1.   Siekiant kovoti su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai ir jų padariniais, šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

2.   Šiuo reglamentu įsteigiami:

3.   Vadovaujantis koncepcija „Viena sveikata“ ir sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką koncepcija, šio reglamento įgyvendinimas remiamas finansavimu atitinkamų Sąjungos programų ir priemonių lėšomis.

1.   Šis reglamentas taikomas visuomenės sveikatos priemonėms, kurių imamasi dėl šių didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai kategorijų:

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas užkrečiamųjų ligų ir susijusių specifinių sveikatos problemų epidemiologinei priežiūrai.

3.   Šio reglamento nuostatomis nedaromas poveikis kitų Sąjungos aktų, kuriais reglamentuojami konkretūs didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai stebėsenos ir ankstyvojo įspėjimo apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai bei koordinavimo, prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimo bei kovos su jomis koordinavimo aspektai, įskaitant specifinių prekių kokybės ir saugos standartų nustatymo priemones ir su konkrečia ekonomine veikla susijusias priemones, nuostatoms.

4.   Išskirtinėmis ekstremaliųjų situacijų aplinkybėmis valstybė narė ar Komisija gali prašyti, kad atsako į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, kurios nenurodytos 2 straipsnio 1 dalyje, veiksmai būtų koordinuojami SSK, kaip nurodyta 21 straipsnyje, jeigu laikoma, kad visuomenės sveikatos priemonės, kurių imtasi anksčiau, pasirodė esančios nepakankamos siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

5.   Komisija, palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis, užtikrina pagal šį reglamentą nustatytų mechanizmų bei struktūrų ir panašių tarptautiniu lygmeniu, Sąjungos lygmeniu ar pagal Euratomo sutartį nustatytų mechanizmų ir struktūrų, kurių veikla yra susijusi su didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai prevencijos, parengties joms ir atsako veiksmų planavimu, jų stebėsena, ankstyvuoju įspėjimu apie jas bei kova su tokiomis grėsmėmis, veiksmų koordinavimą ir keitimąsi informacija tarpusavyje.

6.   Valstybės narės išlaiko teisę savo nacionalinėse sistemose, veikiančiose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, palikti galioti ar nustatyti papildomą tvarką, procedūras ir priemones, įskaitant tvarką, numatytą esamuose ar būsimuose dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose ar konvencijose, su sąlyga, kad tokia papildoma tvarka, procedūros ir priemonės netrukdytų šio reglamento įgyvendinimui.

1.   Šiuo straipsniu įsteigiamas SSK. Jį sudaro valstybių narių atstovai, paskirstyti į du veiklą vykdančius lygmenis:

2.   SSK posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali dalyvauti atitinkamų Sąjungos agentūrų ir įstaigų atstovai.

3.   SSK, bendradarbiaudamas su atitinkamomis dalyvaujančiomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, vykdo šias užduotis:

4.   Kiek įmanoma, SSK priima gaires ir nuomones bendru sutarimu.

Balsuojant sprendimai priimami dviejų trečdalių jo narių balsų dauguma.

Nariai, balsavę prieš ar susilaikę nuo balsavimo, turi teisę prie gairių ar nuomonių pridėti dokumentą, kuriame apibendrinamos jų poziciją pagrindžiančios priežastys.

5.   SSK pirmininkauja Komisijos atstovas; jis neturi teisės balsuoti. SSK posėdžiauja reguliariai ir visada, kai to reikia atsižvelgiant į situaciją, Komisijos ar valstybės narės prašymu.

6.   Sekretoriato paslaugas SSK teikia Komisija.

7.   SSK ir Komisija užtikrina reguliarias konsultacijas su visuomenės sveikatos ekspertais, tarptautinėmis organizacijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, priklausomai nuo klausimo opumo.

8.   SSK dviejų trečdalių jo narių daugumos balsais priima savo darbo tvarkos taisykles. Tose darbo tvarkos taisyklėse nustatoma darbo tvarka, visų pirma susijusi su:

Darbo tvarka, susijusi su pirmos pastraipos c punktu, nedaro poveikio valstybių narių pareigoms pagal šio reglamento 10 ir 21 straipsnius.

9.   Valstybės narės paskiria po vieną atstovą ir ne daugiau kaip po du SSK pakaitinius narius.

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie pirmoje pastraipoje nurodytus paskyrimus ir apie visus jų pasikeitimus. Tokių pasikeitimų atveju Komisija SSK nariams pateikia atnaujintą tokių paskyrimų sąrašą.

10.   Europos Parlamentas paskiria techninį atstovą dalyvauti SSK stebėtojo teisėmis.

11.   Institucijų, organizacijų ar įstaigų, kurioms priklauso SSK dalyviai, sąrašas skelbiamas Komisijos interneto svetainėje.

12.   SSK darbo tvarkos taisyklės, gairės, darbotvarkės ir posėdžių protokolai skelbiami Komisijos interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas pakenktų visuomenės ar privačių interesų apsaugai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje.

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis bei atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis ir remdamasi PSO pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas sistema, išdėstyta TSPT, parengia Sąjungos sveikatos krizėms ir pandemijoms skirtą planą (toliau – Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planas), kad būtų skatinami efektyvūs ir koordinuoti atsako į tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai veiksmai Sąjungos lygmeniu.

2.   Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planas papildo pagal 6 straipsnį parengtus nacionalinius prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planus ir juo skatinama veiksminga valstybių narių, Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) ir kitų atitinkamų Sąjungos agentūrų ar įstaigų sinergija.

