(1)

2022 m. lapkričio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba KLR) ir Turkijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plieninių išgaubtų profilių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2022 m. rugsėjo 30 d. bendrovės „Laminados Losal S.A.U“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Skundas pateiktas plieninių išgaubtų profilių Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, išskyrus atvejus, kai ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c arba d punkto reikalavimai.

(4)

Skundo pateikėjas registruoti neprašė, o Komisija nustatė, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkto reikalavimai nebuvo įvykdyti. Be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio tolesnis žymus importo augimas nebuvo nustatytas.

(5)

Dėl 4.3.1 skirsnyje nurodytų priežasčių Komisija nusprendė bendrai vertinti importą iš nagrinėjamųjų šalių, kad būtų galima atlikti pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse apibūdintą analizę. Išnagrinėjus iš duomenų bazės „Surveillance“ gautus duomenis ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis nustatyta, kad bendra importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per pirmuosius keturis ištisus mėnesius (t. y. nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn.) inicijavus tyrimą sumažėjo 2 %, palyginti su tais pačiais mėnesiais tiriamuoju laikotarpiu. Per pirmuosius keturis mėnesius po tyrimo inicijavimo vidutinė mėnesio importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo 15 %, palyginti su vidutine mėnesio importo apimtimi per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu nereikalavo registruoti importuojamų plieninių išgaubtų profilių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį.

(6)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR ir Turkijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(7)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(8)

Inicijavus tyrimą, pastabų gauta iš Turkijos Vyriausybės, Turkijos eksportuojančio gamintojo „Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş“ (toliau – „Özkan Demir“), Sąjungos naudotojo „Fincantieri S.p.A“ (toliau – „Fincantieri“) ir nesusijusio importuotojo „Baglietto s.r.l.“ (toliau – „Baglietto“).

(9)

Turkijos Vyriausybė ir „Fincantieri“ tvirtino, be kita ko, kad skunde buvo per daug remiamasi konfidencialia informacija, ypač kiek tai susiję su Sąjungos pramonės mikroekonominių rodiklių išsamumu ir su tam tikrais skundo priedais. Abi šalys tvirtino, kad nekonfidencialios versijos nepakanka, kad šalys galėtų pateikti prasmingų pastabų dėl skunde išdėstytų žalos rodiklių ir teiginių.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Kadangi skundas susijęs tik su vieno Sąjungos gamintojo informacija arba su to Sąjungos gamintojo informacija kartu su viešai prieinama informacija ir statistiniais duomenimis, skundo pateikėjas dėl konfidencialumo priežasčių pateikė atitinkamus skaičius reikšmingais intervalais. Be to, skundo pateikėjas pateikė nekonfidencialią priedų versiją arba reikšmingą pateiktos informacijos santrauką. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiamoje nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialių duomenų nekonfidencialios santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(11)

Turkijos Vyriausybė ir „Fincantieri“ prieštaravo tam, kad į žalos analizę būtų įtraukti Rumunijos plieninių išgaubtų profilių gamintojo „Laminorul S.A.“ (toliau – „Laminorul“), kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį bankrutavo ir nutraukė gamybą, duomenys. Remiantis Komisijos turima informacija, po bankroto bendrovę „Laminorul“ įsigijo kita bendrovė, tačiau plieninių išgaubtų profilių gamybos ji neatnaujino. Turkijos Vyriausybės ir „Fincantieri“ teigimu, turimi su „Laminorul“ susiję duomenys neturėjo būti įtraukti kartu su skunde pateiktais skaičiais, nes ši bendrovė bankrutavo ir plieninių išgaubtų profilių nebegamino. Todėl skunde „Laminorul“ neturėjo būti laikoma Sąjungos pramonės dalimi.

(12)

Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu „Laminorul“ vis dar buvo Sąjungos pramonės dalis (nors ir ne visą šį laikotarpį). Dėl šios priežasties skundo pateikėjas teisingai nusprendė įtraukti „Laminorul“ duomenis į skundą, nes šie duomenys tiksliai atspindėjo Sąjungos pramonės padėtį atitinkamais laikotarpiais. Be to, iš skunde pateiktų duomenų matyti, kad daugumos rodiklių tendencijos buvo panašios, nepriklausomai nuo to, ar „Laminorul“ duomenys buvo naudojami atliekant analizę. Bet kuriuo atveju Komisija, kai buvo įmanoma, analizuodama šiame reglamente nagrinėjamą laikotarpį nurodė „Laminorul“ duomenų poveikį Sąjungos pramonės žalos padėčiai.

(13)

Turkijos Vyriausybė ir bendrovė „Özkan Demir“ pateikė pastabų dėl kelių skunde pateiktų atskirų žalos rodiklių, teigdamos, kad kai kurie rodikliai neparodė žalingos Sąjungos pramonės padėties arba kad ta žala galėjo būti padaryta dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamųjų šalių.

(14)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, pagal kurią skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde pateikta ši informacija, iš kurios matyti, kad buvo padaryta žala, ir taip pat nustatytas priežastinis ryšys su importu iš nagrinėjamųjų šalių. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, ir šį tvirtinimą atmetė.

(15)

Kitos konkrečios pastabos dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, kurios nebuvo tiesiogiai susijusios su tyrimo inicijavimu, nagrinėjamos atitinkamuose tolesniuose skirsniuose (4, 5 ir 7 skirsniuose).

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(17)

Atsižvelgdama į nedidelį Sąjungos plieninių išgaubtų profilių gamintojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė, kad ji pateiks klausimynus tik dviem žinomiems Sąjungos gamintojams. Iš tų dviejų gamintojų klausimyno atsakymus pateikė tik „Laminados Losal, S.A.U.“ (toliau – skundo pateikėjas). Antrasis Sąjungos gamintojas, bendrovė „Olifer s.p.l.“ (toliau – „Olifer“), kuriam tenka [15–25] % Sąjungos gamybos, tyrimo metu apie save nepranešė. Taigi Komisija nevykdė atrankos, bet naudojo skundo pateikėjo duomenis ir atitinkamais atvejais apskaičiavo „Olifer“ ir „Laminorul“ duomenis, kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

Tik vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas, bendrovė „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“, pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Turkijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Turkijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)

Vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas, bendrovė „Özkan Demir“, pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(24)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atsakymo negauta. Todėl Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje apie savo ketinimą remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pastabų negauta.

(25)

Komisija internete paskelbė (3) eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir Sąjungos gamintojams skirtus klausimynus.

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(27)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, Komisija atliko šio Kinijos eksportuojančio gamintojo nuotolinę kryžminę patikrą:

(28)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. spalio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., antradienis iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(29)

Tiriamasis produktas – ne didesnio kaip 204 mm pločio išgaubti profiliai iš nelegiruotojo plieno (toliau – plieniniai išgaubti profiliai). Plieniniai išgaubti profiliai daugiausia naudojami laivų statybos pramonėje keleivinių, kruizinių laivų, keltų, karinių laivų ir prekybinių laivų plieniniams rėmams statyti. Plieniniai išgaubti profiliai taip pat gali būti naudojami jūroje eksploatuojamoms platformoms statyti ir tramvajų bėgiams tiesti, tačiau Sąjungoje šie plieniniai išgaubti profiliai naudojami tik nedideliais kiekiais (toliau – tiriamasis produktas).

(30)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 7216 50 91 (TARIC kodas 7216509110) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(31)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(32)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(33)

Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta.

(34)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(35)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, jei būtų taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie plieninių išgaubtų profilių gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė vienas eksportuojantis gamintojas, t. y. bendrovė „Changshu Longteng Special Steel Co, Ltd.“ Be to, siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną.

(36)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Komisija paragino Kinijos Vyriausybę teikti pastabas dėl 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

(37)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji tinkama tipiška trečiąja šalimi pasirinko Turkiją, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(38)

2023 m. sausio 24 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija, remdamasi vienintelio KLR bendradarbiaujančio eksportuojančio nagrinėjamojo produkto gamintojo, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“, pateiktais duomenimis, pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo jėgos ir energijos, naudojamų gaminant plieninius išgaubtus profilius, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija kaip tinkamą tipišką šalį nustatė Turkiją. Komisija gavo eksportuojančio gamintojo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ pastabų dėl pirmojo pranešimo.

(39)

2023 m. balandžio 3 d., išnagrinėjusi gautas pastabas ir papildomą informaciją, kurią pateikė „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“, Komisija antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi laikydama Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi tipiškos šalies gamintojo „Kocaer Çelik Sanayi“ duomenimis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir gavo pastabų iš bendrovės „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“

(40)

Išnagrinėjusi dėl antrojo pranešimo gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.4 skirsnyje.

(41)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(42)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(43)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(44)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (4), Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(45)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (5). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (6), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (7). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (8). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (9). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (10), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (11).

(46)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (12) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant plieninius išgaubtus profilius. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(47)

Skunde teigiama, kad įvairaus pobūdžio visapusiškas Kinijos Vyriausybės ar kitų valdžios institucijų kišimasis į verslą skirtingais valdžios ir rinkos lygmenimis Kinijos ekonomikai kaip visumai daro didelę įtaką ir poveikį, dėl kurių Kinijos plieno pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos negali būti naudojamos šiame tyrime.

(48)

Konkrečiai skunde nurodyta, kad, atsižvelgiant į KLR Konstitucijoje įtvirtintą socialistinės rinkos ekonomikos doktriną, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) visapusį dalyvavimą ir Vyriausybės įtaką ekonomikai vykdant strateginio planavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, 13-ąjį ir 14-ąjį penkmečio planus, Kinijos Vyriausybės kišimasis yra įvairių formų, t. y. administracinis, finansinis ir reguliuojamojo pobūdžio.

(49)

Skunde pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Visų pirma, nurodydamas ankstesnius Komisijos tyrimus plieno sektoriuje, ataskaitą ir papildomus šaltinius, skundo pateikėjas teigė, kad:

(50)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(51)

Konkrečiai tiriamojo produkto sektoriuje, kuris yra plieno sektoriaus dalis, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Kadangi Kinijos tiriamojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio.

