Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018H0910(02)

2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Bulgarijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Bulgarijos konvergencijos programos

ST/9429/2018/INIT

OL C 320, 2018 9 10, p. 7–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/7


TARYBOS REKOMENDACIJA

2018 m. liepos 13 d.

dėl 2018 m. Bulgarijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2018 m. Bulgarijos konvergencijos programos

(2018/C 320/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2017 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2018 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Bulgarija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)

2018 m. kovo 7 d. paskelbta 2018 m. Bulgarijos ataskaita. Joje įvertinta Bulgarijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (3), veiksmai, kurių Bulgarija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Bulgarijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2018 m. kovo 7 d. Remdamasi savo analize, Komisija padarė išvadą, kad Bulgarijoje yra susidarę makroekonominiai disbalansai. Neužbaigto darbo rinkos koregavimo kontekste matomas ne tik finansų sektoriaus pažeidžiamumas, bet ir didelis įmonių sektoriaus įsiskolinimas ir neveiksnios paskolos;

(3)

2018 m. balandžio 19 d. Bulgarija pateikė 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu; 2018 m. Bulgarijos nacionalinė reformų programa apima tiek trumpojo, tiek vidutinio laikotarpio įsipareigojimus ir į ją įtraukti 2018 m. šalies ataskaitoje nurodyti uždaviniai. Visų pirma joje skelbiamos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti bankų ir ne bankų sektorių priežiūrą, gerinti nemokumo sistemą ir mažinti likusius trūkumus, kurie buvo nustatyti per 2016 m. atliktą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Be to, numatytos priemonės, kuriomis siekiama gerinti mokesčių surinkimą ir kovoti su šešėline ekonomika, tobulinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tikslingumą, gerinti socialinę apsaugą ir spręsti įvairias sveikatos priežiūros bei švietimo sektorių problemas. Apskritai, veiksmingas 2018 m. nacionalinės reformų programos įgyvendinimas padėtų naikinti disbalansą;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

šiuo metu Bulgarijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2018 m. konvergencijos programoje Vyriausybė siekia, kad po to, kai nominalusis perteklius 2017 m. siekė 0,9 % BVP, 2018 m. biudžetas būtų subalansuotas, ir numato, kad 2019 m. perteklius sieks 0,3 % BVP, 2020 m. – 0,5 % BVP, o 2021 m. – 0,2 % BVP. Numatyta, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y. 1 % BVP struktūrinio deficito, ir toliau bus laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. 2018 m. konvergencijos programoje numatoma, kad bendras valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP nuo 25,4 % BVP 2017 m. laipsniškai mažės iki 19,4 % BVP 2021 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Remiantis Komisijos 2018 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas išliks perteklinis, tačiau sumažės nuo 0,9 % BVP 2017 m. iki 0,5 % BVP 2018 m. ir liks tokio paties lygio 2019 m. Taigi, prognozuojama, kad struktūrinis balansas abejais metais toliau viršys vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Apskritai Taryba mano, kad 2018 ir 2019 m. Bulgarija turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(6)

itin svarbu didinti fiskalinės politikos veiksmingumą. Mokestinės pajamos auga ir mokestinių prievolių vykdymas gerėja, tačiau tai labiau susiję su palankesne ekonomikos perspektyva, o ne su geresniu mokesčių administravimu ir surinkimu. Viešųjų išlaidų veiksmingumas kai kuriuose sektoriuose yra labai nedidelis. Šiuo atžvilgiu labai svarbu imtis viešųjų finansų valdymo srities reformų, tuo labiau, kad dabartinės ekonominės ir fiskalinės sąlygos yra ypač palankios tokioms reformoms vykdyti. Valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai, palyginti su kitomis regiono šalimis ir su privačiuoju sektoriumi, yra kuklūs, be to, dėl jų kyla netikrumas ir rizika viešiesiems finansams, nes tokių įmonių įsiskolinimai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai. Apskritai valstybės valdomų įmonių bendrasis valdymas tebėra probleminis ir neatitinka tarptautinių standartų. Be to, reformos šioje srityje labai svarbios verslo aplinkai;

