EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018D0672

2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas (ES) 2018/672 dėl ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui Suomijos šiauriniuose regionuose schemos (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 8419)

C/2016/8419

OL L 113, 2018 5 3, p. 10–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/05/2022; panaikino 32021D2312

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2018/672/oj

3.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/10


KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2018/672

2016 m. gruodžio 15 d.

dėl ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui Suomijos šiauriniuose regionuose schemos

(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 8419)

(Tekstas autentiškas tik suomių ir švedų kalbomis)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo į Europos Sąjungą aktą, ypač į jo 142 straipsnį,

kadangi:

(1)

Sprendimu 95/196/EB (1) Komisija patvirtino ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui Suomijos šiauriniuose regionuose schemą (toliau – Šiaurės šalių pagalbos schema), apie kurią Suomija pranešė pagal Stojimo akto 143 straipsnį, siekdama, kad ji būtų patvirtinta pagal Stojimo akto 142 straipsnį. Sprendimas 95/196/EB pakeistas 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu C(2009) 3067 (2). Tas sprendimas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu C(2015) 2790;

(2)

2015 m. spalio 12 d. raštu Suomija pasiūlė Komisijai iš dalies pakeisti Sprendimą C(2009) 3067 siekiant supaprastinti schemos administravimą bei atsižvelgti į bendros žemės ūkio politikos pokyčius ir į ekonominius pokyčius Suomijos šiaurinių regionų žemės ūkio sektoriuje. 2016 m. birželio 8 d. raštu Suomija iš dalies pakeitė pasiūlymą ir atsiuntė papildomos informacijos apie žemės ūkio produktų gamybą jos šiauriniuose regionuose;

(3)

atsižvelgiant į susijusius Sprendimo C(2009) 3067 pakeitimus ir anksčiau padarytų pakeitimų skaičių, tą sprendimą tikslinga pakeisti nauju sprendimu;

(4)

Stojimo akto 142 straipsnyje nurodyta ilgalaikė nacionalinė pagalba skirta užtikrinti, kad Komisijos nustatytuose šiauriniuose regionuose būtų išsaugota žemės ūkio veikla;

(5)

atsižvelgiant į Stojimo akto 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksnius, nacionalinė pagalba pagal tą straipsnį turėtų apsiriboti regionais, esančiais šiauriau 62-osios lygiagretės arba greta jos, kuriuos veikia panašios klimato sąlygos, dėl kurių itin sudėtinga vykdyti žemės ūkio veiklą. Susijusiu administraciniu vienetu turėtų būti laikoma savivaldybė (kunta), įskaitant tokiose vietovėse savivaldybių supama skitas savivaldybes, net jei jos neatitinka tų pačių reikalavimų;

(6)

kad schemą būtų lengviau administruoti ir derinti su parama, teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 1305/2013 (3) ir (ES) Nr. 1307/2013 (4) bei nacionalinės pagalbos schemas, tikslinga į vietoves, kurioms teikiama pagalba pagal šį sprendimą, įtraukti savivaldybes, priklausančias vietovei, kurios ribos 2014–2020 m. žemyninės Suomijos kaimo plėtros programoje nustatytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 2 dalį;

(7)

ataskaitinis laikotarpis, kuriuo, remiantis turima nacionaline statistika, numatomas įvertinti žemės ūkio gamybos vystymasis ir bendros pagalbos dydis, turėtų likti tas pats, kaip nurodyta Sprendime C(2009) 3067, ir žemės ūkio produktų gamybos atveju apimti 1991, 1992 ir 1993 m.;

(8)

pagal Stojimo akto 142 straipsnį bendros teikiamos pagalbos sumos turėtų pakakti žemės ūkio veiklai išsaugoti šiauriniuose Suomijos regionuose, tačiau bendra teikiama pagalba negali viršyti bendro pagalbos dydžio, nustatyto ataskaitiniam laikotarpiui iki stojimo. Todėl, nustatant didžiausią leistiną pagalbos dydį pagal tą straipsnį, būtina atsižvelgti į pagalbą pajamoms pagal bendrą žemės ūkio politiką. Remiantis 2016 m. duomenimis, didžiausia nustatoma metinė pagalbos suma turėtų būti 563,9 mln. EUR, apskaičiuota kaip vidurkis 5 metų laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(9)

siekiant supaprastinti Šiaurės šalių pagalbos schemą ir suteikti Suomijai galimybę lanksčiau nukreipti pagalbą įvairiems gamybos sektoriams, taip pat užtikrinti subalansuotą pagalbos paskirstymą sektoriams, didžiausia vidutinė metinė bendros pagalbos suma turėtų būti paskirstyta gyvulininkystės, augalininkystės ir kitoms Šiaurės šalių pagalbos kategorijoms. Karvių pieno gamybos atveju reikėtų nustatyti atskirą didžiausią vidutinę metinės pagalbos sumą, kurios pakanka gamybai šiauriniuose Suomijos regionuose išlaikyti;

