This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02014O0060-20230629
Guideline (EU) 2015/510 of the European Central Bank of 19 December 2014 on the implementation of the Eurosystem monetary policy framework (General Documentation Guideline) (ECB/2014/60) (recast)
Consolidated text: 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (nauja redakcija)
2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (nauja redakcija)
ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2015/510/2023-06-29
02014O0060 — LT — 29.06.2023 — 013.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
►M2 EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/510 2014 m. gruodžio 19 d. dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) ◄ (OL L 091 2015.4.2, p. 3) |
Iš dalies keičiamas:
Pataisytas:
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/510
2014 m. gruodžio 19 d.
dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60)
(nauja redakcija)
TURINYS |
|
PIRMA DALIS. |
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS |
ANTRA DALIS. |
EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS, OPERACIJOS IR PROCEDŪROS |
I ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Atvirosios rinkos operacijos |
1 skyrius. |
Atvirosios rinkos operacijų apžvalga |
2 skyrius. |
Atvirosios rinkos operacijų rūšys |
3 skyrius. |
Atvirosios rinkos operacijų priemonės |
II ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Nuolatinės galimybės |
1 skyrius. |
Ribinio skolinimosi galimybė |
2 skyrius. |
Indėlių galimybė |
III ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Eurosistemos pinigų politikos operacijų procedūros |
1 skyrius. |
Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų konkursai |
1 skirsnis. |
Konkursų procedūros |
2 skirsnis. |
Operaciniai konkursų procedūrų etapai |
1 poskirsnis. |
Konkursų procedūrų paskelbimas |
2 poskirsnis. |
Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas |
3 poskirsnis. |
Konkurso rezultatų paskirstymas |
4 poskirsnis. |
Konkurso rezultatų paskelbimas |
3 skirsnis. |
Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų dvišalės procedūros |
2 skyrius. |
Eurosistemos pinigų politikos operacijų atsiskaitymo procedūros |
TREČIA DALIS. |
TINKAMOS KITOS SANDORIŲ ŠALYS |
KETVIRTA DALIS. |
TINKAMAS TURTAS |
I ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Bendrieji principai |
II ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai ir kredito kokybės reikalavimai |
1 skyrius. |
Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai |
1 skirsnis. |
Bendrieji antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai |
2 skirsnis. |
Specialūs tam tikrų antrinę rinką turinčio turto rūšių tinkamumo kriterijai |
1 poskirsnis. |
Specialūs turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai |
2 poskirsnis. |
Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtų obligacijų specialūs tinkamumo kriterijai |
3 poskirsnis. |
Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų specialūs tinkamumo kriterijai |
4 poskirsnis. |
Specialieji tam tikrų neužtikrintų skolos priemonių tinkamumo kriterijai |
2 skyrius. |
Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai |
III ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai ir kredito kokybės reikalavimai |
1 skyrius. |
Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai |
1 skirsnis. |
Kredito reikalavimų tinkamumo kriterijai |
2 skirsnis. |
Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai |
3 skirsnis. |
MHUSP tinkamumo kriterijai |
4 skirsnis. |
STKR tinkamumo kriterijai |
2 skyrius. |
Antrinės rinkos neturinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai |
1 skirsnis. |
Kredito reikalavimų Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai |
2 skirsnis. |
MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai |
3 skirsnis. |
STKR Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai |
IV ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Antrinę rinką turinčio ir antrinės rinkos neturinčio turto garantijos |
V ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Tinkamo turto Eurosistemos kredito vertinimo sistema |
VI ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės ir vertinimo sistema |
1 skyrius. |
Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonės |
2 skyrius. |
Antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės priemonės |
3 skyrius. |
Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės |
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Tinkamo turto naudojimo taisyklės |
IX ANTRAŠTINĖ DALIS. |
Tarpvalstybinis tinkamo turto naudojimas |
PENKTA DALIS. |
SANKCIJOS KITOS SANDORIO ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJU |
ŠEŠTA DALIS. |
DISKRECINĖS PRIEMONĖS |
SEPTINTA DALIS. |
PAPILDOMI MINIMALŪS BENDRI POŽYMIAI, SUSIJĘ SU EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS |
1 skyrius. |
Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi visoms Eurosistemos pinigų politikos operacijų organizavimo priemonėms |
2 skyrius. |
Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi atpirkimo sandoriams ir įkaitu užtikrintų paskolų sutartims |
3 skyrius. |
Papildomi minimalūs bendri tik atpirkimo sandoriams būdingi požymiai |
4 skyrius. |
Papildomi minimalūs bendri tik įkaitu užtikrintų paskolų sutartims būdingi požymiai |
5 skyrius. |
Papildomi minimalūs bendri tik valiutų apsikeitimo sandoriams pinigų politikos tikslais būdingi požymiai |
SEPTINTA A DALIS. |
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS TARGET2 VEIKIMO SUTRIKIMO, KURIS TRUNKA KELETĄ DARBO DIENŲ, ATVEJU |
AŠTUNTA DALIS. |
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS |
I PRIEDAS. |
Privalomosios atsargos |
II PRIEDAS. |
Konkursų operacijų paskelbimas |
III PRIEDAS. |
Paskirstymas konkursuose ir konkursų procedūrose |
IV PRIEDAS. |
Konkursų rezultatų paskelbimas |
V PRIEDAS. |
Kitų sandorių šalių dalyvavimo užsienio valiutų intervencinėse operacijose atrankos kriterijai |
VI PRIEDAS. |
Tarpvalstybinis tinkamo turto naudojimas |
VIa PRIEDAS. |
Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų ir jungčių tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų naudojimo Eurosistemos kredito operacijoms tinkamumo kriterijai |
VII PRIEDAS. |
Pagal penktą dalį taikytinų sankcijų ir pagal septintą dalį taikytinų finansinių baudų apskaičiavimas |
VIII PRIEDAS. |
Turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimai ir reikalavimai paskolų lygio duomenų saugykloms |
IX PRIEDAS. |
Eurosistemos kredito vertinimo sistemos veiklos rezultatų stebėjimo procesas |
IXa PRIEDAS. |
Būtinieji išorinių kredito kokybės vertinimo institucijų apimties reikalavimai Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje |
IXb PRIEDAS. |
Būtinieji Eurosistemos kredito vertinimo sistemos reikalavimai naujoms emisijoms ir padengtų obligacijų programų priežiūros ataskaitoms |
IXc PRIEDAS. |
IKVI pripažinimo kriterijai ir paraiškos procedūra |
XI PRIEDAS. |
Užstato formos |
XII PRIEDAS. |
Eurosistemos pinigų politikos operacijų ir procedūrų pavyzdžiai |
XIIa PRIEDAS. |
|
XIII PRIEDAS. |
Atitikties lentelė |
XIV PRIEDAS. |
Panaikintos gairės ir jų pakeitimų sąrašas |
PIRMA DALIS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiose gairėse taikomos šios apibrėžtys:
„faktinis/360“ dienų skaičiavimo susitarimas – susitarimas, kuris taikomas Eurosistemos pinigų politikos operacijose, apibrėžiantis faktinį kalendorinių dienų skaičių, įtrauktą į palūkanų apskaičiavimą ir laikant, kad metus sudaro 360 dienų;
agentūra – subjektas, kuris įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, ir kuris dalyvauja vykdant tam tikrą veiklą bendros gerovės labui nacionaliniu arba regioniniu lygiu arba tenkina tokios veiklos finansavimo poreikius, ir kurį Eurosistema priskyrė agentūrai. Agentūroms priskirtų subjektų sąrašas pateikiamas ECB interneto svetainėje ir jame nurodoma, ar kiekvienas subjektas atitinka XIIa priede nurodytus įvertinimo mažesne nei rinkos verte kiekybinius kriterijus;
turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (TUVP) – skolos priemonės, užtikrintos finansinio turto (fiksuoto arba kintančio) fondu, kuris per tam tikrą laiką pakeičiamas pinigais. Be to, gali būti teisių arba kito turto, kuriais užtikrinama, kad įplaukos būtų aptarnaujamos arba laiku paskirstomos vertybinių popierių turėtojams. Paprastai turtu užtikrintus vertybinius popierius išleidžia specialios paskirties investavimo įmonė, įsigijusi finansinio turto fondą iš vertybinių popierių sukūrėjo arba pardavėjo. Mokėjimai pagal turtu užtikrintus vertybinius popierius daugiausia priklauso nuo pinigų srauto, kurį sukuria šiuos vertybinius popierius užtikrinantis turtas, ir kitų teisių, kuriomis užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, pavyzdžiui, likvidumo galimybių, garantijų ar kitų priemonių, paprastai vadinamų kredito vertės didinimais;
dvišalė procedūra – procedūra, kai NCB arba, jei tinkama, ECB vykdo vienakrypčius sandorius neskelbdamas konkurso tiesiogiai su viena arba keliomis kitomis sandorių šalimis arba per vertybinių popierių biržas ar rinkos tarpininkus;
nematerialių įrašų sistema – sistema, kurioje vertybiniai popieriai ir kitas finansinis turtas gali būti perleisti be fizinio popierinių dokumentų arba pažymėjimų judėjimo, pavyzdžiui, elektroninis vertybinių popierių perleidimas;
darbo diena: a) pareigos atlikti mokėjimą atžvilgiu – bet kuri diena, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti tokį mokėjimą; arba b) pareigos pervesti turtą atžvilgiu – bet kuri diena, kai VPAS, kurioje turi vykti pervedimas, veikia toje vietoje, kurioje turi būti atliktas atitinkamų vertybinių popierių pervedimas;
centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) – centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte ( 1 );
įkaitu užtikrinta paskola – NCB ir kitos sandorio šalies susitarimas, pagal kurį likvidumas kitai sandorio šaliai suteikiamas paskola, kurią ta kita sandorio šalis užtikrina NCB suteikta įvykdoma užtikrinimo teise, pavyzdžiui, įkeisdama turtą, perleisdama teises ar reikalavimus į jį;
terminuotųjų indėlių pritraukimas – priemonė, naudojama vykdant atvirosios rinkos operacijas, kai Eurosistema siūlo kitoms sandorių šalims padėti terminuotuosius indėlius jų buveinės NCB sąskaitose, siekdama sumažinti likvidumą rinkoje;
kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešojo sektoriaus institucija arba įstaiga, kuri pagal nacionalinę teisę yra įgaliota prižiūrėti įstaigas ir priklauso atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai, įskaitant ECB, vykdant jam pavestus uždavinius pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ( 2 );
kita sandorio šalis – įstaiga, atitinkanti trečioje dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus, leidžiančius jai dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose;
padengtos obligacijos – skolos priemonės, kurioms nėra taikomos rizikos išskaidymo priemonės. Jos suteikia dvigubą reikalavimo teisę: a) tiesiogiai arba netiesiogiai – į kredito įstaigą ir b) į jas užtikrinantį dinaminį užstato fondą;
kredito reikalavimas – reikalavimas į pinigų išmokėjimą, kuris yra skolininko skolos įsipareigojimas kitai sandorio šaliai. Kredito reikalavimai taip pat apima Schuldscheindarlehen ir Nyderlanduose registruotus privačius reikalavimus valdžiai arba kitiems tinkamiems skolininkams, kuriems taikoma valstybės garantija, pavyzdžiui, būsto asociacijoms;
kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 3 ) 2 straipsnio 5 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 4 ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba valstybei nuosavybės teise priklausanti kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi kompetentingos institucijos vykdomai priežiūrai prilygintini priežiūros standartai;
kredito reitingas – turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 ( 5 ) 3 straipsnio 1 dalies a punkte;
tarpvalstybinis naudojimas – kai kita sandorio šalis savo buveinės NCB įkaitu pateikia:
antrinę rinką turintį turtą, laikomą kitoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro,
antrinę rinką turintį turtą, išleistą kitoje valstybėje narėje ir laikomą savo buveinės NCB valstybėje narėje,
kredito reikalavimus, kai kredito reikalavimų sutarčiai taikoma kitos valstybės narės, kurios valiuta yra euro ir kuri nėra NCB buveinės šalis, teisė,
mažmenines hipoteka užtikrintas skolos priemones (MHUSP) pagal KCBM taikytinas procedūras,
antrinės rinkos neturinčias skolos priemones, užtikrintas tinkamais kredito reikalavimais (STKR), išleistas ir turimas kitoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euras ir kuri nėra NCB buveinės šalis;
valiutos apsidraudimo sandoris – vertybinių popierių emitento ir kitos apsidraudimo sandorio šalies sutartis, pagal kurią valiutos kurso rizikos dalis, atsirandanti gavus ne eurų pinigų srautus, mažinama keičiant grynųjų srautus į mokėjimus eurais, kuriuos turi atlikti kita apsidraudimo sandorio šalis, įskaitant visas kitos apsidraudimo sandorio šalies garantijas dėl šių mokėjimų;
investicijų saugotojas – teisinis subjektas, kuris kitų vardu įsipareigoja saugoti ir administruoti vertybinius popierius ir kitą finansinį turtą;
turto rinkos vertė įsipareigojimų neįvykdymo atveju bet kokio turto atžvilgiu ir bet kurią dieną reiškia:
tokio turto rinkos vertę įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo metu. Ji apskaičiuojama remiantis patikimiausia kaina darbo dieną prieš įkainojimo dieną;
jeigu darbo dieną prieš įkainojimo dieną patikimos konkretaus turto kainos nėra, taikoma paskutinė prekybos kaina. Jeigu pardavimo kaina nežinoma, operaciją atliekantis NCB nustato kainą, atsižvelgdamas į paskutinę to turto kainą atitinkamoje rinkoje;
tuo atveju, kai turto rinkos vertės nėra – taikomas kuris nors kitas racionalus vertės nustatymo metodas;
jeigu NCB pardavė tą turtą ar lygiavertį turtą rinkos kaina prieš jo rinkos vertės nustatymą įsipareigojimų neįvykdymo atveju, pagal NCB nustatytas sumas įvertinamos grynosios pardavimo pajamos (atskaičius visas pagrįstas sąnaudas, įmokas ir išlaidas, kurias NCB patyrė dėl tokio pardavimo);
vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo sistema – vertės mainų atsiskaitymo sistemos mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad galutinis pervedimas įvyksta, t. y. turtas galutinai pervedamas, tik jeigu galutinai pervedamas kitas turtas, t. y. mokėjimas;
indėlių galimybė – Eurosistemos kitoms sandorių šalims suteikta nuolatinė galimybė padėti vienos nakties indėlius Eurosistemos NCB už iš anksto nustatytą palūkanų normą;
palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe – indėlių galimybei taikoma palūkanų norma;
tiesioginė jungtis – susitarimas tarp dviejų VPAS, kurias valdo CVPD, kai vienas CVPD, atidarydamas vertybinių popierių sąskaitą, tampa tiesioginiu kito CVPD valdomos VPAS dalyviu, sudarant sąlygas pervesti vertybinius popierius padarant įrašus sąskaitose;
vidaus naudojimas – situacija, kai kita sandorio šalis, įsteigta valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, pateikia įkaitu:
antrinę rinką turintį turtą, išleistą ir laikomą toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos buveinės NCB;
kredito reikalavimus, kai kredito reikalavimų susitarimą reglamentuoja valstybės narės, kurioje yra jos buveinės NCB, teisės aktai;
MHUVP, kurias išleido subjektai, įsteigti valstybėje narėje, kurioje yra jos buveinės NCB;
antrinės rinkos neturinčias skolos priemones, užtikrintas tinkamais kredito reikalavimais, išleistas ir laikomas toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir jos buveinės NCB;
atskirojo įkaito sistema – NCB įkaito valdymo sistema, pagal kurią likvidumas suteikiamas užtikrinant konkrečiu identifikuojamu turtu, kuris klasifikuojamas įkaitu konkrečioms Eurosistemos kredito operacijoms. Šį turtą pakeisti kitu konkrečiu tinkamu turtu gali leisti buveinės NCB, jei jis paskirtas atskiruoju įkaitu ir tinkamas konkrečiai operacijai;
ECONS paskola – paskola, suteikta vykdant atsarginį apdorojimą, kaip nurodyta Gairių ECB/2012/27 II priedo IV priedėlyje;
EEE reguliuojama padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, kuri yra išleista pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus ( 6 );
tinkamas turtas – ketvirtoje dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis turtas, kuris Eurosistemos kredito operacijoms tinka būti įkaitu;
reikalavimus atitinkanti jungtis – tiesioginė ar netiesioginė jungtis, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią Via priede nustatytus tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijus, ir ji skelbiama Eurosistemos reikalavimus atitinkančių jungčių sąraše ECB interneto svetainėje. Reikalavimus atitinkanti netiesioginė jungtis sudaryta iš tiesioginių jungčių, kuriomis ji grindžiama;
tinkama VPAS – CVPD valdoma VPAS, kurią Eurosistema įvertino kaip atitinkančią VIa priede nustatytus tinkamumo kriterijus Eurosistemos kredito operacijoms, ir ji skelbiama Eurosistemos tinkamų VPAS sąraše ECB interneto svetainėje;
dienos pabaiga – darbo dienos laikas uždarius TARGET2, kai TARGET2 sistemoje baigti apdoroti tos dienos mokėjimai;
ESMA atskaitomybės aktyvavimo data – pirma diena, kurią tenkinamos abi sąlygos: a) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) įregistravo pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklą ir dėl to ji tapo ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla ir b) Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 ( 7 ) 7 straipsnio 4 dalį priėmė atitinkamus techninius įgyvendinimo standartus (standartizuotus šablonus) ir jie tapo taikytinais;
ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla – pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 23 punkte, kuri registruojama ESMA remiantis to reglamento 10 straipsniu;
euro zonos infliacijos indeksas – indeksas, kurį pateikia Eurostatas arba valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinė statistikos institucija (pvz., suderintas vartotojų kainų indeksas, SVKI);
Europos ekonominė erdvė (EEE) – visos valstybės narės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra formaliai prisijungusios prie EEE, taip pat Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija;
Eurosistema – ECB ir NCB;
Eurosistemos darbo diena – diena, kai ECB ir bent vienas NCB dirba Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tikslais;
Eurosistemos kredito operacijos: a) likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, t. y. likvidumą teikiančios Eurosistemos pinigų politikos operacijos, išskyrus užsienio valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais ir vienakrypčius pirkimus; b) vienos dienos paskola ir c) ECONS paskola;
Eurosistemos pripažinta duomenų saugykla – pagal VIII priedą Eurosistemos pripažintas subjektas, kuris ir toliau atitinka tame priede nustatytus pripažinimo reikalavimus;
Eurosistemos pinigų politikos operacijos – atvirosios rinkos operacijos ir nuolatinės galimybės;
▼M6 —————
galutinis pervedimas – neatšaukiamas ir besąlyginis pervedimas, kuriuo įvykdomas įsipareigojimas atlikti pervedimą;
finansų bendrovė – finansų bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priede ( 8 );
koreguojamosios operacijos – atvirosios rinkos operacijų, kurias Eurosistema vykdo daugiausia siekdama valdyti likvidumo svyravimus rinkoje, kategorija;
fiksuotosios atkarpos – skolos priemonės su iš anksto nustatytu periodišku palūkanų mokėjimu;
fiksuotųjų palūkanų aukcionas – aukciono tvarka, kai ECB palūkanų normą, kainą, kainų skirtumą arba apsikeitimo punktą nustato prieš prasidedant aukcionui, o dalyvaujančios kitos sandorio šalys siūlo pinigų sumas, kurias nori pervesti už nustatytą palūkanų normą, kainą, apsikeitimo punktą arba kainų skirtumą;
kintamųjų palūkanų atkarpa – atkarpa, susieta su bazine palūkanų norma ir šią atkarpą atitinkantis palūkanų perskaičiavimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip vieneri metai;
valiutų apsikeitimo sandoriai, sudaromi pinigų politikos tikslais – priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, kai Eurosistema perka arba parduoda eurus už užsienio valiutą sudarydama neatidėliotiną sandorį ir tuo pat metu sudaro išankstinį sandorį parduodama arba pirkdama juos atgal nustatytą atpirkimo dieną;
buveinės NCB – valstybės narės, kurios valiuta yra euro ir kurioje yra įsteigta kita sandorio šalis, NCB;
Eurosistemos iš anksto paskelbtas reguliarių konkursų operacijų kalendorius – Eurosistemos parengtas kalendorius, kuriame nurodoma atsargų laikymo laikotarpio pradžia ir pabaiga, taip pat pagrindinių ir reguliarių ilgalaikių refinansavimo operacijų paskelbimo, paskirstymo ir terminų datos;
kapitalo atkūrimas natūra valstybės skolos priemonėmis – bet kokia forma atliekamas kredito įstaigos pasirašyto kapitalo padidinimas, jei visa suma ar jos dalis sumokama kredito įstaigai tiesiogiai pateikiant suverenios valstybės ar viešojo sektoriaus subjekto, teikiančio naują kapitalą kredito įstaigai, valstybės ar viešojo sektoriaus skolos priemones;
tarptautinis centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (TCVPD) – CVPD, kuris aktyviai vykdo atsiskaitymus tarptautiniu lygiu prekiaujamais įvairių nacionalinių rinkų, dažniausiai tarp skirtingų valiutų zonų, vertybiniais popieriais;
tarptautinė organizacija – į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 118 straipsnio sąrašą įtrauktas subjektas, tokiam subjektui priskiriamos 0 % rizikos koeficiento pozicijos;
tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) – tarptautinis identifikavimo kodas, suteikiamas finansų rinkose išleistiems vertybiniams popieriams;
dienos paskola – dienos paskola, kaip apibrėžta Gairių (ES) ECB/2012/27 ( 9 ) 2 straipsnio 26 punkte;
investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
investicinis fondas – pinigų rinkos fondai (PRF) ar ne pinigų rinkos fondai (ne PRF), kaip apibrėžta Reglamento (ES) 549/2013 A priede;
ECB skolos sertifikatų išleidimas – pinigų politikos priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, kai ECB išleidžia skolos sertifikatus, kurie reprezentuoja ECB skolinį įsipareigojimą sertifikato turėtojui;
▼M12 —————
iš finansinės nuomos gautinos sumos – iš anksto numatytu grafiku ir dėl sutartinės prievolės nuomininko nuomotojui mokami mokėjimai pagal finansinės nuomos sutartį. Likutinė vertė nėra iš finansinės nuomos gautinos sumos. Nuomos-lizingo sutartys (angl. Personal Contract Purchase agreements), t. y. sutartys, pagal kurias skolininkas gali pasinaudoti viena iš šių galimybių: a) sumokėti likusią sumą, kad įgytų daiktų nuosavybės teisę arba b) grąžinti daiktus taip įvykdydamas sutarties, prilyginamos finansinės nuomos sutartims, sąlygas;
reguliuojama padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, kuri yra arba pagal EEE reguliuojama padengtoji obligacija arba EEE nepriklausančių G10 šalių reguliuojama padengtoji obligacija;
likvidumo parama – bet koks struktūrinis, faktinis arba potencialius būdas, kuris gali būti taikomas arba laikomas tinkamu taikyti TUVP sandorio galiojimo trukmės metu galinčiam atsirasti laikinam pinigų srauto trūkumui padengti;
paskolų lygio duomenų saugykla – ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykla arba Eurosistemos pripažinta duomenų saugykla;
ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (ITRO) – viena iš atvirosios rinkos operacijų rūšių, kurią Eurosistema atlieka sudarydama grįžtamuosius sandorius, siekdama suteikti likvidumą, kurio terminas būtų ilgesnis nei finansų sektoriui taikomų pagrindinių refinansavimo operacijų terminas;
pagrindinės refinansavimo operacijos (PRO) – reguliarios atvirosios rinkos operacijos, kurias Eurosistema atlieka grįžtamuoju sandoriu;
laikymo laikotarpis turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamente (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) ( 10 );
įkaito vertės išlaikymo prievolė – su reikalavimu išlaikyti įkaito vertę susijusi tvarka, pagal kurią, kitos sandorio šalies įkaitu pateikto užtikrinančio turto reguliariai matuojamai vertei nukritus žemiau tam tikro lygio, Eurosistema pareikalauja, kad kita sandorio šalis pateiktų papildomą tinkamą turtą arba pinigų. Bendrojo įkaito sistemoje įkaito vertės išlaikymo prievolė taikoma tik esant įkaito trūkumui, o atskirojo įkaito sistemose taikomos simetrinės įkaito vertės išlaikymo prievolės, kiekvienas metodas išsamiau išdėstytas nacionaliniuose NCB šalies (buveinės) dokumentuose;
ribinė palūkanų norma – žemiausia palūkanų norma likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursuose, pagal kurią patenkinami pasiūlymai, arba didžiausia palūkanų norma likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose, pagal kurią patenkinami pasiūlymai;
ribinio skolinimosi galimybė – Eurosistemos teikiama nuolatinė galimybė, pagal kurią kitos sandorių šalys už iš anksto nustatytą palūkanų normą ir užtikrinimui įkaitu tinkamą turtą iš Eurosistemos NCB gali gauti vienos nakties paskolą;
ribinio skolinimosi galimybės norma – palūkanų norma, taikoma ribinio skolinimosi galimybei;
ribinė apsikeitimo sandorio kaina punktais – punktais išreikšta apsikeitimo sandorio kaina, už kurią baigiama paskirstyti visa konkurse skirstyta suma;
antrinę rinką turintis turtas – skolos priemonės, kuriomis galima prekiauti rinkoje, ir kurios išpildo ketvirtoje dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus;
termino pabaigos diena – diena, kurią baigiasi Eurosistemos pinigų politikos operacija. Atpirkimo ar apsikeitimo sandorio atveju termino pabaigos diena atitinka atpirkimo dieną;
valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė;
multi cédulas – skolos priemonės, kurias išleidžia tam tikros Ispanijos SPĮ (Fondo de Titulización de Activos, FTA), tokiu būdu tam tikras skaičius kelių sukūrėjų mažos apimties atskiros cédulas (Ispanijos padengtos obligacijos) gali būti apjungiamos kartu;
daugiašalis plėtros bankas – į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalies sąrašą įtrauktas subjektas, tokiam subjektui priskiriamos 0 % rizikos koeficiento pozicijos;
sutartinių palūkanų aukcionas (amerikietiškasis aukcionas) – aukcionas, kuriame paskirstymo palūkanų norma arba kaina, arba apsikeitimo punktas yra lygus kiekviename atitinkamame individualiame pasiūlyme nurodytai palūkanų normai;
daugiapakopė atkarpa – atkarpos struktūra, kai maržos dalis (x) turto naudojimo laikotarpiu pagal iš anksto numatytą grafiką iš anksto numatytomis dienomis padidėja daugiau nei vieną kartą, dažniausiai konkurso paskelbimo dieną arba atkarpos išmokos dieną;
nacionalinis centrinis bankas (NCB) – valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;
NCB darbo diena – bet kuri diena, kurią NCB dirba tam, kad vykdytų Eurosistemos pinigų politikos operacijas. Įskaitant dienas, kai tokio NCB filialai gali nedirbti vietos arba regioninėmis banko ne darbo dienomis;
EEE nepriklausančios G10 šalys – Dešimties šalių grupės (G10) šalys, kurios nėra EEE šalys, t. y. Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Šveicarija;
EEE nepriklausančių G10 šalių reguliuojama padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, išleista pagal EEE nepriklausančios G10 šalies nacionalinės padengtųjų obligacijų teisės aktų sistemos reikalavimus;
ne finansų bendrovė turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 549/2013;
antrinės rinkos neturintis turtas – bet kuris šių rūšių turtas: terminuotieji indėliai, kredito reikalavimai, MHUSP ir antrinės rinkos neturinčios skolos priemonės, užtikrintos tinkamais kredito reikalavimais;
antrinės rinkos neturinčios skolos priemonės, užtikrintos tinkamais kredito reikalavimais (toliau – STKR) – skolos priemonės:
kurios yra tiesiogiai arba netiesiogiai užtikrintos kredito reikalavimais, atitinkančiais visus Eurosistemos kredito reikalavimų tinkamumo reikalavimus pagal ketvirtos dalies III antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnį, atsižvelgiant į 107f straipsnio nuostatas;
kurios turi dvigubą reikalavimo galimybę, nukreiptą į: i) kredito įstaigą, kuri yra susijusių kredito reikalavimų sukūrėja, ir ii) a punkte nurodytų pagrindinių kredito reikalavimų dinaminį užstato fondą;
kurių rizika neišskaidoma;
▼M9 —————
vienakryptis sandoris – atvirosios rinkos operacijoms atlikti naudojama priemonė, kuria Eurosistema antrinę rinką turintį tinkamą turtą nuperka arba parduoda tiesiogiai rinkoje (sudarydama neatidėliotinus arba išankstinius sandorius) dėl ko pardavėjo nuosavybė visiškai perleidžiama pirkėjui be susijusio grįžtamojo nuosavybės perleidimo;
bendrojo įkaito sistema – įkaito valdymo sistema NCB, pagal kurią kita sandorio šalis tame NCB atidaro kaupiamąją sąskaitą laikyti turtui, skirtam tos sandorio šalies susijusioms Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti. Turtas apskaitomas tokiu būdu, kad atskiras tinkamas turtas nėra susietas su konkrečia Eurosistemos kredito operacija ir kita sandorio šalis gali visada pakeisti tinkamą turtą;
viešasis kredito reitingas – kredito reitingas, kurį: a) paskelbė arba patvirtino kredito reitingų agentūra, Sąjungoje įregistruota ir Eurosistemos pripažinta kaip išorinė kredito vertinimo institucija, ir b) viešai paskelbė arba platina jį užsakiusiems subjektams;
viešojo sektoriaus subjektas – subjektas, kurį nacionalinė statistikos institucija priskiria viešojo sektoriaus vienetui pagal Reglamentą (ES) Nr. 549/2013;
greitasis konkursas – konkurso tvarka, kuri nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo paprastai įvykdoma per 105 minutes, ir pagal kurią gali būti apribotas kitų sandorių šalių skaičius kaip toliau išdėstyta antroje dalyje;
netiesioginė jungtis – jungtis, nustatyta tarp dviejų skirtingų CVPD valdomų VPAS, kuriose apsikeitimai vertybinių popierių sandoriais ar pervedimai vykdomi per trečią VPAS, kurią valdo CVPD, veikiantis kaip tarpininkas, ar per keletą VPAS, kurias valdo CVPD, veikiantys kaip tarpininkai, jei VPAS valdo CVPD, kurie dalyvauja TARGET2-Securities;
atpirkimo sandoris – susitarimas, pagal kurį pardavėjas parduodamas tinkamą turtą pirkėjui neišlaiko jo nuosavybės, o pardavėjas tuo pačiu metu įgyja teisę ir prisiima įsipareigojimą ateityje nustatytu laiku arba pagal pareikalavimą jį atpirkti už nustatytą kainą;
atpirkimo diena – diena, kurią pirkėjas, vykdydamas operaciją pagal atpirkimo sandorį, lygiavertį turtą privalo parduoti pardavėjui;
atpirkimo kaina – kaina, už kurią pirkėjas privalo parduoti atgal turtą pardavėjui, vykdydamas operaciją pagal atpirkimo sandorį. Atpirkimo kaina lygi pirkimo kainai, pridėjus kainų skirtumą, kuris yra lygus palūkanoms už operacijos laikotarpiu suteiktas likvidžias lėšas;
grįžtamasis sandoris – priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, suteikiant prieigą pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kai NCB perka arba parduoda tinkamą turtą pagal atpirkimo sandorį arba vykdo kredito operacijas įkaitu užtikrintų paskolų forma;
pasaugos sąskaita – TCVPD, CVPD arba NCB tvarkoma vertybinių popierių sąskaita, į kurią kredito įstaigos gali pervesti vertybinius popierius, tinkamus Eurosistemos kredito operacijoms;
vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuri leidžia pateikti vertybinius popierius be apmokėjimo (FOP) arba pateikus apmokėjimą (vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pateikimas (angl. delivery versus payment, DVP));
atsiskaitymo diena – diena, kurią atsiskaitoma pagal sandorį;
ribinių palūkanų (olandiškasis) aukcionas – aukcionas, kurio metu visiems patenkintiems pasiūlymams taikoma viena paskirstymo palūkanų norma, kaina ar apsikeitimo punktas, kurie lygūs ribinei palūkanų normai, kainai arba apsikeitimo punktui;
specialios paskirties įmonė (SPĮ) – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 66 punkte;
standartinis konkursas – konkurso tvarka, kuri paprastai surengiama per 24 valandas nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo;
struktūrinės operacijos – atvirosios rinkos operacijos, kurias Eurosistema įgyvendina siekdama patikslinti Eurosistemos struktūrinę likvidumo padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu arba kitais pinigų politikos tikslais kaip nurodyta antroje dalyje;
▼M9 —————
su tvarumu susijusių obligacijų emitento grupė – įmonių, kurios veikia kaip vienas ekonominis subjektas ir yra konsoliduotas finansines ataskaitas teikiantis subjektas, grupė, sudaryta iš patronuojančiosios bendrovės ir visų jos tiesioginių ir netiesioginių patronuojamųjų įmonių;
tvarumo veiklos tikslas – viešai prieinamame emisijos dokumente emitento nustatytas tikslas, kuriuo matuojamas kiekybinis emitento arba vienos ar daugiau tai pačiai su tvarumu susijusių obligacijų emitento grupei priklausančių įmonių tvarumo profilio pagerėjimas per iš anksto nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant į vieną ar kelis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 ( 11 ) nustatytus aplinkos apsaugos tikslus ir (arba) vieną ar kelis Jungtinių Tautų nustatytus darnaus vystymosi tikslus, susijusius su klimato kaita arba aplinkos būklės blogėjimu ( 12 );
apsikeitimo punktas – išankstinio sandorio ir neatidėliotino sandorio, dėl kurių susitariama vykdant valiutų apsikeitimo sandorį, valiutos kursų skirtumas, skelbiamas pagal bendruosius rinkos susitarimus;
tęstinė emisija (angl. tap issuance arba tap issue) – emisija, sudaranti tą pačią ankstesnės emisijos seriją;
TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistema, kuria vykdomi atsiskaitymai eurais, kai atsiskaitoma per centrinius bankus, reglamentuojama pagal Gaires ECB/2012/27;
konkurso procedūra – procedūra, pagal kurią Eurosistema rinkoje didina arba mažina likvidumą kai NCB sudaro sandorius priimdamas po viešo paskelbimo pateiktus kitų sandorio šalių pasiūlymus;
sandorio sudarymo diena (T) – diena, kai sudaromas sandoris, t. y. sudaroma sutartis dėl finansinio sandorio tarp dviejų kitų sandorio šalių. Sandorio sudarymo diena gali sutapti su atsiskaitymo pagal sandorį diena (atsiskaitymas tą pačią dieną) arba gali būti tam tikra nustatyta darbo diena iki atsiskaitymo dienos (atsiskaitymo diena nurodoma kaip T + uždelstas laikas iki atsiskaitymo);
▼M9 —————
trišalis tarpininkas (TŠT) – tinkamą VPAS valdantis CVPD, kuris su NCB sudarė sutartį, kuria toks CVPD įsipareigoja kaip to NCB tarpininkas teikti tam tikras įkaito valdymo paslaugas;
Sąjunga – Europos Sąjunga;
įvertinimas mažesne nei rinkos verte – prievolę užtikrinančio turto Eurosistemos kredito operacijose rinkos vertės procentinis sumažinimas;
įvertinimo sumažinimas – prievolę užtikrinančio turto Eurosistemos kredito operacijose rinkos vertės tam tikras procentinis sumažinimas, atliekamas iki įvertinimo mažesne nei rinkos verte;
kintamųjų palūkanų konkurso procedūra – konkurso procedūra, kai dalyvaujančios kitos sandorio šalys siūlo sumą dėl kurios jos pageidauja sudaryti sandorį ir palūkanų normą, apsikeitimo punktą arba kainą, pagal kuriuos jos nori sudaryti sandorius su Eurosistema konkuruodamos viena su kita, o patys konkurencingiausi pasiūlymai patenkinami pirmiausia, kol baigiasi visa pasiūlyta suma;
veiklą nutraukiantis subjektas (angl. wind-down entity) – privačios ar viešosios nuosavybės teise priklausantis subjektas, a) kurio pagrindinis tikslas yra laipsniškas turto pardavimas ir veiklos užbaigimas; arba b) kuris yra turto valdymo arba pardavimo subjektas, įsteigtas padėti restruktūrizuoti ir (arba) pertvarkyti finansų sektorių, įskaitant turto valdymo įmones, sukuriamas atliekant pertvarkymo veiksmus pritaikius turto atskyrimo priemonę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ( 13 ) 26 straipsnį arba pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( 14 ) 42 straipsnis.
nulinės atkarpos obligacija – skolos priemonė be periodinių atkarpos išmokų.
ANTRA DALIS
EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS, OPERACIJOS IR PROCEDŪROS
3 straipsnis
Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo struktūra
Eurosistemos naudojamos priemonės įgyvendinant pinigų politiką susideda iš:
atvirosios rinkos operacijų;
nuolatinių galimybių;
privalomųjų atsargų reikalavimų
4 straipsnis
Tipinės Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybės
Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybių apžvalga išdėstyta 1 lentelėje.
1 lentelė
Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybių apžvalga
Pinigų politikos operacijų kategorijos |
Priemonių rūšys |
Terminas |
Dažnumas |
Procedūra |
||
Likvidumo didinimas |
Likvidumo mažinimas |
|||||
Atvirosios rinkos operacijos |
Pagrindinės refinansavimo operacijos |
Grįžtamieji sandoriai |
— |
Vienos savaitės |
Kas savaitę |
Standartinių konkursų procedūros |
Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos |
Grįžtamieji sandoriai |
— |
Trijų mėnesių (*1) |
Mėnesio (*1) |
Standartinių konkursų procedūros |
|
Koreguojamosios operacijos |
Grįžtamieji sandoriai |
Grįžtamieji sandoriai |
Nestandartizuotas |
Nestandartizuotas |
Konkursų procedūros ►M11 ◄ |
|
Valiutų apsikeitimo sandoriai |
Valiutų apsikeitimo sandoriai |
|||||
— |
Terminuotųjų indėlių pritraukimas |
|||||
Struktūrinės operacijos |
Grįžtamieji sandoriai |
Grįžtamieji sandoriai |
Nestandartizuotas |
Nestandartizuotas |
Standartinių konkursų procedūros (*2) |
|
— |
ECB skolos sertifikatų išleidimas |
iki 12 mėn. |
||||
Vienakrypčiai pirkimai |
Vienakrypčiai pardavimai |
— |
||||
Nuolatinės galimybės |
Ribinio skolinimosi galimybė |
Grįžtamieji sandoriai |
— |
Viena naktis |
Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra |
|
Indėlių galimybė |
— |
Indėliai |
Viena naktis |
Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra |
||
(*1)
Pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą, 7 straipsnio 2 dalies c punktą, 7 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį.
(*2)
Pagal 9 straipsnio 2 dalies c punktą, 10 straipsnio 4 dalies c punktą ir 13 straipsnio 5 dalies d punktą.
(*3)
Pagal 9 straipsnio 2 dalies c punktą ir 14 straipsnio 3 dalies c punktą. |
I ANTRAŠTINĖ DALIS
ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS
1 SKYRIUS
Atvirosios rinkos operacijų apžvalga
5 straipsnis
Atvirosios rinkos operacijų rūšių ir priemonių apžvalga
Priklausomai nuo konkretaus tikslo, atvirosios rinkos operacijos gali būti sugrupuotos į šias rūšis:
pagrindinės refinansavimo operacijos;
ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos;
koreguojamosios operacijos;
struktūrinės operacijos.
Atvirosios rinkos operacijos atliekamos naudojant šias priemones:
grįžtamieji sandoriai;
valiutų apsikeitimo sandoriai pinigų politikos tikslais;
terminuotųjų indėlių pritraukimas;
ECB skolos sertifikatų išleidimas;
vienakrypčiai sandoriai.
2 dalyje nustatytų tam tikrų atvirosios rinkos operacijų rūšių atveju taikytinos šios 3 dalyje nurodytos priemonės:
PRO ir ITRO atliekamos išimtinai naudojant grįžtamuosius sandorius;
koreguojamosios operacijos gali būti atliekamos naudojant:
grįžtamuosius sandorius;
valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais;
terminuotųjų indėlių pritraukimą;
struktūrinės operacijos gali būti atliekamos naudojant:
grįžtamuosius sandorius;
ECB skolos sertifikatų išleidimą;
vienakrypčius sandorius.
2 SKYRIUS
Atvirosios rinkos operacijų rūšys
6 straipsnis
Pagrindinės refinansavimo operacijos
Operacinių savybių požiūriu PRO yra:
likvidumo didinimo operacijos;
paprastai atliekamos kiekvieną savaitę pagal iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių;
paprastai jų terminas yra viena savaitė kaip nurodyta iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje, išskyrus 3 dalyje nustatytą išimtį;
jas decentralizuotai įgyvendina NCB;
jos atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras;
joms taikomi trečioje dalyje nustatyti tinkamumo kriterijai, kuriuos privalo atitikti pasiūlymus tokioms operacijoms teikiančios visos kitos sandorių šalys;
jos grįstos tinkamu turtu kaip įkaitu.
7 straipsnis
Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos
Operacinių savybių požiūriu ITRO yra:
likvidumo didinimo grįžtamosios operacijos;
reguliariai atliekamos kiekvieną mėnesį pagal iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių, atsižvelgiant į 4 dalyje nustatytą išimtį;
paprastai jų terminas yra trys mėnesiai kaip nurodyta iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje, atsižvelgiant į 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis;
jas decentralizuotai įgyvendina NCB;
jos atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras;
joms taikomi trečioje dalyje nustatyti tinkamumo kriterijai, kuriuos privalo atitikti pasiūlymus tokioms operacijoms teikiančios visos kitos sandorių šalys;
jos grįstos įkaitu tinkamu būti turtu.
