Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 02012A1013(01)-20220419

Consolidated text: Europos Sąjungos ir Monako Kunigaikštystės susitarimas dėl pinigų

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

Access current version (13/03/2023)

02012A1013(01) — LT — 19.04.2022 — 006.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

Europos Sąjungos ir Monako Kunigaikštystės

SUSITARIMAS DĖL PINIGŲ

(OL C 310 2012.10.13, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

KOMISIJOS SPRENDIMAS 2014 m. liepos 2 d. 2014/C 211/04

  C 211

3

5.7.2014

 M2

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2015/766 2015 m. gegužės 12 d.

  L 120

50

13.5.2015

 M3

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2015/2363 2015 m. gruodžio 16 d.

  L 331

37

17.12.2015

 M4

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2018/494 2018 m. kovo 22 d.

  L 81

65

23.3.2018

 M5

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2019/512 2019 m. kovo 26 d.

  L 85

31

27.3.2019

 M6

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2020/26 2020 m. sausio 13 d.

  L 8

32

14.1.2020

 M7

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2021/144 2021 m. vasario 5 d.

  L 43

25

8.2.2021

►M8

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2022/506 2022 m. kovo 29 d.

  L 102

24

30.3.2022



▼B

Europos Sąjungos ir Monako Kunigaikštystės

SUSITARIMAS DĖL PINIGŲ

2012/C 310/01



EUROPOS SĄJUNGA, atstovaujama Prancūzijos Respublikos ir Europos Komisijos,

ir

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

kadangi:

(1)

pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98 1999 m. sausio 1 d. euro pakeitė kiekvienos trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos etape dalyvaujančios valstybės narės, tarp jų ir Prancūzijos, valiutą;

(2)

Prancūzija ir Monako Kunigaikštystė dar prieš įvedant eurą buvo sudariusios dvišalius susitarimus dėl pinigų ir bankų, visų pirma 1945 m. balandžio 14 d. Prancūzijos ir Monako konvenciją dėl prekybos kontrolės ir 1963 m. gegužės 18 d. Kaimynystės konvenciją;

(3)

nuo 1999 m. sausio 1 d. Monako Kunigaikštystei buvo leista naudoti eurą kaip oficialią valiutą remiantis 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos sprendimu ( 1 );

(4)

Europos Sąjunga, atstovaujama Prancūzijos Respublikos kartu su Komisija ir Europos Centriniu Banku, 2001 m. gruodžio 24 d. su Monako Kunigaikštyste sudarė susitarimą dėl pinigų. Todėl buvo atnaujintas Prancūzijos Respublikos ir Monako Kunigaikštystės Kaimynystės susitarimas;

(5)

remiantis šiuo susitarimu, Monako Kunigaikštystė turi teisę ir toliau naudoti eurą kaip oficialią valiutą ir suteikti eurų banknotams ir monetoms teisėtos atsiskaitymo priemonės statusą. Šio susitarimo priede išvardytos Europos Sąjungos taisyklės Kunigaikštystės teritorijoje taikomos šiame susitarime nustatytomis sąlygomis;

(6)

Monako Kunigaikštystė turi užtikrinti, kad eurų banknotams ir monetoms taikomos Sąjungos nuostatos būtų taikomos jos teritorijoje; banknotai ir monetos turi būti deramai apsaugoti nuo padirbinėjimo; svarbu, kad Monako Kunigaikštystė imtųsi visų priemonių, būtinų kovai su padirbinėjimu ir šioje srityje bendradarbiautų su Komisija, Europos Centriniu Banku, Prancūzija ir Europos policijos biuru (Europolu).