(52)

Tačiau atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad du didžiausi plieno sektoriaus gamintojai, t. y. bendrovė „Angang Steel Group“ (toliau – „Ansteel“) ir bendrovė „China Baowu Steel Group“ bendrovė (toliau – „Baowu“), yra visiškai valdomos valstybės arba valstybei priklauso kontrolinis jų akcijų paketas. Be to, valstybė kišasi į kai kurių pagrindinių plieninius išgaubtus profilius gaminančių bendrovių, kaip antai „Hebei Jitai Special Steel Group Co., Ltd.“, „Suqian Nangang Jinxin Rolling Co., Ltd“ ir „Hebei Jingye Group Co. Ltd.“, veiklą. „Hebei Jitai Special Steel Group Co., Ltd.“, kuri yra visiškai privačiai bendrovei „Tangshan Baigong Industry Development co“ (13) priklausanti patronuojamoji įmonė, skelbia, kad vienas iš jos tikslų yra „prisidėti prie bendrovės plėtros, laikmečio ir tėvynės pažangos“ (14). „Suqian Nangang Jinxin Rolling Co., Ltd.“ priklauso per Nankino VVTPAK valstybės valdomai bendrovei „Nanjing Steel“ (15) ir yra jos kontroliuojama. „Hebei Jingye Group Co. Ltd.“ atveju, vadovaujant frakcijos partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojui, buvo organizuojama įvairi KKP stiprinimo veikla (16).

(53)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma taip pat ir privačiose bendrovėse (17), KKP siekiant vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai Kinijos valstybės ir partijos struktūros yra susijusios.

(54)

Tai matoma ir Kinijos geležies ir plieno asociacijos (toliau – CISA) lygmeniu. CISA įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacija „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei“ ir „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (18) .

(55)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms plieno sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (19), iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant Vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (20) arba iš 14-ojo plieno laužo pramonės vystymo penkmečio plano, kurio pagrindiniai tikslai yra „nuolat didinti plieno laužo panaudojimo rodiklį ir iki 14-ojo penkmečio pabaigos pasiekti, kad visapusis nacionalinis plieno laužo panaudojimo rodiklis siektų 30 %“ (21). Konkrečiau kalbant apie tiriamąjį produktą, Šandongo ir Dziangsu provincijos yra paskelbusios atitinkamą 14-ąjį penkmečio planą dėl laivų statybos ir jūrų inžinerinės įrangos kūrimo, kuriuose aiškiai remiamas laivų statybos sektorius ir su juo susijusių plieninių produktų, kaip antai plieninių išgaubtų profilių, gamyba (22).

(56)

Panašūs Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius pavyzdžiai matomi ir kitose provincijose, kaip antai Hebėjaus, kuriame planuojama „nuolat vykdyti grupinę organizacijų plėtrą, spartinti mišrios valstybės valdomų įmonių nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama įtaka šalies viduje“, ir „toliau plėsti plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprinti plieno laužo tikrinimo ir klasifikavimo veiklą“ (23) . Valstybės įtaką taip pat galima nustatyti savivaldybių lygmeniu, pavyzdžiui, Hebėjaus Tangšano savivaldybės 2022 m. geležies ir plieno sektorių 1 + 3 veiksmų plane, kuriame skirtingi savivaldybių subjektai įpareigojami „skatinti susivienijimus ir reorganizuoti panašias prekes gaminančias regiono įmones“, kaip antai dvi dideles plieno pramonės grupes „Shougang (Jingtang, Qiangang)“ ir „Tangsteel New District“, „siekti ir padėti finansų įstaigoms teikti geležies ir plieno įmonėms mažų palūkanų paskolas, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, ir tuo pačiu metu <…> teikti subsidijas palūkanų normų nuolaidų forma“, taip pat „remti gaminių struktūros optimizavimą“, skiriant „naujoms nacionaliniu lygmeniu pirmaujančioms gamybos įmonėms ir pirmaujantiems produktams […] atitinkamai 1 mln. RMB ir 500 000 RMB, o naujoms provincijų lygmens gamybos įmonėms ir pirmaujantiems produktams atitinkamai 300 000 RMB ir 100 000 RMB“ (24).

(57)

Panašiai Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio plane numatyta „statyti specifines plieno gamybos bazes“, t. y. „pastatyti 6 dideles specifines plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat užtikrinti pramonės plėtrą, intensyvinimą ir specializaciją. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks iki 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – iki 15 mln. tonų.“ (25)

(58)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad Kinijos Vyriausybė kišasi į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, ir nustatė, kad tarp plieninių išgaubtų profilių gamintojų ir KKP esama asmeninių ryšių. Pavyzdžiui, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkas lygiagrečiai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus pareigas (26). Be to, bendrovė yra sudariusi strateginį susitarimą su valstybės valdoma įmone „Jiangsu Huaneng“, kurios 100 % kapitalo priklauso per centrinę VVTPAK valstybės valdomai bendrovei „Huaneng“ (27), ir pasirašiusi susitarimą dėl ketinimo stiprinti bendradarbiavimą su Kinijos eksporto ir importo banko Dziangsu padaliniu, kuriame nurodyta, kad valstybė teiks finansinę paramą (28). Savivaldybės KKP komiteto kišimasis į bendrovės „Longteng“ veiklą taip pat pastebimas šiame Čangšu savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje: „transporto biuro partijos komitetas toliau stiprins susiejimo veiklą. Partijos stiprinimo lyderiai užtikrins glaudesnį ir gilesnį bendradarbiavimą su susietosiomis įmonėmis, kad partijos stiprinimo politiniai privalumai, susiję su abipuse parama ir tarpusavio skatinimu, būtų geriau transformuojami į plėtros privalumus ir praktinius veiksmus, kurie bus naudingi liaudžiai. Kartu pasieksime naujų rezultatų, naujos pažangos ir naujų laimėjimų naujosios eros žygyje“ (29). Panašiai tiek bendrovės „Suqian Nangang Jinxin Rolling Co., Ltd.“, tiek jos patronuojančiosios bendrovės „Nanjing Steel“ valdybos pirmininkas tuo pačiu metu taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas. (30)

(59)

Be to, tiriamojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Atlikus tyrimą buvo nustatyti politikos dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonei yra naudingos Vyriausybės gairės ir kišimasis į tiriamojo produkto, kaip plieno sektoriaus dalies, sritį.

(60)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko esmine pramonės šaka (31). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų. Pagal 14-ąjį penkmečio planą Kinijos Vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (32). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „viena pagrindinių sričių, kuriose formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (33).

(61)

Svarbi žaliava, naudojama tiriamajam produktui gaminti, yra geležies rūda. Geležies rūda taip pat minima 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuriame valstybė planuoja „racionaliai plėtoti šalies naudingąsias iškasenas. Stiprinti geležies rūdos žvalgymo veiklą <...>, vykdyti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangiąsias technologijas ir įrangą, siekiant sumažinti kietųjų kasybos atliekų susidarymą.“ (34) Tokiose provincijose, kaip antai Hebėjuje, valdžios institucijos šiame sektoriuje numato: „subsidijas diskonto norma investicijoms į naujus projektus. Išnagrinėti galimybę finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektorių įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o Vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma.“ (35) Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant plieniniams išgaubtiems profiliams gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(62)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką plieno sektoriuje, kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(63)

Plieno sektoriui, kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad plieno sektoriuje, įskaitant plieninių išgaubtų profilių gamintojus, nebūtų taikoma Kinijos darbo teisės sistema. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminami plieniniai išgaubti profiliai arba jiems gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (36).

(64)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad 45 konstatuojamojoje dalyje nurodyto plieno sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(65)

Galiausiai Komisija primena, kad plieniniams išgaubtiems profiliams pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai plieninių išgaubtų profilių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius arba dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje/paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(66)

Todėl negalima naudoti ne tik plieninių išgaubtų profilių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(67)

Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. Tačiau 2023 m. vasario 6 d. pateiktoje medžiagoje „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ teigė, kad įtarimai dėl didelių iškraipymų neturėtų būti laikomi iš anksto nustatyta išvada ir kad Komisija, prieš pradėdama ieškoti normaliosios vertės duomenų naudodama alternatyvius šaltinius, pirmiausia turėtų patikrinti įtariamus iškraipymus ir nuspręsti, ar jie buvo dideli. Tačiau, bendrovės nuomone, Komisija ankstyvame tyrimo etape per anksti pradėjo ieškoti alternatyvių normaliosios vertės šaltinių.

(68)

Su tokiu argumentu negalima sutikti. Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavimo etapu laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti, o iš tų įrodymų galima matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nebūtų tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Šiomis aplinkybėmis Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą tyrimo šalims nedelsiant po inicijavimo pranešama apie susijusius šaltinius, kuriuos Komisija ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti. Todėl atrodo, kad „Longteng“ tvirtinimas, kad Komisija turėtų ieškoti alternatyvių normaliosios vertės šaltinių tik nustačiusi, jog esama didelių iškraipymų, grindžiamas neteisingu pagrindinio reglamento aiškinimu. Bet kuriuo atveju, Komisija šio tyrimo metu nepadarė jokių iš anksto nustatytų išvadų dėl didelių iškraipymų, kaip teigė „Longteng“, bet surinko daugiau informacijos, siekdama papildyti turimus šaltinius, kurią naudojant būtų galima patikrinti inicijavimo etapu pateiktus įtarimus ir galiausiai nustatyti, ar plieninių išgaubtų profilių sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Nors tokie sprendimai bus priimti tik galutiniame tyrimo etape, preliminarūs Komisijos tyrimo rezultatai išdėstyti 44–67 konstatuojamosiose dalyse, o suinteresuotosios šalys turi galimybę dėl jų pateikti papildomų pastabų.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(70)

Kaip paaiškinta 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: 2023 m. sausio 24 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių ir 2023 m. balandžio 3 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Turkiją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(71)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Turkiją ir Rusiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas. Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

(72)

Antrajame pranešime, atsižvelgdama į bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Changshu Longteng Special Steel Co, Ltd.“ pastabas dėl pirmojo pranešimo, Komisija nurodė, kad Malaizija buvo vertinama nustatant šiuos gamybos veiksnius: azotą, deguonį ir klintį. Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

(73)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Rusijos ir Turkijos, reikia toliau tikrinti, ar viešieji duomenys, visų pirma tiriamojo produkto gamintojų vieši finansiniai duomenys, yra prieinami.

