30.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/1

(1)

2012 m. gruodžio 3 d. raštu Estija pranešė Komisijai apie savo ketinimus teikti sanavimo pagalbą bendrovei AS Estonian Air (toliau – Estonian Air arba oro transporto bendrovė) ir apie tai, kad praeityje atliko keletą kapitalo injekcijų. 2012 m. gruodžio 4 d. įvyko susitikimas su Estijos valdžios institucijomis.

(2)

Po šio ryšių palaikymo iki pranešimo pateikimo (2012 m. gruodžio 20 d. pagal Interaktyviąją pranešimų apie valstybės pagalbą teikimo sistemą pateiktas pranešimas Nr. 7853) Estija pranešė Komisijai apie ketinimą oro transporto bendrovei teikti sanavimo pagalbą, suteikiant 8,3 mln. EUR paskolą.

(3)

Iš Estijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad pirmoji sanavimo paskolos dalis bendrovei Estonian Air buvo išmokėta 2012 m. gruodžio 20 d. Todėl Komisija užregistravo šią bylą kaip pagalbą, apie kurią nepranešta (13/NN), ir 2013 m. sausio 10 d. pranešė Estijai apie bylos perklasifikavimą. Be to, 2013 m. sausio 10 d. raštu Komisija paprašė Estijos suteikti papildomos informacijos; 2013 m. sausio 21 d. raštu Estija pateikė atsakymą.

(4)

2013 m. vasario 20 d. raštu Komisija pranešė Estijai nusprendusi dėl 8,3 mln. EUR sanavimo pagalbos ir praeityje suteiktų priemonių pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(5)

2013 m. kovo 4 d. raštu Estija pranešė Komisijai apie savo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą bendrovei Estonian Air teikiamą sanavimo paskolą padidinti 28,7 mln. EUR. 2013 m. balandžio 16 d. raštu Komisija pranešė Estijai nusprendusi Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą taikyti ir papildomai sanavimo pagalbai (šis ir 4 konstatuojamoje dalyje nurodytas sprendimas toliau bendrai vadinami sprendimais pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos).

(6)

2013 m. balandžio 9 d. ir gegužės 17 d. raštais Estija pateikė pastabas dėl sprendimų pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos. 2013 m. balandžio 8 d. raštu Komisija paprašė Estijos suteikti papildomos informacijos; 2013 m. balandžio 18 d. raštu Estija pateikė atsakymą.

(7)

Sprendimai pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos 2013 m. gegužės 29 d. paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šių priemonių. Komisija gavo dviejų suinteresuotųjų šalių – International Airlines Group (toliau – IAG) ir Ryanair – pastabas. Komisija jas perdavė Estijai, suteikdama jai galimybę pateikti savo atsakymą; Estijos pastabos gautos 2013 m. rugpjūčio 5 d.

(8)

Po neoficialaus ryšių su Komisija palaikymo 2013 m. birželio 20 d. Estija pranešė (pagal Interaktyviąją pranešimų apie valstybės pagalbą teikimo sistemą pateiktas pranešimas Nr. 8513) apie restruktūrizavimo planą, taip pat apimantį 40,7 mln. EUR vertės oro transporto bendrovės kapitalo atkūrimą. Pranešimas užregistruotas numeriu SA.36868 (13/N).

(9)

2013 m. liepos 16 d. ir spalio 28 d. raštais Komisija paprašė suteikti papildomos informacijos, Estijos valdžios institucijos į šiuos raštus atsakė 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir lapkričio 25 d. raštais. 2013 m. gruodžio 22 d. el. pašto pranešimu Estija suteikė papildomos informacijos.

(10)

Be to, Komisija gavo 2013 m. gegužės 23 d. parengtą bendrovės Ryanair skundą dėl Estijos ketinimo didinti bendrovės Estonian Air kapitalą ir dėl Estonian Air ir Talino oro uosto susitarimo dėl Estonian Air valdomo biurų pastato pardavimo su sąlyga, kad paskui jis bus išnuomotas pardavėjui. 2013 m. birželio 25 d. Komisija šį skundą perdavė Estijai. 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu Estija pateikė savo pastabas (4).

(11)

2014 m. vasario 4 d. raštu Komisija pranešė Estijai nusprendusi dėl restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešta, pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos) (5).

(12)

2014 m. kovo 19 d. Estija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos. 2014 m. gegužės 7 d. įvyko susitikimas su Estijos valdžios institucijomis ir bendrove Estonian Air, o 2014 m. birželio 30 d. surengta telefoninė konferencija. Be to, 2014 m. rugpjūčio 28 d. įvyko susitikimas su Estijos valdžios institucijomis ir jų teisiniu atstovu, o 2014 m. rugsėjo 10 d. Estija el. paštu suteikė papildomos informacijos.

(13)

2014 m. spalio 31 d. Estijos valdžios institucijos pateikė iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą. Vėliau – 2014 m. lapkričio 23 d., gruodžio 11 ir 19 d. – buvo surengti susitikimai su Estijos valdžios institucijomis; 2014 m. gruodžio 3, 10 ir 19 d. Estijos valdžios institucijos suteikė papildomos informacijos

(14)

Papildomos informacijos Estijos valdžios institucijos taip pat suteikė 2015 m. sausio 14, 27 ir 28 d., vasario 13 d., kovo 11 d., balandžio 8 ir 30 d., gegužės 27 d., liepos 17 d. ir rugpjūčio 26 d. Be to, 2015 m. sausio 14 ir 15 d., kovo 27 d., balandžio 21 d. (telefoninė konferencija), gegužės 7 d. (telefoninė konferencija), gegužės 28 d. ir rugsėjo 15 d. surengti susitikimai su Estijos valdžios institucijomis.

(15)

2014 m. gegužės 9 d. sprendimas pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šių priemonių. Komisija gavo dviejų suinteresuotųjų šalių – bendrovės Ryanair ir vienos suinteresuotosios šalies, kuri nepageidauja, kad jos tapatybė būtų atskleista – pastabas. Komisija jas perdavė Estijai, suteikdama jai galimybę pateikti savo atsakymą; Estijos pastabos gautos 2014 m. rugpjūčio 15 d.

(16)

2015 m. spalio 8 d. Estija pranešė Komisijai išimtinai sutinkanti, kad šis sprendimas būtų priimtas ir paskelbtas anglų kalba, taip atsisakydama savo teisės pagal Sutarties 342 straipsnį, skaitomą kartu su Reglamento Nr. 1 (7) 3 straipsniu.

(17)

Pagrindinis Estijos oro uostas yra Talino oro uostas; 2012 m. juo pasinaudojo 2,21 mln., o 2013 m. – 1,96 mln. keleivių, t. y. 11,2 % mažiau nei 2012 m. 2013 m. nuolatinius skrydžius į Taliną ir iš Talino vykdė 13 oro transporto bendrovių, iš viso buvo skraidoma 20 maršrutų (8). 2014 m. Talino oro uostas aptarnavo 2,02 mln. keleivių, t. y. 3 % daugiau nei 2013 m. Iš viso 15 oro transporto bendrovių visus metus vykdė skrydžius 20 maršrutų (9).

(18)

Per Taliną skridusių keleivių, pasinaudojusių bendrovės Estonian Air paslaugomis, dalis sumažėjo nuo 40,2 % (2012 m.) iki 27,6 % (2013 m.), tačiau bendrovė išsaugojo lyderės pozicijas. 2013 m. bendrovės Ryanair ir Lufthansa atitinkamai pervežė 15,1 % ir 10,5 % keleivių, vykusių į Taliną arba iš jo, nuo jų nedaug atsiliko bendrovės Finnair ir airBaltic  (10). 2014 m. bendrovės Estonian Air pervežta visų keleivių dalis sumažėjo dar labiau – iki 26,6 %, Lufthansa pervežė 13,4 %, Ryanair – 11,5 % visų keleivių (11).

(19)

Dėl 2013 m. buvusios stabilios Estijos ekonomikos, keleivinio oro transporto paklausa išliko didelė, todėl kitos oro transporto bendrovės turėjo galimybę didinti savo pasiūlą ir rinkos dalį (12). 2013 m. Turkish Airlines pradėjo vykdyti skrydžius į Stambulą ir iš jo, Ryanair pradėjo skraidyti dar septyniais naujais maršrutais, o Lufthansa ir airBaltic pradėjo skraidyti dažniau. 2014 m. nuolatinius skrydžius iš Talino pradėjo vykdyti naujos oro transporto bendrovės, pvz., TAP Portugal (į Lisaboną ir iš jos) ir Vueling (į Barseloną ir iš jos) (13).

(20)

Talino oro uosto valdytojo teigimu, šio oro uosto pasiekiamumo zona gali būti laikoma visa Estija. Be to, didžioji Estijos dalis yra kitų tarptautinių oro uostų, pvz., Helsinkio, Rygos ir Sankt Peterburgo, pasiekiamumo zonose (14).

(21)

Bendrovė Estonian Air, pagal Estijos teisės aktus įsteigta akcinė bendrovė, yra Estijos nacionalinė oro transporto bendrovė, įsisteigusi Talino oro uoste. Šiuo metu šioje oro transporto bendrovėje dirba maždaug 160 darbuotojų, bendrovė valdo septynių orlaivių parką.

(22)

1991 m. Estijai atgavus nepriklausomybę, iš Rusijos oro transporto bendrovės Aeroflot padalinio buvo suformuota valstybės valdoma bendrovė Estonian Air. Dabar, po privatizavimo ir vėlesnių oro transporto bendrovės akcininkų struktūros pasikeitimų, bendrovė Estonian Air nuosavybės teise priklauso Estijai (97,34 % akcijų) ir SAS Group (toliau – SAS) (2,66 % akcijų).

(23)

Bendrovė Estonian Air yra vienos bendrosios įmonės – Eesti Aviokütuse Teenuste AS – akcininkė (51 % akcijų); ši bendroji įmonė Talino oro uoste orlaiviams teikia degalų papildymo paslaugą. Estonian Air taip pat buvo bendrosios įmonės AS Amadeus Eesti, Estijos kelionių agentūroms teikiančios užsakymų sistemas ir paramą, akcininkė (turėjo 60 % akcijų), tačiau 2014 m. pradžioje savo akcijų dalį pardavė bendrovei Amadeus IT Group, S.A.  (15) Be to, bendrovei Estonian Air priklausė 100 % patronuojamosios bendrovės AS Estonian Air Regional, bendradarbiaujant su bendrove Estonian Air vykdžiusios komercinius skrydžius į kaimynines paskirties vietas, akcijų. 2013 m. birželio mėn. ši patronuojamoji bendrovė buvo parduota bendrovei Fort Aero BBAA OÜ – privačiam skrydžių operatoriui (16).

(24)

Nuo 2006 m. Estonian Air patyrė didelių nuostolių. 2010–2011 m. oro transporto bendrovės nuosavybė sumažėjo daugiau nei perpus. Per tą laikotarpį oro transporto bendrovė neteko daugiau kaip ketvirčio savo kapitalo.

(25)

Nepaisant 2011 ir 2012 m. atliktų kapitalo injekcijų, 2012 m. oro transporto bendrovės finansinė padėtis toliau blogėjo. 2012 m. gegužės mėn. buvo patirtas 3,7 mln. EUR mėnesinis nuostolis, nors biudžete buvo numatytas 0,9 mln. EUR nuostolis. 2012 m. pirmąjį pusmetį bendrovės Estonian Air nuostoliai siekė 14,9 mln. EUR (17) 2012 m. birželio mėn. Estonian Air peržiūrėjo savo 2012 m. prognozes ir apskaičiavo, kad tų metų veiklos nuostoliai sieks 25 mln. EUR (pradiniame biudžete buvo numatytas 8,8 mln. EUR metinis nuostolis). 2012 m. liepos mėn. pabaigoje Estonian Air pasiekė Estijos teisės aktuose nustatytą techninio bankroto būklę. 2012 finansiniais metais oro transporto bendrovė patyrė 49,2 mln. EUR nuostolių.

(26)

2013 m. Estonian Air bendrieji nuostoliai buvo 8,1 mln. EUR (18). 2014 m. jos bendrieji nuostoliai pasiekė 10,4 mln. EUR (19).

(27)

Šiame skyriuje apibūdinamos vertinamos priemonės, susijusios su sanavimo byla (SA.35956), t. y. 1–5 priemonės, ir restruktūrizavimo planu, apie kurį pranešta restruktūrizavimo byloje (SA.36868).

(28)

Anksčiau Talino oro uostas ir oro transporto bendrovė buvo viena įmonė, nepriklausomu subjektu oro transporto bendrovė tapo 1993 m. 1996 m. Estija privatizavo 66 % oro transporto bendrovės akcijų. Po privatizacijos akcijų nuosavybės struktūra buvo tokia: Maersk Air – 49 %, Estijos Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija – 34 %, vietos investicinis bankas Cresco Investment Bank (toliau – Cresco) – 17 % 2003 m. SAS įsigijo Maersk Air turėtus 49 % akcijų, o kitų akcijų nuosavybės struktūra nepasikeitė.

(29)

Remiantis Estijos pateikta informacija, 2009 m. naujo kapitalo iš savo akcininkų oro transporto bendrovė prašė dėl dviejų priežasčių. Pirma, 2008 m. pradžioje Estonian Air sumokėjo pradinę […] EUR (*) piniginę įmoką už perkamus tris naujus regioninės paskirties orlaivius „Bombardier“, kuriais ji norėjo atnaujinti savo orlaivių parką ir padaryti jį efektyvesnį. Antra, spaudžiant finansų krizei ir metų pabaigoje oro transporto bendrovei patyrus likvidumo problemų, taikomas verslo modelis tapo neveiksmingas.

(30)

2009 m. vasario mėn. visi akcininkai proporcingai jų turimų akcijų daliai padidino oro transporto bendrovės kapitalą 7,28 mln. EUR. Estija grynaisiais pinigais įnešė 2,48 mln. EUR, Cresco – 1,23 mln. EUR. SAS iš viso įnešė 3,57 mln. EUR, iš jų – 1,21 mln. EUR įnešta grynaisiais pinigais, 2,36 mln. EUR – paskolos konvertavimo į kapitalą būdu. Dėl 1 priemonės bendrovės Estonian Air akcijų nuosavybės struktūra nepasikeitė.

(31)

2009 m. birželio mėn. Estonian Air savo antžeminių paslaugų verslą už 2,4 mln. EUR pardavė valstybės valdomam Talino oro uostui. Kai Talino oro uostas buvo parduodamas, visos jo akcijos nuosavybės teise priklausė Estijai.

(32)

Estijos valdžios institucijos paaiškino, kad atviro, skaidraus ir besąlyginio konkurso nerengta. Be to, pardavimo kaina buvo nustatyta ne remiantis ekspertų nuomone, o parduodamo turto balansine verte. Pardavimo kaina padidinta nusidėvėjusio turto verte. Estijos valdžios institucijų teigimu, kaina nustatyta Talino oro uosto ir bendrovės Estonian Air tiesioginių tarpusavio derybų principu.

(33)

2010 m. lapkričio 10 d. Estija į Estonian Air kapitalą grynaisiais pinigais įnešė 17,9 mln. EUR (280 mln. EEK), o SAS atliko 2 mln. EUR dydžio paskolos konvertavimą į kapitalą. Kartu SAS įsigijo bendrovei Cresco priklausiusius 17 % oro transporto bendrovės akcijų, už tai nurašydama […] EUR paskolą, kurią Cresco buvo paėmusi iš SAS; taip Cresco nustojo būti akcininkė.

(34)

Sprendimas įsigyti didžiąją oro transporto bendrovės akcijų dalį buvo priimtas remiantis 2010 m. parengtu verslo planu (toliau – 2010 m. verslo planas). Be to, Estija norėjo užtikrinti ilgalaikius skrydžių maršrutus tarp Talino ir svarbiausių verslo kelionių paskirties vietų, ir siekė įgyti oro transporto bendrovės kontrolę, kaip geriausią priemonę šiam tikslui pasiekti pasirinkdama kapitalo injekciją.

(35)

Kiek žinoma, šis kapitalas buvo panaudotas išankstinėms […] mln. USD įmokoms už tris orlaivius Bombardier CRJ900, kurie buvo pristatyti 2011 m., sumokėti ir daliai 2011 m. patirtų bendrųjų nuostolių, sudariusių 17,3 mln. EUR, padengti.

(36)

Dėl 2010 m. atliktos kapitalo injekcijos Estija, įsigijusi 90 % bendrovės Estonian Air akcijų, tapo pagrindine jos akcininke, o SAS turima akcijų dalis sumažėjo iki 10 % Kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė Cresco, po 1996 m. įvykdyto oro transporto bendrovės privatizavimo turėjusi 17 % Estonian Air akcijų, nustojo būti akcininkė ir nusprendė neįnešti daugiau lėšų į oro transporto bendrovės kapitalą (20).

