27.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/1

(1)

2010 m. lapkričio 30 d. raštu Vokietija pranešė Komisijai, kad ketina suteikti BMW AG regioninę pagalbą pagal 2007–2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (2) (toliau – regioninės pagalbos teikimo gairės) investiciniam projektui Leipcige, Saksonijos federacinėje žemėje, Vokietijoje (3).

(2)

2011 m. liepos 13 d. raštu Komisija pranešė Vokietijai apie sprendimą dėl šios pagalbos priemonės, apie kurią buvo pranešta, pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(3)

2011 m. rugsėjo 12 d. raštu Vokietija pateikė pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą. 2011 m. rugsėjo 27 d. raštu Vokietija pateikė papildomos informacijos.

(4)

2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(5)

Suinteresuotosios šalys Komisijai pastabų nepateikė. 2012 m. vasario 3 d. raštu Komisija apie tai pranešė Vokietijai.

(6)

2012 m. sausio 17 d. Vokietija pakeitė pirminį pranešimą, įtraukdama į jį papildomą pagalbą dar vienam investicijų elementui (5). Pagalbos gavėja šį sprendimą dėl investicijos priėmė po to, kai buvo priimtas sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą. 2013 m. gruodžio 17 d. Vokietija šį pakeitimą atšaukė.

(7)

2012 m. vasario 17 d. raštu Vokietijos buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos nuodugniam priemonės tyrimui. Vokietija pateikė prašomą informaciją 2012 m. vasario 29 d., kovo 23 d., balandžio 5 d., rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 28 d. raštais. 2012 m. liepos 19 d. raštu Vokietija Komisijos paprašė sustabdyti tyrimo procedūrą neribotam laikui. Komisija 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu šį prašymą atmetė. Po 2012 m. spalio 26 d. Vokietijos pranešimo apie dvi su ne elektriniais lengvaisiais automobiliais susijusias investicines priemones (žr. 3 išnašą) Vokietija 2012 m. spalio 31 d. ir 2014 m. sausio 24 d. raštais buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. Ją Vokietija pateikė 2012 m. gruodžio 14 d. ir 2013 m. kovo 15 d.2013 m. liepos 9 d. raštu Vokietijos buvo paprašyta pateikti papildomų paaiškinimų, kuriuos ji pateikė 2013 m. rugpjūčio 5 d.

(8)

2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu Vokietija pranešė Komisijai apie dar vieną investicinio projekto pakeitimą (pagalbos sumos ir intensyvumo sumažinimą).

(9)

2012 m. kovo 8 d., rugpjūčio 14 d. ir spalio 3 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Vokietijos atstovų susitikimai.

(10)

Vokietija ketina suteikti BMW regioninę investicinę pagalbą, skirtą naujam gamybos padaliniui jau veikiančioje BMW gamykloje Leipcige statyti, kad būtų skatinama regiono plėtra.

(11)

Pranešimo metu Leipcigas laikytas remtinu regionu pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą; pagal Vokietijos 2007–2013 m. Nacionalinį regioninės valstybės pagalbos žemėlapį (6) šiame regione didžiosioms įmonėms buvo taikoma regioninės pagalbos 30 % aukščiausia riba (be priemokų) (7), išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu (BSE). Vokietija nurodė, kad investiciniu projektu remtiname regione bus sukurta apie 800 naujų tiesioginių darbo vietų.

(12)

Nacionalinis teisinis pagalbos teikimo pagrindas yra 2008 m. gruodžio 7 d. 2010 m. Investicinių subsidijų įstatymas (Investitionszulagengesetz 2010), kuriam taikoma bendroji išimtis pagal nuorodos numerį X 167/2008 (8).

(13)

Pagalbą teiks Miuncheno mokesčių inspekcija kaip pagalbą teikianti institucija.

(14)

Pagalbos gavėja yra įmonė BMW AG, BMW Group patronuojanti bendrovė, įsteigta Miunchene, Bavarijos federacinėje žemėje, Vokietijoje. BMW Group gamina pirmiausia šių markių automobilius ir motociklus: BMW, MINI ir Rolls-Royce Motor Cars. Gamykla Leipcige yra viena iš septyniolikos BMW Group gamyklų, ji neturi juridinio asmens statuso.

(15)

Kadangi BMW gamykla Leipcige nėra savarankiškas juridinis asmuo, nebuvo galima pateikti konkrečių jos finansinių duomenų. 2009 m. šiame padalinyje dirbo […] (*) darbuotojų. Vokietija pateikė šiuos duomenis apie BMW Group:

1 lentelė

BMW Group apyvarta mln. EUR

2 lentelė

BMW Group darbuotojų skaičius, atitinkamų metų gruodžio 31 d.

(16)

Investiciniu projektu siekiama pastatyti naują gamybos padalinį, kuriame būtų gaminami elektra varomi lengvieji automobiliai (toliau – elektromobiliai) su angliaplastikio kėbulais. Planuojama gaminti šiuos du naujus modelius: i3 modelį, dar vadinamą „MegaCity Vehicle“ (toliau – i3 arba MCV), ir sportinį automobilį i8. Pagalbos gavėjos duomenimis, tai anksčiau negaminti visiškai naujoviški produktai, kuriuos ketinama gaminti Leipcigo gamykloje. Tiek i3, tiek i8 modelių varikliai ir baterijos bus gaminami BMW Group Landshuto gamykloje, o abiejų modelių angliaplastikio kėbulams skirti tarpiniai produktai bus gaminami BMW Group Vakersdorfo gamykloje (iš kurios tarpiniai produktai bus gabenami toliau apdirbti į Leipcigą ir į Landshutą).

(17)

Pagrindinis MCV modelis (i3) yra tipinis elektromobilis be vidaus degimo variklio, varomas baterijoje sukaupta elektros srove, tai vadinamasis BEV (9) (Battery Electric Vehicle). Kėbulas pagamintas iš angliaplastikio, todėl automobilio svoris neviršija 1,3 t, nors jo ilgis yra 3,95–4,05 m. Šis automobilis skirtas važinėti mieste, nes neįkraunant baterijos juo galima nuvažiuoti iki 150 km; didžiausias greitis yra 140 km/h. Leipcigo gamyklos i3 gamybos pajėgumai, apie kuriuos pranešta, siekia [10 000–50 000] vienetų per metus.