(74)

Kalbant apie Rusiją, vienintelės bendrovės, t. y. „JSC Omutninsk Metallurgical Plant“, kuri pirmajame pranešime buvo įvardyta kaip gamintoja, finansinės ataskaitos nebuvo lengvai prieinamos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiame tyrime ji negali naudoti šios bendrovės duomenų.

(75)

Be to, buvo prieinami iki 2022 m. sausio mėn. paskelbti, taigi tik trečdalio tiriamojo laikotarpio Rusijos importo statistiniai duomenys.

(76)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Rusija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(77)

Turkijos atveju Komisija nustatė lengvai prieinamas tik vieno tiriamojo produkto gamintojo, kurio veikla 2021 m. buvo nuostolinga, finansines ataskaitas. Nors Turkijos bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Özkan Demir“ finansinės ataskaitos buvo lengvai prieinamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, 2021 m. bendrovė veikė nuostolingai, todėl šių ataskaitų nebuvo galima naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl, be tos bendrovės ataskaitų, Komisija taip pat nustatė lengvai prieinamas tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktų gamintojų galimose tipiškose šalyse finansines ataskaitas, kuriose buvo nurodytas pagrįstas pelningumo lygis su TL iš dalies sutapusiu laikotarpiu. Šie gamintojai buvo nurodyti skunde arba gamintojų, gaminančių produktus, kurių KN kodas yra 7216 50 91 (išgaubti profiliai), sąraše, į kurį buvo įtrauktas ir tiriamasis produktas (ne didesnio kaip 204 mm pločio nelegiruotojo plieno išgaubti profiliai), apibrėžtas pranešime apie inicijavimą, ir visų kitų rūšių plieninių išgaubtų profilių produktai. Prieš inicijuodama tyrimą Komisija taip pat sutikrino gamintojų sąrašą su Turkijos valdžios institucijų pateiktu sąrašu.

(78)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad Turkija buvo pasirinkta kaip tinkama tipiška šalis.

(79)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ nurodė, kad kai kurie iš išvardytų Turkijos gamintojų buvo netinkami, nes keturių iš penkių gamintojų atveju buvo parengtos tik konsoliduotos finansinės ataskaitos, todėl jos negalėjo atspindėti plieninių išgaubtų profilių gamintojo faktinių PBA išlaidų ir pelno dydžių. Be to, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ teigimu, remiantis turimais šių penkių gamintojų duomenimis apskaičiuotos PBA išlaidos ir pelnas buvo nepagrįstai dideli. Galiausiai „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad Komisija, nustatydama kai kurių žaliavų (t. y. klinčių ir deguonies) lyginamąjį dydį, neturėtų atsižvelgti į Turkijos duomenis.

(80)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija iš naujo išnagrinėjo keturių iš penkių nustatytų Turkijos plieno gamintojų nurodytas PBA išlaidas ir pelną ir nusprendė, kad jie buvo nepagrįstai dideli. Todėl Komisija šių bendrovių neįtraukė ir nusprendė naudoti tik vieno Turkijos gamintojo, t. y. kartu su bendrovės „Kocaer Çelik Sanayi“ 2022 m. (t. y. laikotarpio, kuris iš dalies sutapo su TL) finansiniais duomenimis nurodytas PBA išlaidas ir pelno dydžius. Paskelbus antrąjį pranešimą „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ teigė, kad „Kocaer Çelik Sanayi“ patyrė labai dideles finansines išlaidas, su kuriomis susijusi išsami informacija nebuvo pateikta. Be to, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad ji nepatyrė tokių didelių finansinių išlaidų.

(81)

Komisija atrinko bendrovę, kurios finansinės ataskaitos buvo lengvai prieinamos ir kuriose buvo nurodyta pagrįsta plieno gamybos pramonės PBA išlaidų ir pelno dydžių suma, ir pridėjo „Kocaer Çelik Sanayi“ PBA išlaidas ir pelną Turkijoje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 10,98 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 8,8 %. Komisija naudojo konsoliduotus duomenis, nes tai buvo vieninteliai viešai prieinami duomenys. Be to, Komisija nemanė, kad šios procentinės dalys buvo nepagrįstai didelės, ir laikė, kad jos atitinka tokios rūšies pramonės sąnaudas ir pelną. Be to, šios procentinės dalys atitinka ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su plieno pramone, naudotas procentines dalis – pavyzdžiui, plieninių vėjo jėgainių bokštų (38) ir organinėmis medžiagomis dengto plieno (39) atvejais. Komisija neturėjo jokios informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima padaryti priešingą išvadą.

(82)

Todėl, negavusi jokių kitų pastabų arba jokių kitų lengvai prieinamų duomenų, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad šaltiniai, kuriuos ji siūlė naudoti PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, yra neiškraipyti ir pagrįsti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje.

(83)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(84)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(85)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantis gamintojas naudoja gamindamas tiriamąjį produktą.

(86)

Siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisija naudojo „Global Trade Atlas“ (40) (toliau – GTA) ir „Metal Bulletin“ (41) dydžius. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo (42) ir energijos (43) sąnaudoms nustatyti ji naudos Turkijos statistikos instituto ir Izmiro metropolinės zonos savivaldybės generalinio direktorato neiškraipytų vandens kainų statistinius duomenis (44).

(87)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas kiekvieno tame pranešime nurodyto gamybos veiksnio vertes.

(88)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad ferochromo importo kainos Turkijoje skyrėsi priklausomai nuo anglies ir chromo masės santykio. Komisija patikrino faktinį anglies ir chromo masės santykį, kurį naudojo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ Šiuo atžvilgiu, siekdama nustatyti atitinkamą ferochromo kainą, Komisija nusprendė naudoti „Metal Bulletin“ nepriklausomus pramonės lyginamuosius dydžius, nustatytus pasaulinei metalo ir kasybos pramonei („Fastmarkets“ kainas), kurie atspindėjo skirtingus anglies ir chromo svorio santykius.

(89)

Paskelbus pirmąjį pranešimą „ Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ taip pat tvirtino, kad dėl mažos importo apimties negalima naudoti vidutinių tam tikrų žaliavų (t. y. deguonies ir klinčių) kainų Turkijoje. Be to, remdamasi „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ klausimyno atsakymais, Komisija nustatė papildomą gamybos veiksnį, t. y. azotą, kuris tiriamuoju laikotarpiu į Turkiją taip pat buvo importuojamas netipiškais kiekiais.

(90)

Todėl Komisija išnagrinėjo importo į Tailandą, Malaiziją, Braziliją ir Meksiką apimtį, nes šių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos ir jos buvo laikomos tipiškomis šalimis atliekant kelis ankstesnius plieno sektoriaus tyrimus, kaip antai, ratų su plieniniais ratlankiais (45), plokščių karštojo valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno (46), plieninių vėjo jėgainių bokštų (47), organinėmis medžiagomis dengto plieno (48), vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno (49). Komisija nustatė, kad neįtraukus importo iš KLR ir šalių, kurios nėra PPO narės, tik Malaizija tiriamuoju laikotarpiu importavo pakankamai tipišką visų trijų nagrinėjamų gamybos veiksnių kiekį. Tuo remdamasi Komisija antrajame pranešime pranešė, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija ketina naudoti šių gamybos išteklių sąnaudas remdamasi importu į Malaiziją.

(91)

Vėliau antrajame pranešime Komisija, remdamasi šalių pastabomis ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta informacija, atnaujino gamybos veiksnių sąrašą.

(92)

Paskelbus antrąjį pranešimą „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad azoto ir deguonies importo iš Malaizijos apimtis ir argono importo iš Turkijos apimtis nebuvo tipiška, nes importo apimtis buvo gerokai mažesnė už faktinį šių žaliavų suvartojimą. Be to, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ nurodė, kad kai kurioms iš šias žaliavas tiekiančių šalių buvo būdingos nepagrįstai didelės vieneto kainos ir didelės vežimo išlaidos.

(93)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes importo apimties tipiškumas buvo įvertintas remiantis absoliučiu importo apimties kiekiu. Dėl to, kad šis kiekis nebuvo tokio paties lygio kaip eksportuojančio gamintojo žaliavų suvartojimas, nebuvo galima pakeisti išvados, kad absoliutus šio importo kiekis buvo laikomas tipišku.

(94)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, pateikusio išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojimo prekės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(95)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Plieninių išgaubtų profilių gamybos veiksniai

(96)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į Turkiją kaina ir azoto, deguonies ir klinties importo į Malaiziją kaina, nurodytomis GTA, bei „Metal Bulletin“ nepriklausomą pramonės lyginamąjį dydį, nustatytą ferochromui, prie kurių buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (50). Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.3.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neatsižvelgdama į importą iš Kinijos ir ne rinkos ekonomikos šalių į tipišką šalį, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų šalių išliko tipiškas.

(97)

Kai kurių žaliavų atžvilgiu Komisija nukrypo nuo pirmiau aprašytos metodikos.

(98)

Kaip nurodyta 88 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama ferochromo lyginamąjį dydį Komisija nusprendė naudoti „Metal Bulletin“ dydžius („Fastmarkets“ kainas).

(99)

Kaip nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje, klinties, azoto ir deguonies kainas Komisija nusprendė naudoti remdamasi importu į Malaiziją, išskyrus importą iš KLR ir šalių, kurios nėra PPO narės.

(100)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo išlaidas.

(101)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį (iš viso apie 3,3 %). Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 94 konstatuojamojoje dalyje.

(102)

Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (51). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija nustatė 2020 m. ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ (veiklos kodas 24 pagal NACE 2 red.) lyginamąjį dydį, pagrįstą valandinių darbo sąnaudų vidurkiu. Nustatytos vertės buvo koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant šalies vartotojų kainų indeksą (52), kad būtų atspindėtos tiriamojo laikotarpio sąnaudos.

(103)

Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtas 2021 m. liepos mėn. – 2022 m. birželio mėn. laikotarpiu Turkijos pramoniniams naudotojams nustatytas vidutines pramoninės elektros energijos ir dujų kainas (53) be PVM.

(104)

Komisija naudojo Izmiro metropolinės zonos savivaldybės generalinio direktorato, atsakingo už vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir valymą Izmiro metropolinės zonos savivaldybėje, kurioje įsikūrusi tipiška tiriamąjį produktą gaminanti bendrovė, nustatytą vandens tarifą. Remiantis šia informacija galima nustatyti pramonei taikomus tarifus, o lyginamasis dydis būtų lygus tiriamojo laikotarpio vidutiniam mėnesio tarifui be PVM (54).