(7)

šiuo susitarimu dėl pinigų Monako Kunigaikštystės teritorijoje įsisteigusioms kredito įstaigoms ir, reikalui esant, kitoms finansinėms įstaigoms nesuteikiama įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvės teisė Europos Sąjungoje. Įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvės teisė Monako Kunigaikštystėje taip pat nesuteikiama kredito įstaigoms ir, reikalui esant, kitoms finansinėms įstaigoms, įsisteigusioms Europos Sąjungos teritorijoje;

(8)

šiuo susitarimu dėl pinigų Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai neįpareigojami įtraukti Monako Kunigaikštystės finansinių priemonių į vertybinių popierių, tinkamų centrinių bankų eurosistemos pinigų politikos operacijoms, sąrašą (-us);

(9)

nepažeidžiant 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų prievolių, Monako Kunigaikštystės teritorijoje veikia lėšų valdymo įstaigų, kurios reglamentuojamos tik Monako teisės ir valdo lėšas arba perduoda pavedimus trečiųjų asmenų vardu. Tokioms įstaigoms neturėtų būti suteikiama prieiga prie mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų;

(10)

tęsiant Prancūzijos ir Monako Kunigaikštystės istorinius ryšius bei laikantis 2001 m. gruodžio 24 d. susitarimo dėl pinigų principų Europos Sąjunga ir Monako Kunigaikštystė įsipareigoja sąžiningai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas veiksmingas viso šio susitarimo įgyvendinimas;

(11)

iš Monako Kunigaikštystės, Prancūzijos Respublikos, Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko atstovų sudaromas jungtinis komitetas, kuris stebi šio susitarimo taikymą, 3 straipsnyje nustatytomis sąlygomis nustato metinį maksimalų išleidžiamų monetų kiekį, nagrinėja minimalios išleidžiamų nominalios vertės monetų proporcijos adekvatumą ir vertina Monako Kunigaikštystės priemones, priimtas atitinkamiems Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti;

(12)

ginčus, kurie kiltų dėl šiame susitarime numatytos kokios nors prievolės nevykdymo ar nuostatos nepripažinimo, kurių šalims nepasisektų išspręsti, turėtų spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas,

SUSITARĖ:



1 straipsnis

Laikantis iš dalies pakeistų reglamentų (EB) Nr. 1103/97 ir (EB) Nr. 974/98 Monako Kunigaikštystei suteikiama teisė naudoti euro kaip oficialią valiutą. Monako Kunigaikštystė suteikia eurų banknotams ir monetoms teisėtos atsiskaitymo priemonės statusą.

2 straipsnis

Monako Kunigaikštystė nei banknotų, nei monetų į apyvartą neleidžia, nebent kartu su Europos Sąjunga nustatomos tokio išleidimo sąlygos. Euro monetų išleidimo į apyvartą nuo 2011 m. sausio 1 d. sąlygos išdėstytos tolesniuose straipsniuose.

3 straipsnis

1.  

Didžiausią metinį verte išreikštą Monako Kunigaikštystės išleidžiamų euro monetų kiekį sudaro:

fiksuota dalis, kurios pradinė 2011 metams nustatyta suma yra 2 340 000 EUR;
kintama dalis, atitinkanti vienam Prancūzijos gyventojui tenkančių per n-1 metus išleistų monetų kiekį (išreikštą verte), padaugintą iš Monako Kunigaikštystės gyventojų skaičiaus.

Atsižvelgdamas į infliaciją (pagal Prancūzijos suderintą vartotojų kainų indeksą per n-1 metus) ir į galimus reikšmingus pokyčius, turinčius įtakos kolekcinių euro monetų rinkai, jungtinis komitetas gali fiksuotą dalį kasmet persvarstyti.

2.  
Kunigaikštystei svarbių įvykių proga Monako Kunigaikštystė taip pat gali išleisti specialias progines ir (arba) kolekcines monetas. Jei dėl specialios emisijos būtų viršyta 1 dalyje nustatyta bendros emisijos riba, į tos emisijos vertę atsižvelgiama naudojant praėjusių metų dalies likutį ir (arba) išskaičiuojant iš ateinančių metų dalies.