(10)

pagalba turėtų būti suteikiama kasmet remiantis gamybos veiksniais (tokiais kaip sutartiniai ūkiniai gyvūnai ir hektarų skaičius) neviršijant šiame sprendime nustatytų bendrų ribų;

(11)

pagalba už šiaurinius elnius turėtų būti suteikiama už gyvūno vienetą ir apsiriboti tradiciniu šiaurinių elnių skaičiumi šiauriniuose Suomijos regionuose. Miško uogų ir grybų sandėliavimo atveju turėtų būti leidžiama išmokėti pagalbą už produkto kg, o pieno ir mėsos gabenimo ir būtiniausių paslaugų, susijusių su gyvulininkyste, atveju – pagal patirtas išlaidas, atskaičiavus visas kitas su tomis išlaidomis susijusias viešojo sektoriaus išmokas;

(12)

siekiant skatinti veiksmingą pieno gamybą, pagalbą už karvių pieną turėtų būti leidžiama išmokėti už pieno kg;

(13)

Suomijos ūkių pajamų duomenys rodo, kad ūkių pajamos šiauriniuose regionuose kasmet labai svyruoja, ypač nuo 2008 m. Siekiant greitai reaguoti į žemės ūkio produkcijos kainų svyravimus ir išsaugoti žemės ūkio veiklą šiauriniuose Suomijos regionuose, tikslinga leisti Suomijai kiekvienais kalendoriniais metais nustatyti kiekvienam tam tikros pagalbos kategorijos sektoriui ir kiekvienam gamybos vienetui teikiamos pagalbos sumą;

(14)

dėl to Suomija turėtų diferencijuoti pagalbą savo šiauriniuose regionuose ir nustatyti metines pagalbos sumas atsižvelgdama į nepalankių gamtos sąlygų sunkumą ir kitus objektyvius, skaidrius ir pagrįstus kriterijus, susijusius su Stojimo akto 142 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje išdėstytais tikslais, kurie yra: išsaugoti tradicinę pirminę gamybą ir perdirbimą, visų pirma tinkamą plėtoti atitinkamų regionų klimato sąlygomis, gerinti žemės ūkio produktų gamybos, pardavimo ir perdirbimo struktūras, lengvinti tokių produktų realizavimą ir užtikrinti aplinkos apsaugą ir kraštovaizdžio išsaugojimą;

(15)

kad išmokos per kalendorinius metus būtų reguliarios, Suomijai turėtų būti leidžiama išmokėti pagalbą už konkrečius metus išmokant pradiniais kelių gamybos veiksnių ir gamybos vienetų skaičiavimais pagrįstą avansą ir išmokėti pieno gamybos pagalbą mėnesinėmis dalimis, apskaičiuotomis remiantis faktine gamyba;

(16)

reikėtų vengti kompensacijos gamintojams permokų: nepagrįstai išmokėtos išmokos turėtų būti susigrąžinamos iki kitų metų birželio 1 d.;

(17)

kaip numatyta Stojimo akto 142 straipsnio 2 dalyje, pagal šį sprendimą suteikta pagalba neturėtų didinti bendros gamybos, palyginti su tradiciniu gamybos lygiu toje vietovėje, kuriai taikoma Šiaurės šalių pagalbos schema;

(18)

būtina nustatyti kiekvienos pagalbos kategorijos didžiausią metinį reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių, įskaitant atskirą didžiausią sumą už pieninių karvių skaičių, kuri turi būti tokia pat, kaip ataskaitiniais laikotarpiais, arba mažesnė;

