavimų, nustatytų Tarybos direktyvoje 2003/96/EB[9], tokiu būdu nepaveikiant bendros mokesčių naštos.

(9) Tačiau valstybės narės, taikančios registracijos mokesčius, turėtų įvesti registracijos mokesčio, sumokėto už lengvuosius automobilius, kurie buvo eksportuoti arba visam laikui išvežti iš jų teritorijų į kitą valstybę narę, grąžinimo sistemą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat reikėtų, kad valstybės narės taikytų tokią pačią metinio naudojimo mokesčio grąžinimo sistemą. Šios sistemos leistų išvengti dvigubo mokesčio mokėjimo ir sukurtų teisingesnę su automobiliais susijusių mokesčių apskaičiavimo bazę automobilio naudojimo kiekvienoje konkrečioje valstybėje narėje pagrindu.

(10) Taip pat yra tikslinga tose valstybėse, kuriose tokie mokesčiai yra renkami, nedelsiant įvesti registracijos mokesčio ir metinio naudojimo mokesčio grąžinimo sistemas, tokiu būdu siekiant išvengti iškraipymų ir skirtingos lengvųjų automobilių apmokestinimo tvarkos.

(11) Už tam tikrą lengvąjį automobilį grąžintina registracijos mokesčio suma ar mokėtina registracijos mokesčio suma turėtų būti tiesiogiai susijusi su to automobilio likutine verte. Dėl šios priežasties yra būtina sukurti objektyviais kriterijais paremtas Bendrijos taisykles dėl automobilio nusidėvėjimo ir, atitinkamai, likutinio registracijos mokesčio sumos, įtrauktos į automobilio likutinę vertę, nustatymo.

(12) Siekiant užtikrinti sklandų prisitaikymą prie naujų teisės aktų, tokiu būdu apribojant bet kokį galimą neigiamą poveikį, yra būtina pranešti Komisijai apie pereinamuoju laikotarpiu valstybėse narėse taikomus registracijos mokesčio ir metinio naudojimo mokesčio lygius, taip pat apie metinių naudojimo mokesčių, taikomų šiam laikotarpiui pasibaigus, lygius.

(13) Komisija turėtų stebėti valstybėse narėse priimtas priemones šiai direktyvai įgyvendinti ir apie jas informuoti Tarybą ir Europos Parlamentą.

(14) Kadangi atskiros valstybės narės negali deramai įgyvendinti tikslų, kuriais siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą lengvųjų automobilių srityje ir sėkmingai taikyti fiskalines priemones, skirtas Bendrijos strategijai dėl lengvųjų automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekio sumažinimo įgyvendinti, o Bendrijos lygiu dėl šio veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų lengviau, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nesiekiama daugiau, nei būtina tiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius DALYKAS IR APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis Dalykas

Šia direktyva nustatomos lengviesiems automobiliams taikomo mokesčio, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į šių automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekį, apskaičiavimo taisyklės.

Ja taip pat numatomas registracijos mokesčių panaikinimas ir sistema, kurią taikant tam tikromis aplinkybėmis sumokėti registracijos mokesčiai turi būti grąžinami.

Be to, ja taip pat numatoma metinio naudojimo mokesčio grąžinimo sistema.

2 straipsnis Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje „lengvasis automobilis“ reiškia M1 kategorijos transporto priemonę, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 70/156/EEB [10] II priedo A punkte.

II skyriusMETINIAI NAUDOJIMO MOKESČIAI

1 DalisMokesčio pagrindas ir mokesčio diferencijavimas

3 straipsnis Bendroji nuostata

1. Valstybė narė, taikanti specialų periodinį mokestį, kuris yra susijęs su lengvojo automobilio naudojimu jos teritorijoje ir kurio savybės atitinka I priede nurodytų mokesčių savybes arba yra į jas panašios (toliau − metinis naudojimo mokestis), apskaičiuoja šį mokestį pagal lengvojo automobilio naudojimo toje valstybėje narėje trukmę bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu.

2. Metinis naudojimo mokestis gali būti taikomas automobiliui tik toje valstybėje narėje, kurioje jis yra įregistruotas.

3. Siekiant užtikrinti metinių naudojimo mokesčių surinkimą, automobilio registracijos valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje automobilis yra nuolatos naudojamas dėl to, kad joje yra jo savininko įprastinė gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 83/183/EEB[11] 6 straipsnyje, arba dėl to, kad jis buvo joje naudojamas ilgiau kaip 185 dienas per bet kuriuos dvylika mėnesių.

4 straipsnis Mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į anglies dvideginio išmetimą

Apskaičiuojant metinį naudojimo mokestį, jo dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus lengvojo automobilio išmetamo anglies dvideginio kiekį gramais, nuvažiavus vieną kilometrą.

5 straipsnis Minimalios mokesčių pajamos iš mokesčių diferencijavimo

1. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. bendros pajamos, gautos iš metinių naudojimo mokesčių dalies, apskaičiuotos atsižvelgiant į išmetamo anglies dvideginio kiekį, turi sudaryti ne mažiau kaip dvidešimt penkis procentus visų iš šių mokesčių gaunamų pajamų.