(7)

finansų sektoriaus patikimumas toliau didėjo, nepaisant likusio pažeidžiamumo. Įmonių neveiksnios paskolos tebėra didelės, nors buvo mažinamos. Kapitalo rezervai pagal vidurkį yra pakankami, todėl yra galimybių valyti balansus. Padaryta nemaža finansų sektoriaus priežiūros gerinimo pažanga, tačiau dar reikia iki galo įgyvendinti tam tikras svarbias priemones. Siekiant toliau gerinti balansus ir didinti bankų bei draudimo įmonių atsparumą, svarbu mažinti likusią riziką, kylančią dėl susijusių šalių pozicijų, ir tobulinti turto vertinimą;

(8)

neveiksminga nemokumo sistema trukdo mažinti privačiojo sektoriaus įsiskolinimą ir neveiksnių paskolų pertvarkymą. Procedūros trunka ilgai, o išieškojimo lygis yra žemas. Vis dar trūksta tam tikrų sistemos veikimo elementų, visų pirma taisyklių, susijusių su skolos nurašymu ir antrąja galimybe, kuri verslininkams būtų suteikiama per pagrįstą laikotarpį po bankroto. Dėl duomenų rinkimo ir tinkamos stebėsenos priemonių trūkumo sunku įvertinti tiek senų, tiek naujų procedūrų, be kita ko, susijusių su verslo restruktūrizavimu, veiksmingumą;

(9)

nedeklaruojamo darbo lygis tebėra didelis ir daro didelį poveikį fiskalinėms pajamoms, darbo sąlygoms ir pajamų, gaunamų išėjus į pensiją, adekvatumui. Pastaruoju metu Bulgarija ėmėsi keleto priemonių šiai padėčiai gerinti. Jos apima vienos dienos sutartis žemės ūkio srityje, geresnį mokesčių ir darbo institucijų bendradarbiavimą ir didesnes pastangas didinti darbuotojų informuotumą apie neigiamas nedeklaruojamo darbo pasekmes. Šių priemonių poveikis priklausys nuo jų veiksmingo įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti integracinį augimą ir teisingas darbo sąlygas visiems, labai svarbu paspartinti perėjimą prie oficialios ekonomikos;

(10)

padėtis darbo rinkoje pagerėjo, tačiau spręstinų problemų liko. Užimtumas pasiekė iki krizės buvusį lygį, o nedarbo lygis yra mažesnis už Sąjungos vidurkį. Tačiau teigiamus darbo rinkos pokyčius ne visi darbingo amžiaus gyventojai vienodai jaučia. Ilgalaikiai bedarbiai, neaktyvūs jaunuoliai, romai ir neturtingesnių regionų bei kaimo gyventojai toliau susiduria su dideliais sunkumais gauti darbą arba jį vėl susirasti. Dėl visuomenės senėjimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad aktyvumo lygis nesiekia Sąjungos vidurkio, ima trūkti darbo jėgos ir įgūdžių, o tai blogina ilgalaikes ekonomikos perspektyvas. Todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti kvalifikacijos kėlimui ir mokymui. Didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir įsidarbinimo galimybes galėtų padėti veiksmingų informavimo priemonių, aktyvios darbo rinkos politikos ir socialinių paslaugų derinys;