4 straipsnis

1.  
Monako Kunigaikštystės išleistos euro monetos yra identiškos euro įvedusių Europos Sąjungos valstybių narių išleistoms monetoms nominalios vertės, teisėtos atsiskaitymo priemonės statuso, techninių charakteristikų, bendrosios pusės meninių savybių ir bendrų nacionalinės pusės meninių savybių aspektais.
2.  
Monako Kunigaikštystė iš anksto pateikia savo euro monetų nacionalinių pusių projektus Komisijai, kuri patikrina, ar jie atitinka Europos Sąjungos taisykles.

5 straipsnis

Pagal Prancūzijos ir Monako Kunigaikštystės 1963 m. gegužės 18 d. Kaimynystės konvencijos 18 straipsnį Prancūzija Monako Kunigaikštystei savo monetoms kaldinti leidžia naudotis Paryžiaus monetų kalykla.

6 straipsnis

1.  
Kad Europos Centrinis Bankas patvirtintų emisijos apimtį, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 128 straipsnio 2 dalyje, Monako Kunigaikštystės išleidžiamų euro monetų kiekis pridedamas prie Prancūzijos išleidžiamų monetų kiekio.
2.  
Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Monako Kunigaikštystė Prancūzijos Respublikai praneša, kokia bus euro monetų, kurias ji numato išleisti kitais metais, nominali vertė ir kiekis. Ji taip pat Komisijai praneša apie planuojamas savo monetų emisijos sąlygas.
3.  
2 dalyje minimą informaciją 2011 m. Monako Kunigaikštystė pateikia pasirašydama šį susitarimą.
4.  
Nepažeidžiant teisės į kolekcinių monetų emisiją, ne mažiau kaip 80 proc. Monako Kunigaikštystės išleidžiamų monetų yra nominalios vertės monetos. Jungtinis komitetas kas 5 metus išnagrinėja minimalią išleidžiamų nominalios vertės monetų proporcijos adekvatumą ir gali nuspręsti ją pakeisti.

7 straipsnis

1.  
Monako Kunigaikštystė gali išleisti kolekcines eurų monetas. Jos įtraukiamos į 3 straipsnyje nurodytą kiekį. Monako Kunigaikštystė leidžia kolekcines euro monetas laikydamasi ES kolekcinių euro monetų gairių, pagal kurias, visų pirma, kolekcinių euro monetų techninės charakteristikos, meninės savybės ir nominalai turėtų leistų tas monetas atskirti nuo apyvartinių monetų.
2.  
Monako Kunigaikštystės išleistos kolekcinės monetos Europos Sąjungoje nėra teisėta atsiskaitymo priemonė.

8 straipsnis

Monako Kunigaikštystė imasi visų priemonių, būtinų kovai su padirbinėjimu ir šioje srityje bendradarbiauti su Komisija, Europos Centriniu Banku, Prancūzija ir Europos policijos biuru (Europolu).

9 straipsnis

Monako Kunigaikštystė įsipareigoja:

a) 

taikyti A priede išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus ir taisykles, kurie patenka į 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritį ir kuriuos Prancūzija taiko tiesiogiai, ir nuostatas, kurias Prancūzija priėmė, kad tie teisės aktai ir taisyklės būtų perkelti į jos teisę, kaip nustatyta 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

b) 

patvirtinti priemones, prilygstančias B priede išvardytiems Europos Sąjungos teisės aktams ir taisyklėms, kurios tiesiogiai taikomos valstybėse narėse arba perkeltos į nacionalinę jų teisę, kaip nustatyta 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, toliau išvardytose srityse:

— 
bankų ir finansų srities teisė, pinigų plovimo prevencija 11 straipsnyje numatytose srityse ir pagal 11 straipsnio taisykles,
— 
sukčiavimo ir grynųjų ir negrynųjų mokėjimo priemonių, medalių bei žetonų padirbinėjimo prevencija.
c) 

savo teritorijoje tiesiogiai taikyti su euro banknotais ir monetomis susijusius Europos Sąjungos teisės aktus ir taisykles bei priemones, reikalingas naudoti eurą kaip bendrą valiutą ir priimtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 133 straipsniu, nebent šiame susitarime aiškiai numatytos kitokios nuostatos. Komisija per jungtinį komitetą Monako valdžios atstovams pateikia atitinkamų aktų ir taisyklių sąrašą.