3.   Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų plane visų pirma pateikiamos nuostatos dėl bendros tvarkos, susijusios su valdymu, pajėgumais ir ištekliais, skirtais:

4.   Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planas apima tarpvalstybinio pobūdžio tarpregioninio lygmens parengties elementus, kuriais remiamos suderintos, daugiasektorinės, tarpvalstybinės visuomenės sveikatos priemonės, visų pirma atsižvelgiant į priežiūros, tyrimų, sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo, laboratorijų, sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo ir specializuoto gydymo ar intensyviosios terapijos pajėgumus visuose kaimyniniuose regionuose. Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų plane atsižvelgiama į atitinkamas nacionalines aplinkybes ir jis apima parengties ir atsako priemones su piliečių, kuriems kyla didžiausia rizika, padėtimi susijusiems klausimams spręsti.

5.   Kad būtų užtikrintas Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų plano įgyvendinimas, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar įstaigomis arba tarptautinėmis organizacijomis, sudaro palankesnes sąlygas testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, imitavimo pratyboms ir įgyvendinamų bei įgyvendintų veiksmų apžvalgoms su valstybėmis narėmis ir reikiamu mastu atnaujina planą.

6.   Valstybių narių prašymu Komisija gali teikti techninę pagalbą, kad padėtų rengti aprūpinimo darbuotojais planus siekiant patenkinti konkrečius sveikatos priežiūros poreikius ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis darbuotojais kilus didelei tarpvalstybinio pobūdžio grėsmei sveikatai.

7.   Plano peržiūros ir visos jo vėlesnės korekcijos skelbiamos viešai.

1.   Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai šioje srityje, rengdamos nacionalinius prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planus valstybės narės palaiko ryšius tarpusavyje SSK ir koordinuoja veiksmus su Komisija, kad būtų siekiama kuo didesnio suderinamumo su Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planu.

2.   Į nacionalinius prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planus gali būti įtraukti su valdymu, pajėgumais ir ištekliais susiję elementai, nustatyti Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų plane, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

3.   Valstybės narės taip pat nedelsdamos informuoja Komisiją ir SSK apie bet kokią esminę savo nacionalinių prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planų peržiūrą.

4.   1 dalies tikslais valstybės narės, kai aktualu, taip pat gali konsultuotis su pacientų organizacijomis, sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis, pramonės bei tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais ir nacionaliniais socialiniais partneriais.

1.   Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 27 d., o vėliau – kas trejus metus valstybės narės Komisijai ir atitinkamoms Sąjungos agentūroms bei įstaigoms pateikia atnaujintą prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimo bei įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu ir, kai tikslinga, tarpvalstybinio pobūdžio tarpregioniniais lygmenimis ataskaitą.

Ta ataskaita turi būti glausta, pagrįsta sutartais bendrais rodikliais, joje apžvelgiami valstybėse narėse įgyvendinami veiksmai ir ji turi apimti:

Kai aktualu, į ataskaitą įtraukiami tarpvalstybinio pobūdžio tarpregioninio lygmens ir tarpsektoriniai prevencijos, parengties ir atsako veiksmų elementai, įtraukiant kaimyninius regionus. Tokie elementai apima atitinkamiems Sąjungos ir nacionalinių prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planų elementams skirtus koordinavimo mechanizmus, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojų ir visuomenės sveikatos sektoriaus darbuotojų tarpvalstybinį mokymą ir dalijimąsi geriausia patirtimi, taip pat pacientų medicininio perkėlimo koordinavimo mechanizmus.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį gautą informaciją Komisija pateikia SSK ataskaitoje, rengiamoje kas trejus metus, bendradarbiaujant su ECDC ir kitomis atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis.

Ataskaita apima pagrindines valstybės charakteristikas, kurių reikia siekiant vykdyti pažangos stebėseną ir parengti nustatytų trūkumų nacionaliniu lygmeniu šalinimo veiksmų planus, atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes. Tuo tikslu Komisija, atsižvelgdama į vertinimo, atlikto pagal 8 straipsnį, rezultatus, gali teikti bendras rekomendacijas.

Remdamasi ataskaita Komisija tinkamu laiku SSK inicijuoja diskusiją parengties srityje padarytai pažangai ir esamiems trūkumams aptarti, taip sudarydama sąlygas nuolatiniam tobulinimui.

2 straipsnio 1 dalyje nurodytos parengties didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir atsako į jas ataskaitos rekomendacijų apžvalga skelbiama Komisijos ir ECDC svetainėse.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami šablonai, kuriuos valstybės narės turi naudoti teikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kad būtų užtikrintas jos aktualumas toje dalyje nurodytiems tikslams ir jos palyginamumas, vengiant bet kokio prašomos ir pateikiamos informacijos dubliavimo.

Šablonai rengiami bendradarbiaujant su SSK ir, kiek įmanoma, atitinka šablonus, naudojamus pagal TSPT šalių ataskaitų teikimo sistemą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Gavę įslaptintą informaciją, perduotą pagal 1 dalį, Komisija, ECDC ir SSK taiko Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 (31) ir (ES, Euratomas) 2015/444 (32) nustatytas saugumo taisykles, susijusias su Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsauga.

5.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinės saugumo taisyklės būtų taikomos visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsisteigusiems juridiniams asmenims, kurie tvarko 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, jei ji yra priskiriama Europos Sąjungos įslaptintos informacijos kategorijai. Tomis nacionalinėmis saugumo taisyklėmis užtikrinamas toks įslaptintos informacijos apsaugos lygis, kuris būtų bent lygiavertis apsaugos lygiui, nustatytam saugumo taisyklėmis, kaip išdėstyta Sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 priede ir Tarybos sprendime 2013/488/ES (33).

1.   Kas trejus metus ECDC įvertina valstybių narių nacionalinių prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planų įgyvendinimo padėtį ir jų santykį su Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planu. Tokie vertinimai grindžiami sutartų rodiklių rinkiniu bei atliekami bendradarbiaujant su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar įstaigomis ir jais siekiama įvertinti prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimą nacionaliniu lygmeniu 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos atžvilgiu.

