(1)

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad Sąjunga yra įsipareigojusi sukurti tvarią, konkurencingą, saugią ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą energetikos sistemą. 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ nustatyti plataus užmojo Sąjungos įsipareigojimai iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, bent 27 proc. padidinti iš atsinaujinančiųjų išteklių suvartojamos energijos dalį, sutaupyti bent 27 proc. energijos ir padidinti Sąjungos energetikos saugumą, konkurencingumą ir tvarumą. Vėliau Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (4) nustatyta, kad ne vėliau kaip 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis turi sudaryti bent 32 proc. Sąjungos bendro galutinio energijos suvartojimo, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002 (5) nustatytas naujas tikslas, kad ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos energijos vartojimo efektyvumas būtų bent 32,5 proc.;

(2)

2016 m. liepos 20 d. komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ Komisija paskelbė, kad, norint įvykdyti 2015 m. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje prisiimtus Sąjungos įsipareigojimus, būtina sparčiau mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tvirtai siekti, kad iki šimtmečio vidurio transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekis taptų nulinis. Be to, būtina nedelsiant labai sumažinti transporto sektoriuje išmetamų sveikatai ir aplinkai kenksmingų oro teršalų kiekį. Tai galima pasiekti įgyvendinant įvairias politikos iniciatyvas, įskaitant perėjimo prie viešojo transporto rėmimo priemones ir viešųjų pirkimų naudojimą netaršioms transporto priemonėms skatinti;

(3)

2017 m. gegužės 31 d. komunikate „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ Komisija pabrėžia, kad didėjanti netaršių transporto priemonių gamyba ir naudojimas, alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir naujos judumo paslaugos, teikiamos išnaudojant skaitmeninimo ir automatizavimo privalumus Sąjungoje, duos įvairios naudos Sąjungos piliečiams, valstybėms narėms ir pramonės įmonėms. Tie privalumai, be kita ko, yra galimybės saugiau ir sklandžiai keliauti ir žalingų teršalų poveikio mažėjimas. Be to, kaip nurodyta 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį, vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų yra tapti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srities pasaulio lydere;

(4)

kaip paskelbta Komisijos komunikate „Europa kelyje“, ši direktyva yra dalis antrojo pasiūlymų rinkinio, kuriuo bus prisidėta prie mažataršio judumo Sąjungoje įgyvendinimo. Tame rinkinyje, pristatytame 2017 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikate „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, numatytas rinkinys į pasiūlą ir paklausą orientuotų priemonių, kuriomis siekiama nukreipti Sąjungą mažataršio judumo įgyvendinimo linkme ir kartu didinti Sąjungos judumo ekosistemos konkurencingumą. Skatinant naudoti netaršias transporto priemones, kartu turėtų būti toliau plėtojamas viešasis transportas, kaip būdas mažinti kelių perkrovą ir taip sumažinti teršalų išmetimą bei pagerinti oro kokybę;

(5)

naujų technologijų inovacijos padeda mažinti transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir oro bei triukšmo taršą, taigi ir mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis labiau plintant mažataršėms ir nulinės taršos kelių transporto priemonėms mažės išmetamo CO2 ir tam tikrų kitų teršalų (kietųjų dalelių, azoto oksidų ir nemetaninių angliavandenilių) kiekis ir atitinkamai gerės oro kokybė miestuose bei kitose užterštose teritorijose, o sykiu bus prisidedama prie Sąjungos pramonės konkurencingumo ir augimo vis didėjančiose pasaulio mažataršių ir nulinės taršos transporto priemonių rinkose. Komisija turėtų vykdyti politikos priemones, kad būtų skatinamas plataus masto šių naujų technologijų diegimas pramonėje ir didinamas gamybos pajėgumas visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir darnų vystymąsi visose valstybėse narėse;

(6)

rinkos prognozės rodo, kad netaršių transporto priemonių pirkimo kainos ir toliau mažės. Dėl mažesnių eksploatavimo ir priežiūros sąnaudų bendros nuosavybės išlaidos jau dabar yra konkurencingos. Tikėtinas pirkimo kainų mažėjimas kitą dešimtmetį dar labiau sumažins kliūtis, trukdančias netaršioms transporto priemonėms patekti į rinką ir joje paplisti;