(105)

Kalbant apie vandenį, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ buvo nuomonės, kad naudotas lyginamasis dydis, t. y. vandens kaina Izmire, nebuvo tipiškas, nes „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ įsikūrusi kaimo vietovėje, kurioje lengva gauti vandens, todėl „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ naudojamo vandens kainos negalima lyginti su turistinio Turkijos miesto kaina.

(106)

Komisija kaip lyginamąjį vandens tarifą naudojo pramoniniam naudojimui regione, kuriame Turkijoje yra įsikūręs tiriamojo produkto gamintojas „Kocaer Çelik Sanayi“, nustatytą vandens kainą. Be to, atrinktame regione yra gerai išvystyta pramoninė bazė. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(107)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(108)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(109)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi 2022 m. „Kocaer Çelik Sanayi“ finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“.

(110)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(111)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atskirus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gamybos veiksnius. Šie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant nuotolinį duomenų sutikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, arba iš kitų neiškraipytų vieneto sąnaudų, nurodytų pirmiau pateiktoje lentelėje.

(112)

Tuomet, siekdama nustatyti bendras neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pritaikė gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo padidintos prie jų pridėjus 101 konstatuojamojoje dalyje nurodytų vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(113)

Galiausiai Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, kurie buvo išreikšti parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pridėti prie neiškraipytų bendrų produkto gamybos sąnaudų (t. y. PBA išlaidos siekė 10,98 %, o pelnas – 8,8 %).

(114)

Pagal tai Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(115)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams.

(116)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo pardavimo eksportui į Sąjungą kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą.

(117)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal produkto rūšį.

(118)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai buvo atliekami atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas, muitus, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(119)

Eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(120)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė visą eksportą per TL. „Changshu Longteng Special Steel Co.“ tvirtino, kad KLR buvo dar vienas nagrinėjamojo produkto eksportuojantis gamintojas. Tačiau apie save nepranešė jokia kita bendrovė, o Komisija, išnagrinėjusi importo statistikos duomenis, papildomo eksporto nenustatė. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti tokį patį dempingo skirtumą, kuris būtų toks pats, kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas.

(121)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra toks:

(122)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra eksportuojančio gamintojo „Özkan Demir“ pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad bendra „Özkan Demir“ panašaus produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje yra tipiška.

(123)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(124)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, „Özkan Demir“ vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kelių rūšių produktų, kurie tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuojami į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje iš viso nebuvo vykdomas arba tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo mažesnė nei 5 %, todėl nebuvo tipiška.

(125)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(126)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(127)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(128)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jeigu:

(129)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad [50–70] % viso produktų pardavimo vidaus rinkoje buvo pelninga ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas.

(130)

Tam tikrų rūšių produktų, kurių pardavimas apskritai buvo pelningas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis (126 ir 127 konstatuojamosios dalys) arba tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis (128 konstatuojamoji dalis), priklausomai nuo pelningo pardavimo apimties.

(131)

Tam tikrų rūšių produktų, kurių: 1) pardavimas apskritai buvo nepelningas arba 2) vidaus rinkoje nebuvo parduota arba parduotas nepakankamas kiekis, ir jeigu nebuvo konkrečios informacijos apie tų rūšių produktų, kurių „Özkan Demir“ nepardavinėjo vidaus rinkoje, rinkos kainas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

(132)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(133)

Kai tipiškas tam tikrų rūšių produktų kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktai buvo visiškai neparduodami vidaus rinkoje, buvo pridėtos tų rūšių produktų vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas.

(134)

Eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams.

(135)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo pardavimo eksportui į Sąjungą kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą.

(136)

Komisija eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(137)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas ir bankų mokesčius, komisinius, lengvatas ir kitas išmokas.

(138)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo su valiutos konvertavimu susijusių problemų. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkte nustatyta, kad pardavimo diena turėtų būti laikoma sąskaitos faktūros data, bet galima naudoti ir sutarties sudarymo, produktų užsakymo ar užsakymo patvirtinimo datą, jeigu jos yra labiau tinkamos esminėms pardavimo sąlygoms nustatyti. Pirma, Komisija atsižvelgė į Turkijos liros valiutos kurso svyravimą (ir apskritai didelį šio kurso sumažėjimą euro atžvilgiu (55)). Antra, Komisija atsižvelgė į Turkijos eksportuojančio gamintojo kainų nustatymo praktiką, pagal kurią materialinės pardavimo sąlygos tiek pardavimo vidaus rinkoje (56), tiek pardavimo eksportui atvejais buvo nustatomos pirkimo užsakymo, o ne sąskaitos faktūros pateikimo dieną. Todėl, perskaičiuodama normaliąją vertę ir eksporto kainą Turkijos liromis, Komisija naudojo pirkimo užsakymo dieną galiojusį valiutos kursą.

(139)

Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse;

(140)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentine dalimi, yra 13,6 %.

(141)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė visą eksportą iš Turkijos į Sąjungą per TL, o atlikus tyrimą nustatyta, kad tai buvo vienintelis eksportuojantis nagrinėjamojo produkto gamintojas. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris būtų toks pat, kaip bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas.

(142)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(143)

Remiantis Komisijos turima informacija, panašų produktą Sąjungoje iki 2020 m. gamino trys gamintojai, o likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį ir tiriamuoju laikotarpiu – du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(144)

Komisija negalėjo atskleisti duomenų apie importo iš KLR ir Turkijos apimtį, jų rinkos dalis ir importo kainas, nes pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį tai yra neskelbtina ir konfidenciali informacija apie padėtį rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos rinkoje veikia nedaug subjektų (du Sąjungos gamintojai, vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas ir vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas). Atskleidus šią informaciją subjektai galėtų apskaičiuoti su konkrečia bendrove susijusius konfidencialius duomenis. Todėl Komisija pateikė šią informaciją intervalais ir indeksais, taip suteikdama pakankamai svarbios informacijos visoms suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų suprasti Komisijos analizę bei išvadas ir pateikti pastabų šiuo klausimu. Duomenys taip pat buvo pateikti svarbių tendencijų forma, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų apginti savo interesus. Komisija negalėjo atskleisti intervalų nustatymo metodo, nes tai leistų subjektams naudojantis intervalais nustatyti tikslius skaičius.

(145)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug [15 000–18 000] tonų. Sąjungos gamybą Komisija nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę – pavyzdžiui, skundo pateikėjo pateikta informacija, skunde pateiktais skaičiavimais ir Eurostato statistiniais duomenimis. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjas buvo vienintelis bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas, kuris tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje pagamino [75–85] % viso panašaus produkto.

(146)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi visu Sąjungos pramonės plieninių išgaubtų profilių pardavimu Sąjungoje, pridėjus importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Importo apskaičiavimo metodika išsamiai paaiškinta 4.3.2 skirsnyje.

(147)

Kaip taip pat paaiškinta 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo trys Sąjungos gamintojai: „Losal“ (skundo pateikėjas), „Olifer“ ir „Laminorul“. Atliekant tyrimą „Olifer“ nebendradarbiavo, o „Laminorul“ 2019 m. paskelbė bankrotą. Todėl „Olifer“ ir „Laminorul“ pardavimo Sąjungoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo grindžiama skunde pateiktais skaičiavimais (57). „Laminorul“ nagrinėjamuoju laikotarpiu plieninius išgaubtus profilius Sąjungoje pardavinėjo tik 2019 ir 2020 m., o tai sudarė atitinkamai apie [18–22] % ir [4–7] % viso Sąjungos pramonės tais metais parduoto tiriamojo produkto kiekio. Kalbant apie pardavimą 2021 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, visi Sąjungos pramonės parduoti produktai buvo laikomi tiriamuoju produktu. Ankstesniais metais laikyta, kad 75 % „Laminorul“ pardavimo sudarė tiriamasis produktas, o likę 25 % pardavimo buvo susiję su platesniais plieniniais išgaubtais profiliais, kurie neatitiko produkto apibrėžties. Komisija laikėsi nuomonės, kad remiantis šiomis prielaidomis, grindžiamomis skundo pateikėjo žiniomis apie rinką, buvo nustatytas pagrįstas įvertis, reikalingas Sąjungos suvartojimui apskaičiuoti. Skundo pateikėjo pardavimo apimtis buvo nurodyta jo klausimyno atsakymuose ir iš karto patikrinta.

(148)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(149)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 32 %. 2020 m. suvartojimas iš pradžių labai sumažėjo (–40 %), o kitais metais jis vėl šiek tiek padidėjo. Sumažėjimas 2020 m. sutapo su metais, kai Sąjunga labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, ir jį daugiausia galima paaiškinti tuo, kad buvo laikinai uždarytos plieninių išgaubtų profilių gamintojų ir naudotojų gamyklos. Be to, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, plieniniai išgaubti profiliai pirmiausia naudojami laivų statybos pramonėje. Sąjungoje didžioji nagrinėjamojo produkto dalis naudojama kruiziniams laivams ir kitiems prabangiems laivams, taip pat kariniams laivams statyti. Viena iš COVID-19 pandemijos pasekmių buvo prabangių laivų užsakymų ir gamybos sulėtėjimas, o tai turėjo didelį poveikį plieninių išgaubtų profilių gamybai. Nors nuo 2020 m. suvartojimas padidėjo, jis vis dar neatitinka iki pandemijos buvusio lygio.

(150)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės plieninių išgaubtų profilių importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(151)

Nustatytas su importu iš KLR ir Turkijos susijusio dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Rinkos dalys tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai sudarė [4,0–6,0] % ir [53,0–58,0] %.

(152)

Dempingo kaina iš Kinijos ir Turkijos importuojamo produkto ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Konkrečiau kalbant, importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamais plieniniais išgaubtais profiliais, nes jie turi atitikti tuos pačius techninius standartus ir turi būti sertifikuojami tų pačių institucijų, taip užtikrinant, kad šie produktai atitinka numatytą galutinę paskirtį. Plieniniai išgaubti profiliai iš visų šaltinių parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams. Laivų statytojai tuos pačius plieninius išgaubtus profilius naudoja tais pačiais tikslais ir juos diferencijuoja tik pagal techninius produkto aspektus (pvz., plotį, ilgį, plieno rūšį ir kt.), o ne pagal produkto kilmę.

(153)

Taigi tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš Kinijos ir Turkijos nagrinėtas bendrai.

(154)

Komisija importo iš Kinijos ir Turkijos apimtį nustatė remdamasi patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis. Buvo laikoma, kad patikrinti šių gamintojų duomenys yra tikslesni nei Eurostato duomenys, nes Eurostatas praneša apie visus pagal plieninių išgaubtų profilių KN kodą importuojamus produktus. Šis kodas taip pat apima plieninius išgaubtus profilius, kurių matmenys neatitinka šio tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

(155)

Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis bendro Sąjungos suvartojimo dalimi, tenkančia šiam importui. Kaip paaiškinta 146 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės plieninių išgaubtų profilių pardavimu Sąjungoje, pridėjus visą importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Kaip parodyta 3 lentelėje, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis buvo nustatyta remiantis Eurostato duomenimis. Siekdama įvertinti, kuri šio importo dalis buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu, Komisija rėmėsi skundo C.1.1.1 skirsnyje paaiškintomis prielaidomis. Skundo pateikėjas apskaičiavo, kad 2019 ir 2020 m. 25 % importo iš Jungtinės Karalystės buvo susiję su tiriamuoju produktu, o kitais metais, kai žinomas Jungtinės Karalystės gamintojas išplėtė plieninių išgaubtų profilių produktų asortimentą, – 45 %. Skundo pateikėjas taip pat apskaičiavo, kad 75 % importo iš visų kitų šalių buvo susiję su tiriamuoju produktu. Remdamasi turima informacija, Komisija šias prielaidas laikė pagrįstu importuoto tiriamojo produkto kiekio įverčiu.

(156)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(157)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis nuo 2019 m. iki TL pabaigos sumažėjo 30 %, 2020 m. smarkiai sumažėjo, o vėliau iki tiriamojo laikotarpio iš dalies padidėjo. Tuo pačiu metu jo rinkos dalis padidėjo 4 %. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties sumažėjimas sutapo su Sąjungos suvartojimo sumažėjimu 32 % per tą patį laikotarpį, kaip paaiškinta 149 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi nagrinėjamosios šalys mažėjant suvartojimui sugebėjo išlaikyti ir net padidinti savo rinkos dalį, šis rinkos dalies padidėjimas turėjo neigiamą poveikį kitiems rinkos dalyviams, visų pirma Sąjungos pramonei. Tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis, palyginti su 2021 m., vėl sumažėjo aštuoniais procentais, tačiau ji vis tiek išliko didesnė nei jų rinkos dalis 2019 m. Šis nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies sumažėjimas daugiausia buvo susijęs su tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjusiu skundo pateikėjo pardavimu vienam svarbiam klientui. Tačiau iš Komisijos turimos informacijos nematyti, kad šis padidėjimas būtų buvęs struktūrinis arba kad ši tendencija išliks ir pasibaigus tiriamajam laikotarpiui.

(158)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis ir atsižvelgdama į importo apimties nustatymą, kaip paaiškinta 154–155 konstatuojamosiose dalyse. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos bendradarbiaujančio gamintojo pateiktais duomenimis

(159)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina (EUR už toną)

(160)

Kinijos ir Turkijos importo kainos padidėjo atitinkamai 33 % ir 39 %. Šį padidėjimą daugiausia lėmė žaliavų ir energijos kainų padidėjimas po COVID-19 pandemijos, o neseniai tiriamuoju laikotarpiu – besitęsiantis karas Ukrainoje. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pardavimo kainos padidėjo dar daugiau – 46 %.

(161)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(162)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš Kinijos ir Turkijos į Sąjungos rinką skirtumas buvo atitinkamai 6,5 % ir 11,1 %.

(163)

Be to, Komisija nustatė, kad buvo vykdomas kainų smukdymas. Iš tiesų, kaip parodyta 8 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pardavinėjo mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Dėl didelio spaudimo kainoms, atsiradusio dėl importo mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonė neturėjo galimybės didinti pardavimo kainas ir taip dirbti pelningai, todėl per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo patiriami nuostoliai. Visų pirma Komisija nustatė, kad priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis Kinijos atveju siekė 21,7 %, o Turkijos – 30,0 %.

(164)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(165)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde pateiktais duomenimis ir patikrintais bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo duomenimis. Šie duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino ir pardavinėjo nagrinėjamąjį produktą Sąjungos rinkoje. Kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo trys Sąjungos gamintojai, iš kurių per tiriamąjį laikotarpį išliko tik du, nes „Laminorul“ bankrutavo. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški visos Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai, visų pirma dėl to, kad bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas tiriamuoju laikotarpiu pagamino daugiau nei 75 % visos Sąjungos produkcijos.

(166)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(167)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(168)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo. Taip iš dalies atsitiko dėl minėto „Laminorul“ bankroto, tačiau dviejų likusių bendrovių gamybos apimtis 2020 m. taip pat smarkiai sumažėjo (58). Nors vėlesniais metais gamybos apimtis vėl padidėjo, per TL gamybos apimtis vis tiek buvo gerokai mažesnė nei 2019 m. Šis sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat atitinka tais pačiais metais pastebėtą Sąjungos suvartojimo sumažėjimą.

(170)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai taip pat sumažėjo dėl „Laminorul“ bankroto. Dviejų likusių bendrovių gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilūs. Tačiau pajėgumų naudojimo koeficientas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %, palyginti su 2020 m. įvykusiu staigiu sumažėjimu dėl suvartojimo ir susijusios gamybos apimties sumažėjimo po COVID-19 pandemijos, kaip paaiškinta 149 konstatuojamojoje dalyje. Likusių dviejų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientas nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio dar labiau sumažėjo (59).

(171)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(172)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 38 %, 2020 m. ši dalis sumažėjo smarkiai, o vėliau iki tiriamojo laikotarpio iš dalies padidėjo. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 9 %. Ši pardavimo apimties mažėjimo tendencija, nors ir šiek tiek mažesnė, taip pat pastebima vertinant tik dvi likusias bendroves, nors 2021 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jos atgavo tam tikrą rinkos dalį (60). 2020 m. sumažėjusi rinkos dalis ir Sąjungos pardavimo apimtis sutapo su „Laminorul“ bankrotu. Nors Sąjungos suvartojimas, importas ir pardavimo apimtis 2020 m. sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos poveikio, kaip paaiškinta 149 konstatuojamojoje dalyje, dalis anksčiau „Laminorul“ priskirtos pardavimo apimties buvo pakeista importu, o ne kitų Sąjungos gamintojų pardavimu. Tai akivaizdžiai pastebima vertinant 3 ir 6 lentelių duomenis, iš kurių matyti, kad 2020 m. Kinijos ir Turkijos rinkos dalis padidėjo, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo. Nuo 2020 m. Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti dalį prarastos rinkos dalies, tačiau nepasiekė iki 2020 m. buvusio lygio.

(173)

Kaip paaiškinta 169 ir 170 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, todėl padidėjo pastoviosios gamybos vieneto sąnaudos. 2020 m. taip pat gerokai sumažėjo plieninių išgaubtų profilių paklausa, o iki tiriamojo laikotarpio ji šiek tiek atsigavo. Mažėjant suvartojimui, Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo apimties dalį ir rinkos dalį. Dalį pardavimo apimties ir rinkos dalies Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti tik dėl savo pardavimo kainų, kurios nuolat buvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje. Todėl Sąjungos pramonės augimo perspektyvos taip pat pablogėjo.

(174)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(175)

Užimtumas šiame sektoriuje kito panašiai, kaip gamyba ir suvartojimas Sąjungos rinkoje, o per nagrinėjamąjį laikotarpį jis labai sumažėjo (48 %). Taip daugiausia lėmė „Laminorul“ bankrotas, tačiau skundo pateikėjo užimtumas taip pat sumažėjo, nors vėliau, iki tiriamojo laikotarpio, jis šiek tiek atsigavo, lyginant su 2020 m. nustatytu žemiausiu tašku (62). Šis sumažėjimas atitiko Sąjungos suvartojimo mažėjimo tendenciją 2020 m. ir ribotą suvartojimo padidėjimą iki tiriamojo laikotarpio.

(176)

Tuo pačiu metu našumas nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 15 %. Tačiau šiam skaičiui įtakos turėjo tai, kad 2019 m. „Laminorul“ atleido didelę dalį savo darbuotojų, bet 2019 m. ir, kiek mažiau, 2020 m. dar vykdė prekybą. Kitų dviejų Sąjungos gamintojų našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo (63). Mažėjantis kitų dviejų Sąjungos gamintojų našumas rodo, kad padidėjo darbo sąnaudos vienai pagamintų plieninių išgaubtų profilių tonai.

(177)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(178)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(179)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(180)

Vidutinės bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 46 %, o vieneto gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo šiek tiek mažiau – 41 %. Tačiau visą nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo kainos nuolat buvo mažesnės už vidutines gamybos sąnaudas. Tai reiškė, kad Sąjungos gamintojas negalėjo padidinti pardavimo kainų iki tokio lygio, kad būtų galima padengti padidėjusias gamybos sąnaudas.

(181)

Panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas arba preliminariosiomis sutartimis su pirkėjais, kuriose nustatytas kiekis ir kainos kitam laikotarpiui (nuo vienų metų iki kelių mėnesių), arba kotiruotėmis ir momentinėmis kainomis. Todėl iš naujo derėdamasis dėl sutarčių arba siūlydamas kotiruotes bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas galėjo padidinti pardavimo kainas atsižvelgdamas į tai, kad padidėjo žaliavų ir energijos kainos. Tačiau jis nesugebėjo pardavimo kainas padidinti tiek, kiek reikėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes dėl importo, kurio apimtis ir toliau buvo didelė, buvo daromas spaudimas kainoms. Dėl to, kaip paaiškinta 4.4.3.4 skirsnyje, bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nuolat patyrė nuostolių.

(182)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(183)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %. Tai buvo susiję su darbuotojų skaičiaus sumažėjimu, nors pastoviosios sąnaudos panašiai nesumažėjo.

(184)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(185)

Atsargos pirmiausia sumažėjo 18 % 2020 m., o per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį jų kiekis padidėjo ir pasiekė 17 % didesnį lygį, palyginti su 2019 m. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo ir sudarė 16–19 % metinės gamybos. Tokia padėtis darė neigiamą poveikį bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo finansinei padėčiai.