(11)

pajamų ir galimybių naudotis paslaugomis (švietimo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu) nelygybės, taip pat skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodikliai tebėra vieni didžiausių Sąjungoje. 2016 m. dviem penktadaliams gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, o 20 % turtingiausių namų ūkių pajamos buvo beveik aštuonis kartus didesnės už 20 % skurdžiausių namų ūkių pajamas. Išlaidos socialinei apsaugai (be kita ko, bendrajai minimalių pajamų sistemai, kurios aprėptis ir adekvatumas, kaip ir poveikis skurdo bei nelygybės mažinimui, yra riboti) yra nedidelės. Trūksta objektyvaus išmokų dydžio peržiūros mechanizmo. Nepaisant to, kad socialinės paramos išmokų ir minimalios pensijos adekvatumas neseniai pagerintas, socialinės apsaugos sistema teikia nepakankamai paramos pažeidžiamiausioms ar palankių sąlygų neturinčioms grupėms, kaip antai romams, vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir kaimo gyventojams. Socialinių paslaugų teikimas tebėra ribotas, šios paslaugos dar nėra visiškai integruotos į darbo rinką ir į kitas paslaugas;

(12)

nėra aiškaus ir skaidraus minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo, o tokį užmokestį gaunančių darbuotojų dalis per pastaruosius šešerius metus išaugo daugiau kaip du kartus. Dėl pirmiau minėto mechanizmo nebuvimo gali kilti pavojus, kad nepavyks užtikrinti tinkamos užimtumo bei konkurencingumo rėmimo ir darbo pajamų apsaugojimo tikslų pusiausvyros. Be to, dėl to kyla netikrumas, kuris gali neigiamai paveikti verslo sąlygų nuspėjamumą. Vyriausybė pateikė pasiūlymų dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo, kuris pašalintų pirmiau minėtą trūkumą. Tačiau socialiniai partneriai šiuo klausimu nesutaria. Be to, Vyriausybės biudžeto prognozėje numatyta, kad minimalusis darbo užmokestis bus didinamas iki 2020 m. 2018 m. Bulgarija ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo. Ši konvencija galėtų pasitarnauti kaip geras objektyvaus mechanizmo kūrimo pagrindas;

(13)

ribotos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias lemia mažos viešosios išlaidos sveikatos priežiūros srityje, netolygus ribotų išteklių paskirstymas ir menka sveikatos draudimo aprėptis, tebėra didelė problema. Žemą viešųjų išlaidų lygį turi kompensuoti didelės privačiojo sektoriaus išlaidos, daugiausia mokėjimas savo lėšomis. Palyginti su dauguma valstybių narių, piliečių, neturinčių sveikatos draudimo, dalis Bulgarijoje yra didelė. Toliau egzistuoja skirtingo gydytojų pasiskirstymo rajonuose ir slaugytojų trūkumo problemos. Kaip vieną iš teigiamų pokyčių galima paminėti tai, kad iš Bulgarijos išvykstančių gydytojų skaičius pastaruoju metu sumažėjo. Spręsti pirmiau minėtas problemas turėtų padėti tokios priemonės, kaip nacionalinė sveikatos strategija;

(14)

nepaisant priemonių, kurių pastaruoju metu imtasi švietimo sistemai modernizuoti, mokymosi rezultatai yra prasti ir labai priklauso nuo socioekonominio mokinio statuso. Vaikams iš palankių sąlygų neturinčių šeimų, ypač romų šeimų, neužtikrinamos vienodos galimybės. Mokyklos nebaigia daug asmenų, o tai neigiamai atsiliepia būsimoms galimybėms įsidarbinti ir darbo rinkos rezultatams. Siekiant užtikrinti kokybišką įtraukų bendrąjį švietimą, vis dar būtina spręsti problemas, susijusias su etniniu požiūriu mišrių vaikų darželių, mokyklų ir klasių organizavimo klausimais. Mokymo programų reforma siekiama gerinti mokymosi rezultatus ir skaitmeninius įgūdžius. Tačiau skaitmeninių įgūdžių lygis tebėra vienas žemiausių Sąjungoje ir skiriasi priklausomai nuo to, kokiai socioekonominei grupei priklauso asmuo. Nors pastaruoju metu imtasi priemonių, profesinis švietimas ir mokymas vis dar nepakankamai atitinka darbo rinkos poreikius. Vykdoma aukštojo mokslo reforma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad absolventų profiliai nėra subalansuoti pagal sektorius, sudėtinga spręsti įgūdžių trūkumo problemas. Dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi programose lygis vis dar labai žemas, nors kvalifikaciją kelti būtina. Atsižvelgiant į akivaizdų mokytojų senėjimą, imtasi priemonių būsimam mokytojų trūkumui sumažinti. Pastaruoju metu mokytojų rengimo programos buvo patobulintos, tačiau jas būtina tobulinti toliau;