8 straipsnis
Koreguojamosios operacijos
Operacinių savybių požiūriu koreguojamosios operacijos:
gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;
jų dažnumas ir terminas paprastai nenustatyti;
paprastai atliekamos vykdant greitojo konkurso procedūras, jei Eurosistema nenusprendžia konkrečios koreguojamosios operacijos vykdyti standartinio konkurso procedūros priemonėmis atsižvelgiant į pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas;
decentralizuotai įgyvendinamos NCB, nepažeidžiant 45 straipsnio 3 dalies;
joms taikomi trečioje dalyje kitoms sandorio šalims apibrėžti tinkamumo kriterijai, kurie priklauso nuo:
koreguojamosioms operacijoms atlikti naudojamos konkrečios priemonės rūšies ir
tos konkrečios rūšies priemonei taikytinos procedūros;
kai jas atliekant naudojami grįžtamieji sandoriai, jos grindžiamos tinkamu būti įkaitu turtu.
9 straipsnis
Struktūrinės operacijos
Operacinių savybių požiūriu struktūrinės operacijos yra:
likvidumo didinimo arba likvidumo mažinimo operacijos;
jų dažnumas ir terminas nenustatyti;
vykdomos konkursų arba dvišalių procedūrų būdu, atsižvelgiant į struktūrinei operacijai atlikti naudojamą konkrečios priemonės rūšį;
jas decentralizuotai įgyvendina NCB;
joms taikomi trečioje dalyje kitoms sandorio šalims apibrėžti tinkamumo kriterijai, kurie priklauso nuo: i) struktūrinėms operacijoms atlikti naudojamos konkrečios priemonės rūšies; ir ii) tos konkrečios rūšies priemonei taikytinos procedūros;
likvidumą didinančios struktūrinės operacijos grįstos tinkamu būti įkaitu turtu, išskyrus vienakrypčius sandorius.
3 SKYRIUS
Atvirosios rinkos operacijų priemonės
10 straipsnis
Grįžtamieji sandoriai
Operacinių savybių požiūriu grįžtamieji sandoriai pinigų politikos tikslais:
gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;
jų dažnumas ir terminas priklauso nuo atvirosios rinkos operacijos, kuriai jie naudojami, rūšies;
kurie laikomi viena iš atvirosios rinkos operacijų rūšių, atliekami standartinių konkursų procedūrų būdu, išskyrus dėl koreguojamųjų operacijų, kurios atliekamos konkurso procedūrų būdu;
kurie laikomi viena iš ribinio skolinimo galimybės rūšių, atliekami kaip apibrėžta 18 straipsnyje;
juos decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.
11 straipsnis
Pinigų politikos tikslais sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai
Operacinių savybių požiūriu valiutų apsikeitimo sandoriai pinigų politikos tikslais:
gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;
jų dažnumas ir terminas nenustatyti;
atliekami vykdant greitojo konkurso procedūrą, jei Eurosistema nenusprendžia konkrečios operacijos vykdyti standartinio konkurso procedūros priemonėmis, atsižvelgdama į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekdama reaguoti į rinkos sąlygas;
juos decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.
Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandoriuose dalyvaujančioms kitoms sandorių šalims taikomi tinkamumo kriterijai, kaip nurodyta trečioje dalyje, atsižvelgiant į atitinkamai operacijai taikomą procedūrą.
2 lentelė
Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandorių valiutų kurso sąlygos
S |
= |
dabartinis eurų (EUR) ir užsienio valiutos (ABC) kursas (valiutų apsikeitimo sandorio sudarymo dieną)
|
FM |
= |
išankstinis eurų ir užsienio valiutos (ABC) kursas apsikeitimo sandorio atpirkimo dieną (M)
|
ΔΜ |
= |
išankstiniai eurų ir ABC punktai apsikeitimo sandorio atpirkimo dieną (M)
|
N(.) |
= |
neatidėliotino sandorio valiutos suma; N(.)M = išankstinio sandorio valiutos suma: arba
arba
|
12 straipsnis
Terminuotųjų indėlių pritraukimas
Operacinių savybių požiūriu terminuotųjų indėlių pritraukimas:
atliekamas siekiant sumažinti likvidumą;
gali būti atliekamas laikantis iš anksto paskelbto operacijų grafiko iš anksto nustatytu dažnumu ir terminais arba gali būti atliekamas ad hoc reaguojant į likvidumo sąlygų pokyčius, pavyzdžiui, terminuotieji indėliai gali būti pritraukiami paskutinę atsargų laikymo laikotarpio dieną siekiant neutralizuoti likvidumo disbalansą, kuris galėjo susidaryti per laikotarpį nuo paskirstymo po paskutinės pagrindinės refinansavimo operacijos;
atliekamas vykdant greitojo konkurso procedūras, jei ECB nenusprendžia konkrečios operacijos vykdyti standartinio konkurso procedūros priemonėmis atsižvelgiant į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas;
jį decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.
13 straipsnis
ECB skolos sertifikatų išleidimas
ECB skolos sertifikatas – ECB skolinis įsipareigojimas sertifikato turėtojo atžvilgiu.
ECB gali išleisti ECB skolos sertifikatus:
diskontuota emisijos verte, kuri yra mažesnė nei nominali vertė, arba
didesne verte nei nominali vertė,
kurie suėjus terminui turi būti išpirkti nominalia verte.
Skirtumas tarp emisijos sumos ir nominalios (išpirkimo) sumos lygus palūkanoms, susikaupusioms už emisijos sumą, taikant sutartą palūkanų normą už sertifikato galiojimo laikotarpį. Taikoma palūkanų norma yra paprastoji palūkanų norma, skaičiuojama pagal „faktinį/360“ dienų skaičiavimo susitarimą. Emisijos suma apskaičiuojama pagal 3 lentelę.
3 lentelė
ECB skolos sertifikatų išleidimas
Emisijos suma apskaičiuojama taip:
kai:
N |
= |
ECB skolos sertifikato nominalioji vertė; |
rI |
= |
palūkanų norma (procentais); |
D |
= |
ECB skolos sertifikato terminas (dienomis); |
PT |
= |
ECB skolos sertifikato emisijos vertė. |
ECB skolos sertifikatų operacinės savybės:
jie išleisti kaip likvidumą mažinanti atvirosios rinkos operacija;
jie gali būti išleidžiami reguliariai arba nereguliariai;
jų terminas yra trumpesnis nei 12 mėnesių;
jie išleidžiami naudojant standartinių konkursų procedūras;
jų konkursus rengia ir atsiskaitymą pagal juos decentralizuotai atlieka NCB.
14 straipsnis
Vienakrypčiai sandoriai
Vienakryptis sandoris – visiškas pardavėjo nuosavybės perleidimas pirkėjui be susijusio grįžtamojo nuosavybės perleidimo.
Operacinių savybių požiūriu vienakrypčiai sandoriai:
gali būti likvidumo didinimo (vienakrypčio pirkimo) arba likvidumo mažinimo (vienakrypčio pardavimo) operacijos;
jų dažnumas nenustatytas;
jei ECB nenusprendžia konkrečią operaciją atlikti greitojo arba standartinio konkurso procedūros būdu, jie vykdomi naudojant dvišales procedūras;
juos decentralizuotai įgyvendina NCB, jei ECB valdančioji taryba nenusprendžia, kad ECB arba vienas ar daugiau NCB, veikdami kaip ECB operacijų padaliniai, įgyvendina konkrečią operaciją;
grindžiami tik tinkamu antrinę rinką turinčiu turtu kaip nurodyta ketvirtoje dalyje.
15 straipsnis
Grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais įkeitimo ir atsiskaitymo įsipareigojimai
Kitos sandorių šalys likvidumą didinančiuose grįžtamuosiuose sandoriuose ir likvidumą didinančiuose valiutų apsikeitimo sandoriuose pinigų politikos tikslais:
grįžtamųjų sandorių atveju, perveda pakankamą tinkamo turto sumą arba atitinkamą užsienio valiutos sumą valiutų apsikeitimo sandorių atveju, kad būtų atsiskaityta atsiskaitymo dieną;
užtikrina tinkamą operacijos užtikrinimą įkaitu iki jos termino; turto, naudojamo kaip įkaitas, vertė visada padengia visą likvidumo didinimo operacijų likusią sumą, įskaitant per operacijos terminą sukauptas palūkanas. Jeigu palūkanos sukaupiamos teigiama norma, taikytina suma turėtų būti pridedama kiekvieną dieną prie bendros likusios sumos atliekant likvidumo didinimo operaciją, o jei palūkanos sukaupiamos neigiama norma, taikytina suma turėtų būti atimama kiekvieną dieną iš bendros likusios sumos atliekant likvidumo didinimo operaciją;
kai taikytina pagal b punktą, teikia tinkamą užtikrinimą įkaitu atitinkamomis vertės išlaikymo prievolėmis panaudodamos pakankamą tinkamą turtą arba pinigus.
Kitos sandorių šalys likvidumą mažinančiuose grįžtamuosiuose sandoriuose ir likvidumą mažinančiuose valiutų apsikeitimo sandoriuose pinigų politikos tikslais:
perveda pakankamą pinigų sumą, kad būtų atsiskaityta už atitinkamos likvidumą mažinančios operacijos metu joms paskirtas sumas;
užtikrina tinkamą operacijos užtikrinimą įkaitu iki jos termino;
kai taikytina pagal b punktą, teikia tinkamą užtikrinimą įkaitu atitinkamomis vertės išlaikymo prievolėmis panaudodamos pakankamą tinkamą turtą arba pinigus.
16 straipsnis
Atsiskaitymų už vienakrypčius pirkimus ir pardavimus, terminuotųjų indėlių pritraukimo ir ECB skolos sertifikatų išleidimo įsipareigojimai
II ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOLATINĖS GALIMYBĖS
17 straipsnis
Nuolatinės galimybės
Nuolatinės galimybės susideda iš šių kategorijų:
ribinio skolinimosi galimybė;
indėlių galimybė.
1 SKIRSNIS
Ribinio skolinimosi galimybė
18 straipsnis
Ribinio skolinimosi galimybės bruožai
19 straipsnis
Naudojimosi ribinio skolinimosi galimybe sąlygos
20 straipsnis
Ribinio skolinimosi galimybės terminas ir palūkanų norma
2 SKIRSNIS
Indėlių galimybė
21 straipsnis
Indėlių galimybės ypatybės
22 straipsnis
Naudojimosi indėlių galimybe sąlygos
23 straipsnis
Indėlių galimybės terminas ir palūkanų normos
III ANTRAŠTINĖ DALIS
EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ PROCEDŪROS
1 SKYRIUS
Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų konkursai
24 straipsnis
Atvirųjų rinkos operacijų procedūrų rūšys
Atvirosios rinkos operacijos atliekamos rengiant konkursų procedūras.
25 straipsnis
Konkursų procedūrų apžvalga
Konkurso procedūros vykdomos šešiais operaciniais etapais, kaip parodyta 4 lentelėje.
4 lentelė
Operaciniai konkursų procedūrų etapai
1etapas |
Konkursų paskelbimas a) ECB viešas paskelbimas b) NCB viešas paskelbimas ir tiesioginis paskelbimas atskiroms kitoms sandorių šalims (jei manoma, kad tai būtina) |
2 etapas |
Kitų sandorių šalių pasiūlymų rengimas ir teikimas |
3 etapas |
Eurosistema sudaro pasiūlymų sąrašą |
4 etapas |
Konkurso rezultatų paskirstymas ir konkurso rezultatų paskelbimas a) ECB sprendimas dėl rezultatų paskirstymo; b) ECB viešas paskirstymo rezultatų paskelbimas |
5 etapas |
Atskirų paskirstymo rezultatų patvirtinimas |
6 etapas |
Atsiskaitymas už sandorius |
Konkursai gali būti standartiniai konkursai arba greitieji konkursai. Standartinių ir greitųjų konkursų operacinės savybės yra vienodos, išskyrus jų trukmę (5 ir 6 lentelės) ir kitų sandorių šalių diapazoną.
5 lentelė
Išankstinis standartinių konkursų operacinių etapų laiko grafikas (laikas nurodomas Vidurio Europos laiku (CET) (1))
(1) Vidurio Europos laikas (CET), atsižvelgiant į Vidurio Europos vasaros laiko pasikeitimus.
6 lentelė
Išankstinis greitųjų konkursų operacinių etapų laiko grafikas (laikas nurodomas Vidurio Europos laiku (CET) (1))
(1) Vidurio Europos laikas (CET), atsižvelgiant į Vidurio Europos vasaros laiko pasikeitimus.
26 straipsnis
Standartinių konkursų procedūros
27 straipsnis
Greitųjų konkursų procedūros
28 straipsnis
PRO ir reguliariose ITRO naudojamų standartinių konkursų procedūrų vykdymas atsižvelgiant į konkursų kalendorių
Iš anksto skelbiamos PRO ir reguliarių ITRO įgyvendinimo dienos nurodytos 7 lentelėje.
7 lentelė
Įprastos sandorių dienos įgyvendinant pro ir reguliarias ITRO
Atvirosios rinkos operacijų rūšis |
Įprasta sandorio diena (T) |
PRO |
Kiekvienas antradienis (*1) |
Reguliarios ITRO |
Paskutinis kiekvieno kalendorinio mėnesio trečiadienis (*2) |
(*1)
Atostogų metu gali būti taikomas specialus tvarkaraštis.
(*2)
Dėl atostogų laikotarpio, gruodžio mėnesio operacija paprastai paankstinama viena savaite, t. y. perkeliama į ankstesnį mėnesio trečiadienį. |
29 straipsnis
Koreguojamosiose ir struktūrinėse operacijose naudojamų konkursų procedūrų vykdymas be konkursų operacijų kalendoriaus
30 straipsnis
Standartinių ir greitųjų konkursų procedūrų paskelbimas
31 straipsnis
Pasiūlymų pateikimo forma ir vieta
32 straipsnis
Pasiūlymų teikimas
33 straipsnis
Mažiausia ir didžiausia pasiūlymų sumos
34 straipsnis
Mažiausia ir didžiausia pasiūlymų palūkanų norma
35 straipsnis
Pasiūlymų teikimo galutinis terminas
36 straipsnis
Pasiūlymų atmetimas
NCB atmeta:
visus kitos sandorio šalies pasiūlymus, jeigu bendra juose nurodyta suma didesnė už ECB nustatytą didžiausios sumos ribą;
kitos sandorio šalies pasiūlymus, jei pasiūlymo suma yra mažesnė nei mažiausia pasiūlymo suma;
kitos sandorio šalies pasiūlymus, jei pasiūlyme nurodyti dydžiai mažesni nei mažiausia priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas arba didesni nei didžiausia priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas.
37 straipsnis
Rezultatų paskirstymas likvidumo didinimo ir likvidumo mažinimo fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrose
Fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrose kitų sandorių šalių pasiūlymai paskirstomi tokiu būdu:
pasiūlymai sudedami;
jei bendra pasiūlymo suma viršija visą paskirstyti siūlomą likvidumo sumą, pateikti pasiūlymai tenkinami proporcingai pagal paskirstyti skirtos sumos ir bendros pasiūlymų sumos santykį vadovaujantis III priedo 1 lentele;
kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.
ECB gali nuspręsti paskirti:
mažiausią paskirstymo sumą, kuri yra žemiausia sumos, kuri gali būti paskirta kiekvienam dalyviui, riba, arba
mažiausią paskirstymo santykį, kuris yra žemiausia, pasiūlymų, esant ribinei palūkanų normai, kurie gali būti paskirti kiekvienam dalyviui, santykio riba, išreikšta procentais.
38 straipsnis
Paskirstymas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose eurais
Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais, kitų sandorių šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:
pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų mažėjimo tvarka arba siūlomų kainų didėjimo tvarka;
pirmiausia tenkinami didžiausios palūkanų normos (mažiausios kainos) pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių palūkanų normų (didesnės kainos) pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojamas visas paskirstomas likvidumas;
jei, esant ribinei palūkanų normai (didžiausiai priimtinai kainai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (didžiausia priimtina kaina), vadovaujantis III priedo 2 lentele;
kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.
39 straipsnis
Paskirstymas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose eurais
Skirstant lėšas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais, kurie gali būti naudojami ECB skolos sertifikatams išleisti ir terminuotiesiems indėliams pritraukti, kitų sandorių šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:
pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų didėjimo tvarka arba siūlomų kainų mažėjimo tvarka;
pirmiausia tenkinami pasiūlymai su mažiausia palūkanų norma (didžiausia kaina), po to pasiūlymai su iš eilės didėjančiomis palūkanų normomis (mažėjančiomis kainomis) priimami tol, kol pasiekiamas visas planuotas likvidumo sumažinimas;
jei, esant ribinei palūkanų normai (mažiausiai priimtinai kainai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (mažiausia priimtina kaina), vadovaujantis III priedo 2 lentele;
kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus. ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju paskirstoma nominali suma suapvalinama iki artimiausio 100 000 eurų kartotinio.
40 straipsnis
Paskirstymas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose
Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose, kitų sandorio šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:
pasiūlymai išvardijami apsikeitimo sandorių kainų punktais didėjimo tvarka atsižvelgiant į kainos ženklą;
kainos ženklas priklauso nuo užsienio valiutos ir eurų palūkanų normų skirtumo ženklo. Suėjus apsikeitimo sandorio terminui:
jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra didesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra teigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu padidinama, ir
jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra mažesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra neigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu sumažinama;
pirmiausia tenkinami mažiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės didėjančių apsikeitimo sandorių kainų punktais pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma;
jeigu, esant didžiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais, t. y. ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais, bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį, vadovaujantis III priedo 3 lentele;
kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.
41 straipsnis
Paskirstymas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose
Skirstant lėšas pagal likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrą, kitų sandorio šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:
pasiūlymai išvardijami pasiūlytų apsikeitimo sandorių kainų punktais mažėjimo tvarka atsižvelgiant į kainos ženklą;
kainos ženklas priklauso nuo užsienio valiutos ir eurų palūkanų normų skirtumo ženklo. Suėjus apsikeitimo sandorio terminui:
jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra didesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra teigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu padidinama, ir
jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra mažesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra neigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu sumažinama;
pirmiausia tenkinami didžiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių apsikeitimo sandorių kainų punktais pasiūlymai tenkinami:
tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma, ir
esant mažiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais, t. y. ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais, bendra pasiūlymų suma didesnė už likusią paskirstyti sumą;
likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį, vadovaujantis III priedo 3 lentele. Kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.
42 straipsnis
Aukciono rūšis kintamųjų palūkanų konkurso procedūrose
Kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose Eurosistema gali taikyti ribinių palūkanų aukcioną (olandiškasis aukcionas) arba sutartinių palūkanų aukcioną (amerikietiškasis aukcionas).
43 straipsnis
Konkurso rezultatų paskelbimas
▼M11 —————
2 SKYRIUS
Eurosistemos pinigų politikos operacijų atsiskaitymo procedūros
49 straipsnis
Atsiskaitymo procedūrų apžvalga
Už mokėjimo nurodymus, susijusius su dalyvavimu atliekant atvirosios rinkos likvidumo didinimo operacijas arba ribinės galimybės naudojimu, atsiskaitoma tik galutiniu tinkamo būti operacijos įkaitu turto pervedimo momentu arba po jo. Šiuo tikslu kitos sandorio šalys:
iš anksto perveda tinkamą turtą į NCB arba
atsiskaito už tinkamą turtą su NCB pagal vienalaikio turto ir lėšų pateikimo principą.
50 straipsnis
Atsiskaitymai už atvirosios rinkos operacijas
Iš anksto nustatytos atsiskaitymo dienos nurodytos 8 lentelėje.
8 lentelė
Iš anksto nustatytos atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas dienos (*1)
Pinigų politikos priemonė |
Atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas pagal standartinių konkursų procedūras diena |
►M11 Atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas pagal greitųjų konkursų procedūras diena ◄ |
Grįžtamieji sandoriai |
T + 1 |
T |
Vienakrypčiai sandoriai |
Pagal rinkos susitarimą dėl tinkamo turto |
|
ECB skolos sertifikatų išleidimas |
T + 2 |
— |
Valiutų apsikeitimo sandoriai |
T, T + 1 arba T + 2 |
|
Terminuotųjų indėlių pritraukimas |
T |
|
(*1)
Atsiskaitymo diena – Eurosistemos darbo diena. T – sandorio sudarymo diena. |
51 straipsnis
Atsiskaitymas už naudojant standartinių konkursų procedūras atliekamas atvirosios rinkos operacijas
52 straipsnis
Atsiskaitymas už atvirosios rinkos operacijas, atliekamas naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras
53 straipsnis
Kitos nuostatos dėl atsiskaitymo ir dienos pabaigos procedūrų
54 straipsnis
Laikomos atsargos ir perteklinės atsargos
Už laikomas atsargas, kurios viršija 2 dalyje nurodytas privalomąsias atsargas, atlyginama pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/1743 (ECB/2019/31) ( 15 ).
TREČIA DALIS
TINKAMOS KITOS SANDORIŲ ŠALYS
55 straipsnis
Tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijai
Eurosistemos pinigų politikos operacijose, kurioms taikomas 57 straipsnis, Eurosistema leidžia dalyvauti tik toms įstaigoms, kurios atitinka toliau nurodytus kriterijus:
joms taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema pagal ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalį ir jos nėra atleistos nuo jų įsipareigojimų pagal Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemą remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentu (ES) 2021/378 (ECB/2021/1);
jos yra viena iš toliau nurodytųjų:
įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos taiko bent vieną Sąjungos arba EEE suderintos priežiūros formą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;
valstybei nuosavybės teise priklausančios kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kurioms taikoma priežiūra, panaši į kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;
įstaigos, kurioms taikoma nesuderinta kompetentingų institucijų priežiūra, panaši į suderintą Sąjungos arba EEE kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, pavyzdžiui, už EEE ribų įsteigtų įstaigų filialai, įsteigti valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Siekiant nustatyti įstaigos tinkamumą dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose, nesuderinta priežiūra laikoma panaši į suderintą Sąjungos arba EEE kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jei atitinkami Bazelio bankų priežiūros komiteto priimti Bazelio III standartai laikomi įgyvendintais atitinkamos jurisdikcijos priežiūros sistemoje;
jos turi būti finansiškai patikimos pagal 55a straipsnį;
jos atitinka visus operacinius reikalavimus, nustatytus sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias konkrečiai priemonei arba operacijai taiko buveinės NCB arba ECB.
55a straipsnis
Įstaigų finansinio patikimumo vertinimas
Eurosistema, pagal šį straipsnį atlikdama atskirų įstaigų finansinio patikimumo vertinimą, gali atsižvelgti į šią su rizikos ribojimu susijusią informaciją:
ketvirčio informaciją apie kapitalo pakankamumo, sverto ir likvidumo koeficientus, teikiamą pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tiek individualiai, tiek konsoliduotai, laikantis priežiūros reikalavimų, arba
jei taikytina – su rizikos ribojimu susijusią informaciją, kuri prilygsta a punkte nurodytai informacijai.
56 straipsnis
Galimybė pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant standartinių konkursų procedūras, ir nuolatinėmis galimybėmis
Pagal 55 straipsnį tinkamumo kriterijus atitinkančios įstaigos turi galimybę pasinaudoti bet kuriomis iš šių Eurosistemos pinigų politikos operacijų:
nuolatinės galimybės;
atvirosios rinkos operacijos, atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras.
57 straipsnis
Kitų sandorių šalių atranka dėl galimybės pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras
Dėl galimybės pasinaudoti koreguojamosiomis operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras, kitos sandorių šalys atrenkamos taip:
koreguojamosiose operacijose, vykdomose sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, ir vykdomus naudojant greitųjų konkursų procedūras, kitų sandorių šalių diapazonas sudarytas iš tokių pačių subjektų, kurie atrinkti Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms ir kurie yra įsteigti valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Kitos sandorių šalys, sudarydamos valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, naudodamosi greitųjų konkursų procedūromis, neprivalo atitikti 55 straipsnyje nustatytų kriterijų. Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėse operacijose dalyvaujančių kitų sandorių šalių atrankos kriterijai grindžiami V priede nustatytais atsargumo ir veiksmingumo principais. NCB gali taikyti ribojimais pagrįstas sistemas, kad galėtų kontroliuoti kredito rizikas atskirų kitų sandorių šalių, dalyvaujančių vykdant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais atžvilgiu;
koreguojamosioms operacijoms, kurios vykdomos atliekant grįžtamuosius sandorius arba terminuotųjų indėlių pritraukimą, taikant greitųjų konkursų procedūras, kiekvienas NCB konkrečiam sandoriui iš savo valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, įsteigtų įstaigų atrenka kitų sandorių šalių, tenkinančių 55 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, grupę. Atranka visų pirma grindžiama atitinkamos įstaigos aktyvumu pinigų rinkoje. NCB gali taikyti papildomus, pavyzdžiui, prekybos darbo efektyvumo ir pasiūlymų teikimo potencialo atrankos kriterijus.
▼M11 —————
KETVIRTA DALIS
TINKAMAS TURTAS
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRIEJI PRINCIPAI
58 straipsnis
Tinkamas turtas ir Eurosistemos kredito operacijoms naudojami priimtini įkaito panaudojimo būdai
Kitos sandorių šalys teikia tinkamą turtą:
perleisdamos nuosavybės teisę, tai teisiškai įformindamos kaip atpirkimo sandorius arba
sukurdamos teisių į turtą apribojimą, kai siekiama užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą, t. y. susijusio turto įkeitimą, teisių perleidimą arba suvaržymą, tai teisiškai įformindamos kaip įkaitu užtikrintas paskolas,
bet kuriuo atveju tai atliekama pagal buveinės NCB sukurtas ir įformintas sutartines arba reguliavimo priemones.
59 straipsnis
Eurosistemos tinkamo turto kredito vertinimo sistemos bendrieji bruožai
Eurosistema EKVS tikslais apibrėžia kredito kokybės reikalavimus kredito kokybės lygiais nustatydama įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (ĮNT) per vienerius metus ribines vertes kaip nurodyta toliau.
Eurosistema traktuoja, jei didžiausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienerius metus yra 0,10 %, ji atitinka kredito kokybės 2 lygio kredito vertinimo reikalavimą bei turi būti reguliariai peržiūrima, ir jei įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienus metus yra 0,40 %, ji atitinka kredito kokybės 3 lygio kredito vertinimo reikalavimą bei turi būti reguliariai peržiūrima;
visas Eurosistemos kredito operacijoms tinkamas turtas atitinka bent jau kredito kokybės 3 lygio kredito kokybės vertinimo reikalavimą. Eurosistema konkrečiam turtui taiko papildomus kredito kokybės vertinimo reikalavimus pagal ketvirtos dalies II ir III antraštines dalis.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO TURTO TINKAMUMO KRITERIJAI IR KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI
1 SKYRIUS
Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai
60 straipsnis
Visų rūšių antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai
Tam, kad antrinę rinką turintis turtas būtų tinkamas būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, jis turi būti skolos priemonės, atitinkančios 1 skirsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, išskyrus tam tikrų konkrečių rūšių antrinę rinką turintį turtą, kaip nustatyta 2 skirsnyje.
61 straipsnis
Tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąrašas ir atskaitomybės taisyklės
62 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto pagrindinė suma
Tam, kad būtų tinkamos iki jų galutinio išpirkimo, skolos priemonės turi:
fiksuotą ir besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą arba
besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą, susietą nustatytu dydžiu tik su vienu euro zonos infliacijos indeksu konkrečiu momentu ir neturinti jokių kitų sudėtingų struktūrų.
63 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto priimtinos atkarpos struktūros
►M9 Tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės iki galutinės išpirkimo dienos turi kurią vieną iš šių atkarpos struktūrų: ◄
fiksuotąją, nulinę arba daugiapakopę atkarpą, kai atkarpos tvarkaraštis ir atkarpos vertės yra nustatyti iš anksto,
kintamąją atkarpą, kurios struktūra yra tokia: atkarpos dydis = (orientacinė norma * l) ± x, kai f ≤ atkarpos dydis ≤ c, kai:
orientacinė norma konkrečiu momentu yra tik viena iš šių:
f (žemiausia riba), c (aukščiausia riba), l (įsiskolinimo didinimo / mažinimo faktorius) ir x (garantinė įmoka), jei yra, tai skaičiai, kurie yra iš anksto nustatyti emisijos metu arba laikui bėgant gali keistis, bet tik emisijos metu nustatytu būdu, kai l yra daugiau negu nulis per visą turto galiojimo laikotarpį. Jeigu kintamoji atkarpa yra su infliacijos indekso orientacine norma, l lygus vienetui; arba
daugiapakopės arba kintamosios atkarpos su pakopomis, susijusiomis su tvarumo veiklos tikslais, su sąlyga, kad emitento arba bet kurios su tvarumu susijusių obligacijų emitento grupei priklausančių įmonių atitiktį tvarumo veiklos tikslams tikrina nepriklausoma trečioji šalis pagal skolos priemonės sąlygas.
64 straipsnis
Neantraeiliškumas antrinę rinką turinčio turto atžvilgiu
Tinkamos skolos priemonės nesuteikia teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.
64a straipsnis
Antrinę rinką turintis turtas, išskyrus turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtąsias obligacijas
65 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto valiuta
Tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės turi būti išreikštos eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, anksčiau galiojusių valiutų.
66 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto emisijos vieta
Per TCVPD išleistos tarptautinės skolos priemonės atitinka toliau nurodytus kriterijus, jei jie joms taikytini:
pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinės skolos priemonės išleistos naujųjų pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma (NPSĮ) ir saugomos visuotinai pripažinto saugotojo, kuris yra TCVPD arba CVPD, kuris valdo tinkamą VPAS. Šis reikalavimas netaikomas pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms klasikinių pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma iki 2007 m. sausio 1 d., ir tokių įsipareigojimų pakeičiamoms tęstinėms emisijoms, išleistoms su tuo pačiu ISIN kodu, neatsižvelgiant į tai, kokia yra tęstinės emisijos data;
pasaulinio registro forma išleistos tarptautinės skolos priemonės išleidžiamos pagal naująją tarptautinėms skolos priemonėms taikomą saugojimo struktūrą. Nukrypstant nuo išdėstytų nuostatų, jos netaikomos pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms iki 2010 m. spalio 1 d.;
tarptautinės skolos priemonės individualių skolinių įsipareigojimų forma nėra tinkamos, jei jos išleistos individualių skolinių įsipareigojimų forma iki 2010 m. spalio 1 d.
67 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto atsiskaitymo procedūros
68 straipsnis
Priimtinos rinkos antrinę rinką turinčiam turtui
Nereguliuojamoms rinkoms vertinti Eurosistema yra nustačiusi šiuos saugumo, skaidrumo ir prieinamumo principus:
a) |
saugumas – tai sandorių tikrumas, o ypač tikrumas dėl sandorių galiojimo ir vykdymo; |
b) |
skaidrumas – tai netrukdoma prieiga prie informacijos apie rinkos procedūrų ir veiklos taisykles, turto finansinius aspektus, kainų sudarymo mechanizmą, atitinkamas kainas ir kiekį, pavyzdžiui, kainas, palūkanų normas, prekybos apimtį, likučius; |
c) |
prieinamumas – tai galimybė Eurosistemai dalyvauti ir pasiekti rinką. Rinka laikoma prieinama, jei jos procedūrų ir veiklos taisyklės leidžia Eurosistemai gauti informaciją ir atlikti sandorius, kai to reikia įkaito valdymo tikslais. |
69 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto emitento arba garanto rūšis
▼M7 —————
70 straipsnis
Emitento arba garanto įsteigimo vieta
71 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės reikalavimai
Jei nenustatyta kitaip, tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jos turi atitikti šiame skyriuje nustatytus kredito kokybės reikalavimus
72 straipsnis
Turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai
Tam, kad turtu užtikrinti vertybiniai popieriai būtų tinkami Eurosistemos kredito operacijoms, jie turi atitikti bendruosius tinkamumo kriterijus, susijusius su visų rūšių antrinę rinką turinčiu turtu, nustatytu 1 skirsnyje, išskyrus 62 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su pagrindine suma, ir, be to, šiame poskirsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus.
73 straipsnis
Pinigų srautą sukuriančio turto vienarūšiškumas ir sudėtis
Tam, kad TUVP būtų tinkami, visas TUVP užtikrinantis pinigų srautą sukuriantis turtas yra vienarūšis, t. y. jį galima apskaityti pagal vieną iš paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonų, nurodytų VIII priede, rūšių, kurie susiję su:
gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;
paskolomis mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);
paskolomis automobiliams;
vartojimo finansinėmis paskolomis;
iš finansinės nuomos gautinomis sumomis;
iš kredito kortelių gautinomis sumomis.
▼M6 —————
▼M4 —————
74 straipsnis
Turtu užtikrintų vertybinių popierių ir pinigų srautą sukuriančio turto geografiniai apribojimai
75 straipsnis
SPĮ įsigyjamas pinigų srautą sukuriantis turtas
76 straipsnis
Lėšų susigrąžinimo taisyklių, susijusių su turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, vertinimas
TUVP laikomi tinkamais tik jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo nuostatų, kurias Eurosistema laiko svarbiomis pagal atitinkamos EEE šalies teisę. Šiuo tikslu, prieš pradedant TUVP laikyti tinkamais, Eurosistema gali reikalauti:
Eurosistemai priimtinos formos ir turinio nepriklausomo teisinio įvertinimo, kuriame išdėstytos atitinkamoje šalyje taikomos lėšų susigrąžinimo taisyklės ir (arba)
kitų dokumentų įskaitant patikinimą apie gavėjo mokumą abejotinu laikotarpiu, kuris yra tam tikras laikotarpis, kurio metu likvidatorius gali pripažinti pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, pardavimą negaliojančiu.
Lėšų susigrąžinimo taisyklės, kurias Eurosistema laiko griežtomis ir todėl nepriimtinomis, apima:
taisykles, pagal kurias likvidatorius gali pripažinti pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, pardavimą negaliojančiu tik todėl, kad toks sandoris buvo atliktas abejotinu laikotarpiu kaip nurodyta 1 dalies b punkte iki paskelbimo apie pardavėjo nemokumą, arba
taisykles, pagal kurias tokio pripažinimo negaliojančiu galima išvengti tik tuomet, jei gavėjas gali įrodyti, kad pardavimo metu jis nežinojo apie pardavėjo nemokumą.
Taikant šį kriterijų pardavėjas atitinkamai gali būti sukūrėjas arba tarpininkas.
77 straipsnis
Turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijos dalių neantraeiliškumas
77a straipsnis
Investicijų į turtu užtikrintus vertybinius popierius apribojimai
Bet kokios su sandoriu susijusios ir emitento ar SPĮ banko sąskaitose esančios piniginės lėšos negali būti visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai investuotos į kitas TUVP dalis, su kredito įvykiais susietas skolos priemones, apsikeitimo sandorius, kitas išvestines priemones, sintetinius vertybinius popierius ar panašius reikalavimus.
78 straipsnis
Turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio duomenų prieinamumas
▼M9 —————
79 straipsnis
Užklausos dėl duomenų apie turtu užtikrintus vertybinius popierius
Eurosistema pasilieka teisę reikalauti iš kiekvienos trečiosios šalies, kurią ji laiko reikšminga, įskaitant emitentą, sukūrėją ir (arba) tvarkytoją (tačiau jais neapsiribojant), bet kokio paaiškinimo ir (arba) teisinio patvirtinimo, kurie, jos nuomone, yra reikalingi, kad būtų galima įvertinti TUVP tinkamumą, ir dėl paskolų lygio duomenų teikimo. Jei trečioji šalis neįvykdo kurios nors užklausos reikalavimų, Eurosistema gali nuspręsti nepriimti TUVP įkaitu arba gali nuspręsti laikinai sustabdyti tokio įkaito tinkamumą.
79a straipsnis
Informacijos, susijusios su turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumu, vertinimas
Eurosistema, remdamasi pateiktos informacijos vertinimu, gali nesutikti, kad Eurosistemos kredito operacijose TUVP būtų naudojami kaip įkaitas. Atlikdama vertinimą, Eurosistema atsižvelgia į tai, ar pateikta informacija laikoma pakankamai aiški, nuosekli ir išsami, kad, ja remiantis, būtų galima įrodyti, jog buvo įvykdytas kiekvienas TUVP taikomas tinkamumo kriterijus, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar pinigų srautą sukuriantis turtas buvo įgytas tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“, kaip nustatyta 75 straipsnio 2 dalyje.
80 straipsnis
Anksčiau įgytos padengtosios obligacijos, užtikrintos turtu užtikrintais vertybiniais popieriais
Nedarant poveikio reguliuojamų padengtųjų obligacijų tinkamumui pagal 64a straipsnį, EEE reguliuojamos padengtosios obligacijos, kurių ISIN pradėtas naudoti iki 2022 m. liepos 8 d. ir kurioms netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 ( 18 ) („anksčiau įgytos padengtosios obligacijos“), gali būti užtikrinamos TUVP, jeigu tokių obligacijų užstato fondą (1–4 dalių tikslais „užstato fondas“) sudaro tik TUVP, kurie atitinka visus toliau nurodytus reikalavimus:
pinigų srautą sukuriantis turtas, užtikrinantis TUVP, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d–f punktuose nustatytus reikalavimus, galiojusius tuo metu, kai ISIN buvo pradėtas naudoti;
pinigų srautą sukuriantį turtą sukūrė su emitentu glaudžiai susijęs subjektas, kaip aprašyta 138 straipsnyje;
jie naudojami kaip techninis įrankis hipotekoms arba garantija užtikrintoms nekilnojamojo turto paskoloms perleisti iš sukūrusio subjekto užstato fondui.
Atsižvelgiant į 4 dalį, NCB naudoja šias priemones, kad patikrintų, jog užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies:
kas ketvirtį NCB reikalauja, kad emitentas pasitikrintų ir patvirtintų, jog užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies. NCB reikalavime nurodoma, kad pasitikrinimo dokumentą turi pasirašyti emitento vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiasis finansininkas arba panašaus rango vadybininkas, arba vieno iš jų vardu įgaliotas pasirašantis asmuo;
kiekvienais metais NCB reikalauja, kad išorės auditoriai arba emitento užstato fondo stebėtojai ex post patvirtintų, jog užstato fonde nėra TUVP, kurie stebėjimo laikotarpiu neatitinka 1 dalies.
Pagal 1 dalies b punktą, glaudūs ryšiai nustatomi tuo metu, kai TUVP aukščiausiojo reitingo vienetai pervedami į EEE reguliuojamos padengtosios obligacijos užstato fondą, nurodytą 1 dalyje.
81 straipsnis
Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų tinkamumo kriterijai
81a straipsnis
Kredito įstaigų arba investicinių įmonių ar su jomis glaudžiai susijusių subjektų išleistų tam tikrų neužtikrintų skolos priemonių tinkamumo kriterijai
Nukrypstant nuo 64 straipsnio ir jei jos atitinka kitus tinkamumo kriterijus, kredito įstaigų arba investicinių įmonių ar su jomis glaudžiai susijusių subjektų, kaip nurodyta 141 straipsnio 3 dalyje, išleistos šios subordinuotosios neužtikrintos skolos priemonės laikomos tinkamomis iki termino pabaigos, jeigu jos išleistos iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir jų subordinacija nėra susijusi su sutartiniuose dokumentuose nustatyta subordinacija, kaip apibrėžta 2 dalyje, ar su struktūrine subordinacija vadovaujantis 3 dalimi:
▼M7 —————
2 SKYRIUS
Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
82 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
Papildant bendrąsias taisykles, nustatytas 59 straipsnyje ir 84 straipsnyje nustatytas specialiąsias taisykles, antrinę rinką turintis turtas atitinka šiuos kredito kokybės reikalavimus, kad būtų tinkamas būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijose:
išskyrus TUVP, visas antrinę rinką turintis turtas turi bent vienos pripažintos IKVI sistemos pateiktą viešo kredito reitingo forma kredito vertinimą, atitinkantį bent jau 3–ią kokybės lygį pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę;
TUVP turi bent dviejų pripažintų IKVI sistemų pateiktus viešo kredito reitingo forma kredito vertinimus; kiekvienos šių IKVI sistemų pateiktas vienas vertinimas atitinka bent jau 2–ą kokybės lygį pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę.