(18)

Sportinis automobilis i8 yra prie elektros tinklo jungiama hibridinė elektrinė transporto priemonė (Plug-in Hybrid Electric Vehicle – PHEV) (10), kurioje puikiai išnaudojami lengvo angliaplastikio kėbulo ir novatoriškos aerodinaminės koncepcijos pranašumai. Be elektros variklio, į automobilį montuojamas ir nedidelis trijų cilindrų vidaus degimo variklis, kuriuo prireikus kompensuojami tipinio elektromobilio trūkumai, pavyzdžiui: 1) jei norima nuvažiuoti toliau, negu nuvažiuoja elektromobilis neįkraunant baterijos, ir 2) jei elektros variklio galios nepakanka norint pasiekti sportiniam automobiliui pageidaujamą greitį. Automobilio ilgis turėtų siekti apie 4,6 m, o jo svoris – mažiau negu 1,5 t. i8 modelis pasieks 250 km/h didžiausią greitį. Šio modelio automobilių skaičius įtrauktas į Leipcigo gamykloje iš viso pagamintų [10 000–50 000] elektromobilių skaičių. Jis bus gaminamas tuose pačiuose gamybos padaliniuose kaip ir MCV i3 modelis (šio modelio vidaus degimo variklis bus gaminamas BMW Group gamykloje Hams Hole, Jungtinėje Karalystėje).

(19)

Sprendimo pradėti procedūrą priėmimo dieną buvo planuojama abu modelius pateikti rinkai 2013 m. pabaigoje. Investicinis projektas, skirtas i3 modeliui gaminti, pradėtas 2009 m. gruodžio mėn. ir baigtas 2013 m. Investicinis projektas, skirtas i8 modeliui gaminti, pradėtas 2011 m. balandžio mėn. ir bus baigtas vėliau 2014 m.

(20)

Reikalavimus atitinkančios investicinės išlaidos, apie kurias pranešta, išreikštos nominalia verte sudaro, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, 392 mln. EUR, o tai atitinka 368,32 mln. EUR diskontuotos pagalbos vertės (11). Pateiktoje lentelėje paskirstomos reikalavimus atitinkančios investicinio projekto išlaidos pagal jų nominalią vertę atitinkamu laikotarpiu.

3 lentelė

Numatomų reikalavimus atitinkančių išlaidų paskirstymas mln. EUR (nominalia verte išreikštos sumos)

(21)

Remiantis pranešimu ir sprendime pradėti procedūrą pateikta informacija, investicinio projekto, kuris buvo suplanuotas 2009–2014 m., reikalavimus atitinkančioms išlaidoms finansuoti Vokietija ketino skirti investicinę subsidiją, iš viso sudarančią iki 49,0 mln. EUR; tai atitinka 12,5 % pagalbos intensyvumą.

(22)

2013 m. rugpjūčio 5 d. Vokietija pakeitė pranešimą, kuriame nurodė, kad remiantis nacionaliniu teisiniu pagrindu, 2010 m. Investicinių subsidijų įstatymu, reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis laikomos tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusios išlaidos. Todėl didžiausia pagalbos suma sumažinama iki 48,125 mln. EUR (ši suma atitinka 45 257 273 EUR diskontuotą vertę), o pagalbos intensyvumas nukrenta iki 12,29 %

(23)

Pagalbos gavėja gali atskaityti investicinę subsidiją tais metais, kurie eina po investicinių išlaidų apmokėjimo. Todėl susidaro šis atitinkamų atskaitymų grafikas:

4 lentelė

Numatytos pagalbos, teikiamos investicinių subsidijų pavidalu, teikimo grafikas (mln. EUR – nominalia verte išreikštos sumos)

(24)

Vokietija patvirtina, kad pagalbos gavėja nuosavomis lėšomis padengs daugiau kaip 25 % reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų. Europos investicijų bankas (EIB) ir bankas Kreditanstalt für Wiederaufbau (KfW) suteikė pagalbos gavėjai paskolą projektui finansuoti. EIB paskola sudaro […] mln. EUR, o KfW paskola sudaro […] mln. EUR (12). Vokietija Komisijai patvirtino, kad abi paskolos buvo suteiktos įprastomis rinkos sąlygomis.

(25)

Remiantis nacionaliniu teisės pagrindu teisė gauti pagalbą įgyjama tuomet, jei laikomasi įstatymo nuostatų. Ši iš mokestinių pajamų finansuojama pagalba yra suteikiama automatiškai, jai nėra būtinas nei atskiras sprendimas skirti pagalbą, nei atitikties tinkamumo kriterijams patvirtinimas.

(26)

Vokietija patvirtino, kad investicinis projektas aptariamame remtiname regione turi būti išlaikomas ne mažiau kaip penkerius metus nuo jo užbaigimo datos.

(27)

Vokietija Komisijai įsipareigojo:

(28)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisija konstatavo, kad investicinis projektas atitinka regioninės pagalbos teikimo gairėse nustatytus įprastus tinkamumo kriterijus ir kad aukščiausia pagalbos riba neviršijama nei siūloma pagalbos suma, nei siūlomu pagalbos intensyvumu. Tačiau remdamasi regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunkčiu preliminariame tyrime ji negalėjo patvirtinti, kad pagalba suderinama su vidaus rinka.

(29)

Pagal regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktį Komisija turi pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir išsamiai patikrinti pagalbos reikalingumą investicijų skatinimui, jos proporcingumą ir teigiamą bei neigiamą poveikį, jei pagalbos gavėjo pardavimas atitinkamo (-ų) produkto (-ų) atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose) prieš įgyvendinant investicijas arba jas įgyvendinus sudarys daugiau kaip 25 %

(30)

Nors Vokietija pareiškė, kad BMW AG investicijomis Leipcige pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašą bus sukurta naujo produkto rinka (13), Komisija negalėjo pritarti šiai nuomonei (14). Todėl Komisija nusprendė atlikti patikrinimą pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a ir b papunkčius. Tačiau pirmiausia ji turėjo nustatyti, kokiam produktui arba kokiems produktams buvo skirta investicija, ir parengti tinkamą atitinkamos produkto ir geografinės rinkos apibrėžtį.

(31)

Kadangi aptariama priemonė priskirtina pirmajam pranešimo apie regioninę pagalbą investicijoms į elektra varomus lengvuosius automobilius (BEV/PHEV) atvejui, Komisija, atlikdama preliminarų tyrimą ir nustatydama atitinkamos produkto ir geografinės rinkos apibrėžtį, susidūrė su rimtais sunkumais.

(32)

Visų pirma ji negalėjo susidaryti galutinės nuomonės dėl to, ar elektromobilių rinka yra atskira produkto rinka, ar bendros lengvųjų automobilių rinkos dalis (neskirstant pagal varos rūšį). Remiantis Vokietijos pateikta informacija apie rinką, numatoma, kad elektromobilių dalis EEE 2015 m. sudarys 1 % (15) Šį procentinį dydį Vokietija panaudojo nurodydama registruotų naujų elektromobilių skaičių tradiciniuose įprastinių lengvųjų automobilių rinkos segmentuose.