(19)

apskaičiuojant pieninių karvių skaičių, reikėtų atsižvelgti į gamybos kiekio pokyčius pagal konkretų gamybos veiksnį nuo ataskaitinių laikotarpių pradžios. Todėl didžiausias reikalavimus atitinkančių pieninių karvių skaičius turėtų būti nustatytas remiantis vienos karvės 2004–2013 m. pagamintu pieno kiekiu;

(20)

šiaurinių elnių veisimo, perdirbimo ir pardavimo pagalba turėtų būti teikiama siekiant išvengti kompensacijos permokos, susijusios su pagalba, teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 213 straipsnį (5);

(21)

kad skirtingi gamybos sektoriai galėtų lanksčiai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, didžiausias augalininkystei leistinas plotas, kaip nurodyta Sprendimo C(2009) 3067 II priede su pakeitimais, padarytais Sprendimu C(2015) 2790, turėtų būti 944 300 ha, iš kurių ne daugiau kaip 481 200 ha gali sudaryti pievos;

(22)

nustatytas atskiras leistinas šiltnamių produkcijai skirtas plotas turėtų būti 203 ha; šis plotas atitinka įprastą gamybos plotą Suomijos šiauriniuose regionuose;

(23)

jei konkrečios kategorijos gamybos veiksnių skaičius viršija didžiausią skaičių konkrečiais metais, reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius turėtų būti sumažinamas atitinkamu gamybos veiksnių skaičiumi kalendoriniais metais, einančiais po kalendorinių metų, kuriais buvo viršytas didžiausias skaičius;

(24)

pagal Stojimo akto 143 straipsnio 2 dalį Suomija turi teikti Komisijai informaciją apie pagalbos įgyvendinimą ir jos poveikį. Siekiant geriau įvertinti ilgalaikį pagalbos poveikį ir nustatyti pagalbos dydžio 5 metų laikotarpiu vidurkį, tikslinga kas penkerius metus pranešti apie pagalbos socialinį ir ekonominį poveikį ir teikti metines ataskaitas, kuriose būtų nurodyta finansinė ir kita su įgyvendinimu susijusi informacija, būtina siekiant užtikrinti šiame sprendime nustatytų sąlygų laikymąsi;

(25)

Suomija turėtų užtikrinti tinkamą pagalbos gavėjų kontrolę. Siekiant užtikrinti tų priemonių veiksmingumą ir schemos įgyvendinimo skaidrumą, tos kontrolės priemonės turėtų būti kuo labiau suderintos su priemonėmis, taikomomis pagal bendrą žemės ūkio politiką;

(26)

todėl Sprendimas C(2009) 3067 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Leidžiama teikti pagalba

1.   Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Suomijai leidžiama įgyvendinti ilgalaikės pagalbos žemės ūkiui schemą jos šiauriniuose regionuose, susidedančiuose iš I priede nurodytų savivaldybių (kunta).

2.   Bendra suteikiamos pagalbos suma kalendoriniais metais neturi viršyti 563,9 mln. EUR, iš kurių daugiausiai 216,9 mln. EUR turėtų būti skiriama karvių pieno gamybai. Šios sumos turi būti laikomos pagalbos, suteiktos per penkerius kalendorinius metus, kuriais taikomas šis sprendimas, metiniais vidurkiais.

3.   Pagalbos kategorijos ir kiekvienos kategorijos gamybos sektoriai, didžiausias metinių sumų vidurkis pagal kategorijas, apskaičiuotas remiantis 2 dalimi, taip pat didžiausias metinis reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius pagal kategorijas nustatyti II priede.

4.   Pagalba teikiama remiantis šiais reikalavimus atitinkančiais gamybos veiksniais:

a)

gyvulininkystė – už sutartinį ūkinį gyvūną;

b)

pasėlių produkcija – už hektarą;

c)

šiltnamių produkcija – už m2;

d)

sodininkystės produktai – už m3; ir

e)

kaip kompensacija už faktines pieno ir mėsos gabenimo ir būtiniausių gyvulininkystės produkcijos paslaugų išlaidas, atskaičius visą kitą viešojo sektoriaus paramą toms pačioms išlaidoms.

Pagalba karvės pieno gamybai ir miško uogų ir miško grybų sandėliavimo pagalba gali būti suteikiama už faktinės produkcijos kilogramą.

Šiaurinių elnių veisimo pagalba neturėtų sukelti kompensacijos permokos, susijusios su pagalba, teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 213 straipsnį.