10 straipsnis

1.  
Kredito įstaigos ir prireikus kitos finansų įstaigos, kurioms leista vykdyti veiklą Monako Kunigaikštystėje, gali 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis naudotis Europos Sąjungos tarpbankinio atsiskaitymo, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis laikydamosi tų pačių taisyklių, kaip ir Prancūzijos teritorijoje esančios kredito įstaigos ir prireikus kitos finansų įstaigos, jei jos tenkina nustatytas prieigos prie tokių sistemų sąlygas.
2.  
Monako Kunigaikštystėje įsisteigusioms kredito įstaigoms ir prireikus kitoms finansų įstaigoms 11 straipsnyje nurodytomis sąlygomis taikomos tokios pačios ECB priimtos pinigų politikos priemonių ir tvarkos nuostatų, kurias įgyvendina Prancūzijos Bankas, įgyvendinimo taisyklės, kaip ir Prancūzijos teritorijoje įsisteigusioms kredito įstaigoms ir prireikus kitoms finansų įstaigoms.

11 straipsnis

1.  
Monako Kunigaikštystės teritorijoje taikomi Tarybos taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 129 straipsnio ketvirtą pastraipą kartu su Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – statuto) 5 straipsnio 4 dalimi arba 19 straipsnio 1 dalimi arba 34 straipsnio 3 dalimi priimti teisės aktai; taikant minėtus Tarybos priimtus teisės aktus arba taikant statuto 5, 16, 18, 19, 20, 22 straipsnius arba 34 straipsnio 3 dalį Europos Centrinio Banko priimti teisės aktai; arba Prancūzijos Banko priimti teisės aktai Europos Centrinio Banko priimtiems teisės aktams įgyvendinti. Lygiai taip pat galioja tų teisės aktų daliniai pakeitimai, jeigu jie būtų priimti.
2.  
Monako Kunigaikštystė taiko Prancūzijos priimtas nuostatas, skirtas A priede išvardytiems su kredito įstaigų veikla ir riziką ribojančia priežiūra bei mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų sisteminės rizikos prevencija susijusiems Sąjungos teisėms aktams į nacionalinę teisę perkelti. Tuo tikslu Monako Kunigaikštystė visų pirma taiko su kredito įstaigų veikla ir kontrole susijusias Prancūzijos piniginio ir finansinio kodekso nuostatas bei teisės aktus, priimtus toms nuostatoms įgyvendinti, kaip numatyta 1945 m. balandžio 14 d. Prancūzijos ir Monako konvencijoje dėl valiutų naudojimo kontrolės ir vėlesniu 1963 m. gegužės 18 d., 2001 m. gegužės 10 d., 2005 m. lapkričio 8 d. ir 2010 m. spalio 20 d. Prancūzijos Vyriausybės ir Jo Šviesybės Monako Kunigaikščio pasikeitimu aiškinamaisiais raštais; antra, su riziką ribojančia priežiūra bei mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų sisteminės rizikos prevencija susijusias Prancūzijos piniginio ir finansinio kodekso nuostatas.
3.  
A priede esantį sąrašą Komisija pakoreguos kiekvieną kartą, kai bus iš dalies keičiami atitinkami teisės aktai, ir kiekvieną kartą, kai Europos Sąjunga priims naują teisės aktą, atsižvelgdama į teisės aktų įsigaliojimo ir į perkėlimo į nacionalinę teisę datas. A priede išvardyti teisės aktai ir taisyklės Monako Kunigaikštystėje taikomi nuo tada, kai yra įtraukiami į Prancūzijos teisę pagal 2 dalies nuostatas. Po kiekvieno pakeitimo atnaujintas sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4.  
Monako Kunigaikštystė patvirtina valstybių narių taikant Sąjungos teisės aktus priimtoms ir B priede išvardytoms priemonėms prilygstančias priemones, būtinas šiam susitarimui įgyvendinti. 13 straipsnyje numatytas jungtinis komitetas pagal savo paties nustatytą tvarką svarsto Monako patvirtintų priemonių ir valstybių narių priemonių, kurias jos priėmė taikydamos minėtus Sąjungos teisės aktus, atitikimą.
5.  
Nepažeidžiant šio straipsnio 9 dalyje numatytos tvarkos B priede esantis sąrašas iš dalies keičiamas jungtinio komiteto sprendimu. Tuo tikslu Komisija, parengusi naują su šio susitarimo sritimi susijusį teisės aktą ir manydama, kad toks teisės aktas turi būti įtrauktas į B priedo sąrašą, apie tai praneša Monako Kunigaikštystei. Monako Kunigaikštystė įvairiais teisėkūros etapais gauna Europos Sąjungos institucijų ir organų parengtas dokumentų kopijas. Iš dalies pakeistą B priedą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL).