(33)

Be to, Komisijai buvo sudėtinga elektromobilius priskirti konkretiems lengvųjų automobilių rinkos segmentams, kurie anksčiau buvo nustatyti transporto priemonėms su vidaus degimo varikliu. Lengvojo automobilio ilgis ir jo kaina yra esminiai kriterijai, pagal kuriuos automobilis priskiriamas konkrečiam segmentui. Tačiau atrodo, kad daug elektromobilių, sprendžiant pagal transporto priemonės ilgį, priskirtini apatiniams segmentams, tačiau dėl savo kainos jie laikytini aukštesniųjų segmentų atstovais.

(34)

Galiausiai Komisija negalėjo nuspręsti, ar dera aptariamus elektromobilius priskirti tam tikriems įprastinių lengvųjų automobilių rinkos segmentams, pavyzdžiui, C arba D segmentams pagal IHS Global Insight  (16) lengvųjų automobilių klasifikaciją, kombinuotam įprastinių transporto priemonių C/D segmentui ar kombinuotam elektromobilių C/D segmentui.

(35)

Be to, atlikdama preliminarų tyrimą Komisija negalėjo galutinai patvirtinti, kad atitinkama elektromobilių rinka laikytina pasauline rinka, ar bent už EEE ribų išeinančia rinka.

(36)

Kadangi Komisija negalėjo priimti galutinio sprendimo dėl atitinkamos produkto ir geografinės rinkos apibrėžties, ji įvertino rinkos dalies kriterijus visose galimose rinkose. Informacija apie pagalbos gavėjos užimamą rinkos dalį buvo pagrįsta duomenimis, kuriuos surinko ir pateikė Vokietija, tačiau buvo remiamasi prielaida, kad elektromobiliai užima 1 % įprastinių lengvųjų automobilių segmentų (žr. 32 konstatuojamąją dalį), kaip savo tyrime numatė Deutsche Bank (todėl manoma, kad 2015 m. EEE bus iš viso 150 000 tipinių elektromobilių) (17). Komisija padarė išvadą, kad pagalbos gavėjos užimama EEE „elektromobilių“ rinkos dalis viršytų 25 % ribą; tai buvo apskaičiuota perkėlus Deutsche Bank prognozę dėl elektromobilių ir įprastinių lengvųjų automobilių pardavimo santykio (vieno procento) į įvairius įprastinių lengvųjų automobilių rinkos segmentus. Pagal šį metodą pagalbos gavėjos rinkos dalis B, C, D ir E/F segmentuose 2015 m. visoje EEE sudarytų daugiau kaip 25 % (18), o D ir E/F segmentuose viršytų šią ribą net pasaulinėje rinkoje (19).

(37)

Todėl atlikdama preliminarų tyrimą Komisija neatmetė prielaidos, kad pagalbos gavėjos užimamos rinkos dalys bent keliose apžvelgiamose EEE produktų rinkose (ir kai kuriuose reikšminguose pasaulinės rinkos segmentuose) viršys ribą, nustatytą Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktyje. Todėl Komisija pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėjo oficialią tyrimo procedūrą.

(38)

Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (20), Komisija, remdamasi Komisijos komunikatu dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų (21) (toliau – Komunikatas dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo) atliks nuodugnų investicinio projekto vertinimą, jei Komisijai atliekant oficialią tyrimo procedūrą iš jai atsiųstų pastabų nebus galima neabejotinai konstatuoti, kad arba pagalbai galima netaikyti pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašą numatyto patikrinimo pagal gairių 68 punktą, arba kad nebuvo peržengta riba, nustatyta gairių 68 punkto a papunktyje.

(39)

Komisijai pastabas atsiuntė tik Vokietija.

(40)

Vokietija laikosi argumento, kad elektromobiliai priskirtini įprastinei lengvųjų automobilių rinkai. Šioje rinkoje BMW Group dalis, nesvarbu, koks rinkos skirstymas į segmentus pasirenkamas, tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek EEE, neviršija 25 % ribos.

(41)

Tačiau jei Komisija padarytų išvadą, kad elektromobiliai sudaro atskirą produktų rinką, kuri nepriklauso įprastinei lengvųjų automobilių rinkai, Vokietijos nuomone, turėtų būti taikoma Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnaša.

(42)

NET jei Komisija negalėtų pritarti Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašos taikymui ir laikytų elektromobilių rinką atskira produktų rinka, Vokietijos nuomone, pagalba turėtų būti patvirtinta be nuodugnaus vertinimo, nes pagalbos gavėjos užimama rinkos dalis šioje (neskirstomoje į segmentus elektromobilių) rinkoje neviršija 25 % ribos ir sprendime pradėti procedūrą nebuvo išreikšta abejonių dėl įprastų Regioninės pagalbos teikimo gairėse nustatytų tinkamumo kriterijų. Komisija taip pat turėtų lanksčiai taikyti Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo nuostatas.

(43)

Vokietija teigia, kad įprastinių lengvųjų automobilių rinka turėtų būti laikoma atitinkama produkto rinka, o pasaulinė rinka turėtų būti laikoma atitinkama geografine rinka. Kaip matyti iš hibridinių transporto priemonių pavyzdžio, elektromobiliai ateityje konkuruos su įprastiniais lengvaisiais automobiliais, o vartotojas laikys elektromobilius ir įprastinius lengvuosius automobilius analogiška alternatyva.

(44)

NET jei tenka pripažinti, kad i3 ir panašūs įprastiniai lengvieji automobiliai nuvažiuojamo atstumo aspektu yra skirtingi (nes i3 turi būti įkraunamas daug dažniau, negu reikia vėl pripildyti degalų baką), i3 ir panašios įprastinės transporto priemonės naudojamos tai pačiai paskirčiai, nes jų keleivių salonai yra vienodi ir jie pasiekia tą patį didžiausią greitį. i8 modelio atveju paklausos diktuojamas pakeičiamumas yra dar didesnis, nes jis nuvažiuoja tokį pat atstumą kaip įprastiniai lengvieji automobiliai ar hibridiniai lengvieji automobiliai. Elektromobilių ir įprastinių lengvųjų automobilių kainų skirtumas galėtų būti sumažintas pirkėjams teikiant subsidijas.

(45)

Vokietijos nuomone, vartotojai automobilių neskirsto į hibridinius, elektromobilius ar tipinius lengvuosius automobilius su vidaus degimo varikliu, nes žino, kokį poveikį aplinkai daro elektros energijos, kuria varomi elektromobiliai, gamyba, ir tikisi, kad aplinkos apsaugos standartai ir kiti parametrai bus vienodai taikomi visiems lengvųjų automobilių tipams.

(46)

Elektromobilių atveju pasaulinė rinka turėtų būti laikoma atitinkama geografine rinka, nes darytina prielaida, kad prekybos srautai plėtojami visomis kryptimis. Kinija, Japonija ir JAV (taip pat kai kurios ES valstybės narės), kurios subsidijuoja elektromobilių naudojimą ir iš dalies taiko privalomas kvotas lengviesiems automobiliams su alternatyvia varos technologija visoje transporto priemonių rinkoje, sudaro svarbią pasaulinės rinkos dalį. Be to, tarptautinės prekybos elektromobiliais sąlygos yra identiškos įprastinių transporto priemonių prekybos sąlygoms ar net už jas palankesnės.