(7)

nors Sąjunga yra vienas iš pirmaujančių regionų mokslinių tyrimų ir didelės vertės ekologinių inovacijų srityse, didžiausi baterinių elektrinių autobusų ir baterijų gamintojai yra įsisteigę Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, baterinių elektrinių transporto priemonių pasaulinės rinkos pokyčius skatina Kinijos ir Jungtinių Valstijų rinkos. Plataus užmojo Sąjungos netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo politika padės skatinti inovacijas ir toliau skatinti Sąjungos pramonės konkurencingumą ir augimą vis labiau pasaulinio masto netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų infrastruktūros rinkose. Kaip pažymėta 2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“, Komisija toliau dės pastangas, kad užtikrintų vienodas sąlygas ir skatintų geresnę prieigą prie trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkų, įskaitant kelių transporto priemonių pirkimą, lizingą, nuomą ar išperkamąją nuomą;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus išlaidos prekėms, darbams ir paslaugoms 2018 m. sudarė apie 16 proc. BVP, valdžios įstaigos, vykdydamos savo viešojo pirkimo politiką, gali skatinti ir remti naujoviškų prekių ir paslaugų rinkas. Norint pasiekti šį tikslą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/33/EB (6) turėtų būti nustatyti aiškūs ir skaidrūs reikalavimai, įskaitant aiškius, ilgalaikius viešojo pirkimo tikslus ir paprastą jų apskaičiavimo metodą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES (7) ir 2014/25/ES (8) nustatytos būtinosios viešojo pirkimo taisyklės, kuriomis koordinuojamas perkančiųjų institucijų ir perkančiųjų subjektų vykdomas darbų, prekių ir paslaugų pirkimas. Visų pirma, tose direktyvose išdėstytos bendros piniginės ribinės vertės, pagal kurias nustatoma, kurioms viešosioms sutartims turi būti taikomi Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktai. Tos ribinės vertės taip pat taikomos Direktyvai 2009/33/EB;

(9)

norint naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, būtina turėti pakankamą įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą. 2017 m. lapkričio 8 d. Komisija priėmė veiksmų planą, kuriuo remiamas spartesnis alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Sąjungoje, be kita ko, teikiant didesnę paramą viešai prieinamų infrastruktūros objektų diegimui naudojant Sąjungos fondus, taip padedant sukurti palankesnes sąlygas pereiti prie netaršių transporto priemonių, taip pat ir viešojo transporto sektoriuje. Komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. persvarstys Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES (9) įgyvendinimą ir pateiks teisėkūros pasiūlymą tą direktyvą iš dalies pakeisti, jei, atsižvelgdama į to persvarstymo rezultatus, ji manys, kad tai būtina;

(10)

Direktyva 2009/33/EB papildo horizontaliuosius viešojo pirkimo Sąjungos teisės aktus ir joje numatomi tvarumo kriterijai, kuriais siekiama skatinti netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių rinką. 2015 m. Komisija atliko Direktyvos 2009/33/EB ex post vertinimą ir padarė išvadą, kad ta direktyva nepaskatino netaršių transporto priemonių paplitimo rinkoje visoje Sąjungoje, visų pirma dėl trūkumų, susijusių su jos taikymo sritimi, ir nuostatų dėl transporto priemonių pirkimo. Tame vertinime padaryta išvada, kad tos direktyvos poveikis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekio mažinimui ir pramonės konkurencingumo didinimui buvo labai ribotas;

(11)