2. Iki 2010 m. gruodþio 31 d. bendros pajamos, gautos iš metinių naudojimo mokesčių dalies, apskaičiuotos atsižvelgiant į išmetamo anglies dvideginio kiekį, turi sudaryti ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų visų iš šių mokesčių gaunamų pajamų.

2 DalisMokesčių grąžinimo sistema

6 STRAIPSNIS Metinių naudojimo mokesčių grąžinimas

Tais atvejais, kai metinis naudojimo mokestis už lengvąjį automobilį, kuris vėliau buvo eksportuotas iš Bendrijos arba išvežtas nuolatiniam naudojimui, kaip apibrėžta 3 straipsnio 3 dalyje, į kitos valstybės narės teritoriją, buvo sumokėtas registracijos valstybėje narėje, ši valstybė narė grąžina mokesčio likutį, apskaičiuotą 3 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

III skyriusREGISTRACIJOS MOKESČIŲ PANAIKINIMASDraudimas įvesti naujus mokesčius

7 straipsnis

Nuo […] valstybės narės negali įvesti jokio mokesčio, kuris yra susijęs su lengvųjų automobilių registravimu arba leidimu jais naudotis valstybiniuose keliuose ir kurio savybės atitinka II priede nurodytų mokesčių savybes arba yra į jas panašios (toliau − registracijos mokesčiai).

8 straipsnis Draudimas taikyti mokesčius

Nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės narės nebegali taikyti jokių registracijos mokesčių.

IV skyriusREGISTRACIJOS MOKESČIŲ GRĄŽINIMO SISTEMA

9 straipsnis Bendroji nuostata

Tais atvejais, kai registracijos mokestis už lengvąjį automobilį, kuris vėliau buvo eksportuotas iš Bendrijos arba išvežtas nuolatiniam naudojimui, kaip apibrėžta 3 straipsnio 3 dalyje, į kitos valstybės narės teritoriją, buvo sumokėtas registracijos valstybėje narėje, ši valstybė narė grąžina mokesčio likutį, apskaičiuotą 10 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

10 straipsnis Registracijos mokesčio likučio apskaičiavimas

1. Registracijos mokesčio dalis, kuri turi būti grąžinta už lengvąjį automobilį pagal 9 straipsnį, yra tiesiogiai susijusi su automobilio likutine verte ir yra lygi registracijos mokesčio likučio sumai, įtrauktai į automobilio likutinę vertę.

2. Siekdamos nustatyti automobilio likutinę vertę šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu, valstybės narės gali taikyti skirtingus metodus, pavyzdžiui, įvertinimą, ekspertų tyrimą ar pastovaus dydžio normas.

3. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti pastovaus dydžio normas priimdamos įstatymą ar kitą teisės aktą, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a) normos yra nustatytos remiantis bendrais ir objektyviais kriterijais, kurie turi būti apibrėžti;

(b) visuomenė yra informuojama apie normas;

(c) automobilio savininkui yra suteikiama galimybė ginčyti sprendimą, priimtą taikant normą, kreipiantis į nepriklausomą valstybės narės valdžios instituciją.

V skyriusLAIKINOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis Bendroji nuostata

Tuo atveju, kai lengvasis automobilis įvežamas nuolatiniam naudojimui, kaip apibrėžta 3 straipsnio 3 dalyje, į valstybės narės, kurioje vis dar taikomi registracijos mokesčiai, teritoriją, ši valstybė narė apskaičiuoja registracijos mokestį 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

12 straipsnis Registracijos mokesčių apskaičiavimas

1. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokėtino registracijos mokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis esama panašaus naujo automobilio verte ir atsižvelgiant į faktinį konkretaus lengvojo automobilio nusidėvėjimą.

2. Taikant 1 dalį, panašaus lengvojo automobilio charakteristikos apima automobilio markę, modelį, ridą, variklio tipą ir techninę būklę.

3. 1 dalyje naujas lengvasis automobilis reiškia bet kokį lengvąjį automobilį, kuris anksčiau nebuvo niekam parduotas kitu nei jo pardavimo ar tiekimo tikslu ir kuris dėl šios priežasties niekuomet nebuvo įregistruotas naudojimo tikslais.

4. Registracijos mokesčių skaičiavimo tikslais 10 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis .

13 straipsnis Registracijos mokesčiai

Jei iki 2015 m. gruodžio 31 d. registracijos mokesčiai vis dar yra taikomi, jų dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus lengvojo automobilio išmetamo anglies dvideginio kiekį gramais, nuvažiavus vieną kilometrą.

14 straipsnis Minimalios mokesčių pajamos iš mokesčių diferencijavimo

1. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. bendros pajamos, gautos iš registracijos mokesčių dalies, apskaičiuotos atsižvelgiant į išmetamo anglies dvideginio kiekį, turi sudaryti ne mažiau kaip dvidešimt penkis procentus visų iš šių mokesčių gaunamų pajamų.

2. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. bendros pajamos, gautos iš registracijos mokesčių dalies, apskaičiuotos atsižvelgiant į išmetamo anglies dvideginio kiekį, turi sudaryti ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų visų iš šių mokesčių gaunamų pajamų.

VI skyriusBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis Pranešimai

Valstybės narės perduoda Komisijai informaciją apie registracijos ir metinio naudojimo mokesčių bazes ir šių mokesčių dydžius, taikomus kiekvienų metų sausio 1 d., taip pat kiekvieną kartą, kai pasikeičia nacionaliniai įstatymai.

16 straipsnis Ataskaitos

Ne vėliau kaip 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui šios direktyvos taikymo ataskaitą.

17 straipsnis Perkėlimas į nacionalinės teisės aktus

Valstybės narės priima šiai direktyvai įgyvendinti reikalingus įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei jų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

18 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje .

19 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

BELGIJA

- Taxe de circulation sur les véhicules automobiles/Verkeersbelasting op de autovoertuigen,

- Taxe compensatoire des accises / Accijnscompenserende belasting

- Taxe de circulation complémentaire / Aanvullende verkeersbelasting

ČEKIJA

-

DANIJA

- Grøn ejerafgift

VOKIETIJA

- Kraftfahrzeugsteuer (Kraftfahrzeugsteuergesetz - 1979)

- Kraftfahrzeugsteuer (Kraftfahrzeugsteuergesetz - 1979)

ESTIJA

-

GRAIKIJA

- Τέλη κυκλοφορίας

ISPANIJA

- Impuesto sobre vehículos de tracción mecánica

- Tributos locales sobre circulación de vehículos automóviles

PRANCūZIJA

-

AIRIJA

- Motor vehicle excise duties

ITALIJA

- Tassa automobilistica di proprietà

KIPRAS

- Τέλη κυκλοφορίας

LATVIJA

- Transportlīdzekļu ikgadējā nodeva

LIETUVA

-

LIUKSEMBURGAS

- Taxe sur les véhicules automoteurs,

VENGRIJA

- Súlyadó

MALTA

-

NYDERLANDAI

- Motorrijtuigenbelasting

AUSTRIJA

- Kraftfahrzeugsteuer,

LENKIJA

-

PORTUGALIJA

- Imposto municipal sobre veículos

- Imposto de circulação

SLOVĖNIJA

- Letno povračilo za uporabo cest

SLOVAKIJA

-

SUOMIJA

- Ajoneuvovero/fordonskatt

ŠVEDIJA

- Vägtrafikskatt

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

- Vehicle excise duty

II PRIEDAS

BELGIJA

- Taxe de mise en circulation / Belasting op de inverkeerstelling

ČEKIJA

-

DANIJA

- Registreringsafgift af motorkųretųjer

VOKIETIJA

-

ESTIJA

- Autoregistreerimislõiv

GRAIKIJA

- Τέλη ταξινόμησης

ISPANIJA

- Impuesto especial sobre determinados medios de transporte

PRANCŪZIJA

-

AIRIJA

- Vehicle registration tax

ITALIJA

- Imposta provinciale di trascrizione (IPT)

KIPRAS

- Φόρος κατανάλωσης

LATVIJA

- Automobiļu un motociklu nodoklis

LIETUVA

- Kelių transporto priemonių registravimo mokestis

LIUKSEMBURGAS

-

VENGRIJA

- Regisztrációs adó

- Átírási illeték

MALTA

- Taxxa ta' registrazzjoni ta' vetturi bill-mutur

NYDERLANDAI

- Belasting Personenauto's en Motorrijwielen

AUSTRIJA

- Normverbrauchsabgabe

LENKIJA

- Opÿata rejestracyjna

PORTUGALIJA

- Imposto Automóvel

SLOVĖNIJA

- Davek na motorna vozila

SLOVAKIJA

-

SUOMIJA

- Autovero/bilskatt

ŠVEDIJA

-

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

-

[1] Naujas mokestis = Senas mokestis + a * g CO2 - b (COWI studija, 4.3.2 punktas, p. 87).

[2] OL C, , p. .

[3] OL C, , p. .

[4] OL C, , p. .

[5] 1996 m. birželio 25 d. Tarybos išvados ir Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui KOM (95) 689.

[6] OL L 350, 1998.12.28, p. 1.

[7] OL L 76, 1970.4.6, p. 1.

[8] Europos Teisingumo Teismas neseniai priimtame 2005 m. birželio 16 d. sprendime byloje C-138/2004 nutarė, kad registracijos mokesčiai gali būti kliūtimi laisvam judėjimui, ypač dėl jų tarifų ir techninių detalių.

[9] OL L 283, 2003.10.31, p. 51.

[10] OL L 42, 1970.2.23, p. 1.

[11] OL L 105, 1983.4.23, p. 64.