Įvairių rūšių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius ūkinius gyvūnus koeficientai pateikti III priede.

5.   Laikydamasi 3 dalies ir neviršydama II priede nurodytų ribų, Suomija turi diferencijuoti pagalbą savo šiauriniuose regionuose ir kasmet, remdamasi objektyviais kriterijais, susijusiais su nepalankių gamtos sąlygų sunkumu ir kitais veiksniais, kurie turi įtakos siekiant Stojimo akto 142 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje išdėstytų tikslų, nustatyti pagalbos už gamybos veiksnį, išlaidas arba gamybos vienetą sumas.

2 straipsnis

Ataskaitiniai laikotarpiai ir tam tikri didžiausi gamybos veiksnių skaičiai

1.   Stojimo sutarties 142 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antroje įtraukoje nurodytas ataskaitinis laikotarpis

a)

gamybos srityje: 1992 m. – dėl karvių pieno ir galvijų, 1993 m. – dėl sodininkystės, 1991, 1992 ir 1993 m. vidurkis – dėl kitų produktų;

b)

bendro paramos lygio srityje – 1993 m.

2.   Didžiausias reikalavimus atitinkančių pieninių karvių skaičius – 227 200.

3.   Didžiausias reikalavimus atitinkančių augalininkystei skirtų hektarų skaičius – 944 300 ha, iš kurių daugiausiai 481 200 ha skirta ganykloms, o 203 ha – šiltnamių produkcijai.

3 straipsnis

Pagalbos teikimo sąlygos

1.   Laikydamasi šiame sprendime nustatytų ribų Suomija nustato pagalbos teikimo įvairių kategorijų pagalbos gavėjams sąlygas. Tokios sąlygos apima taikomus tinkamumo ir atrankos kriterijus bei užtikrina vienodas sąlygas gavėjams.

2.   Suomija kasmet moka pagalbą gavėjams remdamasi faktiniais gamybos veiksniais arba 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais gamybos vienetais. Pagalbos avansas gali būti išmokamas remiantis konkrečių metų pradiniais skaičiavimais.

3.   Pagalba už karvių pieną gali būti išmokama mėnesinėmis dalimis, remiantis faktiniais gamybos skaičiais.

4.   Jei viršijamas didžiausias metinis gamybos veiksnių, atitinkančių pagalbos skyrimo reikalavimus, skaičius, kaip išdėstyta II priede, į tai turi būti atsižvelgiama atitinkamai sumažinant pagalbos teikimo reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių kitais po tokio viršijimo metais.

5.   Permoka arba gavėjui nepagrįstai išmokėta suma susigrąžinama atitinkamas sumas išskaičiuojant iš kitais metais gavėjui išmokamos pagalbos arba, jei gavėjui nėra mokėtina jokia pagalbos suma, tais metais ji susigrąžinama kitaip.

4 straipsnis

Informavimo ir kontrolės priemonės

1.   Teikdama informaciją pagal Stojimo akto 143 straipsnio 2 dalį, Suomija kiekvienais metais iki birželio 1 d. Komisiją informuoja apie tai, kaip praėjusiais kalendoriniais metais buvo panaudota pagal šį sprendimą suteikta pagalba.

Pateikiant šią informaciją visų pirma nurodoma:

a)

savivaldybių, kuriuose išmokėta pagalba, duomenys, pateikiant išsamų tokių savivaldybių žemėlapį ir, prireikus, kitus duomenis;

b)

bendra su ataskaitiniais metais susijusi produkcija regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šį sprendimą, nurodyta II priede nustatytais atitinkamo produkto kiekiais;

c)

bendras gamybos veiksnių skaičius, pagalbos teikimo reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius ir su kiekvienu II priede nurodytu gamybos sektoriumi susijusių gamybos veiksnių skaičius pagal kiekvieno sektoriaus produktus, nurodant visus galimus didžiausio leidžiamo metinio gamybos veiksnių skaičiaus perviršius;

d)

bendra išmokėtos pagalbos suma, bendra pagalbos suma pagal pagalbos kategoriją ir produkcijos rūšį, gavėjams išmokėtos sumos pagal gamybos veiksnį ir (arba) kitą vienetą, taip pat kriterijai, kuriais remiantis pagalbos sumos skirstomos paregioniams ir atskirų rūšių ūkiams, arba nurodomas kitas pagrindas;

e)

taikoma mokėjimo sistema, pateikiant išsamią informaciją apie visus apytikriais skaičiavimais pagrįstus avansus, galutinius mokėjimus, taip pat nustatytas permokas ir jų susigrąžinimą;

f)

pagalbos sumos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 213 straipsnį, išmokėtos šiame sprendime nurodytose savivaldybėse; ir

g)

nuorodos į nacionalinės teisės aktus, kuriais remiantis įgyvendinama pagalba.