Jungtinis komitetas taip pat nustato tinkamus ir pagrįstus terminus, iki kada Monako Kunigaikštystė turi įgyvendinti į B priedą įtrauktus naujuosius teisės aktus ir taisykles.

6.  
Monako Kunigaikštystė imasi priemonių, kurių poveikis lygiavertis B priede išvardytoms Europos Sąjungos direktyvoms dėl kovos su pinigų plovimu remiantis tarptautinės Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijomis dėl pinigų plovimo. Dėl Europos Sąjungos reglamentų, susijusių su kova su pinigu plovimu, įtraukimo į B priedą jungtinis komitetas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Monako Kunigaikštystės ir Europos Sąjungos valstybių narių finansinės žvalgybos padaliniai aktyviai bendradarbiauja kovodami su pinigų plovimu.
7.  
Kredito įstaigoms ir, prireikus, kitoms finansų įstaigoms, kitiems atskaitingiesiems ūkio subjektams, įsisteigusiems Monako Kunigaikštystėje minėtų teisės aktų pažeidimo atvejais taikomos sankcijos ir drausminės procedūros. Remdamasi šiuo straipsniu Monako Kunigaikštystė užtikrina, kad kompetentingų institucijų paskirtos sankcijos būtų taikomos.
8.  
Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti teisės aktai, skelbiami ESOL, Monako Kunigaikštystėje įsigalioja tą pačią dieną, kaip Europos Sąjungoje, o skelbiami Prancūzijos Respublikos Oficialiajame leidinyje (PROL) – tą pačią dieną, kaip Prancūzijoje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti bendro pobūdžio teisės aktai, kurie nėra skelbiami ESOL ar PROL, įsigalioja juos perdavus Monako valdžios institucijoms. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti individualaus pobūdžio teisės aktai taikomi apie juos pranešus jų gavėjui.
9.  
Prieš suteikdama pripažinimą investicinėms įmonėms, pageidaujančioms įsisteigti Monako Kunigaikštystėje ir norinčioms teikti kitokias investicines paslaugas, nei lėšų valdymas ir pavedimų perdavimas trečiųjų asmenų vardu, ir nepažeisdama šio straipsnio 6 dalies, Monako Kunigaikštystė įsipareigoja imtis priemonių, lygiaverčių galiojantiems Sąjungos teisės aktams, kurie reglamentuoja tokių paslaugų teikimą. Nukrypstant nuo šio straipsnio 5 dalyje numatytos tvarkos, tokius teisės aktus Komisija įtraukia į B priedą.