2.   ECDC, jeigu taikytina, atsižvelgdamas į atitinkamas nacionalines aplinkybes valstybėms narėms ir Komisijai pateikia valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, grindžiamas 1 dalyje nurodytais vertinimais.

3.   Valstybės narės, jeigu taikytina, per devynis mėnesius nuo ECDC išvadų gavimo Komisijai ir ECDC laiku pateikia pasiūlytų vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą kartu su atitinkamais rekomenduojamais veiksmais bei jų įgyvendinimo etapais.

Jeigu valstybė narė nusprendžia nesivadovauti rekomendacija, ji nurodo tokio sprendimo priežastis.

Tie veiksmai, visų pirma, gali apimti:

4.   Komisija pagal 31 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų procedūrų, standartų ir kriterijų.

1.   Remdamasi pagal 7 straipsnį valstybių narių pateikta informacija ir 8 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatais, Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 27 d., o vėliau – kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda ataskaitą dėl prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimo Sąjungos lygmeniu padėties ir padarytos pažangos.

2.   Komisijos ataskaitoje išdėstomi, kai taikytina, tarpvalstybinės parengties ir atsako veiksmų elementai kaimyniniuose regionuose.

3.   Remdamasi savo ataskaita, Komisija gali remti valstybių narių veiksmus priimdama bendras rekomendacijas dėl prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimo.

1.   Komisija, atitinkamos Sąjungos agentūros bei įstaigos ir valstybės narės bendradarbiauja SSK, siekdamos koordinuoti savo pastangas kurti, stiprinti ir išlaikyti savo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai stebėsenos pajėgumus anksti apie tokias grėsmes įspėti, jas vertinti ir į jas reaguoti.

Koordinavimu, visų pirma, siekiama:

2.   Kai tikslinga, Komisija ir valstybės narės veda dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant sveikatos ir priežiūros srities darbuotojų organizacijas, pramonės bei tiekimo grandinės suinteresuotuosius subjektus ir pacientų bei vartotojų organizacijas.

3.   Kai aktualu, SSK taip pat koordinuoja atsako į ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas veiksmus su Sveikatos krizių valdyba, jei ji yra įsteigta pagal Reglamentą (ES) 2022/2372, ir atitinkamai padeda užtikrinti koordinavimą ir keitimąsi informacija toje įstaigoje.

1.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis Sąjungos agentūromis bei įstaigomis ir profesinėmis sveikatos organizacijomis bei pacientų organizacijomis, gali organizuoti mokymo veiklą, skirtą sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, socialinių tarnybų darbuotojams ir visuomenės sveikatos sektoriaus darbuotojams valstybėse narėse, visų pirma tarpdisciplininį mokymą pagal koncepciją „Viena sveikata“, įskaitant mokymą, susijusį su parengties pajėgumais pagal TSPT.

Komisija tą veiklą organizuoja bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, taip pat su ECDC, visų pirma, su ES sveikatos darbo grupe, ir, kai įmanoma, koordinuodama veiksmus su PSO. Siekdama padidinti stažuotojų skaičių, Komisija naudojasi visomis nuotolinio mokymo galimybėmis.

Pasienio regionuose skatinami sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų ir visuomenės sveikatos sektoriaus darbuotojų bendras tarpvalstybinis mokymas, dalijimasis geriausia patirtimi ir visuomenės sveikatos sistemų išmanymas.

2.   1 dalyje nurodyta mokymo veikla siekiama suteikti toje dalyje nurodytiems darbuotojams žinių ir įgūdžių, būtinų, visų pirma, rengiant ir įgyvendinant nacionalinius prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planus ir vykdant veiklą, kuria siekiama stiprinti pasirengimo krizėms ir priežiūros pajėgumus, ypač susijusius su nustatytais trūkumais, įskaitant, kiek tai susiję su skaitmeninių priemonių naudojimu, ir ji turi atitikti koncepciją „Viena sveikata“.

3.   1 dalyje nurodytoje mokymo veikloje gali dalyvauti trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų darbuotojai ir ji gali būti rengiama už Sąjungos ribų, kai įmanoma, koordinuojant veiksmus su ECDC veikla šioje srityje.

4.   Įstaigos, kurių darbuotojai dalyvauja 1 dalyje nurodytoje mokymo veikloje, užtikrina, kad dalyvaujant toje veikloje įgytos žinios būtų reikiamu mastu išplatintos ir tinkamai naudojamos jų rengiamuose savo darbuotojų mokymuose.

5.   Komisija ir atitinkamos Sąjungos agentūros ir įstaigos, bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis ir Sąjungos šalimis kandidatėmis, gali remti sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sektoriaus darbuotojų mainų tarp valstybių narių, Sąjungos šalių kandidačių ar Sąjungos agentūrų ir įstaigų, taip pat laikino darbuotojų komandiravimo į jas programų rengimą. Rengiant tas programas atsižvelgiama į profesinių sveikatos organizacijų indėlį kiekvienoje valstybėje narėje.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos mokymo veiklos ir 5 dalyje nurodytų programų rengimo taisyklės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisija ir bet kuri valstybė narė gali dalyvauti kaip susitariančiosios šalys bendrų viešųjų pirkimų procedūroje, vykdomoje pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 165 straipsnio 2 dalį, kad per pagrįstą laikotarpį būtų galima iš anksto įsigyti medicininių atsako priemonių, skirtų didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai.

2.   Prieš pradedant bendrų viešųjų pirkimų procedūrą, kaip nurodyta 1 dalyje, jos šalys sudaro Bendrų viešųjų pirkimų susitarimą, kuriame nustatoma tos procedūros vykdymo praktinė tvarka ir sprendimų priėmimo proceso aspektai, susiję su procedūros pasirinkimu, bendrų viešųjų pirkimų vertinimu, kaip nurodyta 3 dalies c punkte, konkurso pasiūlymų vertinimu ir sutarties skyrimu.