(15)

imtasi daugelio nacionalinėje viešųjų pirkimų strategijoje numatytų priemonių. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos turėtų labiau stengtis užtikrinti veiksmingą tų priemonių įgyvendinimą. Verslo ir nevyriausybinių organizacijų nuomone, bendras viešųjų pirkimų klimatas jau pradėjo gerėti. Tačiau korupcija ir skaidrumo trūkumas tebekelia susirūpinimą. Padažnėję tiesioginio sutarčių skyrimo atvejai ir didelis konkursų, per kuriuos pateikiamas vienintelis pasiūlymas, skaičius gali labai pakenkti sistemos skaidrumui ir veiksmingumui. Atliekamas pirmasis nepriklausomas Viešųjų pirkimų tarnybos naujųjų kontrolės funkcijų vertinimas. Siekiant užtikrinti tolesnį šios tarnybos kontrolės funkcijų optimizavimą, vertinimą reikėtų reguliariai atnaujinti. Tebėra problemų, susijusių su administraciniais gebėjimais, be kita ko, savivaldybių lygmeniu, todėl reikia dėti daugiau pastangų didinti centrinių perkančiųjų organizacijų profesionalumą, standartizuoti jų veiklą ir rimtai apsvarstyti jų teikiamas galimybes. Paklausos telkimas taip pat galėtų padidinti sveikatos srities viešųjų pirkimų sistemos veiksmingumą ir ekonomiškumą. Būtina papildomai svarstyti, koks sprendimas padėtų užkirsti kelią vėlavimui įgyvendinant svarbius viešuosius projektus;

(16)

dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos struktūrinių trūkumų ir didelės fragmentacijos šios sistemos indėlis į produktyvumą ir augimą yra ribotas. Gamybos sektoriuje tebevyrauja žemesnio lygmens technologijos, o inovacijų lygis labai žemas. Tiek viešosios, tiek verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai yra itin mažos. Reformos vykdomos lėtai, o tai trukdo pereiti prie inovacijomis paremtos sistemos. Nors veikia daug universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, tik kelių iš jų veikla duoda aukštos kokybės mokslinių rezultatų. Kaip vieną iš pagrindinių trūkumų vis dar galima įvardyti menką komercinį mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą. Mokslinių tyrimų finansavimo sistemoje nepakankamai naudojamasi kvietimais teikti pasiūlymus, neatliekami tarptautiniai vertinimai, o mokslo tiriamųjų institucijų finansavimas nėra grindžiamas veiklos rezultatais. Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje yra menkas. Vykdant pavyzdinio Sofijos technologijų parko veiklą vis dar patiriama nemažai problemų, be kita ko, susijusių su neveiksmingu valdymu, vadovybės nestabilumu, mokslinės infrastruktūros nepakankamu išnaudojimu, ilgalaikio finansinio įsipareigojimo nebuvimu iš vyriausybės pusės. Struktūriniai pokyčiai kartu su veiksmingu valdymu ir stabiliais viešųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų ištekliais gali padėti didinti poveikį našumui ir augimui, taip pat gali remti ekonomikos persiorientavimą į aukštesnės pridėtinės vertės veiklos sritis pagal pažangiosios specializacijos strategiją;

