(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant, kai tinkama tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar kiekvienos žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013;

(4)

bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su atitinkamų patariamųjų tarybų atstovais;

(5)

tuo atveju, kai su ištekliumi siejamas BLSK paskirstytas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tokio BLSK lygį. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK lygį atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi BŽP principų ir taisyklių;

(6)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (2) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį Taryba, nustatydama BLSK, turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, to reglamento 3 ar 4 straipsnis turi būti netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti papildomas metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, siekti BŽP tikslų ir blogintų išteklių biologinę būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK taikomi tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį nustatomas kiekvienai žvejybos rūšiai atskirai. Regionuose, kuriems taikomas šis reglamentas, nuo 2019 m. sausio 1 d. turi būti iškraunamos visos rūšys, kurioms galioja laimikio limitai. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai ištekliaus atžvilgiu nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į perėjimą nuo žvejybos galimybių nustatymo pagal iškrovimus prie žvejybos galimybių nustatymo pagal laimikius. Tačiau pagal to reglamento 15 straipsnio 4–7 dalis suteikiamos konkrečios įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo išimtys. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi to reglamento 15 straipsniu, Komisija priėmė kelis deleguotuosius reglamentus, kuriais nustatomi konkretūs išmetimo į jūrą planai, iš pradžių taikytinus ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, kuris gali būti pratęsiamas iš viso dar trejais metais, ir kuriais įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti laimikį;

(8)

žvejybos galimybės turėtų atitikti tarptautinius susitarimus ir principus, tokius kaip 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimas dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo (3) ir išsamūs valdymo principai, nustatyti 2008 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinėse gairėse dėl giliavandenės žvejybos atviroje jūroje valdymo, pagal kurias visų pirma reguliavimo institucija turėtų elgtis atsargiau, jei informacija netiksli, nepatikima ar netinkama. Tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastis, dėl kurios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimas būtų atidėtas ar tų priemonių visai nebūtų imamasi;

(9)

juodųjų kalavijų BLSK ir Sąjungai skirta juodųjų kalavijų kvota 5, 6, 7 ir 12 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į tai, kad tą išteklių žvejoja trečiosios valstybės ir kad Sąjungai turėtų būti paskirstytos to ištekliaus istorinio laimikio dalį atitinkančios žvejybos galimybės;

(10)

atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas, susijusias su žvejybos galimybių sumažinimu, didelį kvotos panaudojimo lygį ir 2019 m. pradėsiamą taikyti visišką įpareigojimą iškrauti laimikį, paprastųjų beriksų specializuotoji žvejyba neturėtų būti leidžiama 3–10, 12 ir 14 parajoniuose (Šiaurės jūroje, šiaurės vakarų ir pietvakarių vandenyse) ir BLSK turėtų būti nustatytas tik jų priegaudai;

(11)

ICES rekomendacijose nurodyta, kad iš riboto skaičiaus laive atliktų stebėjimų matyti, kad šiaurinių grenadierių procentinė dalis sudarė mažiau nei 1 % bukasnukių ilgauodegių grenadierių laimikių, apie kuriuos pranešta. Atsižvelgdama į tai, ICES rekomenduoja nevykdyti šiaurinių grenadierių specializuotosios žvejybos, o, siekiant sumažinti neteisingos informacijos apie žuvų rūšis teikimo galimybę, priegaudą įskaičiuoti į bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK. ICES nurodo, kad esama didžiulio skirtumo, kuris viršija vieną dydžių eilę (t. y. yra didesnis daugiau nei dešimt kartų), tarp bukasnukių ilgauodegių ir šiaurinių grenadierių santykinių dalių, apie kurias pranešta, vykdant oficialius iškrovimus, ir santykinių dalių, nustatytų stebint laimikį bei atliekant mokslinius tyrimus rajonuose, kuriuose šiuo metu vykdoma šiaurinių grenadierių žvejyba. Apie šią žuvų rūšį turima labai nedaug duomenų, o kai kuriuos praneštus duomenis apie iškrovimą ICES laiko neteisinga informacija apie žuvų rūšis. Todėl nustatyti tikslių duomenų apie iki šiol sužvejotų šiaurinių grenadierių laimikį neįmanoma. Taigi atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas šiaurinių grenadierių priegauda turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 % kiekvienos valstybės narės bukasnukių ilgauodegių grenadierių kvotos ir būti į ją įskaičiuota. Jei šiauriniai grenadieriai bus laikomi tik bukasnukių ilgauodegių grenadierių priegauda ir bus įskaičiuojami į tą patį BLSK, neteisingos informacijos nebebus teikiama;