(186)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(187)

Komisija bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui nagrinėjamuoju laikotarpiu pavyko sumažinti nuostolius, tačiau visą tą laikotarpį jis veikė nuostolingai. Tai, kad jis sumažino savo nuostolius tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, daugiausia lėmė išaugusios jo galimybės pritaikyti komercinę strategiją, iš naujo derėtis ir pritaikyti savo kainas prie padidėjusių energijos ir žaliavų sąnaudų. Tačiau dėl tebesitęsiančio importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį net sugebėjo padidinti jau ir taip didelę rinkos dalį, kainų spaudimo, bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas negalėjo atspindėti visų sąnaudų savo pirkėjams taikytose kainose.

(188)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija iki tiriamojo laikotarpio mažėjo, 2020 ir 2021 m. pinigų srautas buvo neigiamas, o tiriamuoju laikotarpiu jis vėl padidėjo, taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį grynasis pinigų srautas iš viso sumažėjo 96 %. Ši neigiama tendencija parodė, kad bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas patyrė sunkumų siekdamas pats finansuoti savo veiklą, o tai dar kartą rodo, kad jo finansinė padėtis pablogėjo.

(189)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nuolat investavo, siekdamas pagerinti savo gamybos įrenginių efektyvumą, pavyzdžiui, įsigydamas naujas šratasraučio valymo ir dažymo mašinas, kad šias gamybos proceso dalis, kurios anksčiau buvo perduodamos subrangos būdu, būtų galima vykdyti bendrovėje, taip padidinant veiksmingumą ir sutrumpinant pasirengimo terminus. Tačiau dėl nuolat nuostolingos padėties jo galimybės investuoti buvo ribotos. Be to, investicijų grąža, nors ir didėjusi per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, visą laikotarpį išliko neigiama. Todėl bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nesugebėjo gauti pakankamai pelno, kad padengtų savo investicijas.

(190)

Neigiama finansinė padėtis turėjo įtakos bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pajėgumui padidinti kapitalą. Nuolatiniai nuostoliai ir grynasis pinigų srautas kėlė didelį susirūpinimą dėl šio gamintojo likvidumo ir jo pajėgumo padidinti kapitalą pagrindinei veiklai ir reikalingoms investicijoms finansuoti.

(191)

Visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonei buvo daroma žala. Tuo laikotarpiu nuolat nuostolinga Sąjungos pramonės padėtis sutapo su didele importo iš nagrinėjamųjų šalių kainomis, kurios buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, apimtimi. Kaip aptarta 4.3.3 skirsnyje, dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai mažinamos ir smukdomos.

(192)

Per bendro Sąjungos suvartojimo sumažėjimo laikotarpį ir šiek tiek atsigavus po pradinio didelio plieninių išgaubtų profilių pardavimo Sąjungoje sumažėjimo 2020 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties padidėjimas viršijo Sąjungos pardavimo Sąjungos rinkoje apimties padidėjimą. Iš pradžių sumažėjusi 35 % 2020 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo iki 70 % 2019 m. importo apimties. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš pradžių sumažėjo 53 %, o vėliau padidėjo iki 62 % 2019 m. pardavimo apimties.

(193)

Tuo pačiu metu padidėjo tiek Sąjungos pramonės, tiek dviejų nagrinėjamųjų šalių pardavimo kainos. Tačiau, kadangi Sąjungos pramonė nuolat negalėjo padidinti savo kainų lygio, kad galėtų pasiekti pelningą padėtį, padidėjo Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių kainų skirtumas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos kainos padidėjo 46 %, importo iš KLR kainos padidėjo 33 %, o importo iš Turkijos kainos – 39 %. Tai reiškia, kad, nepaisant padidėjusių importo ir Sąjungos pardavimo kainų, importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių kainos darė vis didesnį spaudimą Sąjungos pramonės pardavimo kainoms. Todėl, nors Sąjungos pramonė buvo priversta toliau pardavinėti nuostolingai, nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio ji prarado dalį rinkos nagrinėjamųjų šalių naudai. Nors tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko atgauti tam tikrą prarastą rinkos dalį, ji nepasiekė 2019 m. lygio. Kaip paaiškinta 157 konstatuojamojoje dalyje, rinkos dalies padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu buvo ne struktūrinio pobūdžio, o daugiausia susijęs su laikinu konkretaus kliento užsakymų pagausėjimu.

(194)

Beveik visų žalos rodiklių bendra tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir rinkos dalies pablogėjo gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas. Iš pradžių 2020 m. rodiklių raida buvo neigiama, daugiausia dėl COVID-19 pandemijos ir „Laminorul“ bankroto, kaip paaiškinta 149, 160, 170 ir 172 konstatuojamosiose dalyse. Nuo 2020 m. Sąjunga sugebėjo tam tikru mastu atsigauti, nes po COVID-19 pandemijos vėl padidėjo plieninių išgaubtų profilių paklausa ir Sąjungos suvartojimas. Tačiau, nepaisant to, kad žalos rodikliai nuo 2020 m. pagerėjo, tiriamuoju laikotarpiu jie vis dar buvo gerokai mažesni už iki 2020 m. buvusius rodiklius. Dėl tebesitęsiančio importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių dideliais kiekiais ir rinkos dalies, kurios kaina buvo mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti stabilią ir pelningą finansinę padėtį.

(195)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynosios investicijos sumažėjo 36 %, o investicijų grąža išliko neigiama. Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai kito, o nuo 2020 m. iš esmės buvo neigiamas arba beveik lygus nuliui. Tai turėjo įtakos Sąjungos pramonės galimybėms savarankiškai finansuoti savo veiklą.

(196)

Per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičius sumažėjo 48 %, daugiausia dėl 2020 m. įvykusio „Laminorul“ bankroto, tačiau panaši mažėjimo tendencija buvo pastebima ir kitų Sąjungos gamintojų atvejais. Taip pat sumažėjo našumas (neatsižvelgiant į „Laminorul“ parduotus kiekius, kaip paaiškinta 176 konstatuojamojoje dalyje), todėl padidėjo darbo sąnaudos vienai plieninių išgaubtų profilių tonai.

(197)

Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu ekonominiai rodikliai, kaip antai pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža, buvo neigiami. Tai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti veiklą, atlikti būtinas investicijas ir pritraukti kapitalo, taigi trukdė jai augti ir net kėlė grėsmę jos išlikimui.

(198)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(199)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai buvo importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, COVID-19 pandemija, turėjusi poveikį Sąjungos suvartojimui, energijos kainų padidėjimas ir tariamai nepakankamas produktų įvairinimas.

(200)

Komisija išnagrinėjo importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties raidą ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(201)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo 30 %. Šis sumažėjimas, kaip paaiškinta 157 konstatuojamojoje dalyje, sutapo su panašiu Sąjungos suvartojimo sumažėjimu, kurį daugiausia lėmė COVID-19 pandemija ir dėl to sumažėjusi laivų statybos ir susijusių gamybos išteklių, kaip antai plieninių išgaubtų profilių paklausa. Tačiau, kaip paaiškinta 192–193 konstatuojamosiose dalyse, pastebėtas importo apimties padidėjimas po 2020 m. buvo didesnis už Sąjungos pardavimo apimties padidėjimą per tą patį laikotarpį.

(202)

2020 m. Sąjungos pramonė prarado dalį rinkos, daugiausia dėl „Laminorul“ žlugimo. Kaip parodyta 3 ir 6 lentelėse, anksčiau „Laminorul“ priklausiusi rinkos dalis iš dalies atiteko Turkijai ir Kinijai. Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis 2019–2021 m. nuolat didėjo. Tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamosios šalys Sąjungos pramonės naudai vėl prarado dalį rinkos, kurią jos buvo perėmusios ankstesniais metais. Tačiau, nors Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti dalį 2020 m. prarastos rinkos dalies, ji dar nepasiekė iki 2020 m. buvusio lygio. Importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo [54,1–61,1] % 2019 m. iki [57,0–64,0] % per TL, t. y. padidėjo 4 %, o Sąjungos pramonė per tą patį laikotarpį dalį rinkos prarado. Todėl importas dempingo kaina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, labai padidėjo.

(203)

Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį šis importas buvo vykdomas gerokai mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti kainas, siekdama iš dalies padengti padidėjusias žaliavų ir gamybos išteklių kainas, ji negalėjo padidinti savo kainų tiek, kiek tai buvo būtina gamybos sąnaudoms padengti. Be to, nors importo iš Kinijos ir Turkijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo, jos buvo šiek tiek mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos, pradedant nuo žemesnio kainų lygio. Iš tiesų vidutinė importo iš Kinijos ir Turkijos kaina per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nuolat mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(204)

Spaudimas kainoms, patiriamas dėl importo mažomis kainomis iš Kinijos ir iš Turkijos, reiškė, kad Sąjungos pramonė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vadovautis tomis nustatytomis kainomis ir bandyti atgauti dalį pardavimo apimties, kurią ji prarado 2020 m., kai buvo sumažėjęs suvartojimas ir padidėjo gamybos sąnaudos. Nors Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu po 2020 m. pavyko padidinti pardavimo apimtį iki 62 % 2019 m. buvusio lygio, ji negalėjo pardavimo apimties padidinti tiek, kiek padidėjo Sąjungos suvartojimas (kuris tiriamuoju laikotarpiu siekė 68 % 2019 m. lygio) ir atsižvelgiant į importą iš nagrinėjamųjų šalių (70 % 2019 m. lygio). Dėl to bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat patyrė nuostolių. Tuo pačiu laikotarpiu kiti finansiniai rodikliai, kaip antai investicijų grąža ir pinigų srautas, taip pat buvo neigiami. Nors investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo, ji visą laiką nuolat buvo neigiama, o pinigų srautas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo tik iki 4 % 2019 m. buvusio lygio.

(205)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su didele importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtimi. Mažėjant rinkai, padidėjusi importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis kartu su mažomis vidutinėmis pardavimo kainomis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Nors iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė sugebėjo tam tikru mastu atsigauti po to, kai 2020 m. jos pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, dėl padidėjusio nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonė negalėjo pakankamai padidinti pardavimo kainų, kad būtų galima visiškai padengti smarkiai padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl dėl importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių kainos buvo smukdomos.

(206)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Tokia žala darė poveikį ir pardavimo apimčiai, ir kainoms.

(207)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(208)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vienintelė kita trečioji šalis, iš kurios į Sąjungą buvo importuojama daug plieninių išgaubtų profilių, buvo Jungtinė Karalystė. Tačiau Jungtinėje Karalystėje gaminami plieniniai išgaubti profiliai tik iš dalies galėjo būti laikomi tiriamuoju produktu. Bendrovė „British Steel“, vienintelis žinomas plieninių išgaubtų profilių gamintojas Jungtinėje Karalystėje, nuo 2019 m. gamino tik ne mažiau kaip 200 mm pločio plieninius išgaubtus profilius, nuo 2020 m. – ne mažiau kaip 180 mm pločio plieninius išgaubtus profilius, o šiuo metu taip pat gamina ne mažiau kaip 160 mm plieninius išgaubtus profilius (64). Kaip paaiškinta 154 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato sukaupta statistinė informacija apie plieninius išgaubtus profilius nagrinėjamuoju laikotarpiu yra susijusi su visų dydžių plieniniais išgaubtais profiliais, o ne tik su tiriamuoju produktu. Remdamasi skunde pateikta informacija, Komisija apskaičiavo Eurostato užfiksuoto importo kiekio dalį, susijusią su nagrinėjamuoju produktu skirtingais metais.

(209)

Kaip nurodyta 157 ir 172 konstatuojamosiose dalyse, 2020 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtis gerokai sumažėjo, o vėlesniais metais ši apimtis iš dalies padidėjo. Tuo pat metu importas iš Jungtinės Karalystės 2020 m. padidėjo 40 %, 2021 m. jis sumažėjo vos iki pusės 2019 m. buvusios apimties ir vėl padidėjo iki 16 %, palyginti su 2019 m. buvusia apimtimi. Bendradarbiaujantis naudotojas paaiškino, kad Jungtinės Karalystės gamintojas plieninius išgaubtus profilius gamina (ir eksportuoja) nereguliariai ir tik tada, kai nepaskirsto savo gamybos pajėgumų kitiems produktams.

(210)

Pastebėtas importo iš Jungtinės Karalystės apimties padidėjimas ir sumažėjimas nesutapo su tuo pačiu metu sumažėjusiu ir padidėjusiu importu iš nagrinėjamųjų šalių arba Sąjungos pramonės pardavimu. Be to, tiriamuoju laikotarpiu importo iš Jungtinės Karalystės kainos buvo gerokai didesnės už plieninių išgaubtų profilių importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas ir buvo panašios į Sąjungos pramonės kainas.

(211)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į didelę importo iš nagrinėjamųjų šalių mažomis kainomis apimtį, palyginti su importo iš kitų trečiųjų šalių apimtimi, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių nesusilpnėjo.

(212)

Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai

(213)

Sąjungos pramonės eksportas nuo 2019 m. nuolat mažėjo ir tiriamuoju laikotarpiu buvo visai nereikšmingas. Sąjungos pramonė nurodė, kad šio sumažėjimo priežastis buvo suvartojimo sumažėjimas visame pasaulyje po COVID-19 pandemijos, taip pat visų pirma konkurencija dėl Turkijos eksporto mažomis kainomis, kuri vyko ne tik vidaus rinkoje, bet ir trečiųjų šalių rinkose.

(214)

Eksportas sudarė tik nedidelę viso Sąjungos pramonės pardavimo dalį – 2019 m. jis sudarė [5–9] % Sąjungos pramonės gamybos, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki [3–1] %. Todėl, nors eksporto veiklos rezultatų sumažėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, kaip savo pastabose dėl inicijavimo taip pat teigė Turkijos Vyriausybė, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į didelę Sąjungos pardavimo dalį, palyginti su pardavimu eksportui per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, dėl šio pardavimo eksportui sumažėjimo importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(215)

Savo pastabose dėl inicijavimo Turkijos Vyriausybė, „Özkan“ ir „Fincantieri“ nurodė, kad COVID-19 pandemija ir tuo pačiu metu sumažėjęs suvartojimas prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos arba ją sukėlė. Kaip parodyta 2 lentelėje, plieninių išgaubtų profilių suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 32 %, o tai iš tiesų buvo daugiausia susiję su COVID-19 pandemija, kaip nurodyta 149 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tuo pačiu metu Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo dar 38 %. Be to, žalinga padėtis, susidariusi dėl didelės apimties importo mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis, egzistavo jau 2019 m., o COVID-19 pandemijos poveikis prasidėjo tik nuo 2020 m. Todėl COVID-19 pandemija ir dėl jos sumažėjęs plieninių išgaubtų profilių suvartojimas Sąjungoje 2020 m. turėtų būti laikomi sunkinančiais veiksniais, o ne Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastimi.

(216)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl Sąjungos suvartojimo raidos importo dempingo kaina ir žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė, priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(217)

Turkijos Vyriausybė teigė, kad skundo pateikėjo žalingai padėčiai poveikį padarė energijos kainų padidėjimas nuo 2021 m. pabaigos ir visų pirma 2022 m. Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, ir kad jis neturėtų būti siejamas su importu iš nagrinėjamųjų šalių.

(218)

Tačiau, kaip parodyta 8 lentelėje, nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti pardavimo kainas nuo [1 000–1 150] EUR iki [1 200–1 400] EUR. Šis padidėjimas maždaug 24 % viršijo gamybos sąnaudų padidėjimą per tą patį laikotarpį, o tai rodo, kad padidėjusias sąnaudas arba energijos kainas būtų galima perkelti pirkėjams. Nepaisant to, dėl tolesnio importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė vis tiek negalėjo padidinti pardavimo kainų, siekdama padengti visas savo gamybos sąnaudas.

(219)

Kaip paaiškinta 163, 180 ir 181 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė visą nagrinėjamąjį laikotarpį negalėjo koreguoti savo pardavimo kainų. Kadangi ši tendencija buvo stebima ilgą laiką, jos negalima paaiškinti vien tik energijos sąnaudų padidėjimu tiriamuoju laikotarpiu. Šis negalėjimas koreguoti pardavimo kainų sutampa su padidėjusiu importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies, dėl kurio dideliu mastu verčiant parduoti mažesnėmis kainomis buvo smukdoma Sąjungos pramonės pardavimo kaina, o Sąjungos pramonė negalėjo dirbti pelningai.

(220)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad vien tik energijos kainų raida negalėjo būti Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis.

(221)

„Özkan“ tvirtino, kad žala Sąjungos pramonei iš dalies buvo padaryta dėl to, kad laivų statybos sektoriuje įprasta pirkti įvairių dydžių ir rūšių plieninius išgaubtus profilius konkrečiam projektui iš vieno ir to paties pardavėjo, nes taip juos galima lengviau atsekti. Kadangi Sąjungos pramonė gamino tik plieninius išgaubtus profilius, kurių plotis yra iki 204 mm, „Özkan“ teigimu, ji neturėjo konkurencinio pranašumo, kurį turėjo „Özkan“, gaminanti įvairaus dydžio plieninius išgaubtus profilius.

(222)

Tačiau Komisija nerado įrodymų dėl tariamos laivų statytojų praktikos pirkti visus plieninius išgaubtus profiliu iš vieno šaltinio, o „Özkan“ tokių įrodymų taip pat nepateikė. Priešingai, bendradarbiaujantis naudotojas ir nesusijęs importuotojas pateikė pastabų, kuriose nurodė, kad būtina turėti įvairius tiekimo šaltinius, o ne pasikliauti tik vienu tiekėju. Naudotojas taip pat nurodė, kad jis paprastai pirko plieninius išgaubtus profilius kaip atsargas, siekdamas užtikrinti, kad visus tokio pat dydžio plieninius išgaubtus profilius būtų galima naudoti pakaitomis, nepriklausomai nuo jų šaltinio, ir kad pirkimo jis nesiejo su konkrečiais projektais.

(223)

Be to, Sąjungos pramonė pastaraisiais metais investavo į produktų įvairinimą, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidindama plieninių išgaubtų profilių dydį. Šiuo atžvilgiu „Fincantieri“ savo pastabose atkreipė dėmesį į skundo ištrauką, kurioje skundo pateikėjas nurodė, kad „pigiau gaminti išgaubtus profilius, kurių nominalus plotis yra iki 180 mm“. Todėl „Fincantieri“ suabejojo skundo pateikėjo sprendimu investuoti į didesnio dydžio išgaubtų profilių gamybą ir teigė, kad šis sprendimas prisidėjo prie mažo Sąjungos pramonės pelningumo.

(224)

Tačiau, priešingai, nei nurodyta pirmiau, išnagrinėjus tiek skundo, tiek patikrintus skundo pateikėjo duomenis nustatyta, kad didesnio dydžio plieninių išgaubtų profilių gamyba yra ekonomiškesnė, nes tokiu atveju reikia mažiau valcavimo, ir ji yra taip pat efektyvesnė laiko atžvilgiu. Skundo 1.3 punkte bendrovė taip pat nurodė, kad „kuo mažesnis išgaubtas profilis, tuo didesnė jo kaina“. Tai reikštų, kad Sąjungos pramonės įvairinimo strategija praeityje turėjo teigiamą poveikį jos pelningumui ir neprisidėjo prie patirtos žalos.

(225)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad tariamas nepakankamas Sąjungos pramonės plieninių išgaubtų profilių įvairinimas nebuvo toks žymus, kad dėl jo būtų sumažėjęs importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(226)

Nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės finansinė padėtis apskritai blogėjo. Šis pablogėjimas buvo ypač pastebimas 2020 m., o vėliau iki tiriamojo laikotarpio padėtis šiek tiek pagerėjo. Tačiau nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonė vis dar dirbo nuostolingai ir vis tiek negalėjo pasiekti lygio, buvusio iki 2020 m. Šios neigiamos aplinkybės sutapo su padidėjusia plieninių išgaubtų profilių importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalimi, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, bet mažiau nei Sąjungos pramonės rinkos dalis, kaip minėta 5.1 skirsnyje.

(227)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatų, COVID-19 pandemijos, padariusios poveikį Sąjungos suvartojimui, padidėjusių energijos kainų ir tariamai nepakankamo produktų įvairinimo poveikis neigiamai Sąjungos pramonės gamybos apimties, pardavimo kainų ir pelningumo raidai buvo tik nedidelis.

(228)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kitų veiksnių, vertinamų tiek atskirai, tiek kartu, nepakako, kad dėl jų būtų sumažėjęs priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos.

(229)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(230)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(231)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamųjų šalių, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(232)

Bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį veikė nuostolingai. Skundo pateikėjas pasiūlė nustatyti 7,4 % tikslinį pelną, grindžiamą pelnu, kurį 2019 m. jis gavo už kitų rūšių produktus. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad kitos produktų rūšys buvo susijusios su automobilių vyriais ir specialios paskirties profiliais, kurie yra brangesni, sudėtingesni ir gaminami pagal konkrečius pirkėjų nurodymus. Todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį buvo preliminariai nustatytas 6 % pelno dydis.

(233)

Tuo remiantis nežalinga kaina yra [1 300] – [1 600] EUR už vieną plieninių išgaubtų profilių toną, apskaičiuota prie bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus pirmiau minėtą 6 % pelno dydį.

(234)

Tuomet, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(235)

Žalos pašalinimo lygis visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir šių bendrovių dempingo skirtumas (žr. 120 konstatuojamąją dalį dėl KLR ir 141 konstatuojamąją dalį dėl Turkijos).

(236)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(237)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(238)

Sąjungoje veikia dvi bendrovės, gaminančios plieninius išgaubtus profilius. Šiose bendrovėse tiesiogiai dirba [130–160] darbuotojų ir jos yra įsikūrusios Ispanijoje ir Italijoje. 2019 m. Rumunijoje veikė dar vienas Sąjungos gamintojas. Todėl 2019 m. bendras tiesiogiai plieninių išgaubtų profilių sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis už darbuotojų skaičių tiriamuoju laikotarpiu.

(239)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina per tiriamąjį laikotarpį buvo padaryta materialinė žala. Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti savo rinkos dalį, padidinti gamybą, pajėgumų naudojimą ir kainas iki tvaraus lygio ir padidinti pelningumą iki tokio lygio, kokio tikimasi įprastomis konkurencijos sąlygomis. Dėl to Sąjungos pramonės vėl taptų tvari ir ateityje ji galėtų investuoti.

(240)

Nenustačius priemonių veikiausiai dar labiau sumažėtų rinkos dalis ir toliau mažėtų pelningumas, kuris per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jau ir taip buvo neigiamas. Dėl to gali būti uždarytos gamybos įmonės ir atleisti darbuotojai, o tai gali sukelti pavojų Sąjungos pramonės gyvybingumui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra likę tik du Sąjungos gamintojai, ir jie abu yra mažosios ir vidutinės įmonės.

(241)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(242)

Atliekant tyrimą apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas – bendrovė „Baglietto“. Deja, nepaisant keletą kartų taisytų klausimyno atsakymų, neišsamios informacijos, įskaitant aprašomąją atsakymo dalį, kiekis buvo toks, kad atsakymas buvo pernelyg nepakankamas, kad jį būtų buvę galima priimti atliekant tyrimą. Importuotojas sutiko vietoj to pateikti pastabų dėl žalos ir Sąjungos interesų. Savo pastabose „Baglietto“ nepritarė dėl antidempingo priemonių, nes, bendrovės teigimu, tokiomis priemonėmis būtų apribotas plieninių išgaubtų profilių prieinamumas Sąjungoje ir taip Sąjungos rinkoje galėtų būti iš esmės sukurta duopolinė arba monopolinė padėtis.

(243)

Apie save taip pat pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du naudotojai. Vieno naudotojo atsakymas buvo pernelyg nepakankamas, kad jį būtų galima priimti atliekant tyrimą, o naudotojo „Fincantieri“ atsakymas buvo priimtas ir iš karto patikrintas. Bendrovė „Fincantieri“ yra didžiausia Sąjungos laivų statybos bendrovė, todėl ji yra viena iš svarbiausių tiriamojo produkto naudotojų.

(244)

„Fincantieri“ visų pirma tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones rinka būtų beveik uždaryta importuojamų plieninių išgaubtų profilių atžvilgiu ir kiltų pavojus, kad atsiras pasiūlos, ypač 160–200 mm pločio plieninių išgaubtų profilių, kuriuos gamina tik vienas Sąjungos gamintojas, trūkumas. Antra, naudotojas teigė, kad nustačius priemones dar labiau sumažėtų prieinamumas Sąjungos rinkoje. „Fincantieri“ teigimu, Sąjungos pramonė neturi pakankamai pajėgumų, reikalingų patenkinti viso laivų statybos sektoriaus poreikius. Be to, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėlavo tiekti produktus ir buvo atsiradę logistinių problemų, dėl kurių „Fincantieri“ buvo priversta importuoti iš nagrinėjamųjų šalių. Trečia, „Fincantieri“ nurodė, kad be nagrinėjamųjų šalių nėra kitų patikimų alternatyvių plieninių išgaubtų profilių tiekėjų.

(245)

Be importuotojo ir naudotojo, Turkijos Vyriausybė taip pat teigė, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos rinkoje susidarytų monopolinė padėtis. Turkijos Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį į galiojančias apsaugos priemones, taikomas importuojamiems produktams iš plieno, įskaitant plieninius išgaubtus profilius, kuriomis, jos nuomone, Sąjungos pramonė jau yra pakankamai apsaugota.

(246)

Iš esmės visi pagrindiniai naudotojo, importuotojo ir Turkijos Vyriausybės pateikti argumentai buvo susiję su tuo, kad šalys baiminosi, jog nustačius antidempingo priemones gali pritrūkti pasiūlos ir kad Sąjungos rinkoje susidarys monopolinė padėtis. Tačiau antidempingo priemonių nustatymo tikslas ir numatomas poveikis niekada nėra užkirsti kelią importuoti trečiųjų šalių produktus į Sąjungos rinką. Šiomis priemonėmis siekiama pašalinti prekybą iškreipiantį žalingo dempingo poveikį ir taip atkurti konkurenciją bei vienodas sąlygas Sąjungos gamintojams. Tai, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė ne visu pajėgumu, rodo, kad Sąjungos gamintojai Sąjungos rinkoje galėjo parduoti daugiau plieninių išgaubtų profilių.

(247)

Be to, nebuvo jokių požymių, kad importuotojai ar naudotojai negalėtų absorbuoti kainų, kurios padidėtų nustačius antidempingo priemones. Išnagrinėjus „Baglietto“ pateiktą informaciją nebuvo galima nustatyti, ar importuotojai galėtų absorbuoti siūlomą antidempingo muitą.

(248)

Tačiau patikrinus bendradarbiaujančio naudotojo duomenis ir pareiškimus aiškiai nustatyta, kad dėl padidėjusių plieninių išgaubtų profilių kainų naudotojai žalos nepatirtų. Nagrinėjamųjų šalių kilmės plieniniai išgaubti profiliai tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 10 % visų naudotojo įsigytų plieninių išgaubtų profilių. Be to, plieninių išgaubtų profilių sąnaudos sudarė nedidelę visų „Fincantieri“ produktų, kuriuose naudojami plieniniai išgaubti profiliai, bendrų gamybos sąnaudų dalį (mažiau nei 0,5 %). Todėl tikėtina, kad bet koks padidėjusių plieninių išgaubtų profilių sąnaudų poveikis pakankamai dideliam „Fincantieri“ pelnui bus labai nedidelis.

(249)

Be to, kalbant apie galimą tiekimo šaltinių trūkumą, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, būtų daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės finansinei padėčiai ir dėl to du likę Sąjungos gamintojai galėtų peržiūrėti savo investavimo strategijas ir sutelkti dėmesį į kitas, šiuo metu pelningesnes gamybos linijas, o taip iš esmės būtų nutraukta plieninių išgaubtų profilių gamyba Sąjungoje.

(250)

Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos plieninių išgaubtų profilių importuotojai ir naudotojai taptų visiškai priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių, kurios, visų šalių teigimu, iš tikrųjų būtų tik Kinija ir Turkija. Siekiant nebūti priklausomiems nuo importo tik iš labai riboto skaičiaus trečiųjų šalių tiekėjų, būtina ir toliau įvairinti tiekimo šaltinius, įskaitant Sąjungoje esančius tiekimo šaltinius. Nustačius antidempingo muitus, kuriais būtų atkurta konkurencija ir sudarytos vienodos sąlygos Sąjungos gamintojams, būtų užtikrinamas įvairinimas ir galimybė pasirinkti tiekimo šaltinį, kaip prašė visos šalys.

(251)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tvirtinimai dėl galimai nepakankamo tiekimo šaltinių skaičiaus ir galimos duopolinės/monopolinės padėties buvo preliminariai atmesti.

(252)

Kaip minėta 245 konstatuojamojoje dalyje, Turkijos Vyriausybė pateikė papildomą argumentą, teigdama, kad Sąjungos pramonė jau yra apsaugota apsaugos priemonėmis, kurios šiuo metu taikomos produktams iš plieno, įskaitant plieninius išgaubtus profilius (65). Tačiau apsaugos priemonės yra laikinos ir jų loginis pagrindas bei tikslas skiriasi nuo antidempingo priemonių loginio pagrindo ir tikslo. Todėl šis su apsaugos priemonėmis susijęs tvirtinimas buvo preliminariai atmestas.

(253)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos ir Turkijos kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams neatitiktų Sąjungos interesų.

(254)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(255)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus (229–236 konstatuojamosios dalys). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(256)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(257)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(258)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(259)

Turkijos eksportuojantis gamintojas „Özkan Demir“ pateikė pastabą, kad pardavimo vidaus rinkoje kiekiai buvo klaidingai suapvalinti, todėl dempingo skirtumas buvo didesnis. Atlikusi analizę, Komisija priėmė šį tvirtinimą ir ištaisė klaidą remdamasi nesuapvalintais skaičiais. Dėl to laikinasis antidempingo skirtumas pasikeitė nuo 14,3 % iki 13,6 %.

(260)

Kinijos eksportuojantis gamintojas „Changshu Longteng“ taip pat pateikė pastabų, tačiau jos nebuvo susijusios su skaičiavimų tikslumu. Todėl šios pastabos bus nagrinėjamos galutiniame tyrimo etape.

(261)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(262)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,