Komisijos peržiūrint Direktyvą 2009/33/EB atliktame poveikio vertinime pabrėžiama netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo bendrųjų valdymo principų pakeitimo Sąjungos lygmeniu nauda. Būtinųjų viešojo pirkimo tikslų nustatymas gali veiksmingai padėti siekti tikslo skatinti netaršių transporto priemonių plitimą rinkoje, palyginti su išorės sąnaudų internalizavimo poveikiu viešojo pirkimo sprendimams apskritai, o kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad į aplinkosaugos aspektus svarbu atsižvelgti priimant visus viešojo pirkimo sprendimus. Vidutinio ir ilgo laikotarpio nauda Sąjungos piliečiams ir įmonėms visiškai pateisina tą principą, jei perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikiama pakankamai lankstumo pasirinkti, kurią technologiją naudoti;

(12)

išplėtus Direktyvos 2009/33/EB taikymo sritį, kad ji apimtų tokią praktiką, kaip transporto priemonių lizingas, nuoma ir išperkamoji nuoma, taip pat tam tikrų paslaugų sutartis, užtikrinama, kad ji būtų taikoma visai svarbiai viešojo pirkimo praktikai. Į šios direktyvos taikymo sritį patenkančios paslaugos, pavyzdžiui, viešojo kelių transporto paslaugos, specialios paskirties automobilių kelių transporto keleivių vežimo paslaugos, nereguliaraus keleivinio transporto paslaugos, taip pat specialios pašto ir siuntinių pristatymo paslaugos bei atliekų rinkimo paslaugos, turėtų būti tokios paslaugos, kad šioms paslaugoms teikti naudojamos transporto priemonės priklausytų transporto priemonių kategorijoms, kurioms taikoma ši direktyva, ir šios paslaugos sudarytų didžiąją sutarties dalį. Tos paslaugos turėtų būti identifikuojamos naudojant atitinkamus bendro viešųjų pirkimų žodyno kodus, išvardytus priede. Galiojančioms sutartims ši direktyva atgaline data neturėtų būti taikoma;

(13)

dauguma pagrindinių suinteresuotųjų šalių pritaria netaršių transporto priemonių apibrėžčiai, kuria atsižvelgiama į reikalavimus mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų oro teršalų kiekį. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamų paskatų Sąjungos rinkoje paplisti mažataršėms ir nulinės taršos transporto priemonėms, šia direktyva nustatomos jų viešojo pirkimo nuostatos turėtų būti suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/631 (10) pateikta nulinės taršos ir mažataršių transporto priemonių apibrėžtimi. Veiksmais, kurių bus imtasi pagal šią direktyvą, bus prisidėta prie Reglamente (ES) 2019/631 nustatytų standartų reikalavimų laikymosi. Siekiant gerinti oro kokybę, netaršių transporto priemonių rodikliai turėtų būti geresni, palyginti su minimaliais reikalavimais, taikomais azoto oksidams (NOx) ir – smulkių kietųjų dalelių atveju – kietųjų dalelių skaičiui (PN), nustatytais pagal galiojančias realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų (RVSIT) kiekio ribines vertes. Be nulinės taršos transporto priemonių, šiuo metu yra nedaug lengvųjų transporto priemonių, kurių išmetamų oro teršalų kiekis sudaro 80 proc. dabartinės išmetamų teršalų ribinės vertės arba mažiau. Tačiau numatoma, kad artimiausiais metais tokių transporto priemonių, ypač į lizdą jungiamų hibridinių automobilių, skaičius didės. Platesnio užmojo požiūris į viešąjį pirkimą gali duoti žymią papildomą paskatą rinkai;

(14)

netaršios sunkiosios transporto priemonės turėtų būti apibrėžiamos atsižvelgiant į alternatyviųjų degalų naudojimą pagal Direktyvą 2014/94/ES. Kai perkamose transporto priemonėse turi būti naudojami skystieji biodegalai, sintetiniai arba parafininiai degalai, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi užtikrinti, per viešojo pirkimo procedūrą nustatydami privalomas sutarties sąlygas arba panašias veiksmingas priemones, kad tose transporto priemonėse būtų naudojami tik tokie degalai. Nors gali nutikti taip, kad šiuose degaluose bus kuro priedų, kaip, pavyzdžiui, etanolio pagrindu pagaminto kuro pritaikytiems dyzeliniams varikliams ED95 atveju, jie neturėtų būti maišomi su iškastiniu kuru;