(17)

reikėtų toliau gerinti verslo aplinką. Nors patvirtinta nemažai reformų, jų praktinis įgyvendinimas atsilieka. Verslo pasauliui susirūpinimą tebekelia korupcija, instituciniai trūkumai ir nepakankama darbo jėgos pasiūla. Viešojo administravimo reforma ir e. valdžios projektas įgyvendinami lėtai. Pagerinti viešojo sektoriaus valdymą padėtų didesnis skaidrumas, aiškesnės taisyklės ir ilgalaikė perspektyva. Be to, galima toliau plėtoti socialinio dialogo vaidmenį, valdžios institucijoms prireikus tą procesą palengvinant. Infrastruktūros trūkumai lemia, kad transporto sektoriaus veiksmingumas ir veiklos rezultatai yra kuklūs. Keleivinio geležinkelių transporto rinka kenčia dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo. Nesiimta tikslingų ir veiksmingų priemonių oro užterštumui mažinti;

(18)

2017 m. Bulgarija toliau dėjo pastangas reformuoti teismines institucijas ir šalinti trūkumus kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Naujų rinkimų į Aukščiausiąją teismų tarybą rezultatai patvirtino teigiamą 2015 ir 2016 m. įgyvendintų konstitucinės ir teisėkūros reformų poveikį. Siekiant pagerinti baudžiamojo persekiojimo sistemą aukšto lygio korupcijos bylose, patvirtintos baudžiamojo kodekso reformos, o kitos reformos dar svarstomos. 2018 m. pradžioje priimtas įstatymas, kuriuo įsteigiama nauja jungtinė kovos su korupcija institucija, kad būtų gerinama aukšto lygio korupcijos prevencija ir atgrasymas nuo jos. Pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Komisija toliau stebi teismų reformą ir kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu Bulgarijoje. Todėl šios sritys neįtraukiamos į Bulgarijai skirtas rekomendacijas, tačiau jos yra svarbios siekiant šalyje sukurti palankią verslo aplinką;

(19)

2018 m. Europos semestro kontekste Komisija atliko išsamią Bulgarijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2018 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2018 m. konvergencijos programą, 2018 m. nacionalinę reformų programą ir veiksmus, kurių Bulgarija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socioekonominei Bulgarijos politikai, bet ir tai, kokiu mastu jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą;

(20)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2018 m. konvergencijos programą ir laikosi nuomonės (5), kad Bulgarija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto,

(21)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2018 m. nacionalinę reformų programą ir 2018 m. konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2 ir 3 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Bulgarijai 2018–2019 m. imtis šių veiksmų:

1.

gerinti mokesčių surinkimą ir viešųjų išlaidų veiksmingumą, be kita ko, aktyviau užtikrinant priemonių, kuriomis mažinamas neoficialios ekonomikos mastas, įgyvendinimą. Vadovaujantis tarptautine geriausia praktika tobulinti valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo sistemą.

2.

Kad būtų pagerinta finansų sektoriaus priežiūra ir stabilumas, atsižvelgiant į sektoriaus patikrinimų rezultatus imtis tolesnių priemonių ir įgyvendinti priežiūros veiksmų planus. Užtikrinti tinkamą turto, be kita ko, banko užstato, vertinimą tobulinant vertinimo ir audito procesus. Užbaigti nemokumo sistemos reformą ir remti antrinės neveiksnių paskolų rinkos veikimą.

3.

Didinti palankių sąlygų neturinčių grupių galimybes įsidarbinti keliant jų kvalifikaciją ir tobulinant aktyvumo skatinimo priemones. Gerinti kokybiško įtraukaus bendrojo švietimo paslaugų teikimą, ypač romams ir kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Remiantis nacionaline sveikatos strategija ir jos veiksmų planu gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, be kita ko, mažinti mokėjimo savo lėšomis mastą ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumą. Įdiegti reguliarios ir skaidrios minimalių pajamų peržiūros sistemą ir didinti tų pajamų aprėptį ir adekvatumą.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. LÖGER


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  OL C 261, 2017 8 9, p. 1.

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(5)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalį.


Top