3.   Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta bendrų viešųjų pirkimų procedūra vykdoma siekiant nusipirkti medicininių atsako priemonių pagal šį reglamentą, be kita ko, pagal Reglamento (ES) 2022/2372 8 straipsnio 1 dalį, ji turi atitikti šias sąlygas:

4.   Komisija, palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis, užtikrina veiksmų koordinavimą ir keitimąsi informacija tarp subjektų, organizuojančių ir dalyvaujančių įgyvendinant bet kokį veiksmą, įskaitant, tačiau neapsiribojant bendrų viešųjų pirkimų procedūromis, skirtomis medicininių atsako priemonių kūrimui, atsargų kaupimui, platinimui bei dovanojimui, ir medicininių atsako priemonių kūrimu, atsargų kaupimu, platinimu bei dovanojimu pagal įvairius Sąjungos lygmeniu sukurtus mechanizmus, visų pirma, pagal:

5.   Komisija Europos Parlamentą informuoja apie medicininių atsako priemonių bendrų viešųjų pirkimų procedūras ir, gavusi prašymą, suteikia galimybę susipažinti su vykdant tas procedūras sudarytomis sutartimis su sąlyga, kad užtikrinama tinkama verslo paslapčių, komercinių santykių ir Sąjungos interesų apsauga. Komisija Europos Parlamentui perduoda su slapto pobūdžio dokumentais susijusią informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 7 dalį.

1.   Užkrečiamųjų ligų, įskaitant zoonotinės kilmės, ir susijusių specifinių sveikatos problemų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, epidemiologinės priežiūros tinklas (toliau – epidemiologinės priežiūros tinklas) užtikrina, kad Komisija, ECDC ir už epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygmeniu atsakingos kompetentingos institucijos tarpusavyje palaikytų nuolatinį ryšį.

ECDC užtikrina integruotą epidemiologinės priežiūros tinklo veikimą, kaip išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 851/2004 (35) 5 straipsnyje.

Kai aktualu, epidemiologinės priežiūros tinklas glaudžiai bendradarbiauja su Sąjungos, trečiųjų valstybių, PSO ir kitų tarptautinių organizacijų, veikiančių užkrečiamųjų ligų ir susijusių specifinių sveikatos problemų epidemiologinės priežiūros srityje, kompetentingomis įstaigomis.

2.   Epidemiologinės priežiūros tinklas siekia:

3.   1 dalyje nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos epidemiologinės priežiūros tinkle dalyvaujančioms institucijoms teikia šią informaciją, grindžiamą sutartais rodikliais ir standartais:

4.   3 dalies a punkte nurodyta nacionalinių kompetentingų institucijų perduota informacija, kai jos turima, gali būti laiku pateikta bent NUTS II lygmeniu ECDC valdomam Europos infekcinių ligų stebėjimo portalui.

5.   Teikdamos su epidemiologine priežiūra susijusią informaciją nacionalinės kompetentingos institucijos kiekvienos užkrečiamosios ligos ir susijusios specifinės sveikatos problemos, nurodytų 1 dalyje, atveju naudoja atvejo apibrėžtis, priimtas pagal 10 dalį, jei tokios apibrėžtys yra.

6.   Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos stiprinti valstybių narių duomenų rinkimo bei dalijimosi jais pajėgumus ir nustatyti konkrečios ligos atveju taikytinus Europos priežiūros standartus, remdamosi ECDC pasiūlymu ir konsultuodamosi su atitinkamais priežiūros tinklais.

7.   ECDC stebi ir vertina paskirtųjų priežiūros tinklų epidemiologinės priežiūros veiklą, be kita ko, tai, kaip laikomasi 6 dalyje nurodytų priežiūros standartų; padeda valstybėms narėms teikdamas mokslines ir technines rekomendacijas, kad būtų pagerintas teikiamų priežiūros duomenų savalaikiškumas, išsamumas ir kokybė, ir reguliariai dalijasi stebėsenos ataskaitomis su SSK ir Komisija. ECDC, kai taikytina ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 851/2004, taip pat suteikia galimybę trečiosioms valstybėms susipažinti su turimomis ekspertinėmis žiniomis epidemiologinės priežiūros srityje.

ECDC SSK reguliariai teikia ECDC pateiktų priežiūros duomenų savalaikiškumo, išsamumo ir kokybės apžvalgą.

2 dalies tikslais ECDC padeda valstybėms narėms užtikrinti duomenų rinkimą ir dalijimąsi jais kilus sveikatos krizei.

8.   Komisija gali papildyti valstybių narių veiksmus, priimdama valstybėms narėms skirtas rekomendacijas dėl priežiūros. SSK gali priimti valstybėms narėms, ECDC ir Komisijai skirtus pranešimus ir rekomendacijas dėl priežiūros.

9.   Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, valstybėje narėje atsakingas už epidemiologinę priežiūrą, kaip nurodyta 1 dalyje.

10.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ir atnaujina:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11.   Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai pavojingumu ar naujumu arba jos plitimo tarp valstybių narių sparta, 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytos didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai atveju Komisija, laikydamasi 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos priežiūrai valstybėse narėse skirtos atvejo apibrėžtys, procedūros ir rodikliai. Tie priežiūros rodikliai taip pat naudojami atliekant diagnostikos, prevencijos ir gydymo pajėgumų vertinimą.