(15)

siekiant pagerinti oro kokybę savivaldybėse, itin svarbu atnaujinti transporto parką netaršiomis transporto priemonėmis. Be to, tam, kad būtų laikomasi žiedinės ekonomikos principų, reikia prailginti produktų naudojimo trukmę. Todėl transporto priemonės, kurios po modifikavimo atitinka netaršioms transporto priemonėms arba nulinės taršos transporto priemonėms keliamus reikalavimus, taip pat turėtų būti įtrauktos apskaičiuojant, kokiu mastu pasiekti būtinieji viešojo pirkimo tikslai;

(16)

lengvosios ir sunkiosios transporto priemonės naudojamos skirtingais tikslais ir skiriasi jų rinkos brandos lygis, todėl būtų naudinga, jei tie skirtumai būtų pripažįstami viešojo pirkimo nuostatose. Poveikio vertinime pripažįstama, kad mažataršiams ir nulinės taršos miesto autobusams būdinga didesnė rinkos branda, o mažataršiai ir nulinės taršos sunkvežimiai yra ankstyvesniame rinkos plėtros etape. Dėl nedidelio mažataršių ir nulinės taršos tolimojo susisiekimo autobusų rinkos brandos lygio, palyginti riboto viešųjų pirkimų vaidmens šiame rinkos segmente ir jiems taikomų specialių eksploatacijos reikalavimų tolimojo susisiekimo autobusai neturėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį. Laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2009 (11) ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) taisyklėje Nr. 107 išdėstyto požiūrio, M3 kategorijos transporto priemonės, kuriose numatytos stovimosios vietos, kad keleiviai galėtų dažnai judėti, laikomos miesto autobusais, o M3 kategorijos transporto priemonės, kuriose stovimųjų vietų yra nedaug arba visai nėra, laikomos tolimojo susisiekimo autobusais. Atsižvelgiant į labai ribotą dviaukščių autobusų rinką ir jiems taikomus specifinius projektavimo apribojimus, per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį, kuriam taikoma ši direktyva, tikslinga taikyti žemesnius būtinuosius viešojo pirkimo tikslus toms nulinės taršos transporto priemonėms, kurios priklauso tai sunkiųjų transporto priemonių kategorijai valstybėse narėse, kuriose dviaukščiai autobusai sudaro didelę viešųjų pirkimų dalį;

(17)

siekiant išvengti neproporcingos naštos valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams, valstybės narės turėtų turėti galimybę netaikyti šios direktyvos reikalavimų tam tikrų transporto priemonių, turinčių specifinių charakteristikų, susijusių su jų eksploatacijos reikalavimais, viešajam pirkimui. Tarp tų transporto priemonių yra šarvuotos transporto priemonės, greitosios pagalbos automobiliai, katafalkai, neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos M1 kategorijos transporto priemonės, mobilieji kranai, transporto priemonės, suprojektuotos ir sukonstruotos naudoti daugiausia statybos aikštelėse ar karjeruose, uostų arba oro uostų įrenginiai, taip pat transporto priemonės, specialiai suprojektuotos ir sukonstruotos arba pritaikytos ginkluotųjų pajėgų, civilinės saugos, priešgaisrinės apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo tarnybų reikmėms. Toks pritaikymas gali būti susijęs su specialios ryšių įrangos arba švyturėlių įrengimu. Šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai neturėtų būti taikomi transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms darbams atlikti ir netinkančioms keleiviams arba prekėms vežti. Tos transporto priemonės apima kelių priežiūros darbams skirtas transporto priemones, pavyzdžiui, plūginius sniego valytuvus;