12 straipsnis

1.  
Išskirtinė kompetencija spręsti visus šalių ginčus, kurie galėtų kilti dėl kurios nors šiame susitarime numatytos prievolės nevykdymo ar nuostatos nepripažinimo ir kurių nepavyktų išspręsti jungtiniame komitete, priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Šalys įsipareigoja visokeriopai stengtis išspręsti ginčą draugiškai jungtiniame komitete.
2.  
Jei ginčo tokiu būdu draugiškai išspręsti nepavyksta, Europos Sąjunga, veikdama pagal Komisijos rekomendaciją, išklausiusi Prancūzijos nuomonę ir Europos Centrinio Banko nuomonę apie sritis, kurios priklauso jo kompetencijai, arba Monakas gali kreiptis į Teisingumo Teismą, jei jungtiniam komitetui atlikus išankstinį tyrimą paaiškėja, kad kita šalis neįvykdė kokio nors susitarime numatyto įsipareigojimo arba nesilaikė kokios nors jo nuostatos. Teismo sprendimas šalims yra privalomas, ir jos imasi būtinų priemonių, kad jį įvykdytų per Teismo sprendime nustatytą laikotarpį.
3.  
Jeigu per minėtą laikotarpį Europos Sąjunga arba Monakas nesiima sprendimui įvykdyti būtinų priemonių, kita šalis susitarimą gali nedelsdama nutraukti.
4.  
Visi su Europos Sąjungos institucijų ar organų sprendimų, priimtų taikant šį susitarimą, teisėtumu susiję klausimai priklauso išskirtinei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijai. Bet kuris fizinis ar juridinis Monako Kunigaikštystės teritorijoje nuolat gyvenantis ar įsisteigęs asmuo gali pasinaudoti apeliacijos teise, kurią turi bet kuris fizinis ar juridinis Prancūzijos Respublikos teritorijoje nuolat gyvenantis ar įsisteigęs asmuo, ir užginčyti jam skirtus teisės aktus nepriklausomai nuo jų formos ar pobūdžio.

13 straipsnis

1.  
Jungtinį komitetą sudaro Monako Kunigaikštystės ir Europos Sąjungos atstovai. Jungtinis komitetas keičiasi nuomonėmis ir informacija ir priima 3, 6 ir 11 straipsniuose minėtus sprendimus. Jungtinis komitetas svarsto Monako Kunigaikštystės priimtas priemones ir stengiasi išspręsti ginčus, jeigu jie kiltų įgyvendinant šį susitarimą. Jis priima savo darbo tvarkos taisykles.
2.  
Europos Sąjungos delegaciją sudaro Prancūzijos Respublikos atstovai (jie delegacijai pirmininkauja), Europos Komisijos atstovai ir Europos Centrinio Banko atstovai. Europos Sąjungos delegacija savo taisykles ir tvarką priima bendru sutarimu.
3.  
Monako delegaciją sudaro valstybės sekretoriaus paskirti atstovai, jai vadovauja Vyriausybės patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais ar jo atstovas.
4.  
Jungtinis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat visada, kai vienas jo narių mano, kad būtina sušaukti posėdį, kad komitetas galėtų vykdyti jam šiuo susitarimu priskirtas užduotis, ypač atsižvelgiant į Europos, Prancūzijos ir Monako teisės aktų pokyčius. Komitetui kasmet paeiliui vadovauja Europos Sąjungos delegacijos ir Monako delegacijos vadovai. Jungtinis komitetas sprendimus priima vieningai.
5.  
Komiteto sekretoriatą sudaro du ir paskirti asmenys, kurių vieną paskiria Europos Sąjungos delegacijos vadovas, o kitą – Monako delegacijos vadovas. Sekretoriatas taip pat dalyvauja komiteto posėdžiuose.

14 straipsnis

Kiekviena šalis šį susitarimą gali nuspręsti nutraukti, iš anksto perspėjusi kitą šalį prieš vienerius metus.

15 straipsnis

Šis susitarimas sudarytas prancūzų kalba ir, reikalui esant, galės būti išverstas į kitų Europos Sąjungos valstybių kalbas. Tačiau tekstas autentiškas tik prancūzų kalba.

16 straipsnis

Šis susitarimas įsigalioja 2011 m. gruodžio 1 d.