83 straipsnis
IKVI kredito vertinimų, naudojamų antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės vertinimams, rūšys
Nustatant atitiktį kredito kokybės reikalavimams, taikytiniems antrinę rinką turinčiam turtui, naudojamos šios IKVI kredito vertinimo, gauto iš pripažintų IKVI, rūšys:
a) |
IKVI emisijos reitingas – šis reitingas yra IKVI kredito vertinimas, suteiktas emisijai arba, jei nėra tos pačios IKVI sudaryto emisijos reitingo, programai arba emisijų serijai, pagal kurią išleistas turtas. IKVI vertinimas, suteiktas programai arba emisijų serijai, yra priimtinas tik tuomet, jeigu IKVI šį reitingą aiškiai ir nedviprasmiškai susiejo su konkretaus turto ISIN kodu ir nėra kito tos pačios IKVI suteikto emisijos reitingo. IKVI emisijų reitingų atžvilgiu Eurosistema neatsižvelgia į pradinį turto terminą. |
b) |
IKVI emitento reitingas – šis reitingas yra emitentui priskirtas IKVI kredito vertinimas. IKVI emitento reitingų atžvilgiu Eurosistema atsižvelgia į pradinį turto terminą priimtino IKVI kredito vertinimo atveju. Išskiriama:
i)
trumpalaikis turtas, t. y. tas turtas, kurio pradinis terminas iki 390 dienų imtinai ir
ii)
ilgalaikis turtas, t. y. tas turtas, kurio pradinis terminas daugiau nei 390 dienų. Trumpalaikio turto atveju yra priimtini tik IKVI trumpalaikiai ir ilgalaikiai emitento reitingai. Ilgalaikio turto atveju priimtini tik IKVI ilgalaikiai emitento reitingai. |
c) |
IKVI garanto reitingas – šis reitingas tai garantui priskirtas IKVI kredito vertinimas, jeigu garantija atitinka IV antraštinės dalies reikalavimus. IKVI garanto reitingų atžvilgiu Eurosistema neatsižvelgia į pradinį turto terminą. Priimtini tik IKVI ilgalaikiai garanto reitingai. |
84 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto IKVI kredito vertinimų pirmenybė
Antrinę rinką turinčio turto atžvilgiu Eurosistema atsižvelgia į IKVI kredito vertinimą, kuriuo nustatoma turto atitiktis kredito kokybės reikalavimams, pagal toliau išdėstytas taisykles:
antrinę rinką turinčio turto, išskyrus antrinę rinką turintį turtą, kurį išleido centrinė valdžia, regioninė arba vietos valdžia, agentūros, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos, ir TUVP atžvilgiu taikomos šios taisyklės:
Eurosistema pirmiausia svarsto IKVI emisijos reitingą, o po jo – IKVI emitento arba IKVI garanto reitingus. Nedarant poveikio šios pirmenybės taisyklės taikymui, pagal 82 straipsnio 1 dalies a punktą, bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos taikomus kredito kokybės reikalavimus;
jeigu yra keli tos pačios emisijos IKVI sudaryti reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią IKVI emisijos reitingą. Jeigu pirmasis geriausias IKVI emisijos reitingas neatitinka Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos antrinę rinką turinčiam turtui, turtas yra netinkamas, net ir esant pagal IV antraštinę dalį priimtinai garantijai;
jeigu nėra jokio IKVI sudaryto emisijos reitingo arba, padengtų obligacijų atveju, jeigu nėra emisijos reitingo, kuris atitinka IXb priede nurodytus reikalavimus, Eurosistema gali svarstyti IKVI emitento arba IKVI garanto reitingą. Jeigu yra keli tai pačiai emisijai IKVI sudaryti emitento ir (arba) IKVI garanto reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią iš šių reitingų.
antrinę rinką turinčio turto, kurį išleido centrinė valdžia, regioninė arba vietos valdžia, agentūros, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos, atžvilgiu taikomos šios taisyklės:
pagal 82 straipsnio 1 dalies a punktą, bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti taikomiems Eurosistemos kredito kokybės reikalavimams. Eurosistema svarsto tik IKVI emitento arba IKVI garanto reitingus;
jeigu yra keli IKVI sudaryti emitento ir garanto reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią iš šių reitingų;
padengtos obligacijos, kurias išleido agentūros, nėra vertinamos pagal šio punkto taisykles, o vertinamos pagal a punktą;
TUVP taikomos šios taisyklės:
pagal 82 straipsnio 1 dalies b punktą, bent du IKVI kredito vertinimai atitinka taikomus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus. Eurosistema svarsto tik IKVI emisijos reitingus;
jeigu yra daugiau nei du IKVI sudaryti emisijos reitingai, Eurosistema atsižvelgia į pirmąjį ir antrąjį geriausią iš šių IKVI emisijos reitingų.
85 straipsnis
Daugiau nei vieno emitento išleisti vertybiniai popieriai
Daugiau nei vieno emitento išleistam antrinę rinką turinčiam turtui (daugiau nei vieno emitento išleisti vertybiniai popieriai), taikomas IKVI emitento reitingas nustatomas pagal kiekvieno emitento potencialią atsakomybę, kaip nurodyta:
jei kiekvienas emitentas solidariai atsako už visų kitų emitentų įsipareigojimus dėl emisijos arba, jei taikytina, programos arba emisijų serijos, svarstytinas IKVI emitento reitingas yra aukščiausias reitingas tarp pirmųjų geriausių IKVI emitento reitingų visiems susijusiems emitentams, arba
jei kiekvienas emitentas solidariai neatsako už visų kitų emitentų įsipareigojimus dėl emisijos arba, jei taikytina, programos arba emisijų serijos, svarstytinas IKVI emitento reitingas yra žemiausias reitingas tarp pirmųjų geriausių IKVI emitento reitingų visiems susijusiems emitentams.
86 straipsnis
Ne euro reitingai
IKVI emitento reitingų atveju užsienio valiuta yra priimtina. Jei turtas yra išreikštas emitento vidaus valiuta, taip pat priimtinas vietos valiutos reitingas.
87 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės vertinimo kriterijai nesant pripažintos IKVI kredito vertinimo
Jei skolos priemones išleido arba garantavo regioninė valdžia, vietos valdžia arba viešojo sektoriaus subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (toliau – KRR viešojo sektoriaus subjektas), įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, Eurosistema atlieka kredito vertinimą pagal šias taisykles:
jei emitentai arba garantai yra regioninė valdžia, vietos valdžia arba KRR viešojo sektoriaus subjektai, kurie kapitalo reikalavimų tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį ar 116 straipsnio 4 dalį traktuojami taip pat kaip centrinė valdžia, kurios jurisdikcijoje jie yra įsteigti: šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis geriausią kredito reitingą, kurį centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, suteikia pripažinta IKVI;
jei emitentai arba garantai yra regioninė valdžia, vietos valdžia ir KRR viešojo sektoriaus subjektai, kurie nenurodyti a punkte, šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis vienu kredito kokybės lygiu sumažintą geriausią kredito reitingą, kurį centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, suteikia pripažinta IKVI;
jei emitentai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 75 punkte, ir yra nenurodyti a ir b punktuose, numanomas kredito vertinimas nerengiamas ir šių subjektų išleistos arba garantuojamos skolos priemonės traktuojamos taip pat, kaip ir privačiojo sektoriaus subjektų išleistos arba garantuojamos skolos priemonės, t. y. kurios neturi tinkamo kredito vertinimo.
Atsižvelgiant į 61 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei skolos priemones išleido arba garantavo ne finansų bendrovės, įsteigtos valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, Eurosistema atlieka kredito kokybės vertinimą, grindžiamą kredito kokybės vertinimo taisyklėmis, taikytinomis III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytam kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimui.
9 lentelė
IKVI kredito kokybės vertinimo neturinčių emitentų arba garantų numanomi kredito kokybės vertinimai
|
Emitentų arba garantų paskirstymas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (KRR (*1)) |
Atitinkamai klasei priklausančio emitento arba garanto EKVS sudarytas numanomas kredito kokybės vertinimas |
1 klasė |
Regioninė valdžia, vietos valdžia ir KRR viešojo sektoriaus subjektai (KRR VSS), kuriuos kompetentingos institucijos traktuoja taip pat kaip centrinę valdžią kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį ir 116 straipsnio 4 dalį |
Tos jurisdikcijos, kurioje subjektas įsteigtas, centrinės valdžios IKVI kredito kokybės vertinimas |
2 klasė |
Kita regioninė valdžia, vietos valdžia ir KRR VSS |
Tos jurisdikcijos, kurioje subjektas įsteigtas, centrinės valdžios IKVI kredito kokybės vertinimas, sumažintas vienu kredito kokybės lygiu (*2) |
3 klasė |
Viešojo sektoriaus subjektai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 75 punkte, kurie nėra KRR VSS |
►M9 Traktuojami kaip privačiojo sektoriaus emitentai arba skolininkai, t. y. jų antrinę rinką turintis turtas neatitinka reikalavimų ◄ |
(*1)
Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, šioje lentelėje taip pat vadinamas KRR.
(*2)
Informacija apie kredito kokybės lygius skelbiama ECB interneto svetainėje. |
88 straipsnis
Turtu užtikrintų vertybinių popierių papildomi kredito kokybės reikalavimai
III ANTRAŠTINĖ DALIS
ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO TINKAMUMO KRITERIJAI IR KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI
1 SKYRIUS
Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai
89 straipsnis
Tinkama turto rūšis
Tinkama turto rūšis – kredito reikalavimas, kuris yra skolininko skolos įsipareigojimas kitai sandorio šaliai.
90 straipsnis
Pagrindinė suma, atkarpa ir kiti tinkamų kredito reikalavimų elementai
Siekiant, kad kredito reikalavimai atitiktų reikalavimus, nuo jų įkeitimo momento iki galutinio išpirkimo ar įkeitimo pabaigos jie turi atitikti šiuos reikalavimus:
yra su fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma, ►M11 ————— ◄
jų palūkanų norma yra viena iš šių:
nulinės atkarpos;
fiksuotoji;
kintamoji, t. y. susieta su bazine palūkanų norma ir kurios struktūra yra tokia: atkarpos dydis = orientacinė norma ± x, kai f ≤ atkarpos dydis ≤ c, kai:
jų atkarpos struktūra(nepriklausomai nuoto, ar tai fiksuotosios ar kintamosios palūkanų normos kreditų reikalavimai), gali būti garantinė įmoka, kuri iš anksto nustatyta atsiradimo metu arba kredito reikalavimo galiojimo laikotarpiu gali keistis. Pasikeitus garantinei įmokai, atkarpos struktūros tinkamumo vertinimas remiasi likusiu kredito reikalavimo galiojimo laikotarpiu, ir
jų dabartinė atkarpa nelemia neigiamo pinigų srauto ar pagrindinės sumos sumažėjimo. Jei dabartiniu palūkanų skaičiavimo laikotarpiu atkarpos struktūra lemia neigiamą su atkarpa susijusį pinigų srautą, kredito reikalavimas yra netinkamas nuo atkarpos perskaičiavimo momento. Jis vėl gali tapti tinkamas naujo palūkanų skaičiavimo laikotarpio pradžioje, kai su atkarpa susijęs pinigų srautas, taikomas skolininkui, nėra neigiamas, jeigu jis atitinka visus kitus atitinkamus reikalavimus.
91 straipsnis
Neantraeiliškumas
Kredito reikalavimai negali suteikti teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal: a) kitų neužtikrintų skolininko skolos įsipareigojimų turėtojų teises, įskaitant tos pačios sindikuotos paskolos kitas akcijas arba akcijų dalis, ir b) to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.
92 straipsnis
Kredito reikalavimų kredito kokybės reikalavimai
Kredito reikalavimų kredito kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto kredito kokybę. Atitinkamas skolininkas arba garantas atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nurodytus EKVS taisyklėse dėl kredito reikalavimų, nustatytose ketvirtos dalies III antraštinės dalies 2 skyriuje.
93 straipsnis
Minimalus kredito reikalavimų dydis
Naudojant vidaus rinkoje, tuo metu, kai kita sandorio šalis pateikia kredito reikalavimus panaudoti kaip įkaitą, jie atitinka 0 EUR minimalaus dydžio ribą arba didesnę sumą, kurią gali nustatyti buveinės NCB. Tarpvalstybinio naudojimo atveju taikoma 500 000 EUR minimalaus dydžio riba.
94 straipsnis
Kredito reikalavimų išraiškos valiuta
Kredito reikalavimai išreiškiami eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ankstesnių valiutų.
95 straipsnis
Skolininko arba garanto rūšis
96 straipsnis
Skolininko ir garanto buvimo vieta
97 straipsnis
Taikoma teisė
Kredito reikalavimo sutarčiai bei kitos sandorio šalies ir buveinės NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu taikoma valstybės narės, kurios valiuta yra euro, teisė. Be to, negali būti daugiau nei iš viso dviejų šalių reglamentuojanti teisė, taikoma:
kitai sandorio šaliai;
kreditoriui;
skolininkui;
garantui (jei taikytina);
kredito reikalavimo sutarčiai;
kitos sandorio šalies ir buveinės NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu.
98 straipsnis
Tvarkymo procedūros
Kredito reikalavimai tvarkomi pagal Eurosistemos procedūras, kaip apibrėžta atitinkamuose nacionaliniuose NCB dokumentuose.
99 straipsnis
Papildomi teisiniai reikalavimai kredito reikalavimams
Siekiant užtikrinti, kad kredito reikalavimai būtų įkeisti tinkamai ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant realizuoti, turi būti tenkinami papildomi teisiniai reikalavimai. Šie teisiniai reikalavimai susiję su:
kredito reikalavimų galiojimo tikrinimu;
susitarimo dėl kredito reikalavimų įkeitimo galiojimu;
visapusišku įkeitimo galiojimu trečiųjų šalių atžvilgiu;
kredito reikalavimų įkeitimo ir realizavimo apribojimų nebuvimu;
su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimu.
100 straipsnis
Kredito reikalavimams pateikti naudojamų procedūrų ir sistemų patikrinimas
Prieš kitai sandorio šaliai pirmą kartą įkeičiant kredito reikalavimus, NCB arba priežiūros institucijos, arba išorės auditoriai atlieka procedūrų ir sistemų, pagal kurias kita sandorio šalis teikia Eurosistemai informaciją apie kredito reikalavimus, tinkamumo patikrinimą. Vėliau procedūros ir sistemos tikrinamos ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Reikšmingai pakeitus tokias procedūras ar sistemas, gali būti atliekamas naujas patikrinimas.
101 straipsnis
Kredito reikalavimų egzistavimo tikrinimas
NCB, siekdami patikrinti, ar egzistuoja įkaitu pateikti kredito reikalavimai, privalo taikyti bent šias toliau nurodytas priemones:
iš kitų sandorio šalių bent kas ketvirtį jie gauna rašytinį patvirtinimą, kuriuo kitos sandorio šalys patvirtina:
kredito reikalavimų egzistavimą (užuot teikus šį patvirtinimą gali būti palyginama centrinių kredito registrų, jei tokie yra, informacija);
kad kredito reikalavimai atitinka Eurosistemos taikomus tinkamumo kriterijus;
kad toks kredito reikalavimas tuo pačiu metu nėra naudojamas kaip įkaitas bet kurios trečiosios šalies naudai, ir kad kita sandorio šalis nepanaudos tokio kredito reikalavimo kaip įkaito bet kuriai trečiajai šaliai;
kad kita sandorio šalis įsipareigoja atitinkamam NCB ne vėliau kaip per kitą darbo dieną, pranešti apie bet kokį įvykį, kuris daro esminę įtaką faktiniams kitos sandorio šalies ir NCB sutartiniams santykiams, o ypač – kredito grąžinimui prieš nustatytą terminą, viso kredito arba jo dalies grąžinimui, reitingų sumažinimui ir esminiam kredito reikalavimų sąlygų pasikeitimui;
Jie reikalauja, kad sandorio šalys pateiktų, kai taikytina, atitinkamus analitinius kredito duomenų bazės (AnaCredit) identifikatorius (t. y. stebimo agento identifikatorių, sutarties identifikatorių ir priemonės identifikatorių), susijusius su kredito reikalavimais, kurie nuo 2021 m. gegužės mėn. yra pateikti kaip įkaitas, kaip pateikta pagal statistinės atskaitomybės reikalavimus pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2016/867 (ECB/2016/13) ( 19 );
jie arba atitinkami centriniai kredito registrai, kompetentingos bankų priežiūros institucijos arba išorės auditoriai atlieka atsitiktinius kitų sandorių šalių rašytinių patvirtinimų kokybės ir tikslumo patikrinimus kai jiems pristatomi dokumentai arba atvykdami į patikrinimo vietą. Kiekvieno kredito reikalavimo atveju tikrinama informacija apima bent jau savybes, kurios lemia kredito reikalavimų egzistavimą ir tinkamumą. Kitų sandorių šalių su EKVS patvirtintais vidaus reitingais pagrįstoms sistemoms (VRPS) atliekami papildomi kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimų patikrinimai, apimantys ĮNT, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu naudojamų kredito reikalavimų skolininkais, patikrinimus.
102 straipsnis
Kredito reikalavimų panaudojimo įkaitu sutarties galiojimas
Kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu sutartis galioja tarp kitos sandorio šalies ir atitinkamo NCB pagal taikytiną nacionalinę teisę. ►M9 Turi būti įvykdyti visi teisiniai formalumai, reikalingi sutarties galiojimui užtikrinti ir kitos sandorio šalies ir (arba) gavėjo atliekamam kredito reikalavimo panaudojimui kaip įkaito, užtikrinti. ◄
103 straipsnis
Visapusiškas panaudojimo įkaitu galiojimas trečiųjų šalių atžvilgiu
Atsižvelgiant į taikytiną nacionalinę teisę, skolininko informavimui taikomos šios nuostatos:
jei reikalaujama informuoti skolininką arba kredito reikalavimo panaudojimą įkaitu būtina užregistruoti viešame registre, kad jis visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, o ypač, kad buveinės NCB užtikrinimo apsaugos interesai būtų pirmaeiliai kitų kreditorių atžvilgiu, reikalaujama, kad tokie informavimo ir registracijos reikalavimai būtų išpildyti iš anksto arba kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu metu;
jei pagal a punktą nereikalaujama iš anksto informuoti skolininką arba iš anksto viešai registruoti kredito reikalavimo panaudojimą įkaitu, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama informuoti skolininką ex post. Informuojant skolininką ex post, reikalaujama, kad kita sandorio šalis arba buveinės NCB, kaip nustatyta nacionaliniuose dokumentuose, informuotų skolininką apie tai, kad kita sandorio šalis kredito reikalavimą naudoja įkaitu NCB naudai iš karto po įsipareigojimų neįvykdymo arba panašaus kredito įvykio, kaip išsamiau apibūdinta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose;
NCB gali nuspręsti reikalauti, kad informavimas arba išankstinė vieša registracija būtų atlikti iš anksto arba panaudojimo įkaitu metu, net jei šie formalumai nėra reikalingi a punkte nurodytais tikslais;
kredito reikalavimų, kurie yra pareikštinės priemonės, atveju buveinės NCB gali pareikalauti, kad tokios pareikštinės priemonės būtų fiziškai pervestos jam arba trečiajai šaliai iš anksto arba jų panaudojimo įkaitu metu. a ir b punktuose nustatyti informavimo reikalavimai netaikomi kredito reikalavimams, kurie yra pareikštinės priemonės.
104 straipsnis
Kredito reikalavimų naudojimo įkaitu ir pardavimo apribojimų nebuvimas
105 straipsnis
Su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimas
Kita sandorio šalis ir skolininkas sudaro sutartį, kad skolininkas besąlygiškai sutinka, kad kita sandorio šalis Eurosistemai atskleistų išsamią informaciją apie kredito reikalavimą ir skolininką, kurios reikalauja buveinės NCB, siekdamas garantuoti, kad būtų sukurta tinkama kredito reikalavimų apsauga ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant parduoti. Šis reikalavimas nebūtinas, jei pagal taikomą nacionalinę teisę tokios informacijos teikimo nevaržo jokios taisyklės, kaip numatyta taikomuose buveinės NCB nacionaliniuose dokumentuose.
106 straipsnis
Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai
12 straipsnyje aprašyti terminuotieji indėliai, kuriuos laiko kita sandorio šalis, yra tinkamas būti įkaitu turtas Eurosistemos kredito operacijoms.
107 straipsnis
MHUSP tinkamumo kriterijai
107a straipsnis
Tinkamo turto rūšis
107b straipsnis
STKR nesubordinavimas
STKR nesuteikia teisių į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.
107c straipsnis
Kredito kokybės reikalavimai
STKR atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nustatytus šios ketvirtos dalies III antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje.
107d straipsnis
Emitento vykdomas užtikrinančių kredito reikalavimų įsigijimas
Emitentas įsigyja užtikrinančių kreditų reikalavimų fondą iš sukūrėjo tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“ arba „tikro pardavimo“ atitikmeniu, galiojančiu ir vykdytinu bet kurios trečiosios šalies atžvilgiu, ir iš minėto fondo negali būti tenkinami sukūrėjo ir jo kreditorių reikalavimai net ir sukūrėjo nemokumo atveju.
107e straipsnis
STKR skaidrumo reikalavimai
TUVP taikomi duomenų kokybės reikalavimai taikomi ir STKR, įskaitant reikalavimus, taikomus specialiam ECB STKR paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonui. Paskolų lygio duomenys teikiami specialiame ECB STKR paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablone, kaip paskelbta ECB interneto svetainėje:
ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai; arba
Eurosistemos pripažintai duomenų saugyklai.
Paskolų lygio duomenis apie STKR leidžiama teikti Eurosistemos pripažinai duomenų saugyklai pagal 5 dalies b punktą iki kalendorinio mėnesio, kurį sueina trys metai ir trys mėnesiai po ESMA atskaitomybės aktyvavimo datos, pabaigos.
ESMA atskaitomybės aktyvavimo data skelbiama ECB interneto svetainėje.
107f straipsnis
Tinkamų užtikrinančių kredito reikalavimų rūšys
Siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama STKR užtikrinančių kredito reikalavimų apsauga ir kad, sukūrėjui neįvykdžius įsipareigojimų, emitentas ir STKR turėtojai galėtų kredito reikalavimus nedelsiant realizuoti, turi būti tenkinami toliau 3–9 dalyse nurodyti papildomi teisiniai reikalavimai:
užtikrinančių kredito reikalavimų galiojimo tikrinimas;
susitarimo dėl užtikrinančių kredito reikalavimų įkeitimo galiojimas;
visapusiškas įkeitimo galiojimas trečiųjų šalių atžvilgiu;
užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimo apribojimų nebuvimas;
užtikrinančių kredito reikalavimų realizavimo apribojimų nebuvimas;
su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimas.
Daugiau informacijos apie konkrečius nacionalinių jurisdikcijų ypatumus pateikta atitinkamuose nacionaliniuose NCB dokumentuose.
Šalies, kurioje yra įsteigtas sukūrėjas, NCB, siekdamas patikrinti, ar galioja užtikrinantys kredito reikalavimai, privalo taikyti bent visas šias toliau nurodytas priemones:
iš sukūrėjo bent kas ketvirtį jis gauna rašytinį patvirtinimą, kuriuo patvirtinama:
užtikrinančių kredito reikalavimų galiojimas: užuot teikus šį patvirtinimą gali būti palyginama centrinių kredito registrų, jei tokie yra, informacija;
kad užtikrinantys kredito reikalavimai atitinka Eurosistemos taikomus tinkamumo kriterijus;
kad užtikrinantys kredito reikalavimai tuo pačiu metu nėra naudojami kaip įkaitas bet kurios trečiosios šalies naudai, ir kad sukūrėjas nepanaudos jų kaip įkaito Eurosistemai ar bet kuriai trečiajai šaliai;
kad sukūrėjas įsipareigoja atitinkamam NCB ne vėliau kaip per kitą darbo dieną pranešti apie bet kokį įvykį, kuris daro esminę įtaką užtikrinančių kredito reikalavimų įkaito vertei, ypač – kredito grąžinimui prieš nustatytą terminą, viso kredito arba jo dalies grąžinimui, reitingų sumažinimui ir esminiam užtikrinančių kredito reikalavimų sąlygų pasikeitimui.
šalies, kurioje yra sukūrėjas, NCB arba atitinkami centriniai kredito registrai, kompetentingos bankų priežiūros institucijos arba išorės auditoriai atlieka atsitiktinius sukūrėjų rašytinių patvirtinimų kokybės ir tikslumo patikrinimus tokiu būdu, kai jiems pristatomi dokumentai arba jie atvyksta į patikrinimo vietą. Kiekvieno užtikrinančio kredito reikalavimo atveju tikrinama informacija apima bent jau savybes, kurios lemia užtikrinančių kredito reikalavimų galiojimą ir tinkamumą. Papildomi užtikrinančių kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimų patikrinimai atliekami sukūrėjams, turintiems EKVS patvirtintas vidaus reitingais pagrįstas sistemas (VRPS), jie apima ĮNT, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu naudojamų kredito reikalavimų, kuriais užtikrinamos STKR, skolininkais, patikrinimus.
Kai pagal 107f straipsnio 3 dalį, 4 dalies a arba b punktą tikrinimus atlieka šalies, kurioje yra sukūrėjas, NCB, priežiūros institucijos, išorės auditoriai arba centriniai kredito registrai, jie turi būti tam įgalioti, jei būtina, sudarant sutartį arba pagal taikomus nacionalinius reikalavimus.
Užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimo emitentui ar jų panaudojimo perleidimui, teisių perleidimui ar įkeitimui sutartys tarp emitento ir sukūrėjo ir (arba) gavėjo/teisių perėmėjo/įkaito turėtojo galioja atitinkamai pagal taikytiną nacionalinę teisę. Sukūrėjas ir (arba), atitinkamai, gavėjas privalo vykdyti visus teisinius formalumus, būtinus sutarties galiojimui ir galiojančiam tiesioginiam ar netiesioginiam užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimui įkaitu užtikrinti. Atsižvelgiant į taikytiną nacionalinę teisę, skolininko informavimui taikomos šios nuostatos:
kartais gali būti būtina informuoti skolininką arba viešame registre užregistruoti: i) užtikrinančių kredito reikalavimų perleidimą (tiesiogiai arba netiesiogiai) emitentui arba ii) atvejus, kai kitos sandorio šalys STKR panaudoja įkaitu buveinės NCB, kad toks perleidimas arba įkeitimas visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, ypač iii) kad emitento įkeitimas (susijęs su užtikrinančiais kredito reikalavimais) ir (arba) buveinės NCB įkeitimas (susijęs su STKR kaip įkaitu) turėtų pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiais atvejais minėti informavimo arba registracijos reikalavimai įvykdomi: i) iš anksto arba pagrindinio kredito reikalavimo faktinio perleidimo (tiesiogiai ar netiesiogiai) emitentui metu arba ii) kitoms sandorio šalims panaudojus STKR įkaitu buveinės NCB atžvilgiu;
jei pagal a punktą nereikalaujama iš anksto informuoti skolininką arba iš anksto viešai registruoti, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama informuoti skolininką ex post. Informuojant skolininką ex post, reikalaujama, kad, kaip nustatyta nacionaliniuose dokumentuose, skolininkas būtų informuotas apie tai, kad kita sandorio šalis užtikrinančius kredito reikalavimus perleidžia arba panaudoja iš karto po įsipareigojimų neįvykdymo arba panašaus kredito įvykio, kaip išsamiau apibūdinta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose;
a ir b punktuose paminėti minimalūs privalomi reikalavimai. Eurosistema gali nuspręsti reikalauti išankstinio informavimo arba registracijos ir kitais negu pirmiau išvardytais atvejais, įskaitant pareikštinių priemonių naudojimo atvejus.
Nepaisant 6 ir 7 dalių, nelaikoma, kad mokėjimų surinkimo ir paskirstymo bei paskolos administravimo tarpininko egzistavimas apriboja sindikuotos paskolos dalies perleidimą ir realizavimą, jei:
tarpininkas yra valstybėje narėje esanti kredito įstaiga, ir
aptarnavimo tarp atitinkamo sindikato nario ir tarpininko santykiai gali būti perleisti tiesiogiai arba kaip sindikuotos paskolos dalies priklausinys.
2 SKYRIUS
ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO EUROSISTEMOS KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI
108 straipsnis
Antrinės rinkos neturinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
Tam, kad antrinės rinkos neturintis turtas būtų tinkamas, taikomi šie Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai:
kredito reikalavimų kredito kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto kredito kokybę, kuri atitinka bent jau kredito kokybės 3 lygį, kaip nurodyta suderintoje Eurosistemos reitingų skalėje;
MHUSP kredito kokybės vertinimas atitinka bent jau kredito kokybės 2 lygį, kaip nurodyta suderintoje Eurosistemos reitingų skalėje.
109 straipsnis
Kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimo bendrosios taisyklės
110 straipsnis
Kredito vertinimo sistemos arba šaltinio atranka
111 straipsnis
Kredito reikalavimų kredito vertinimas, kai skolininkai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai arba ne finansų bendrovės
Eurosistema įvertina kredito reikalavimų kredito kokybę, kai skolininkai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai pagal šias taisykles, kurios taikomos nurodyta tvarka:
jei yra kitos sandorio šalies pasirinktos sistemos arba šaltinio kredito vertinimas, Eurosistema jį naudoja nustatydama, ar viešajam sektoriui priklausantis subjektas, veikiantis kaip skolininkas arba garantas, atitinka 108 straipsnyje nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus antrinės rinkos neturinčiam turtui;
nesant a punkte nurodyto kredito vertinimo, Eurosistema naudoja IKVI kredito vertinimą, kurį dėl viešojo subjekto, veikiančio kaip skolininkas arba garantas, teikia pripažinta IKVI sistema;
nesant a arba b punkte nurodyto kredito vertinimo, 87 straipsnyje nustatyta procedūra antrinę rinką turinčiam turtui taikoma atitinkamam viešojo sektoriaus subjektui, veikiančiam kaip skolininkas arba garantas.
112 straipsnis
MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimų nustatymas
Tam, kad atitiktų 108 straipsnyje nustatytus kredito kokybės reikalavimus, buveinės NCB įvertina MHUSP kredito kokybę, remdamasis konkrečiai jurisdikcijai būdinga kredito kokybės vertinimo sistema, nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose.
112a straipsnis
STKR Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO IR ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO GARANTIJOS
113 straipsnis
Garantijoms taikomi reikalavimai
114 straipsnis
Garantijos savybės
115 straipsnis
Garanto įsipareigojimų neantraeiliškumas
Garanto įsipareigojimai pagal garantiją turi būti bent lygiaverčiai pari passu ir vertinami vienodai pro rata kaip ir visi kiti garanto neužtikrinti įsipareigojimai.
116 straipsnis
Garantų kredito kokybės reikalavimai
Garantas atitinka 82–84 straipsniuose nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nustatytus pagal EKVS taisykles antrinę rinką turinčio turto garantams arba 108 straipsnyje nustatytas taisykles kredito reikalavimų garantams.
117 straipsnis
Garanto rūšis
Garantas:
antrinę rinką turinčiam turtui pagal 69 straipsnį: valstybės narės centrinis bankas, viešojo sektoriaus subjektas, agentūra, kredito įstaiga, finansų bendrovė, išskyrus kredito įstaigą, ne finansų bendrovė, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija, arba
kredito reikalavimams pagal 95 straipsnį: ne finansų bendrovė, viešojo sektoriaus subjektas, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija.
118 straipsnis
Garanto įsteigimo vieta
Garantas yra įsteigtas:
antrinę rinką turinčio turto atveju pagal 70 straipsnį, EEE šalyje, nebent konkrečiai skolos priemonei garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti. Galimybė naudoti IKVI garanto reitingą su antrinę rinką turinčiu turtu susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 84 straipsnyje;
ne finansų bendrovių garantuotų skolos priemonių, kurių emisija, emitentas arba garantas neturi pripažintos IKVI kredito kokybės vertinimo pagal 70 straipsnį, garantas turi būti įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;
kredito reikalavimų atveju pagal 96 straipsnį, valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, nebent antrinės rinkos neturinčiam turtui garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti. Galimybė naudoti garanto kredito vertinimą su kredito reikalavimais susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 108 straipsnyje.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
TINKAMO TURTO EUROSISTEMOS KREDITO VERTINIMO SISTEMA
119 straipsnis
Pripažinti kredito vertinimo šaltiniai ir sistemos
Kredito vertinimo informaciją, kuria Eurosistema grindžia Eurosistemos kredito operacijoms būti įkaitu tinkamo turto tinkamumo vertinimą, teikia kredito kokybės vertinimo sistemos, priklausančios vienam iš šių trijų šaltinių:
IKVI;
NCB vidaus kredito vertinimo sistemos (VKVS);
kitų sandorių šalių vidaus reitingais pagrįstos sistemos (VRPS).
120 straipsnis
Bendrieji išorinių kredito kokybės vertinimo institucijų pripažinimo kredito vertinimo sistemomis kriterijai
EKVS tikslais bendrieji IKVI pripažinimo kriterijai yra šie:
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija užregistruoja IKVI pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009;
IKVI atitinka operacinius kriterijus ir teikia pakankamos apimties paslaugas, kad užtikrintų veiksmingą EKVS įgyvendinimą. Pirmiausia, tam, kad būtų galima naudoti IKVI kredito vertinimus, Eurosistemai turi būti prieinama informacija apie šiuos vertinimus, taip pat informacija vertinimams palyginti ir priskirti, t. y. turi būti prieinama informacija, skirta Eurosistemos kredito kokybės lygių vertinimų lyginamajam sugretinimui ir veiklos rezultatų stebėjimo procesui atlikti pagal 126 straipsnį.
121 straipsnis
Bendrieji vidinių NCB kredito vertinimo sistemų pripažinimo kriterijai ir operacinės procedūros
122 straipsnis
Bendrieji vidaus reitingais pagrįstų sistemų pripažinimo kriterijai
Į pagal 1 dalį kitos sandorio šalies užpildytą prašymą įeina ši informacija ir dokumentai, kurie, prireikus išverčiami į buveinės NCB darbinę kalbą:
kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo kitai sandorio šaliai leidžiama konsoliduotai arba nekonsoliduotai taikyti savo VRPS kapitalo reikalavimų tikslais, kopija kartu su bet kokiomis specialiomis tokio taikymo sąlygomis;
pažangus kompetentingos institucijos įvertinimas, atspindintis šiuo metu turimą informaciją apie visus klausimus, darančius įtaką VRPS naudojimui įkaito tikslais, ir visus klausimus, susijusius su duomenimis, naudojamais EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procese;
informacija apie bet kokius pakeitimus kitos sandorio šalies VRPS, kuriuos rekomenduoja arba kurių reikalauja kompetentinga institucija kartu su galutiniu terminu, iki kurio tokie pakeitimai turi būti padaryti;
informacija apie jos metodą priskiriant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes skolininkams, taip pat duomenis apie reitingų lygius ir susijusias vienerių metų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes, taikomas nustatyti tinkamus reitingų lygius;
3 bloko (rinkos drausmė) naujausių duomenų, kuriuos kita sandorio šalis privalo reguliariai skelbti laikydamasi rinkos drausmės reikalavimų pagal sistemą „Bazelis III“, Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;
kompetentingos institucijos ir išorės auditoriaus pavadinimai ir adresai;
informacija apie kitos sandorio šalies didžiausius istorinius VRPS įsipareigojimų neįvykdymo dydžius pagal reitingų lygius, kuri apima penkerius kalendorinius metus iki atitinkamo prašymo. Jei kompetentinga institucija VRPS suteikė leidimą šiems kalendoriniams metams kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais, informacija apima laiką nuo leidimo kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais VRPS suteikimo. Istoriniai metiniai stebimi įsipareigojimų neįvykdymo dydžių duomenys ir galima papildoma informacija atitinka 126 straipsnio nuostatas dėl veiklos rezultatų stebėjimo taip, tarsi šios nuostatos per šį laikotarpį buvo taikomos VRPS;
informacija, reikalinga veiklos rezultatams stebėti, apibūdinta 126 straipsnyje, kurios pildydamos prašymą reikalauja jau EKVS patvirtintos VRPS einamiesiems kalendoriniams metams.
123 straipsnis
Vidaus reitingais pagrįstą sistemą naudojančių kitų sandorių šalių atskaitomybės įsipareigojimai
Kitos sandorių šalys atitinka visus išsamius operacinius kriterijus, nustatytus atitinkamose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias taiko buveinės NCB, įskaitant nuostatas, susijusias su:
procedūrų, skirtų pranešti apie kredito reikalavimų savybes buveinės NCB, ad hoc patikrinimais;
buveinės NCB (arba, kai susiję, kompetentingos institucijos arba išorės auditoriaus) metiniais patikrinimais, skirtais nustatyti statinių fondų tikslumą ir tikrumą kaip nurodyta IX priede;
informacijos teikimu, ne vėliau nei per kitą darbo dieną, dėl tinkamumo pokyčių bei nedelsiamo atitinkamų kredito reikalavimų pašalinimo, jei būtina;
pranešimais buveinės NCB apie faktus arba aplinkybes, kurie galėtų iš esmės įtakoti VRPS tęstinį naudojimą EKVS tikslais arba VRPS naudojamą tinkamo įkaito nustatymo būdą, ypač įskaitant esminius kitos sandorio šalies VRPS pokyčius, kurie gali turėti įtakos tam, kaip VRPS reitingų dydžiai arba įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės atitinka suderintą Eurosistemos reitingų skalę.
▼M7 —————
126 straipsnis
EKVS veiklos stebėjimo procesas
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO TURTO IR ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO RIZIKOS KONTROLĖS IR VERTINIMO SISTEMA
127 straipsnis
Rizikos kontrolės ir vertinimo sistemos tikslas
128 straipsnis
Rizikos kontrolės priemonės
Eurosistema tinkamam turtui taiko šias rizikos kontrolės priemones:
įvertinimą mažesne nei rinkos verte, kaip nustatyta Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2016/65 (ECB/2015/35) ( 20 );
svyravimų ribas (koregavimą pagal rinką):
Eurosistema reikalauja, kad likvidumo didinimo grįžtamuosiuose sandoriuose naudojamo tinkamo turto vertė, įvertinus turtą mažesne nei rinkos verte, būtų išlaikoma visą laiką. Jei kasdien vertinamo tinkamo turto vertė nukrenta žemiau tam tikros ribos, buveinės NCB reikalauja iš kitos sandorio šalies pateikti papildomo turto arba pinigų vykdant įkaito vertės išlaikymo prievolę. Panašiai, jeigu tinkamo turto vertė po jo perkainojimo viršija tam tikrą ribą, NCB gali sugrąžinti turto arba pinigų perteklių;
kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo ta kredito įstaiga susijusi glaudžiais ryšiais, kaip apibūdinta 138 straipsnyje, išleistų neužtikrintų skolos priemonių naudojimo ribojimą;
įvertinimo sumažinimą, kaip nustatyta Gairėse (ES) 2016/65 (ECB/2015/35).
Eurosistema gali taikyti šias papildomas rizikos kontrolės priemones:
pradines garantines įmokas, kai kitos sandorio šalys pateikia tinkamą turtą, kurio vertė būtų bent jau lygi Eurosistemos suteiktam likvidumui pridėjus atitinkamą pradinę garantinę įmoką;
apribojimus dėl emitentų ir skolininkų arba garantų: siekdama apsisaugoti nuo emitentų, skolininkų arba garantų rizikos, Eurosistema gali taikyti papildomus apribojimus, išskyrus 1 dalies c punkte nurodytus neužtikrintų skolos priemonių naudojimui taikomus apribojimus;
papildomus įvertinimus mažesne nei rinkos verte;
prieš priimant tam tikrą turtą, papildomas garantų garantijas, kurios atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus;
atsisakymą naudoti tam tikrą turtą įkaitu Eurosistemos kredito operacijose.
1 SKYRIUS
Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonės
▼M3 —————
2 SKYRIUS
Antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės priemonės
▼M3 —————
3 SKYRIUS
Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės
134 straipsnis
Antrinę rinką turinčio turto vertinimo taisyklės
NCB, nustatydami atvirosios rinkos operacijose įkaitu naudojamo turto, pateikiamo sudarant grįžtamuosius sandorius vertę, vadovaujasi šiomis taisyklėmis:
kiekvienam antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui Eurosistema nustato vieną tipiškiausią kainą, kuri bus taikoma turto rinkos vertei apskaičiuoti;
antrinę rinką turinčio turto vertė apskaičiuojama remiantis tipiškiausia kaina, buvusia darbo dieną prieš vertinimo dieną. Jeigu konkretaus turto tipiškiausios kainos nėra, Eurosistema nustato teorinę kainą;
antrinę rinką turinčio turto rinkos arba teorinė vertė apskaičiuojama įskaitant sukauptas palūkanas;
atsižvelgdami į nacionalinių teisės sistemų ir operacinės praktikos skirtumus, NCB gali nevienodai traktuoti su turtu susijusias įplaukas, pavyzdžiui, atkarpų mokėjimus, kurie yra susiję su turtu ir gaunami Eurosistemos kredito operacijos galiojimo metu. Jeigu įplaukų srautas pervedamas kitai sandorio šaliai, buveinės NCB užtikrina, kad, prieš pervedant tas įplaukas, atitinkamos operacijos bus visiškai užtikrintos pakankama tinkamo turto suma. Kiekvienas NCB siekia užtikrinti, kad ekonominis įplaukų srautų traktavimo poveikis būtų toks pat kaip ir tuo atveju, kai įplaukos pervedamos kitai sandorio šaliai mokėjimo dieną.
135 straipsnis
Antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės
Antrinės rinkos neturinčio turto vertę Eurosistema apskaičiuoja taikydama likutinę tokio antrinės rinkos neturinčio turto sumą.
136 straipsnis
Įkaito vertės išlaikymo prievolė
▼M11 —————
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
TINKAMO TURTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS
138 straipsnis
Glaudūs ryšiai tarp kitų sandorių šalių ir tinkamo turto emitento, skolininko arba garanto
Glaudūs ryšiai –
bet kuris iš toliau nurodytų atvejų, kai kita sandorio šalis susijusi su kitu 1 dalyje nurodytu subjektu:
kita sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau to kito subjekto kapitalo;
tas kitas subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo;
trečia šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo ir 20 % ar daugiau to kito subjekto kapitalo.
Eurosistema, siekdama įvertinti glaudžių ryšių buvimą tarp daugelio hipoteka padengtų obligacijų (angl. multi–cédulas), taiko peržiūros metodą, t. y. ji patikrina glaudžius ryšius tarp kiekvieno užtikrinimui naudojamų hipoteka padengtų obligacijų (angl. cédulas) emitento ir kitos sandorio šalies.