(18)

nustačius būtinuosius netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo tikslus, kurie valstybių narių lygmeniu turi būti pasiekti per du referencinius laikotarpius iki 2025 m. ir iki 2030 m., politika rinkose, kuriose būtinos investicijos į mažataršį ir nulinės taršos judumą, turėtų tapti aiškesnė. Būtinieji tikslai remia netaršių transporto priemonių rinką visoje Sąjungoje. Jais numatoma laiko viešojo pirkimo procesams pritaikyti ir duodamas aiškus rinkos signalas. Be to, reikalaujant, kad pusė per tuos referencinius laikotarpius įsigyjamų autobusų būtinojo tikslo būtų įgyvendinta vykdant nulinės taršos autobusų viešuosius pirkimus, sustiprinamas įsipareigojimas mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Reikėtų pažymėti, kad troleibusai laikomi nulinės taršos autobusais, jeigu jie varomi tik elektra arba naudoja tik nulinės taršos galios pavarą, kai jie nėra prijungti prie tinklo, kitu atveju jie vis tiek laikomi netaršiomis transporto priemonėmis. Poveikio vertinime atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybės narės vis dažniau nustato nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į savo ekonominį pajėgumą ir problemos sunkumą. Skirtingoms valstybėms narėms turėtų būti nustatyti skirtingi tikslai, priklausomai nuo jų ekonominio pajėgumo (bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui) ir taršos poveikio (miesto gyventojų tankio). Šiai direktyvai atliktas teritorinio poveikio vertinimas parodė, kad poveikis Sąjungos regionuose bus tolygus;

(19)

valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiai paskirstyti pastangas, kad pasiektų būtinuosius tikslus savo teritorijoje, atsižvelgdamos į savo konstitucinę sistemą ir laikydamosi savo transporto politikos tikslų. Paskirstant pastangas valstybėje narėje būtų galima atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., ekonominio pajėgumo, oro kokybės, gyventojų tankumo, transporto sistemų charakteristikų skirtumus, transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir oro taršos mažinimo politiką arba kitus atitinkamus kriterijus;

(20)

transporto priemonės, neišmetančios jokių teršalų per išmetimo vamzdį, taip pat palieka aplinkosauginį pėdsaką dėl kuro tiekimo grandinėje nuo gavybos etapo iki degalų bako išmetamų teršalų, taip pat dėl sudėtinių dalių gamybos proceso ir jų perdirbamumo masto. Siekiant atitikties tvarumo tikslams, baterijos turėtų būti gaminamos darant minimalų poveikį aplinkai Sąjungoje ir už jos ribų, visų pirma atsižvelgiant į baterijų gamyboje naudotinų žaliavų gavybos procesą. Technologijų, kuriomis sprendžiama ši problema, pavyzdžiui, tvarių ir perdirbamų baterijų naudojimo, skatinimas gali prisidėti prie bendro elektrinių transporto priemonių tvarumo įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip ES baterijų aljansas ir ES baterijų veiksmų planas bei persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB (12). Galimas transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamo CO2 kiekio nustatymas turėtų būti svarstomas laikotarpiui po 2030 m., atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, pagal kurias jis tuo metu apskaičiuojamas;

(21)

savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendacijoje Tarybai ir Komisijai, pateiktoje atlikus išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimą (13), Europos Parlamentas paragino valstybes nares skatinti žaliojo viešojo pirkimo politiką ir valdžios institucijas savo automobilių parkams pirkti nulinės taršos ir itin mažataršes transporto priemones arba panaudoti minėtas transporto priemones viešosiose arba pusiau viešosiose dalijimosi automobiliais programose ir iki 2035 m. visiškai atsisakyti naujų CO2 išmetančių automobilių;

(22)

didžiausią poveikį galima pasiekti, jei netaršių transporto priemonių viešasis pirkimas bus tikslingai vykdomas vietovėse, kuriose yra santykinai didelė oro ir triukšmo tarša. Valstybių narių valdžios institucijos skatinamos atkreipti ypatingą dėmesį į tas sritis, kai siekia vidaus būtinųjų viešojo pirkimo tikslų. Valdžios institucijos yra taip pat skatinamos imtis priemonių, pavyzdžiui, skirti pakankamai finansinių išteklių perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, siekiant užtikrinti, kad dėl išlaidų, susijusių su šioje direktyvoje nustatytų būtinųjų viešojo pirkimų tikslų laikymusi, nebūtų padidintos bilietų kainos vartotojams arba apribotos viešojo transporto paslaugos, arba nebūtų sudaroma kliūčių netaršaus ne kelių transporto, pavyzdžiui, tramvajų ir metro, plėtojimui. Su tuo susijusius veiksmus valdžios institucijos turėtų nurodyti savo ataskaitose, teikiamose pagal šią direktyvą. Siekiant išvengti neproporcingos naštos ir optimizuoti galimus šios direktyvos rezultatus, valdžios institucijoms turėtų būti teikiama tinkama techninė pagalba;