(47)

Kaip teigiama sprendimo pradėti procedūrą 88 konstatuojamojoje dalyje (22), BMW AG užimama rinkos dalis nei iki investicijos, nei po jos nepasieks 25 % ribos, net jei atitinkama geografine rinka bus laikoma (įprastinių lengvųjų automobilių) EEE rinka.

Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašos taikymas

(48)

Vokietijos nuomone, Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnaša turėtų būti taikoma tuomet, kai Komisija nuspręstų apibrėžti elektromobilių rinką kaip atskirą produkto rinką.

(49)

Vokietija teigia, kad pagalbos gavėja, nepaisant novatoriškos kėbulo konstrukcijos, kuri i3 ir i8 modelius išskiria iš konkurentų produktų, nėra nei pirmoji, nei vienintelė elektra varomų transporto priemonių gamintoja. Be to, jau yra keli elektromobilių gamintojai, o iki 2013–2014 m. atsiras naujų rinkos dalyvių.

(50)

Tačiau Vokietija siūlo, kad 65 išnaša, jei ji dėl šių faktinių aplinkybių nėra tiesiogiai pritaikoma, atsižvelgiant į koncepciją ir argumentus, kuriais pagrįstas šios išnašos atsiradimas, šioje byloje turėtų būti taikoma analogiškai.

(51)

Vokietijos nuomone, 65 išnaša į Regioninės pagalbos teikimo gaires įtraukta supratus, kad tikros naujovės teikiama nauda konkurencingumui ir atitinkamos rinkos konkurencingumo sąlygoms nusveria trumpalaikius konkurencijos iškraipymus, atsiradusius dėl to, kad naujovės kūrėjas iš pradžių užimtų didelę rinkos dalį. Patikrinimai pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punktą gali būti atliekami tik tuomet, jei jau yra rinka. Tačiau jų atlikti neįmanoma, jei nauja rinka dar tik kuriasi; nuodugnus vertinimas pagal gairių 68 punktą būtų suprantamas kaip bausmė rinkos naujovių pradininkui ir trukdytų kurtis veikiančiai rinkai.

(52)

Vokietija mano, kad patikrinimai pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punktą negalėtų būti prasmingai taikomi todėl, kad naujovių pradininkas rinkoje, kurioje siūlomas tik nedidelis modelių skaičius ir serijinė gamyba vos prasideda, iš pradžių susikuria statistiniu požiūriu didelius pajėgumus ir užima didelę rinkos dalį. Vokietijos požiūriu, aptariamas investicinis projektas neprisideda nei prie įtakos rinkoje stiprinimo, nei prie pajėgumų didinimo nuosmukio apimtoje rinkoje.

(53)

Apskritai šioje byloje susiklostė būtent tokios faktinės aplinkybės, kuriomis turėtų būti tiesiogiai pritaikoma Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnaša. Todėl Vokietija laikosi pozicijos, kad nereikėtų atlikti patikrinimų pagal gairių 68 punktą ir pagalbą reikia patvirtinti be nuodugnaus vertinimo.

Elektromobilių rinkos dalis taip pat nesiekia 25 % (tiek EEE, tiek pasauliniu lygmeniu)

(54)

Vokietija teigia, kad pagalbos gavėjos užimama elektromobilių rinkos dalis (nepriklausomai nuo to, ar ji toliau skirstoma į segmentus) nesiekia 25 %, net jei Komisija padarytų išvadą, kad 1) elektromobiliai nepriskirtini įprastinių lengvųjų automobilių rinkai ir kad 2) Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnaša negali būti taikoma.

(55)

Vokietija teigia, kad nors atsižvelgiant į transporto priemonių kainų ir ilgio skirtumus būtų sudėtinga tradicinį įprastinių lengvųjų automobilių rinkos skirstymą į segmentus perkelti į elektromobilių rinką, prognozės apie elektromobilių užimamas rinkos dalis buvo parengtos būtent tokiu būdu. Todėl Vokietija bandė priskirti i3 modelį kombinuotam C/D segmentui, nes ši transporto priemonė dėl savo kainos priskirtina D segmentui, o dėl savo ilgio – C segmentui. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad elektromobilių pirkėjai yra atėję iš visų įprastinių lengvųjų automobilių rinkos segmentų, todėl nėra prasmės elektromobilių rinką griežtai skirstyti į segmentus.

(56)

Vokietija mano, jog labai tikėtina, kad elektromobilių rinka tiek EEE, tiek pasauliniu mastu sparčiai augs; elektromobilių dalis visoje transporto priemonių rinkoje ir jų gamintojų skaičius per kelerius metus smarkiai padidės. NET jei pagalbos gavėja užimtų rinkos dalį, kuri kai kuriuose elektromobilių segmentuose viršytų 25 %, toks scenarijus neatspindėtų tikrovės arba truktų labai trumpai.

(57)

Vokietija siūlo atkreipti dėmesį į Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašos atsiradimo motyvus, taip pat dėl šio aspekto ir netaikyti patikrinimų pagal gairių 68 punktą: naujovių pradininko laikinai užimama didelė rinkos dalis turėtų būti vertinama atsižvelgiant į dinamiškus rinkos pokyčius, ypač į naujų rinkos dalyvių atsiradimo galimybę. Kitoks požiūris trukdytų kurti naujoves ir sužlugdytų konkurenciją bei konkurencingumą. Todėl Vokietija ragina nedaryti išvados, kad pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktį užimama didesnė kaip 25 % rinkos dalis, jei elektromobilių rinkos dalis laikinai viršija 25 % ribą, o tai jau savaime tikrai nerealu.