1 dalis netaikoma šiais atvejais:
glaudiems ryšiams, kaip apibrėžta 2 dalyje, kurie sukurti dėl to, kad egzistuoja EEE viešojo sektoriaus subjektas, kuris turi teisę rinkti mokesčius ir yra i) subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo, arba ii) trečioji šalis, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo ir 20 % arba daugiau kito subjekto kapitalo, su sąlyga, kad nėra jokių kitų glaudžių ryšių tarp tos kitos sandorio šalies ir to kito subjekto, išskyrus glaudžius ryšius, kurie yra susiję su vienu ar daugiau viešojo sektoriaus subjektu, kuris turi teisę rinkti mokesčius;
►M11 EEE reguliuojamoms padengtosioms obligacijoms, išskyrus grupės viduje pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnį išleistų sutelktų padengtųjų obligacijų struktūras, kurios: ◄
jei išleistos 2022 m. liepos 7 d. arba anksčiau, – atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie taikomi išleidimo dieną, ir yra įtrauktos ECB interneto svetainėje 2022 m. liepos 7 d. paskelbtą antrinę rinką turinčio turto sąrašą; arba, jei išleistos 2022 m. liepos 8 d. arba vėliau, – atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3b dalyse ir 6 bei 7 dalyse nustatytus reikalavimus, kurie taikomi išleidimo dieną;
savo užstato fonde neturi neužtikrintų skolos priemonių, kurias išleido kita sandorio šalis arba bet kuris kitas su ta kita sandorio šalimi glaudžiai susijęs subjektas, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir kurias visiškai garantavo vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius; ir
turi 83 straipsnio a punkte apibrėžtą IKVI emisijos reitingą, atitinkantį IXb priedo reikalavimus;
yra antrinės rinkos neturinčios MHUSP ir STKR;
iki 2015 m. gegužės 1 d. išleistos hipoteka padengtos obligacijos (multi–cédulas), kurių pagrindinės obligacijos (cédulas) atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus kriterijus.
►M11 Jeigu EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų atveju reikia patikrinti, ar laikomasi 3 dalies b punkto i arba ii papunkčio, jei pagal taikytinus teisės aktus arba prospektą nenumatoma, kad i) grupės viduje pagal atitinkamas nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnis, išleistų sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros arba ii) 3 dalies b punkto ii papunktyje nurodytos skolos priemonės negali būti įtraukiamos kaip užstato turto fondas, ir jei kita sandorio šalis arba su kita sandorio šalimi glaudžiai susijęs subjektas išleido tokias skolos priemones, NCB gali imtis visų ar tam tikrų tokių priemonių, kad atliktų ad hoc patikrinimus, kaip laikomasi 3 dalies b punkto i arba ii papunkčio. ◄
NCB gali gauti reguliarias priežiūros ataskaitas, kuriose pateikiama EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų užstato fonde esančio turto apžvalga;
jei priežiūros ataskaitose nepateikta pakankamai informacijos patikrinimo tikslais, NCB gali gauti kitos sandorio šalies, naudojančios kaip įkaitą EEE reguliuojamą padengtąją obligaciją, pasitikrinimą ir įsipareigojimą, kuriuo kita sandorio šalis patvirtina, kad, pažeidžiant 3 dalies b punkto i papunktį, EEE reguliuojama padengtoji obligacija nėra grupės viduje pagal atitinkamas nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnis, išleistų sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros sudedamoji dalis, ir kad, pažeidžiant 3 dalies b punkto ii papunktį, į EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų užstato fondą neįtrauktos neužtikrintos banko obligacijos, kurias išleido ta kita sandorio šalis arba bet kuris kitas subjektas, glaudžiai susijęs su ta kita sandorio šalimi, ir kurias visiškai garantuoja vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius. Kitos sandorio šalies pasitikrinimo dokumentą turi pasirašyti kitos sandorio šalies vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiasis finansininkas arba panašaus rango vadovas, arba vieno iš jų vardu įgaliotas pasirašantis asmuo;
kiekvienais metais NCB gali gauti iš kitos sandorio šalies, naudojančios kaip įkaitą EEE reguliuojamą padengtąją obligaciją, išorės auditorių arba užstato fondo stebėtojų ex post patvirtinimą, kad, pažeidžiant 3 dalies b punkto i papunktį, EEE reguliuojama padengtoji obligacija nėra grupės viduje pagal atitinkamas nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnis, išleistų sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros sudedamoji dalis, ir kad, pažeidžiant 3 dalies b punkto ii papunktį, į EEE reguliuojamų padengtųjų obligacijų užstato fondą neįtrauktos neužtikrintos banko obligacijos, kurias išleido ta kita sandorio šalis arba bet kuris kitas subjektas, glaudžiai susijęs su ta kita sandorio šalimi, ir kurias visiškai garantuoja vienas ar keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius.
jei kita sandorio šalis, gavusi NCB prašymą, nepateikia pasitikrinimo dokumento ir patvirtinimo pagal b ir c punktus, tokia kita sandorio šalis nenaudoja EEE reguliuojamos padengtosios obligacijos kaip įkaito.
138a straipsnis
Skolos priemonių naudojimas kapitalui natūra atkurti valstybės skolos priemonėmis
Valstybės skolos priemones, panaudotas kitos sandorio šalies kapitalui natūra atkurti, ta ar bet kuri kita sandorio šalis, kurią su ta kita sandorio šalimi sieja 138 straipsnio 2 dalyje apibrėžti „glaudūs ryšiai“, tik tada turi teisę panaudoti įkaitą, jei, Eurosistemos manymu, jų emitentas turi tinkamą rinkos prieigą, taip pat atsižvelgiant į tokių priemonių vaidmenį atkuriant kapitalą.
139 straipsnis
Kitos sandorio šalies arba su ja glaudžiai susijusio subjekto išleistų garantija užtikrintų nepadegtų skolos priemonių naudojimas
▼M9 —————
▼M9 —————
140 straipsnis
Glaudūs ryšiai turtu užtikrintų vertybinių popierių ir valiutos apsidraudimo atveju
Kita sandorio šalis negali pateikti kaip įkaito tų turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriems ta kita sandorio šalis arba bet kuris subjektas, su kuriuo ją sieja 138 straipsnyje apibrėžti glaudūs ryšiai, turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams suteikia valiutos apsidraudimą, sudarydama valiutos apsidraudimo sandorį su emitentu kaip apsidraudimo sandorio šalis.
141 straipsnis
Kredito įstaigų ir su jomis glaudžiais ryšiais susijusių subjektų išleistų nepadengtų skolos priemonių apribojimai
Kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo ši kredito įstaiga yra susijusi glaudžiais ryšiais, išleistas nepadengtas skolos priemones kita sandorio šalis gali pateikti ir naudoti įkaitu tik tada, jeigu šių skolos priemonių bendra įkaito vertė neviršija ►M11 2,5 % ◄ visos tos kitos sandorio šalies įkeisto turto vertės (įvertinus mažesne nei rinkos verte). Šis apribojimas netaikomas šiais atvejais:
jeigu tokio turto vertė įvertinus mažesne nei rinkos verte yra ne didesnė kaip 50 mln. eurų,
jei už tokį turtą garantavo teisę rinkti mokesčius turintis viešojo sektoriaus subjektas, pateikdamas garantiją, kuri atitinka 114 straipsnyje nustatytus požymius, arba
jei tokį turtą išleido agentūra, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija.
142 straipsnis
Likvidumo parama turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju
Kai likvidumo parama teikiama pinigų atsargomis, kitai sandorio šaliai neleidžiama naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei tuo pačiu metu išpildomos visos trys nurodytos sąlygos:
kita sandorio šalis, vykdydama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorį, yra susijusi glaudžiais ryšiais su emitento sąskaitos banku;
esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorių atsargų fondo suma yra didesnė nei 5 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio pirmesnių bei antraeilių emisijos dalių pirminės likusios sumos;
esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio atsargų fondo suma yra didesnė nei 25 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio antraeilių emisijos dalių esamos likusios sumos.
Kai likvidumo parama teikiama likvidumo galimybės būdu, kitai sandorio šaliai neleidžiama naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei tuo pačiu metu išpildomos visos dvi nurodytos sąlygos:
kita sandorio šalis susijusi glaudžiais ryšiais su likvidumo galimybės teikėju ir
esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio likvidumo galimybės suma yra didesnė nei 20 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio pirmesnių ir antraeilių emisijos dalių pirminės likusios sumos.
▼M4 —————
144 straipsnis
Tinkamo turto nepriėmimas dėl operacinės veiklos priežasčių
Nepaisant to, kad turtas yra tinkamas, dėl operacinės veiklos priežasčių NCB gali nuspręsti kitos sandorio šalies paprašyti pašalinti tokį turtą prieš tai, kol įvykdomas pinigų srautas, įskaitant pagrindinės sumos arba atkarpų mokėjimą, kaip išsamiau apibrėžta atitinkamuose nacionaliniuose dokumentuose.
144a straipsnis
Tinkamas turtas su neigiamais pinigų srautais
Jei kita sandorio šalis pagal 1 dalį laiku nesumoka, Eurosistema gali, tačiau neprivalo įvykdyti atitinkamą mokėjimą. NCB numato, kad kita sandorio šalis Eurosistemai pareikalavus tuoj pat kompensuoja Eurosistemos apmokėtas neigiamų pinigų srautų sumas, nes kita sandorio šalis to nepadarė. Jei kita sandorio šalis laiku nesumoka pagal 1 dalį, Eurosistema turi teisę tuoj pat ir iš anksto neįspėjusi nusirašyti sumą, lygią sumai, kurią Eurosistema turi sumokėti tokios kitos sandorio šalies vardu, naudodamasi:
atitinkamos kitos sandorio šalies mokėjimų modulio (MM) sąskaita TARGET2, kaip numatyta Gairių ECB/2012/27 II priedo 36 straipsnio 6 dalyje, arba
esant išankstiniam atsiskaitymų banko leidimui, atsiskaitymų banko MM sąskaita TARGET2, susijusios kitos sandorio šalies naudojama Eurosistemos kredito operacijoms, arba
bet kokia kita sąskaita, kuri gali būti naudojama Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, kurią atitinkama kita sandorio šalis turi NCB.
145 straipsnis
Pranešimas apie netinkamą turtą arba turtą, kurio naudojimas prieštarauja tinkamo turto naudojimo taisyklėms, jo vertinimas ir pašalinimas
146 straipsnis
Sankcijos už tinkamo turto naudojimo taisyklių nesilaikymą
Nesilaikant šioje antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių atitinkamai taikomos sankcijos pagal 154–157 straipsnius. Sankcijos taikomos neatsižvelgiant, ar kita sandorio šalis aktyviai dalyvauja pinigų politikos operacijose.
147 straipsnis
Keitimasis informacija Eurosistemoje
Pinigų politikos įgyvendinimo tikslais, ypač stebint, kaip laikomasi tinkamo turto naudojimo taisyklių, Eurosistemoje apsikeičiama informacija apie turimas kapitalo dalis, kurią šiais tikslais suteikia kompetentingos institucijos. Informacijai taikomi tokie pat slaptumo standartai, kokius taiko kompetentingos institucijos.
IX ANTRAŠTINĖ DALIS
TARPVALSTYBINIS TINKAMO TURTO NAUDOJIMAS
148 straipsnis
Bendrieji principai
Kitos sandorių šalys tarpvalstybiniu lygiu gali naudoti kitą nei terminuotieji indėliai tinkamą turtą laikydamosi šių nuostatų:
antrinę rinką turintis turtas naudojamas kaip įkaitas pasitelkiant vieną iš šių priemonių: i) reikalavimus atitinkančias jungtis; ii) taikytinas KCBM procedūras; iii) reikalavimus atitinkančias jungtis kartu su KCBM procedūromis;
STKR ir MHUSP naudojamos kaip įkaitas vadovaujantis taikytinomis KCBM procedūromis; ir
kredito reikalavimai naudojami kaip įkaitas taikant i) KCBM procedūras arba ii) vidaus procedūras, kaip nustatyta atitinkamuose buveinės NCB nacionaliniuose dokumentuose.
149 straipsnis
KCBM
150 straipsnis
Reikalavimus atitinkančios jungtys tarp VPAS
151 straipsnis
KCBM kartu su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis
152 straipsnis
KCBM su trišalio įkaito valdymo paslaugomis
Atitinkamas TŠT, pageidaudamas teikti tarptautines trišales įkaito valdymo paslaugas Eurosistemoje pagal pirmą pastraipą, laikosi papildomų Eurosistemos nustatytų funkcinių reikalavimų, kaip nurodyta „Korespondentinės centrinės bankininkystės modelio (KCBM) procedūroje Eurosistemos kitoms sandorių šalims“ (2.1.3 skirsnis, antra dalis).
PENKTA DALIS
SANKCIJOS KITOS SANDORIO ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJU
153 straipsnis
Sankcijos už privalomųjų atsargų reikalavimų nesilaikymą
ECB, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 2532/98, Reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4), Reglamentu (EB) Nr. 2531/98, Reglamentu (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) ir Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2021/1815 (ECB/2021/45) ( 21 ), taiko sankcijas įstaigoms, kurios nevykdo įsipareigojimų, atsirandančių pagal ECB reglamentus ir sprendimus dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo. Atitinkamos sankcijos ir procedūrinės jų taikymo taisyklės nustatytos tuose teisės aktuose.
154 straipsnis
Sankcijos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą
NCB, remdamasis NCB sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatomis, gali taikyti vieną arba daugiau sankcijų, jei kita sandorio šalis nesilaiko kurio nors iš šių įsipareigojimų:
grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais atveju – įsipareigojimai, kaip nustatyta 15 straipsniu, tinkamai užtikrinti įkaitu ir atsiskaityti už sumą, kuri kitai sandorio šaliai buvo paskirta visam tam tikros operacijos laikotarpiui, taip pat už tam tikros operacijos likusią sumą NCB atlikus išankstinį operacijos užbaigimą;
terminuotųjų indėlių pritraukimo, vienakrypčių sandorių ir ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – įsipareigojimas atsiskaityti už sandorį kaip nustatyta 16 straipsnyje;
tinkamo turto naudojimo atveju – įsipareigojimas pateikti arba naudoti įkaitu tik tinkamą turtą ir laikytis ketvirtos dalies VIII antraštinėje dalyje nustatytų tinkamo turto naudojimo taisyklių;
taisyklių dėl dienos pabaigos procedūrų ir sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe atveju – kai kita sandorio šalis, kuri dienos pabaigoje turi neigiamą likutį TARGET2 atsiskaitomojoje sąskaitoje, pasibaigus dienos pabaigos kontrolės procedūroms ir todėl laikoma, kad automatiškai atsiranda prašymas leisti pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kaip nustatyta 19 straipsnio 6 dalyje, – įsipareigojimas iš anksto įkaitu pateikti pakankamai tinkamo turto arba, jeigu kita sandorio šalis, kurios galimybės naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis apribotos pagal 158 straipsnį, – įsipareigojimas Eurosistemos pinigų politikos operacijomis naudotis apibrėžtose ribose;
mokėjimo įsipareigojimai pagal 144a straipsnio 3 dalį.
Pagal šį straipsnį nustatoma sankcija gali būti:
finansinė bauda arba
finansinė ir nefinansinė bauda.
155 straipsnis
Finansinės baudos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą
156 straipsnis
Nefinansinės baudos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą
Jei kita sandorio šalis nesilaiko 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų daugiau nei du kartus per 12-os mėnesių laikotarpį ir kiekvieno pažeidimo atveju:
paskirta finansinė bauda;
kitai sandorio šaliai pranešta apie visus sprendimus taikyti finansinę baudą;
kiekvienas pažeidimas yra susijęs su to paties pobūdžio pažeidimu,
trečią kartą ir kiekvieną kitą kartą po to per 12-os mėnesių laikotarpį padarius tokį įsipareigojimų pažeidimą, Eurosistema laikinai sustabdo kitos sandorio šalies dalyvavimą. 12-os mėnesių laikotarpis apskaičiuojamas nuo 154 straipsnio 1 dalies a arba, atitinkamai, b punkte nurodyto įsipareigojimo pirmo pažeidimo datos.
Jei kita sandorio šalis daugiau nei du kartus pažeidžia 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus įsipareigojimus per 12-os mėnesių laikotarpį ir kiekvieno pažeidimo atveju:
paskirta finansinė bauda;
kitai sandorio šaliai pranešta apie kiekvieną sprendimą taikyti finansinę baudą;
kiekvienas pažeidimas yra susijęs su to paties pobūdžio pažeidimu,
trečią kartą pažeidus įsipareigojimus, Eurosistema sustabdo kitos sandorio šalies dalyvavimą pirmoje likvidumo teikimo atvirosios rinkos operacijoje privalomųjų atsargų laikymo laikotarpiu po pranešimo apie sustabdymą.
Jei kita sandorio šalis pakartotinai pažeidžia įsipareigojimus, jos dalyvavimas sustabdomas nuo pirmosios likvidumo teikimo atvirosios rinkos operacijos privalomųjų atsargų laikymo laikotarpiu po pranešimo apie sustabdymą iki kol praeis 12-os mėnesių laikotarpis, per kurį kita sandorio šalis nepažeis tokių įsipareigojimų.
Kiekvienas 12-os mėnesių laikotarpis apskaičiuojamas nuo pranešimo apie sankciją dėl 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto įsipareigojimo pažeidimo datos. Bus atsižvelgiama į antrą ir trečią kartą atliktus pažeidimus per 12 mėnesių po tokio pranešimo.
157 straipsnis
Nefinansinių baudų taikymas filialams už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą
Eurosistemai laikinai sustabdžius kitos sandorio šalies teises pagal 156 straipsnio 5 dalį, gali būti laikinai sustabdytos tos kitos sandorio šalies filialų, įsteigtų kitose valstybėse narėse, kurios valiuta yra euro, teisės.
ŠEŠTA DALIS
DISKRECINĖS PRIEMONĖS
158 straipsnis
Diskrecinės priemonės atsargumo sumetimais arba įsipareigojimų neįvykdymo atveju
Eurosistema atsargumo sumetimais gali taikyti šias priemones:
sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, remdamasi sutartinėmis arba reguliavimo priemonėmis, kurias taiko buveinės NCB arba ECB;
atmesti tam tikros kitos sandorio šalies turtą, pateiktą kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms, apriboti tokio turto naudojimą arba taikyti jam papildomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte, remiantis bet kokia informacija, kurią Eurosistema laiko svarbia, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė pasirodo esanti labai susijusi su kitos sandorio šalies pateikto įkaitu turto kredito kokybe.
Eurosistema, vertindama kitos sandorio šalies finansinį patikimumą pagal 55 straipsnio c punktą ir nedarydama poveikio bet kokioms kitoms diskrecinėms priemonėms, gali atsargumo sumetimais laikinai apriboti šių kitų sandorių šalių teisę dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose:
kitų sandorių šalių, kurių kapitalo pakankamumo ir (ar) sverto koeficientų informacija pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 yra neišsami ar nėra pateikta atitinkamam NCB ir ECB laiku, tačiau ne vėliau kaip per 14 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos;
kitų sandorių šalių, kurios neprivalo teikti duomenų apie kapitalo pakankamumo ir sverto koeficientus pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, tačiau kurių panaši informacija, kaip numatyta 55 straipsnio b punkto iii papunktyje, yra neišsami ar nėra pateikta atitinkamam NCB ir ECB laiku, tačiau ne vėliau kaip per 14 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos.
Galimybė naudotis atkuriama, kai tik atitinkama informacija pateikiama atitinkamam NCB ir nustatoma, kad kita sandorio šalis atitinka finansinio patikimumo kriterijų pagal 55 straipsnio c punktą. Jei atitinkama informacija nepateikiama ne vėliau kaip per 20 savaičių nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos, kitos sandorio šalies galimybė naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis automatiškai sustabdoma atsargumo sumetimais.
Be 4 dalyje numatytos galimybės naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis apribojimo, Eurosistema turi teisę atsargumo sumetimais sustabdyti, dar labiau apriboti arba panaikinti kitų sandorio šalių galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, jei jos pagal 4 dalį yra laikomos „žlungančiomis arba galinčiomis žlugti“ ir atitinka bet kurią iš toliau nurodytų sąlygų:
joms netaikomi pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmai, nes yra priežasčių manyti, kad kokiomis nors alternatyviomis privataus sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais, numatytais Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte, ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies b punktas, būtų užkirstas kelias įstaigos žlugimui per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į alternatyvių privataus sektoriaus priemonių arba priežiūros veiksmų plėtrą;
įvertinimas rodo, kad jos atitinka pertvarkymo sąlygas, numatytas Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje arba nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į pertvarkymo veiksmo raidą;
tai lemia pertvarkymo veiksmai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 3 straipsnio 10 punkte ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 40 dalis, arba alternatyvios privataus sektoriaus priemonės arba priežiūros veiksmai, numatyti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies b punktas.
159 straipsnis
Diskrecinės priemonės, susijusios su Eurosistemos kredito kokybės vertinimu
Eurosistema gali iš tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąrašo išbraukti:
turtą, kurį išleido, kartu išleido, administruoja arba garantavo kitos sandorio šalys, ar subjektai, glaudžiai susiję su kitomis sandorio šalimis, kurioms pagal Sutarties 75 straipsnį Sąjunga arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones, ir (arba)
turtą, kurį išleido, kartu išleido, administruoja arba garantavo kitos sandorių šalys, ar subjektai, glaudžiai susiję su kitomis sandorių šalimis, kurių atžvilgiu Eurosistema sustabdė, apribojo ar panaikino jų galimybę naudotis Eurosistemos pinigų politikos operacijomis.
SEPTINTA DALIS
PAPILDOMI MINIMALŪS BENDRI POŽYMIAI, SUSIJĘ SU EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS
160 straipsnis
Teisinis santykis tarp Eurosistemos centrinių bankų ir kitų sandorio šalių
Eurosistema užtikrina, kad jos sutartinės arba reguliavimo priemonės, taikomos jos kitoms sandorio šalims kaip nurodyta 1 straipsnio 3 dalyje, atitinka septintos dalies nuostatas.
1 SKYRIUS
Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi visoms Eurosistemos pinigų politikos operacijų organizavimo priemonėms
161 straipsnis
Eurosistemos pinigų politikos struktūros įgyvendinimo pakeitimai
162 straipsnis
Mokėjimų valiuta
NCB taiko atitinkamas sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta, kad visi su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis susiję mokėjimai, išskyrus mokėjimus užsienio valiuta sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, atliekami eurais.
163 straipsnis
Sutartinių priemonių forma
Jeigu visus sandorius pagal sutartį reikia sudaryti kaip vieną sutartinį susitarimą ir (arba) sutartį reikia sudaryti kaip pagrindinę sutartį, kad neįvykdžius įsipareigojimų galima būtų atlikti veiksmingą visų likusių sandorių nutraukimą ir pozicijų uždarymą (įskaitant užskaitą), tokios nuostatos įtraukiamos į NCB taikomas sutartines arba reguliavimo priemones.
164 straipsnis
Formos, duomenų perdavėjai bei ryšio priemonės
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad NCB ir kitų sandorių šalių santykius įtvirtintų tinkamos ir nedviprasmiškos taisyklės dėl formų panaudojimo, įskaitant sandorių sąlygų patvirtinimo, duomenų perdavėjų bei ryšio priemonių ir ypatybių taisykles.
165 straipsnis
Įsipareigojimų nevykdymo atvejai
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato bent tokius įsipareigojimų neįvykdymo atvejus, kurie iš esmės nesiskirtų nuo šių:
kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą kitai sandorio šaliai taikyti likvidavimo procedūrą arba paskirti jai likvidatorių ar panašų pareigūną, arba taikyti bet kokią kitą analogišką procedūrą;
kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą kitai sandorio šaliai taikyti reorganizavimo priemonę arba kitą analogišką procedūrą, kuria siekiama apsaugoti arba atkurti kitos sandorio šalies finansinę būklę ir išvengti a punkte nurodytos rūšies sprendimo;
kita sandorio šalis raštu paskelbia apie tai, kad ji negali sumokėti visų ar bet kokios dalies savo skolų arba įvykdyti savo įsipareigojimų, atsirandančių dėl pinigų politikos sandorių, arba ji sudaro su savo kreditoriais savanorišką bendrą sutartį ar planą, arba jei kita sandorio šalis yra nemoki ar laikoma, kad ji yra nemoki, arba laikoma, kad ji negali sumokėti savo skolų;
vykdomi procedūriniai žingsniai prieš priimant sprendimą pagal a arba b punktą;
bet koks kitos sandorio šalies pareiškimas arba kitas prieš sudarant sutartį padarytas (arba manoma, kad kita sandorio šalis jį padarė) pranešimas pagal taikomas įstatymų nuostatas yra klaidingas ar neteisingas;
leidimas kitai sandorio šaliai užsiimti veikla pagal: a) Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013; arba b) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB ( 23 ), kaip įgyvendinta atitinkamoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, yra sustabdytas arba atšauktas;
kita sandorio šalis yra laikinai nušalinta arba pašalinta iš bet kurios mokėjimų sistemos ar sistemos, kurioje atliekami mokėjimai pagal pinigų politikos sandorius (išskyrus valiutų apsikeitimo sandorius), narių arba ji yra laikinai nušalinta arba pašalinta iš bet kurios VPAS, naudojamos atsiskaityti už Eurosistemos pinigų politikos operacijas, narių;
kitai sandorio šaliai taikomos priemonės, pavyzdžiui, numatytos Direktyvos 2013/36/ES 41 straipsnio 1 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir 44 straipsnyje;
grįžtamųjų sandorių atveju kita sandorio šalis nevykdo nuostatų dėl rizikos kontrolės priemonių;
atpirkimo sandorių atveju kita sandorio šalis nesumoka pirkimo kainos arba atpirkimo kainos, arba nepateikia perkamo ar atpirkto turto; arba užstatu garantuotų paskolų atveju kita sandorio šalis nepateikia turto arba negrąžina paskolos tokiems mokėjimams ar pervedimams nustatytomis dienomis;
valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais ir terminuotųjų indėlių atveju kita sandorio šalis nesumoka eurų sumos arba valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais atveju nesumoka užsienio valiutos sumos tokiems mokėjimams nustatytomis dienomis;
kita sandorio šalis neįvykdo įsipareigojimų pagal sutartį, sudarytą bet kurio ECB arba bet kurio NCB užsienio atsargų arba nuosavų lėšų valdymo tikslais, kai toks įsipareigojimų nevykdymas iš esmės nesiskiria nuo šiame straipsnyje apibūdintų atvejų;
kita sandorio šalis nesuteikia atitinkamos informacijos, tuo sukeldama rimtų padarinių savo buveinės NCB;
kita sandorio šalis neįvykdo bet kurio iš savo įsipareigojimų pagal sutartis dėl grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių ir, jeigu galėjo ištaisyti, neištaiso tokios padėties įkaitu užtikrintų sandorių atveju – ilgiausiai per 30 dienų, o valiutų apsikeitimo sandorių atveju – ilgiausiai per 10 dienų po to, kai to reikalaujantis NCB pateikia įspėjimą;
kitos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo įvykis atsitinka pagal bet kokią sutartį su bet kuriuo kitu Eurosistemos nariu, sudarytą Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tikslais, pagal kurią tas kitas Eurosistemos narys pasinaudojo savo teise dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš terminą užbaigti bet kokį sandorį pagal tokią sutartį;
kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, apribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas;
kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nustatytos priemonės, ribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas;
kitos sandorio šalies visam turtui arba reikšmingai jo daliai taikoma nutartis dėl įšaldymo, areštas, konfiskavimas ar bet kokia kita procedūra, kuria siekiama apsaugoti viešąjį interesą arba kitos sandorio šalies kreditorių teises;
kitos sandorio šalies visas turtas arba reikšminga jo dalis perduodami kitam subjektui;
bet koks kitas numatomas ar egzistuojantis įvykis, dėl kurio gali kilti grėsmė, kad kita sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal tvarką, kurios ji privalo paisyti veiksmingos Eurosistemos pinigų politikos operacijų tikslais, arba pagal bet kokias kitas taisykles, taikomas kitos sandorio šalies ir bet kurio NCB santykiams.
166 straipsnis
Priemonės, taikomos įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsargumo sumetimais
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsargumo sumetimais, NCB turi teisę imtis šių priemonių:
sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis atvirosios rinkos operacijomis;
sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis nuolatinėmis galimybėmis;
nutraukti visas galiojusias sutartis ir sandorius;
reikalauti anksčiau įvykdyti reikalavimus, kurių terminas dar nesuėjo ar kurie yra sąlyginiai;
panaudoti kitos sandorio šalies indėlius NCB reikalavimams tai kitai sandorio šaliai patenkinti;
sustabdyti įsipareigojimų kitai sandorio šaliai vykdymą, kol kita sandorio šalis neįvykdys reikalavimo;
Kiekvienas NCB gali taikyti sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju, greta 1 dalyje nurodytų priemonių buveinės NCB turi teisę imtis šių priemonių:
reikalauti palūkanų už įsipareigojimų neįvykdymą ir;
reikalauti atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl kitos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo.
167 straipsnis
Kitų sandorių šalių teikiama informacija
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad NCB galėtų gauti iš kitų sandorių šalių visą informaciją, susijusią su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis.
168 straipsnis
Pranešimai ir kita informacija
169 straipsnis
Trečiųjų šalių teisės
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad tik sutartį sudaręs arba buveinės NCB ir nustatyta kita sandorio šalis turi iš sandorio kylančių teisių ir pareigų. Tačiau tokios sutartinės arba reguliavimo priemonės leidžia NCB ir (arba) ECB santykius:
dėl tarpvalstybinio tinkamo turto naudojimo, ir
kai tai būtina operacijoms, kurios vykdomos su kitomis sandorių šalimis, veikiančiomis per tarpininkaujančią instituciją.
170 straipsnis
Taikoma teisė ir jurisdikcija
171 straipsnis
Atsiskaitymo už terminuotuosius indėlius dienos
Kiekvienas NCB taiko indėlių sutartis, kuriose nurodyta, kad už terminuotuosius indėlius atsiskaitoma (ir priimant, ir išmokant) ECB pranešime apie indėlių operaciją nurodytomis dienomis.
2 SKYRIUS
Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi atpirkimo sandoriams ir įkaitu užtikrintų paskolų sutartims
172 straipsnis
Grįžtamosios sandorio dalies data
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad grįžtamosios sandorio dalies data, taip pat, jei taikytina, įkaitu užtikrintų paskolų sutarčių apmokėjimo data, būtų nustatyta sudarant kiekvieną sandorį.
173 straipsnis
Darbo dienos
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios „darbo dienos“ sąvoka apibrėžta kaip nustatyta 2 straipsnyje.
174 straipsnis
Palūkanų normos
175 straipsnis
Sumų ne eurais keitimo tvarka
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad sumų ne eurais keitimo į eurus tvarkoje būtų nurodyta, kad turi būti taikomas ECB orientacinis kiekvienos dienos euro keitimo kursas arba, kai jo nėra, neatidėliotinas keitimo kursas, kurį ECB nurodo darbo dieną prieš tą dieną, kai turi būti vykdomas valiutų keitimas jam parduodant eurus ir perkant kitą valiutą.
3 SKYRIUS
Papildomi minimalūs bendri tik atpirkimo sandoriams būdingi požymiai
176 straipsnis
Atpirkimo sandorių dalykas
Jeigu turtas, su kuriuo lyginama pagal 2 dalį, buvo konvertuotas, pakeistas jo nominalas ar buvo pareikalauta jį grąžinti, lygiavertiškumo apibrėžimas turi būti iš dalies pakeistas, kad reikštų:
konvertavimo atveju – tą turtą, į kurį turtas buvo konvertuotas;
pareikalavimo grąžinti turtą atveju – turtą, lygiavertį grąžintam turtui, jeigu pardavėjas sumokėjo pirkėjui sumą, lygią pareikalavimo vertei;
pakeisto turto nominalo atveju – turtą, lygiavertį tam turtui, į kurį pradinis turtas buvo pakeistas keičiant nominalą, kartu su pinigų suma, jei reikia, kuri yra lygi turto vertės skirtumui iki nominalo pakeitimo ir po jo.
177 straipsnis
Atpirkimo sandorių baigiamosios užskaitos priemonės
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos užskaitos nuostatos, kuriomis siekiama ekonominės naudos, lygiavertės toliau pateiktiems atvejams:
įsipareigojimo neįvykdymo atveju laikoma, kad nedelsiant suėjo kiekvieno sandorio atpirkimo diena ir taikoma viena iš šių sąlygų:
turi būti nedelsiant pateiktas įkaito vertei išlaikyti reikalingas turtas tam, kad sandorio šalių atitinkami įsipareigojimai dėl turto pervedimo ir atpirkimo kainos mokėjimo už atperkamą turtą būtų vykdomi tik pagal b–d punktus, arba
atpirkimo sandoris bus nutrauktas;
įsipareigojimų neįvykdymo atveju atperkamo turto rinkos vertę, įkaito vertei išlaikyti reikalingą turtą, kurį reikia pervesti, ir atpirkimo kainą, kurią turi sumokėti kiekviena sandorio šalis, atpirkimo dieną komerciškai pagrįstai visiems sandoriams nustato NCB;
remdamasis b punktu, NCB apskaičiuoja, kiek kiekviena sandorio šalis yra skolinga kitai sandorio šaliai atpirkimo dieną. Turi būti atlikta sandorio šalių tarpusavio skolų užskaita ir tik sandorio šalis, turinti mažesne suma įvertintų reikalavimų, turi mokėti grynąjį likutį;
toks grynasis likutis turi būti nustatytas ir sumokėtas kitą dieną, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti mokėjimą. Atliekant šiuos apskaičiavimus visos sumos, kurios nėra išreikštos eurais, atitinkamą dieną turi būti perskaičiuotos į eurus pagal kursą, apskaičiuotą remiantis 175 straipsniu.
178 straipsnis
Atitiktis rizikos kontrolės priemonėms
Jeigu NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos nuostatos dėl įkaito pakeitimo kitu įkaitu, tos priemonės užtikrina, kad būtų laikomasi būtinų rizikos kontrolės priemonių.
179 straipsnis
Piniginės garantinės įmokos
Jeigu NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos nuostatos dėl garantinių įmokų, kurias reikia sumokėti arba grąžinti pinigais, tokiose nuostatose kartu nustatyta, kad bet koks tolesnis įsipareigojimas grąžinti arba pateikti įkaito garantinę įmoką pirmiausia turėtų būti įvykdomas panaudojant pinigų sumą iki to paties dydžio kartu su visomis jai taikytinomis palūkanomis.
180 straipsnis
Išsamesnės nuostatos dėl atpirkimo sandorių
Nepažeidžiant šių gairių nuostatų, kiekvienas NCB gali išdėstyti išsamesnes nuostatas dėl atpirkimo sandorių savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse.
4 SKYRIUS
Papildomi minimalūs bendri tik įkaitu užtikrintų paskolų sutartims būdingi požymiai
181 straipsnis
Įkaito teikimas ir realizavimas
182 straipsnis
Dienos operacijų pratęsimas iki vienos nakties operacijų
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta galimybė operacijas, kurios yra atliekamos kaip vienos dienos operacijos, pratęsti iki vienos nakties operacijų.
5 SKYRIUS
Papildomi minimalūs bendri tik valiutų apsikeitimo sandoriams pinigų politikos tikslais būdingi požymiai
183 straipsnis
Neatidėliotino ir iš anksto apibrėžto eurų pardavimo ir pirkimo vienu metu susitarimas
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta, kad kiekvienas sandoris sudarytas kaip neatidėliotinas ir iš anksto apibrėžtas eurų pardavimas ir pirkimas vienu metu už tam tikrą užsienio valiutą.
184 straipsnis
Mokėjimų pervedimo laikas ir tvarka
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose yra nuostata dėl mokėjimų pervedimo laiko ir tvarkos. Iš anksto apibrėžto pardavimo arba pirkimo data turėtų būti nustatyta sudarant kiekvieną sandorį.
185 straipsnis
Specialių terminų apibrėžtis
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose apibrėžia užsienio valiutą, neatidėliotino keitimo kursą, išankstinį kursą, pervedimo datą ir atgalinio pervedimo datą pagal šiuos apibrėžimus:
a) |
užsienio valiuta – bet kokia teisėta valiuta, išskyrus eurą; |
b) |
neatidėliotinas kursas – sudarant konkretų sandorį taikomas kursas (apskaičiuotas pagal 175 straipsnį) sumai eurais perskaičiuoti į tokią pačią sumą su tuo sandoriu susijusia užsienio valiuta, kurią viena sandorio šalis privalo pervesti kitai šaliai pervedimo dieną už sumokėtą sumą eurais ir kurios kursas nustatytas patvirtinime; |
c) |
išankstinis kursas – pagal 175 punktą apskaičiuotas kursas, taikomas sumai eurais perskaičiuoti į tokią pačią sumą užsienio valiuta, kurią viena sandorio šalis privalo pervesti kitai šaliai atgalinio pervedimo dieną už sumokėtą sumą eurais ir kurios kursas nustatytas sandorio patvirtinime ir apibrėžtas atitinkamo NCB taikomose atitinkamose sutartinėse ar reguliavimo priemonėse; |
d) |
atgalinio valiutos pervedimo suma – tokia užsienio valiutos suma, kurios reikia sumai eurais nupirkti atgalinio pervedimo dieną; |
e) |
pervedimo diena – sandorio atžvilgiu, diena, ir, kai taikytina, laikas tą dieną, kai viena sandorio šalis turi pervesti sumą eurais kitai sandorio šaliai, t. y. – diena (ir, kai taikytina, laikas tą dieną), kurią sandorio šalys susitarė atsiskaityti už sumos eurais pervedimą; |
f) |
atgalinio pervedimo diena – sandorio atžvilgiu, diena (ir, kai taikytina, laikas tą dieną), kai viena sandorio šalis turi pervesti atgal sumą eurais kitai šaliai. |
186 straipsnis
Valiutų apsikeitimo sandorių baigiamosios užskaitos priemonės
Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos užskaitos nuostatos, kuriomis siekiama toliau pateiktiems atvejams lygiavertės ekonominės naudos:
įsipareigojimo neįvykdymo atveju kiekvienas sandoris laikomas nutrauktu, o NCB turi nustatyti eurų ir pervedamų atgal užsienio valiutos sumų atkuriamąsias vertes remdamasis tuo, kad tokios atkuriamosios vertės turi būti sumos, kurių reikia NCB išsaugant mokėjimų ekonominį lygiavertiškumą bet kokiems mokėjimams, kurie būtų vykdomi normaliomis aplinkybėmis;
remdamasis taip nustatytomis sumomis, NCB apskaičiuoja, kiek kiekviena sandorio šalis yra skolinga kitai šaliai atgalinio pervedimo dieną. Sumos, kurias turi sumokėti viena šalis, prireikus pagal 175 straipsnį turi būti perskaičiuotos į eurus, ir turi būti atlikta tų sumų bei sumų, kurias turi sumokėti kita šalis, tarpusavio įskaita. Tik ta sandorio šalis, kuri turi mažesne suma įvertintų reikalavimų, turi mokėti grynąjį likutį. Toks grynasis likutis turi būti nustatytas ir sumokėtas kitą dieną, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti tokį mokėjimą.
187 straipsnis
Išsamesnės valiutų apsikeitimo sandorių nuostatos
Nepažeidžiant šiose gairėse nustatytų reikalavimų, kiekvienas NCB savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse gali nustatyti papildomas nuostatas dėl valiutų apsikeitimo sandorių.
SEPTINTA A DALIS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS TARGET2 VEIKIMO SUTRIKIMO, KURIS TRUNKA KELETĄ DARBO DIENŲ, ATVEJU
187a straipsnis
Užsitęsęs TARGET2 veikimo sutrikimas, kuris trunka keletą darbo dienų
ECB gali paskelbti, kad TARGET2 sistemos veikimo sutrikimas, kuris trukdo įprastai apdoroti mokėjimus, yra „užsitęsęs TARGET2 veikimo sutrikimas, kuris trunka keletą darbo dienų“, jeigu:
dėl sutrikimo aktyvuojamas sprendimas nenumatytais atvejais, kaip nurodyta Gairių ECB/2012/27 2 straipsnio 86 punkte, ir
sutrikimas trunka arba ECB numato, kad sutrikimas truks ilgiau nei vieną darbo dieną.
Aktyvavus a punkte nurodytą sprendimą nenumatytais atvejais, reguliarių pinigų politikos operacijų vykdymas gali būti atidėtas arba atšauktas.
187b straipsnis
Eurosistemos pinigų politikos operacijų apdorojimas užsitęsusio TARGET2 veikimo sutrikimo, kuris trunka keletą darbo dienų, atveju
Jei pagal 187a straipsnį paskelbiama apie užsitęsusį TARGET2 veikimo sutrikimą, kuris trunka keletą darbo dienų, gali būti taikomos toliau nurodytos nuostatos, susijusios su Eurosistemos pinigų politikos operacijų apdorojimu.
Atsiskaitymai už atvirosios rinkos operacijas eurais, kaip nustatyta šių gairių 2 skyriaus III antraštinėje dalyje, nėra apdorojami taikant sprendimą nenumatytais atvejais, kaip apibrėžta Gairių ECB/2012/27 2 straipsnio 86 punkte. Todėl atsiskaitymų už tokias operacijas įvykdymas gali būti atidėtas iki bus atkurtas įprastas TARGET2 operacijų veikimas.
Su tokiomis operacijomis susijusios mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos i) darant prielaidą, kad atsiskaitymų už operacijas nebuvo vėluojama įvykdyti arba ii) atsižvelgiant į faktinę trukmę ir taikoma mažesnė mokėtina suma arba didesnė kitos sandorio šalies gautina palūkanų suma.
Eurosistema, apskaičiuodama pagal b punktą mokėtinas palūkanas, kompensuoja / atsižvelgia į bet kokį dėl atidėto atsiskaitymo atsiradusį papildomą atlygį už einamosios sąskaitos likučius, kurį kita sandorio šalis turi teisę gauti arba yra įpareigota sumokėti neigiamų palūkanų normų atveju.
Palūkanos išmokamos arba gaunamos, kai ECB paskelbia 187a straipsnio 4 dalyje nurodytą pranešimą.