1.   ECDC, atitinkamai atlikęs duomenų apsaugos poveikio vertinimus ir sumažinęs bet kokią riziką duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, užtikrina nuolatinį skaitmeninės priežiūros platformos, per kurią valdomi duomenys ir jais automatiškai keičiamasi, plėtojimą siekiant sukurti integruotas ir sąveikias priežiūros sistemas, suteikiančias galimybę, kai tikslinga, vykdyti priežiūrą tikruoju laiku, siekiant remti užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę. ECDC užtikrina, kad skaitmeninės priežiūros platformos veikimą prižiūrėtų žmogus, ir kuo labiau mažina riziką, kuri gali atsirasti dėl netikslių, neišsamių ar dviprasmiškų duomenų perdavimo iš vienos duomenų bazės į kitą, taip pat nustato patikimas duomenų kokybės peržiūros procedūras. ECDC, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, taip pat užtikrina skaitmeninės priežiūros platformos sąveikumą su nacionalinėmis sistemomis.

2.   Skaitmeninė priežiūros platforma:

3.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad integruota priežiūros sistema būtų reguliariai pildoma tinkamu laiku pateikta, išsamia ir tikslia informacija, duomenimis bei dokumentais, kurie yra perduodami ir kuriais keičiamasi per skaitmeninę platformą. Valstybės narės gali skatinti šio proceso tarp nacionalinės ir Sąjungos priežiūros sistemų automatizavimą.

4.   ECDC stebi, kaip veikia integruota priežiūros sistema, ir reguliariai dalijasi stebėsenos ataskaitomis su valstybėmis narėmis ir Komisija.

5.   Epidemiologinės priežiūros tikslais ECDC taip pat turi galimybę susipažinti su atitinkamais sveikatos duomenimis, prieinamais ar teikiamais per skaitmeninę infrastruktūrą, suteikiančią galimybę naudoti sveikatos duomenis mokslinių tyrimų, politikos formavimo rekomendacijų ir reguliavimo tikslais.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl skaitmeninės priežiūros platformos veikimo, kuriais nustatoma:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.   Komisija pagal 31 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl:

1.   Visuomenės sveikatos srityje ar konkrečiose visuomenės sveikatos srityse, susijusiose su šio reglamento ar nacionalinių prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planų įgyvendinimu, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais paskiriamos ES etaloninės laboratorijos, kurios teiktų paramą nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms, kad valstybės narės būtų skatinamos taikyti gerąją praktiką ir savanoriškai suderinti diagnostiką, tyrimo metodus, naudoti tam tikrus tyrimus, siekiant suvienodinti valstybių narių vykdomą ligų priežiūros, pranešimų ir ataskaitų apie jas teikimo veiklą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   ES etaloninės laboratorijos yra atsakingos už nacionalinių etaloninių laboratorijų tinklo veiklos koordinavimą, visų pirma, šiose srityse:

3.   ES etaloninių laboratorijų tinklo veiklą vykdo ir koordinuoja ECDC, bendradarbiaudamas su PSO etaloninėmis laboratorijomis. To tinklo valdymo struktūra apima bendradarbiavimą ir koordinavimą su esamomis nacionalinėmis bei regioninėmis etaloninėmis laboratorijomis ir tinklais.

4.   1 dalyje numatyti paskyrimai vykdomi po viešo atrankos proceso, galioja ribotą ne trumpesnį kaip ketverių metų paskyrimo laikotarpį ir yra reguliariai peržiūrimi. Tokiais paskyrimais nustatomos paskirtų ES etaloninių laboratorijų atsakomybė ir užduotys.

5.   1 dalyje nurodytos ES etaloninės laboratorijos:

Be to, kad ES etaloninės laboratorijos turi atitikti reikalavimus, nustatytus šios dalies pirmoje pastraipoje, jos taip pat turi būti akredituotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (36).

6.   1 dalyje nurodytoms ES etaloninėms laboratorijoms gali būti skiriamos dotacijos išlaidoms, kurias jos patiria įgyvendindamos metines ar daugiametes darbo programas, parengtas laikantis pagal programą „ES – sveikatos labui“ Komisijos patvirtintų darbo programų tikslų ir prioritetų.

1.   Siekiant stebėti, vertinti ir padėti spręsti ligų protrūkius, susijusius su medžiagomis, gautomis iš žmogaus, sukuriamas valstybių narių tarnybų, remiančių iš žmogaus gautų medžiagų naudojimą, įskaitant transfuziją ir transplantaciją, tinklas (toliau – iš žmogaus gautų medžiagų tinklas). Iš žmogaus gautų medžiagų tinklu taip pat užtikrinama, kad, jeigu aktualu, būtų sprendžiami visi pagalbinio apvaisinimo klausimai, susiję su ligų protrūkiais.

2.   Iš žmogaus gautų medžiagų tinklo veiklą vykdo ir koordinuoja ECDC.

3.   Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, jos teritorijoje atsakingas už paslaugas, remiančias iš žmogaus gautų medžiagų naudojimą, įskaitant transfuziją ir transplantaciją, nurodytas 1 dalyje.

1.   Perdavus perspėjimą pagal 19 straipsnį dėl 2 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje arba 2 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytų didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, valstybės narės, palaikydamos ryšį su Komisija ir remdamosi iš savo stebėsenos sistemų gauta informacija, per AĮRS ir, jeigu to reikia dėl neatidėliotino situacijos pobūdžio, per SSK informuoja vienos kitas apie su atitinkama didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai susijusius pokyčius nacionaliniu lygmeniu.

2.   ECDC valdomas Europos infekcinių ligų stebėjimo portalas naudojamas 2 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje arba 2 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytų didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ad hoc stebėsenai vykdyti.

3.   Pagal 1 dalį perduota informacija apima, visų pirma, bet kokius atitinkamos didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai geografinio pasiskirstymo, plitimo ir pavojingumo pokyčius ir jos aptikimo priemones, jeigu tokie duomenys turimi.

4.   Komisija, jei būtina, priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina atvejo apibrėžtis, naudotinas ad hoc stebėsenai, kad būtų užtikrintas renkamų duomenų palyginamumas ir suderinamumas Sąjungos lygmeniu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai pavojingumu arba jos plitimo tarp valstybių narių sparta, Komisija, laikydamasi 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos ar atnaujinamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos atvejo apibrėžtys.