(12)

atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, tikslinga nustatyti, kad raudonpelekių pagelų ICES 6, 7 ir 8 parajoniuose (šiaurės vakarų vandenyse) BLSK būtų toliau taikomas tik jų priegaudai;

(13)

raudonpelekių pagelų laimikis sužvejojamas atitinkamuose Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) reguliuojamuose rajonuose, kurie ribojasi su ICES 9 parajoniu. Kadangi ICES duomenys apie tuos gretimus rajonus yra neišsamūs, BLSK turėtų būti ir toliau taikomas tik ICES 9 parajoniui. Kita vertus, siekiant užtikrinti, kad valdymo sprendimai būtų grindžiami patikimiausiais prieinamais duomenimis, įtraukiamos nuostatos dėl duomenų apie tuos gretimus rajonus teikimo;

(14)

rekomendacijų dėl raudonpelekių pagelų ICES 10 parajonyje 2020 m. ICES nepateikė. Tačiau žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tiek 2019 m., tiek 2020 m. Gali būti, kad, kai bus pateiktos mokslinės rekomendacijos 2020 m., šiuo reglamentu nustatytas žvejybos galimybes reikės atitinkamai iš dalies pakeisti;

(15)

atsižvelgiant į mažą panaudojimą ir aplinkybę, kad tikslinė žvejyba nevykdoma, nustatyti juodųjų kalavijų ICES 1–4 parajoniuose (Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje) BLSK nebereikėtų;

(16)

nustatyti bukasnukių ilgauodegių grenadierių ICES 1, 2 ir 4 parajoniuose (Šiaurės jūroje) BLSK ir didžiaakių siūlapelekių vėgėlių ICES 1–10, 12 ir 14 parajoniuose BLSK nebereikėtų. ICES rekomendacijose nurodoma, kad nenustačius BLSK pavojus, kad ištekliai bus naudojami netausiai, nekiltų arba jis būtų nedidelis;

(17)

ICES rekomenduoja nebežvejoti islandinių pjūklapilvių beriksų iki 2020 m. Šios rūšies žuvų ištekliai išeikvoti ir neatsikuria, todėl tikslinga šias žuvis uždrausti žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti. ICES pažymi, kad islandinių pjūklapilvių beriksų šiaurės rytų Atlante specializuotosios žvejybos Sąjunga nevykdo nuo 2010 m.;

(18)

ICES rekomenduoja, kad giliavandenių ryklių mirtingumas dėl žvejybos turėtų būti kiek įmanoma sumažintas, o tikslinė žvejyba turėtų būti neleidžiama. Giliavandeniai rykliai yra ilgaamžių žuvų rūšis, jų reprodukcijos greitis yra nedidelis ir jų ištekliai greitai pereikvojami. Todėl tokių rūšių žvejybos galimybės turėtų būti visiškai apribotos nustatant bendrą draudimą žvejoti tas rūšis. Vis dėlto, vykdant specializuotąją smulkiąją giliavandenę juodųjų kalavijų žvejybą naudojant ūdas, giliavandenių ryklių priegauda yra neišvengiama, ir jie šiuo metu yra išmetami į jūrą negyvi. Ūdos yra pripažintas atrankiosios žvejybos įrankis, naudojamas šios rūšies žvejybos metu, tačiau įrodyta, kad netyčinė giliavandenių ryklių priegauda yra neišvengiama. Todėl reikėtų išlaikyti ribotą BLSK, taikomą neišvengiamai tų rūšių priegaudai, kai vykdoma specializuotoji juodųjų kalavijų žvejyba naudojant ūdas. Atitinkamos valstybės narės turėtų toliau plėtoti regionines juodųjų kalavijų žvejybos valdymo priemones siekdamos sumažinti giliavandenių ryklių priegaudą. Be to, jos turėtų nustatyti konkrečias duomenų apie giliavandenius ryklius rinkimo priemones, kad užtikrintų, kad tie ištekliai būtų atidžiai stebimi. Tai, kad ICES 5–9 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, ICES 10 parajonio Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų Sąjungos vandenyse nustatoma giliavandenių ryklių Sąjungos priegaudos kvota, nedaro poveikio santykinio stabilumo principui giliavandenių ryklių atžvilgiu tuose rajonuose;

(19)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti Sąjungos žvejų pragyvenimą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. Siekiant sudaryti valstybėms narėms sąlygas užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas laiku, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,