187c straipsnis
Naudojimasis ribinio skolinimosi galimybe užsitęsusio TARGET2 veikimo sutrikimo, kuris trunka keletą darbo dienų, atveju
Jei pagal 187a straipsnį paskelbiama apie užsitęsusį TARGET2 veikimo sutrikimą, kuris trunka keletą darbo dienų, gali būti taikomos toliau išvardytos nuostatos, susijusios su naudojimusi ribinio skolinimosi galimybe.
Nepaisant 19 straipsnio 6 dalies, kitos sandorio šalies atsiskaitymų sąskaitoje jos buveinės NCB esantis neigiamas likutis dienos pabaigoje vertinamas kaip dienos likvidumas ir už jį atlyginama taikant 0 % palūkanų normą.
0 % palūkanų norma taikoma bet kokiam likusiam kreditui, susijusiam su ribinio skolinimosi galimybe, kaip nustatyta 20 straipsnyje, kuris buvo suteiktas likus dienai iki sprendimo nenumatytais atvejais aktyvavimo. Palūkanų norma taikoma sutrikimo laikotarpiu. Bet kuris kreditas, suteiktas naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, ir grąžintas tikruoju laiku užsitęsusio TARGET2 veikimo sutrikimo, kuris trunka keletą darbo dienų, paskelbimo dieną, bet anksčiau nei buvo paskelbta apie tokį sutrikimą, laikomas kreditu, suteiktu darbo dieną, kai pašalinamas užsitęsęs TARGET2 veikimo sutrikimas, kuris trunka keletą darbo dienų. Už bet kurį kreditą, gautą naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, mokėtinos palūkanos mokamos tuo metu, kai grąžinamas su ribinio skolinimosi galimybe susijęs kreditas, ir tik nustojus taikyti sprendimą nenumatytais atvejais bei ECB paskelbus pranešimą pagal 187a straipsnio 4 dalį. Apskaičiuojant mokėtinų palūkanų normas, neįskaičiuojama darbo diena (-os), kuriomis buvo sutrikęs TARGET2 veikimas.
187d straipsnis
Sankcijų netaikymas užsitęsusio TARGET2 veikimo sutrikimo, kuris trunka keletą darbo dienų, atveju
Kitai sandorio šaliai pagal 154 straipsnį netaikomos jokios sankcijos, jeigu apie užsitęsusį TARGET2 veikimo sutrikimą, kuris trunka keletą darbo dienų, paskelbiama pagal 187a straipsnį ir tai daro poveikį tos kitos sandorio šalies gebėjimui įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šias gaires.
AŠTUNTA DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
188 straipsnis
Keitimasis informacija
Jei tai būtina pinigų politikai įgyvendinti, NCB gali keistis vienas su kitu kai kuria informacija, pavyzdžiui, su dalyvaujančiomis vykdant Eurosistemos pinigų politikos operacijas kitomis sandorių šalimis susijusiais operaciniais duomenimis. Tokiai informacijai taikomas ECBS statuto 37 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties reikalavimas.
189 straipsnis
Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktai
Eurosistemos pinigų politikos operacijų kitos sandorių šalys žino visas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktuose įtvirtintas savo pareigas ir jas vykdo.
190 straipsnis
Panaikinimas
191 straipsnis
Įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
192 straipsnis
Adresatai
Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.
I PRIEDAS
PRIVALOMOSIOS ATSARGOS
Šio priedo turinys pateikiamas tik informacijai. Esant prieštaravimui tarp šio priedo ir 1 dalyje apibūdintų Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos teisinių nuostatų, vadovaujamasi pastarosiomis.
1. Pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 19 straipsnį Europos Centrinis Bankas (ECB) reikalauja, kad kredito įstaigos privalomąsias atsargas laikytų nacionalinių centrinių bankų (NCB) sąskaitose Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemoje. Šios sistemos teisinė struktūra nustatyta ECBS statuto 19 straipsnyje, Reglamente (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamente (ES) 2021/378 (ECB/2021/1). Taikant Reglamentą (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) užtikrinama, kad Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos sąlygos yra vienodos valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.
2. Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema pirmiausia siekiama stabilizuoti pinigų rinkos palūkanų normas bei sukurti (arba padidinti) struktūrinio likvidumo trūkumą.
3. Pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 1 straipsnio a dalį, Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema taikoma kredito įstaigoms:
kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį arba
kurioms taikoma išimtis dėl reikalavimo gauti tokį leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 dalį.
Be to, euro zonoje neįsteigtų kredito įstaigų filialams, kurie veikia euro zonoje, taip pat taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema. Tačiau euro zonoje įsteigtų kredito įstaigų filialams, įsteigtiems ne euro zonoje, ši sistema netaikoma.
4. Pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 4 straipsnio 1 dalį įstaigoms nebus taikomi atsargų reikalavimai, jei jų leidimas panaikinamas arba jo atsisakoma, arba jei joms taikoma likvidavimo procedūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB ( 24 ).
5. Pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 4 straipsnio 2 dalį, ECB, atsižvelgdamas į atitinkamo NCB prašymą, gali atleisti tos dalies a–d punktuose nurodytas įstaigas nuo privalomųjų atsargų reikalavimų. Tokios įstaigos, inter alia, apima įstaigas, kurioms taikoma reorganizavimo priemonė pagal Direktyvą 2001/24/EB, įstaigas, kurioms taikomas Sąjungos arba valstybės narės nutarimas įšaldyti lėšas arba kurioms taikomos kitos pagal Sutarties 75 straipsnį Sąjungos nustatytos priemonės, ribojančios jų galimybę naudotis savo lėšomis, arba Eurosistemos sprendimas, kuriuo sustabdoma arba panaikinama jų prieiga prie Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų arba nuolatinių galimybių, ir įstaigas, iš kurių netikslinga reikalauti privalomųjų atsargų.
6. Reglamento (ES) 2021/2021 (ECB/2021/1) 4 straipsnyje išvardytos išimtys taikomos nuo laikymo laikotarpio, kuriuo įvyksta atitinkamas įvykis, pradžios.
7. Pagal Reglamento (EB) 2021/378(ECB/2021/1) 3 straipsnio 3 dalį, ECB savo interneto svetainėje skelbia įstaigų, kurioms taikomi Eurosistemos privalomųjų atsargų reikalavimai pagal tą reglamentą, sąrašą.
8. ECB tai pat skelbia įstaigų, kurioms netaikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, sąrašą, į kurį neįtraukiamos Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 4 straipsnio 2 dalies a–c punktuose nurodytos įstaigos.
9. Kiekvienos įstaigos atsargų bazė nustatoma remiantis jos balanso elementais. Balanso duomenys pateikiami NCB pagal bendrą ECB pinigų ir finansų statistikos sistemą. Privalomųjų atsargų bazę konkrečiam laikymo laikotarpiui įstaigos apskaičiuoja pagal mėnesio, einančio du mėnesius prieš mėnesį, kuriuo prasideda laikymo laikotarpis, duomenis, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnio 5 dalimi, išskyrus statistiškai nereikšmingas įstaigas, kaip nurodyta to reglamento 5 straipsnio 6 dalyje.
10. ECB nustato atsargų normas pagal Reglamente (EB) Nr. 2531/98 apibrėžtą didžiausią ribą.
11. Privalomųjų atsargų suma, kurią privalo turėti įstaigos, apskaičiuojama naudojant Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomųjų atsargų normas dėl kiekvieno 5 straipsnyje nurodyto atsargų bazės įsipareigojimo. NCB privalo naudoti privalomąsias atsargas, apskaičiuotas pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 6 straipsnį, kad atlygintų už laikomas privalomąsias atsargas ir įvertintų, ar įstaigos laikosi įpareigojimo laikyti reikalaujamą privalomųjų atsargų sumą.
12. Tam, kad stabilizuotų palūkanų normas, Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema leidžia įstaigoms pasinaudoti vidurkio sąlyga, numatančia, kad apie privalomųjų atsargų reikalavimo tinkamą vykdymą sprendžiama pagal dienos pabaigos balanso vienoje ar daugiau privalomųjų atsargų sąskaitų vidurkius per laikymo laikotarpį. Laikymo laikotarpio reikšmė apibrėžta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 8 straipsnyje.
13. Pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2003/9) 9 straipsnį už įstaigos laikomas privalomąsias atsargas atlyginama pagal laikymo laikotarpio Eurosistemos normos vidurkį (apskaičiuotą pagal kalendorinių dienų skaičių) pagrindinėms refinansavimo operacijoms, pagal tokią formulę (gautoji suma apvalinama iki artimiausio cento):
Čia:
Rt |
= |
atlyginimas, kurį reikia sumokėti už privalomųjų atsargų laikymą per laikymo laikotarpį t; |
Ht |
= |
privalomųjų atsargų dienos vidurkis per laikymo laikotarpį t; |
nt |
= |
laikymo laikotarpio t kalendorinių dienų skaičius; |
rt |
= |
atlyginimo už privalomųjų atsargų laikymą per laikymo laikotarpį t palūkanų norma. Taikomas standartinis dviejų dešimtųjų dalių atlyginimo normos suapvalinimas; |
i |
= |
laikymo laikotarpio t kalendorinė diena i; |
MRi |
= |
ribinė palūkanų norma, taikoma naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai, įvykdytai iki arba per kalendorinę dieną i. |
Į TARGET2 dienos pabaigos atsargų sąskaitos likutį užsitęsusio TARGET2 veikimo sutrikimo, kuris trunka keletą darbo dienų, atveju, kaip nurodyta 187a straipsnyje, bus atsižvelgta atliekant retroaktyvius skaičiavimus pagal šią formulę po to, kai pašalinamas TARGET2 sutrikimas. Dienos pabaigos atsargų sąskaitos likutis, kuris buvo užsitęsusio TARGET2 veikimo sutrikimo, kuris trunka keletą darbo dienų, dienomis bus nustatytas remiantis geriausia ECB prieinama informacija. Bet koks sąskaitos likutis, laikomas taikant sprendimą nenumatytais atvejais, kuris buvo naudojamas užsitęsusio TARGET2 veikimo sutrikimo, kuris trunka keletą darbo dienų, metu, dieną arba ilgesnį laikotarpį, atlyginamas taikant 0 %.
Kai įstaiga nevykdo kitų įsipareigojimų, nurodytų ECB reglamentuose ir sprendimuose dėl Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos (pvz., jeigu laiku nepateikiami atitinkami duomenys arba jie netikslūs), ECB turi įgaliojimus taikyti sankcijas, remdamasis Reglamentu (EB) Nr. 2532/98, Reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4) ir Sprendimu (ES) 2021/1815 (ECB/2021/45).
II PRIEDAS
KONKURSŲ OPERACIJŲ PASKELBIMAS
Viešame konkurso skelbime numatoma pateikti ši informacija:
konkurso operacijos identifikavimo numeris;
konkurso operacijos diena;
operacijos rūšis (likvidumo didinimas arba mažinimas ir naudojamos pinigų politikos priemonės rūšis);
operacijos terminas;
operacijos trukmė (paprastai nurodomas dienų skaičius);
aukciono rūšis, pavyzdžiui, fiksuotųjų ar kintamųjų palūkanų aukcionas);
kintamųjų palūkanų konkursuose – paskirstymo metodas, t. y. ribinių palūkanų aukciono (olandiškasis aukcionas) arba sutartinių palūkanų aukciono (amerikietiškasis aukcionas) procedūra;
numatoma operacijos suma, paprastai tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų atveju;
fiksuotųjų palūkanų konkursuose – konkurso fiksuotųjų palūkanų norma, kaina, apsikeitimo punktas arba vertės skirtumas (indeksuotų konkursų atveju – bazinis indeksas, o palūkanų normos arba vertės skirtumo atveju – kainos rūšis);
minimali arba maksimali priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas, jei taikytina;
operacijos pradžios ir termino pabaigos diena, jei taikytina, arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino pabaigos diena, jeigu išleidžiami Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatai;
operacijos valiutos ir valiutų apsikeitimo sandorių atveju – valiutos, kuri laikoma fiksuota, suma;
valiutų apsikeitimo sandorių atveju – orientacinis dabartinis valiutų kursas, taikomas apskaičiuojant pasiūlymus;
pasiūlymo didžiausios sumos riba, jeigu yra;
minimali individualaus paskirstymo suma, jeigu yra;
minimalus paskirstymo santykis, t. y. žemiausia, esant ribinei palūkanų normai, paraiškų patenkinimo konkurso operacijoje santykio, riba, išreikšta procentais, jeigu yra;
pasiūlymų pateikimo grafikas;
ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – sertifikatų valiuta ir emisijos ISIN kodas;
didžiausias kitos sandorio šalies pasiūlymų skaičius (kintamųjų palūkanų konkursų atveju, jei ECB ketina apriboti pasiūlymų skaičių, paprastai kitai sandoriai šaliai leidžiama teikti dešimt pasiūlymų);
kainos rūšis (norma arba punktai);
indeksuotų konkursų atveju – ataskaitinis subjektas.
III PRIEDAS
PASKIRSTYMAS KONKURSUOSE IR KONKURSŲ PROCEDŪROSE
1 lentelė
Paskirstymas fiksuotųjų palūkanų konkursuose
Paskirstymo dalis procentais yra:
Kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma:
alli = all % × (ai )
čia:
A |
= |
bendra paskirstoma suma; |
n |
= |
bendras kitų sandorių šalių skaičius; |
ai |
= |
kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma; |
all % |
= |
paskirstymo dalis procentais; |
alli |
= |
bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma |
2 lentelė
Paskirstymas kintamųjų palūkanų konkursuose eurais
(pavyzdys apie pasiūlymus, išreikštus palūkanų normų forma)
Paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą:
Paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal ribinę palūkanų normą yra:
all (rm ) i = all % (rm ) × a(rm)i
Bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma yra:
čia:
A |
= |
bendra paskirstoma suma; |
r s |
= |
kitų sandorių šalių pasiūlyta palūkanų norma s; |
N |
= |
bendras kitų sandorių šalių skaičius; |
a(r s ) i |
= |
kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma taikant palūkanų normą s (r s ); |
a(r s ) |
= |
bendra pasiūlyta suma taikant palūkanų normą s (r s );
|
r m |
= |
ribinė palūkanų norma: r1 ≥ rs
≥ rm
likvidumo didinimo konkursui
rm
≥ rs
≥ r
1 likvidumo mažinimo konkursui;
|
r m – 1 |
= |
palūkanų norma prieš ribinę palūkanų normą (paskutinė palūkanų norma, pagal kurią visiškai patenkinami pasiūlymai):
rm – 1
> rm
likvidumo didinimo konkursui;
rm
> rm – 1
likvidumo mažinimo konkursui;
|
all %(r m ) |
= |
paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą; |
all(r s ) i |
= |
paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal palūkanų normą s; |
all i |
= |
bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma |
3 lentelė
Paskirstymas kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursuose
Paskirstymo dalis procentais pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais yra:
Paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais yra:
all (Δ m ) i = all % (Δ m ) × a(Δm)i
Bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma yra:
čia:
A = |
bendra paskirstoma suma; |
Δ s = |
kitų sandorių šalių pasiūlyta apsikeitimo sandorio kaina s punktais; |
N = |
bendras kitų sandorių šalių skaičius; |
a(Δs) i = |
kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma taikant apsikeitimo sandorio kainą s punktais (Δs); |
a(Δs) = |
bendra pasiūlyta suma taikant apsikeitimo sandorio kainą s punktais (Δs):
|
Δ m = |
ribinė apsikeitimo sandorio kaina punktais: Δ
m
≥ Δ
s
≥ Δ1 likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;
Δ1 ≥ Δ
s
≥ Δ
m
likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;
|
Δ m – 1 |
apsikeitimo sandorio kaina punktais prieš ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais (paskutinė apsikeitimo sandorio kaina punktais, pagal kurią visiškai patenkinami pasiūlymai): Δ
m
> Δ
m – 1
likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;
Δ
m – 1
> Δ
m
likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;
|
all %(Δ m ) |
paskirstymo dalis procentais pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais; |
all(Δ s ) i |
paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal apsikeitimo sandorio kainą s punktais; |
all i |
bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma. |
IV PRIEDAS
KONKURSŲ REZULTATŲ PASKELBIMAS
Viešame pranešime apie konkurso rezultatus nurodoma tokia informacija:
konkurso operacijos identifikacinis numeris;
konkurso operacijos data;
operacijos rūšis;
operacijos terminas;
operacijos trukmė (paprastai išreikšta dienų skaičiumi);
bendra Eurosistemos kitų sandorių šalių pasiūlymų suma;
dalyvių skaičius;
valiutų apsikeitimo sandorių atveju – naudojamos valiutos;
bendra paskirstyta suma;
fiksuotųjų palūkanų konkursų atveju – paskirstymo dalis procentais;
valiutų apsikeitimo sandorių atveju – dabartinis valiutų kursas;
kintamųjų palūkanų konkursų atveju – priimta ribinė palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas ar vertės skirtumas ir paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą, kainą ar apsikeitimo punktą;
sutartinių kainų aukcionų atveju – minimali siūloma kaina ir maksimali siūloma kaina, t. y. žemiausia ir aukščiausia palūkanų normų riba, iki kurios kitos sandorių šalys teikia savo pasiūlymus kintamųjų palūkanų konkursų atveju ir paskirstytos sumos kainos svertinis vidurkis;
jeigu išleidžiami Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatai – operacijos pradžios ir termino diena, jei taikytina, arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino diena;
minimali konkretaus paskirstymo suma, jeigu yra;
minimalus paskirstymo santykis, jeigu yra;
ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – sertifikatų valiutinė išraiška ir emisijos ISIN kodas;
maksimalus pasiūlymų, kuriuos kita sandorio šalis gali pateikti, skaičius (kintamųjų palūkanų konkursų atveju, jei ECB ketina apriboti pasiūlymų skaičių, kitai sandorio šaliai paprastai leidžiama teikti iki dešimties pasiūlymų).
V PRIEDAS
KITŲ SANDORIŲ ŠALIŲ DALYVAVIMO UŽSIENIO VALIUTŲ INTERVENCINĖSE OPERACIJOSE ATRANKOS KRITERIJAI
1. Kitų sandorių šalių atranka Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms grindžiama dviem kriterijų rinkiniais, susijusiais su atsargumo ir veiksmingumo principais.
2. Su veiksmingumu susiję kriterijai taikomi tik tada, kai jau pritaikyti kriterijai, susiję su atsargumo principu.
3. Su atsargumo principu susiję kriterijai apima tai:
kitos sandorio šalies kreditingumas, kuris įvertinamas taikant įvairius metodus, pavyzdžiui, taikant kredito reitingus, kuriuos skelbia komercinės agentūros, ir kapitalo bei kitų verslo rodiklių vidaus analizę;
kitos sandorio šalies priežiūrą atlieka pripažintas priežiūros subjektas;
kita sandorio šalis yra geros reputacijos ir laikosi aukštų etikos standartų.
4. Su veiksmingumo principu susiję kriterijai, inter alia, apima tai:
kitos sandorio šalies konkurencinis kainų nustatymas ir jos gebėjimas veiksmingai vykdyti didelės apimties užsienio valiutų operacijas esant įvairioms rinkos sąlygoms ir
kitos sandorio šalies suteiktos informacijos kokybė ir apimtis.
5. Nacionaliniai centriniai bankai, siekdami veiksmingai taikyti intervenciją įvairiose geografinėse vietovėse, gali atrinkti kitas sandorių šalis savo užsienio valiutų intervencinėms operacijoms bet kuriame tarptautiniame finansų centre.
VI PRIEDAS
TARPVALSTYBINIS TINKAMO TURTO NAUDOJIMAS
I. KORESPONDENTINĖS CENTRINĖS BANKININKYSTĖS MODELIS (KCBM)
1 lentelė
Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis (KCBM)
Kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudoja B šalyje esantį tinkamą turtą, kad iš A šalies nacionalinio centrinio banko (NCB) gautų kreditą
1. Visi NCB kituose nacionaliniuose centriniuose bankuose turi vertybinių popierių sąskaitas, skirtas tarpvalstybiniam tinkamo turto naudojimui. Konkreti KCBM procedūra priklauso nuo to, ar tinkamas turtas yra įkeičiamas kiekvienam sandoriui, ar jis yra laikomas kartu su kitu bendrai įkeičiamu turtu.
2. Atskirojo įkaito sistemoje, kai tik kitos sandorio šalies buveinės NCB patenkina jos paraišką paskolai, kita sandorio šalis teikia, jeigu reikia, per savo investicijų saugotoją, nurodymus šalies, kurioje yra laikomas jos antrinę rinką turintis turtas, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai (VPAS) pervesti jį į buveinės NCB sąskaitą tos šalies centriniame banke (toliau – korespondentinis centrinis bankas). Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės NCB, kad yra gautas įkaitas, šis perveda lėšas kitai sandorio šaliai. NCB neperveda lėšų tol, kol negauna patvirtinimo, kad korespondentinis centrinis bankas gavo kitos sandorio šalies antrinę rinką turintį turtą. Jeigu būtina atsiskaityti iki nurodyto termino, kitos sandorių šalys, norėdamos pasinaudoti KCBM procedūra, gali iš anksto pervesti turtą į savo buveinės NCB sąskaitą korespondentiniame centriniame banke.
3. Bendrojo įkaito sistemoje kita sandorio šalis gali bet kada pervesti korespondentiniam centriniam bankui antrinę rinką turintį turtą į buveinės NCB sąskaitą. Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės NCB, kad antrinę rinką turintis turtas yra gautas, pastarasis šį antrinę rinką turintį turtą įtraukia į kitos sandorio šalies bendrojo įkaito sąskaitą.
4. Buvo sukurta tam tikro antrinės rinkos neturinčio turto, t. y. kredito reikalavimų ir mažmeninių hipoteka užtikrintų skolos priemonių (MHUSP), speciali tarpvalstybinio naudojimo tvarka. Kai kredito reikalavimai naudojami kaip įkaitas tarpvalstybinėse operacijose, jiems taikomas KCBM variantas, kuriuo kredito reikalavimų nuosavybės teisės perduodamos, perleidžiamos arba kredito reikalavimai įkeičiami buveinės NCB arba reikalavimai į atitinkamą turtą perleidžiami korespondentiniam centriniam bankui, kuris yra buveinės NCB tarpininkas. MHUSP naudojimui tarpvalstybiniu mastu taikomas kitas specialiai šiam tikslui skirtas variantas, kuriuo reikalavimai į atitinkamą turtą perleidžiami korespondentiniam centriniam bankui, kuris yra buveinės NCB tarpininkas.
5. Kitos sandorių šalys gali naudotis KCBM tiek antrinę rinką turinčio, tiek antrinės rinkos neturinčio turto atžvilgiu bent nuo 9:00 val. iki 16:00 val. Vidurio Europos laiku (CET) kiekvieną TARGET2 darbo dieną. Kita sandorio šalis, pageidaujanti pasinaudoti KCBM, turi apie tai pranešti NCB, iš kurio ji nori gauti kreditą, t. y. savo buveinės NCB, iki 16:00 val. (CET). Kita sandorio šalis turi užtikrinti, kad įkaitas kredito operacijai užtikrinti būtų pervestas į korespondentinio centrinio banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 16.45 val. (CET). Nurodymus arba pristatymus, pateiktus nesilaikant šio termino, bus stengiamasi tik kiek įmanoma įvykdyti ir jie gali būti svarstomi dėl kredito suteikimo kitą TARGET2 darbo dieną. Jeigu kitos sandorio šalys numato, kad reikės pasinaudoti KCBM antroje dienos pusėje, jos turėtų, jeigu įmanoma, iš anksto pateikti turtą. Išskirtinėmis aplinkybėmis, arba jeigu to reikia pinigų politikos tikslais, ECB gali nuspręsti KCBM darbo laiko pabaigą pratęsti iki TARGET2 sistemos darbo laiko pabaigos bendradarbiaujant su centriniais vertybinių popierių depozitoriumais dėl jų galimybės pratęsti antrinę rinką turinčiam turtui taikomą priėmimo sustabdymo laiką.
II. REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS VPAS JUNGTYS
2 lentelė
Reikalavimus atitinkančios jungtys tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
B šalies VPAS išleisto tinkamo turto, kurį laiko kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudojimas pasitelkiant reikalavimus atitinkančią jungtį tarp A ir B šalių VPAS, kad iš A šalies NCB būtų gautas kreditas.
1. Reikalavimus atitinkančias dviejų VPAS jungtis Europos ekonominėje erdvėje (EEE) sudaro procedūrų rinkinys ir susitarimai dėl tarpvalstybinių vertybinių popierių pervedimų naudojant nematerialios sistemos procesus. Jos įgyja bendrosios sąskaitos, kurią VPAS (investuotojo VPAS) atidaro kitoje VPAS (emitento VPAS), formą.
2. Reikalavimus atitinkančios jungtys leidžia vienos VPAS dalyviui EEE laikyti vertybinius popierius, išleistus EEE kitoje VPAS, nebūnant kitos VPAS dalyviu. Naudodamos VPAS jungtis, kitos sandorių šalys laiko turtą savo sąskaitoje savo buveinės šalies VPAS ir joms nebūtinas investicijų saugotojas.
III. KCBM SU REIKALAVIMUS ATITINKANČIOMIS JUNGTIMIS
3 lentelė
KCBM su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis
C šalies VPAS išleisto tinkamo turto, kurį šalies B VPAS laiko kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudojimas pasitelkiant reikalavimus atitinkančią jungtį tarp B ir C šalių VPAS, kad iš A šalies NCB būtų gautas kreditas.
Kai tinkamas turtas vertybinių popierių forma turi būti pervedamas naudojantis KCBM su jungtimis, kitos sandorių šalys turi užtikrinti, kad vertybiniai popieriai bus pristatyti į atitinkamos investuotojo VPAS sąskaitą iki 16:00 val. CET atsiskaitymo dieną, kad būtų užtikrintas tos pačios dienos vertės operacijų įvykdymas. Bet kokį prašymą dėl panaudojimo įkaitu, kurį iš savo kitų sandorių šalių gauna buveinės NCB po 16:00 val. CET, arba bet kokį prašymą pateikti tinkamą turtą į sąskaitą atitinkamoje investuotojo VPAS po 16:00 val. CET, kiek įmanoma stengiamasi įvykdyti atsižvelgiant į susijusios VPAS taikomą priėmimo sustabdymo laiką.
IV. KCBM SU TRIŠALIO ĮKAITO VALDYMO PASLAUGOMIS
4 lentelė
Tarptautinės trišalio įkaito valdymo paslaugos
Kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudoja B šalies trišalio tarpininko (TŠT) tinkamą turtą, kad iš A šalies nacionalinio centrinio banko (NCB) gautų kreditą.
Rodyklės „Informacija apie įkaitą“ tarp pagrindinės sandorio šalies A ir NCB A negali būti susijusi su tam tikrais TŠT, priklausomai nuo pasirinko sutartinio modelio, ir tokiu atveju kita sandorio šalis nesiunčia nurodymo į NCB A, nei gauna patvirtinimo iš NCB A.
VIa PRIEDAS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲ IR JUNGČIŲ TARP VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲ NAUDOJIMO EUROSISTEMOS KREDITO OPERACIJOMS TINKAMUMO KRITERIJAI
I. VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲ (VPAS) IR JUNGČIŲ TARP VPAS TINKAMUMO KRITERIJAI
1. Eurosistema nustato centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (CVPD), įsteigto valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, ar valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinio centrinio banko (NCB) ar viešosios įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 ( 25 ) 1 straipsnio 4 dalyje (toliau – VPAS operatorius), valdomos VPAS tinkamumą remiantis šiais kriterijais:
euro zonos VPAS operatorius atitinka reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 909/2014, ir
valstybės narės, kurioje veikia atitinkama VPAS, NCB sudarė ir turi galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius teisiškai privalomus susitarimus su euro zonos VPAS operatoriumi, kurie apima II skirsnyje nustatytus Eurosistemos reikalavimus.
2. Eurosistema nustato tiesioginės jungties ar netiesioginės jungties, kurioje yra tik euro zonos VPAS, atitikimą reikalavimams remiantis šiais kriterijais:
tiesioginė jungtis ar, jei tai netiesioginė jungtis, visos susijusios tiesioginės jungtys, atitinka Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytus reikalavimus;
valstybių narių, kuriose įsteigtos investuotojo VPAS, bet kokio tarpininko VPAS ir emitento VPAS, NCB sudarė ir turi galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius teisiškai privalomus susitarimus su euro zonos VPAS operatoriais, kurie apima II skirsnyje nustatytus Eurosistemos reikalavimus;
Eurosistema laiko tinkamomis visas jungtyje dalyvaujančias investuotojo VPAS, bet kokio tarpininko VPAS ir emitento VPAS;
dėl netiesioginių jungčių – visas pagrindines tiesiogines jungtis Eurosistema laiko tinkamomis.
3. Eurosistema, prieš nustatydama tiesioginės jungties ar netiesioginės jungties, kurioje dalyvauja viena ar daugiau VPAS, kurią valdo CVPD, įsteigtas Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, kurios valiuta nėra euro, ar EEE valstybės, kurios valiuta nėra euro, NCB ar viešoji įstaiga (toliau – ne euro zonos EEE VPAS, valdoma ne euro zonos EEE VPAS operatoriaus), atitikimą reikalavimams, atlieka veiklos analizę, kurioje atsižvelgiama, inter alia, į tų VPAS išleisto arba laikomo tinkamo turto vertę.
4. Jei veiklos analizės rezultatai teigiami, Eurosistema nustato jungties, kurioje dalyvauja ne euro zonos EEE VPAS, atitikimą reikalavimams remiantis šiais kriterijais:
jungtyje dalyvaujančios ne euro zonos EEE VPAS operatoriai ir pati jungtis atitinka Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytus reikalavimus;
dėl tiesioginių jungčių valstybės narės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB sudarė ir turi galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius teisiškai privalomus susitarimus su euro zonos investuotojo VPAS operatoriumi. Šiuose sutartiniuose ar kitokiuose teisiškai privalomuose susitarimuose turi būti numatytas įsipareigojimas euro zonos VPAS operatoriui savo teisiniuose susitarimuose su ne euro zonos EEE emitento VPAS operatoriumi įgyvendinti II skirsnio nuostatas.
Dėl netiesioginių jungčių – visos pagrindinės tiesioginės jungtys, kuriose ne euro zonos EEE VPAS veikia kaip emitento VPAS, privalo atitikti kriterijus, nurodytus b punkto pirmojoje pastraipoje. Netiesioginėje jungtyje, kurioje tiek tarpininko VPAS, tiek emitento VPAS yra ne euro zonos EEE VPAS, valstybės narės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB privalo sudaryti ir turėti galiojančius atitinkamus sutartinius ar kitokius teisiškai privalomus susitarimus su euro zonos investuotojo VPAS operatoriumi. Šiuose sutartiniuose ar kitokiuose teisiškai privalomuose susitarimuose turi būti numatytas ne tik įsipareigojimas euro zonos VPAS operatoriui savo teisiniuose susitarimuose su ne euro zonos EEE emitento VPAS operatoriumi įgyvendinti II skirsnio nuostatas, tačiau taip pat įsipareigojimas ne euro zonos EEE tarpininko VPAS operatoriui savo sutartiniuose ar kitokiuose teisiškai privalomuose susitarimuose su ne euro zonos EEE emitento VPAS operatoriumi įgyvendinti II skirsnio nuostatas;
visas jungtyje dalyvaujančias euro zonos VPAS Eurosistema laiko tinkamomis;
dėl netiesioginių jungčių – visas pagrindines tiesiogines jungtis Eurosistema laiko tinkamomis;
ne euro zonos EEE valstybės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB įsipareigojo Eurosistemos nustatytu būdu teikti informaciją apie tinkamą turtą, kuriuo prekiaujama priimtinose vietos rinkose.
II. EUROSISTEMOS REIKALAVIMAI
Siekiant užtikrinti teisinį patikimumą, VPAS operatorius privalomais teisiniais dokumentais, t. y. tinkamai pasirašytos sutarties forma, ar darant nuorodą į atitinkamo VPAS operatoriaus privalomas sąlygas, ar kitu būdu, privalo užtikrinti valstybės narės, kurioje veikia atitinkama VPAS, NCB, kad:
teisei į vertybinius popierius laikomus to VPAS operatoriaus valdomoje VPAS, įskaitant į vertybinius popierius laikomus per jungtis, kurias valdo VPAS operatorius (laikomus jungtimis sujungtų VPAS operatorių tvarkomose sąskaitose), taikoma EEE valstybės teisė;
VPAS dalyvių teisė į toje VPAS laikomus vertybinius popierius yra aiški, nedviprasmiška ir ja užtikrinama, kad VPAS dalyviams nekyla rizika dėl VPAS operatoriaus nemokumo;
jei VPAS veikia kaip emitento VPAS, jungtimi sujungto investuotojo VPAS teisė į vertybinius popierius, laikomus emitento VPAS, yra aiški, nedviprasmiška ir ja užtikrinama, kad investuotojo VPAS ir jos dalyviams nekyla rizika dėl emitento VPAS operatoriaus nemokumo;
jei VPAS veikia kaip investuotojo VPAS, tokios VPAS teisė į vertybinius popierius, laikomus jungtimi sujungto emitento VPAS, yra aiški, nedviprasmiška ir ja užtikrinama, kad investuotojo VPAS ir jos dalyviams nekyla rizika dėl emitento VPAS operatoriaus nemokumo;
suvaržymai ar panašios priemonės pagal taikomą teisę ar sutartinius susitarimus neturės neigiamo poveikio NCB teisei į vertybinius popierius, laikomus VPAS;
procedūra, pagal kurią paskirstomas bet koks VPAS laikomų vertybinių popierių trūkumas, ypač i) VPAS operatoriaus, ii) bet kokios trečiosios šalies, dalyvaujančios vertybinių popierių saugojime ar iii) bet kurios jungtimi sujungtos emitento VPAS nemokumo atveju, yra aiški ir nedviprasmiška;
procedūra, kuria vadovaujamasi siekiant reikalauti vertybinių popierių pagal VPAS teisinę sistemą, yra aiški ir nedviprasmiška, įskaitant bet kokius formalumus, kuriuos reikia įvykdyti jungtimi sujungto emitento VPAS naudai, kai VPAS veikia kaip investuotojo VPAS.
VPAS operatorius privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai jo valdoma VPAS veikia kaip investuotojo VPAS, vertybinių popierių pervedimai naudojantis jungtimis bus baigti kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB ( 26 ), t. y. tokių vertybinių popierių pervedimų neįmanoma panaikinti, grąžinti į pradinę padėtį, atšaukti ar kitaip panaikinti.
VPAS operatorius privalo užtikrinti, kad, tais atvejais, kai jo valdoma VPAS veikia kaip emitento VPAS, ji nesinaudotų trečiosios institucijos, tokios kaip bankas ar bet kokios kitos šalies, išskyrus VPAS, veikiančią kaip emitento ir emitento VPAS tarpininkas, paslaugomis, arba VPAS operatorius privalo užtikrinti, kad jo VPAS turi tiesioginę arba netiesioginę jungtį su VPAS, kurią sieja toks unikalus ir tiesioginis ryšys.
Siekiant pasinaudoti jungtimis tarp VPAS, kurios naudojamos centrinio banko sandorių atsiskaitymui, turi būti sudarytos galimybės, kurios leidžia vykdyti arba tos pačios dienos vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo atsiskaitymus centrinio banko pinigais, arba tos pačios dienos pervedimų be apmokėjimo (FOP) atsiskaitymus, kurie gali būti vykdomi realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų arba pavedimų grupės serijos, kurių baigtinumas yra tą pačią dieną, būdu. Dėl TARGET2-Securities atsiskaitymo ypatumų laikoma, kad šį reikalavimą atitinka tiesioginės ir netiesioginės jungtys, kuriose visos dalyvaujančios VPAS integruotos į TARGET2-Securities.
Dėl veikimo valandų ir dienų:
VPAS ir jos jungtys privalo teikti atsiskaitymo paslaugas visomis TARGET2 darbo dienomis;
VPAS privalo veikti dienos operacijų etapo metu, kaip nurodyta Gairių ECB/2012/27 II priedo V priedėlyje ( 27 );
VPAS, susijusios su tiesioginėmis jungtimis ar netiesioginėmis jungtimis, turi suteikti galimybę savo dalyviams pateikti nurodymus dėl tos pačios dienos vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo atsiskaitymo per emitentą ir (ar) tarpininko VPAS (jei taikytina) investuotojo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai bent jau iki 15:30 val. Vidurio Europos laiku (CET) ( 28 );
VPAS, turinčios tiesiogines jungtis ar netiesiogines jungtis, turi suteikti galimybę savo dalyviams pateikti nurodymus dėl tos pačios dienos FOP atsiskaitymo per emitentą ar tarpininko VPAS (jei taikytina) investuotojo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai bent jau iki 16:00 val. CET;
VPAS privalo turėti priemones, kad užtikrintų, kad pirmiau b–d punktuose nurodyti veikimo laikai būtų pratęsiami esant kritiniam atvejui.
Dėl TARGET2-Securities atsiskaitymo ypatumų laikoma, kad šį reikalavimą atitinka VPAS, integruotos į TARGET2-Securities, taip pat tiesioginės ir netiesioginės jungtys, kuriose visos dalyvaujančios VPAS integruotos į TARGET2-Securities.
III. PARAIŠKOS PROCEDŪRA
Euro zonos VPAS operatoriai, kurie siekia, kad jų paslaugos būtų naudojamos Eurosistemos kredito operacijoms, turėtų pateikti tos valstybės narės, kurioje VPAS įsteigta, NCB paraišką jų tinkamumui įvertinti.
Dėl jungčių, įskaitant susijusias su ne euro zonos EEE VPAS, investuotojo VPAS operatorius turėtų pateikti tos valstybės narės, kurioje veikia investuotojo VPAS, NCB paraišką jų tinkamumui įvertinti.
Eurosistema gali atmesti paraišką ar, kai VPAS ar jungtis jau yra pripažinta tinkama, gali sustabdyti arba panaikinti tinkamumą, jei:
netenkinami vienas ar keli I skirsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai;
VPAS ar jungties naudojimas gali turėti poveikį Eurosistemos kredito operacijų saugumui ir veiksmingumui ir kelia finansinių nuostolių riziką Eurosistemai, ar kitu atveju saugumo sumetimais laikoma, kad gali kelti riziką.
Apie Eurosistemos sprendimą dėl VPAS ar jungties tinkamumo pranešama VPAS operatoriui, kuris pateikė paraišką tinkamumui įvertinti. Eurosistema nurodo priežastis dėl bet kokio neigiamo sprendimo.
VPAS ar jungtis gali būti naudojama Eurosistemos kredito operacijoms, kai ji paskelbiama Eurosistemos tinkamų VPAS ir jungčių sąraše ECB interneto svetainėje.
VII PRIEDAS
PAGAL PENKTĄ DALĮ TAIKYTINŲ SANKCIJŲ IR PAGAL SEPTINTĄ DALĮ TAIKYTINŲ FINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS
I. PAGAL PENKTĄ DALĮ TAIKYTINŲ FINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS.
1. Jei finansinę baudą kuriai nors kitai sandorio šaliai nacionalinis centrinis bankas (NCB) taiko pagal penktą dalį, NCB sankciją apskaičiuoja pagal iš anksto nustatytą sankcijos dydį kaip nurodyta toliau:
už 154 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia, pridėjus 2,5 procento;
už 154 straipsnio 1 dalies d arba e punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis 5 procentais padidintu ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia. Už kartotinius 154 straipsnio 1 dalies d punkte arba 154 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimus per 12 mėnesių laikotarpį (nuo pirmojo pažeidimo dienos) baudos dydis po kiekvieno pažeidimo paauga 2,5 procento.
2. Už 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama nustatant sankcijos dydį remiantis 1 dalies a punktu, pagal įkaito arba pinigų, kurių kita sandorio šalis negalėjo pateikti arba apmokėti, sumą, padaugintą iš koeficiento X/360, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo pateikti įkaito arba apmokėti: a) paskirtos sumos, nurodytos atskirų konkurso paskirstymo rezultatų sertifikate operacijos galiojimo metu; arba b) konkrečios operacijos likusios sumos, jei NCB už likusį operacijos laikotarpį vykdo išankstinius baigiamuosius apmokėjimus.
3. Už 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama nustatant sankcijos dydį remiantis 1 dalies a punktu, pagal netinkamo turto arba turto, kurio kita sandorio šalis negali pateikti įkaitu arba naudoti, vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, kaip nurodyta:
netinkamo turto, kurį kita sandorio šalis pateikia NCB, atveju, atsižvelgiant į jo vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, arba
turto, kuris pradžioje buvo tinkamas, bet tapo netinkamas arba kurio kita sandorio šalis nebegali pateikti įkaitu arba naudoti, atveju, atsižvelgiama į turto, kurio kita sandorio šalis neatsiėmė iki aštuntos kalendorinės dienos, einančios po įvykio, po kurio tinkamas turtas tapo netinkamu arba kurio kita sandorio šalis nebegali pateikti įkaitu arba naudoti, vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte.
4. 3 dalies a ir b punktuose nurodytos sumos padauginamos iš koeficiento X/360, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu pateikto turto naudojimu. 3 dalies b punkto atveju X apskaičiavimas prasideda pasibaigus septynerių kalendorinių dienų atidėjimo laikotarpiui.