2.   Iki 2022 m. birželio 1 d. Suomija pateikia Komisijai 2021 m. metinę ataskaitą ir 5 metų laikotarpio (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) ataskaitą.

Toje ataskaitoje visų pirma nurodoma:

a)

bendra per 5 metų laikotarpį išmokėtos pagalbos suma ir jos pasiskirstymas pagal pagalbos kategorijas, gamybos rūšis ir paregionius;

b)

visa gamyba, gamybos veiksnių skaičius ir ūkininkų pajamų lygis pagalbos teikimo reikalavimus atitinkančiuose regionuose;

c)

žemės ūkio gamybos, perdirbimo ir prekybos raida socialiniame ir ekonominiame šiaurinių regionų kontekste;

d)

pagalbos poveikis aplinkos apsaugai ir kaimo kraštovaizdžio išsaugojimui; ir

e)

pasiūlymai dėl pagalbos plėtros remiantis ataskaitoje nurodytais duomenimis, žemės ūkio produktų gamybos nacionalinėmis ir Sąjungos aplinkybėmis, taip pat kitais susijusiais veiksniais.

3.   Duomenis Suomija pateikia Sąjungoje naudojamus statistikos standartus atitinkančiu pavidalu.

4.   Suomija imasi visų šiam sprendimui taikyti būtinų veiksmų ir tinkamų pagalbos gavėjų atžvilgiu taikomų kontrolės priemonių.

5.   Kontrolės priemonės turi būti kiek įmanoma labiau suderintos su kontrolės sistemomis, taikomomis pagal Sąjungos paramos schemas.

5 straipsnis

Dalinių pakeitimų taikymas

Komisijai nusprendus iš dalies pakeisti šį sprendimą, visų pirma, remiantis kokiais nors bendro rinkų organizavimo arba tiesioginės paramos schemos pokyčiais, arba pasikeitus kurios nors leidžiamos nacionalinės valstybės pagalbos žemės ūkiui tarifui, bet koks pagal šį sprendimą leidžiamos teikti pagalbos pakeitimas taikomas tik nuo kitų metų po tų metų, kuriais priimtas tas pakeitimas.

6 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas C(2009) 3067 panaikinamas.

7 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas Suomijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2016 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys


(1)  1995 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas 95/196/EB dėl ilgalaikės nacionalinės pagalbos schemos Suomijos šiaurinių regionų ūkininkams (OL L 126, 1995 6 9, p. 35).

(2)  2009 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas C(2009) 3067 dėl ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui Suomijos šiauriniuose regionuose schemos.

(3)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).