1.   AĮRS Komisijai, ECDC ir nacionaliniu lygmeniu atsakingoms kompetentingoms institucijoms suteikia galimybę nuolat palaikyti ryšius parengties, ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo, perspėjimų perdavimo, rizikos visuomenės sveikatai vertinimo ir priemonių, kurių gali reikėti imtis visuomenės sveikatai apsaugoti, nustatymo tikslais.

2.   AĮRS valdymas ir naudojimas apima keitimąsi asmens duomenimis konkrečiais atvejais, kai tai yra numatyta atitinkamose teisinėse priemonėse. Toks valdymas ir naudojimas apima:

Atsižvelgdamas į valstybių narių nuomones, ECDC nuolat atnaujina AĮRS, kad būtų galima taikyti šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, skaitmenines mobiliąsias programėles, dirbtinio intelekto modelius, kosmoso technologijomis pagrįstas programėles ar kitas technologijas, skirtas automatiniam sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimui, grindžiamas valstybių narių ar Sąjungos sukurtomis sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo technologijomis, ir naudojamas siekiant kovoti su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai. ECDC, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, sudaro palankesnes sąlygas sąveikumui su nacionalinėmis sistemomis AĮRS tikslais.

ECDC taip pat teikia techninę pagalbą nacionaliniu lygmeniu atsakingoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant mokymus po AĮRS atnaujinimų.

3.   Ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo tikslais kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, nacionaliniu lygmeniu atsakingas už perspėjimų perdavimą ir visuomenės sveikatai apsaugoti reikiamų priemonių nustatymą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat 19 ir 20 straipsnius.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos procedūros, susijusios su keitimusi informacija su kitomis Sąjungos ir tarptautinio lygmens skubaus perspėjimo sistemomis, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis, siekiant užtikrinti tinkamą AĮRS veikimą ir išvengti veiklos dubliavimo arba veiksmų, nesuderinamų su esamomis pasirengimo didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai, jų stebėsenos, ankstyvojo įspėjimo apie jas ir kovos su jomis struktūromis ir mechanizmais, taikant koordinuotą koncepciją „Viena sveikata“.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Nacionalinės kompetentingos institucijos ar Komisija perduoda perspėjimą per AĮRS, jei kilusi ar besivystanti didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai atitinka šiuos kriterijus:

2.   Kai nacionalinės kompetentingos institucijos praneša PSO apie įvykius, kurie gali sukelti tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, ir nesant visapusiško PSO perspėjimo sistemos ir AĮRS tarpusavio sąveikumo, nacionalinės kompetentingos institucijos tuo pačiu metu perduoda perspėjimą per AĮRS, jei atitinkama grėsmė priskiriama prie šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų grėsmių.

3.   Perduodamos perspėjimą, nacionalinės kompetentingos institucijos ir Komisija per AĮRS nedelsdamos perduoda visą atitinkamą turimą informaciją, kuri gali būti naudinga koordinuojant atsako veiksmus, kaip antai informaciją apie:

4.   Komisija nacionalinėms kompetentingoms institucijoms per AĮRS pateikia visą informaciją, kuri gali būti naudinga koordinuojant 21 straipsnyje nurodytus atsako veiksmus, įskaitant informaciją, susijusią su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai ir visuomenės sveikatos priemonėmis, susijusiomis su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, kuri jau buvo perduota skubaus perspėjimo ir informavimo sistemomis, kurios nustatytos kitomis Sąjungos teisės nuostatomis ar Euratomo sutartimi.

5.   Valstybės narės atnaujina 3 dalyje nurodytą informaciją, kai gaunami nauji duomenys.

1.   Tais atvejais, kai perduodamas perspėjimas pagal 19 straipsnį, Komisija, jei tai būtina atsako veiksmų Sąjungos lygmeniu koordinavimui, nurodytam 21 straipsnyje, arba SSK paprašius ar savo iniciatyva nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir SSK per AĮRS nedelsdama pateikia grėsmės visuomenės sveikatai galimo dydžio rizikos vertinimą, įskaitant galimas visuomenės sveikatos priemones. Tą rizikos vertinimą atlieka viena ar daugiau Sąjungos agentūrų ar įstaigų:

Grėsmės, kai ta šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai kyla dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 (42) 3 straipsnyje nurodytos teroristinės ar nusikalstamos veiklos, atveju rizikos vertinimas atliekamas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolas), o su vaistais susijusios didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai atveju – bendradarbiaujant su EMA.

2.   Pagal savo įgaliojimus rizikos vertinimą atliekančiai Sąjungos agentūrai ar įstaigai paprašius, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Sąjungos agentūros ir įstaigos nepagrįstai nedelsdamos pateikia visą turimą atitinkamą informaciją. Kai taikoma, asmens duomenys tvarkomi laikantis 27 straipsnyje nustatytų duomenų apsaugos reikalavimų.

3.   Kai reikiamas rizikos vertinimas visiškai ar iš dalies nepatenka į 1 dalyje nurodytų Sąjungos agentūrų ir įstaigų įgaliojimų sritį ir laikoma, kad jis būtinas koordinuojant atsako veiksmus Sąjungos lygmeniu, Komisija SSK prašymu ar savo iniciatyva pateikia ad hoc rizikos vertinimą.

4.   Komisija rizikos vertinimus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir SSK nedelsdama perduoda per AĮRS ir, jei tinkama, per susietas perspėjimo sistemas. Kai rizikos vertinimas turi būti paskelbtas viešai, nacionalinės kompetentingos institucijos turi jį gauti likus 24 valandoms iki jo paskelbimo, nebent esant skubai ir poreikiui rizikos vertinimą reikia paskelbti nedelsiant.

Rizikos vertinime atsižvelgiama į susijusią informaciją (jeigu ji turima), kurią pateikė kiti subjektai, visų pirma, PSO tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos atveju.

5.   Komisija užtikrina, kad informacija, kuri gali būti svarbi rizikos vertinimui, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir SSK būtų pateikta per AĮRS.

1.   Perdavus perspėjimą pagal 19 straipsnį valstybės narės Komisijos ar valstybės narės prašymu ir remdamosi turima informacija, įskaitant 19 straipsnyje nurodytą informaciją bei 20 straipsnyje nurodytus rizikos vertinimus, vienos su kitomis konsultuojasi ir koordinuoja veiksmus SSK, palaikydamos ryšį su Komisija, šiais klausimais:

2.   Tais atvejais, kai valstybė narė ketina patvirtinti visuomenės sveikatos priemones, skirtas kovoti su didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai, arba nutraukti jų taikymą, prieš patvirtindama tas priemones arba nutraukdama jų taikymą ji informuoja kitas valstybes nares, visų pirma kaimynines valstybes nares, bei Komisiją apie tų priemonių pobūdį, tikslą bei apimtį, su jomis konsultuojasi ir koordinuoja veiksmus, išskyrus atvejus, kai poreikis apsaugoti visuomenės sveikatą yra toks skubus, kad tas priemones būtina patvirtinti nedelsiant.

3.   Tais atvejais, kai valstybė narė turi skubiai patvirtinti visuomenės sveikatos priemones reaguodama į kilusią ar pakartotinai kilusią didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai, ji po tų priemonių patvirtinimo nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie tų priemonių pobūdį, tikslą ir apimtį, ypač pasienio regionuose.

4.   Didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai atveju, valstybės narės prireikus per Sprendime Nr. 1313/2013/ES numatytą Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (toliau – RNKC) gali paprašyti kitų valstybių narių pagalbos.

5.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina procedūras, būtinas, kad būtų vienodai įgyvendinami šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatyti keitimosi informacija, konsultavimosi ir koordinavimo veiksmai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisija gali papildyti valstybių narių veiksmus, priimdama rekomendacijas dėl bendrų laikinų visuomenės sveikatos priemonių.

2.   Pagal 1 dalį patvirtintos rekomendacijos dėl bendrų laikinų visuomenės sveikatos priemonių:

1.   Didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje, atvejais, Komisija, įvertinusi ECDC, bet kurios kitos atitinkamos Sąjungos agentūros ar įstaigos arba 24 straipsnyje nurodyto Patariamojo komiteto pateiktą ekspertų nuomonę, gali oficialiai pripažinti Sąjungos lygmens ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, įskaitant pandemijos situacijas, kai didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai kelia pavojų visuomenės sveikatai Sąjungos lygmeniu.

2.   Komisija nutraukia 1 dalyje nurodytą pripažinimą, kai jis nebetenkina sąlygos pagal 1 dalį.

3.   Prieš pripažindama Sąjungos lygmens ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, Komisija susisiekia su PSO, kad pateiktų savo atliktą protrūkio situacijos analizę ir informuotų PSO apie savo ketinimą priimti tokį sprendimą.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones Komisija tvirtina priimdama įgyvendinimo aktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai pavojingumu arba jos plitimo tarp valstybių narių sparta, Komisija gali pripažinti Sąjungos lygmens ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, pagal šio straipsnio 1 dalį priimdama nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, laikydamasi 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

1.   Siekdama remti sprendimų priėmimo procesą, susijusį su oficialiu Sąjungos lygmens ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos pripažinimu, Komisija įsteigia Patariamąjį komitetą ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų klausimais (toliau – Patariamasis komitetas), kuris, Komisijai ar SSK paprašius, konsultuoja Komisiją ar SSK, teikdamas savo nuomonę:

Rekomendacijos dėl atsako veiksmų, teikiamos pagal c punktą, grindžiamos atitinkamai ECDC, EMA, PSO ir kitų atitinkamų Sąjungos agentūrų ar įstaigų rekomendacijomis.

2.   Patariamąjį komitetą sudaro nepriklausomi ekspertai, kurie, be kita ko, gali būti sveikatos priežiūros bei socialinės priežiūros darbuotojų atstovai ir pilietinės visuomenės atstovai, kuriuos atrenka Komisija pagal tų atstovų ekspertinių žinių ir patirties sritis, labiausiai susijusias su konkrečia kilusia grėsme, taip pat ECDC ir EMA atstovai, kaip nuolatiniai stebėtojai. Patariamasis komitetas turi turėti daugiadalykes narių grupes, kad galėtų teikti rekomendacijas dėl visuomenės sveikatos, biomedicininių, elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir tarptautinių aspektų. PSO atstovai taip pat gali dalyvauti Patariamojo komiteto veikloje kaip stebėtojai. Su konkrečia grėsme susijusių kitų Sąjungos agentūrų ar įstaigų atstovai prireikus gali dalyvauti Patariamojo komiteto veikloje kaip nenuolatiniai stebėtojai. Komisija gali kviesti ekspertus, turinčius konkrečių, su darbotvarkės klausimu susijusių ekspertinių žinių, ad hoc dalyvauti Patariamojo komiteto veikloje, visų pirmą, iš valstybių, kurių teritorijoje kyla grėsmė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į konkretų klausimą, gali pasiūlyti Komisijai paskirti atitinkamus ekspertus.

3.   Komisija paskelbia informaciją apie Patariamąjį komitetą pagal Europos Komisijos taisykles dėl ekspertų grupių (44), įskaitant į Patariamąjį komitetą atrinktų ekspertų vardus ir pavardes bei informaciją apie jų paskyrimą pagrindžiančią profesinę ar mokslinę patirtį. Komisija savo interneto svetainėje paskelbia Patariamojo komiteto narių sąrašą ir jų paskyrimą pagrindžiančias kvalifikacijas.

4.   Kai taikytina, Patariamasis komitetas savo veiklą koordinuoja su Sveikatos krizių valdyba, kai ji įsteigta pagal Reglamentą (ES) 2022/2372.

5.   Patariamasis komitetas posėdžiauja, kai to reikia, paprašius Komisijai, SSK ar valstybei narei. Visa svarbia informacija apie Patariamojo komiteto posėdžius Komisija dalinasi su valstybėmis narėmis per SSK.

6.   Patariamajam komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas.

7.   Sekretoriato paslaugas Patariamajam komitetui teikia Komisija.

8.   Patariamasis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles, be kita ko, dėl nuomonių ir rekomendacijų tvirtinimo, balsavimo taisyklių, duomenų apsaugos ir privatumo užtikrinimo. Tos darbo tvarkos taisyklės įsigalioja po to, kai gaunama palanki Komisijos nuomonė. Patariamojo komiteto posėdžių protokolai skelbiami viešai.

1.   SSK ir Patariamasis komitetas savo veiklą vykdo nepriklausomai, nešališkai bei skaidriai ir įsipareigoja veikti viešojo intereso labui.

2.   Į SSK ir Patariamąjį komitetą paskirti atstovai ir, kai aktualu, stebėtojai negali turėti jokių finansinių ar kitokių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą.

3.   Į SSK ir Patariamąjį komitetą paskirti atstovai ir, kai aktualu, stebėtojai pateikia savo finansinių ir kitų interesų deklaraciją ir kasmet bei prireikus jas atnaujina. Jie atskleidžia visus kitus savo sužinotus faktus, kurie, kaip veikiant gera valia pagrįstai galima manyti, gali būti susiję su interesų konfliktu arba dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

4.   SSK ar Patariamojo komiteto posėdyje dalyvaujantys atstovai ir, kai aktualu, stebėtojai, prieš kiekvieną posėdį deklaruoja visus interesus, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą ar nešališkumą darbotvarkės klausimų atžvilgiu.

5.   Jei Komisija nusprendžia, kad dėl atstovo deklaruoto intereso kyla interesų konfliktas, tas atstovas nedalyvauja jokiose diskusijose ar priimant sprendimus ir jis negauna jokios informacijos tuo darbotvarkės klausimu. Tokios atstovų deklaracijos ir Komisijos sprendimas įtraukiami į posėdžio protokolo santrauką.

6.   SSK ar Patariamojo komiteto posėdyje dalyvaujantiems atstovams ir, kai aktualu, stebėtojams taikomi profesinės paslapties reikalavimai, net jiems nustojus eiti savo pareigas.

1.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą 2002/58/EB, ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų pareigoms, susijusioms su jų pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 atliekamu asmens duomenų tvarkymu vykdant pareigas.

2.   Komisija ir, kai taikytina, kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros asmens duomenis tvarko tik tais atvejais, kai tai būtina jų misijai vykdyti. Kai tinkama, asmens duomenų anonimiškumas turėtų būti užtikrinamas taip, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

1.   AĮRS turi turėti atrankinio duomenų teikimo funkciją, suteikiančią galimybę perduoti asmens duomenis, įskaitant kontaktinius ir sveikatos duomenis, tik nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, dalyvaujančioms taikant sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemones ir vykdant medicininio evakavimo procedūras. Ta atrankinio duomenų teikimo funkcija sukuriama ir ja naudojamasi taip, kad būtų užtikrintas saugus ir teisėtas asmens duomenų tvarkymas ir kad ši funkcija būtų susieta su sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo sistemomis Sąjungos lygmeniu.

2.   Kai nacionalinės kompetentingos institucijos, įgyvendinančios sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemones ar medicininio evakavimo procedūras, per AĮRS perduoda asmens duomenis, kurių reikia sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo tikslais pagal 19 straipsnio 3 dalį, jos naudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atrankinio duomenų teikimo funkciją ir perduoda duomenis tik kitoms valstybėms narėms, dalyvaujančioms taikant sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo ar medicininio evakavimo priemones.

3.   Perduodamos 2 dalyje nurodytus duomenis, nacionalinės kompetentingos institucijos daro nuorodą į perspėjimą, prieš tai perduotą per AĮRS.

4.   Atrankinio duomenų teikimo funkcija naudojama tik sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo ir medicininio evakavimo tikslais. Ja nacionalinėms kompetentingoms institucijoms suteikiamos galimybės gauti tik tuos duomenis, kuriuos joms išsiuntė kitos nacionalinės kompetentingos institucijos. ECDC naudojasi prieigos teise tik prie tų duomenų, kurie yra reikalingi užtikrinti tinkamą atrankinio duomenų teikimo funkcijos veikimą. Pranešimai, kuriuose yra asmens duomenų, ne vėliau kaip po 14 dienų nuo jų paskelbimo dienos automatiškai ištrinami iš atrankinio duomenų teikimo funkcijos.

5.   Kai asmens duomenimis reikia keistis sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo tikslais, tai taip pat gali būti daroma naudojantis sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo technologijomis. Nacionalinės kompetentingos institucijos per atrankinio duomenų teikimo funkciją gautų kontaktinių ir sveikatos duomenų nesaugo ilgiau nei saugojimo laikotarpį, taikytiną vykdant sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo veiklą nacionaliniu lygmeniu.

6.   Komisija, laikydamasi 31 straipsnio, priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatydama:

7.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisijai padeda didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 27 d.

3.   Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytas įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę tame sprendime nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 8 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 7 dalį ar 28 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama prieštaravimų pagal 2 dalį. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas ar Taryba, laikydamiesi 31 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi Europos Parlamento ar Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimus, nedelsdama panaikina aktą.

1.   Sprendimas Nr. 1082/2013/ES panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.