[EUR [netinkamo turto vertė pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte pirmą pažeidimo dieną]* (taikoma ribinio skolinimosi galimybės norma dieną, kai prasidėjo pažeidimas + 2,5 %) *[X]/360 = EUR […]]
5. Pažeidus kredito įstaigos arba 141 straipsnyje nurodytų su ja glaudžiai susijusių subjektų išleistų neužtikrintų skolos priemonių apribojimus atidėjimo laikotarpis apibrėžiamas taip:
taikomas septynerių kalendorinių dienų atidėjimo laikotarpis, jei pažeidimas įvyksta dėl to, kad pasikeitus vertinimui ir papildomai nepateikiant daugiau tokių neužtikrintų skolos priemonių bei nepašalinus turto iš bendrojo įkaito fondo, susidaro tokia padėtis:
jau pateiktų neužtikrintų skolos priemonių vertė padidėja arba
visa įkaito fondo vertė sumažėja.
Tokiais atvejais reikalaujama, kad atidėjimo laikotarpiu kita sandorio šalis patikslintų savo bendrojo įkaito fondo vertę ir (arba) tokių neužtikrintų skolos priemonių vertę tam, kad užtikrintų, jog laikomasi taikomo apribojimo.
Papildomai pateikusi taikytiną apribojimą pažeidžiančių kredito įstaigos arba su ja glaudžiai susijusių subjektų išleistų neužtikrintų skolos priemonių, kita sandorio šalis neįgyja teisės į atidėjimo laikotarpį.
6. Jei kita sandorio šalis pateikė informaciją, kuri Eurosistemos požiūriu neigiamai paveikia įkaito vertę pagal 145 straipsnio 4 dalį, pavyzdžiui, neteisingą informaciją apie likusį panaudoto kredito reikalavimo dydį, kuri yra arba buvo klaidinga arba pasenusi, arba jei kita sandorio šalis laiku nepateikia pagal 101 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį reikalaujamos informacijos, apskaičiuojant finansinę baudą pagal 3 dalį atsižvelgiama į įkaito, kuris buvo neigiamai paveiktas, sumą (vertę), o atidėjimo laikotarpis netaikomas. Jei neteisinga informacija pataisoma per taikytiną įspėjimo laikotarpį, pavyzdžiui, kredito reikalavimų atveju per kitą darbo dieną pagal 109 straipsnio 2 dalį, bauda neskiriama.
7. Pažeidus įsipareigojimus, nurodytus 154 straipsnio 1 dalies d arba e punkte, finansinė bauda apskaičiuojama pagal 1 dalies b punktą taikant baudos dydį kitos sandorio šalies neteisėtai panaudotos ribinės skolinimosi galimybės sumai arba neapmokėtam Eurosistemos kreditui.
8. NCB taiko minimalią 500 EUR finansinę baudą, jei ją apskaičiavus pagal šį priedą gaunama mažesnė nei 500 EUR suma. Finansinė bauda netaikoma, jei pažeidimas per taikytiną atidėjimo laikotarpį ištaisomas.
II. PAGAL PENKTĄ DALĮ TAIKYTINŲ NEFINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS.
Laikinas teisių sustabdymas dėl 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų nesilaikymo
9. Kai laikino teisių sustabdymo laikotarpis taikomas pagal 156 straipsnio 1 dalį, NCB laikiną sustabdymą vykdo kaip apibūdinta toliau:
jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro iki 40 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas vieno mėnesio laikinas teisių sustabdymas;
jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro nuo 40 % iki 80 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas dviejų mėnesių laikinas teisių sustabdymas;
jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro nuo 80 iki 100 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas trijų mėnesių laikinas teisių sustabdymas.
▼M11 —————
III. PAGAL SEPTINTĄ DALĮ TAIKYTINŲ FINANSINIŲ BAUDŲ APSKAIČIAVIMAS
NCB finansinę baudą apskaičiuoja pagal 166 straipsnio 4a dalį kaip nurodyta toliau:
už 166 straipsnio 4a dalies nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis 2,5 procentais padidintu ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia;
finansinė bauda apskaičiuojama padauginant baudos dydį pagal a dalį iš grynųjų pinigų sumos, kurios kita sandorio šalis negalėjo kompensuoti arba sumokėti, arba turto, kuris nebuvo pateiktas, vertės, padaugintos iš koeficiento X/360 koeficiento, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo: i) kompensuoti bet kurios kredito dalies arba apmokėti visos mokėtinos atpirkimo kainos ar grynųjų pinigų; ar ii) pateikti turto suėjus jo išpirkimo terminui ar kitu privalomu atveju pagal sutartines arba reguliavimo priemones.
Finansinė bauda pagal 1 dalies a ir b punktus apskaičiuojama naudojant tokią formulę:
[EUR [grynųjų pinigų suma, kurios kita sandorio šalis negalėjo kompensuoti arba sumokėti, arba turto, kurio kita sandorio šalis negalėjo pateikti, vertė] * (2,5 procentais padidintas atitinkamos ribinės skolinimosi galimybės normos dydis, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia) * [X]/360 (kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių metu kita sandorio šalis nesumokėjo, nekompensavo ar nepateikė) = EUR […]].
VIII PRIEDAS
TURTU UŽTIKRINTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ SAUGYKLOMS
Šis priedas taikomas pinigų srautą kuriančio turto, užtikrinančio turtu užtikrintus vertybinius popierius (TUVP), fondo išsamių ir standartizuotų paskolų lygio duomenų teikimui, kaip nurodyta 78 straipsnyje, ir nustato reikalavimus paskolų lygio duomenų saugykloms.
I. PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ PATEIKIMAS
1. Atitinkamos šalys turi pateikti paskolų lygio duomenis paskolų lygio duomenų saugyklai, kaip numatyta šiame priede. Paskolų lygio duomenų saugykla tokius duomenis skelbia elektroniniu būdu.
2. Kiekvienam atskiram sandoriui gali būti teikiami paskolų lygio duomenys naudojant:
sandorių, apie kuriuos duomenys pateikti ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai, atveju – atitinkamus šablonus, nurodytus Komisijos pagal Reglamento (ES) 2017/2402 7 straipsnio 4 dalį priimtuose techniniuose įgyvendinimo standartuose; arba
sandorių, apie kuriuos duomenys pateikti Eurosistemos pripažintai duomenų saugyklai, atveju – ECB interneto svetainėje paskelbtą naujausią atitinkamą ECB paskolų lygio duomenų atskaitomybės šabloną.
Kiekvienu atveju pateiktinas atitinkamas šablonas parenkamas pagal TUVP užtikrinančio turto rūšį, kaip apibrėžta 73 straipsnio 1 dalyje.
2a. Paskolų lygio duomenys pradedami teikti pagal 2 dalies a punktą kalendorinio mėnesio, einančio po dienos, kuri yra [trys mėnesiai] po ESMA atskaitomybės aktyvavimo datos, pradžioje.
Paskolų lygio duomenis leidžiama teikti pagal 2 dalies b punktą iki kalendorinio mėnesio, kurį sueina trys metai ir trys mėnesiai po ESMA atskaitomybės aktyvavimo datos, pabaigos.
2b. Nepaisant 2a dalies antros pastraipos, atskiram sandoriui paskolų lygio duomenys turi būti teikiami vadovaujantis 2 dalies b punktu tais atvejais, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
atitinkamos sandorių šalys privalo pagal Reglamento (ES) 2017/2402 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7 straipsnio 2 dalį teikti paskolų lygio duomenis apie atskirus sandorius ESMA pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklai naudodamos atitinkamus šablonus, nurodytus Komisijos pagal Reglamento (ES) 2017/2402 7 straipsnio 4 dalį priimtuose techniniuose įgyvendinimo standartuose; ir
paskolų lygio duomenis buvo pradėta teikti vadovaujantis 2 dalies a punktu.
3. Paskolų lygio duomenys turi būti teikiami bent kas ketvirtį, bet ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po dienos, kai reikia sumokėti palūkanas už atitinkamus TUVP. Paskutinė data, už kurią pateikiami duomenys, negali būti senesnė, nei du mėnesiai, t. y. iš ataskaitos pateikimo datos atėmus paskutinę datą, už kurią pateikiami duomenys, turi likti mažiau nei du mėnesiai. Paskutinė data, už kurią pateikiami duomenys, apibūdinama kaip data, kai atitinkamai ataskaitai užfiksuojami susijusio turto statuso duomenys.
4. Siekiant užtikrinti atitiktį 2 ir 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, paskolų lygio duomenų saugykla atlieka automatines kiekvieno sandorio naujų ir atnaujintų paskolų lygio duomenų suderinamumo ir tikslumo patikras.
II. REIKALAUJAMO IŠSAMUMO LYGMUO
1. Po paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimų tam tikros klasės pinigų srautą sukuriančiam turtui, užtikrinančiam TUVP, taikymo dienos, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko (ECB) interneto svetainėje, turi būti pateikta išsami informacija pagal kiekvieną paskolą apie TUVP, kad jie taptų arba liktų tinkami.
2. TUVP, kuriems naudojamas ECB paskolų lygio duomenų teikimo šablonas, turi pasiekti privalomą minimalų A1 duomenų įverčio atitikties lygį, įvertintą atsižvelgiant į turimą informaciją, visų pirma paskolų lygio duomenų teikimo šablono duomenų laukelius, apskaičiuotus pagal šio priedo III skirsnyje nustatytą metodiką. Nepažeisdama pagal III skirsnį reikalaujamų paskolų lygio duomenų įverčių, Eurosistema gali priimti kaip įkaitą TUVP, kuriems naudojami ECB paskolų lygio duomenų teikimo šablonai, kurių įvertis žemesnis nei reikalaujamas (A1), kiekvienu atskiru atveju įvertinus ir pateikus tinkamus paaiškinimus, kodėl nebuvo pasiektas reikalaujamas įvertis. Kiekvieno tinkamo paaiškinimo atveju Eurosistema nustatys maksimalų leistino nukrypimo lygį ir leistino nukrypimo laikotarpį, kaip išsamiau išdėstyta ECB interneto svetainėje. Leistino nukrypimo laikotarpis parodys, per kokį laikotarpį duomenų apie TUVP kokybė privalo pagerėti.
3. Siekiant apimti laukelius, kuriuose nėra informacijos, ►M9 ECB paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonuose ◄ pateikiamas šešių „duomenų nėra“ (ND) parinkčių rinkinys, ir jis turi būti užpildomas, kai pagal paskolų lygio duomenų atskaitomybės šabloną konkrečių duomenų pateikti neįmanoma.
1 lentelė
ND parinkčių paaiškinimas
Parinktys „duomenų nėra“ |
Paaiškinimas |
ND1 |
Duomenys nerinkti, nes to nereikalauta emisijos organizavimo kriterijuose |
ND2 |
Duomenys rinkti taikymo metu, bet neįvesti į atskaitomybės sistemą baigus jų surinkimą |
ND3 |
Duomenys rinkti taikymo metu, bet įvesti ne į atskaitomybės, o į kitą, nuo jos nepriklausomą sistemą |
ND4 |
Duomenys surinkti, bet bus prieinami tik nuo YYYY m. MM mėn. |
ND5 |
Netaikoma |
ND6 |
Šiai jurisdikcijai netaikoma |
III. ►M9 ECB DUOMENŲ ĮVERČIO METODIKA ◄
▼M7 —————
2. Paskolų lygio duomenų pateikimo ir apdorojimo metu paskolų lygio duomenų saugykla nustato ir priskiria kiekvienam TUVP sandoriui tam tikrą įvertį.
3. Šis įvertis atspindi privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND1, skaičių ir privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND2, ND3 arba ND4, skaičių, kiekvieną kartą palygintą su visu privalomųjų laukelių skaičiumi. Šiuo požiūriu, ►M6 ND5 ir ND6 ◄ parinktys gali būti naudojamos tik tuomet, jei atitinkamame paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablone yra atitinkami jas naudoti leidžiantys duomenų laukeliai. Suderinus šiuos du apribojimus, gaunamas šis paskolų lygio duomenų įverčių diapazonas:
2 lentelė
Paskolų lygio duomenų įverčiai
Įverčių matrica |
ND1 laukeliai |
||||
0 |
≤ 10 % |
≤ 30 % |
> 30 % |
||
ND2 arba ND3 arba ND4 |
0 |
A1 |
B1 |
C1 |
D1 |
≤ 20 % |
A2 |
B2 |
C2 |
D2 |
|
≤ 40 % |
A3 |
B3 |
C3 |
D3 |
|
> 40 % |
A4 |
B4 |
C4 |
D4 |
▼M7 —————
IV. ►M9 EUROSISTEMOS PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ SAUGYKLŲ PRIPAŽINIMAS ◄
I. Pripažinimo reikalavimai
Tam, kad Eurosistema patvirtintų, paskolų lygio duomenų saugyklos turi atitikti taikytinus Eurosistemos reikalavimus, įskaitant atviro prisijungimo, nediskriminavimo, apimties, atitinkamos valdymo struktūros ir skaidrumo reikalavimus.
Atvirojo prisijungimo ir nediskriminavimo reikalavimų atžvilgiu paskolų lygio saugykla:
suteikdama galimybę vartotojams prisijungti prie paskolų lygio duomenų negali nepagrįstai diskriminuoti duomenų vartotojų;
privalo taikyti paskolų lygio duomenų prisijungimo kriterijus, kurie yra objektyvūs, nediskriminaciniai ir viešai paskelbti;
gali tik apriboti prisijungimą mažiausiai įmanoma apimtimi, kad atitiktų proporcingumo reikalavimą;
turi nustatyti teisingumo principu pagrįstas procedūras atvejams, kai atsisakoma leisti prisijungti duomenų vartotojams arba duomenų teikėjams;
turi turėti reikiamus techninius pajėgumus suteikti galimybę prisijungti duomenų vartotojams ir duomenų teikėjams visomis numatytomis sąlygomis, įskaitant atsarginių duomenų išsaugojimo tvarką, duomenų saugumo bei duomenų atkūrimo nuostatas;
negali rinkti mokesčio iš duomenų vartotojų už paskolų lygio duomenų teikimą arba naudojimą, jei jis diskriminacinis arba lemtų nepagrįstus prisijungimo prie paskolų lygio duomenų apribojimus.
Apimties reikalavimo atžvilgiu paskolų lygio duomenų saugykla:
turi nustatyti ir palaikyti pajėgias technines sistemas ir operacinę kontrolę, kad galėtų apdoroti paskolų lygio duomenis tokiu būdu, kuris atitinka Eurosistemos paskolų lygio duomenų apie tinkamą turtą, kuriam taikomi paskolų lygio duomenų atskleidimo reikalavimai, kaip nurodyta 78 straipsnyje ir šiame priede, teikimo ir prisijungimo prie jų reikalavimus.
Konkrečiai paskolų lygio duomenų saugyklos techninė sistema privalo leisti duomenų vartotojams gauti paskolų lygio duomenis, paskolų lygio duomenų įverčius ir įrašus apie duomenų pateikimo laiką rankinio ir automatinio proceso būdu, kuris apima visus pateiktus paskolų lygio duomenis apie TUVP sandorius, kurie buvo pateikti per tą paskolų lygio duomenų saugyklą, ir, esant poreikiui, daugelio paskolų lygio duomenų rinkmenų gavimą pateikus vieną prašymą atsisiųsti;
turi patikimai įrodyti Eurosistemai, kad jos techniniai ir operaciniai pajėgumai leistų pasiekti pakankamai didelę apimtį, jei ji įgytų pripažintos paskolų lygio duomenų saugyklos statusą.
Atitinkamos valdymo struktūros ir skaidrumo reikalavimų atžvilgiu paskolų lygio duomenų saugykla:
turi nustatyti valdymo tvarką, kuri būtų palanki TUVP rinkos dalyvių interesams skatinant skaidrumą;
turi nustatyti aiškiai dokumentais pagrįstą valdymo tvarką, laikytis atitinkamų valdymo standartų ir užtikrinti atitinkamos organizacinės struktūros palaikymą ir veikimą, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir tinkamas veikimas ir
turi suteikti Eurosistemai pakankamą prieigą prie dokumentų ir papildomos informacijos, kad būtų galima nuolat stebėti tvarų paskolų lygio duomenų saugyklos valdymo struktūros tinkamumą.
II. Pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo tvarka
Paraiška dėl to, kad Eurosistema pripažintų paskolų lygio duomenų saugyklą, turi būti pateikta ECB rizikos valdymo direktoratui. Paraiškoje turi būti pateikti tinkami įrodymai ir visi susiję dokumentai, parodantys paraiškos teikėjo atitiktį šiose gairėse nustatytiems paskolų lygio duomenų saugyklų reikalavimams. Paraiška, įrodymai ir susiję dokumentai turi būti pateikti raštu ir, kai įmanoma, elektroniniu formatu. Paraiška dėl pripažinimo nepriimama po 2019 m. gegužės 13 d. Iki tos datos gauta paraiška bus apdorojama vadovaujantis šiuo priedu.
Per 25 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos ECB įvertina, ar paraiška yra tinkamai pateikta. Jei paraiška nėra tinkamai pateikta, ECB nustato terminą, iki kurio paskolų lygio duomenų saugykla turi pateikti papildomą informaciją.
ECB, įvertinęs, ar paraiška pateikta tinkamai, apie tai atitinkamai praneša paskolų lygio duomenų saugyklai.
Eurosistema per protingą laikotarpį (optimaliu atveju per 3 dalyje nurodyto pranešimo laikotarpio 60 darbo dienų) išanalizuos paskolų lygio duomenų saugyklos pateiktą pripažinimo paraišką dėl paskolų lygio duomenų saugyklos atitikties šiose gairėse nustatytiems reikalavimams. Atlikdama šią analizę, Eurosistema gali paprašyti, kad paskolų lygio duomenų saugykla įvykdytų vieną (arba daugiau) interaktyvią sesiją kartu su Eurosistemos personalu, kad būtų parodyti paskolų lygio duomenų saugyklos techniniai pajėgumai, susiję su šio priedo IV.I skirsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimams. Jei prašoma tokios sesijos, ji turi būti laikoma privalomu paraiškos proceso reikalavimu. Sesijos metu taip pat gali būti naudojamos bandomosios rinkmenos.
Eurosistema gali pratęsti analizės laikotarpį 20 darbo dienų, jei Eurosistemai reikia papildomo paaiškinimo arba jei buvo paprašyta įvykdyti sesiją pagal 4 dalį.
Eurosistema siekia priimti pagrįstą sprendimą pripažinti arba atsisakyti pripažinti per 60 arba per 80 darbo dienų nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo laikotarpio, kai taikoma 5 dalis.
Per penkias darbo dienas nuo 6 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo datos Eurosistema praneša apie savo sprendimą susijusiai paskolų lygio duomenų saugyklai. Kai Eurosistema atsisako pripažinti paskolų lygio duomenų saugyklą arba panaikina paskolų lygio duomenų saugyklos pripažinimą, pranešime ji nurodo savo sprendimo priežastis.
Eurosistemos priimtas sprendimas pagal 6 dalį įsigalioja penktą darbo dieną apie jį pranešus pagal 7 dalį.
Pripažinta paskolų lygio duomenų saugykla turi nedelsdama pranešti Eurosistemai apie visus svarbius pripažinimo reikalavimų atitikties pokyčius.
Eurosistema panaikina paskolų lygio duomenų saugyklos pripažinimą, kai paskolų lygio duomenų saugykla:
gauna pripažinimą pateikusi klaidingą informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis arba
nebeatitinka tų reikalavimų, pagal kuriuos ji buvo pripažinta.
Sprendimas panaikinti paskolų lygio duomenų saugyklos pripažinimą įsigalioja nedelsiant. TUVP, su kuriais susiję paskolų lygio duomenys tapo prieinami paskolų lygio duomenų saugykloje, kurios pripažinimas buvo panaikintas pagal 10 dalį, gali išlikti tinkamais būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, jei visi kiti reikalavimai išpildyti:
iki kitos reikalaujamo paskolų lygio duomenų teikimo dienos, nurodytos I.3 skirsnyje, arba
jei pagal a punktą leidžiamas laikotarpis paskolų lygio duomenis teikiančiai šaliai yra techniškai neįmanomas, ir buvo pateiktas rašytinis paaiškinimas tinkamumą vertinančiam NCB iki kitos reikalaujamo paskolų lygio duomenų teikimo dienos, nurodytos I.3 skirsnyje, tris mėnesius priėmus sprendimą pagal 10 dalį.
Pasibaigus šiam laikotarpiui paskolų lygio duomenys tokiems TUVP turi būti padaromi prieinamais pripažintoje paskolų lygio duomenų saugykloje laikantis visų taikytinų Eurosistemos reikalavimų.
Eurosistema skelbs ECB interneto svetainėje vadovaujantis šiomis gairėmis pripažintų paskolų lygio duomenų saugyklų sąrašą. Šis sąrašas bus atnaujintas per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pagal 6 dalį arba 10 dalį.
IIa. Reikalinga būtina informacija, kad pripažinimo paraiška būtų laikoma tinkama
Eurosistemos atviro prisijungimo, nediskriminavimo ir skaidrumo reikalavimų požiūriu, paraiškos teikėjai privalo pateikti šią informaciją:
išsamūs prieigos kriterijai ir bet kokie prieigos prie paskolų lygio duomenų ribojimai duomenų vartotojams, ir priežastys bei informacija apie tokių prieigos kriterijų ir prieigos apribojimų skirtumus duomenų vartotojams;
politikos pareiškimai arba kitoks rašytinis proceso ir kriterijų, pagal kuriuos suteikiama prieiga prie konkrečios paskolų lygio duomenų rinkmenos, aprašymas, taip pat ir išsamesnė informacija, ar tokiuose politikos pareiškimuose arba kitokiuose rašytiniuose aprašymuose nustatytos techninės ar procedūros apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas nediskriminavimas.
Eurosistemos apimties reikalavimo požiūriu, paraiškos teikėjai privalo pateikti šią informaciją:
paraiškos teikėjo darbuotojų, dirbančių paskolų lygio duomenų saugyklos paslaugų srityje, skaičius, darbuotojų techninis pasiruošimas ir (ar) kiti šiai sričiai skirti ištekliais ir kaip paraiškos teikėjas valdo ir išsaugo tokių darbuotojų technines žinias (angl. know-how) ir (ar) kitus išteklius, kad būtų užtikrintas techninis ir operacinis veiklos tęstinumas kiekvieną dieną nepaisant darbuotojų ar išteklių pokyčių;
naujausius apimties statistinius duomenis, įskaitant likusių Eurosistemos įkaito operacijoms tinkamų TUVP skaičių, įskaitant tokių TUVP paskirstymą pagal pinigų srautą sukuriančio turto skolininkų geografinę vietą ir pinigų srautą sukuriančio turto klasės rūšį, nurodytą 73 straipsnio 1 dalyje. Jei šiuo metu paraiškos teikėjas neturi kurios nors turto rūšies, privalo būti pateikta informacija apie paraiškos teikėjo planus ir technines galimybes apimti tokią turto rūšį ateityje;
paraiškos teikėjo paskolų lygio duomenų saugyklos sistemos techninis veikimas, įskaitant rašytinį aprašymą apie:
vartotojo sąsajos vartotojo vadovą, kuriame paaiškinta, kaip prisijungti, gauti ir pateikt paskolų lygio duomenis, tiek duomenų vartotojo atžvilgiu, tiek duomenų teikėjo atžvilgiu;
dabartinius paraiškos teikėjo saugyklos sistemos techninius ir operacinius pajėgumus, pavyzdžiui, kiek TUVP sandorių gali būti saugoma sistemoje (ir ar sistemą galima lengvai išplėsti), kaip saugomi paskolų lygio duomenys apie istorinius TUVP sandorius ir kaip duomenų vartotojai ir duomenų teikėjai gali gauti prieigą prie jų, taip pat bet kokius apribojimus dėl didžiausio paskolų, kurias gali įkelti duomenų teikėjas į vieną TUVP sandorį, kiekio;
dabartinius paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl duomenų teikėjų duomenų teikimo, t. y. informacija apie techninį procesą, pagal kurį duomenų teikėjas gali pateikti paskolų lygio duomenis ir ar tai rankinis, ar automatinis procesas; ir
dabartinius paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl duomenų vartotojų duomenų gavimo, t. y. informacija apie techninį procesą, pagal kurį duomenų vartotojas gali gauti paskolų lygio duomenis ir ar tai rankinis, ar automatinis procesas.
techninis aprašymas apie:
rinkmenų formatus, kuriuos teikia duomenų teikėjai ir priima paraiškos teikėjas dėl paskolų lygio duomenų teikimo (Excel template rinkmena, XML schema ir pan.), įskaitant kiekvieno tokios rinkmenos formato elektroninę formą, ir informaciją, ar paraiškos teikėjas suteikia priemones duomenų teikėjams konvertuoti paskolų lygio duomenis į paraiškos teikėjui priimtiną rinkmenos formatą;
dabartinius paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl paraiškos teikėjo sistemos dokumentacijos bandymo ir patvirtinimo, įskaitant paskolų lygio duomenų atitikties įverčio apskaičiavimą;
paslaugų teikėjo sistemos atnaujinimo ir naujų versijų dažnumą, sistemos priežiūros politiką ir bandymo politiką;
paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus prisitaikyti prie ateityje Eurosistemos atnaujinamų paskolų lygio duomenų šablonų, pavyzdžiui, pakeitimai dabartiniuose laukeliuose ir laukelių pridėjimas arba išbraukimas;
paraiškos teikėjo techninius ir operacinius pajėgumus dėl veiklos atkūrimo ir veiklos tęstinumo, ypač dėl individualios saugojimo vietos sumažėjimo ir atsarginių sprendimų jo duomenų centre ir serverio struktūroje;
dabartinių paraiškos teikėjo techninių ir operacinių pajėgumų dėl vidinės kontrolės struktūros dėl paskolų lygio duomenų, įskaitant informacinių sistemų kontrolės ir duomenų vientisumo, aprašymas.
Eurosistemos tinkamos valdymo struktūros reikalavimo požiūriu, paraiškos teikėjai privalo pateikti šią informaciją:
duomenis apie įmonės statusą, t. y. jos statutą ar įstatus, ir akcininkų struktūrą;
informaciją apie paraiškos teikėjo vidaus audito procedūras (jei yra), įskaitant atsakingųjų už tokį auditą atlikimą tapatybę, informaciją, ar auditas tvirtinimas išorėje, ir, jeigu auditas atliekamas viduje, kokių priemonių imamasi siekiant užkirsti kelią arba valdyti interesų konfliktus;
informaciją, kaip paraiškos teikėjo valdymo tvarka atitinka TUVP rinkos dalyvių interesus, konkrečiai, ar jo kainodaros politikoje atsižvelgiame į reikalavimus šiame kontekste;
rašytinį patvirtinimą, kad Eurosistema turės nuolatinę prieigą prie dokumentų, kurie būtini, kad ji galėtų stebėti paraiškos teikėjo valdymo struktūros nuolatinį tinkamumą ir atitikimą valdymo reikalavimams pagal IV.I. skirsnio 4 dalį.
Paraiškos teikėjas privalo pateikti aprašymą apie:
tai, kaip paraiškos teikėjas apskaičiuoja duomenų kokybės įvertį ir kaip įvertis skelbiamas paraiškos teikėjo saugyklos sistemoje ir pateikiamas duomenų vartotojams;
paraiškos teikėjo atliekamas duomenų kokybės patikras, įskaitant procesą, patikrų skaičių ir patikrintų laukelių sąrašą;
dabartines paraiškos teikėjo galimybes dėl duomenų apie suderinamumą ir tikslumo patikras teikimo, t. y. kaip paraiškos teikėjas parengia dabartines ataskaitas duomenų teikėjams ir duomenų vartotojams, paraiškos teikėjo platformos galimybę sukurti automatines ir individualias ataskaitas pagal duomenų vartotojų prašymus ir paraiškos teikėjo platformos galimybę automatiškai siųsti pranešimus duomenų vartotojams ir duomenų teikėjams (pavyzdžiui, pranešimus, kad buvo įkelti paskolų lygio duomenys apie konkretų sandorį).
IX PRIEDAS
EUROSISTEMOS KREDITO VERTINIMO SISTEMOS VEIKLOS REZULTATŲ STEBĖJIMO PROCESAS
1. Kiekvienai kredito vertinimo sistemai Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) veiklos rezultatų stebėjimo procesą sudaro metinis ex post palyginimas:
visų kredito vertinimo sistemos vertinamų tinkamų subjektų ir skolos priemonių, sugrupuotų į statinius fondus pagal tam tikras savybes, pavyzdžiui, kredito reitingo, turto klasės, ekonomikos sektoriaus, kredito kokybės vertinimo modelio, stebimo įsipareigojimų neįvykdymo lygio, ir
maksimalios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, susietos su atitinkamu kredito kokybės lygiu pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę.
2. Pirmoji proceso dalis – kredito vertinimo sistemos teikėjo sudaromas metinis subjektų ir skolos priemonių, turinčių kredito kokybės vertinimus, kurie tenkina Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus stebėjimo laikotarpio pradžioje, sąrašas. Tuomet kredito vertinimo sistemos teikėjas turi pateikti šį sąrašą Eurosistemai, naudodamas Eurosistemos nurodytą šabloną, kuriame yra su identifikavimu, klasifikacija ir kredito kokybės vertinimu susiję laukai.
3. Antroji proceso dalis vyksta 12-os mėnesių stebėjimo laikotarpio pabaigoje. Kredito vertinimo sistemos teikėjas atnaujina sąraše esančių subjektų ir skolos priemonių veiklos rezultatų duomenis. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti bet kokios papildomos informacijos, kurios reikia veiklos rezultatų stebėjimui atlikti.
4. Kredito vertinimo sistemos stebima statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo norma, užregistruota per vienerius metus, naudojama kaip pradiniai duomenys EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procese atliekant metinį ir kelių laikotarpių vertinimą.
5. Jei per metinį ir (arba) kelerių metų laikotarpį pastebimas reikšmingas nuokrypis tarp stebimo statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo lygio ir atitinkamo kredito kokybės lygio maksimalios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, Eurosistema konsultuojasi su kredito vertinimo sistemos teikėju ir analizuoja tokio nuokrypio priežastis.
IXa PRIEDAS
Būtinieji išorinių kredito kokybės vertinimo institucijų apimties reikalavimai Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje
Šis priedas taikomas kredito reitingų agentūros (KRA) pripažinimui išorine kredito vertinimo institucija (IKVI) Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje (EKVS), kaip nurodyta 120 straipsnio 2 dalyje.
1. APIMTIES REIKALAVIMAI
►M6 Esamos apimties atžvilgiu bent trims iš šių keturių turto rūšių: a) neužtikrintos bankų obligacijos, b) bendrovių obligacijos, c) padengtos obligacijos ir d) TUVP, KRA turi būtinai apimti: ◄
10 % viso tinkamo euro zonos turto, apskaičiuoto pagal reitinguotą turtą ir reitinguotus emitentus, išskyrus TUVP turto rūšį, kurios apimtis matuojama tik pagal reitinguotą turtą;
20 % viso tinkamo euro zonos turto, apskaičiuoto pagal likusias nominalias sumas;
KRA turi reitinguoti turtą, emitentus arba nominalias sumas bent 2/3 euro zonos šalių, turinčių atitinkamų rūšių tinkamo turto, kaip nurodyta i ir ii punktuose.
KRA turi teikti valstybės reitingus bent jau visoms euro zonos emitentų rezidavimo šalims, kai turtą vienoje iš keturių turto rūšių, minėtų 1 dalyje, reitingavo KRA, išskyrus turtą, kurio atžvilgiu Eurosistema mano, kad atitinkamos šalies rizikos vertinimas yra nesvarbus kredito reitingui, kurį KRA teikia emisijai, emitentui arba garantui.
Istorinės apimties atžvilgiu kiekvienais paskutiniais trejais metais, prieš taikant EKVS pripažinimą, KRA turi atitikti bent jau 80 % būtinųjų apimties reikalavimų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, ir taikymo bei viso EKVS pripažinimo laikotarpio metu turi atitikti 100 % tų reikalavimų.
2. APIMTIES APSKAIČIAVIMAS
Apimtis apskaičiuojama remiantis kredito reitingais, kuriuos suteikia arba patvirtina KRA pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, laikydamasi visų kitų reikalavimų EKVS tikslais. Istorinės padengimo apimties atveju bus atsižvelgiama tik į atitinkamu momentu galiojusius Eurosistemos įkaito tinkamumo reikalavimus ir tik į reitingus, kurie atitinkamu momentu buvo suteikti arba patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009.
Tam tikros KRA apimtis grindžiama Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamo turto kredito reitingais ir yra apskaičiuojama pagal 84 straipsnyje nurodytas pirmenybės taisykles atsižvelgiant tik į tos KRA reitingus.
Apskaičiuodama būtinąją EKVS tikslais tinkama dar nepripažintos KRA apimtį, Eurosistema taip pat įtraukia atitinkamus kredito reitingus, kurie teikiami turtui, kuris nėra tinkamas, nes nėra EKVS pripažintų IKVI reitingų.
3. ATITIKTIES PERŽIŪRA
IKVI, pripažintų atsižvelgiant į šiuos apimties reikalavimus, atitiktis bus peržiūrima kasmet.
Dėl neatitikties apimties reikalavimams gali būti taikomos sankcijos vadovaujantis EKVS taisyklėmis ir procedūromis.
IXb PRIEDAS
Būtinieji Eurosistemos kredito vertinimo sistemos reikalavimai naujoms emisijoms ir padengtų obligacijų programų priežiūros ataskaitoms
1. ĮVADAS
Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) tikslais išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI), atsižvelgiant į 120 straipsnio 2a dalį, turi atitikti su padengtomis obligacijomis susijusius konkrečius operacinius kriterijus nuo 2017 m. liepos 1 d. Tiksliau, IKVI:
paaiškina naujai reitinguotas padengtų obligacijų programas viešai paskelbtoje kredito reitingų ataskaitoje ir
kas ketvirtį paskelbia padengtų obligacijų programų priežiūros ataskaitas.
Šie būtinieji reikalavimai išsamiai išdėstyti šiame priede.
Reikalavimai taikomi emisijos reitingams, kaip nurodyta 83 straipsnyje, ir dėl to apima visus turto ir programos reitingus tinkamoms padengtoms obligacijoms. IKVI atitiktis šiems reikalavimams bus nuolat peržiūrima. Jei tam tikros padengtų obligacijų programos kriterijai nėra išpildyti, Eurosistema gali laikyti, kad su tam tikra padengtų obligacijų programa susijęs (-ę) viešasis (-ieji) kredito reitingas (-ai) neatitinka griežtų EKVS kredito standartų reikalavimų. Todėl atitinkamos IKVI viešasis kredito reitingas negali būti naudojamas kredito kokybės pagal tam tikrą padengtų obligacijų programą išleisto antrinę rinką turinčio turto reikalavimams nustatyti.
2. BŪTINIEJI REIKALAVIMAI
1 dalies a punkte nurodytos viešai paskelbtos kredito reitingų ataskaitos (naujos emisijos ataskaita) turi apimti išsamią programos struktūrinių ir teisinių aspektų analizę, išsamų įkaito fondo įvertinimą, refinansavimo ir rinkos rizikos analizę, sandorio dalyvių analizę, IKVI naudojamo vertinimo modelio prielaidas bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizę.
IKVI turi 1 dalies b punkte nurodytas priežiūros ataskaitas skelbti ne vėliau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos. Priežiūros ataskaitose pateikiama ši informacija:
bet kurio IKVI vidinio modelio, įskaitant naujausio modelio, naudojamo nustatant reitingus, aprašymas. Jei data, kurią nurodo IKVI vidinis modelis, skiriasi nuo ataskaitos paskelbimo datos, turėtų būti nurodyta vidinio modelio data;
programos peržiūra apima bent jau: likusį turtą ir įsipareigojimus, emitentą ir kitas pagrindines sandorio šalis, pagrindinio įkaito turto rūšį, teisės sistemą, kuri taikoma programai, ir programos bei emitento reitingus;
perviršinio įkaito lygiai, įskaitant esamą ir sutartą perviršį;
turto – įsipareigojimų struktūra, nurodant padengtų obligacijų išpirkimo termino rūšį (pvz.: griežtai fiksuotos pagrindinės sumos išmokos obligacijos (angl. hard bullet), lanksčių pagrindinės sumos išmokų obligacijos (angl. soft bullet) arba perleidžiamosios obligacijos (angl. pass through)), padengtų obligacijų ir užstato fondo vidutinė svertinė trukmė ir informacija apie palūkanų normų ir valiutų nesutapimus;
palūkanų normų ir valiutos mainų susitarimai, galiojantys ataskaitos paskelbimo metu, įskaitant mainų kitų sandorio šalių vardus ir, kai įmanoma, jų juridinio asmens identifikatorius;
valiutų pasiskirstymas, įskaitant suskirstymą pagal vertę užstato fondo ir atskirų obligacijų lygiu ir įskaitant eurais išreikšto turto procentinę dalį ir eurais išreikštų obligacijų procentinę dalį;
užstato fondo turtas, įskaitant turto vertę, turto rūšis, paskolų skaičių ir vidutinį jų dydį, viešos prekybos trukmę, terminą, paskolos ir įkaito vertės santykius, regioninį ir nepriemokų pasiskirstymą. Regioninių pasiskirstymų atveju, kai užstato fondo turtą sudaro įvairiose šalyse išduotos paskolos, priežiūros ataskaitose turi būti nurodytas bent jau pasiskirstymas pagal šalis ir pagrindinės kilmės šalies regioninis pasiskirstymas;
užstato fondo pakaitinis turtas, įskaitant turto balansą;
visų programos reitinguotų vertybinių popierių, identifikuojamų pagal jų tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį (ISIN), sąrašas. Šis sąrašas gali būti paskelbtas IKVI interneto svetainėje atskiroje byloje, kurią būtų galima perkelti į kitą kompiuterinę laikmeną;
duomenų apibrėžčių sąrašas ir duomenų šaltiniai, naudoti rengiant priežiūros ataskaitą. Tai gali būti paskelbta IKVI interneto svetainėje atskiroje byloje.
Multi–cédulas priežiūros ataskaitose turi būti nurodyta visa pagal i–x papunkčius reikalaujama informacija. Be to, šiose ataskaitose turi būti nurodytas atitinkamų multi–cédulas sukūrėjų sąrašas ir atitinkamos jų dalys šiose multi–cédulas. Informacija apie konkretų turtą turi būti pateikta tiesiogiai multi–cédulas priežiūros ataskaitoje arba darant nuorodą į kiekvienos individualios cédula, kurią įvertino IKVI, priežiūros ataskaitas.
IXc PRIEDAS
IKVI PRIPAŽINIMO KRITERIJAI IR PARAIŠKOS PROCEDŪRA
Šiame priede išsamiai išdėstomi išorinių kredito vertinimo institucijų (IKVI) pripažinimo kriterijai ir procedūra, pagal kurią kredito reitingų agentūra (KRA) teikia paraišką tapti IKVI pagal Eurosistemos kredito vertinimo sistemą (EKVS), kaip nustatyta šių gairių 120 straipsnyje.
I. PRIPAŽINIMO IKVI PAGAL EKVS PARAIŠKOS PROCEDŪRA
1. KRA paraiška pripažinti IKVI pagal EKVS turi būti pateikta ECB rizikos valdymo direktoratui (DRMSecretariat@ecb.europa.eu). Paraiškoje turi būti pateikti tinkami įrodymai ir visi susiję dokumentai, kaip nurodyta II skirsnyje, parodantys paraiškos teikėjo atitiktį šiose gairėse nustatytiems IKVI reikalavimams. Paraiška, įrodymai ir susiję dokumentai turi būti pateikti raštu anglų kalba, naudojant taikytiną šabloną ir elektroniniu formatu.
2. Pirmuoju paraiškų teikimo proceso etapu KRA turi įrodyti, kad laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, nustatytų šių gairių 120 straipsnyje ir IXa priede, taip pat šiame priede, ir, jei Eurosistema anksčiau buvo atmetusi KRA paraišką pripažinti ją pagal EKVS, turi būti nurodoma, kaip ji ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą. Šio pirmojo etapo žingsniai yra tokie:
KRA turi pateikti ECB toliau esančio II skirsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją. KRA taip pat gali pateikti bet kokią kitą informaciją, kuri, jos nuomone, yra svarbi siekiant įrodyti, kad ji laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, ir, jei taikoma, kaip KRA ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.
ECB įvertina, ar pagal II skirsnio 1 dalį pateikti dokumentai ir informacija yra išsamūs. Jei informacija neišsami, ECB paprašys KRA pateikti papildomą informaciją.
Pagal II skirsnio 2 dalį ECB gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos, kad galėtų pradėti vertinimą, ar KRA laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, ir, jei taikoma, kaip KRA ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.
ECB įvertinęs, kad paraiška yra išsami, ir paprašęs bei gavęs papildomą informaciją, jei reikia, apie tai atitinkamai praneša KRA.
ECB, remdamasis pagal II skirsnio1 ir 2 dalis pateikta informacija, įvertina, ar KRA laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, nustatytų šių gairių 120 straipsnyje ir IXa priede, taip pat šiame priede, atsižvelgdamas į apimties koncepcijos kiekybinį ir kokybinį aspektus, kaip išsamiau nurodyta III.2 skirsnyje.
Vertindamas, kaip KRA laikosi atitinkamų apimties reikalavimų, ECB gali reikalauti, kad KRA suteiktų prieigą prie reitingų ataskaitų, kad parodytų, kaip reitingai atitinka EKVS reikalavimus.
Vertindamas atitinkamus apimties reikalavimus ECB gali bet kuriuo metu prašyti KRA pateikti papildomus paaiškinimus ar informaciją ir, jei taikytina, tai, kaip KRA ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.
Eurosistema priima pagrįstą sprendimą dėl KRA atitikties atitinkamiems apimties reikalavimams ir, jei taikoma, dėl to, kaip KRA ištaisė savo ankstesnę neatitiktį. Apie savo sprendimą ji praneša atitinkamai KRA. Kai Eurosistema nusprendžia, kad KRA neatitinka atitinkamų apimties reikalavimų ir (arba), jei taikytina, neištaisė savo ankstesnės neatitikties, pranešime ji nurodo savo sprendimo priežastis.