17 straipsnis

Įsigaliojus šiam susitarimui, panaikinamas 2001 m. gruodžio 24 d. susitarimas dėl pinigų. Nuorodos į 2001 m. gruodžio 24 d. susitarimą suprantamos kaip nuorodos į šį susitarimą.

Priimta Briuselyje trimis originalais prancūzų kalba.

Europos Sąjungos vardu

Olli REHN

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už ekonomikos ir pinigų reikalus

François BAROIN

Prancūzijos Respublikos ekonomikos, finansų ir pramonės ministras

Monako Kunigaikštystės vardu

Michel ROGER

Valstybės sekretorius

▼M8

A PRIEDAS



 

Teisės aktai, taikomi kredito įstaigų veiklai bei priežiūrai ir mokėjimo sistemų bei vertybinių popierių atsiskaitymo ir pateikimo sistemų sisteminės rizikos prevencijai

1

Dėl nuostatų, taikomų kredito įstaigoms:

1986 m. gruodžio 8 d.Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

 

iš dalies pakeista:

2

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies keičiančia direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB, dėl vertinimo taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų metinę ir konsoliduotą atskaitomybę (OL L 283, 2001 10 27, p. 28).

3

2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB, iš dalies keičiančia direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 178, 2003 7 17, p. 16).

4

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 224, 2006 8 16, p. 1).

5

1989 m. vasario 13 d.Tarybos direktyva 89/117/EEB dėl valstybėje narėje įsteigtų kredito ir finansų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra kitoje valstybėje narėje, filialų prievolių, susijusių su metinės finansinės atskaitomybės dokumentų skelbimu (OL L 44, 1989 2 16, p. 40).

6

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

 

iš dalies pakeista:

7

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų (OL L 146, 2009 6 10, p. 37).

8

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120).

9

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

10

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

11

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

12

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 125, 2001 5 5, p. 15).

 

iš dalies pakeista:

13

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

14

2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

 

iš dalies pakeista:

15

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų (OL L 146, 2009 6 10, p. 37).

16

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

17

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1).

18

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

 

iš dalies pakeista:

19

2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

20

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/25/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL L 81, 2008 3 20, p. 40).

21

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120).

22

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros (OL L 326, 2011 12 8, p. 113).

23

Išskyrus V antraštinę dalį:

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

24

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

25

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

 

iš dalies pakeista:

26

Išskyrus V antraštinę dalį:

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

27

Išskyrus III ir IV antraštines dalis:

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

28

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

 

iš dalies pakeistas:

29

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1022/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos, susijusios su specialių uždavinių pavedimu Europos Centriniam Bankui pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (OL L 287, 2013 10 29, p. 5).

30

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

31

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

32

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

33

Išskyrus III ir IV antraštines dalis:

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

34

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

35

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

 

iš dalies pakeistas:

36

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

37

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

38

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

 

iš dalies pakeistu:

39

2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka ir Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (OL L 175, 2016 6 30, p. 1)

40

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

41

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1) – dėl kredito įstaigų

42

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/834, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, duomenų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms (OL L 141, 2019 5 28, p. 42).

43

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

44

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1).

45

2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/168, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011, kiek tai susiję su tam tikriems trečiųjų šalių neatidėliotino užsienio valiutos kurso lyginamiesiems indeksams taikoma išimtimi ir tam tikrus lyginamuosius indeksus, kurių teikimas nutraukiamas, pakeičiančių pakaitinių lyginamųjų indeksų nustatymu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 49, 2021 2 12, p. 6).

46

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

 

iš dalies pakeistas:

47

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2395, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su pereinamojo laikotarpio nuostatomis, skirtomis poveikiui nuosavoms lėšoms dėl 9-ojo TFAS įvedimo mažinti ir didelių pozicijų tvarkos, taikomos tam tikroms viešojo sektoriaus pozicijoms, išreikštoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, taikymo poveikiui mažinti (OL L 345, 2017 12 27, p. 27).

48

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2401, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (OL L 347, 2017 12 28, p. 1).

49

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/630, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 111, 2019 4 25, p. 4).

50

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

51

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

52

2020 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/873, kuriuo dėl tam tikrų patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 (OL L 204, 2020 6 26, p. 4).

53

2021 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/558, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, kiek tai susiję su pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos patikslinimais siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą nuo COVID-19 krizės (OL L 116, 2021 4 6, p. 25).

54

Išskyrus V antraštinę dalį:

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338), ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

 

iš dalies pakeista:

55

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

56

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

57

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

58

2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės (OL L 68, 2021 2 26, p. 14).

59

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

60

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

 

iš dalies pakeista:

61

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2399, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos, susijusios su neužtikrintų skolos priemonių eiliškumu nemokumo atveju (OL L 345, 2017 12 27, p. 96).

62

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

63

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

64

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1).

65

Dėl nuostatų, taikomų kredito įstaigoms (išskyrus 34–36 straipsnius bei III antraštinę dalį):

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 349) ir, esant reikalui, susijusios 2 lygio priemonės

 

iš dalies pakeista:

66

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

67

2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1034, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 175, 2016 6 30, p. 8).

68

Išskyrus 64 straipsnio 5 dalį:

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

69

2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L 334, 2019 12 27, p. 155).

70

2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 347, 2020 10 20, p. 50).

71

2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės (OL L 68, 2021 2 26, p. 14).

72

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

 

iš dalies pakeistas:

73

2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka ir Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (OL L 175, 2016 6 30, p. 1).

74

Dėl nuostatų, taikomų kredito įstaigoms:

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

 

iš dalies pakeistas:

75

2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka ir Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (OL L 175, 2016 6 30, p. 1).

76

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

77

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1).

78

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1) – dėl kredito įstaigų

 

iš dalies pakeistas:

79

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1).

▼B

B PRIEDAS

Pinigų plovimo prevencija

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15)

su pakeitimais, padarytais:

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1)

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/20/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL L 76, 2008 3 19, p. 46)

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7), išskyrus Direktyvos 2009/110/EB III antraštinės dalies nuostatas.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120)

su papildymais, padarytais:

2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su „politikoje dalyvaujančių asmenų“ apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL L 214, 2006 8 4, p. 29)

2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL L 345, 2006 12 8, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL L 309, 2005 11 25, p. 9)

Sukčiavimo ir pinigų padirbinėjimo prevencija

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu (OL L 149, 2001 6 2, p. 1)

2004 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų (OL L 373, 2004 12 21, p. 1)

su pakeitimais, padarytais:

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 46/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2183/2004, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 2182/2004 dėl į euro monetas panašių medalių ir žetonų taikymą nedalyvaujančioms valstybėms narėms (OL L 17, 2009 1 22, p. 5)

2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL L 181, 2001 7 4, p. 6)

su pakeitimais, padarytais:

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL L 17, 2009 1 22, p. 1)

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (OL L 140, 2000 6 14, p. 1)

su pakeitimais, padarytais:

2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/888/TVR, iš dalies keičiančiu Pamatinį sprendimą 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (OL L 329, 2001 12 14, p. 3)

2001 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu 2001/887/TVR dėl euro apsaugos nuo klastojimo (OL L 329, 2001 12 14, p. 1)

2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (OL L 121, 2009 5 15, p. 37)

2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 2001/923/EB, nustatantis mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą) (OL L 339, 2001 12 21, p. 50)

su pakeitimais, padarytais:

2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu 2006/75/EB, iš dalies keičiančiu ir pratęsiančiu Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą) (OL L 36, 2006 2 8, p. 40)

2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimu 2006/849/EB, iš dalies keičiančiu ir pratęsiančiu Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą) (OL L 330, 2006 11 28, p. 28)

Bankų ir finansų srities teisės aktai

1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22)


( 1 ) OL L 30, 1999 2 4, p. 31.

Top