(37)

2011 m. lapkričio mėn. Estija nusprendė įnešti 30 mln. į bendrovės Estonian Air kapitalą ir padidinti jai priklausančio akcinio kapitalo dalį iki 97,34 % Kapitalo injekcija atlikta dviem įmokomis po 15 mln. EUR – viena įnešta 2011 m. gruodžio 20 d., kita – 2012 m. kovo 6 d. SAS neprisidėjo prie šios kapitalo injekcijos, jos turimų akcijų dalis sumažėjo nuo 10 % iki 2,66 % Nuo to laiko bendrovės Estonian Air akcijų nuosavybės struktūra nepasikeitė.

(38)

Atrodo, kad kapitalo injekcija atlikta remiantis 2011 m. parengtu verslo planu (toliau – 2011 m. verslo planas). 2011 m. verslo planas buvo pagrįstas prielaida, kad sukūrus didesnį tinklą ir dažniau vykdant skrydžius, padidės oro transporto bendrovės konkurencingumas. Manyta, kad gera transporto mazgo struktūra (mazginis-spindulinis tinklas) bus patraukli keleiviams ir suteiks galimybę transporto mazgo pagrindu lanksčiai perskirstyti eismo srautą atsižvelgiant į sezoninius veiksnius arba netikėtus paklausos pokyčius. Be to, transporto mazgo apkrova laikyta pakankama, kad, naudojant didesnius orlaivius, būtų galima sumažinti vienai keleivio vietai tenkančias sąnaudas. Manyta, kad, taikant regioninio tinklo modelį, oro transporto bendrovei bus suteikta galimybė augti ir sumažinti riziką. Be to, remiantis 2011 m. verslo planu, turėjo būti didinamas maršrutų į Estiją ir iš jos skaičius, orlaivių parko dydis ir – atitinkamai – darbuotojų skaičius, kad būtų galima suvaldyti daugiau kelionių pirmyn ir atgal.

(39)

Pagal 2011 m. verslo planą, bendrovei Estonian Air būtų reikalingas jos akcininkų 30 mln. EUR įnašas ir privataus banko […] paskola. Nors šio banko Estijos filialo kredito komitetas tariamai patvirtino šią paskolą, 2011 m. lapkričio mėn. […] aukščiausiasis kredito komitetas galiausiai atsisakė suteikti paskolą. Nepaisydama šio atsisakymo suteikti paskolą, Estija nusprendė bendrovei Estonian Air suteikti 30 mln. EUR.

(40)

Oro transporto bendrovės vadovybė, matydama blogus 2012 m. pirmojo pusmečio rezultatus (patirta 14,9 mln. EUR nuostolių), suprato, kad 2011 m. verslo plane numatyta mazginiu-spinduliniu tinklu pagrįsta strategija nebuvo sėkminga. Todėl Estija nusprendė oro transporto bendrovei suteikti papildomą paramą – sanavimo pagalbą.

(41)

Sanavimo priemonė buvo Estijos Finansų ministerijos 8,3 mln. EUR paskola už 15 % metines palūkanas. Pirmoji paskolos dalis – 793 tūkst. EUR – jau buvo išmokėta 2012 m. gruodžio 20 d., antroji dalis – 3 mln. EUR – išmokėta 2013 m. sausio 18 d., o likusioji dalis – 4 507 tūkst. EUR – išmokėta 2013 m. vasario 11 d. (21) Estija įsipareigojo Komisijai pateikti restruktūrizavimo arba likvidavimo planą arba įrodymą, kad visa paskola buvo grąžinta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pirmosios sanavimo pagalbos priemonės įgyvendinimo dienos, t. y. iki 2013 m. birželio 20 d.

(42)

2013 m. kovo 4 d. Estijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie jų 2013 m. vasario 28 d. sprendimą bendrovės Estonian Air prašymu, kuriame išdėstyti šios bendrovės likvidumo poreikiai, sanavimo paskolą padidinti 28,7 mln. EUR. Iš šios sumos 16,6 mln. EUR oro transporto bendrovei buvo išmokėti 2013 m. kovo 5 d., kai buvo pasirašytas ankstesnės paskolos sutarties pakeitimas, o likusieji 12,1 mln. EUR, susiję su sanavimo pagalba, bendrovei Estonian Air išmokėti 2014 m. lapkričio 28 d. (22) Papildomos sanavimo paskolos sąlygos buvo tokios pat, kaip ir pradinės sanavimo paskolos, t. y. iš pradžių paskola turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2013 m. birželio 20 d. (tada grąžinimas atidėtas atsižvelgiant į pranešimą apie restruktūrizavimo bylą), už ją turėjo būti mokama 15 % metinių palūkanų.

(43)

Taigi, bendra sanavimo paskolos suma buvo 37 mln. EUR, bendrovei Estonian Air ji visa išmokėta keliomis dalimis, kaip aprašyta 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse.

(44)

2013 m. gruodžio 5 d. Estija, bendrovės Estonian Air prašymu, nusprendė nuo 2013 m. liepos mėn. sanavimo paskolos palūkanų normą sumažinti nuo pradinių 15 % iki 7,06 % Estijos valdžios institucijų teigimu, toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn., kai buvo nustatyta palūkanų norma, pasikeitė oro transporto bendrovės rizikos pobūdis.

(45)

2013 m. birželio 20 d. Estija pranešė apie 40,7 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbą bendrovei Estonian Air, kuri pagal restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas), apimantį penkerių metų – 2013–2017 m. – restruktūrizavimo laikotarpį, bus suteikta kapitalo injekcijos būdu.

(46)

Restruktūrizavimo planu siekiama iki 2016 m. atkurti bendrovės Estonian Air ilgalaikį gyvybingumą. Restruktūrizavimo plane daroma prielaida, kad dabartinius nuostolius, vertinamus pagal pelną (nuostolį) neatskaičius mokesčių, 2012 m. siekusius – 49,2 mln. EUR, 2015 m. pavyks sumažinti iki nulio, o 2016 m. bus gauta pelno. Remiantis restruktūrizavimo plano prielaidomis, 2016 m. Estonian Air gaus 1,3 mln. EUR pelną neatskaičius mokesčių.

1 lentelė

Pelnas ir nuostolis 2009–2017 m.

(47)

Dėl pelningumo reikia pasakyti, kad restruktūrizavimo plane 2016 m. numatoma gauti 6,2 % panaudoto kapitalo grąžą ir 6,9 % nuosavo kapitalo grąžą, o 2017 m. – atitinkamai 9,8 % ir 8,9 % grąžą.

2 lentelė

2013–2017 m. Nuosavo kapitalo grąžos ir panaudoto kapitalo grąžos prognozės

(48)

Šiems rezultatams pasiekti restruktūrizavimo plane numatyta keletas svarbių veiksmų. Pavyzdžiui, Estonian Air sumažins savo orlaivių parką: iš 2012 m. gruodžio mėn. turėtų 11 orlaivių iki 2013 m. rugpjūčio mėn. liks septyni. Be to, oro transporto bendrovė racionalizuoja orlaivių parką: Estonian Air siekia, kad pradinis mišrus orlaivių parkas (sudarytas iš keturių orlaivių „Embraer E170“, trijų „Bombardier CRJ900“, trijų „Saab 340“ ir vieno „Boeing 737“) iki 2015 m. pabaigos būtų pakeistas septynių vienodų orlaivių – CRJ900 – parku. Penki iš šių septynių orlaivių bus naudojami oro transporto bendrovės maršrutiniame tinkle, o likusieji du bus nuomojami paslaugų lizingo principu arba naudojami užsakomiesiems reisams.

(49)

Estonian Air susiaurino savo maršrutų tinklą: iš 2012 m. siūlytų 24 maršrutų liko 12 maršrutų, du iš jų – sezoniniai (25). Taigi oro transporto bendrovė atsisakė 12 maršrutų, laikomų kompensacinėmis priemonėmis (žr. 4 lentelę). Sumažinus maršrutų tinklą, pervežimo pajėgumas sumažėjo 37 %, vertinant pagal sąlyginių sėdimųjų vietų kilometrų rodiklį (angl. ASK) (26), ir 35 %, vertinant pagal siūlomų keleivių vietų skaičių (lyginant 2012 m. ir 2013 m. duomenis). Be to, maršrutuose, kurie laikomi pagrindiniais, Estonian Air 23 % sumažino vidutines vienai keleivio vietai tenkančias sąnaudas.

(50)

Estonian Air jau sumažino savo darbuotojų skaičių nuo 337 (2012 m. balandžio mėn.) iki 197 (2013 m. kovo mėn.), o dabar jų dirba apie 160, t. y. mažiau nei buvo numatyta pradiniame plane – pagal jį darbuotojų skaičių ketinta sumažinti iki 164. Be to, Estonian Air Talino oro uostui pardavė biurų pastatą ir angarą.

(51)

Pagal restruktūrizavimo planą, Estonian Air ketina įdiegti naują kainodaros modelį (taikyti mažiau užsakymo klasių, kainų grupių ir bilietų kainų skaičiavimo taisyklių, taip pat atskirti produktus, siekiant gauti daugiau papildomų pajamų) ir įgyvendinti keletą priemonių, kuriomis būtų pagerinta bendrovės teikiamų paslaugų, įskaitant jų pardavimo kanalus, kokybė. Pirmiausia Estonian Air, rengdama rinkodaros kampanijas (daugiausia naudodamasi skaitmeniniais kanalais), ketina savo pajamas padidinti nuo [200–500 tūkst.] EUR (2013 m.) iki [1,5–2,5] mln. EUR (2017 m.). Be to, taikydama naują internetinių paslaugų mokestį, ji padidins pajamas nuo [200–500 tūkst.] EUR (2013 m.) iki [1–2] mln. EUR (2017 m). Dėl šių priemonių pajamos per ateinančius penkerius metus turėtų padidėti [10–20] mln. EUR.

(52)

Be to, pagal restruktūrizavimo planą, Estonian Air ketina įgyvendinti keletą priemonių, kuriomis siekiama mažinti sąnaudas, įskaitant kolektyvinės sutarties dėl darbo užmokesčio skalės didinimo, atostogų ir naudojimosi pilotų paslaugomis pasirašymą, daugiafunkcinio darbuotojo sampratos įgyvendinimą, ypač aptarnavimo personalo srityje, degalų naudojimo efektyvumo didinimą tobulinant skrydžių valdymą, įskaitant pakilimo energijos sąnaudų mažinimą ir derinimą, platinimo ir komisinio atlyginimo sąnaudų mažinimą, efektyvumo didinimą naudojant vieno tipo orlaivius, naujas derybas dėl sutarčių, pvz., dėl antžeminių paslaugų, maitinimo ir oro uosto mokesčių. Dėl šių priemonių per penkerius metus turėtų būti sutaupyta [20–30] mln. EUR.

(53)

Be to, restruktūrizavimo plane numatyta pakeisti oro transporto bendrovės vyresniosios vadovybės sudėtį.

(54)

Vykdydama restruktūrizavimą, Estonian Air iš viso atsisakė 12 maršrutų, laikomų kompensacinėmis priemonėmis. Be to, restruktūrizavimo plane pabrėžta, kad laiko tarpsniai, kurių atsisakyta Londono Getviko (LGW), Helsinkio (HEL) ir Vienos (VIE) oro uostuose, turėtų būti laikomi kompensacinėmis priemonėmis, nes minėtieji oro uostai yra koordinuojami (riboto pajėgumo) oro uostai.

3 lentelė

Maršrutai, laikomi kompensacinėmis priemonėmis

(55)

Pagal restruktūrizavimo planą, nuosavas įnašas sudarytų 27,8 mln. EUR, kuriuos 2015 m. ketinama gauti pardavus tris orlaivius, 7,5 mln. EUR, kuriuos ketinama gauti pardavus turtą, 2 mln. EUR, kuriuos ketinama gauti pardavus kitą nepagrindinį turtą, ir 0,7 mln. EUR, kurie bus gauti kaip nauja paskola iš […]. Kadangi visos restruktūrizavimo sąnaudos yra 78,7 mln. EUR, nuosavas įnašas (iš viso – 38 mln. EUR) sudarytų 48,3 % restruktūrizavimo sąnaudų. Likusi restruktūrizavimo sąnaudų dalis būtų finansuojama pasinaudojant kapitalo pavidalu Estijos suteikta 40,7 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba, jos dalis būtų panaudota sanavimo paskolai grąžinti.

(56)

Restruktūrizavimo plane numatyta scenarijų analizė, be pagrindinio atvejo, kuriuo grindžiamas restruktūrizavimo planas, taip pat apimanti geriausią atvejį (toliau – palankusis atvejis) ir blogiausią atvejį (toliau – nepalankusis atvejis). Palankiuoju atveju daroma prielaida, kad metinis Europos BVP augimas bus 5 %, dėl geresnio produktų pateikimo rinkai bus gauta 7 mln. EUR papildomų pajamų ir vidutiniškai 5 % didės keleivių skaičius. Pagal restruktūrizavimo planą, palankiuoju atveju jau 2014 m. pelno (nuostolio) neatskaičius mokesčių rodiklis būtų teigiamas. Nepalankiuoju atveju daroma prielaida, kad iki 2017 m. Europos BVP augimas ir toliau bus lėtas ir dėl to 12 % sumažės keleivių skaičius. Tačiau neigiami keleivių skaičiaus mažėjimo padariniai būtų švelninami įvairiais vadovybės veiksmais, pvz., 10 % sumažinant kelionių pirmyn ir atgal dažnumą, 1 % padidinant bilietų kainas, nuo 4,5 EUR (2015 m.) iki 6,5 EUR (2017 m.) padidinant iš vieno keleivio gaunamas papildomas pajamas, 10 % sumažinant konsultacijų ir kitas valdymo sąnaudas, dar labiau sumažinant įgulos narių skaičių (2014–2016 m. – 5 pilotais ir 5 keleivių salono įgulos nariais). Atsižvelgiant į šiuos vadovybės veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti minėtus neigiamus padarinius, nepalankiuoju atveju 2017 m. pelno (nuostolio) neatskaičius mokesčius rodiklis būtų žemas, bet teigiamas, tačiau grynasis pinigų srautas prieš finansavimą būtų neigiamas. Restruktūrizavimo plane teigiama, kad nė vienu iš minėtų atvejų papildomo finansavimo nereikės.

4 lentelė

2013–2017 m. Scenarijų analizė

(57)

Be to, restruktūrizavimo plane pateikta pagrindinio atvejo jautrumo analizė, kurią atliekant atsižvelgta į tokius veiksnius: numatomo pelningumo mažėjimą 5 arba 10 %, keleivių skaičiaus mažėjimą 5 %, degalų sąnaudų didėjimą 5 arba 10 %, numatomos orlaivių, kuriuos ketinama parduoti 2015 m., pardavimo kainos sumažėjimą 5 arba 10 % (žr. 55 konstatuojamąją dalį) ir USD ir EUR keitimo kurso padidėjimą ir sumažėjimą 5 % Restruktūrizavimo plane atsižvelgta į poveikį, kurį, manoma, kiekvienas veiksnys atskirai darys oro transporto bendrovės gaivinimui, ir daroma išvada, kad visais atvejais reikės [1–10]–[30–40] mln. EUR papildomo finansavimo (išskyrus atvejį, jei USD ir EUR keitimo kursas sumažės 5 %). Be to, daugeliu atvejų iki numatyto restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, t. y. 2017 m., nuostolių padengti nepavyks.

(58)

2014 m. spalio 31 d. Estijos valdžios institucijos pateikė iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą. Plano pakeitimai pirmiausia susiję su:

(59)

Paankstinus restruktūrizavimo laikotarpio pradžios datą, ją perkeliant į 2010 m. lapkričio mėn., į iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą taip pat įtraukta restruktūrizavimo pagalba 2010 m. ir 2011–2012 m. kapitalo injekcijomis (atitinkamai 3 ir 4 priemonės). Dėl to bendra restruktūrizavimo pagalbos suma nuo pradiniame restruktūrizavimo plane numatytos 40,7 mln. EUR sumos padidės iki 84,7 mln. EUR.