Kartu su bet kokiu sprendimu, apie kurį kredito reitingų agentūrai pranešama pagal h punktą, Eurosistema praneša kredito reitingų agentūrai, ar ji naudojasi savo turima teise nuspręsti nepradėti EKVS pripažinimo procedūros pagal šių gairių 120 straipsnio 2 dalį, t. y. neleisti kredito reitingų agentūrai pradėti antrojo paraiškų teikimo proceso etapo. Eurosistema pranešime nurodo savo sprendimo priežastis. Siekdama pagrįsti tokį sprendimą, Eurosistema, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar KRA pateikta arba iš kitų šaltinių gauta informacija kelia reikšmingą susirūpinimą, kad KRA pripažinimas EKVS užkirstų kelią veiksmingam EKVS įgyvendinimui arba neatitiktų EKVS rizikos kontrolės funkcijos Eurosistemos įkaito sistemoje principų.
3. Jei ECB nusprendžia, kad KRA atitinka atitinkamus apimties reikalavimus ir, kai taikytina, ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą, ir ECB nusprendžia pradėti EKVS pripažinimo procedūrą, KRA gali pradėti antrąjį paraiškų teikimo proceso etapą. Antrajame etape KRA turi įrodyti, kad laikosi visų kitų atitinkamų šiose gairėse nustatytų reikalavimų. Šio antrojo etapo žingsniai yra tokie:
KRA turi pateikti ECB II skirsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją. Kredito reitingų agentūra taip pat gali pateikti bet kokią kitą informaciją, kuri, jos nuomone, yra svarbi siekiant įrodyti, kad ji laikosi šiose gairėse nustatytų reikalavimų.
ECB įvertina, ar pagal II skirsnio 3 dalį pateikti dokumentai ir informacija yra išsamūs. Jei informacija neišsami, ECB paprašo KRA pateikti papildomą informaciją.
Pagal II.4 skirsnį ECB gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos, kad galėtų pradėti vertinti, ar KRA laikosi šiose gairėse nustatytų reikalavimų.
ECB įvertinęs, kad paraiška yra išsami, ir paprašęs bei gavęs papildomą informaciją dėl apimties, jei reikia, apie tai atitinkamai praneša KRA.
Eurosistema įvertina, ar KRA atitinka šiose gairėse nustatytus reikalavimus, remdamasi pagal II.3 ir 4 skirsnius pateiktais dokumentais ir informacija bei bet kokia kita svarbia informacija, gauta iš kitų šaltinių, įskaitant KRA interneto svetainę. Ji atlieka vertinimą, siekdama užtikrinti veiksmingą EKVS įgyvendinimą, išlaikyti Eurosistemos reikalavimą, kad reikalavimus atitinkančiam turtui būtų taikomi aukšti kredito standartai, ir apsaugoti EKVS rizikos kontrolės funkciją Eurosistemos įkaito sistemoje.
Vertindama KRA gebėjimą atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėsenos proceso kriterijus ir taisykles, Eurosistema taiko EKVS veiklos rezultatų stebėsenos procesą, aprašytą šių gairių 126 straipsnyje, KRA reitingams, apimantiems bent trejus metus ir, pageidautina, penkerius metus iki paraiškos pateikimo, pagal II.3 ir III skirsnius. Eurosistema taip pat gali įvertinti faktinius KRA reitingus pagal kitas kredito vertinimo sistemas, remdamasi savo patirtimi ir žiniomis, įgytomis taikant EKVS.
Atlikdama vertinimą, Eurosistema gali reikalauti, kad KRA surengtų vieną ar kelis Eurosistemos darbuotojų apsilankymus vietoje KRA patalpose ir (arba) tiesioginius atitinkamų KRA darbuotojų susitikimus su Eurosistemos darbuotojais ECB patalpose. Jei toks vizitas ar susitikimas būtinas, tai laikoma privalomu paraiškos teikimo proceso reikalavimu.
Atlikdama vertinimą Eurosistema gali reikalauti, kad KRA suteiktų prieigą prie reitingų ataskaitų, kad parodytų turto reitingų atitiktį IXb priede nustatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams ir informacijos pateikimo reikalavimams, nustatytiems 120 straipsnyje ir toliau patikslintiems III.3 skirsnyje.
Atlikdama vertinimą Eurosistema gali bet kuriuo metu prašyti, kad KRA pateiktų papildomų paaiškinimų ar informacijos.
Eurosistema priima pagrįstą sprendimą dėl KRA atitikties šiose gairėse nustatytiems reikalavimams ir jos pripažinimo IKVI pagal EKVS. Apie savo sprendimą ji praneš atitinkamai KRA. Kai ECB nusprendžia, kad KRA neatitinka šiose gairėse nustatytų reikalavimų ir neturi būti pripažinta IKVI EKVS, pranešime jis nurodo savo sprendimo priežastis.
Jei Eurosistema nusprendžia pripažinti KRA IKVI pagal EKVS, ECB taip pat praneša KRA apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant integruoti KRA kaip IKVI į EKVS veiklos lygmeniu.
II. INFORMACIJA, REIKALINGA, KAD PARAIŠKA DĖL EKVS PRIPAŽINIMO BŪTŲ LAIKOMA IŠSAMIA
1. Kiek tai susiję su pirmuoju paraiškų teikimo proceso etapu, KRA turi pateikti toliau nurodytą informaciją:
pačios KRA reitingų apimties įverčius;
kredito reitingų agentūros patvirtintą pažymą, patvirtinančią jos atitiktį visiems šiose gairėse nustatytiems EKVS reikalavimams, kurių laikymąsi ji gali įvertinti pati;
išskaidytus reitingų duomenis apie neapibendrintus reitingus, kad ECB galėtų patvirtinti, jog KRA laikosi atitinkamų aprėpties reikalavimų. Reitingų duomenys turi būti pateikti ECB suteikiamose taikytinose ECB formose, kuriose įtvirtinti duomenų pristatymo nurodymai. Duomenys turi apimti visus turto, emitento ir garanto reitingus, kurie pagal šias gaires atitinka EKVS reikalavimus, taip pat statišką informaciją apie susijusį turtą, emitentus ir garantus, kaip numatyta formose;
reitingų duomenis, rodančius reikiamą reitingų apimtį paraiškos pateikimo metu ir kiekvienais iš trejų metų iki paraiškos pateikimo, t. y. likus 36 mėnesiams iki paraiškos pateikimo dienos. Reitingų duomenys turi parodyti reikiamą apimtį ir užfiksuotus duomenis, išmatuotus kas šešis mėnesius per atitinkamus 36 mėnesius iki prašymo pateikimo;
jei Eurosistema anksčiau buvo atmetusi KRA paraišką pripažinti KRA pagal EKVS, lydinčiuose dokumentuose turi būti nurodoma, kaip ji ištaisė savo ankstesnį reikalavimų nesilaikymą.
2. ECB gali prašyti papildomos informacijos, pavyzdžiui, siekiant įrodyti KRA apimties stabilumą per tam tikrą laikotarpį, KRA reitingų suteikimo praktiką ir KRA reitingų kokybę atitinkamu apimties laikotarpiu.
3. Antruoju paraiškų teikimo proceso etapu KRA turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
KRA struktūros aprašymą, įskaitant jos organizacinę ir nuosavybės struktūrą, verslo strategiją, visų pirma atitinkamos apimties išlaikymo EKVS tikslais strategiją, ir reitingavimo procesą, visų pirma reitingų komitetų sudėtį ir jų sprendimų priėmimo procesus.
Visus dokumentus, susijusius su reitingavimo metodais, reitingų skale (-ėmis) ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtimis.
Naujos emisijos, reitingų ir priežiūros ataskaitas, susijusias su ECB pasirinktais reitingais.
Ankstesnius duomenis apie KRA įsipareigojimų neįvykdymo įvykius, apimančius bent trejus metus ir, pageidautina, penkerius metus, taip pat KRA naudojamą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį, kad Eurosistema galėtų atlikti KRA veiklos rezultatų ex-post stebėseną pagal veiklos rezultatų stebėsenos sistemą. Tuo taip pat bus remiamasi priskiriant reitingus prie Eurosistemos suderintos reitingų skalės. Pareiškime turi būti nurodyta:
bendri išskaidyti duomenys apie visus reitingus, įskaitant tuos, kurie neatitinka EKVS reikalavimų, pavyzdžiui, dėl geografinių ar kitų apribojimų;
atitinkamos reitingų pokyčių lentelės ir įsipareigojimų neįvykdymo statistiniai duomenys.
Išskaidyti reitingų duomenys turi būti pateikti taikytinose ECB suteikiamose formose, kurios paskelbtos ECB svetainėje ir kuriose įtvirtinti duomenų apibūdinimo nurodymai. Duomenys turi apimti visus turto, emitento ir garanto reitingus, kurie pagal šias gaires atitinka EKVS reikalavimus, taip pat statišką informaciją apie susijusį turtą, emitentus ir garantus, kaip numatyta formose.
Informacija apie veiklos aspektus, susijusius su tuo, kaip Eurosistema galėtų gauti ir naudoti KRA reitingus, įskaitant KRA duomenų teikimą, mokesčius ir būtinus sutartinius susitarimus dėl prieigos prie reitingų.
4. ECB gali prašyti, kad KRA pateiktų atitinkamą papildomą informaciją, pavyzdžiui, susijusią su KRA turto, emitentų ir garantų, kurie neatitinka reikalavimų pagal EKVS, pavyzdžiui, dėl geografinių apribojimų, reitingais.
III. EKVS PRIPAŽINIMO KRITERIJAI
1. Kad būtų pripažinta pagal EKVS, KRA turi laikytis taikytinų šių gairių reikalavimų, įskaitant atitinkamą apimties reikalavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas EKVS įgyvendinimas, veiklos kriterijai, galimybė gauti informaciją apie IKVI kredito rizikos vertinimus veiklos rezultatų stebėsenos procesų tikslais, taip pat gebėjimas atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėsenos proceso kriterijus ir taisykles.
2. Dėl atitinkamo apimties reikalavimo:
KRA turi atitikti šių gairių IXa priede nustatytus apimties reikalavimus.
Eurosistema svarsto tik tuos reitingus, kuriuos kredito reitingų agentūra faktiškai suteikė arba patvirtino pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 atitinkamu metu trejų metų laikotarpiu iki paraiškos dienos, retrospektyviniai reitingai nepriimami.
Eurosistema atsižvelgs į atitinkamos apimties stabilumą laiko požiūriu tam tikru laikotarpiu, įskaitant bet kokio tokios apimties didėjimo ar mažėjimo tempą.
3. Kiek tai susiję su informacijos apie IKVI kredito rizikos vertinimus prieinamumu ir veiklos rezultatų stebėsenos procesų tikslais:
KRA turi užtikrinti aukštą dokumentų, susijusių su jos reitingavimo metodais ir faktiniais reitingavimo veiksmais, skaidrumo lygį. KRA turi užtikrinti, kad visa informacija, reikalinga IKVI kredito rizikos vertinimui suprasti, pavyzdžiui, reitingų ar priežiūros ataskaitos ar kiti jos interneto svetainėje skelbiami leidiniai, būtų lengvai prieinama ir suprantama. Jei konkretus turto reitingas neatitinka taikomų informacijos atskleidimo reikalavimų, jis tampa netinkamas EKVS tikslais, tačiau į jį gali būti atsižvelgiama Eurosistemai vertinant KRA bendrųjų reitingavimo procesų skaidrumą.
KRA turi užtikrinti savo reitingavimo proceso skaidrumą ir tai, kaip ji išlaiko patikimą reitingų suteikimo praktiką. Visuose metodiniuose dokumentuose turi būti parodytos išsamios ekspertinės žinios, o metodikose turėtų būti atsižvelgiama į visą svarbią informaciją, reikalingą kredito rizikos vertinimams suteikti. Šiuo atžvilgiu Eurosistema, be kita ko, gali analizuoti kiekvieno analitiko suteiktų reitingų skaičių, reitingų komiteto dydį, sudėtį ir narių kompetenciją, reitingų komiteto nepriklausomumo nuo reitingų analitikų laipsnį, reitingų peržiūrų dažnumą ir didelių reitingų emisijų priežastis. Eurosistema, vertindama kredito reitingų agentūros reitingų procesų ir praktikos patikimumą ir kokybę, gali atsižvelgti į bet kokias dabartines ir ankstesnes priežiūros priemones prieš KRA, kurias EVPRI taiko pagal Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 24 straipsnio 1 dalį.
KRA turi nuosekliai taikyti savo metodus savo kredito reitingams.
4. Kiek tai susiję su KRA gebėjimu atitikti EKVS veiklos rezultatų stebėsenos proceso kriterijus ir taisykles, KRA reitingai ir įsipareigojimų neįvykdymo priskyrimas tam tikru laikotarpiu turi būti nuoseklūs, kad: a) būtų užtikrintas tinkamas kredito vertinimo informacijos, kurią teikia kredito vertinimo sistema, susiejimas su Eurosistemos suderinta reitingų skale ir b) būtų išlaikytas KRA kredito vertinimo rezultatų palyginamumas visose EKVS sistemose ir šaltiniuose. KRA stebimos reitingų pokyčių lentelės ir įsipareigojimų neįvykdymo statistiniai duomenys turėtų atitikti tikėtinas vertes, pagrįstas pačios KRA reitingų skale, nes, kaip nustatyta šių gairių IX priede, nustatytų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nustatytos įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės skirtumai gali kelti abejonių dėl kredito rizikos vertinimų kokybės ir taip trukdyti veiksmingai įgyvendinti EKVS.
5. Dėl veiklos kriterijų:
KRA privalo kasdien teikti reitingų informaciją visiems Eurosistemos centriniams bankams pagal Eurosistemos reikalaujamą formatą ir paskirstymo metodą;
KRA, veiksmingai naudodama išteklius ir išlaidas, turi užtikrinti greitą prieigą prie atitinkamos Eurosistemos reitingų informacijos, kuri yra būtina EKVS tinkamumui ir nuolatinės stebėsenos reikalavimams įvykdyti, įskaitant pranešimus spaudai, naujų emisijų ataskaitas, priežiūros ataskaitas, informaciją apie reitingų apimtį.
Tuo atveju, jeigu KRA pripažįstama EKVS, KRA turi būti pasirengusi sudaryti sutartinius susitarimus su Eurosistema, numatant pakankamą prieigą prie duomenų ir pagrįstus prieigos mokesčius.
6. Kad KRA būtų pripažinta EKVS, turi būti įvykdyti visi EKVS pripažinimo kriterijai. Kadangi prašymo dėl pripažinimo EKVS atžvilgiu turi būti atliekamas itin techninio pobūdžio kokybinis ir kiekybinis vertinimas, prireikus Eurosistema gali įvertinti kitus svarbius veiksnius, susijusius su šių gairių reikalavimais, keliamais EKVS.
IV. IKVI PRIPAŽINIMO PAGAL EKVS KRITERIJAI IR ATITIKTIS TAM TIKRU LAIKOTARPIU
1. KRA turi atitikti IKVI pripažinimo kriterijus tuo metu, kai teikia paraišką dėl pripažinimo, ir visą laiką po jų pripažinimo pagal EKVS.
2. Eurosistema pagal šių gairių 126 straipsnį gali taikyti priemones KRA, kuri:
buvo pripažinta EKVS po to, kai pateikė melagingą informaciją arba pasinaudojo kitomis neteisėtomis priemonėmis arba
nebeatitinka EKVS pripažinimo kriterijų.
Pranešdama KRA apie savo sprendimą taikyti priemones pagal 126 straipsnį, Eurosistema nurodo savo sprendimo priežastis.
▼M3 —————
XI PRIEDAS
UŽSTATO FORMOS
2006 m. birželio 13 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė naujųjų pasaulinių skolinių įsipareigojimų (NPSĮ) kriterijus pasaulinio pareiškėjo forma išleistiems tarptautiniams vertybiniams popieriams, kurie būtų tinkami būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms nuo 2007 m. sausio 1 d.2008 m. spalio 22 d. ECB paskelbė, kad pasaulinio registro forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai, išleisti po 2010 m. rugsėjo 30 d., būtų tinkami būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms tik jei naudojama tarptautiniams skolos vertybiniams popieriams taikoma naujoji saugojimo struktūra (NSS).
Šioje lentelėje pateikiamos skirtingų formų vertybinių popierių tinkamumo taisyklės įvedus NPSĮ ir NSS kriterijus.
1 lentelė
Skirtingų formų vertybinių popierių tinkamumo taisyklės
Pasauliniai/individualūs |
Pareikštiniai/registro |
NPSĮ/klasikiniai pasauliniai skoliniai įsipareigojimai (KPSĮ)/NSS |
Ar visuotinai pripažintas saugotojas (VPS) yra TCVPD (*1)? |
Tinkami? |
Pasauliniai |
Pareikštiniai |
NPSĮ |
Taip |
Taip |
Ne |
Ne |
|||
Pasauliniai |
Pareikštiniai |
KPSĮ |
Netaikoma |
Ne, tačiau šių iki 2007 m. sausio 1 d. išleistų vertybinių popierių statusas išsaugomas iki jų termino suėjimo dienos, taip pat visų tęstinių emisijų nuo 2007 m. sausio 1 d., kai ISIN yra pakeičiami. |
Pasauliniai |
Registro |
KPSĮ |
Netaikoma |
Pagal šią struktūrą po 2010 m. rugsėjo 30 d. išleistos obligacijos daugiau nebėra tinkamos. |
Pasauliniai |
Registro |
NSS |
Taip |
Taip |
Individualūs |
Pareikštiniai |
Netaikoma |
Netaikoma |
Pagal šią struktūrą po 2010 m. rugsėjo 30 d. išleistos obligacijos daugiau nebėra tinkamos. 2010 m. rugsėjo 30 d. arba anksčiau išleistų individualaus pareiškėjo skolinių įsipareigojimų statusas išsaugomas iki jų termino suėjimo dienos. |
(*1)
Arba, jei būtų taikytina, teigiamai įvertintas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. |
XII PRIEDAS
EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ IR PROCEDŪRŲ PAVYZDŽIAI
Pavyzdžių sąrašas |
|
1 pavyzdys |
Likvidumo didinimo grįžtamasis sandoris fiksuotųjų palūkanų konkurse |
2 pavyzdys |
Likvidumo didinimo grįžtamasis sandoris kintamųjų palūkanų konkurse |
3 pavyzdys |
Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatų išleidimas kintamųjų palūkanų konkurse |
4 pavyzdys |
Likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoris kintamųjų palūkanų konkurse |
5 pavyzdys |
Likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoris kintamųjų palūkanų konkurse |
6 pavyzdys |
Rizikos kontrolės priemonės |
I. 1 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO GRĮŽTAMASIS SANDORIS FIKSUOTŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE
1. ECB nusprendžia padidinti likvidumą rinkoje sudarydamas grįžtamuosius sandorius pagal fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą.
2. Trys kitos sandorių šalys pateikia tokius pasiūlymus:
Kita sandorio šalis |
Pasiūlymas (mln. eurų) |
1 bankas |
30 |
2 bankas |
40 |
3 bankas |
70 |
Iš viso |
140 |
3. ECB nusprendžia iš viso paskirstyti 105 mln. eurų.
4. Paskirstymo dalis procentais yra:
5. Paskirstymas kitoms sandorių šalims yra toks:
Kita sandorio šalis |
Pasiūlymas (mln. eurų) |
Paskirstymas (mln. eurų) |
1 bankas |
30 |
22,5 |
2 bankas |
40 |
30,0 |
3 bankas |
70 |
52,5 |
Iš viso |
140 |
105,0 |
II. 2 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO GRĮŽTAMASIS SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE
1. ECB nusprendžia padidinti likvidumą rinkoje sudarydamas grįžtamuosius sandorius pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą.
2. Trys kitos sandorių šalys pateikia tokius pasiūlymus:
|
Suma (mln. eurų) |
||||
Palūkanų norma (%) |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Visi pasiūlymai |
Bendri pasiūlymai |
3,15 |
|
|
|
0 |
0 |
3,10 |
|
5 |
5 |
10 |
10 |
3,09 |
|
5 |
5 |
10 |
20 |
3,08 |
|
5 |
5 |
10 |
30 |
3,07 |
5 |
5 |
10 |
20 |
50 |
3,06 |
5 |
10 |
15 |
30 |
80 |
3,05 |
10 |
10 |
15 |
35 |
115 |
3,04 |
5 |
5 |
5 |
15 |
130 |
3,03 |
5 |
|
10 |
15 |
145 |
Iš viso |
30 |
45 |
70 |
145 |
|
3. ECB nusprendžia paskirstyti 94 mln. eurų nurodydamas 3,05 % ribinę palūkanų normą.
4. Visi pasiūlymai, didesni kaip 3,05 % (bendros 80 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami. Kai palūkanų norma yra 3,05 %, paskirstoma taip:
5. Pavyzdžiui, kai palūkanų norma yra ribinė, 1 bankui paskirstoma taip:
0,4 × 10 = 4
6. Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:
5 + 5 + 4 = 14
7. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:
|
Suma (mln. eurų) |
|||
Kitos sandorių šalys |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Iš viso |
Visi pasiūlymai |
30,0 |
45,0 |
70,0 |
145 |
Visi paskirstymai |
14,0 |
34,0 |
46,0 |
94 |
8. Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, kitoms sandorių šalims paskirtoms sumoms taikoma 3,05 % palūkanų norma.
9. Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono tvarką, kitoms sandorių šalims paskirtoms sumoms vienoda palūkanų norma netaikoma. Pavyzdžiui, 1 bankas gauna 5 mln. eurų už 3,07 % palūkanas, 5 mln. eurų už 3,06 % palūkanas ir 4 mln. eurų už 3,05 % palūkanas.
III. 3 PAVYZDYS. ECB SKOLOS SERTIFIKATŲ IŠLEIDIMAS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE
1. ECB nusprendžia sumažinti likvidumą rinkoje išleisdamas skolos sertifikatus pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą.
2. Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:
|
Suma (mln. eurų) |
||||
Palūkanų norma (%) |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Iš viso |
Bendri pasiūlymai |
3,00 |
|
|
|
0 |
0 |
3,01 |
5 |
|
5 |
10 |
10 |
3,02 |
5 |
5 |
5 |
15 |
25 |
3,03 |
5 |
5 |
5 |
15 |
40 |
3,04 |
10 |
5 |
10 |
25 |
65 |
3,05 |
20 |
40 |
10 |
70 |
135 |
3,06 |
5 |
10 |
10 |
25 |
160 |
3,08 |
5 |
|
10 |
15 |
175 |
3,10 |
|
5 |
|
5 |
180 |
Iš viso |
55 |
70 |
55 |
180 |
|
3. ECB nusprendžia paskirstyti nominalią 124,5 mln. eurų sumą nurodydamas 3,05 % ribinę palūkanų normą.
4. Visi pasiūlymai, mažesni kaip 3,05 % (bendros 65 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami. Kai palūkanų norma yra 3,05 %, paskirstoma taip:
5. Pavyzdžiui, kai palūkanų norma yra ribinė, 1 bankui paskirstoma taip:
0,85 × 20 = 17
6. Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:
5 + 5 + 5 + 10 + 17 = 42
7. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:
|
Suma (mln. eurų) |
|||
Kitos sandorių šalys |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Iš viso |
Visi pasiūlymai |
55,0 |
70,0 |
55,0 |
180,0 |
Visi paskirstymai |
42,0 |
49,0 |
33,5 |
124,5 |
IV. 4 PAVYZDYS. LIKVIDUMO MAŽINIMO VALIUTŲ APSIKEITIMO SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE
1. ECB nusprendžia sumažinti likvidumą rinkoje sudarydamas eurų ir JAV dolerių apsikeitimo sandorį pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą. (Pastaba: šiame pavyzdyje eurais prekiaujama už priemoką.)
2. Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:
|
Suma (mln. eurų) |
||||
Apsikeitimo punktai (× 10 000 ) |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Iš viso |
Bendri pasiūlymai |
6,84 |
|
|
|
0 |
0 |
6,80 |
5 |
|
5 |
10 |
10 |
6,76 |
5 |
5 |
5 |
15 |
25 |
6,71 |
5 |
5 |
5 |
15 |
40 |
6,67 |
10 |
10 |
5 |
25 |
65 |
6,63 |
25 |
35 |
40 |
100 |
165 |
6,58 |
10 |
20 |
10 |
40 |
205 |
6,54 |
5 |
10 |
10 |
25 |
230 |
6,49 |
|
5 |
|
5 |
235 |
Iš viso |
65 |
90 |
80 |
235 |
|
3. ECB nusprendžia paskirstyti 158 mln. eurų, nurodydamas 6,63 ribinio apsikeitimo punkto. Visi pasiūlymai, didesni kaip 6,63 (bendros 65 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami, o kai taikoma 6,63, paskirstoma taip:
4. Pavyzdžiui, kai apsikeitimo punktai yra ribiniai, 1 bankui paskirstoma taip:
0,93 × 25 = 23,25
5. Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:
5 + 5 + 5 + 10 + 23,25 = 48,25
6. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:
|
Suma (mln. eurų) |
|||
Kitos sandorių šalys |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Iš viso |
Visi pasiūlymai |
65,0 |
90,0 |
80,0 |
235,0 |
Visi paskirstymai |
48,25 |
52,55 |
57,20 |
158,0 |
7. ECB nustato neatidėliotiną operacijos eurų ir JAV dolerių kursą, kuris lygus 1,1300.
8. Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, operacijos pradžios dieną Eurosistema perka 158 000 000 eurų ir parduoda 178 540 000 JAV dolerių. Operacijos termino pabaigos dieną Eurosistema parduoda 158 000 000 eurų ir perka 178 644 754 JAV dolerius (išankstinis kursas yra 1,130663 = 1,1300 + 0,000663).
9. Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono procedūrą, Eurosistema eurų ir JAV dolerių sumas keičia taip, kaip parodyta šioje lentelėje:
Neatidėliotinas sandoris |
Išankstinis sandoris |
||||
Kursas |
Perkami eurai |
Parduodami JAV doleriai |
Kursas |
Parduodami eurai |
Perkami JAV doleriai |
1,1300 |
|
|
1,130684 |
|
|
1,1300 |
10 000 000 |
11 300 000 |
1,130680 |
10 000 000 |
11 306 800 |
1,1300 |
15 000 000 |
16 950 000 |
1,130676 |
15 000 000 |
16 960 140 |
1,1300 |
15 000 000 |
16 950 000 |
1,130671 |
15 000 000 |
16 960 065 |
1,1300 |
25 000 000 |
28 250 000 |
1,130667 |
25 000 000 |
28 266 675 |
1,1300 |
93 000 000 |
105 090 000 |
1,130663 |
93 000 000 |
105 151 659 |
1,1300 |
|
|
1,130658 |
|
|
1,1300 |
|
|
1,130654 |
|
|
1,1300 |
|
|
1,130649 |
|
|
Iš viso |
158 000 000 |
178 540 000 |
|
158 000 000 |
178 645 339 |
V. 5 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO VALIUTŲ APSIKEITIMO SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE
1. ECB nusprendžia rinkai suteikti likvidumo sudarydamas valiutų apsikeitimo sandorį pagal eurų ir JAV dolerių kursą taikydamas kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą. (Pastaba. Šiame pavyzdyje eurais prekiaujama už priemoką.)
2. Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:
|
Suma (mln. eurų) |
||||
Apsikeitimo punktai (× 10 000 ) |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Iš viso |
Bendri pasiūlymai |
6,23 |
|
|
|
|
|
6,27 |
5 |
|
5 |
10 |
10 |
6,32 |
5 |
|
5 |
10 |
20 |
6,36 |
10 |
5 |
5 |
20 |
40 |
6,41 |
10 |
10 |
20 |
40 |
80 |
6,45 |
20 |
40 |
20 |
80 |
160 |
6,49 |
5 |
20 |
10 |
35 |
195 |
6,54 |
5 |
5 |
10 |
20 |
215 |
6,58 |
|
5 |
|
5 |
220 |
Iš viso |
60 |
85 |
75 |
220 |
|
3. ECB nusprendžia paskirstyti 197 mln. eurų nurodydamas 6,54 ribinio apsikeitimo punkto. Visi pasiūlymai, mažesni kaip 6,54 (bendros 195 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami, o kai taikoma 6,54, paskirstoma taip:
4. Pavyzdžiui, kai apsikeitimo punktai yra ribiniai, 1 bankui paskirstoma taip:
0,10 × 5 = 0,5
5. Visas paskirstymas 1 bankui yra toks:
5 + 5 + 10 + 10 + 20 + 5 + 0,5 = 55,5
6. Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:
|
Suma (mln. eurų) |
|||
Kitos sandorių šalys |
1 bankas |
2 bankas |
3 bankas |
Iš viso |
Visi pasiūlymai |
60,0 |
85,0 |
75,0 |
220 |
Visi paskirstymai |
55,5 |
75,5 |
66,0 |
197 |
7. ECB nustato neatidėliotiną operacijos eurų ir JAV dolerių kursą, kuris lygus 1,1300.
8. Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, operacijos pradžios dieną Eurosistema parduoda 197 000 000 eurų ir perka 222 610 000 JAV dolerių. Operacijos termino pabaigos dieną Eurosistema perka 197 000 000 eurų ir parduoda 222 738 838 JAV dolerius (išankstinis kursas yra 1,130654 = 1,1300 + 0,000654).
9. Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono tvarką, Eurosistema eurų ir JAV dolerių sumas keičia taip, kaip parodyta šioje lentelėje:
Neatidėliotinas sandoris |
Išankstinis sandoris |
||||
Kursas |
Parduodami eurai |
Perkami JAV kdoleriai |
Kursas |
Perkami eurai |
Parduodami JAV doleriai |
1,1300 |
|
|
1,130623 |
|
|
1,1300 |
10 000 000 |
11 300 000 |
1,130627 |
10 000 000 |
11 306 270 |
1,1300 |
10 000 000 |
11 300 000 |
1,130632 |
10 000 000 |
11 306 320 |
1,1300 |
20 000 000 |
22 600 000 |
1,130636 |
20 000 000 |
22 612 720 |
1,1300 |
40 000 000 |
45 200 000 |
1,130641 |
40 000 000 |
45 225 640 |
1,1300 |
80 000 000 |
90 400 000 |
1,130645 |
80 000 000 |
90 451 600 |
1,1300 |
35 000 000 |
39 550 000 |
1,130649 |
35 000 000 |
39 572 715 |
1,1300 |
2 000 000 |
2 260 000 |
1,130654 |
2 000 000 |
2 261 308 |
1,1300 |
|
|
1,130658 |
|
|
Iš viso |
197 000 000 |
222 610 000 |
|
197 000 000 |
222 736 573 |
VI. 6 PAVYZDYS. RIZIKOS KONTROLĖS PRIEMONĖS
1. Šiuo pavyzdžiu iliustruojama rizikos kontrolės sistema, taikoma turtui, naudojamam kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijose. Jis pagrįstas prielaida, kad, apskaičiuojant įkaito vertės išlaikymo prievolės poreikį, atsižvelgiama į palūkanas, sukauptas už suteiktą likvidumą, ir taikoma suteikto likvidumo 0,5 % neįpareigojančio vertės pokyčio riba. Pavyzdys pagrįstas prielaida, kad kita sandorio šalis dalyvauja vykdant šias Eurosistemos pinigų politikos operacijas:
pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2022 m. rugsėjo 21 d. ir baigiasi 2022 m. rugsėjo 28 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 50 mln. eurų už 1,25 % palūkanų normą;
ilgesnės trukmės refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2022 m. rugsėjo 22 d. ir baigiasi 2022 m. gruodžio 21 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 45 mln. eurų už 1,25 % palūkanų normą;
pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2022 m. rugsėjo 28 d. ir baigiasi 2022 m. spalio 5 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 35 mln. eurų už 1,25 % palūkanų normą.
2. 1 lentelėje pateiktos antrinę rinką turinčio užtikrinamojo turto, kurį kita sandorio šalis naudoja šioms operacijoms, savybės.
1 lentelė
Sandoriams naudojamas antrinę rinką turintis užtikrinamasis turtas
Ypatybės
Pavadinimas |
Turto rūšis |
Termino pabaigos diena |
Atkarpos apibūdinimas |
Atkarpos ilgis |
Likęs terminas |
Kredito kokybės lygis (CQS) |
Įvertinimas mažesne nei rinkos verte (%) |
A turtas |
Padengtosios obligacijos |
2026 12 21 |
Fiksuotoji palūkanų norma |
6 mėnesiai |
4 metai |
1 –2 |
2,50 |
B turtas |
Centrinės valdžios obligacija |
2027 2 24 |
Kintamoji palūkanų norma |
12 mėnesių |
4 metai |
1 –2 |
1,50 |
C turtas |
Bendrovių obligacija |
2035 1 24 |
Nulinės atkarpos palūkanų norma |
|
12 metų |
1 –2 |
10,00 |
Kainos procentais (įskaitant sukauptas palūkanas) (*1) |
||||||
2022 9 21 |
2022 9 22 |
2022 9 23 |
2022 9 26 |
2022 9 27 |
2022 9 28 |
2022 9 29 |
101,61 |
101,21 |
99,50 |
99,97 |
99,73 |
100,01 |
100,12 |
|
98,62 |
97,95 |
98,15 |
98,56 |
98,59 |
98,57 |
|
|
|
|
|
53,71 |
53,62 |
(*1)
Kainos, nurodytos konkrečią vertinimo dieną, atitinka dažniausiai buvusią kainą darbo dieną prieš vertinimo dieną. |
ATSKIROJO ĮKAITO SISTEMA
Pirma, daroma prielaida, kad sandoriai su nacionaliniu centriniu banku (NCB) sudaromi taikant sistemą, pagal kurią kiekvienas sandoris užtikrinamas atskiru turtu. Kaip įkaitas naudojamas turtas vertinamas kiekvieną dieną. Rizikos kontrolės sistemą galima apibūdinti taip (taip pat žr. toliau pateiktą 2 lentelę):
1. 2022 m. rugsėjo 21 d. kita sandorio šalis sudaro užtikrinto skolinimo sandorį su NCB, kuris gauna 50,6 mln. eurų vertės A turto. A turtas yra padengtosios obligacijos su fiksuotąja atkarpa, kurių terminas sueina 2026 m. gruodžio 21 d. ir jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams. Taigi jų terminas iki galiojimo pabaigos yra ketveri metai, todėl reikalingas įvertinimas 2,5 % mažesne nei rinkos verte. A turto rinkos vertė jo atitinkamoje rinkoje tą dieną yra 101,61 % kartu su sukauptomis palūkanomis už atkarpą. Kita sandorio šalis turi pateikti A turto už sumą, kuri, iš rinkos vertės atėmus 2,5 %, yra didesnė už paskirstytą 50 mln. eurų sumą. Todėl kita sandorio šalis pateikia A turto už nominaliąją 50,6 mln. eurų sumą, kurio pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė tą dieną yra 50 129 294 eurai.
2. 2022 m. rugsėjo 22 d. kita sandorio šalis sudaro atpirkimo sandorį su NCB, kuris perka A turto už 21 mln. eurų sumą (rinkos kaina – 101,21 %, įvertinimas – 2,5 % mažesne nei rinkos verte) ir B turto už 25 mln. eurų sumą (rinkos kaina – 98,62 %). B turtas yra centrinės Vyriausybės obligacijos su kintamųjų atkarpų mokėjimais, jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams ir joms taikomas įvertinimas 1,5 % mažesne nei rinkos verte. A ir B turto pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė tą dieną yra 45 007 923 eurai, taigi ji didesnė už reikalaujamą 45 000 000 eurų sumą.
3. 2022 m. rugsėjo 22 d. pagrindinės refinansavimo operacijos, kuri pradėta 2022 m. rugsėjo 21 d., užtikrinamasis turtas yra perkainojamas. Kai A turto rinkos vertė yra 101,21 %, jo pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė vis dar yra tarp apatinės ir viršutinės verčių neįpareigojančių sumų. Todėl laikoma, kad pirminio įkaito pakanka ir pirminio suteikto likvidumo sumai, ir sukauptoms palūkanoms, kurios sudaro 1 736 eurus.
4. 2022 m. rugsėjo 23 d. užtikrinamasis turtas perkainojamas: A turto rinkos vertė yra 99,50 %, o B turto rinkos vertė yra 97,95 %. Sukauptos palūkanos sudaro 3 472 eurus už pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri pradėta 2022 m. rugsėjo 21 d., ir 1 563 eurus už ilgesnės trukmės refinansavimo operaciją, kuri pradėta 2022 m. rugsėjo 22 d. Dėl to pirmojo sandorio A turto pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė nukrinta žemiau nei sandoriui užtikrinti reikalinga 915 147 eurų suma, t. y. suteikto likvidumo, pridėjus sukauptas palūkanas, bet taip pat žemiau už apatinį neįpareigojantį vertės lygį – 49 753 455 eurus.
Kita sandorio šalis pateikia A turto už nominaliąją 950 000 eurų sumą, todėl iš rinkos vertės, apskaičiuotos pagal 99,50 % kainą, atėmus 2,5 % įvertinimą mažesne nei rinkos verte, atkuriamas pakankamas reikalingas įkaitas. NCB įkaito vertės išlaikymo prievoles gali vykdyti pinigais, o ne vertybiniais popieriais.
Antrajam sandoriui taip pat reikalinga įkaito vertės išlaikymo prievolė, kadangi pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte užtikrinamojo turto, naudojamo sudarant šį sandorį, pakoreguota rinkos vertė (44 492 813 eurų) yra mažesnė už apatinį neįpareigojantį vertės lygį (44 776 555 eurus). Todėl kita sandorio šalis pateikia 550 000 eurų vertės B turto, kurio pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė yra 530 644 eurai.
5. 2022 m. rugsėjo 26 d. sandorių, kurie sudaryti 2022 m. rugsėjo 21 ir 22 d., užtikrinamasis turtas perkainojamas be papildomos įkaito vertės išlaikymo prievolės poreikio.
2022 m. rugsėjo 27 d. turto, naudojamo ilgalaikei refinansavimo operacijai, kuri pradėta 2022 m. rugsėjo 22 d., perkainojimas parodo, kad pateikto turto pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė yra didesnė už viršutinį neįpareigojantį vertės lygį, todėl NCB turi grąžinti kitai sandorio šaliai B turto, kurio nominalioji vertė yra 300 000 eurų. Jei NCB kitai sandorio šaliai turi sumokėti pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę dėl antrojo sandorio, tam tikrais atvejais galima atlikti tokio mokėjimo ir kitos sandorio šalies NCB sumokėtos sumos pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę dėl pirmojo sandorio tarpusavio užskaitą. Tokiu atveju būtų tik vienas atsiskaitymas pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę.
6. 2022 m. rugsėjo 28 d. kita sandorio šalis grąžina likvidumą didinusią sumą, suteiktą pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. pradėtą pagrindinę refinansavimo operaciją, įskaitant sukauptas palūkanas, kurios sudaro 12 153 eurus. NCB grąžina A turto už nominaliąją 51 550 000 eurų sumą.
Tą pačią dieną kita sandorio šalis sudaro užtikrinto skolinimo sandorį su NCB, kuris perka 72,5 mln. eurų nominaliosios vertės C turto. Kadangi C turtas yra įmonių obligacijos su nuline atkarpa, kurių terminas iki galiojimo pabaigos yra daugiau 12 metų ir jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams ir dėl to reikalingas įvertinimas 10 % mažesne nei rinkos verte, tai atitinkama pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė tą dieną yra 35 045 775 eurai.
BENDROJO ĮKAITO SISTEMA
Antra, daroma prielaida, kad sandoriai su NCB sudaromi taikant bendrojo įkaito sistemą, kurioje turtas, įtrauktas į bendrą turto, kurį naudoja kita sandorio šalis, fondą, nėra atskirai skiriamas konkretiems sandoriams užtikrinti.
1. Šiame pavyzdyje taikoma ta pati sandorių seka kaip ir pirmiau pateiktame atskirojo įkaito sistemos pavyzdyje. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad perkainojimo dienomis viso fondo turto pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė turi padengti visoms nebaigtoms kitos sandorio šalies ir NCB operacijoms reikalingą įkaito sumą. 1 423 897 eurų įkaito vertės išlaikymo prievolė, atsirandanti 2022 m. rugsėjo 23 d., šiame pavyzdyje yra tapati tai, kurios reikia atskirojo įkaito sistemoje. Kita sandorio šalis pateikia A turto, kurio nominalioji vertė yra 1 500 000 eurų. Jis, atėmus 2,5 % įvertinimą mažesne nei rinkos verte, apskaičiuota remiantis 99,50 % kaina, atkuria pakankamą reikalingą įkaitą.
2. Be to, 2022 m. rugsėjo 28 d., kai sueina pagrindinės refinansavimo operacijos, pradėtos 2022 m. rugsėjo 21 d., terminas, kita sandorio šalis gali laikyti savo turtą bendrojo įkaito sistemos sąskaitoje. Turtas taip pat gali būti pakeistas kitu turtu, kaip matyti iš pavyzdžio, kuriame A turtas, kurio nominalioji vertė buvo 52,1 mln. eurų, yra pakeistas C turtu, kurio nominalioji vertė yra 72,5 mln. eurų, tam, kad padengtų suteiktą likvidumą padidinusią sumą ir pagal visas refinansavimo operacijas sukauptas palūkanas.