(58)

Dėl duomenų apie užimamas rinkos dalis patikimumo Vokietija nurodo, kad iki šiol nebuvo nustatytas atskiras elektromobilių rinkos skirstymas segmentais ir vienintelės 2015 m. rinkos skaičių prognozės paimtos iš 2008 m. atlikto Deutsche Bank tyrimo. Remiantis šiuo tyrimu elektromobilių užimama visos transporto priemonių rinkos dalis 2015 m. sudarys 1 %; šį įvertį Vokietija panaudojo rengdama prognozę dėl pagalbos gavėjos rinkos dalies kombinuotame C/D segmente. Be to, Vokietija daro prielaidą, kad elektromobiliai ateityje bus siūlomi daugiausia A–C segmentuose, todėl elektromobilių užimama visų lengvųjų automobilių rinkos dalis A–C segmentuose bus didesnė (t. y. 2,5 %, net jei šio dydžio nebuvo galima patvirtinti nepriklausomais tyrimais). Vien šiomis faktinėmis aplinkybėmis būtų galima įrodyti, kad Komisijos prognozės dėl BMW Group užimamos rinkos dalies yra pernelyg drąsios ir neįtikinamos. Be to, Vokietija teigia, kad remiantis konsultantų, kaip antai Deutsche Bank ir Boston Consulting Group, prognozėmis elektromobilių užimama visų transporto priemonių rinkos dalis iki 2020 m. pasieks 3 %, o tai taip pat prisidės prie BMW Group užimamos rinkos dalies mažėjimo. Galiausiai Vokietija teigia, jog darytina prielaida, kad BMW Group užimama prisotintos elektromobilių rinkos dalis sumažės iki dydžio, palyginamo su įprastinių lengvųjų automobilių rinkos dalimi, t. y. tarp [0–8 %] ir [1–9 %], jei bus nustatyta sistema, leidžianti skirstyti elektromobilius į segmentus, ir transporto priemonių modelius bus galima aiškiai priskirti konkretiems segmentams.

(59)

Be to, Vokietija remiasi dar dviem naujesniais tyrimais ir teigia, jog šiais tyrimais buvo įrodyta, kad pagalbos gavėjos užimama rinkos dalis jokiu būdu neviršys 25 % ribos, nes pagal šiuose tyrimuose pateikiamas prognozes rinkoje bus daug didesnis automobilių skaičius, negu numatyta ankstesniuose tyrimuose. Pirmajame tyrime „European Roadmap – Electrification of Road Transport“ (toliau – European Roadmap tyrimas) (23) atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2020 m. ES galėtų būti penki milijonai elektrinių transporto priemonių (įskaitant prie elektros tinklo jungiamas hibridines transporto priemones), ir iš grafinėje lentelėje pateiktos informacijos apytikriai galima spręsti, kad 2016 m. bus apie milijoną tokių transporto priemonių, tačiau tik tuo atveju, jei bus padaryta didelė technologinė pažanga. Kitas tyrimas „Impacts of Electric Vehicles – Deliverable 1 – An overview of Electric Vehicles on the market and in development“ (toliau – CE Delft ataskaita) buvo paskelbtas 2011 m. balandžio mėn. ir parengtas Komisijos užsakymu siekiant ištirti elektrinių transporto priemonių poveikį rinkai (24).

(60)

Dėl Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo Vokietija pateikia šiuos argumentus:

(61)

Vokietija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkai nekenkiančių ir taupiai energiją vartojančių transporto priemonių kūrimo skatinimas yra įtrauktas į strategiją „Europa 2020“. Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (28) nustatytas tikslas įprastinių lengvųjų automobilių dalį visoje transporto priemonių rinkoje iki 2030 m. sumažinti 50 % ir tokias transporto priemones iki 2050 m. visiškai išstumti iš miestų centrų.

(62)

Vokietija prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo, nes planuoja, kad iki 2020 m. į gatves išriedės milijonas, o dar iki 2014 m. – 100 000 elektrinių transporto priemonių. Vokietija nori tapti pirmaujančia elektromobilių rinka. Kadangi šių tikslų iki šiol nepavyko pasiekti, būtina toliau stengtis. Aptariamas investicinis projektas prisidėtų prie Europos ir Vokietijos lygmeniu iškeltų tikslų.

(63)

Be to, šiuo projektu padedama siekti tikslų, kurie buvo iškelti atsižvelgiant į Aukšto lygio ekspertų grupės bazinių didelio poveikio technologijų klausimais (HLG KET) ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, nes šioje ataskaitoje aiškiai nurodomas pavojus, kad Europa tarptautinio konkurencingumo požiūriu gali atsilikti, ypač dėl to, kad nepakanka pajėgumų technologinę pažangiąją patirtį „konvertuoti“ į rinkai tinkamus produktus.

(64)

Stambi serijinė elektromobilio su angliaplastikio kėbulu gamyba, kurios iki šiol nesiėmė joks kitas automobilių gamintojas, galėtų paspartinti technologinę evoliuciją ir paskatinti konkurenciją atitinkamoje rinkoje.

(65)

Vokietija mano, kad investicinis projektas ilgainiui prisidės prie Europos pirmavimo automobilių pramonėje stiprinimo.

(66)

Be to, Vokietija tvirtina, kad šis projektas prisidės įgyvendinant Saksonijos federacinės žemės veiksmų programos, skirtos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) (29), tikslus.

(67)

Automobilių gamyklų skaičius naujosiose federacinėse žemėse vis dar mažesnis nei senosiose. Teikiant paramą šiai investicijai būtų galima sumažinti senųjų ir naujųjų federacinių žemių skirtumus.

(68)

Vienam gyventojui tenkantis BVP Saksonijoje vis dar nesiekia Vokietijos ir ES vidurkio; nedarbo lygis vis dar didesnis už Vokietijos vidurkį. Aptariamu investiciniu projektu būtų sukurta 800 naujų tiesioginių darbo vietų.

(69)

Be to, ši investicija padėtų sukurti netiesiogines darbo vietas regione, nes pagalbos gavėja ketina sudaryti sutartis su regiono tiekėjais. Taip būtų kuriamos darbo vietos ir pirmiausia jos būtų skirtos aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurie gali būti įdarbinti techniniu požiūriu moderniose darbo vietose naujoje, pakeistoje tiekimo grandinėje. Daroma prielaida, kad sėkmingai įgyvendinus šį investicinį projektą pagalbos gavėja Leipcige toliau investuotų.

(70)

Nauji gamybos metodai prisidės prie to, kad bus rengiami modernios specializacijos darbuotojai, pavyzdžiui, gumos ir plastiko technologijų specialistai, turintys darbo su angliaplastikio medžiagomis patirties. Kadangi kvalifikuotų darbuotojų paklausa elektromobilių pramonėje augs, Saksonija galėtų tapti patraukliu regionu atitinkamos specializacijos darbuotojams.

(71)

Investicija galėtų padaryti ir teigiamą platesnį poveikį (t. y. pritraukti papildomų investicijų į regiono automobilių pramonę). Pagalbos gavėja jau aktyviai veikia ACOD (30) klube, kuris paskelbė Leipcigo regioną sritimi, kurioje turėtų būti skatinamas elektromobilių naudojimas. Kalbėdama apie konkrečias kitų, su pagalbos gavėja nesusijusių įmonių investicijas Vokietija nurodo SB-Li-Motive, ličio baterijų gamintoją, kuris planuoja investuoti šiame regione.

(72)

Su BMW Group nesusijusios įmonės tikriausiai gaus naudos iš žinių sklaidos; be to, pagalbos gavėja ketina glaudžiau bendradarbiauti su Drezdeno universitetu, kuriame siūlomos su automobilių pramone susijusios studijų programos.