I PRIEDAS

1 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTOS SAVIVALDYBĖS

Enonkoski, Hankasalmi, Heinävesi, Ilmajoki, Isokyrö, Joensuu, Joroinen, Juva, Jyväskylä, Jämsä (1), Kaskinen, Kauhajoki, Kauhava, Kitee, Korsnäs, Kristiinankaupunki, Kuopio, Kuortane, Kurikka, Laihia, Lapua, Laukaa, Leppävirta, Liperi, Maalahti, Mikkeli, Mustasaari, Muurame, Mänttä-Vilppula, Närpiö, Outokumpu, Parikkala, Pieksämäki, Puumala, Rantasalmi, Rautjärvi, Ruokolahti, Ruovesi, Rääkkylä, Savitaipale, Savonlinna, Seinäjoki, Siilinjärvi, Sulkava, Suonenjoki, Taipalsaari, Teuva, Tuusniemi, Uusikaarlepyy, Vaasa, Varkaus, Vöyri, Alajärvi, Alavieska, Alavus, Evijärvi, Haapajärvi, Haapavesi, Halsua, Hirvensalmi, Honkajoki, Iisalmi, Isojoki, Joutsa, Juankoski, Kaavi, Kalajoki, Kangasniemi, Kannonkoski, Kannus, Karijoki, Karstula, Karvia, Kaustinen, Keitele, Kempele, Keuruu, Kihniö, Kinnula, Kiuruvesi, Kivijärvi, Kokkola, Konnevesi, Kontiolahti, Kruunupyy, Kyyjärvi, Kärsämäki, Lapinlahti, Lappajärvi, Lestijärvi, Liminka, Luhanka, Lumijoki, Luoto, Merijärvi, Merikarvia, Muhos, Multia, Nivala, Oulainen, Parkano, Pedersören kunta, Perho, Pertunmaa, Petäjävesi, Pielavesi, Pietarsaari, Pihtipudas, Polvijärvi, Pyhäjoki, Pyhäjärvi, Pyhäntä, Raahe, Rautalampi, Reisjärvi, Saarijärvi, Sievi, Siikainen, Siikajoki, Siikalatva, Soini, Sonkajärvi, Tervo, Tohmajärvi, Toholampi, Toivakka, Tyrnävä, Uurainen, Vesanto, Veteli, Vieremä, Viitasaari, Vimpeli, Virrat, Ylivieska, Ylöjärvi (2), Ähtäri, Äänekoski, Ilomantsi, Juuka, Kajaani, Lieksa, Nurmes, Paltamo, Rautavaara, Ristijärvi, Sotkamo, Vaala, Valtimo, Oulu, Utajärvi, Hailuoto, Hyrynsalmi, Ii, Kemi, Keminmaa, Kuhmo, Simo, Tervola, Tornio, Kemijärvi, Pello, Pudasjärvi, Puolanka, Ranua, Rovaniemi, Suomussalmi, Taivalkoski, Ylitornio, Kuusamo, Posio, Kittilä, Kolari, Pelkosenniemi, Salla, Savukoski, Sodankylä, Enontekiö, Inari, Muonio, Utsjoki.


(1)  Tik buvusių Jemsenkoskio ir Kuorevesio savivaldybių vietovės.

(2)  Tik buvusios Kuru savivaldybės vietovė.


II PRIEDAS

1 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTI PAGALBOS DUOMENYS

Pagalbos kategorija

Gamybos sektoriai

Didžiausias metinės pagalbos sumos vidurkis 2017 m. sausio 1 d.–2021 gruodžio 31 d. laikotarpiu

(mln. EUR) (1)

Didžiausias metinis reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius

1.

Gyvulininkystė

Karvių pienas, galvijai, avys ir ožkos, arkliai, kiaulės ir naminiai paukščiai

433,7

iš kurių karvių pienas

216,9

227 200 pieninių karvių, 181 000 kitų sutartinių ūkinių gyvūnų, 139 200 kiaulių ir naminių gyvūnų, perskaičiuotų į sutartinius ūkinius gyvūnus (1)

2.

Augalininkystė

Laukininkystė ir šiltnamių produkcija, sodininkystės produktų sandėliavimas

110,5

944 300 ha, skirtų laukininkystės produkcijai, iš kurių 481 200 ha – pievoms;

203 ha, skirtų šiltnamių produkcijai

3.

Kita pagalba

Šiauriniai elniai, pieno ir mėsos gabenimas, su gyvulininkystės produkcija susijusios būtinosios paslaugos, miško uogų ir grybų sandėliavimas

19,7

171 100 šiaurinių elnių

Bendra pagalbos suma

 

563,9

 


(1)  Atsietosios pagalbos už kiaules ir naminius paukščius referencinis kiekis.


III PRIEDAS

PERSKAIČIAVIMO Į SUTARTINIUS ŪKINIUS GYVŪNUS (SŪG) KOEFICIENTAI, KAIP NURODYTA 1 STRAIPSNIO 4 DALYJE

Ši lentelė naudotina nustatant vidutinį sutartinių ūkinių gyvūnų (SŪG) skaičių.

Didžiausias sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius

 

SŪG

Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai ir karvės žindenės

1,0

Karvių žindenių telyčios nuo aštuonerių mėnesių iki dvejų metų

0,6

Kiti galvijai nuo šešių mėnesių iki dvejų metų

0,6

Avys

0,2

Ožkos

0,2

Arkliai (vyresni nei 6 mėnesių):

 

veislinės kumelės, įskaitant ponių kumeles

1,0

Suomijos arkliai

1,0

kiti arkliai ir poniai nuo 1 iki 3 metų

0,6


Top