(23)

viešasis transportas tik maža dalimi prisideda prie transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekio. Siekdamos toliau skatinti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, gerinti oro kokybę ir užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems veiklos vykdytojams, valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, gali nuspręsti panašius reikalavimus taikyti ir privatiems veiklos vykdytojams bei paslaugoms, nepatenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, pavyzdžiui, taksi, automobilių nuomos ir dalijimosi automobiliais bendrovių teikiamoms paslaugoms;

(24)

gyvavimo ciklo sąnaudos yra svarbi priemonė, kuria naudodamosi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali įvertinti energijos ir aplinkos apsaugos sąnaudas per transporto priemonės gyvavimo ciklą, įskaitant sąnaudas dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų, apskaičiuotas pagal atitinkamą piniginės vertės nustatymo metodiką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvą 2009/33/EB eksploatacinio laikotarpio sąnaudų apskaičiavimo metodika naudota menkai, ir į perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų pateiktą informaciją apie konkrečioms aplinkybėms ir poreikiams pritaikytų metodikų naudojimą, neturėtų būti reikalaujama naudoti konkrečios privalomos metodikos, o perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai savo viešojo pirkimo procesuose turėtų galėti rinktis bet kurią gyvavimo ciklo sąnaudų nustatymo metodiką, remdamiesi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, kaip nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą per transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, taip pat aplinkos ir socialinius aspektus;

(25)

pagal šią direktyvą teikiamos viešojo pirkimo ataskaitos turėtų padėti susidaryti aiškų rinkos vaizdą ir taip užtikrinti galimybę veiksmingai stebėti jos įgyvendinimą. Tokiose ataskaitose pirmiausia turėtų būti pateikta valstybių narių preliminari informacija Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 2 d., po to pirmoji išsami būtinųjų viešojo pirkimo tikslų įgyvendinimo ataskaita turėtų būti pateikta 2026 m., o vėliau – kas trejus metus. Šis laikotarpis turėtų būti suderintas su esamais ataskaitų teikimo reikalavimais pagal direktyvas 2014/24/ES ir 2014/25/ES. Siekiant sumažinti administracinę naštą valdžios įstaigoms ir veiksmingai apžvelgti rinką, turėtų būti sudarytos sąlygos teikti supaprastintas ataskaitas. Bendro Sąjungos viešųjų pirkimų žodyno kontekste Komisija pasiūlys registracijos ir stebėjimo „Tenders Electronic Daily“ (TED) duomenų bazėje sprendimus ir užtikrins, kad būtų teikiamos išsamios ataskaitos apie visas mažataršes, nulinės taršos ir kitas alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Specialūs kodai bendrame viešųjų pirkimų žodyne padės vykdyti registraciją ir stebėjimą TED duomenų bazėje;

(26)

dar labiau paskatinti netaršių transporto priemonių ir jų infrastruktūros paplitimą rinkoje galima nustačius tikslines viešosios paramos priemones nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Tokios priemonės apima intensyvesnį Sąjungos lėšų naudojimą siekiant remti viešojo transporto priemonių parkų atnaujinimą, taip pat geresnį keitimąsi žiniomis ir viešojo pirkimo suderinimą, kad būtų galima imtis veiksmų pakankamai dideliu mastu ir taip sumažinti sąnaudas ir paveikti rinką. Galimybė teikti valstybės paramą siekiant skatinti alternatyviųjų degalų paskirstymo infrastruktūros plėtrą pripažįstama 2014–2020 m. valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gairėse (14). Tačiau tokiai valstybės paramai ir toliau bus taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač jos 107 ir 108 straipsniai;

(27)

tikslinės netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo paramos priemonės gali padėti perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams. Pagal dabartinę 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjunga jau turi daug įvairių fondų, skirtų padėti valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms ir susijusiems veiklos vykdytojams pereiti prie tvaraus judumo. Visų pirma, Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra pagrindinis judumo mieste projektų finansavimo šaltinis. Pagal Sąjungos mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (15), finansuojami judumo miestuose ir pažangiųjų miestų bei gyvenviečių mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, o pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (16), skiriama parama atitinkamos infrastruktūros diegimui miestų transporto mazguose. Netaršios transporto priemonės apibrėžties ir būtinųjų viešojo pirkimo tikslų nustatymas šioje direktyvoje gali padėti užtikrinti dar tikslingesnį Sąjungos finansinių priemonių naudojimą, be kita ko, ir kitoje 2021–2027 m. DFP. Tos paramos priemonės padės sumažinti pradines dideles investicijas į infrastruktūros pokyčius ir prisidės prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

(28)

siekdama padėti užtikrinti, kad galima nauda būtų visapusiškai išnaudota, Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms gaires dėl įvairių Sąjungos lėšų, kurios galėtų būti naudojamos, ir turėtų padėti valstybėms narėms sudaryti palankesnes sąlygas ir susisteminti keitimąsi žiniomis ir geriausia patirtimi, siekiant skatinti perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus pirkti, įsigyti lizingo būdu, nuomoti ar įsigyti išperkamosios nuomos būdu netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. Komisija taip pat turėtų toliau teikti techninių ir finansinių konsultacijų paslaugas vietos valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams, pasitelkdama tokias priemones kaip Europos investavimo konsultacijų centras, JASPERS ir JESSICA. Tokia parama turėtų apimti perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų skatinimą sutelkti savo išteklius į bendrą mažataršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių viešąjį pirkimą siekiant masto ekonomijos ir palengvinti šios direktyvos tikslų įgyvendinimą;

(29)

siekiant kuo labiau padidinti investicijų poveikį, reikia geriau koordinuoti judumą ir miestų planavimą, pavyzdžiui, naudojant tvaraus judumo mieste planus. Tvaraus judumo mieste planai – tai planai, kurie yra rengiami įvairiose politikos srityse ir bendradarbiaujant įvairiais valdymo lygmenimis, derinant skirtingas transporto rūšis, kelių saugą, krovinių vežimą, judumo valdymą ir pažangiąsias transporto sistemas. Tvaraus judumo mieste planai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos tikslų, susijusių su išmetamo CO2 kiekio, triukšmo ir oro taršos mažinimu;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su bendros valstybių narių teikiamų ataskaitų formos ir jų perdavimo tvarkos nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(31)

Komisija iki 2027 m. gruodžio 31 d. turėtų atlikti Direktyvos 2009/33/EB įgyvendinimo peržiūrą. Kai tikslinga, kartu su ta peržiūra turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies pakeisti tą direktyvą laikotarpiui po 2030 m., be kita ko, siekiant nustatyti naujus plataus užmojo tikslus ir išplėsti taikymo sritį įtraukiant kitų kategorijų transporto priemones, pavyzdžiui, L kategorijos transporto priemones ir statybviečių mašinas. Atlikdama peržiūrą, Komisija taip pat turėtų, be kita ko, įvertinti galimybę suderinti šią direktyvą su per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimo metodika, parengta atsižvelgiant į ES transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus, taip pat galimybę skatinti tvarias ir perdirbamas baterijas bei geriausių ir restauruotų padangų naudojimą;

(32)

nors šioje direktyvoje nustatyti būtinieji viešojo pirkimo tikslai Sąjungos institucijoms netaikomi, pageidautina, kad Sąjungos institucijos rodytų pavyzdį;

(33)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. paskatinti netaršių transporto priemonių paklausą ir taip remti perėjimą prie mažataršio judumo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl bendros ir ilgalaikės politikos sistemos ir masto tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(34)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (18) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(35)

todėl Direktyva 2009/33/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,