(60)

Dėl restruktūrizavimo laikotarpio pratęsimo ir 2015 m. numatomo privataus investuotojo atėjimo iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane išdėstytos trys verslo strategijos, pagrįstos skirtingais vienalaikiais verslo planais:

(61)

Estijos valdžios institucijos tvirtina, kad nepaisant strategijų kaitos, restruktūrizavimo laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., t. y. laikotarpį nuo tada, kai valstybė įsigijo 90 % bendrovės Estonian Air akcijų, iki tada, kai, pagal iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą, oro transporto bendrovė vėl taps pelninga, galima laikyti nuolatinio restruktūrizavimo, kurio bendras tikslas – padaryti oro transporto bendrovę pelningą ir užtikrinti jos ekonominį tvarumą, dalimi. Jų teigimu, tai vienas ilgalaikis procesas, kurio metu gali būti keičiama pageidaujamų rezultatų siekimo taktika: nustačius, kad mazginiu-spinduliniu tinklu pagrįsta strategija yra neveiksminga, jos atsisakyta ir ji pakeista kitokia strategija, kuria siekiama to paties tikslo – pelningumo ir tvarumo.

(62)

Iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane numatyta, kad gyvybingumas bus atkurtas iki 2016 m. – baigiantis šešerių metų restruktūrizavimo laikotarpiui, kaip parodyta 5 lentelėje.

5 lentelė

2011–2016 m. Pelnas ir nuostolis

(63)

Palyginti su pradiniu restruktūrizavimo planu, oro transporto bendrovė turėtų daugiau dėmesio skirti nepagrindiniams maršrutams ir veiklos sritims (pvz., siūlyti daugiau sezoninių maršrutų arba išplėsti nuomos su įgula veiklą). Be to, oro transporto bendrovė turėtų pasinaudoti įvairia naudinga sąveika, kurią ji pajamų ir sąnaudų požiūriu gali sukurti su bendrove Tallink. Todėl iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane 2015 m. ir 2016 m. numatytas gerokai didesnis pajamų augimas nei pradiniame restruktūrizavimo plane.

(64)

Dėl nuosavo įnašo reikia pasakyti, kad iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane iš viso numatytas [100–150] mln. EUR nuosavas įnašas, sudarantis [50–60] proc. restruktūrizavimo sąnaudų. Be pajamų, gautų pardavus turtą ir gavus naują paskolą, jau įskaičiuotų rengiant pradinį restruktūrizavimo planą, apie kurį buvo pranešta, į šią sumą įtrauktas finansavimas, kurį kapitalo injekcijomis ir paskolomis 2010 m. suteikė SAS ([…] mln. EUR), taip pat finansavimas, skirtas orlaiviams įsigyti iš Export Development Canada (EDC) ir […] 2011 m. ([…] mln. EUR), 2015 m. numatytas bendrovės Infortar kapitalo įnašas ([…] mln. EUR) ir grupės vidaus kredito linija, kurią 2015 m. suteiks Infortar ([…] mln. EUR).

(65)

Iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane numatytos kompensacinės priemonės – orlaivių parko mažinimas, maršrutų atsisakymas ir atitinkamas rinkos dalies mažinimas. 2010–2016 m. oro transporto bendrovė savo nuolatinį orlaivių parką sumažintų vienu orlaiviu (iš aštuonių orlaivių liktų septyni). Palyginti su 2012 m., 2016 m. orlaivių parkas būtų mažesnis keturiais orlaiviais. Be to, iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane numatyta 2010–2016 m. bendrą maršrutų skaičių sumažinti nuo [20–25] iki [15–20]. Oro transporto bendrovė atsisakė aštuonių maršrutų (į Atėnus, Barseloną, Dubliną, Romą, Hamburgą, Londoną Berlyną ir Kuresarę), bet įtraukti trys nauji maršrutai (į Geteborgą, Splitą ir Trondheimą). Bendras pervežimo pajėgumas, palyginti su 2011 m. ([1 000–1200] mln. ASK), išliktų nepakitęs – 2016 m. jis būtų [1 000–1200] mln. ASK. Dėl rinkos dalies Estijos valdžios institucijos tvirtina, kad bendrovės Estonian Air rinkos dalis sumažėjo nuo 40,2 % (2012 m.) iki 26,3 % (2014 m.).

(66)

Dėl privataus investuotojo atėjimo reikia pasakyti, kad iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane numatyta, kad už valstybės turėtas bendrovės Estonian Air akcijas Infortar valstybei nieko nemokės. Tačiau Infortar bendrovei Estonian Air suteiks […] mln. EUR kapitalo injekciją (taip 2015 m. balandžio mėn. įgydama […] jos akcijų) ir papildomą […] mln. EUR grupės vidaus kredito liniją. Estija suteiks likusią sanavimo paskolos dalį (iki […] mln. EUR), nurašys didžiąją jos paskolų dalį (iki […] mln. EUR […]) ir atsisakys jai priklausančios akcinio kapitalo dalies, sutikdama sumažinti jai priklausantį akcinį kapitalą iki nulio ir atsisakydama teisės pasirašyti naujai didinamą kapitalą, bet galbūt pasilikdama iki […] proc. bendrovės Estonian Air akcijų.

(67)

Bendrovė Infortar pasirinkta ne atviro, skaidraus ir besąlyginio konkurso būdu, o surengus tiesiogines derybas su Estija. Estijos valdžios institucijos tvirtina, kad nebuvo kada rengti ilgai trunkančios konkurso procedūros ir kad jos aktyviai bendravo su keliais galimais investuotojais, o kitiems taip pat buvo suteikta galimybė pareikšti savo interesus. Infortar buvo vienintelis subjektas, pareiškęs tikrą interesą ir jį patvirtinęs įnašu pagal iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą. Be to, Estijos valdžios institucijos tvirtina, kad patikimas nepriklausomas ekspertas įvertino bendrovę Estonian Air ir padarė išvadą, kad 2015 m. kovo 31 d. bendra Estonian Air nuosavybės vertė galimo privataus investuotojo požiūriu būtų apie […] mln. EUR.

(68)

2013 m. vasario 20 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl anksčiau suteiktų priemonių (1–4 priemonės) ir sanavimo paskolos. 2013 m. kovo 4 d. Komisija išplėtė oficialią tyrimo procedūrą, į ją įtraukdama sanavimo paskolos padidinimą.

(69)

Sprendimuose pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos Komisija pabrėžė, kad nuo 2006 m. bendrovė Estonian Air nuolat patirdavo didelių nuostolių. Be to, Komisija atkreipė dėmesį, kad oro transporto bendrovei buvo būdingi tam tikri įprasti sunkumų patiriančios įmonės požymiai, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (30) (toliau – 2004 m. SR gairės), ir kad 2010–2011 m. oro transporto bendrovės nuosavybė sumažėjo daugiau nei perpus. Be to, 2012 m. liepos mėn. pabaigoje Estonian Air pasiekė Estijos teisės aktuose nustatytą techninio bankroto būklę. Remdamasi šiais faktais, Komisija susidarė pirminę nuomonę, kad 2009–2012 m. Estonian Air buvo sunkumų patirianti įmonė.

(70)

Komisija taip pat pareiškė abejonių dėl vertinamų priemonių ir padarė pirminę išvadą, kad šioms priemonėmis teikta nesuderinama valstybės pagalba. Dėl 1 priemonės reikia pasakyti, kad, nors ir paaiškėjo, kad ją tuometiniai trys oro transporto bendrovės akcininkai taikė pari passu principu, Komisija pažymėjo, kad naujos akcijos buvo apmokėtos grynaisiais pinigais ir paskolą konvertavus į kapitalą. Kadangi Komisija neturėjo išsamios informacijos, kurie akcininkai įnešė naujų lėšų ir kurie pritarė paskolos konvertavimui į kapitalą, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad bendrovei Estonian Air nebuvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, todėl ji susidarė pirminę nuomonę, kad, taikant 1 priemonę, teikta neteisėta valstybės pagalba. Dėl suderinamumo su vidaus rinka Komisija atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į oro transporto bendrovės patiriamus sunkumus, atrodė, jog taikytinas tik Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktas. Tačiau Komisija susidarė pirminę nuomonę, kad to daryti negalima, nes 1 priemonė neatitiko kelių 2004 m. SR gairėse nustatytų kriterijų.

(71)

Dėl 2 priemonės Komisija atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai buvo parduodamas Talino oro uostas, Estija buvo vienintelė jo savininkė ir šis oro uostas priklausė Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerijos jurisdikcijai, o tai reiškia, kad Talino oro uosto veiksmai gali būti priskiriami valstybei. Be to, kadangi nebuvo surengta atviro, skaidraus ir besąlyginio konkurso, Komisija negalėjo automatiškai atmesti galimybės, kad bendrovei Estonian Air nebuvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, ir susidarė pirminę nuomonę, kad taikant 2 priemonę teikta neteisėta valstybės pagalba. Be to, ji padarė pirminę išvadą, kad ši pagalba buvo nesuderinama, nes neatitiko 2004 m. SR gairėse nustatytų kriterijų, įskaitant tai, kad galėjo būti pažeistas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(72)

Dėl 3 priemonės Komisija pirmiausia atkreipė dėmesį, kad ji taikyta ne pari passu principu. Be to, ji pabrėžė, kad, kaip ir 2 priemonės atveju, valstybės ir SAS įnašai buvo skirtingo pobūdžio (valstybė įnešė naujų lėšų, o SAS konvertavo skolą) ir nepanašaus dydžio. Dėl 2010 m. verslo plano Komisijai kilo abejonių, ar jis yra pakankamai patikimas, kad juo remiantis būtų galima daryti išvadą, jog atsargus investuotojas tokiomis pat sąlygomis būtų sudaręs svarstomą sandorį, ir atkreipė dėmesį, kad bendrovė Cresco aiškiai nepritarė šiam planui ir atsisakė įnešti daugiau lėšų į oro transporto bendrovę. Be to, Komisija atkreipė dėmesį, kad Estija nurodė, jog sprendimas 2010 m. padidinti kapitalą buvo priimtas siekiant užtikrinti ilgalaikius skrydžių maršrutus į svarbiausias verslo kelionių paskirties vietas ir įgyti oro transporto bendrovės kontrolę. Šiuo pagrindu Komisija padarė pirminę išvadą, kad, taikant 3 priemonę, teikta valstybės pagalba ir kad ji nebūtų suderinama su vidaus rinka, nes neatrodė, kad būtų laikytasi 2004 m. SR gairėse nustatytų teisinių reikalavimų, įskaitant ir tai, kad galėjo būti pažeistas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(73)

Komisija taip pat įvertino, ar 4 priemonė atitiktų rinkos ekonomikos investuotojo principą. Pirma, jai kilo abejonių, ar 2011 m. verslo planas buvo patikimas ir ar buvo realu manyti, jog oro transporto bendrovės konkurencingumas būtų padidintas tik sukūrus platesnį tinklą ir dažniau vykdant skrydžius, t. y. padidinus pajėgumą maršrutų, orlaivių parko ir darbuotojų požiūriu. Be to, Komisija atkreipė dėmesį, kad 2011 m. verslo plane pateiktos prognozuojamos augimo perspektyvos buvo pernelyg optimistinės, o siūloma mazginio-spindulinio tinklo kūrimo strategija – pernelyg rizikinga; tai patvirtina faktas, kad nei kitas privatus akcininkas (SAS), nei joks privatus kreditorius ([…]) nenorėjo dalyvauti šiame sandoryje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija susidarė pirminę nuomonę, kad taikant 4 priemonę teikta neteisėta valstybės pagalba ir kad ši pagalba neatitiko 2004 m. SR gairėse nustatytų sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos kriterijų.

(74)

Galiausiai dėl sanavimo paskolos (5 priemonė) reikia pasakyti, kad Estija ir neginčijo, jog buvo teikiama valstybės pagalba. Komisija preliminariai atkreipė dėmesį, kad pagalba, atrodo, atitinka daugelį 2004 m. SR gairių 3.1 skirsnyje nustatytų sanavimo pagalbos kriterijų. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad taikant 1–4 priemones galėjo būti teikiama neteisėta ir nesuderinama pagalba, Komisijai kilo abejonių, ar laikytasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“. Kadangi Estijos valdžios institucijos nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima netaikyti principo „tik vieną ir paskutinį kartą“, Komisija susidarė pirminę nuomonę, kad 5 priemonę galima laikyti neteisėta ir nesuderinama pagalba.

(75)

Dėl laiku neišmokėtos sanavimo paskolos dalies, t. y. 12,1 mln. EUR (žr. 42 ir 43 konstatuojamąsias dalis), Komisija priminė Estijai Sutarties 108 straipsnio 3 dalies sustabdomąjį poveikį. Ji pridūrė, kad Estija turėtų susilaikyti nuo šios sumos išmokėjimo bendrovei Estonian Air, kol Komisija nepriims galutinio sprendimo.

(76)

2013 m. birželio 20 d. Estija pranešė pagal restruktūrizavimo planą kapitalo pavidalu bendrovei Estonian Air suteiksianti 40,7 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbą (6 priemonė). Estija neginčijo, kad tai yra valstybės pagalba, nes, be kitų aspektų, numatoma kapitalo injekcija būtų atlikta tiesiogiai iš valstybės biudžeto, tik bendrovei Estonian Air ir tokiomis sąlygomis, kurios atsargiam rinkos ekonomikos investuotojui įprastomis aplinkybėmis nebūtų priimtinos.

(77)

Tada Komisija, remdamasi 2004 m. SR gairių nuostatomis dėl restruktūrizavimo pagalbos, įvertino 6 priemonės suderinamumą. Komisija susidarė pirminę nuomonę, kad bendrovė Estonian Air atitiktų restruktūrizavimo pagalbos teikimo reikalavimus, nes ją būtų galima laikyti sunkumų patiriančia įmone (žr. 69 konstatuojamąją dalį).

(78)

Tada Komisija išnagrinėjo, ar pagal restruktūrizavimo planą būtų galima atkurti ilgalaikį bendrovės Estonian Air gyvybingumą. Komisija pažymėjo, kad, atlikus restruktūrizavimo plano scenarijų ir jautrumo analizę, nustatyta didelių trūkumų. Pirmiausia ji pabrėžė, kad pagal nepalankųjį scenarijų 2017 m. bendrovės Estonian Air pelno (nuostolio) neatskaičius mokesčių rodiklis būtų žemas, bet teigiamas. Tačiau grynųjų pinigų srautas prieš finansavimą išliktų neigiamas net ir oro transporto bendrovės vadovybei ėmusis papildomų restruktūrizavimo priemonių (žr. 4 lentelę). Be to, atlikus jautrumo analizę nustatyta, kad, vertinant atskirus atvejus, palyginti nedaug pasikeitus prielaidoms prireiktų papildomo finansavimo, išskyrus vieną atvejį. Šiuo pagrindu Komisija pareiškė abejojanti, ar pradinis restruktūrizavimo planas yra tinkamas bendrovės Estonian Air ilgalaikiam gyvybingumui atkurti.

(79)

Dėl kompensacinių priemonių Komisija pareiškė abejojanti, ar laiko tarpsnių atsisakymas kai kuriuose koordinuojamuose oro uostuose yra priimtinas. Norint įvertinti, ar šie laiko tarpsniai galėtų būti pripažinti kompensacinėmis priemonėmis, reikėjo gauti papildomos informacijos apie oro uostų pajėgumų ribotumą ir laiko tarpsnių ekonominę vertę. Dėl 12 maršrutų, laikomų kompensacinėmis priemonėmis, atsisakymo (žr. 54 konstatuojamąją dalį) Komisijai nebuvo aišku, kaip šiems maršrutams buvo apskaičiuotas 1 lygio įnašas, įnašas, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, ir pelningumo marža. Komisija atkreipė dėmesį, kad šių pelningumo rodiklių skirtumas buvo labai didelis ir kad nebuvo aišku, ar bendrovė Estonian Air, norėdama atkurti savo finansinį pajėgumą, būtinai turėtų atsisakyti šių maršrutų. Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad visų maršrutų pelningumo marža buvo neigiama. Be to, jei Komisija maršrutų pelningumą vertintų pagal įnašo, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, lygį, tik dviejų maršrutų įnašo, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, lygis būtų didesnis už nulį (jei pajėgumas pagal ASK sumažėtų apie 1 %), taigi priimtini būtų tik šie du maršrutai.

(80)

Dėl bendrovės Estonian Air siūlomo nuosavo 38 mln. EUR įnašo (arba 48,3 % visų restruktūrizavimo sąnaudų, sudarančių 78,7 mln. EUR) Komisija atkreipė dėmesį, kad jis jai pasirodė iš esmės priimtinas. Tačiau Komisija pareiškė abejonių dėl trijų orlaivių CRJ900 pardavimo 2015 m., bendrovės AS Estonian Air Regional pardavimo ir bendrovės Estonian Air turėtų 51 % bendrovės Eesti Aviokütuse Teenuste AS akcijų pardavimo. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad turto pardavimas, naujos paskolos gavimas iš […] ir bendrovės Estonian Air turėtų 60 % bendrovės AS Amadeus Eesti akcijų pardavimas galėtų būti priimtinas kaip nuosavas įnašas.

(81)

Galiausiai Komisija priminė sprendimuose pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos jos pareikštas abejones dėl 1–5 priemonių suderinamumo ir atitinkamo galimo principo „tik vieną ir paskutinį kartą“ pažeidimo.

(82)

Šiuo pagrindu Komisijai pareiškė abejojanti, ar restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešta, atitinka 2004 m. SR gaires ir ar ji būtų suderinama su vidaus rinka. Ji paprašė Estijos pateikti pastabas ir visą informaciją, kuri galėtų padėti įvertinti kapitalo injekciją, apie kurią buvo pranešta kaip apie restruktūrizavimo pagalbą.

(83)

Dėl 2013 m. gegužės 23 d. gauto skundo dėl bendrovės Estonian Air ir Talino oro uosto susitarimo dėl turto pardavimo su sąlyga jį išnuomoti pardavėjui (žr. 10 konstatuojamąją dalį) Komisija padarė išvadą, kad šiuo susitarimu bendrovei Estonian Air nepagrįstas pranašumas nesuteiktas, ir taip atmetė valstybės pagalbos teikimo galimybę.

(84)

2013 m. balandžio 9 d. ir gegužės 17 d. raštais Estija Komisijai pateikė pastabas dėl sprendimų pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos. Dėl 1 priemonės Estija mano, kad investicija buvo atlikta remiantis patikimu verslo planu ir teigiamu oro transporto bendrovės vertinimu. Estija nurodo, kad SAS įnašas (iš dalies tai buvo paskolos konvertavimas į kapitalą) turi būti vertinamas plačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. SAS bendrovei Estonian Air suteikė […] mln. USD, o 2009 m. – […] mln. EUR paskolą. Dėl valstybės dalyvavimo Estija aiškina, kad priimdama sprendimą ji rėmėsi Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerijos pateikta vertinimo ataskaita, pagal kurią oro transporto bendrovės vertė atlikus investiciją viršytų šios bendrovės vertę prieš investiciją. Be to, Estija pabrėžia, kad kiekvienas akcininkas atliko atskirą veiklos analizę ir kad visi jie nusprendė įnešti kapitalo proporcingai jų turimų akcijų daliai, taigi 1 priemonė taikyta pari passu principu.

(85)

Dėl 2 priemonės Estija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog dėl to, kad nebuvo surengta konkurso, jokiu būdu negalima daryti išvados, kad teikta valstybės pagalba, ir kad pardavimo sandorio vertė bet kokiu atveju atitiko tikrąją bendrovės Estonian Air antžeminių paslaugų verslo, kuris, beje, buvo pelningas, rinkos kainą. Estijos teigimu, 2 priemonė buvo su antžeminių paslaugų teikimu susijusio oro transporto bendrovės turto pardavimas neperleidžiant darbuotojų ir įsipareigojimų, o turto balansinė vertė atitiko minimalią kainą. Be to, Estijos nuomone, būta kitų panašių sandorių. Estija taip pat pabrėžia, kad Talino oro uostas yra nepriklausomas subjektas, į kurio veiklą valstybė nesikiša, ir kad visi vadovybės ir stebėtojų tarybų nariai yra nepriklausomi verslininkai, o ne valstybės atstovai ar valstybės paskirti asmenys.

(86)

Be to, Estija pateikia paaiškinimų dėl tikslios 3 priemonės struktūros ir šią priemonę laiko ne valstybės pagalba. Estija taip pat tvirtina, kad SAS įnašas buvo […] mln. EUR, t. y. 2 mln. EUR įnašas grynaisiais pinigais ir iš bendrovės Cresco už […] mln. EUR įsigytos jos turėtos akcijos. Dėl 2010 m. verslo plano Estija mano, kad planas buvo parengtas remiantis tvaraus augimo prielaida ir teigiamais Estijos ekonomikos atsigavimo ir augimo lūkesčiais, taip pat tuometiniais Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) lūkesčiais dėl tarptautinio eismo srauto augimo. Estijos teigimu, į 2010 m. verslo planą įtraukti visi veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti priimant atsargų ir patikimą investicinį sprendimą. Dėl to, kad valstybė atsižvelgė į makroekonominius aspektus, Estija tvirtina, kad šie aspektai buvo nevieninteliai veiksniai, į kuriuos atsižvelgta priimant valstybės investicinį sprendimą. Estija taip pat pateikia Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerijos vyresniojo ekonomisto analitiko atliktą oro transporto bendrovės vertinimą, iš kurio matyti, kad bendra bendrovės Estonian Air nuosavybės vertė atlikus papildomą investiciją buvo [0–10] mln. EUR (remiantis prognozuojamu diskontuotu pinigų srautu).

(87)

Dėl valstybės sprendimo 2011–2012 m. investuoti 30 mln. EUR (4 priemonė) Estija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. Rytų Europos rinkos augimo perspektyvos buvo gana stabilios ir kad 2011 m. vasarą Europos oro transporto rinkoje dar nebuvo kilusi suirutė. Be to, Estija tvirtina, kad SAS nedalyvavo 4 priemonėje, nes tuo metu jai buvo kilę didelių finansinių sunkumų. Dėl […] paskolos, kurią ketinta suteikti oro transporto bendrovei ir kuri galiausiai nebuvo suteikta, Estija mano, kad ši paskola turi būti vertinama atskirai nuo kapitalo investicijos. Be to, Estija pabrėžia, kad 2011 m. verslo planas buvo pagrįstas ir patikimas ir kad jame buvo nustatyta ekspansinė strategija, pagrįsta patikima ir išsamia ekonomine regiono oro transporto rinkos ir numatomos kaimyninių šalių ekonominės plėtros analize. Estija taip pat tvirtina, kad 2011 m. oro transporto bendrovės akcijų vertė buvo didelė ir prieš kapitalo injekciją, ir po jos. Nors Estija ir pripažįsta, kad 2011 m. verslo planas nebuvo perspektyvus ir 2012 m. viduryje jo buvo atsisakyta, ji tvirtina, kad tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas, ar taikyti 4 priemonę, valstybė manė, kad oro transporto bendrovė bus pajėgi atkurti savo gyvybingumą.

(88)

Dėl sanavimo paskolos (5 priemonė) Estija mano, kad buvo įvykdytos visos 2004 m. SR gairėse nustatytos sanavimo pagalbos sąlygos. Tačiau Estija mano, kad sunkumų patiriančia įmone bendrovė Estonian Air galėtų būti laikoma tik nuo 2012 m. birželio–liepos mėn. Kadangi ji daro išvadą, kad taikant 1–4 priemones valstybės pagalba nebuvo teikta, 2004 m. SR gairėse nustatytas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ nebuvo pažeistas. Visgi Estija priduria, kad, jei Komisija nustatytų, kad principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ buvo pažeistas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Estonian Air aptarnauja tik 0,17 % Europos vidaus eismo srauto ir kad dėl pagalbos nepadaryta jokio neigiamo šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms ir kad nebuvo netinkamai iškraipyta konkurencija.

(89)

2014 m. kovo 19 d. teikdama pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos (6 priemonė), Estija pakartojo argumentus dėl principo „tik vieną ir paskutinį kartą“. Dėl bendrovės Estonian Air ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo Estija mano, kad Komisija turėtų leisti atliekant jautrumo analizę atsižvelgti į vadovybės atliktus neigiamų padarinių švelninimo veiksmus, nes jie yra įprasta verslo praktika.

(90)

Estija taip pat pateikia paaiškinimų, kaip buvo apskaičiuotas 1 lygio įnašas ir įnašas, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, ir maršrutų, kurie buvo siūlomi kaip kompensacinės priemonės, pelningumo marža (žr. 79 konstatuojamąją dalį). Estijos teigimu, 1 lygio įnašu apibrėžiamos iš kiekvieno keleivio gaunamos ribinės pajamos, neįskaičiuojant skrydžio sąnaudų, o įnašu, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, apibrėžiamos visos kintamosios skrydžio sąnaudos, neįtraukiant su orlaiviu susijusių ar kitų pridėtinių sąnaudų. Be to, Estija tvirtina, kad šie maršrutai turi būti laikomi priimtinomis kompensacinėmis priemonėmis, nes visų jų 1 lygio įnašas buvo teigiamas, ir nesutinka su Komisijos teiginiu, kad pagal naują verslo modelį maršrutai, kurių atsisakyta, nebūtų pelningi.

(91)

Dėl nuosavo įnašo Estija paaiškina, kad parduodamų orlaivių vertės nustatymo ataskaita yra realistiška, ir pateikia išsamią informaciją apie bendrovės AS Estonian Air Regional pardavimo kainą ir bendrovės Estonian Air turėtų bendrovės AS Amadeus Eesti akcijų pardavimo kainą.

(92)

Komisija gavo bendrovių IAG ir Ryanair pastabas dėl sprendimų pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos.

(93)

IAG tvirtina, kad sanavimo pagalba bendrovei Estonian Air turėjo neigiamos įtakos IAG dėl jos investicijos į bendrovę FlyBe ir jos ryšių su bendrove Finnair. Be to, IAG atkreipia dėmesį, kad, jos nuomone, jei bendrovė Estonian Air būtų pasitraukusi iš rinkos, Estijos pasiekiamumas nebūtų pablogėjęs. IAG pareiškė susirūpinimą, kad galbūt buvo pažeistas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(94)

Ryanair palankiai vertina Komisijos atliekamą bendrovei Estonian Air suteiktos sanavimo pagalbos oficialų tyrimą, ypač pabrėždama bendrovės Estonian Air neefektyvumą, palyginti su bendrove Ryanair. Dėl 1–5 priemonių Ryanair pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Cresco nusprendė atsisakyti jos turimų akcijų, o tai reikėtų vertinti kaip požymį, kad kapitalo injekcijos neatitiko rinkos ekonomikos investuotojo principo. Ryanair pažymi, kad pigių skrydžių bendrovės yra geresnė alternatyva nacionaliniams vežėjams, tokiems kaip Estonian Air, ir kad ES teisės aktuose nėra pripažinta kiekvienos valstybės narės teisė turėti nacionalinį vežėją. Galiausiai Ryanair tvirtina, kad valstybės pagalba bendrovei Estonian Air daro didelę neigiamą tiesioginę įtaką jos padėčiai rinkoje ir kad dėl šios pagalbos labai iškraipoma konkurencija.

(95)

Pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos pateikė dvi suinteresuotosios šalys – viena suinteresuotoji šalis, kuri nepageidauja, kad jos tapatybė būtų atskleista, ir bendrovė Ryanair.

(96)

Suinteresuotoji šalis, kuri nepageidauja, kad jos tapatybė būtų atskleista, mano, kad bendrovės Estonian Air restruktūrizavimo planas nėra nei patikimas, nei įvykdomas, nes 2012 m. bendrovė patyrė labai didelių nuostolių, dėl kurių grynasis pelningumas buvo mažesnis kaip –50 % Dėl orlaivių parko ir veiklos restruktūrizavimo suinteresuotoji šalis mano, kad bendrovės Estonian Air ketinimai du orlaivius naudoti užsakomiesiems reisams nėra perspektyvūs dėl labai didelės konkurencijos rinkoje ir kritiškai vertina mišrų naujo orlaivių parko pobūdį. Ši suinteresuotoji šalis taip pat atkreipia dėmesį, kad iš maršrutų, kurie siūlomi kaip kompensacinės priemonės, pelningumo skaičiavimų matyti, kad šie maršrutai nėra priimtini, ir daro išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba apskritai neturėtų būti leidžiama. Galiausiai ši suinteresuotoji šalis pateikia su Vengrijos pasiekiamumu žlugus bendrovei Malév susijusį konkretaus atvejo tyrimą ir daro išvadą, kad rinka gali tinkamai kompensuoti nacionalinio vežėjo netektį.

(97)

Pirmiausia Ryanair atkreipia dėmesį, kad Komisija turėtų įvertinti, ar Estija, be valstybės pagalbos teikimo, turėjo ir kitų galimybių (pvz., likvidavimo galimybę). Be to, Ryanair tvirtina, kad restruktūrizavimo plano prielaidos yra pernelyg optimistinės ir kad planas yra pasmerktas žlugti. Pavyzdžiui, Ryanair yra įsitikinusi, jog prielaida, kad Estonian Air bus pajėgi parduoti kai kuriuos savo orlaivius ir taip padidinti kapitalą, yra nereali. Ryanair taip pat mano, kad 12 maršrutų, kurių Estonian Air atsisakė, yra nepelningi ir negali būti laikomi kompensacinėmis priemonėmis. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad nebuvo įvykdytos 2004 m. SR gairėse nustatytos sąlygos, pirmiausia – nesilaikyta principo „tik vieną ir paskutinį kartą“. Galiausiai Ryanair dar kartą pakartoja, kad Estonian Air daro didelę neigiamą įtaką jos padėčiai rinkoje.

(98)

Estija išsamiai atsakė į suinteresuotųjų šalių pateiktus argumentus. Atsakydama į bendrovės IAG pastabas, pateiktas dėl sprendimų pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos, Estija atkreipia dėmesį, kad Estonian Air ir FlyBe vykdo skrydžius ne į tuos pačius oro uostus, taigi – nekonkuruoja. Dėl šalies pasiekiamumo Estija mano, kad bendrovei Estonian Air pasitraukus iš rinkos, jis būtų pablogėjęs, ir tvirtina, kad pigių skrydžių bendrovės neužtikrina tokio pasiekiamumo, koks yra svarbus Estijai.

(99)

Atsakydama į bendrovės Ryanair pastabas, pateiktas dėl sprendimų pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos, Estija pažymi, kad pigių skrydžių bendrovių efektyvumo negalima lyginti su regioninių vežėjų efektyvumu. Dėl valstybės pagrindinio motyvo investuoti į oro transporto bendrovę Estija atkreipia dėmesį, kad labai svarbu turėti pelningą ir tvarią oro transporto bendrovę, nes ji Estijai užtikrina reguliarias ir patikimas jungtis su įvairiomis šalimis, kurios yra pagrindinės Estijos prekybos partnerės, o pagrindiniai oro transporto bendrovės konkurentai šios funkcijos neatlieka. Galiausiai Estija tvirtina, kad pigių skrydžių bendrovės Estijoje žlugo dėl mažos rinkos, o ne dėl bendrovės Estonian Air buvimo, ir neigia, kad Ryanair konkuruoja su bendrove Estonian Air, nes šių bendrovių klientų segmentai yra skirtingi.

(100)

Estija taip pat atsakė į gautas pastabas, susijusias su sprendimu pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos. Į kai kurias suinteresuotosios šalies, kuri nepageidauja, kad jos tapatybė būtų atskleista, pastabas Estija nepateikia atsakymų, tvirtindama, kad ji pateiks naują restruktūrizavimo planą, todėl šios pastabos nebėra svarbios. Visgi Estija nurodo, kad maršrutai į Estiją ir iš jos nėra pertekliniai ir kad nekyla jokios rizikos, kad dėl nederamos struktūrinių koregavimų dalies perkėlimo į kitas valstybes nares bus pakenkta vidaus rinkai. Dėl palyginimo su konkretaus atvejo tyrimu, susijusiu su Vengrijos pasiekiamumu, Estija tvirtina, kad Estija yra maža izoliuota rinka ir kad bendrovės Estonian Air žlugimas turėtų neigiamos įtakos oro transporto jungčių kiekiui ir kokybei, ir teigia, kad jos atvejis panašesnis į Lietuvos atvejį, kai, bankrutavus jos nacionaliniam vežėjui FlyLAL, jos judumo koeficientas (31), Estijos teigimu, sumažėjo 26 %, palyginti su 4 % Vengrijoje.

(101)

Atsakydama į bendrovės Ryanair pastabas, Estija dar kartą pakartoja, kad valstybės pagalba bendrovei Estonian Air bendrovės Ryanair padėčiai neigiamos įtakos neturėtų. Be to, Estija mano, kad bendrovės Ryanair teiginys, jog bendrovė Estonian Air turėtų būti likviduota, nepagrįstas duomenimis. Galiausiai Estija dar kartą pakartoja, kad taikant 1–3 priemones principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ nepažeistas.

(102)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi valstybės pagalbos sąvoka apima bet kokį tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiamą pranašumą, kuris finansuojamas iš valstybės išteklių, ir kurį suteikia pati valstybė arba bet kokia tarpininkaujanti įstaiga, veikianti pagal jai suteiktus įgaliojimus.

(103)

Kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, ta priemonė turi būti finansuojama iš valstybės išteklių ir priskiriama valstybei. Iš esmės valstybės ištekliai yra valstybės narės ir jos valdžios institucijų ištekliai, taip pat valstybinių įmonių, kurias valdžios institucijos gali tiesiogiai arba netiesiogiai valdyti, ištekliai.

(104)

Siekdama nustatyti, ar įvairiomis vertinamomis priemonėmis bendrovei Estonian Air buvo suteiktas ekonominis pranašumas ir dėl to šiomis priemonėmis teikta valstybės pagalba, Komisija įvertins, ar oro transporto bendrovė įgijo ekonominį pranašumą, kurio jį nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis.

(105)

Vertindama Komisija taiko rinkos ekonomikos investuotojo principą. Pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą, valstybės pagalba nebūtų teikiama, jei panašiomis aplinkybėmis panašaus kaip atitinkamų viešojo sektoriaus įstaigų dydžio privatus investuotojas, veikiantis įprastinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis, būtų galėjęs būti paskatintas teikti svarstomą priemonę pagalbos gavėjui. Todėl Komisija turi įvertinti, ar privatus investuotojas būtų sudaręs vertinamus sandorius tokiomis pat sąlygomis. Hipotetinio privataus investuotojo nuostata yra kaip atsargaus investuotojo, kurio tikslas gauti didesnį pelną yra ribojamas atsargumo dėl priimtino rizikos lygio mainais už atitinkamą grąžos normą. Įnašas iš valstybės lėšų iš esmės nėra valstybės pagalba, jeigu jis įnešamas pari passu principu, t. y. jeigu kartu panašiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įnešamas didelis privataus investuotojo kapitalo įnašas.

(106)

Be to, svarstomomis priemonėmis turi būti iškraipoma konkurencija arba dėl jų turi kilti grėsmė, kad konkurencija bus iškraipyta, ir jomis turi būti daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai.

(107)

Kadangi vertinamos priemonės laikytinos valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, jų suderinamumą reikia vertinti atsižvelgiant į minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

(108)

Komisija pirmiausia įvertins, ar 2009 m. atlikta 2,48 mln. EUR kapitalo injekcija (1 priemonė) buvo valstybės pagalba. Kaip paaiškinta 105 konstatuojamojoje dalyje, laikoma, kad įnašu iš valstybės lėšų nesuteikiamas nepagrįstas pranašumas, vadinasi – ir valstybės pagalba, jei tas įnašas įnešamas pari passu principu.

(109)

Šiuo klausimu Komisija atkreipia dėmesį, kad 1 priemonę bendrovės Estonian Air akcininkai įgyvendino proporcingai jų turimai akcijų daliai, t. y. Estijos įnašas sudarė 34 % (2,48 mln. EUR), SAS – 49 % (3,57mln. EUR), Cresco – 17 % (1,23 mln. EUR). Estija patvirtino, kad valstybė ir Cresco įnašą įnešė grynaisiais pinigais, o SAS 1,21 mln. EUR įnešė grynaisiais pinigais ir 2,36mln. EUR – paskolos konvertavimo į kapitalą būdu. Be to, Estija paaiškino, kad 2008 m. SAS bendrovei Estonian Air suteikė […] mln. USD paskolą, o 2009 m. – […] mln. EUR paskolą (žr. 84 konstatuojamąją dalį).

(110)

Sprendimuose pradėti procedūras dėl sanavimo pagalbos Komisija atkreipė dėmesį, kad dėl skirtingo įnašų pobūdžio (plg. naujų lėšų įnešimą ir SAS atliktą skolos konvertavimą) kilo pagrįstų abejonių, ar 1 priemonė įgyvendinta pari passu principu. Vis dėlto informacija, kurią pateikė Estija, išsklaidė Komisijos abejones, nes kapitalo įnašas aiškiai buvo įneštas pari passu principu – bent jau bendrovės Cresco atžvilgiu. Valstybė ir Cresco proporcingai jų turimai akcijų daliai įnešė gana dideles naujų lėšų sumas. Be to, bendros bendrovių Cresco ir SAS įnašų grynaisiais pinigais sumos buvo didelės ir panašios į valstybės įnašą. Taip pat reikia pasakyti, kad SAS atliktas paskolos konvertavimas į kapitalą turi būti vertinamas plačiau, atsižvelgiant į anksčiau – 2008 m. ir 2009 m. – bendrovei Estonian Air suteiktas paskolas, iš kurių matyti, kad SAS tikėjo oro transporto bendrovės gyvybingumu.

(111)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, privačių subjektų įnašas, sudaręs 66 %, tikrai nebuvo nereikšmingas, palyginti su valstybės įnašu (32). Be to, nėra jokių duomenų, kad bendrovių SAS ir Cresco sprendimui investuoti į bendrovę Estonian Air galėjo turėti įtakos valstybės veiksmai.

(112)

Be to, Komisija pastebi, kad, pagal 1994 m. Aviacijos gaires (33), „[k]apitalo injekcijos nėra valstybės pagalba, jei jomis didinama valstybės turima įmonės akcijų dalis ir jei kapitalas įnešamas proporcingai valdžios institucijų turimai akcijų daliai kartu su privataus akcininko įnešamu kapitalu; privataus investuotojo turima akcijų dalis turi būti išties ekonomiškai reikšminga“. Taigi 1 priemonė atitinka šią nuostatą.

(113)

Šiuo pagrindu Komisija mano, kad bendrovės Cresco sprendimas investuoti į bendrovę Estonian Air buvo toks pat kaip valstybės ir kad bendrovių Cresco ir SAS investicija buvo reikšminga. Be to, Komisija neturi pagrindo abejoti, kad bendrovės SAS ir Cresco investuoti į bendrovę Estonian Air nusprendė siekdamos pelno. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl bendrovės Estonian Air finansavimo suteikiant 2,48 mln. EUR kapitalo injekciją (1 priemonė) bendrovei Estonian Air nebuvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, ir taip atmeta valstybės pagalbos teikimo galimybę, todėl nereikia toliau vertinti, ar būtų įvykdytos kitos kartu taikomos Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

(114)

2009 m. birželio mėn. Estonian Air savo antžeminių paslaugų verslą už 2,4 mln. EUR pardavė 100 % valstybės valdomam Talino oro uostui. Nustatant kainą nebuvo surengta atviro, skaidraus ir besąlyginio konkurso, nepriklausomi vertintojai vertinimų neatliko. Kaina nustatyta Talino oro uosto ir bendrovės Estonian Air tiesioginių tarpusavio derybų principu.

(115)

Komisija pažymi, jog dėl to, kad nebuvo surengtas konkursas arba nebuvo atliktas nepriklausomas vertinimas, ji negali atmesti galimybės, kad buvo teikta pagalba. Todėl Komisija turi išsamiai įvertinti sandorį ir jo aplinkybes, kad nustatytų, ar šiuo sandoriu bendrovei Estonian Air nebuvo suteikta nepagrįstas pranašumas.

(116)

Per oficialią tyrimo procedūrą Estija paaiškino, kad 2005–2008 m., t. y. trejus metus prieš pardavimą, antžeminių paslaugų verslas buvo pelningas. Be to, sandoris buvo sudarytas turtą parduodant be įsipareigojimų, darbuotojų ir kitų seniau patirtų išlaidų. Nustatant kainą, minimalia kaina laikyta balansinė turto vertė. Be to, Estijos valdžios institucijos pateikė jų atliktą vidaus analizę, iš kurios matyti, kad su šiuo sandoriu susijęs įmonės vertės ir apyvartos santykis (34) atitinka santykius, nustatytus sudarant kitus sandorius dėl antžemines paslaugas teikiančių įmonių. Tai rodytų, kad sandoris sudarytas rinkos sąlygomis.

(117)

Estija taip pat tvirtina, kad Talino oro uostas, nors ir 100 % valdomas valstybės, yra nepriklausomas nuo valstybės ir kad valdybos ir stebėtojų tarybos nariai yra nepriklausomi verslininkai, o ne valstybės atstovai. Sprendimuose pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos Komisija pareiškė abejojanti, ar dėl to, kad Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija buvo vienintelė Talino oro uosto akcininkė ir šis uostas priklausė šios ministerijos jurisdikcijai, Talino oro uosto veiksmus galima priskirti valstybei.

(118)

Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuosekliai teigė, kad valstybės kontroliuojamų valstybinių įmonių taikomų priemonių negalima automatiškai priskirti valstybei. Sprendime Stardust Marine ir vėliau priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas aiškino, kad norint padaryti išvadą dėl priskyrimo būtina „išnagrinėti, ar valdžios institucijos turi būti laikomos vienaip ar kitaip dalyvavusiomis priimant šias priemones“ (35). Dėl 2 priemonės Komisija negali daryti išvados, kad Talino oro uosto sprendimas investuoti į bendrovę Estonian Air priskirtinas valstybei. Be to, Komisija šiuo atžvilgiu taip pat nenustatė jokių netiesioginių įrodymų, kaip tai aiškinama sprendime Stardust Marine. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad Talino oro uosto sprendimas dalyvauti įgyvendinant 2 priemonę nėra priskirtinas Estijai.

(119)

Kadangi Talino oro uosto sprendimas dalyvauti įgyvendinant 2 priemonę nepriskirtinas valstybei ir kadangi atrodo, jog sandoris buvo sudarytas rinkos sąlygomis, Komisija atmeta galimybę, kad taikant 2 priemonę buvo teikta valstybės pagalba, todėl nereikia toliau vertinti, ar būtų įvykdytos kitos kartu taikomos Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

(120)

Dėl 2010 m. kapitalo injekcijos (3 priemonė) Estija per oficialią tyrimo procedūrą paaiškino, kad valstybė grynaisiais pinigais įnešė 17,9 mln. EUR, o SAS į nuosavybę konvertavo 2 mln. EUR paskolą. Tuo pat metu SAS už […] mln. EUR įsigijo bendrovės Cresco turėtas bendrovės Estonian Air akcijas (už […] mln. EUR paskolos, kurią Cresco buvo gavusi iš SAS, nurašymą). Taip bendrovė Cresco nustojo buvusi akcininke, valstybės turima akcijų dalis padidėjo iki 90 %, o SAS – sumažėjo iki 10 % Estija tvirtina, kad jos sprendimas dar kartą investuoti į bendrovę Estonian Air buvo priimtas remiantis 2010 m. verslo planu.

(121)

Pirmiausia Komisija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir SAS injekcijos atliktos skirtingu pavidalu ir sumomis, neatitinkančiomis jų turimos akcijų dalies. Valstybės atlikta 17,9 mln. EUR naujų lėšų injekcija buvo nepanaši į SAS atliktą 2 mln. EUR skolos konvertavimą į nuosavybę, pirmiausia dėl to, kad Estija nepateikė įrodymų, kad paskola buvo visiškai užtikrinta, t. y. kad SAS, paskolą konvertavusi į nuosavybę, būtų prisiėmusi naują riziką. Dėl SAS atlikto […] mln. EUR, kuriuos Cresco buvo skolinga bendrovei SAS, nurašymo už bendrovės Cresco turėtas bendrovės Estonian Air akcijas Komisija pažymi, kad šia operacija naujų lėšų bendrovei Estonian Air nesuteikta. Be to, neaišku, ar SAS, sutikusi nurašyti skolą už bendrovės Cresco turėtas bendrovės Estonian Air akcijas, prisiėmė naują riziką. Šių motyvų Komisijai pakanka, kad ji galėtų daryti išvadą, jog 3 priemonė nebuvo įgyvendinta pari passu principu.

(122)

Estijos valdžios institucijos tvirtina, kad 3 priemonė atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą, nes ji įgyvendinta remiantis 2010 m. verslo planu, kuris, Estijos valdžios institucijų nuomone, buvo pagrįstas ir patikimas. Pagal šį planą, jei bendrovė Estonian Air pakeistų savo orlaivių parką taip, kaip numatyta plane, ji nuostolius padengtų jau 2013 m., o nuo tada bent jau iki 2020 m. būtų gana pelninga.

(123)

Komisija pripažįsta, kad 2010 m. verslo plane analizuojama oro transporto bendrovės padėtis, tačiau planas turi trūkumų, dėl kurių jis nėra pakankamai patikimas, kad juo remiantis būtų galima priimti rinka pagrįstą investicinį sprendimą. Pavyzdžiui, finansinės prognozės pagrįstos pernelyg dideliu keleivių skaičiaus augimu (2010–2020 m. vidutinis metinis augimas didesnis kaip 6 %). Atsižvelgiant į 2009 m. pasaulio ekonomikos ir finansų krizę, tokios augimo perspektyvos atrodo labai optimistinės. 2010 m. verslo plane remiamasi IATA vertinimu, kad kitus ketverius metus vidutinis metinis augimas bus didesnis kaip 5 % Tačiau IATA taip pat nurodo, kad geografiniu požiūriu šis atsigavimas bus labai nevienodas ir kad Europoje greito atsigavimo nesitikima (36).

(124)

Kitas trūkumas yra tas, kad 2010 m. verslo plano jautrumo analizė yra nepakankama. Dėl mažesnio keleivių skaičiaus rizikos plane nurodyta, kad keleivių skaičiui sumažėjus 10 %, pirmųjų dvejų metų galutinis rezultatas pablogėtų maždaug 6,4 mln. EUR, t. y. būtų daugiau nei dvigubai blogesnis už šiais dvejais metais numatomus neigiamus galutinius rezultatus. Tačiau 2010 m. verslo plane nenurodyti padariniai visam analizuotam laikotarpiui ir konkretūs taisomieji veiksmai, kurių reikėtų imtis.

(125)

Komisija taip pat pabrėžia, kad Cresco nusprendė nebeinvestuoti į bendrovę Estonian Air ir savo turimas akcijas parduoti bendrovei SAS. Nors Cresco galėjo taip pasielgti dėl įvairių priežasčių, logiška manyti, kad 2010 m. verslo planas privačiam investuotojui pasirodė nepakankamai įtikinamas jo investicijų grąžos požiūriu. Panašų argumentą galima pritaikyti bendrovei SAS: jai nusprendus dalyvauti suteikiant 2010 m. kapitalo injekciją, bet ne proporcingai jos turimų akcijų daliai, jos turimų akcijų dalis sumažėjo nuo 49 % iki vos 10 %

(126)

Be to, Estijos valdžios institucijos tvirtina, kad 2010 m. valstybei atlikus vertinimą padaryta išvada, kad atlikus investiciją oro transporto bendrovės vertė būtų teigiama. Atliekant šį vertinimą, nuosavybės vertė apskaičiuota remiantis diskontuotojo pinigų srauto analize, prie numatomų 2010–2019 m. pinigų srautų pridedant [0–10] mln. EUR galutinę (diskontuotąją) vertę po 2019 m. ir iš gautos sumos atimant [0–10] mln. EUR grynąją skolą. Tokiu būdu apskaičiuota galutinė bendra nuosavybės vertė po investicijos būtų [0–10] mln. EUR. Remiantis alternatyviu vertinimo metodu – oro transporto bendrovės vertę nustačius palyginimo su penkių mažesnių biržinių bendrovių finansiniais rodikliais būdu – gauta, kad bendrovės Estonian Air vertė yra [5–15] mln. EUR.

(127)

Tačiau Komisija tokio vertinimo negali laikyti tinkamu pagrindu manyti, kad investicija būtų priimtina hipotetiniam privačiam investuotojui. Pirma, pačiame vertinime atkreipiamas dėmesys į taikytoms prielaidoms būdingą didelę riziką, neapibrėžtumą ir jautrumą ir teigiama, kad atlikus vertinimą parengtos prognozės turėtų būti naudojamos atsargiai (37). Be to, nepagrįstos kai kurios labai svarbios vertinimo prielaidos. Pirmiausia nenurodyta, kokiu pagrindu nustatyta tokia didelė galutinė vertė (sudaranti daugiau kaip 60 % sukurto bendro diskontuotojo pinigų srauto). Pasirinkus mažesnę galutinę vertę, netgi galėtų būti gauta neigiama bendra nuosavybės vertė. Antra, vertinant nurodyta, kad 2010 m. verslo plane nustatytų priemonių gali nepakakti kai kurioms bendrovės Estonian Air tvarumo problemoms (pvz., nuostolingo turbosraigtinio orlaivio SAAB 340 eksploatavimo) išspręsti. Taigi, atliekant pinigų srautais pagrįstus skaičiavimus, daroma prielaida, kad bus padaryta papildomų pakeitimų, taip nukrypstant nuo 2010 m. verslo plano, kaip investicijų pagrindo. Trečia, vertinimas, grindžiamas palyginimu su kitomis oro transporto bendrovėmis, yra labai nepatikimas. Atliekant šį vertinimą bendrovė Estonian Air lyginta tik su penkiomis oro transporto bendrovėmis, trijų iš jų pajėgumas buvo kelis kartus didesnis už bendrovės Estonian Air pajėgumą. Be to, dėl bendrovės Estonian Air prastos finansinės padėties vienintelis pagrindas, kurį iš tikrųjų buvo galima taikyti, buvo kainos ir apyvartos santykis, nes, naudojant kitais rodikliais pagrįstus santykius, gaunami labai skirtingi rezultatai. Ketvirta, net jei vertinimo rezultatai būtų pripažinti tinkamais, vertinant nepaaiškinta, kodėl privatus investuotojas būtų sutikęs įnešti 17,9 mln. EUR naujo kapitalo, kad valdytų 90 % bendrovės, kurios nuosavybės vertė yra tik [0–10] mln. EUR (arba daugiausia [5–15] mln. EUR akcijų), akcijų. Galiausiai Estijos valdžios institucijos neišnagrinėjo kapitalo didinimui priešingos padėties scenarijaus, kad numatomą investicijų grąžą galėtų palyginti su galimų alternatyvių scenarijų rezultatais. Nors esamo akcininko papildoma kapitalo investicija į silpną įmonę gali būti ekonomiškai pagrįsta siekiu apsaugoti savo investiciją, paprastai investuotojas tokią investiciją palygintų su sąnaudomis ir (arba) pajamomis, kurios būtų gautos pagal galimus alternatyvius scenarijus, galbūt įskaitant ir įmonės likvidavimą.

(128)

Be to, iš 2014 m. balandžio 9 d. Estijos valdžios institucijų pateiktų pastabų matyti, kad kapitalo padidinimo pagrindas buvo ne tik investicijos ekonominis patrauklumas. Estija pripažįsta, kad 2010 m. verslo plano tikslas buvo užtikrinti ilgalaikius skrydžių maršrutus į svarbias verslo kelionių paskirties vietas, „atitinkančias valstybės makroekonominės politikos tikslus“. Nors Estija tvirtina, kad šie motyvai nebuvo vieninteliai valstybės investicinio sprendimo veiksniai, iš jų matyti, kad valstybė atsižvelgė ne tik į pelno siekimo motyvus. Šiuo požiūriu Estijos Vyriausybės nariai tuo metu, kai buvo įgyvendinama 3 priemonė, teigė, kad „[Vyriausybės] pozicija yra tokia, kad bendrovė „Estonian Air“ šaliai yra svarbi strateginiu požiūriu ir kad mes esame pasirengę būtų pagrindiniai jos akcininkai“ (38) ir kad „labai svarbu užtikrinti skrydžius iš […] Talino į kai kuriuos kitus svarbius miestus“ (39), tačiau tai nebūtų svarbu atsargiam rinkos investuotojui, priimančiam investicinį sprendimą. Šiuo požiūriu Komisija primena, kad sprendime Boch Teismas nurodė, jog „pirmiausia reikia išnagrinėti, ar panašiomis aplinkybėmis privatus akcininkas, atsižvelgdamas į tai, kad gali gauti grąžos, bet neatsižvelgdamas į jokius socialinius ar regioninės politikos ir sektorinius sumetimus, įneštų panašią kapitalo dalį“ (40).

(129)

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nė vienas privatus investuotojas nenorėjo investuoti naujų lėšų į bendrovę Estonian Air panašiu būdu, kokį pasirinko valstybė, 2010 m. verslo plano trūkumus ir privačiam investuotojui nesvarbių makroekonominių tikslų buvimą, daro bendrą išvadą, kad 3 priemonė neatitiko rinkos ekonomikos investuotojo principo.

(130)

Be to, kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, ta priemonė turi būti finansuojama iš valstybės išteklių ir priskiriama valstybei. Nagrinėjant 2010 m. kapitalo injekciją šis kriterijus nesvarstytas, nes grynuosius pinigus iš valstybės biudžeto įnešė oro transporto bendrovės akcininkė Estijos Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija.

(131)

Galiausiai Komisija atkreipia dėmesį, kad aptariama priemonė daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali iškraipyti valstybių narių tarpusavio konkurenciją, nes bendrovė Estonian Air konkuruoja su kitomis Europos Sąjungos oro transporto bendrovėmis, ypač nuo tada, kai 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojo trečiasis oro transporto liberalizavimo etapas (toliau – trečiasis teisės aktų rinkinys) (41). Taigi, 3 priemone bendrovei Estonian Air suteikta galimybė tęsti veiklą, kad jai taip, kaip kitoms konkuruojančioms bendrovėms, netektų patirti pasekmių, kurios paprastai kyla dėl prastų bendrovės finansinių rezultatų.

(132)

Todėl Komisija daro išvadą, kad įgyvendinant 3 priemonę bendrovei Estonian Air teikta valstybės pagalba.

(133)

Estijos nuomone, 30 mln. EUR injekcija grynaisiais pinigais, dėl kurios Estija priėmė sprendimą 2011 m. gruodžio mėn. (4 priemonė), nebuvo valstybės pagalba. Prie šios injekcijos neprisidėjo joks kitas investuotojas, dėl to SAS turimų akcijų dalis sumažėjo nuo 10 % iki 2,66 %, o valstybės turimų akcijų dalis padidėjo nuo 90 % iki 97,34 %

(134)

Per oficialią tyrimo procedūrą Estijos valdžios institucijų pateikti argumentai Komisijai ir toliau neatrodo įtikinami. Visų pirma, sprendimą investuoti valstybė priėmė viena, nedalyvaujant nė vienam privačiam investuotojui: SAS nusprendė neprisidėti prie šios kapitalo injekcijos, o privatus bankas […], iš pradžių svarstęs galimybę bendrovei Estonian Air suteikti paskolą, galiausiai atsisakė ją suteikti. Taigi šio investicijos negalima laikyti atliktos pari passu principu.

(135)

Be to, 2011 m. verslo plane, kuriuo remiantis buvo priimtas investicinis sprendimas, numatyta ekspansinė strategija ir radikalus verslo modelio pokytis, tiesioginių skrydžių modelį pakeičiant mazginio-spindulinio regioninio tinklo modeliu. Estija pateikė plano pristatymą, pagal kurį oro transporto bendrovė įsigys naujų orlaivių (2011 m. turėjusi septynis orlaivius, 2013 m. ir 2014 m. bendrovė turės jau 13 orlaivių), o Talinas taps skrydžių iš Europos į Aziją centru. Pagal šį pristatymą, bendrovei Estonian Air būtų reikalingas jos akcininko 30 mln. EUR įnašas ir privataus banko […] […] mln. EUR paskola. Komisija pabrėžia, kad, nepaisant to, jog […] galiausiai nusprendė nesuteikti paskolos, Estija suteikė 30 mln. EUR, nesvarsčiusi poveikio, kurio […] sprendimas turės 2011 m. verslo plano įgyvendinimo rezultatams. Tokių veiksmų negalima laikyti racionaliu informuoto rinkos dalyvio elgesiu.

(136)

Be to, pirmiausia atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę, neatrodo, kad būtų realu manyti, jog Estonian Air būtų pajėgi tik per ketverius metus beveik tris kartus padidinti savo pajamas ir, 2011 m. patyrusi 15,45 mln. EUR nuostolių, 2014 m. gauti 4,2 mln. EUR pelną neatskaičius mokesčių. Šiuo požiūriu Komisija primena, kad, pagal 2011 m. gruodžio mėn. IATA finansinę prognozę (42), labai išaugus naftos ir degalų kainoms, 2011 m. oro transporto sektoriaus pelno maržos buvo labai mažos. Dėl 2012 m. IATA numatė, kad Europos oro transporto sektorius patirs didelį spaudimą dėl ekonominės suirutės, kuri kils dėl Vyriausybių nesugebėjimo suvaldyti euro zonoje kilusios valstybės skolos krizės. Kadangi labai tikėtina, kad Europos oro transporto bendrovės labai nukentės dėl jų vidaus rinkų nuosmukio, IATA 2012 m. prognozėse dėl Europos oro transporto bendrovių nurodyta, kad pelno (nuostolio) neatskaičius mokesčių marža bus 0,3 %, o grynasis nuostolis atskaičius mokesčius – 0,6 mlrd. USD (t. y. 0,46 mlrd. EUR).

(137)

Taip pat neatrodo, kad būtų realu manyti, jog bendrovė Estonian Air keleivių vietų skaičių padidins nuo 1 mln. (2011 m.) iki 2,45 mln. (2014 m.) ir šiuo laikotarpiu gerokai padidins apkrovos koeficientą – nuo 59,2 % iki 72,3 % Atrodo, kad buvo nepakankamai įvertinta pagrindinė rizika ir netinkamai įvertintos neigiamų padarinių švelninimo priemonės. Atsižvelgiant į labai blogus oro transporto bendrovės rezultatus, 2012 m. viduryje skubiai atsisakyta mazginio-spindulinio tinklo modelio.

(138)

Be to, 2011 m. verslo plane aiškiai atsižvelgiama į įvairią makroekonominę ir politinę naudą valstybei, o privačiam investuotojui tokia nauda nėra svarbi. Pavyzdžiui, plane nurodyta, kad investicijų nauda Estijai yra didelė, taip pat konkrečiai nurodoma, kad „pasirinktam tinklo modeliui pirmenybė teikiama atsižvelgiant į dabartinius verslininkų poreikius ir Vyriausybės direktyvas“. Be to, plane nurodyta, kad dėl investicijos bus sukurta 2 000 darbo vietų ir pagerės Estijos padėtis pasauliniuose konkurencingumo reitinguose. Be to, Estijos valdžios institucijos teigia, kad siūloma strategija įtraukta į 2011–2015 m. Vyriausybės veiksmų planą, siekiant sukurti tiesiogines oro transporto jungtis su visais stambiais Europos verslo centrais ir Talino oro uostą padaryti skrydžių iš Azijos į Europą centru. Dėl 128 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių tokie motyvai atsargiam rinkos investuotojui nebūtų svarbūs.

(139)

Todėl Komisija mano, kad 4 priemone bendrovei Estonian Air suteiktas nepagrįstas atrankusis pranašumas. Dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodyta 130 ir 131 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad 4 priemonė įgyvendinta naudojant valstybės išteklius, yra priskirtina valstybei, daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali iškraipyti valstybių narių tarpusavio konkurenciją.

(140)

Todėl Komisija daro išvadą, kad įgyvendinant 4 priemonę bendrovei Estonian Air teikta valstybės pagalba.

(141)

Komisija daro išvadą, kad sanavimo paskola turėtų būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, nes šia paskola, suteikta naudojant valstybės išteklius, bendrovei Estonian Air suteiktas atrankusis pranašumas, darantis poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir galintis iškraipyti konkurenciją (žr. 131 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į bendrovės Estonian Air finansinę būklę (nuo 2006 m. bendrovė nuolat patirdavo nuostolių, o 2012 m. liepos mėn. pabaigoje pasiekė Estijos teisės aktuose nustatytą techninio bankroto būklę; žr. 7.4.1 skirsnyje pateiktą išsamią informaciją), buvo labai mažai tikėtina, kad privatus kreditorius norėtų suteikti papildomas paskolas didelėms bendrovės Estonian Air likvidumo problemoms spręsti. Pačios Estijos valdžios institucijos šią priemonę laiko valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, nes teigė, kad buvo įvykdytos 2004 m. SR gairėse nustatytos sanavimo pagalbos sąlygos.

(142)

Estijos valdžios institucijų sprendimas kapitalo pavidalu į bendrovę Estonian Air įnešti 40,7 mln. EUR turėtų būti laikomas valstybės pagalba. Ši kapitalo injekcija suteikta tiesiogiai iš valstybės biudžeto, t. y. iš valstybės išteklių. Be to, kadangi ši injekcija skirta vienai įmonei (t. y. bendrovei Estonian Air) ir suteikta sąlygomis, kurios atsargiam rinkos ekonomikos investuotojui paprastai būtų nepriimtinos (bendrovė Estonian Air patyrė finansinių sunkumų, investicija buvo pagrįsta ne tinkama investicijų grąžos analize, o viešojo intereso motyvais, pvz., Estijos pasiekiamumu ir bendrovės Estonian Air strategine reikšme Estijos ekonomikai), numatyta kapitalo injekcija bendrovei Estonian Air suteikiamas atrankusis pranašumas. Be to, priemone daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali būti iškraipoma konkurencija (žr. 131 konstatuojamąją dalį). Taigi, aptariama priemone bendrovei Estonian Air suteikiama galimybė tęsti veiklą, kad jai taip, kaip kitoms konkuruojančioms bendrovėms, netektų patirti pasekmių, kurios paprastai kyla dėl prastų bendrovės finansinių rezultatų. Pačios Estijos valdžios institucijos šią priemonę laiko valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, nes teigė, kad buvo įvykdytos 2004 m. SR gairėse nustatytos restruktūrizavimo pagalbos sąlygos.

(143)

Todėl Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Estijos valdžios institucijos neginčija šios išvados.

(144)

Remdamasi 108–119 konstatuojamosiose dalyse išdėstytais motyvais, Komisija daro išvadą, kad 1 ir 2 priemonėmis valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, bendrovei Estonian Air nebuvo suteikta.

(145)

Tačiau, remdamasi 120–143 konstatuojamosiose dalyse išdėstytais motyvais, Komisija mano, kad 3, 4, 5 ir 6 priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, todėl Komisija įvertins jų teisėtumą ir suderinamumą su vidaus rinka.

(146)

Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė narė pagalbos priemonės neįgyvendina tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo leidžiama įgyvendinti tą priemonę.

(147)

Pirmiausia Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Estija įgyvendino 3, 4 ir 5 priemones, prieš tai apie jas nepranešusi Komisijai, kad ši ją patvirtintų. Komisija apgailestauja, kad Estija nesilaikė įpareigojimo nesiimti veiksmų ir taip pažeidė savo įsipareigojimą pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

(148)

Komisijos supratimu, 6 priemonė – 40,7 mln. EUR kapitalo injekcija – dar nėra įgyvendinta. Taigi šios restruktūrizavimo priemonės, apie kurią pranešta, požiūriu Sutarties 108 straipsnio 3 dalies buvo laikomasi.

(149)

Prieš pradėdama 7.1 skirsnyje apibūdintų nustatytų pagalbos priemonių suderinamumo analizę, Komisija turi nustatyti, kurie iš pateiktųjų restruktūrizavimo planų turėtų būti šios analizės pagrindas. Kadangi 2014 m. spalio mėn. iš dalies pakeistame restruktūrizavimo plane restruktūrizavimo laikotarpis pratęstas nuo penkerių metų iki šešerių metų ir vieno mėnesio, pradžios data paankstinta daugiau nei dvejais metais ir įtrauktos papildomos pagalbos priemonės, šis planas negali būti laikomas tik patobulintu restruktūrizavimo planu, apie kurį buvo pranešta 2013 m. birželio mėn.

(150)

Kaip aprašyta 4.7 skirsnyje, restruktūrizavimo laikotarpio pratęsimas iš esmės reiškia trijų skirtingų ir prieštaringų verslo strategijų derinimą viename restruktūrizavimo plane. 2011 m. ir 2012 m. pradžioje bendrovės Estonian Air strategija buvo didinti veiklos apimtį (įsigyti daugiau orlaivių, didinti maršrutų ir darbuotojų skaičių ir kt.), siekiant tapti mazginio-spindulinio regioninio tinklo operatoriumi, o 2012–2014 m. strategija (parengta naujai paskirtos vadovybės) buvo visiškai priešinga – mažinti pajėgumą ir daugiausia dėmesio skirti tiesioginiams skrydžiams, apsiribojant tik tam tikrais pagrindiniais maršrutais. Be to, paskutinėje restruktūrizavimo plano dalyje, skirtoje 2015–2016 m., atsižvelgiant į bendrovės Infortar atėjimą, vėl numatoma nedidelė plėtra. Taigi, restruktūrizavimo plane derinamos kelios labai skirtingos verslo strategijos, pagrįstos skirtingais verslo planais ir parengtos skirtingų vadovybių siekiant visiškai skirtingų verslo tikslų.

(151)

Akivaizdu, kad 4.7 skirsnyje aprašytos strategijos kryptys iš pradžių (2010 m. lapkričio mėn., kai buvo suteikta trečioji priemonė) nebuvo laikomos vienu tęstiniu restruktūrizavimo planu. Be to, atsižvelgiant į šių strategijų skirtumus, jų negalima laikyti tik pradinio plano, apie kurį buvo pranešta 2013 m. birželio mėn., pakeitimais, atsižvelgiant į plano įgyvendinimo metu pasikeitusias aplinkybes. Šios strategijos į vieną planą sujungtos ex post principu, akivaizdžiai siekiant vienintelio tikslo – 2010–2012 m. laikotarpiu į restruktūrizavimo pagalbą įtraukti valstybės priemones (konkrečiai – 3 ir 4 priemones), mėginant išvengti, kad pagalbos, apie kurią buvo pranešta pirmiausia, požiūriu nebūtų pažeistas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“. Be to, jei iš dalies pakeistas restruktūrizavimo planas būtų priimtas, susidarytų absurdiška padėtis, nes 2011–2012 m. dalis vertinamos restruktūrizavimo pagalbos buvo naudojama bendrovės Estonian Air pajėgumui ir veiklos apimčiai didinti, o kita restruktūrizavimo pagalbos dalis vėliau – nuo 2013 m. – buvo naudojama šios bendrovės pajėgumui ir veiklos apimčiai mažinti. Į vieną restruktūrizavimo planą tokios dvi tarpusavyje nesuderinamos strategijos nebūtų įtrauktos.

(152)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad, jei Estija būtų pranešusi apie 3 ir 4 priemones, kaip apie restruktūrizavimo pagalbą, ir jei Komisija būtų leidusi ją teikti, nekiltų abejonių, kad 2013 m. suteikus naują pagalbą principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ būtų buvęs pažeistas. Taigi, jei Komisija priimtų iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą, į kurį – dėl restruktūrizavimo laikotarpio pratęsimo ir paankstinimo – buvo įtrauktos 3 ir 4 priemonės, Estijai būtų buvę naudingiau nepranešti apie pagalbą nei apie ją pranešti.

(153)

Praeityje Komisija yra pripažinusi restruktūrizavimo tęstinumą pagal vieną laikui bėgant iš dalies keičiamą ir tobulinamą restruktūrizavimo strategiją, tačiau tuomet verslo strategijos nebuvo visiškai priešingos, kaip tai yra šiuo atveju. Pavyzdžiui, sprendime Varvaressos  (43) Komisija nusprendė, kad 2006–2009 m. šiai įmonei suteiktas priemones reikia vertinti kaip sudedamąją ilgesnio restruktūrizavimo proceso, grindžiamo 2009 m. restruktūrizavimo planu (skirtu 2006–2011 m. laikotarpiui), dalį. Įmonės Varvaressos 2009 m. restruktūrizavimo planas buvo laikomas laikui bėgant išplėtotu 2006 m. strateginiu ir verslo planu ir buvo pagrįstas ta pačia verslo strategija ir iš esmės tomis pat restruktūrizavimo priemonėmis, kurios buvo pradėtos taikyti 2006 m. ir toliau įgyvendintos iki 2009 m. bei vėliau. Taigi, su byla Varvaressos susiję faktai gerokai skyrėsi nuo faktų, susijusių su šia byla, kurioje per pratęstą restruktūrizavimo laikotarpį verslo modelis iš esmės keistas du kartus.

(154)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad iš dalies pakeistas restruktūrizavimo planas, apie kurį buvo pranešta 2014 m. spalio mėn., negali būti priimtas kaip restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešta, vertinimo pagrindas. Todėl pagalba bus vertinama remiantis pradiniu restruktūrizavimo planu, apie kurį buvo pranešta, t. y. 2013 m. birželio mėn. planu.

(155)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir tokiu atveju, jei, tarkime, ji priimtų iš dalies pakeistą restruktūrizavimo planą, kaip restruktūrizavimo pagalbos vertinimo pagrindą (quid non), liktų didelių suderinamumo problemų (pvz., dėl neįprastai ilgo – ilgesnio kaip šešeri metai – restruktūrizavimo laikotarpio (44), akivaizdaus tinkamų kompensacinių priemonių trūkumo – nepaisant padidėjusios bendros pagalbos sumos, jos yra dar menkesnės nei 2013 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plane).

(156)

Galiausiai, dėl bendrovės Estonian Air privatizavimo, kai valstybė be konkurso už neigiamą kainą […] proc. savo akcijų pardavė bendrovei Infortar, galėjo kilti dar didesnis susirūpinimas dėl galimos pagalbos bendrovei Infortar. Nepaisant Estijos valdžios institucijų pateikto nepriklausomų ekspertų tyrimo, iš kurio matyti, kad bendrovei įsigyjant minėtas akcijas bendra bendrovės Estonian Air nuosavybės vertė buvo […] mln. EUR, iš tikrųjų Infortar valstybei už tas akcijas nieko nemokėtų.

(157)

Kadangi 3 4, 5 ir 6 priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, jų suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į to straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, valstybė narė turi nurodyti galimas suderinamumo priežastis ir įrodyti, kad tokio suderinamumo sąlygos yra įvykdytos (45).

(158)

Estijos valdžios institucijų nuomone, 5 ir 6 priemonės yra valstybės pagalba, todėl jos pateikė argumentus dėl šių priemonių suderinamumo vertinimo pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir – pirmiausia – pagal 2004 m. SR gaires.

(159)

Tačiau, remdamosi pradiniu restruktūrizavimo planu, apie kurį buvo pranešta, Estijos valdžios institucijos mano, kad 3 ir 4 priemonės nėra valstybės pagalba, ir niekaip nepagrindė galimo jų suderinamumo. Nepaisydama to, Komisija įvertino, ar minėtoms priemonėms būtų galima taikyti kurį nors galimą Sutartyje nustatytą suderinamumo pagrindą.

(160)

Kaip nurodyta sprendimuose pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į 3 ir 4 priemonių pobūdį, Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys netaikytinos. Tokia pat išvada darytina dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose nustatytų išimčių.

(161)

Atsižvelgiant į sunkią bendrovės Estonian Air finansinę būklę tuo metu, kai buvo suteiktos 3 ir 4 priemonės (žr. 24–26 konstatuojamąsias dalis), neatrodo, kad būtų galima taikyti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą išimtį, susijusią su tam tikrų vietovių arba sektorių plėtros skatinimu. Tokia išvada daroma nepaisant to, kad bendrovė Estonian Air yra įsisteigusi remiamame regione ir galėtų atitikti regioninės pagalbos reikalavimus. Be to, dėl krizės sąlygomis taikomų taisyklių, nustatytų pagal Laikinąją sistemą (46), Komisija atkreipia dėmesį, kad 3 ir 4 priemonės neatitinka šios sistemos taikymo sąlygų.

(162)

Todėl atrodo, kad 3 ir 4 priemonių suderinamumą galima vertinti tik pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriame nustatyta, kad gali būti leidžiama teikti valstybės pagalbą, jei ji skirta tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti ir jei ši pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Pirmiausia 3 ir 4 priemonių suderinamumas turėtų būti įvertintas pagal 2004 m. SR gaires (47), taip pat atsižvelgiant į 1994 m. Aviacijos gairių nuostatas. Atsižvelgiant į likusios sanavimo paskolos dalies išmokėjimą 2014 m. lapkričio 28 d., 5 priemonę reikia vertinti pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – 2014 m. SR gairės) (48).

(163)

Komisija savo ruožtu įvertins, ar tuo metu, kai buvo taikomos 3, 4, 5 ir 6 priemonės, bendrovė Estonian Air atitiko sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbos reikalavimus, nustatytus 2004 m. SR gairėse (3, 4 ir 6 priemonės) ir 2014 m. SR gairėse (5 priemonė).

(164)

2004 m. SR gairių 9 punkte nustatyta, kad Komisija įmonę laiko patiriančia sunkumų, kai ji, nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis, nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, valstybės institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą.

(165)

2004 m. SR gairių 10 punkte paaiškinta, kad ribotos turtinės atsakomybės bendrovė laikoma patiriančia sunkumų, jeigu yra praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo – per praėjusius 12 mėnesių, arba jeigu remiantis vidaus teisės aktuose nustatytais kriterijais prieš ją pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra.

(166)

2004 m. SR gairių 11 punkte priduriama, kad net jei nėra 10 punkte nurodytų sąlygų, įmonė gali būti laikoma patiriančia sunkumų, ypač jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė.

(167)

Pirmiausia Komisija atkreipia dėmesį, kad nuo 2006 m. bendrovė Estonian Air nuolat patirdavo didelių nuostolių:

6 lentelė

Bendrovės Estonian Air galutiniai veiklos rezultatai nuo 2006 m.

(168)

Šie dideli bendrovės Estonian Air nuostoliai yra pirmasis oro transporto bendrovės patiriamų sunkumų požymis. Be to, matyti, kad būta ir kitų įprastų sunkumų patiriančios įmonės požymių. Pavyzdžiui, matyti, kad nuo 2008 m. nuolat didėjo bendrovės Estonian Air palūkanų išlaidos:

7 lentelė

Bendrovės Estonian Air palūkanų išlaidos nuo 2006 m.

(169)

Nuo 2006 m. bendrovės Estonian Air turto grąžos ir kapitalo grąžos rodikliai nuolat buvo neigiami, o 2006–2008 m. skolos ir nuosavybės rodiklis nuolat didėjo ir pasiekė [80–90] proc. Šio rodiklio sumažėjimo 2009 m. ir 2010 m. priežastis – tais metais atliktas kapitalo padidinimas, o ne bendrovės Estonian Air skolos sumažinimas. Be to, 2010–2011 m. labai padidėjo bendrovės Estonian Air grynoji skola – nuo [5–10] mln. EUR iki [40–50] mln. EUR. Grynoji skola didėjo ir 2012 m. ([50–60] mln. EUR), 2013 m. ([50–60] mln. EUR) bei 2014 m. ([60–70] mln. EUR).

(170)

Be to, Estijos valdžios institucijos paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje oro transporto bendrovė turėjo tik 3,1 mln. EUR grynųjų pinigų ir metų pabaigoje laikyta pažeidusi įsipareigojimą bendrovei […] dėl grynųjų pinigų, o tai reiškia, kad oro transporto bendrovė būtų neįvykdžiusi su paskolomis susijusių įsipareigojimų bendrovei […]. Be to, 2011 m. lapkričio mėn. Estonian Air nustojo mokėjusi kai kuriems pagrindiniams tiekėjams, mėnesio pabaigoje nebuvo subalansuotos jos apyvartinės lėšos: gautinos sumos sudarė 5,5 mln. EUR, o mokėtinos sumos – 10,6 mln. EUR. Jei oro transporto bendrovei nebūtų suteikta 4 priemonė, ji nebūtų galėjusi įvykdyti su paskolomis susijusių įsipareigojimų bendrovei […]. Mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymas yra tipinis sunkumų patiriančios įmonės požymis.

(171)

Komisija atkreipia dėmesį, kad 2010–2011 m. oro transporto bendrovės nuosavybė sumažėjo daugiau nei perpus. Per tą laikotarpį oro transporto bendrovė neteko daugiau kaip ketvirčio savo kapitalo. Todėl atrodo, kad 2004 m. SR gairių 10 punkto a punkte nustatytas kriterijus taip pat yra įvykdytas.

(172)

Nepaisant 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. kovo mėn. atliktų kapitalo injekcijų (4 priemonė), 2012 m. oro transporto bendrovės finansinė būklė pablogėjo, o 2012 m. liepos mėn. pabaigoje bendrovė Estonian Air pasiekė Estijos teisės aktuose nustatytą techninio bankroto būklę (žr. 25 konstatuojamąją dalį). Taigi, remiantis 2004 m. SR gairių 10 punkto c papunkčiu, nuo to laiko bendrovė Estonian Air taip pat galėjo būti laikoma sunkumų patiriančia įmone.

(173)

Todėl Komisija daro išvadą, kad, pagal 2004 m. SR gairių 11 punktą, bendrovę Estonian Air būtų galima laikyti sunkumų patiriančia įmone bent nuo 2009 m. Be to, vėliau tam tikrais laiko momentais bendrovė Estonian Air taip pat būtų atitikusi 2004 m. SR gairių 10 punkto a ir c papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

(174)

Bendrovė Estonian Air būtų laikoma sunkumų patiriančia įmone ir pagal 2014 m. SR gaires, nes 2014 m. visa jos nuosavybė buvo vertinama labai neigiamai, t. y. –31,393 mln. EUR. Taigi bendrovė Estonian Air atitinka 2014 m. SR gairių 20 punkto a papunktyje nustatytus reikalavimus.

(175)

2004 m. SR gairių 12 punkte ir 2014 m. SR gairių 21 punkte nustatyta, kad naujai įsteigta įmonė negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos, net jei jos pradinė finansinė būklė yra nestabili. Apskritai, įmonė laikoma naujai įsteigta trejus pirmuosius veiklos metus konkrečioje veiklos srityje. Bendrovė Estonian Air įsteigta 1991 m., todėl negali būti laikoma naujai įsteigta įmone. Be to, bendrovė Estonian Air nepriklauso verslo grupei pagal 2004 m. SR gairių 13 punktą ir 2014 m. SR gairių 22 punktą.

(176)

Todėl Komisija daro išvadą, kad tuo metu, kai buvo suteiktos 3, 4, 5 ir 6 priemonės, bendrovė Estonian Air buvo sunkumų patirianti įmonė ir kad ji atitinka likusius 2004 m. ir 2014 m. SR gairių reikalavimus, kuriuos atitinkančiai įmonei gali būti teikiama sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalba.

(177)

Pirmiausia Komisija atkreipia dėmesį, kad nebuvo įvykdytos visos 2004 m. SR gairių 25 punkte nustatytos sanavimo pagalbos sąlygos:

(178)

Be to, Komisija įvertino, ar buvo įvykdyti restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo kriterijai. 2004 m. SR gairių 34 punkte reikalaujama, kad pagalba būtų suteikiama tik tuo atveju, jei įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, kurį visais atvejais, kai taikoma individuali pagalba, privalo patvirtinti Komisija, ir kuriuo turi būti siekiama per pagrįstą laikotarpį, remiantis realiomis prielaidomis dėl būsimų veiklos sąlygų, atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad 3 priemonę Estija suteikė nesant patikimo restruktūrizavimo plano, atitinkančio 2004 m. SR gairėse nustatytas sąlygas. Nors 2010 m. verslo plane ir buvo tam tikrų 2004 m. SR gaires atitinkančių restruktūrizavimo plano elementų (rinkos analizė, restruktūrizavimo priemonės, finansinės prognozės ir kt.), jo negalima laikyti pakankamai pagrįstu ir patikimu, kad būtų užtikrintas ilgalaikis įmonės gyvybingumas. Kaip paaiškinta 123 ir 124 konstatuojamosiose dalyse, 2010 m. verslo planas buvo pagrįstas labai plataus užmojo keleivių skaičiaus didėjimo prognozėmis, o plane pateikta nepakankama jautrumo analizė. Vien šios aplinkybės pakaktų, kad priemonė nebūtų laikoma suderinama su vidaus rinka (49).

(179)

Be to, Estijos valdžios institucijos nepasiūlė jokių galimų priemonių, kuriomis būtų išvengta netinkamo konkurencijos iškraipymo (kompensacinės priemonės) ir nenumatė, kad bendrovė Estonian Air turėtų prisidėti prie jos pačios restruktūrizavimo. Tai pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis pagal 2004 m. SR gaires daroma išvada, ar priemonė suderinama su vidaus rinka kaip restruktūrizavimo pagalba.

(180)

Todėl 3 priemonė laikoma su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(181)

Dėl 4 priemonės mutatis mutandis principu daromos tokios pat išvados kaip ir dėl 3 priemonės, kaip aprašyta 177–180 konstatuojamosiose dalyse.

(182)

Konkrečiai kalbant, kapitalo padidinimas 30 mln. EUR neatitinka 2004 m. SR gairių 15 punkte nustatytų sanavimo pagalbos reikalavimų, nes a) tai nėra likvidumo parama, suteikiama kaip paskolų garantijos ar paskolos, b) Estija nepateikė pagrindimo, kuriuo remdamasi Komisija galėtų manyti, kad 3 priemonė buvo suteikta atsižvelgiant į didelius socialinius sunkumus, c) Estija per šešis mėnesius nuo priemonės įgyvendinimo pradžios nepranešė Komisijai apie restruktūrizavimo planą arba likvidavimo planą, d) suteikiant 3 priemonę neapsiribota suma, būtina tam, kad bendrovė Estonian Air galėtų toliau vykdyti veiklą laikotarpiu, kuriuo leista teikti pagalbą.

(183)

Be to, kapitalo padidinimas 30 mln. EUR neatitinka 2004 m. SR gairėse nustatytų restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo sąlygų. 2011 m. verslo plano negalima laikyti patikimu restruktūrizavimo planu, nes jame buvo pateiktos nerealios prognozės (žr. 135–137 konstatuojamąsias dalis), kurių iš tikrųjų labai greitai – 2012 m. viduryje – atsižvelgiant į labai blogus oro transporto bendrovės rezultatus buvo atsisakyta. Be to, Estijos valdžios institucijos nepasiūlė, kad bendrovė Estonian Air įneštų tinkamą nuosavą įnašą arba taikytų tinkamas kompensacines priemones. Priešingai – kapitalo didinimas buvo panaudotas bendrovės Estonian Air veiklos apimčiai didinti ir skrydžiams naujais maršrutais rengti.

(184)

Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad, pagal 2004 m. SR gairių 3.3 skirsnyje nustatytą principą „tik vieną ir paskutinį kartą“, „jei įmonė yra gavusi tokią pagalbą anksčiau ir, jei nuo sanavimo pagalbos suteikimo arba restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos praėjo mažiau nei 10 metų arba restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo sustabdytas (priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau), Komisija neleis suteikti nei sanavimo, nei restruktūrizavimo pagalbos“. Kadangi 2010 m. lapkričio mėn. bendrovei Estonian Air buvo suteikta 3 priemonė (neteisėta ir nesuderinama sanavimo pagalba), suteikus kapitalo injekciją (4 priemonė), principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ būtų pažeistas. Iš galimų šio principo išimčių, nustatytų 2004 m. SR gairių 73 punkte, taikytina tik viena – nustatyta c papunktyje („esant nuo bendrovės nepriklausančioms, išskirtinėms ir nenumatytoms aplinkybėms“). Tačiau Estija nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasi Komisija galėtų daryti išvadą, kad 4 priemonė bendrovei Estonian Air suteikta remiantis išskirtinėmis ir nenumatytomis aplinkybėmis.

(185)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 4 priemonė taip pat yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(186)

Sprendimuose pradėti procedūrą dėl sanavimo pagalbos Komisija nurodė, kad 5 priemonė atitiko daugelį 2004 m. SR gairių 3.1 skirsnyje nustatytų kriterijų, susijusių su sanavimo pagalba, tačiau pareiškė abejojanti, ar buvo laikomasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(187)

Komisija atkreipia dėmesį, kad 2014 m. SR gairėse nustatytas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“ iš esmės atitinka ankstesnių – 2004 m. – SR gairių reikalavimus. Kadangi bendrovė Estonian Air sanavimo pagalbą gavo 2010 m. lapkričio mėn. (17,9 mln. EUR kapitalo injekcija – 3 priemonė), 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. kovo mėn. (kiekviena kapitalo injekcija po 15 mln. EUR – 4 priemonė), Komisija daro išvadą, kad principo „tik vieną ir paskutinį kartą“ nebuvo laikomasi. Kadangi 3 ir 4 priemonės yra nesuderinama ir neteisėta sanavimo pagalba, Komisija daro išvadą, kad, suteikiant 5 priemonę, taip pat buvo pažeistas 2014 m. SR gairių 70 punkte nustatytas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“. Todėl nebūtina nagrinėti, ar būtų laikomasi kitų 2014 m. SR gairėse nustatytų kriterijų.

(188)

Remdamasi šiais faktais, Komisija daro išvadą, kad 5 priemonė taip pat yra su vidaus rinka nesuderinama sanavimo pagalba.

(189)

Dėl numatytos 40,7 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos (6 priemonė) reikia pasakyti, kad sprendime pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos Komisijos pareikštos abejonės per oficialią tyrimo procedūrą nebuvo išsklaidytos.

(190)

Pagal 2004 m. SR gairių 34 punktą, restruktūrizavimo pagalba turi būti teikiama tik jei bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas, kurį visais individualios pagalbos atvejais turi patvirtinti Komisija. 35 punkte paaiškinta, kad pagal restruktūrizavimo planą, kuris turi būti sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui, ilgalaikis įmonės gyvybingumas turi būti atkurtas per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis prielaidomis dėl būsimų veiklos sąlygų.

(191)

Pagal 2004 m. SR gairių 36 punktą, restruktūrizavimo plane turi būti aprašytos aplinkybės, dėl kurių bendrovė patyrė sunkumų, ir atsižvelgiama į esamą padėtį bei ateities perspektyvas rinkoje pagal geriausio atvejo, blogiausio atvejo ir pagrindinį scenarijus.

(192)

Restruktūrizavimo planas turi padėti pasiekti tokią apyvartą, kuri leistų bendrovei po restruktūrizavimo padengti visas sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansinius privalomuosius mokėjimus. Numatoma kapitalo grąža turi būti pakankamai didelė, kad jos pakaktų restruktūrizuotai įmonei konkuruoti rinkoje, pasinaudojant savo privalumais (2004 m. SR gairių 37 punktas).

(193)

Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, Komisijai kilo abejonių, ar 2013 m. birželio mėn. parengtas restruktūrizavimo planas yra pakankamai patikimas, kad juo remiantis būtų galima atkurti ilgalaikį bendrovės Estonian Air gyvybingumą. Estija pateikė nedaug papildomų argumentų, kad išsklaidytų šias Komisijos abejones. Komisija dar kartą nurodo, kad, atsižvelgiant į restruktūrizavimo plano scenarijų ir jautrumo analizę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti reikalingas papildomas finansavimas. Pagal nepalankiojo atvejo (pesimistinį) scenarijų, grindžiamą prielaida, jog iki 2017 m. Europos BVP augimas ir toliau bus lėtas, numatoma, kad, keleivių skaičius sumažės 12 % Tokiu pesimistiniu atveju 2017 m. bendrovė Estonian Air gaus nedidelį pelną neatskaičius mokesčių, tačiau grynųjų pinigų srautas bus neigiamas. Be to, atlikus jautrumo analizę nustatyta, kad, vertinant atskirus atvejus, palyginti nedaug pasikeitus prielaidoms prireiktų papildomo finansavimo. Dėl to kyla rimtų abejonių, ar plano pagrindinis tikslas yra atkurti ilgalaikį bendrovės Estonian Air gyvybingumą. Tai, kad bendrovės Estonian Air 2013 m. veiklos rezultatai iš esmės atitiko prognozes, restruktūrizavimo plano ex ante vertinimo požiūriu nėra svarbu. Be to, 2014 m. padėtis pasikeitė – pajamos ir pelnas buvo mažesni nei prognozuota restruktūrizavimo plane.

(194)

Dėl priemonių, kuriomis siekiama riboti netinkamą konkurencijos iškraipymą (kompensacinės priemonės), restruktūrizavimo plane numatyta atsisakyti laiko tarpsnių trijuose koordinuojamuose oro uostuose (Londono Getviko, Helsinkio ir Vienos) ir 12 maršrutų, iki restruktūrizavimo sudariusių 18 % bendrovės Estonian Air pajėgumo. Kad šiuos maršrutus būtų galima laikyti kompensacinėmis priemonėmis, jie turi būti pelningi, antraip, siekiant užtikrinti gyvybingumą, jų bet kokiu atveju būtų buvę atsisakyta.

(195)

Estijos valdžios institucijos pateikė šių 12 panaikintų maršrutų pelningumo duomenis, pagrįstus trimis skirtingais rodikliais – įnašo, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, lygiu, 1 lygio įnašo marža ir pelningumo marža. Estijos teigimu, įnašo, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, lygis apima visas kintamas sąnaudas (keleivių aptarnavimo, kelionių pirmyn ir atgal ir degalų sąnaudas, neįtraukiant darbo užmokesčio, orlaivių parko, techninės priežiūros ir skyriaus sąnaudų). 1 lygio įnašo marža apibrėžiama kaip apyvartos ir su keleiviais susijusių kintamųjų sąnaudų skirtumo dalis apyvartoje, o pelningumo marža apima pastoviąsias sąnaudas (pastoviąsias techninės priežiūros sąnaudas, įgulos sąnaudas ir su orlaivių parku susijusias sąnaudas).

(196)

Pagal įvairiose aviacijos sektoriuje teiktos restruktūrizavimo pagalbos bylose Komisijos taikytą praktiką maršrutai laikomi pelningais, jei jų C1 išlaidas padengiančių pajamų suma paskutiniaisiais metais prieš maršrutų panaikinimą buvo teigiama (50). Apskaičiuojant C1 išlaidas padengiančių pajamų sumą, atsižvelgiama į skrydžio, keleivių ir paskirstymo sąnaudas (t. y. kintamąsias išlaidas), priskiriamas kiekvienam atskiram maršrutui. C1 išlaidas padengiančių pajamų suma yra tinkamas rodiklis, nes ją apskaičiuojant atsižvelgiama į visas tiesiogiai su aptariamu maršrutu susijusias sąnaudas. Iš maršrutų, kurių C1 išlaidas padengiančių pajamų suma yra teigiama, dengiamos ne tik maršruto kintamosios sąnaudos, bet iš dalies ir pastoviosios bendrovės sąnaudos.

(197)

Komisija atkreipia dėmesį, kad įnašo, remiantis tiesioginėmis veiklos sąnaudomis, lygis iš esmės atitinka C1 išlaidas padengiančių pajamų sumą. Remdamasi šiais faktais, Komisija atkreipia dėmesį, kad tik du maršrutai (į Veneciją ir į Kuresarę), kartu sudarantys tik apie 1 % bendrovės pajėgumo pagal ASK, iš tikrųjų būtų pelningi ir galėtų būti laikomi tinkamomis kompensacinėmis priemonėmis.

(198)

Estija tvirtina, kad, atsižvelgiant į didesnį pelningumą pagal restruktūrizavimo plane numatytą naująją strategiją, naujajame tinkle šie maršrutai galėjo būti pelningi ir kad jie būtų naudingi kitoms oro transporto bendrovėms, nes jos uždirbtų nedidelį pelną iš keleivių, kurie anksčiau skraidė naudodamiesi bendrovės Estonian Air paslaugomis. Tačiau Estija nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų, iš kurių būtų matomas galimas pelningumas pagal naująjį verslo modelį. Priešingai – restruktūrizavimo plane aiškiai nurodyta, kad šie maršrutai „šiuo metu negali būti pelningi ar padėti padengti orlaivio sąnaudų“. Todėl, pagal nusistovėjusią Komisijos bylų praktiką, 10 iš 12 siūlomų maršrutų negali būti pripažinti kompensacinėmis priemonėmis.

(199)

Komisija daro išvadą, kad, norint kompensuoti nepageidaujamą restruktūrizavimo pagalbos bendrovei Estonian Air poveikį, nepakanka atsisakyti laiko tarpsnių trijuose koordinuojamuose oro uostuose ir dviejų pelningų maršrutų, sudarančių apie 1 % oro transporto bendrovės pajėgumo.

(200)

Pagal restruktūrizavimo planą, siūlomą nuosavą bendrovės Estonian Air įnašą sudaro 27,8 mln. EUR, kuriuos 2015 m. ketinama gauti pardavus tris orlaivius, 7,5 mln. EUR, kuriuos ketinama gauti Talino oro uostui pardavus biurų pastatą, 2 mln. EUR, kuriuos ketinama gauti pardavus kitą nepagrindinį turtą, ir 0,7 mln. EUR, kuriuos ketinama gauti kaip naują paskolą iš […]. Pagrindinė nuosavo įnašo dalis (susijusi su numatytu trijų orlaivių pardavimu) turėtų būti įnešta 2015 m., o privalomo susitarimo dėl orlaivių pardavimo nesudaryta. Tačiau Estija pateikė prima facie patikimą konsultacinės įmonės atliktą galimos tokio tipo orlaivių pardavimo kainos vertinimą. Estija taip pat nurodė, kad šiuo metu oro transporto bendrovė su galimais partneriais tariasi dėl turto pardavimo ir vėlesnio jo išnuomojimo pardavėjui sandorio. Remdamasi šiais faktais ir atsižvelgdama į ankstesnes su oro transporto bendrovėmis susijusias bylas, Komisija mano, kad siūlomas nuosavas įnašas, sudarantis 36,44 mln. EUR iš bendros 78,7 mln. EUR restruktūrizavimo sąnaudų sumos (žr. 55 konstatuojamąją dalį) arba 46,3 % restruktūrizavimo sąnaudų, yra priimtinas, atsižvelgiant į tai, kad Estija yra remiamas regionas.

(201)

Nors nuosavas įnašas atrodo priimtinas, Komisijos abejonės dėl ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo ir kompensacinių priemonių nebuvo išsklaidytos.

(202)

Galiausiai, kaip ir 4 ir 5 priemonių atveju, Komisija, remdamasi tomis pat priežastimis, daro išvadą, kad, suteikiant 6 priemonę, buvo pažeistas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“. 2010–2014 m. laikotarpiu sunkumų patyrusiai bendrovei Estonian Air buvo suteikta keletas pagalbos priemonių (3, 4 ir 5 priemonės). Be to, 2004 m. SR gairių 73 punkte nustatytos išimtys negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. spalio 31 d. iš dalies pakeistas restruktūrizavimo planas yra nepriimtinas, restruktūrizavimo pagalba negali būti laikoma suteikta po sanavimo pagalbos kaip vienos restruktūrizavimo operacijos dalis (73 punkto a papunkčio sąlyga). Be to, Estijos valdžios institucijos nenurodė jokių išskirtinių ar nenumatytų aplinkybių, kaip reikalaujama 73 punkto c papunktyje.

(203)

Todėl 2013 m. birželio mėn. parengtame restruktūrizavimo plane numatyta restruktūrizavimo pagalba (6 priemonė) neatitinka 2004 m. SR gairėse nustatytų kriterijų ir yra nesuderinama valstybės pagalba.

(204)

Pagal Sutartį ir nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad konkreti valstybė narė privalo panaikinti arba pakeisti pagalbą (51), kai nustatoma, kad ji nesuderinama su vidaus rinka. Teisingumo Teismas taip pat nuolat laikėsi nuomonės, kad valstybės įpareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, yra skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (52). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nustatė, kad toks tikslas pasiekiamas, kai pagalbos gavėjas grąžina sumas, suteiktas jam kaip neteisėta pagalba, taip netekdamas pranašumo, kuriuo pasinaudojo rinkoje savo konkurentų atžvilgiu, ir atkuriama iki suteikiant pagalbą buvusi padėtis (53).

(205)

Atsižvelgiant į šią Teisingumo Teismo praktiką, Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (54) 16 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“. Kadangi nagrinėjamos priemonės laikytinos nesuderinama pagalba, ši pagalba turi būti susigrąžinta, kad būtų atkurta padėtis, buvusi rinkoje iki suteikiant pagalbą. Pagalba turi būti susigrąžinama nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalba buvo perduota pagalbos gavėjui, ir jai taikomos susigrąžinimo palūkanos, skaičiuojamos iki susigrąžinant visą pagalbą.

(206)

Dėl 2010 m. atlikto kapitalo padidinimo (3 priemonė) Komisija, atsižvelgdama į tai, kad valstybei nebuvo jokių realių galimybių susigrąžinti savo investiciją, mano, kad visa valstybės įnešta 17,9 mln. EUR grynųjų pinigų suma yra pagalbos elementas. Tokia pat išvada daroma dėl 2011–2012 m. atlikto kapitalo padidinimo (4 priemonė) – šiuo atveju pagalbos elementas yra visa 30 mln. EUR suma, kurią valstybė įnešė grynaisiais pinigais.

(207)

Dėl 5 priemonės Komisija, atsižvelgdama į bendrovės Estonian Air finansinę būklę, kai buvo teikiamos sanavimo paskolos, valstybė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad paskolos bus grąžintos. Kadangi Komisija mano, kad 2015 m. SR gairėse nustatytos sanavimo pagalbos sąlygos nėra įvykdytos, Estija privalo užtikrinti, kad bendrovė Estonian Air grąžintų bendrovei Estonian Air suteiktą sanavimo paskolą – iš viso 37 mln. EUR. Į pagalbos elementą turėtų būti įtrauktos mokėtinos, bet nesumokėtos palūkanos, jei tokių yra.

(208)

Galiausiai reikia pasakyti, kad restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešta (6 priemonė), bendrovei Estonian Air dar nebuvo suteikta, todėl nurodyti ją susigrąžinti nereikia.

(209)

Komisija nustatė, kad Estija neteisėtai įgyvendino 3, 4 ir 5 priemones, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Be to, šios priemonės nesuderinamos su vidaus rinka.

(210)

Ši nesuderinama pagalba turėtų būti susigrąžinta iš bendrovės Estonian Air, kaip nustatyta 8 skirsnyje, kad būtų atkurta padėtis, buvusi rinkoje prieš suteikiant pagalbą.

(211)

Be to, Komisija nustatė, kad 40,7 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešta (6 priemonė), yra nesuderinama pagalba. Todėl ta priemonė neturėtų būti įgyvendinama.

a)

nurodo visą iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas);

b)

išsamų jau taikomų ir numatomų taikyti priemonių, kad būtų laikomasi šio sprendimo, apibūdinimą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjui nurodyta grąžinti pagalbą.