3. Rizikos kontrolės struktūra bendrojo įkaito sistemoje apibūdinta 3 lentelėje.
2 lentelė
Atskirojo įkaito sistema
Data |
Sandoriai, kurių terminas nepasibaigęs |
Pradžios diena |
Pabaigos diena |
Palūkanų norma (%) |
Suteiktas likvidumas |
Sukauptos palūkanos |
Visa suma, kurią reikia padengti |
Apatinės neįpareigojančios vertės suma |
Viršutinės neįpareigojančios vertės suma |
Pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė |
Įkaito vertės išlaikymo prievolė |
2022 9 21 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
— |
50 000 000 |
49 750 000 |
50 250 000 |
50 129 294 |
|
2022 9 22 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
1 736 |
50 001 736 |
49 751 727 |
50 251 745 |
49 931 954 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
— |
45 000 000 |
44 775 000 |
45 225 000 |
45 007 923 |
|
2022 9 23 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
3 472 |
50 003 472 |
49 753 455 |
50 253 490 |
49 088 325 |
-915 147 |
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
1 563 |
45 001 563 |
44 776 555 |
45 226 570 |
44 492 813 |
-508 750 |
2022 9 26 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
8 681 |
50 008 681 |
49 758 637 |
50 258 724 |
50 246 172 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
6 250 |
45 006 250 |
44 781 219 |
45 231 281 |
45 170 023 |
|
2022 9 27 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
10 417 |
50 010 417 |
49 760 365 |
50 260 469 |
50 125 545 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
7 813 |
45 007 813 |
44 782 773 |
45 232 852 |
45 515 311 |
507 499 |
2022 9 28 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 28 |
2022 10 5 |
1,25 |
35 000 000 |
— |
35 000 000 |
34 825 000 |
35 175 000 |
35 045 775,00 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
9 375 |
45 009 375 |
44 784 328 |
45 234 422 |
44 997 612,88 |
|
2022 9 29 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 28 |
2022 10 5 |
1,25 |
35 000 000 |
1 215 |
35 001 215 |
34 826 209 |
35 176 221 |
34 987 050,00 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
10 938 |
45 010 938 |
44 785 883 |
45 235 992 |
45 015 161,13 |
|
3 lentelė
Bendrojo įkaito sistema
Data |
Sandoriai, kurių terminas nepasibaigęs |
Pradžios diena |
Pabaigos diena |
Palūkanų norma (%) |
Suteiktas likvidumas |
Sukauptos palūkanos |
Visa suma, kurią reikia padengti |
Apatinės neįpareigojančios vertės suma (1) |
Viršutinės neįpareigojančios vertės suma (2) |
Pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė |
Įkaito vertės išlaikymo prievolė |
2022 9 21 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
— |
50 000 000 |
49 750 000 |
Netaikoma |
50 129 294 |
|
2022 9 22 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
1 736 |
95 001 736 |
94 526 727 |
Netaikoma |
94 939 876 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
— |
|
|
|
|
|
2022 9 23 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
3 472 |
95 005 035 |
94 530 010 |
Netaikoma |
93 581 138 |
-1 423 897 |
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
1 563 |
|
|
|
|
|
2022 9 26 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
8 681 |
95 014 931 |
94 539 856 |
Netaikoma |
95 420 556 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
6 250 |
|
|
|
|
|
2022 9 27 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 21 |
2022 9 28 |
1,25 |
50 000 000 |
10 417 |
95 018 229 |
94 543 138 |
Netaikoma |
95 350 464 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
7 813 |
|
|
|
|
|
2022 9 28 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 28 |
2022 10 5 |
1,25 |
35 000 000 |
— |
80 009 375 |
79 609 328 |
Netaikoma |
79 800 610 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
9 375 |
|
|
|
|
|
2022 9 29 |
Pagrindinis refinansavimas |
2022 9 28 |
2022 10 5 |
1,25 |
35 000 000 |
1 215 |
80 012 153 |
79 612 092 |
Netaikoma |
79 759 483 |
|
|
Ilgesnės trukmės refinansavimas |
2022 9 22 |
2022 12 21 |
1,25 |
45 000 000 |
10 938 |
|
|
|
|
|
(1)
Bendrojo įkaito sistemoje apatinė neįpareigojančios vertės suma yra žemiausia įkaito vertės išlaikymo prievolės riba. Praktiškai dauguma NCB reikalauja papildomo įkaito, kai bendrojo įkaito rinkos vertė, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, tampa mažesnė už visą užtikrinamą sumą.
(2)
Bendrojo įkaito sistemoje viršutinė neįpareigojančios vertės suma yra nesvarbi, nes kita sandorio šalis visuomet sieks išlaikyti įkaito perviršį, kad sumažintų operacinius sandorius. |
XIIa PRIEDAS
Subjektas, kuris pripažįstamas agentūra, kaip apibrėžta šių gairių 2 straipsnio 2 punkte, turi atitikti šiuos kiekybinius kriterijus, kad jo tinkamas antrinę rinką turintis turtas būtų priskirtas II įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijai, kaip nurodyta Gairių (ES) 2016/65 (ECB/2015/35) priedo 1 lentelėje:
viso agentūros išleisto antrinę rinką turinčio tinkamo turto likučių nominaliąja verte sumos vidurkis ataskaitiniu laikotarpiu yra nemažesnis kaip 10 mlrd. EUR; ir
viso agentūros išleisto antrinę rinką turinčio tinkamo turto, kurio nominalioji vertė yra nemažesnė kaip 500 mln. EUR, likučių sumos vidurkis ataskaitiniu laikotarpiu sudaro nemažiau kaip 50 procentų viso tos agentūros išleisto antrinę rinką turinčio tinkamo turto likučių nominaliąja verte sumos vidurkio.
Kaip laikomasi šių kiekybinių kriterijų, vertinama kasmet, kiekvienais konkrečiais metais apskaičiuojant atitinkamą vidurkį vienerių metų trukmės ataskaitiniu laikotarpiu, kurio pradžia yra praėjusių metų rugpjūčio 1 d., o pabaiga – einamųjų metų liepos 31 d.
XIII PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Šios gairės |
Gairės ECB/2011/14 |
Sprendimas ECB/2013/6 |
Sprendimas ECB/2013/35 |
Sprendimas ECB/2014/23 |
1 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
1 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnis |
|
|
|
1 straipsnio 3 dalis |
Įžanga |
|
|
|
1 straipsnio 4 dalis |
1.6 skirsnis |
|
|
|
1 straipsnio 5 dalis |
|
|
2 straipsnis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 2 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 3 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 4 dalis |
2 priedėlio 5.2.1 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 5 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 6 dalis |
II priedo II skyrius |
|
|
|
2 straipsnio 7 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 8 dalis |
3.1.1.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 9 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 10 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 11 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 12 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 13 dalis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 14 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 15 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 16 dalis |
6.6 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 17 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 18 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 19 dalis |
II priedo 20 punktas |
|
|
|
2 straipsnio 20 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 21 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 22 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 23 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 24 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 25 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 26 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 27 dalis |
|
|
3 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio d dalis |
|
2 straipsnio 28 dalis |
|
|
10 straipsnis |
|
2 straipsnio 29 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 30 dalis |
2 priedėlio 4.1.3 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 31 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 32 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 33 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 34 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 35 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 36 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 37 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 38 dalis |
2 priedėlio 5.1.1.3 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 39 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 40 dalis |
2 priedėlio 3.4.1 skirsnis, 3.4.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 41 dalis |
6.6.1 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 42 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 43 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 44 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 45 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 46 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 47 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 48 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 49 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 50 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 51 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 52 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 53 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 54 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 55 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 56 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 57 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 58 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 59 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 60 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 61 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 62 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 63 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 64 dalis |
2 priedėlis, 5.1.5.4 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 65 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 66 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 67 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 68 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 69 dalis |
6.2.1.3 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 70 dalis |
6.2.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 71 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 72 dalis |
2 priedėlis, 3.2.1 ir 3.2.2 skirsniai |
|
|
|
2 straipsnio 73 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 74 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 75 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 76 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 77 dalis |
2 priedėlis, 3.1.1.2 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 78 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 79 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 80 dalis |
3.1.1.1 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 81 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 82 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 83 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 84 dalis |
2 priedėlis, 5.1.5.4 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 85 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 86 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 87 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 88 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 89 dalis |
3.4.3 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 90 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 91 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 92 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 93 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 94 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 95 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 96 dalis |
|
|
|
|
2 straipsnio 97 dalis |
2 priedėlis, 7 intarpas |
|
|
|
2 straipsnio 98 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
2 straipsnio 99 dalis |
2 priedėlis, 5.1.1.3 skirsnis |
|
|
|
2 straipsnio 100 dalis |
|
|
|
|
3 straipsnio 1 dalis |
1.3 skirsnis |
|
|
|
3 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
4 straipsnis |
|
|
|
|
5 straipsnio 1 dalis |
3 skyriaus preambulė |
|
|
|
5 straipsnio 2 dalis |
3 skyriaus preambulė |
|
|
|
5 straipsnio 3 dalis |
3 skyriaus preambulė, 1.3.3 skirsnis |
|
|
|
5 straipsnio 4 dalis |
3 skyriaus preambulė, 1.3.3 skirsnis, 3.1.5 skirsnis |
|
|
|
5 straipsnio 5 dalis |
1.3.1 skirsnis |
|
|
|
6 straipsnio 1 dalis |
3.1.1.1 skirsnis |
|
|
|
6 straipsnio 2 dalis |
3.1.2 skirsnis |
|
|
|
6 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
6 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
6 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
6 straipsnio 6 dalis |
|
|
|
|
7 straipsnio 1 dalis |
3.1.1.1 skirsnis |
|
|
|
7 straipsnio 2 dalis |
3.1.3 skirsnis |
|
|
|
7 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
7 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
7 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
7 straipsnio 6 dalis |
3.1.3 skirsnis |
|
|
|
8 straipsnio 1 dalis |
3.1.4 skirsnis |
|
|
|
8 straipsnio 2 dalis |
3.1.4 skirsnis |
|
|
|
8 straipsnio 3 dalis |
5.1.2.3 skirsnis, 5.2.5 skirsnis |
|
|
|
8 straipsnio 4 dalis |
3.1.4 skirsnis |
|
|
|
9 straipsnio 1 dalis |
3.1.5 skirsnis |
|
|
|
9 straipsnio 2 dalis |
3.1.5 skirsnis |
|
|
|
9 straipsnio 3 dalis |
3.1.4 skirsnis |
|
|
|
10 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
10 straipsnio 2 dalis |
II priedas |
|
|
|
10 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
10 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
10 straipsnio 5 dalis |
6.1 skirsnis |
|
|
|
11 straipsnio 1 dalis |
3.4.1 skirsnis |
|
|
|
11 straipsnio 2 dalis |
II priedas |
|
|
|
11 straipsnio 3 dalis |
3.4.3 skirsnis |
|
|
|
11 straipsnio 4 dalis |
3.4.3 skirsnis |
|
|
|
11 straipsnio 5 dalis |
3.4.4 skirsnis |
|
|
|
11 straipsnio 6 dalis |
|
|
|
|
12 straipsnio 1 dalis |
3.5.1 skirsnis |
|
|
|
12 straipsnio 2 dalis |
3.5.2 skirsnis |
|
|
|
12 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
1 straipsnis |
12 straipsnio 4 dalis |
3.5.3 skirsnis |
|
|
|
12 straipsnio 5 dalis |
3.1.3 skirsnis |
|
|
|
12 straipsnio 6 dalis |
3.5 skirsnis |
|
|
|
12 straipsnio 7 dalis |
|
|
|
|
13 straipsnio 1 dalis |
3.3.2 skirsnis |
|
|
|
13 straipsnio 2 dalis |
3.3.2 skirsnis |
|
|
|
13 straipsnio 3 dalis |
3.3.2 skirsnis |
|
|
|
13 straipsnio 4 dalis |
3.3.3 skirsnis |
|
|
|
13 straipsnio 5 dalis |
3.3.4 skirsnis |
|
|
|
13 straipsnio 6 dalis |
|
|
|
|
14 straipsnio 1 dalis |
3.2.2 skirsnis |
|
|
|
14 straipsnio 2 dalis |
3.2.3 skirsnis |
|
|
|
14 straipsnio 3 dalis |
3.2.4 skirsnis |
|
|
|
14 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
15 straipsnio 1 dalis |
3.2 skirsnis, 5.1.4 skirsnis |
|
|
|
15 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
15 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
16 straipsnio 1 dalis |
2.3 skirsnis |
|
|
|
16 straipsnio 2 dalis |
2.3 skirsnis |
|
|
|
17 straipsnio 1 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
17 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
17 straipsnio 3 dalis |
4.1.1 skirsnis, 4.2.1 skirsnis |
|
|
|
17 straipsnio 4 dalis |
4.1.5 skirsnis, 4.2.5 skirsnis |
|
|
|
17 straipsnio 5 dalis |
4.1.5 skirsnis |
|
|
|
17 straipsnio 6 dalis |
4.1.4 skirsnis |
|
|
|
17 straipsnio 7 dalis |
|
|
|
|
18 straipsnio 1 dalis |
4.1.1 skirsnis, 4.1.2 skirsnis |
|
|
|
18 straipsnio 2 dalis |
4.1.2 skirsnis |
|
|
|
18 straipsnio 3 dalis |
4.1.3 skirsnis |
|
|
|
18 straipsnio 4 dalis |
4.1.3 skirsnis |
|
|
|
19 straipsnio 1 dalis |
4.1.3 skirsnis |
|
|
|
19 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
19 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
19 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
19 straipsnio 5 dalis |
4.1.3 skirsnis |
|
|
|
19 straipsnio 6 dalis |
4.1.3 skirsnis |
|
|
|
20 straipsnio 1 dalis |
4.1.4 skirsnis |
|
|
|
20 straipsnio 2 dalis |
4.1.4 skirsnis |
|
|
|
20 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
21 straipsnio 1 dalis |
4.2.1 skirsnis |
|
|
|
21 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
1 straipsnis |
21 straipsnio 3 dalis |
4.2.2 skirsnis |
|
|
|
21 straipsnio 4 dalis |
4.2.3 skirsnis |
|
|
|
22 straipsnio 1 dalis |
4.2.3 skirsnis |
|
|
|
22 straipsnio 2 dalis |
4.2.3 skirsnis |
|
|
|
22 straipsnio 3 dalis |
4.2.3 skirsnis |
|
|
|
23 straipsnio 1 dalis |
4.2.4 skirsnis |
|
|
|
23 straipsnio 2 dalis |
4.2.4 skirsnis |
|
|
|
23 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
24 straipsnis |
|
|
|
|
25 straipsnio 1 dalis |
5.1.1 skirsnis, 5.1.1.3 skirsnis |
|
|
|
25 straipsnio 2 dalis |
5.1.1 skirsnis, 5.1.2.3 skirsnis |
|
|
|
25 straipsnio 3 dalis |
5.1.1.3 skirsnis |
|
|
|
26 straipsnio 1 dalis |
5.1.1.1 skirsnis |
|
|
|
26 straipsnio 2 dalis |
5.1.1.1 skirsnis |
|
|
|
26 straipsnio 3 dalis |
5.1.1.1 skirsnis |
|
|
|
26 straipsnio 4 dalis |
5.1.1.1 skirsnis |
|
|
|
27 straipsnio 1 dalis |
5.1.1.2 skirsnis |
|
|
|
27 straipsnio 2 dalis |
5.1.1.2 skirsnis |
|
|
|
27 straipsnio 3 dalis |
5.1.1.2 skirsnis |
|
|
|
27 straipsnio 4 dalis |
5.1.1.2 skirsnis |
|
|
|
28 straipsnio 1 dalis |
5.1.2 skirsnis |
|
|
|
28 straipsnio 2 dalis |
5.1.2 skirsnis |
|
|
|
28 straipsnio 3 dalis |
5.1.2 skirsnis, 5.1.2.3 skirsnis |
|
|
|
29 straipsnio 1 dalis |
5.1.2.2–5.1.2.3 skirsniai |
|
|
|
29 straipsnio 2 dalis |
5.1.2.2–5.1.2.3 skirsniai |
|
|
|
30 straipsnio 1 dalis |
5.1.3 skirsnis |
|
|
|
30 straipsnio 2 dalis |
5.1.3 skirsnis |
|
|
|
30 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
30 straipsnio 4 dalis |
5.1.3 skirsnis |
|
|
|
30 straipsnio 5 dalis |
5.1.3 skirsnis |
|
|
|
31 straipsnio 1 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
31 straipsnio 2 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
32 straipsnio 1 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
32 straipsnio 2 dalis |
5.1.1.3 skirsnis |
|
|
|
32 straipsnio 3 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
32 straipsnio 4 dalis |
5.1.1.3 skirsnis |
|
|
|
32 straipsnio 5 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
32 straipsnio 6 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
33 straipsnio 1 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
33 straipsnio 2 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
33 straipsnio 3 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
33 straipsnio 4 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
34 straipsnio 1 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
34 straipsnio 2 dalis |
2 priedėlis |
|
|
|
35 straipsnio 1 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
35 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
35 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
36 straipsnio 1 dalis |
5.1.4 skirsnis |
|
|
|
36 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
36 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
37 straipsnio 1 dalis |
5.1.5.1 skirsnis |
|
|
|
37 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
38 straipsnio 1 dalis |
5.1.5.2 skirsnis |
|
|
|
38 straipsnio 2 dalis |
5.1.5.2 skirsnis |
|
|
|
39 straipsnio 1 dalis |
5.1.5.2 skirsnis |
|
|
|
straipsnio 39 2 dalis |
5.1.5.2 skirsnis |
|
|
|
40 straipsnio 1 dalis |
5.1.5.3 skirsnis |
|
|
|
40 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
41 straipsnio 1 dalis |
5.1.5.3 skirsnis |
|
|
|
41 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
42 straipsnis |
5.1.5.4 skirsnis |
|
|
|
43 straipsnio 1 dalis |
5.1.6 skirsnis |
|
|
|
43 straipsnio 2 dalis |
5.1.6 skirsnis |
|
|
|
43 straipsnio 3 dalis |
5.1.6 skirsnis |
|
|
|
43 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
44 straipsnio 1 dalis |
5.2.1 skirsnis |
|
|
|
44 straipsnio 2 dalis |
5.2.1 skirsnis |
|
|
|
45 straipsnio 1 dalis |
5.2.2 skirsnis |
|
|
|
45 straipsnio 2 dalis |
5.2.2 skirsnis |
|
|
|
45 straipsnio 3 dalis |
5.2.2 skirsnis |
|
|
|
46 straipsnio 1 dalis |
5.2.3 skirsnis |
|
|
|
46 straipsnio 2 dalis |
5.2.3 skirsnis |
|
|
|
46 straipsnio 3 dalis |
5.2.3 skirsnis |
|
|
|
47 straipsnio 1 dalis |
5.2.4 skirsnis |
|
|
|
47 straipsnio 2 dalis |
5.2.4 skirsnis |
|
|
|
48 straipsnio 1 dalis |
5.2.5 skirsnis |
|
|
|
48 straipsnio 2 dalis |
5.2.5 skirsnis |
|
|
|
49 straipsnio 1 dalis |
5.3.1 skirsnis |
|
|
|
49 straipsnio 2 dalis |
5.3.1 skirsnis |
|
|
|
50 straipsnio 1 dalis |
5.3.2 skirsnis |
|
|
|
50 straipsnio 2 dalis |
5.3.1 skirsnis |
|
|
|
51 straipsnio 1 dalis |
5.3.2 skirsnis |
|
|
|
51 straipsnio 2 dalis |
5.3.1 skirsnis |
|
|
|
51 straipsnio 3 dalis |
5.3.2 skirsnis |
|
|
|
52 straipsnio 1 dalis |
5.3.2 skirsnis |
|
|
|
52 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
53 straipsnio 1 dalis |
5.3.1 skirsnis |
|
|
|
53 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
54 straipsnio 1 dalis |
7.4.2 skirsnis |
|
|
|
54 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
2 straipsnis |
55 straipsnis |
2.1 skirsnis |
|
|
|
56 straipsnio 1 dalis |
2.1 skirsnis |
|
|
|
56 straipsnio 2 dalis |
2.1 skirsnis |
|
|
|
56 straipsnio 3 dalis |
2.1 skirsnis |
|
|
|
56 straipsnio 4 dalis |
2.1 skirsnis |
|
|
|
57 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
57 straipsnio 2 dalis |
2.2 skirsnis |
|
|
|
57 straipsnio 3 dalis |
3 priedėlis, 2.2 skirsnis |
|
|
|
57 straipsnio 4 dalis |
2.2 skirsnis, 5.2.2 skirsnis |
|
|
|
57 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
58 straipsnio 1 dalis |
1.5 skirsnis |
|
|
|
58 straipsnio 2 dalis |
1.5 skirsnis, 6.1 skirsnis |
|
|
|
58 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
58 straipsnio 4 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
58 straipsnio 5 dalis |
6.1 skirsnis |
|
|
|
58 straipsnio 6 dalis |
6.2 skirsnis |
|
|
|
59 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.2 skirsnis |
|
|
|
59 straipsnio 2 dalis |
6.1 skirsnis, 6.3.1 skirsnis |
|
|
|
59 straipsnio 3 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
59 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
59 straipsnio 5 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
59 straipsnio 6 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
59 straipsnio 7 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
60 straipsnis |
|
|
|
|
61 straipsnio 1 dalis |
6.2 skirsnis |
|
|
|
61 straipsnio 2 dalis |
ECB/2014/10 priedas, 6.3.2 skirsnis |
|
|
|
62 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
3 straipsnio 2 dalis |
|
62 straipsnio 2 dalis |
|
|
3 straipsnio 2 dalis |
|
62 straipsnio 3 dalis |
|
|
3 straipsnio 2 dalis |
|
63 straipsnio 1 dalis |
|
|
3 straipsnio 2 dalis |
|
63 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
63 straipsnio 3 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
3 straipsnio 3 dalis |
|
63 straipsnio 4 dalis |
|
|
3 straipsnio 4 dalis |
|
63 straipsnio 5 dalis |
|
|
3 straipsnio 5 dalis |
|
64 straipsnis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
65 straipsnis |
6.2.1.8 skirsnis |
|
|
|
66 straipsnio 1 dalis |
ECB/2014/10, 6.2.1.3 skirsnis |
|
|
|
66 straipsnio 2 dalis |
6.2.1.3 skirsnis |
|
|
|
66 straipsnio 3 dalis |
6.2.1.3 skirsnis |
|
|
|
67 straipsnio 1 dalis |
ECB/2014/10, 6.2.1.4 skirsnis |
|
|
|
67 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
68 straipsnio 1 dalis |
ECB/2014/10 priedas, 6.2.1.5 skirsnis |
|
|
|
68 straipsnio 2 dalis |
6.2.1.5 skirsnis |
|
|
|
68 straipsnio 3 dalis |
ECB/2014/10 priedas, 6.2.1.5 skirsnis |
|
|
|
69 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.6 skirsnis |
|
|
|
69 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
70 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.7 skirsnis |
|
|
|
70 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
70 straipsnio |
|
|
|
|
70 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
70 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
70 straipsnio 6 |
|
|
|
|
71 straipsnis |
|
|
|
|
72 straipsnis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
73 straipsnio 1 dalis |
ECB/2014/10, 6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
73 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
73 straipsnio 3 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
73 straipsnio 4 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
73 straipsnio 5 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
73 straipsnio 6 dalis |
|
|
4 straipsnis |
|
73 straipsnio 7 dalis |
|
|
|
|
74 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
74 straipsnio 2 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
74 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
74 straipsnio 4 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
75 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
75 straipsnio 2 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
76 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
76 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
77 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
77 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
78 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
78 straipsnio 2 dalis |
|
|
11 straipsnis |
|
79 straipsnis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
80 straipsnio 1 dalis |
6.2.1.1 skirsnis |
|
|
|
80 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
80 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
80 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
80 straipsnio 5 dalis |
|
|
5 straipsnio 2 dalis |
|
81 straipsnio 1 dalis |
6.2.1 skirsnis |
|
|
|
81 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
82 straipsnio 1 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
6 straipsnio 2 dalis |
|
82 straipsnio 2 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
83 straipsnis |
|
|
1 straipsnis |
|
84 straipsnis |
|
|
1 straipsnis |
|
85 straipsnis |
|
|
|
|
86 straipsnis |
|
|
|
|
87 straipsnio 1 dalis |
6.3.2 skirsnis |
|
|
|
87 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
87 straipsnio 3 dalis |
6.3.2 skirsnis |
|
|
|
88 straipsnio 1 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
88 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
89 straipsnio 1 dalis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
89 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
89 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
89 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
89 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
90 straipsnis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
91 straipsnis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
92 straipsnis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
93 straipsnis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
94 straipsnis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
95 straipsnio 1 dalis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
95 straipsnio 2 dalis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
96 straipsnio 1 dalis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
96 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
96 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
97 straipsnis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
98 straipsnis |
6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
99 straipsnio 1 dalis |
6.2.3.1 skirsnis |
|
|
|
99 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
100 straipsnis |
7 priedėlis |
|
|
|
101 straipsnio 1 dalis |
7 priedėlis |
|
|
|
101 straipsnio 2 dalis |
7 priedėlis |
|
|
|
102 straipsnis |
7 priedėlis |
|
|
|
103 straipsnio 1 dalis |
7 priedėlis |
|
|
|
103 straipsnio 2 dalis |
7 priedėlis |
|
|
|
103 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
104 straipsnio 1 dalis |
7 priedėlis |
|
|
|
104 straipsnio 2 dalis |
7 priedėlis |
|
|
|
104 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
104 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
105 straipsnis |
|
|
|
|
106 straipsnis |
6.2.2 skirsnis |
|
|
|
107 straipsnio 1 dalis |
6.2.2.2 skirsnis |
|
|
|
107 straipsnio 2 dalis |
6.2.2.2 skirsnis |
|
|
|
107 straipsnio 3 dalis |
6.2.2.2 skirsnis |
|
|
|
107 straipsnio 4 dalis |
6.2.2.2 skirsnis |
|
|
|
107 straipsnio 5 dalis |
6.2.2.2 skirsnis |
|
|
|
107 straipsnio 6 dalis |
6.2.2.2 skirsnis |
|
|
|
107 straipsnio 7 dalis |
6.2.2.2 skirsnis |
|
|
|
108 straipsnis |
6.3.1 skirsnis, 6.2.2.1 skirsnis, 6.3.3.2 skirsnis |
|
|
|
109 straipsnio 1 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
109 straipsnio 2 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
109 straipsnio 3 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
110 straipsnio 1 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
110 straipsnio 2 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
110 straipsnio 3 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
110 straipsnio 4 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
110 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
110 straipsnio 6 dalis |
|
|
|
|
110 straipsnio 7 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
111 straipsnio 1 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
111 straipsnio 2 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
112 straipsnis |
6.3.3.2 skirsnis |
|
|
|
113 straipsnio 1 dalis |
6.3.2 skirsnis |
|
|
|
113 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
113 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
114 straipsnio 1 dalis |
6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
114 straipsnio 2 dalis |
6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
114 straipsnio 3 dalis |
6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
114 straipsnio 4 dalis |
6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
114 straipsnio 5 dalis |
6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
115 straipsnis |
6.3.2 skirsnis, 6.3.3.1 skirsnis |
|
|
|
116 straipsnis |
6.2.1.2 skirsnis, 6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
117 straipsnis |
6.2.1.6 skirsnis, 6.2.2.1 skirsnis |
|
|
|
118 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
119 straipsnio 1 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
119 straipsnio 2 dalis |
6.3.4.1 skirsnis, 6.3.4 skirsnis |
|
|
|
119 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
119 straipsnio 4 dalis |
6.3.4 skirsnis |
|
|
|
119 straipsnio 5 dalis |
6.3.5 skirsnis |
|
|
|
120 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
120 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
120 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
121 straipsnio 1 dalis |
6.3.4.2 skirsnis |
|
|
|
121 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
121 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
121 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
122 straipsnio 1 dalis |
6.3.4.3 skirsnis |
|
|
|
122 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
122 straipsnio 3 dalis |
6.3.4.3 skirsnis |
|
|
|
122 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
122 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
123 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
123 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
123 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
123 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
124 straipsnio 1 dalis |
6.3.4.4 skirsnis |
|
|
|
124 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
124 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
124 straipsnio 4 dalis |
6.3.4.4 skirsnis |
|
|
|
124 straipsnio 5 dalis |
6.3.4.4 skirsnis |
|
|
|
125 straipsnis |
|
|
|
|
126 straipsnio 1 dalis |
6.3.5 skirsnis |
|
|
|
126 straipsnio 2 dalis |
6.3.5 skirsnis |
|
|
|
126 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
126 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
126 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
127 straipsnio 1 dalis |
6.4.1 skirsnis |
|
|
|
127 straipsnio 2 dalis |
6.4.1 skirsnis |
|
|
|
127 straipsnio 3 dalis |
6.4.1 skirsnis |
|
|
|
128 straipsnio 1 dalis |
6.4.1 skirsnis |
|
|
|
128 straipsnio 2 dalis |
6.4.1 skirsnis |
|
|
|
129 straipsnio 1 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
8 straipsnio 1 dalis |
|
129 straipsnio 2 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
130 straipsnio 1 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
|
130 straipsnio 2 dalis |
|
|
8 straipsnio 3 dalis |
|
130 straipsnio 3 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
130 straipsnio 4 dalis |
|
|
8 straipsnio 4 dalis |
|
130 straipsnio 5 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
130 straipsnio 6 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
130 straipsnio 7 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
130 straipsnio 8 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
131 straipsnio 1 dalis |
6.4.3.1 skirsnis |
|
8 straipsnio 5 dalis |
|
131 straipsnio 2 dalis |
6.4.3.1 skirsnis |
|
|
|
131 straipsnio 3 dalis |
6.4.3.1 skirsnis |
|
|
|
132 straipsnis |
|
|
8 straipsnio 6 dalis |
|
133 straipsnis |
6.4.3.3 skirsnis |
|
|
|
134 straipsnis |
6.5 skirsnis, 6.5.1 skirsnis |
|
|
|
135 straipsnis |
6.5.2 skirsnis |
|
|
|
136 straipsnio 1 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
136 straipsnio 2 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
136 straipsnio 3 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
136 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
137 straipsnio 1 dalis |
6.7 skirsnis |
|
|
|
137 straipsnio 2 dalis |
6.7 skirsnis |
|
|
|
137 straipsnio 3 dalis |
6.7 skirsnis |
|
|
|
138 straipsnio 1 dalis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
138 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
138 straipsnio 3 dalis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
139 straipsnio 1 dalis |
|
1 straipsnio 1 dalis |
|
|
139 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
140 straipsnis |
6.3.2.3 skirsnis |
|
|
|
141 straipsnio 1 dalis |
6.4.2 skirsnis |
|
|
|
141 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
141 straipsnio 3 dalis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
142 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
142 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
142 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
142 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
143 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
143 straipsnio 2 dalis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
143 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
144 straipsnis |
6.2.3 skirsnis |
|
|
|
145 straipsnio 1 dalis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
145 straipsnio 2 dalis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
145 straipsnio 3 dalis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
145 straipsnio 4 dalis |
6 priedėlis |
|
|
|
146 straipsnis |
|
|
|
|
147 straipsnis |
6.2.3.2 skirsnis |
|
|
|
148 straipsnio 1 dalis |
6.6 skirsnis |
|
|
|
148 straipsnio 2 dalis |
6.6 skirsnis |
|
|
|
148 straipsnio 3 dalis |
6.6.1 skirsnis |
|
|
|
148 straipsnio 4 dalis |
|
|
|
|
148 straipsnio 5 dalis |
|
|
|
|
148 straipsnio 6 dalis |
|
|
|
|
149 straipsnio 1 dalis |
6.6 skirsnis |
|
|
|
149 straipsnio 2 dalis |
6.6 skirsnis, 6.6.2 skirsnis |
|
|
|
150 straipsnio 1 dalis |
6.6.2 skirsnis |
|
|
|
150 straipsnio 2 dalis |
6.2.1.4 skirsnis, ECB/2014/10, 6.6.2 skirsnis |
|
|
|
150 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
150 straipsnio 4 dalis |
6.6.2 skirsnis |
|
|
|
150 straipsnio 5 dalis |
6.6.2 skirsnis |
|
|
|
150 straipsnio 6 dalis |
|
|
|
|
151 straipsnio 1 dalis |
ECB/2014/10 |
|
|
|
151 straipsnio 2 dalis |
ECB/2014/10 |
|
|
|
151 straipsnio 3 dalis |
ECB/2014/10 |
|
|
|
151 straipsnio 4 dalis |
ECB/2014/10 |
|
|
|
152 straipsnio 1 dalis |
ECB/2014/10 priedas |
|
|
|
152 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
152 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
153 straipsnio 1 dalis |
2.3 skirsnis |
|
|
|
153 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
154 straipsnio 1 dalis |
2.3 skirsnis |
|
|
|
154 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
155 straipsnis |
6 priedėlis |
|
|
|
156 straipsnio 1 dalis |
6 priedėlis |
|
|
|
156 straipsnio 2 dalis |
6 priedėlis |
|
|
|
156 straipsnio 3 dalis |
6 priedėlis |
|
|
|
156 straipsnio 4 dalis |
6 priedėlis |
|
|
|
156 straipsnio 5 dalis |
6 priedėlis, 2.3 skirsnis |
|
|
|
156 straipsnio 6 dalis |
6 priedėlis |
|
|
|
157 straipsnis |
2.3 skirsnis |
|
|
|
158 straipsnio 1 dalis |
2.4.1 skirsnis, 6.3.1 skirsnis |
|
9 straipsnio 2 dalis |
|
158 straipsnio 2 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
158 straipsnio 3 dalis |
2.4.2 skirsnis |
|
|
|
158 straipsnio 4 dalis |
2.4.3 skirsnis |
|
|
|
159 straipsnio 1 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
159 straipsnio 2 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
159 straipsnio 3 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
159 straipsnio 4 dalis |
6.3.1 skirsnis |
|
|
|
160 straipsnis |
|
|
|
|
161 straipsnio 1 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
161 straipsnio 2 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
162 straipsnis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
163 straipsnis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
164 straipsnis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
165 straipsnio 1 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
165 straipsnio 2 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
166 straipsnio 1 dalis |
|
|
9 straipsnio 2 dalis |
|
166 straipsnio 2 dalis |
|
|
9 straipsnio 3 dalis |
|
166 straipsnio 3 dalis |
|
|
9 straipsnio 4 dalis |
|
166 straipsnio 4 dalis |
|
|
9 straipsnio 5 dalis |
|
166 straipsnio 5 dalis |
|
|
9 straipsnio 6 dalis |
|
167 straipsnis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
168 straipsnio 1 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
168 straipsnio 2 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
169 straipsnio 1 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
169 straipsnio 2 dalis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
170 straipsnis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
171 straipsnis |
II priedas, I skyrius |
|
|
|
172 straipsnis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
173 straipsnis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
174 straipsnio 1 dalis |
3.1.1.3 skirsnis |
|
|
|
174 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
174 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
175 straipsnis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
176 straipsnio 1 dalis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
176 straipsnio 2 dalis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
176 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
177 straipsnio 1 dalis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
177 straipsnio 2 dalis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
177 straipsnio 3 dalis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
178 straipsnis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
179 straipsnis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
180 straipsnis |
3.1.1.2 skirsnis |
|
|
|
181 straipsnio 1 dalis |
4.1.2 skirsnis |
|
|
|
181 straipsnio 2 dalis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
181 straipsnio 3 dalis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
182 straipsnis |
II priedas, II skyrius |
|
|
|
183 straipsnis |
II priedas, III skyrius |
|
|
|
184 straipsnis |
II priedas, III skyrius |
|
|
|
185 straipsnis |
II priedas, III skyrius |
|
|
|
186 straipsnio 1 dalis |
II priedas, III skyrius |
|
|
|
186 straipsnio 2 dalis |
II priedas, III skyrius |
|
|
|
187 straipsnis |
3.4.2 skirsnis |
|
|
|
188 straipsnis |
|
|
|
|
189 straipsnis |
1.4 skirsnis |
|
|
|
190 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
190 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
191 straipsnio 1 dalis |
|
|
|
|
191 straipsnio 2 dalis |
|
|
|
|
191 straipsnio 3 dalis |
|
|
|
|
192 straipsnis |
|
|
|
|
I priedas Įžanga |
7.1 skirsnis |
|
|
|
I priedo 1 punktas |
7.1 skirsnis |
|
|
|
I priedas 2 |
7.1 skirsnis |
|
|
|
I priedo 3 punktas |
1.3.3 skirsnis, 7.2 skirsnis |
|
|
|
I priedo 4 punktas |
|
|
|
|
I priedo 5 punktas |
|
|
|
|
I priedo 6 punktas |
7.2 skirsnis |
|
|
|
I priedo 7 punktas |
|
|
|
|
I priedo 8 punktas |
1.3.3 skirsnis, 7.3.1 skirsnis |
|
|
|
I priedo 9 punktas |
7.3.1 skirsnis |
|
|
|
I priedo 10 punktas |
|
|
|
|
I priedo 11 punktas |
|
|
|
|
I priedo 12 punktas |
1.3.3 skirsnis, 7.4.3 skirsnis |
|
|
|
I priedo 13 punktas |
7.6 skirsnis |
|
|
|
II priedas |
5.1.3 skirsnis |
|
|
|
III priedas |
5.1.5.1 skirsnis |
|
|
|
IV priedas |
5.1.6 skirsnis |
|
|
|
V priedas |
I priedo 3 priedėlis |
|
|
|
VI priedo I antraštinės dalies 1 punktas |
6.6.1 skirsnis |
|
|
|
VI priedo I antraštinės dalies 42 punktas |
|
|
|
|
VI priedo I antraštinės dalies 3 punktas |
|
|
|
|
VI priedo I antraštinės dalies 4 punktas |
6.6.1 skirsnis |
|
|
|
VI priedo I antraštinės dalies 5 punktas |
6.6.1 skirsnis |
|
|
|
VI priedo II antraštinės dalies 1 punktas |
6.6.2 skirsnis |
|
|
|
VI priedo II antraštinės dalies 2 punktas |
6.6.2 skirsnis |
|
|
|
VI priedo III antraštinė dalis |
ECB/2014/10 |
|
|
|
VI priedo IV antraštinė dalis |
ECB/2014/10 |
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 1 punktas |
2.3 skirsnis, 6 priedėlis, 1 skirsnis |
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 2 punktas |
6 priedėlis, 1 skirsnis |
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 3 punktas |
6 priedėlis, 1 skirsnis |
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 4 punktas |
|
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 5 punktas |
|
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 6 punktas |
|
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 7 punktas |
6 priedėlis, 1 skirsnis |
|
|
|
VII priedo I antraštinės dalies 8 punktas |
6 priedėlis, 1 skirsnis |
|
|
|
VII priedo II antraštinė dalis |
6 priedėlis, 2.1 skirsnis |
|
|
|
VIII priedo I antraštinės dalies 1 punktas |
I priedas, 8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo I antraštinės dalies 2 punktas |
I priedas, 8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo I antraštinės dalies 3 punktas |
I priedas, 8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo I antraštinės dalies 4 punktas |
|
|
|
|
VIII priedo II antraštinės dalies 1 punktas |
8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo II antraštinės dalies 2 punktas |
|
|
|
|
VIII priedo II antraštinės dalies 3 punktas |
8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo II antraštinės dalies 4 punktas |
8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo III antraštinės dalies 1 punktas |
8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo III antraštinės dalies 2 punktas |
8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo III antraštinės dalies 3 punktas |
8 priedėlis |
|
|
|
VIII priedo III antraštinės dalies 4 punktas |
8 priedėlis |
|
|
|
IX priedas |
6.3.5 skirsnis |
|
|
|
X priedas |
|
|
I priedas, II priedas |
|
XI priedas |
|
|
|
|
XII priedas |
|
|
|
|
XIII priedas |
|
|
|
|
XIV priedas |
|
|
|
|
XIV PRIEDAS
PANAIKINTOS GAIRĖS IR JŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS
Gairės ECB/2011/14 (OL L 331, 2011 12 14, p. 1)
Gairės ECB/2012/25 (OL L 359, 2012 12 29, p. 74)
Gairės ECB/2014/10 (OL L 166, 2014 6 5, p. 33)
Sprendimas ECB/2013/6 (OL L 95, 2013 4 5, p. 22)
Sprendimas ECB/2013/35 (OL L 301, 2013 11 12, p. 6)
Sprendimas ECB/2014/23 (OL L 168, 2014 6 7, p. 115)
( 1 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
( 2 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
( 4 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
( 5 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).
( 6 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
( 7 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).
( 8 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2010 m. ESS) (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).
( 9 ) 2012 m. gruodžio 5 d. Gairės ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).
( 10 ) 2021 m. sausio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) 2021/378 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2021/1) (OL L 73, 2021 3 3, p. 1).
( 11 ) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).
( 12 ) Nustatyta JT Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtoje „Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.“;
( 13 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
( 14 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
( 15 ) 2019 m. spalio 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/1743 dėl atlyginimo už laikomą atsargų perteklių ir tam tikrus indėlius (ECB/2019/31) (OL L 267, 2019 10 21, p. 12)
( 16 ) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).
( 17 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
( 18 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L 328, 2019 12 18, p. 29).
( 19 ) 2016 m. gegužės 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/867 dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo (ECB/2016/13) (OL L 144, 2016 6 1, p. 44).
( 20 ) 2015 m. lapkričio 18 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/65 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemą įgyvendinant taikomų įvertinimų mažesne nei rinkos verte (ECB/2015/35) (OL L 14, 2016 1 21, p. 30).
( 21 ) 2021 m. spalio 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2021/1815 dėl metodikos, taikomos apskaičiuojant sankcijas, nesilaikius reikalavimo laikyti privalomąsias atsargas ir susijusių privalomųjų atsargų reikalavimų (ECB/2021/45) (OL L 367, 2021 10 15, p. 4).
( 22 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
( 23 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
( 24 ) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 125, 2001 5 5, p. 15).
( 25 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).;
( 26 ) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).
( 27 ) 2012 m. gruodžio 5 d. Gairės ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).
( 28 ) CET atsižvelgiama į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko.