(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) taip pat priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Čekija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą.

(2)

2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Čekijos ataskaita. Joje įvertinta Čekijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (3), veiksmai, kurių Čekija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Čekijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)

2018 m. balandžio 30 d. Čekija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

šiuo metu Čekijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2018 m. konvergencijos programoje 2018–2021 m. Vyriausybė planuoja nominalų biudžeto perteklių. Numatyta, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y. 1,0 % BVP struktūrinio deficito, ir toliau bus laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. 2018 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai mažės ir 2021 m. sieks 29,9 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Rizika siekiant biudžeto tikslų atrodo iš esmės subalansuota; numatomas viešųjų investicijų atsigavimas ir tolesnis viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2018 m. sumažės iki maždaug 0,9 % BVP, o 2019 m. iki 0,2 % BVP, taigi toliau viršys vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2018 ir 2019 m. Čekija turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(6)

ir toliau matyti, kad ilguoju laikotarpiu Čekijos fiskaliniam tvarumui kyla vidutinė rizika. Sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityje kyla problemų dėl išlaidų, susijusių su visuomenės senėjimu, tačiau ypatingą dėmesį reikėtų skirti pensijų sistemos pakeitimams. Iš išlaidų, susijusių su visuomenės senėjimu, atnaujintų projekcijų matyti, kad šios išlaidos didės labiau, nei buvo nurodyta 2015 m. visuomenės senėjimo ataskaitoje. Numatoma, kad 2070 m. išlaidos pensijoms padidės nuo 8,2 % BVP 2016 m. iki 10,9 % BVP. Šis numatomas didesnis išlaidų pensijoms padidėjimas daugiausia susijęs su pensinio amžiaus riba, kuri yra 65 metai. Iš tikrųjų tikėtina gyvenimo trukmė ir teisės aktais nustatytas pensinis amžius nėra automatiškai derinami; vietoj to Vyriausybė tą ribą nuo 2019 m. turi peržiūrėti kas penkerius metus. Kadangi šis klausimas paliktas Vyriausybės nuožiūrai, dabartinėse išlaidų pensijoms projekcijose į tas pensinio amžiaus peržiūras neatsižvelgiama. Be to, šiuo metu vykdomas dosnesnis pensijų indeksavimas atsižvelgiant į 50 %, o ne, kaip anksčiau, 33 % realiojo darbo užmokesčio augimą. Tokių pokyčių poveikis išlaidoms 2070 m. sieks 2 procentinius punktus BVP. Be to, tvarumo rodikliai gali pablogėti dėl tolesnių šiuo metu aptariamų pakeitimų, kaip antai bazinės pensijos dydžio padidinimo ir didesnių pensijų vyresniems pensininkams. Numatoma, kad viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai ilguoju laikotarpiu padidės 1,1 procentinio punkto BVP ir viršys numatomą vidutinį padidėjimą Sąjungoje, kuris siektų 0,9 procentinio punkto. Šiomis aplinkybėmis pastebima požymių, kad ambulatorinės ir stacionarinės priežiūros srityje neefektyviai naudojami ištekliai;

(7)

naujasis fiskalinės atsakomybės įstatymas, kuris galioja nuo 2017 m. pradžios, pastebimai sustiprino Čekijos fiskalinę sistemą, juo taip pat įsteigta nepriklausoma fiskalinė taryba. Dėl nepriklausomo audito įstatymo projekto tarnybos šiuo metu tarpusavyje teikia pastabas, šiuo teisės aktu siekiama į nacionalinę teisę perkelti likusias Tarybos direktyvos 2011/85/ES (5) nuostatas;

(8)

Čekijos nacionalinis bankas gali nustatyti rekomenduojamus makroprudencinius hipotekinio skolinimo apribojimus, tačiau jo įgaliojimai skirti sankcijas yra riboti, kadangi nėra oficialių įgaliojimų užtikrinti jų vykdymą. Čekijos bankai laikosi tam tikrų bendro lygio apribojimų, tačiau jie ne visiškai laikėsi Čekijos nacionalinio banko 2016 m. parengtų gairių. Teisės aktais nustačius privalomus apribojimus, Čekijos bankai tikriausiai geriau laikytųsi reikalavimų, o tai užtikrintų finansinį stabilumą ir mažesnę riziką skolininkams. 2018 m. Parlamente numatoma svarstyti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Čekijos nacionalinio banko įstatymas;

(9)

Čekija toliau susiduria su problemomis, siekdama pagerinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir veiksmingumą, taip pat užkirsti kelią korupcijai. Siekiant patobulinti viešųjų pirkimų sistemą imtasi tam tikrų veiksmų, tačiau susirūpinimą tebekelia konkurencijos lygis, nes beveik pusė visų viešųjų konkursų užbaigiami vieno pasiūlymo procedūra. Kartu skaidrumą ir veiksmingumą galėtų padidinti prievolės naudotis elektroninėmis procedūromis nustatymas. Čekijos valdžios institucijos investavo į valstybės valdomą e. viešųjų pirkimų platformą „Nacionalinė elektroninė priemonė“, kuri turėtų tapti dar patogesnė naudotojams ir patikimesnė, kad jie galėtų naudotis ne tik Čekijos rinką aptarnaujančiomis privačiomis platformomis. Dar reikia daug nuveikti, kad būtų pašalintos administracinės kliūtys ir išnaudotas bendrų ir strateginių viešųjų pirkimų potencialas, kad viešosios lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau. Centrinio lygmens ir vietos valdžios institucijos ėmėsi tikslinių iniciatyvų mokyti viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančius darbuotojus. Tačiau kai kuriose srityse vis dar patiriama didelių sunkumų, susijusių su bendro viešojo pirkimo priemonių parengimu ir specializuotų ekspertinių žinių įgijimu. Be to, įmonėms ir visuomenei susirūpinimą tebekelia korupcija ir kyšininkavimas. Nors buvo patvirtintos kelios svarbios kovos su korupcija strategijos reformos, kai kurie klausimai vis dar nėra sprendžiami;

(10)

e. valdžios paslaugų teikimo rezultatai ir toliau nesiekia Sąjungos vidurkio, tačiau priimta svarbių teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti geresnes galimybes gauti tas paslaugas ir jomis pasinaudoti. 2018 m. numatoma pradėti tam tikras plataus masto iniciatyvas, tačiau jų sėkmės rezultatai priklausys nuo valdžios institucijų sugebėjimo didinti informuotumą ir pasiūlyti naudotojams patogių sprendimų;

(11)

investicijas stabdo tam tikra administracinė ir reguliavimo našta. Ši našta visų pirma susijusi su statybos leidimais ir mokesčių sudėtingumu. Tačiau žinoma, kad valdžios institucijos priėmė Statybos įstatymo pakeitimą, kuriuo supaprastinama statybos leidimų išdavimo tvarka – poveikio aplinkai įvertinimas įtraukiamas į sprendimą dėl skirstymo į zonas arba į bendrą skirstymo į zonas ir statybos leidimą. Tačiau tebėra neaišku, ar tai taip pat galėtų padėti racionalizuoti ir stambių infrastruktūros projektų atveju taikomas procedūras, kadangi ši bendra leidimų išdavimo sistema neapima įvairių kitų leidimų. Parlamente svarstomas galiojančio įstatymo, kuriuo reglamentuojama transporto infrastruktūros statyba, pakeitimas. Siekiant pagerinti mokesčių surinkimą atlikta mokesčių sistemos pakeitimų, tačiau mokesčių reglamentavimo ir tarifų klausimai atsidūrė tarp opiausių problemų, su kuriomis susiduria verslas. Siekdama didinti skaidrumą ir supaprastinti mokesčių sistemą naujoji Vyriausybė nurodė, kokių pakeitimų galima tikėtis, be kita ko, šiuo metu rengiamasi modernizuoti pajamų mokesčio teisės aktus. Reikalavimų laikymosi išlaidos šiek tiek padidėjo ir toliau viršija Sąjungos vidurkį. Nors dėl pridėtinės vertės mokesčio kontrolės deklaracijos gaunama papildomų mokestinių pajamų, dėl jo pailgėjo laikas, kurio reikia mokesčių reikalavimams įvykdyti. Nepaisant to, kad mokesčių kodekso reikalavimams įvykdyti būtinų valandų skaičius, palyginti su ankstesne padėtimi, gerokai sumažėjo, šis rodiklis Čekijoje vis dar gana aukštas. Be to, dėl naujų sumažintų pridėtinės vertės mokesčio tarifų pridėtinės vertės mokesčio sistema gali tapti dar sudėtingesnė, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(12)

nors Čekijos ekonomika pereina prie žinioms imlesnės veiklos rūšių, plėtoti gerai veikiančią mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą vis dar kliudo keletas trukdžių. Verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą augimą visų pirma skatina tiesioginės užsienio investicijos. Vietos įmonių išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai per pastaruosius dvejus metus sumažėjo. Nepaisant didelių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, Čekijos viešosios mokslo bazės kokybė dar nepakankama. Priimtos politikos priemonės, kuriomis siekiama kurti akademinio ir verslo pasaulio ryšius ir gerinti viešosios mokslo bazės veikimą, tačiau iki šiol tai davė nedaug rezultatų, o reformas dar reikia įgyvendinti iki galo. Be to, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos valdymas tebėra susiskaidęs;

(13)

siekiant šalinti Čekijos darbo rinkoje didėjančius trukdžius, būtinas kokybiškas įtraukus švietimas ir mokymas. Mokymosi rezultatams vis dar daug įtakos turi mokinių socioekonominė padėtis. Vis dar būtina iki galo įgyvendinti įtraukaus švietimo priemones, ypač kalbant apie romų vaikus. Iš kvalifikuotų mokytojų trūkumo ir demografinių projekcijų galima spręsti, kad gali būti vis sunkiau įdarbinti mokytojų ir juos išlaikyti. Parlamentas nepatvirtino numatytos naujosios mokytojų karjeros sistemos, kuria turėjo būti susiejamas tęstinis profesinis tobulėjimas, karjera ir darbo užmokestis. Mokytojų darbo užmokestis, palyginti su kitų aukštąjį mokslą baigusių darbuotojų darbo užmokesčiu, tebėra mažas, tačiau per kelerius ateinančius metus jį numatyta dar didinti. Dėl minėtų priežasčių mokytojo profesija talentingam jaunimui vis dar lieka nepatraukli. Galiausiai, reformos, kuria siekiama, kad švietimas taptų įtraukesnis (ši reforma pradėta įgyvendinti 2016 m. su Europos socialinio fondo parama), sėkmė priklausys nuo to, ar bus pakankamai skiriama tvaraus nacionalinio finansavimo, ar bus vykdomas tolesnis mokytojų ir mokytojų padėjėjų mokymas ir didinamas visuomenės informuotumas apie įtraukaus švietimo naudą;

(14)

Čekijos darbo rinkos rezultatai yra geri. Per pastaruosius šešerius metus užimtumas nuolat augo, o nedarbas smarkiai sumažėjo. Tačiau vis dar nepakankamai išnaudojamas moterų, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir neįgaliųjų potencialas. Atsižvelgiant į tai, kad darbo jėgos trūksta, akivaizdu, kad pirmiau minėtų grupių dalyvavimą darbo rinkoje įmanoma didinti. Užimtumo, taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai tebėra dideli, nors pastaruoju metu imtasi priemonių, dėl kurių vaiko priežiūros atostogos tapo lankstesnės ir padaugėjo vaikų priežiūros įstaigų. Moterų užimtumo lygis tebėra daug žemesnis už vyrų. Motinystė vis dar daro didelį poveikį dalyvavimui darbo rinkoje, nes įperkamų vaiko priežiūros paslaugų pasiūla nėra didelė, suteikiama teisė į ilgas vaiko priežiūros atostogas, ribotai naudojamasi lanksčiu darbo grafiku ir trūksta ilgalaikės priežiūros įstaigų. 2016 m. oficialios vaikų priežiūros paslaugos buvo teikiamos tik 4,7 % vaikų iki trejų metų. Nors žemos kvalifikacijos darbuotojai sudaro nedidelę gyventojų dalį, jų užimtumo lygis yra gerokai žemesnis už vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo lygį. Be to, Sąjungos vidurkio nesiekia ir neįgaliųjų užimtumo lygis, nors bendras nedarbo lygis yra rekordiškai žemas, o darbo rinkoje trūksta darbo jėgos. Tai galėtų būti motyvas pasinaudoti neišnaudotu neįgaliųjų potencialu. Valstybinės užimtumo tarnybos dėl riboto pajėgumo šiuo metu nepajėgia teikti individualios tęstinės paramos darbo ieškantiems asmenims. Pirmiau minėtų grupių dalyvavimą padėtų padidinti geresni valstybinių užimtumo tarnybų informavimo ir aktyvumo skatinimo gebėjimai, taip pat efektyvi ir labai tikslingai vykdoma aktyvi darbo rinkos politika bei individualiai pritaikytos paslaugos. Galimybes patekti į darbo rinką galėtų pagerinti kvalifikacijos kėlimo (be kita ko, skaitmeninių įgūdžių tobulinimo) iniciatyvos;

(15)

2018 m. Europos semestro kontekste Komisija atliko išsamią Čekijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. konvergencijos programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Čekija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Čekijos politikai, bet ir tai, kokiu mastu jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. konvergencijos programą ir laikosi nuomonės (6), kad Čekija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto,

1.

2.