(73)

Vokietija teigia, kad apie pagalbą, kuri suteikta remiantis investicinių subsidijų įstatymu, pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (31) (toliau – BBIR) nėra privaloma pranešti, o tai rodo, kad pagalba yra proporcinga.

(74)

Vokietija mano, kad regioninė pagalba yra tinkama priemonė regiono ekonominiams sunkumams mažinti. Alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, infrastruktūros projektai, nepadarytų panašaus poveikio, nes regione jau yra gerai išplėtota infrastruktūra, įskaitant tarptautinį oro uostą.

(75)

Bendrų priemonių paketo iki šiol nepakako siekiant skatinti elektrinį judumą (100 000 naudojamų elektromobilių iki 2014 m. ir milijonas naudojamų elektromobilių iki 2020 m.), kurio tikslai buvo patvirtinti tiek Vokietijos (32), tiek Europos lygmeniu.

(76)

Vokietija mano, kad pagalbos skatinamojo poveikio negalima įvertinti tik remiantis analize, pagrįsta 1 arba 2 scenarijumi (33), nes investicinis projektas yra išskirtinis projektas, kuriam būdingas labai didelis novatoriškumas, ir tiek jo investicijų grąža, tiek galimų gamybos vietų pranašumų ir trūkumų palyginimas (taip pat atsižvelgiant į galimas valstybės skatinamąsias priemones) jau buvo išanalizuoti. Todėl Vokietija pateikė informaciją dėl abiejų scenarijų.

1 scenarijus

(77)

Analizėje pagal 1 scenarijų valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba paskatins pagalbos gavėją priimti sprendimą investuoti į projektą, kuris bendrovei be pagalbos jokioje kitoje vietoje nebūtų pelningas.

(78)

Kaip matyti iš Vokietijos pateiktos informacijos, projekto vidinė grąžos norma be pagalbos sudaro [0–8 %], o su pagalba – [1–9 %]. Šiuo atveju remtasi skaičiavimais pagal septynerių metų gyvavimo ciklą, neatsižvelgiant į projekto pradines, planavimo ir statybos sąnaudas, ir numatant pagaminti [40 000–120 000] transporto priemonių per metus (t. y. įprastą minimalų gamybos lygį, kurį pagalbos gavėja planuoja gamindama įprastinius mažos ir vidutinės klasės automobilius), o ne aptariamame projekte numatomus [10 000–50 000] vienetų. Vidinė grąžos norma gerokai mažesnė už 26 % ROCE (34) tikslą, kurį pagalbos gavėja paprastai laiko tinkama investicijų grąža įgyvendindama įprastinių automobilių projektus, be to, toli gražu nepasiekiama 12 % vidutinė svertinė kapitalo sąnaudų norma.

(79)

Tačiau pagalbos gavėja nusprendė investuoti. Ji manė, kad projektas, nepaisant jo nedidelio pelningumo, ilgainiui padės užtikrinti jos jau seniai įtvirtintą stiprią poziciją tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Vokietija pabrėžia, kad projektas yra palygintinas su bandomuoju projektu, ir atkreipia dėmesį į su juo susijusią didelę riziką, atsiradusią dėl anglies pluošto kaip žaliavos kėbului naudojimo ir kitų priežasčių: dar neišbandytos gamybos technologijos, gamybos nedideliais kiekiais ir neaiškumų paklausos srityje.

2 scenarijus

(80)

Vokietija pateikė informaciją, įrodančią, kad pagalba skatinama įgyvendinti investicinį projektą tiksliniame regione. Be finansavimo projektas būtų įgyvendinamas regione, kuriam pagalba neteikiama.

Išlaidų skirtumai ir (arba) strateginis planavimas

(81)

Vokietija, remdamasi 2009 m. įmonės dokumentais, pavyzdžiui, vienu neoficialiame vadovų […] pokalbyje nagrinėtu dokumentu, valdybos posėdyje pateikta analizių santrauka ir dokumentu apie valdybos nutarimą dėl sprendimo pasirinkti steigimosi vietą, įrodė, kad buvo atsižvelgta į kelias investavimo kryptis. Investuoti ketinta Miunchene (35), […], JAV ir (arba) Kanadoje, Meksikoje ir Kinijoje.

(82)

Minėti dokumentai susiję tik su investicijomis į i3 modelio gamybą. Sprendimas gaminti i8 modelį tose pačiose gamyklose kaip ir i3 modelį buvo priimtas tik 2011 m. Kalbant apie i8 gamybą Vokietija nepranešė nei apie papildomas reikalavimus atitinkančias išlaidas, nei apie papildomą pagalbą ir nepateikė jokių dokumentų apie sprendimų priėmimo dėl investicijų į i8 gamybos vietos procesą.

(83)

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, įvairios gamybos vietos buvo palygintos pagal kelis kiekybinius ir kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, investicines išlaidas (36), atstumą iki vietų, kuriose gaminamas plastikas ir agliaplastikis, galimybę išvengti „plyno lauko“ investicijų, bendravimo sunkumus, nepakankamą pažangiosios patirties apsaugą, nuotolį tarp projektavimo centro ir logistikos centro. Išankstinėje atrankoje po integruoto minėtų veiksnių audito buvo atmestos […] (37), JAV ir (arba) Kanados, Meksikos ir Kinijos kandidatūros bei apsiribota Leipcigu ir Miunchenu.

(84)

„Plyno lauko“ investicijų nebūtų reikėję nei Miunchene, nei Leipcige; investicijoms šiose vietose nebūtų trukdę bendravimo sunkumai, nekiltų pavojus dėl nepakankamos pažangiosios praktikos apsaugos ir nekiltų problemų su logistika arba atstumas iki Miunchene esančio BMW Group projektavimo centro nebūtų per didelis. Mažiausios investicinės išlaidos faktiškai būtų susidariusios Miuncheno gamykloje, kuri, be to, yra arčiausiai BMW Group projektavimo centro. Tačiau Leipcigas turėjo pranašumą, nes turėjo gerų galimybių plėtoti pajėgumus, todėl pagalbos gavėja būtų galėjusi be didesnių papildomų išlaidų greitai padidinti gamybą iki [50 000–90 000] elektrinių transporto priemonių per metus.

(85)

Vokietija teigia, kad renkantis gamybos vietą buvo atlikti skaičiavimai remiantis [10 000–50 000] lengvųjų automobilių metine gamybos apimtimi ir 12 % vidutine svertine kapitalo kainos norma kaip diskonto koeficientu bei įskaičiavus su gamyba susijusias investicines išlaidas, statybos investicines išlaidas, projektavimo ir pradines išlaidas, gamybos išlaidas, tiekimo išlaidas, fiksuotas išlaidas ir vadinamąsias inbound/outbound išlaidas (logistikos išlaidas ir muitus už tarptautinį krovinių pervežimą). Minėti apskaičiavimai daryti 2009 m. gruodžio mėn. ir iš jų matyti, kad be pagalbos Miuncheno gamykla būtų kainavusi 17 mln. EUR mažiau už Leipcigo gamyklą.

(86)

Kalbėdama apie strateginius svarstymus Vokietija paminėjo pranašumus, susijusius su pagalbos gavėjos taikoma tiekimo strategija, tačiau į juos išsamiau nesigilino. Joks Leipcigo ir (arba) Miuncheno atveju nurodytas pranašumas nebuvo išreikštas pinigine verte.

Valstybės pagalbos vaidmuo

(87)

Vokietija teigia, kad pagalba buvo esminis veiksnys, lėmęs gamybos vietos pasirinkimą. Atsižvelgiant į išlaidų skirtumą tarp abiejų gamybos vietų Leipcige nebūtų investuota, jei nebūtų buvę pagalbos. Vokietijos nuomone, tai įrodymas, kad pagalba paskatino investuoti Leipcige.

(88)

Į tikrųjų investicinių išlaidų apskaičiavimus nėra įtrauktos valstybės pagalbos. Tačiau Vokietija pabrėžia, kad sprendimų priėmimo procese pagrindinis vaidmuo teko galimo finansavimo įvertinimui (38), ir tvirtina, kad BMW AG valdyba dėl tikėtinos 50 mln. EUR dydžio valstybės pagalbos nusprendė investicinį projektą įgyvendinti Leipcige. Santraukos, kuri buvo pateikta BMW AG valdybai sprendimui dėl gamybos vietos priimti, priedo dviejose lentelėse iš tikrųjų išvardytos skirtingos pagalbos sumos ir intensyvumas, kuriais būtų galima pasinaudoti įvairiose gamybos vietose, taip pat […]. Galiausiai valdybos dokumente aiškiai matyti, kad valstybės pagalbos ir (arba) finansavimo dydis, kurio būtų galima tikėtis […], Meksikoje, JAV ir Kinijoje, yra per mažas trūkumams kompensuoti, su kuriais pagalbos gavėja susidurtų įgyvendindama investicinį projektą tose gamybos vietose.

(89)

Pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 32 punktą 1 scenarijaus atveju pagalba paprastai bus laikoma proporcinga, jeigu, suteikus pagalbą, investicijų grąža atitiks įprastą grąžos normą, kurią bendrovė taiko kitiems investiciniams projektams, taip pat atitiks bendrovės kapitalo sąnaudas apskritai arba atitiks grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamoje pramonės šakoje.

(90)

Vokietija teigia, kad pagalbos sumos toli gražu nepakanka tokiai grąžos normai, kuri paprastai taikoma kitiems pagalbos gavėjos investiciniams projektams, tačiau vėl pabrėžia, kad šį sprendimą paskatino priimti kiti strateginio pobūdžio svarstymai (žr. 79 ir 84 konstatuojamąsias dalis).

(91)

Nepaisant Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 33 punkto formuluotės, pagal kurią 2 scenarijaus atveju pagalba, kaip su vieta susijusi paskata, paprastai laikoma proporcinga, jeigu ji yra lygi pagalbą gaunančios bendrovės investavimo remiamame regione grynųjų išlaidų ir investavimo kitame (-uose) regione (-uose) grynųjų išlaidų skirtumui, Vokietija teigia, kad pagalba, apie kurią pranešta 2009 m. ir kuri sudaro apie 50 mln. EUR, atitinka proporcingumo principą. Vokietija iš esmės mano, kad Komisija, tikrindama, ar skirtumas tarp investicijų grynųjų išlaidų abiejose gamybos vietose – Leipcige ir Miunchene – atitinka Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo nuostatas dėl priemonės proporcingumo, neturėtų atsižvelgti į 17 mln. EUR didesnes išlaidas, susijusias su Leipcigo gamybos vieta, palyginti su Miuncheno gamybos vieta, kurias BMW AG valdyba patvirtino 2009 m. gruodžio mėn., bet turėtų priimti sprendimą remdamasi konkrečiomis investicinėmis išlaidomis, kurios susidarytų pagalbos gavėjai įgyvendinant investicinį projektą, t. y. baigus pradinę investiciją (39).

(92)

Vokietija mano, kad priemonės proporcingumas neturi būti įrodomas remiantis tais pačiais dokumentais, kurie naudoti įrodant skatinamąjį poveikį. Ji cituoja Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 35 punktą, pagal kurį valstybė narė „turi įrodyti pagalbos proporcingumą remdamasi tokiais atitinkamais dokumentais, kurie [išskirta autoriaus] nurodyti 26 punkte“.

(93)

Be to, Vokietija taip pat remiasi konsultacijų dokumentu dėl „Valstybės pagalbos pagal 87 straipsnio 3 dalį suderinamumo ekonominio vertinimo bendrųjų principų“, kurį prieš kelerius metus paskelbė Konkurencijos generalinis direktoratas. Ji cituoja šį konsultacijų dokumentą siekdama pagrįsti savo argumentus, pagal kuriuos pagalbos proporcingumo vertinimas turėtų būti atliekamas kitaip negu skatinamojo poveikio vertinimas, kuriuo pirmiausia nagrinėjamas klausimas, ar finansavimas pakeitė pagalbos gavėjo elgesį, būtent remiantis išsamesniu pagalbos poveikio konkurencijai vertinimu, todėl jį atliekant turi būti atkreipiamas dėmesys į klausimą, ar pagalbos suma viršija reikalaujamą dydį (40).

(94)

Siekdama pagrįsti savo argumentus Vokietija taip pat nurodo Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-396/08 Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt prieš Europos Komisiją 107 punktą. Vokietijos nuomone, jame konstatuojama, kad „vertinant proporcingumą reikia pateikti visus elementus, kurie naudingi bylos vertinimui“ (41). Be to, Vokietija remiasi minėta byla siekdama pagrįsti savo argumentus, kad tikrindama aptariamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka Komisija gali nuspręsti nagrinėti visas konkrečias ir faktines aplinkybes, kurios yra svarbios pagalbos gavėjos atžvilgiu (42). Vokietija mano, kad Komisija, vertindama pagalbos proporcingumą, gali naudotis naujausia tų dokumentų, kurie padėjo įrodyti skatinamąjį poveikį, redakcija.

(95)

Be to, Vokietija teigia, kad Komunikate dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo nėra nuostatų dėl konkretaus laiko fiksavimo, kuriuo būtų įrodomas proporcingumas, ir laikosi nuomonės, kad pagalbos proporcingumo vertinimas nėra sietinas su pagalbos gavėjos elgesio pasikeitimu tuo momentu, kai buvo priimamas sprendimas dėl gamybos vietos.

(96)

Be to, esminis kriterijus (kitaip nei vertinant skatinamąjį poveikį) yra ne tas, kad sprendimo dėl investicijų vietos momentu jau buvo parengtas dokumentas, bet pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 35 punktą esminis kriterijus yra tas, kad dokumentas būtų „tinkamas“ priemonės proporcingumo vertinimui.

(97)

Vokietijos nuomone, nedera dokumento, kuris jau buvo naudotas kaip pagalbos skatinamojo poveikio įrodymas, naudoti kaip pagrindo proporcingumui vertinti, nes reikėtų atsižvelgti į galimus ekonominės padėties pokyčius, ypač į tai, kad po pradinio sprendimo dėl gamybos vietos buvo priimta daugiau sprendimų dėl investicijų (i8 modelio gamyba).

(98)

Todėl Vokietija teigia, kad paisant teismų praktikos ir siekiant užtikrinti, kad pagalbos proporcingumas būtų vertinamas ekonomiškai pagrįstu būdu, reikėtų naudotis naujesniais dokumentais. Toks metodas atitiktų ir praktiką, įprastą kitose srityse, pavyzdžiui, atliekant pagalbos ex post kontrolę.

(99)

Naudojantis naujesne informacija apie įmonę gavėją ir naujesniais rinkos duomenimis būtų galima tiksliau parodyti faktinius, su grynosiomis išlaidomis susijusius Leipcigo gamyklos trūkumus.

(100)

Vokietija mano, kad valdybos dokumente, kuriame skaičiais išreikštas 17 mln. EUR išlaidų skirtumas abiejose gamybos vietose, nėra pakankamai informacijos pagalbos proporcingumui įvertinti, nes, pavyzdžiui, į jį nėra įtraukta ekonominės naudos analizė pagal 1997 m. Bendrijos gaires, taikomas valstybės pagalbai automobilių pramonei (43). Valdybos dokumente atsispindi tik selektyvi informacija, kuri pagrįsta keliomis hipotezėmis ir skaičiais kalbant apie išlaidas priemonei ir jos naudą. Siekiant įvertinti pagalbos proporcingumą remiantis realiu abiejų gamybos vietų išlaidų skirtumu turėtų būti taikomos kitos hipotezės ir skaičiai, skirti ekonominės naudos analizei atlikti.

(101)

Todėl Vokietija teigia, kad papildomos 29 mln. EUR išlaidos, kurios buvo apskaičiuotos iki 2012 m. rugsėjo mėn., turėtų būti pridėtos prie 17 mln. EUR sumos, kurios 2009 m. gruodžio mėn. buvo įtrauktos į sąmatą kaip papildomos išlaidos Leipcigo gamyklai.

(102)

Vokietija pateikė 2012 m. rugsėjo mėn. dokumentą, kuriame yra nurodytos minėtos didesnės išlaidos (44) (be papildomų išlaidų, kurios susidarytų abiejose gamybos vietose):

(103)

Kalbant apie galimus neigiamus pagalbos padarinius produkto rinkoje Vokietija savo pastabose apsiriboja poveikiu, kuris pasireikštų remiantis 2 scenarijumi. Vokietija pabrėžia, kad pagalba pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 40 punktą nedarytų poveikio konkurencijai, jei būtų investuojama ir be pagalbos, o pagalba atitiktų proporcingumo principą; visų pirma, įmonės gavėjos įtaka rinkoje didėtų ir negavus pagalbos. Be to, rinka, atsižvelgiant į politines strategijas elektriniam judumui skatinti, nėra mažėjanti, o pagalba neprisidėtų prie neveiksmingų rinkos struktūrų išlaikymo. Vokietija laikosi nuomonės, kad tokiam vertinimui atsirasti pakanka to, kad konkurentai nepateikė jokių pastabų.

(104)

Be to, Vokietija kategoriškai atmeta prielaidą, kad įmonei gavėjai naudojant daugiau anglies pluošto jos konkurentams būtų užkirstas kelias įsigyti anglies pluošto, nes rinkoje yra didelė šios medžiagos pasiūla ir remiantis nepriklausomais analitikais galima daryti prielaidą, kad tiek anglies pluošto paklausa, tiek pasiūla didės, o pasiūla ateityje bus bent tokio dydžio kaip paklausa. Todėl pagalbos gavėja neturi įtakos šioje rinkoje.

(105)

Vienintelis laikinas pranašumas, kuris pagalbos gavėjai galbūt atsirastų rinkoje, yra pažangioji patirtis, kurią ji įsisavintų […]. Tačiau atsižvelgiant į didelį rinkos dalyvių skaičių […] visada išlieka tikimybė, kad į rinką pateks nauji dalyviai arba bus bendradarbiaujama.

(106)

Kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, turi būti tenkinami visi šie kriterijai: i) priemonė turi būti valstybės arba iš valstybinių išteklių finansuota parama, ii) įmonei turi būti suteiktas ekonominis pranašumas, iii) pranašumas turi būti atrankinis ir iv) nagrinėjama priemonė iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(107)

Finansinę pagalbą teikia Vokietijos valdžios institucijos, kurios skiria investicinę subsidiją. Todėl ją galima laikyti valstybės suteikta ir iš valstybinių išteklių finansuota parama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(108)

Kadangi pagalba teikiama tik vienai įmonei, BMW AG, ji laikytina atrankine priemone.

(109)

Šia priemone įmonei padedama išvengti išlaidų, kurias ji pati turėtų padengti įprastomis rinkos sąlygomis statydama gamybos įrenginį, todėl ji pagalbos gavėjai suteikia ekonominį pranašumą, palyginti su konkurentais.

(110)

Pagalbą teikia Vokietijos valdžios institucijos investiciniam projektui, skirtam lengviesiems automobiliams su elektriniu ir hibridiniu varikliu gaminti. Kadangi tokiomis transporto priemonėmis prekiaujama ir kitose valstybėse narėse, priemonė gali turėti neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

(111)

Ekonominis pranašumas, kurį įgyja BMW AG savo konkurentų atžvilgiu gamindama prekes, kuriomis prekiaujama ES, gali iškraipyti konkurenciją arba kyla iškraipymo pavojus.

(112)

Remdamasi šiais argumentais Komisija mano, kad priemonė, apie kurią buvo pranešta, yra valstybės pagalba įmonei BMW AG, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(113)

Pranešusi apie planuojamą pagalbos priemonę prieš ją įgyvendindama Vokietija įvykdė įsipareigojimus pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį ir reikalavimą pranešti apie kiekvieną regioninės investicinės pagalbos atvejį pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 2 dalį.

(114)

Kadangi nacionalinis teisinis pagrindas pagalbai patvirtinti, Investicinių subsidijų įstatymas, (gavus Komisijos leidimą) suteikia pagalbos gavėjai teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurios susidarė iki 2014 m. sausio 1 d., pagalbą galima laikyti patvirtinta prieš 2014 m. liepos mėn. (46) Tačiau kadangi pagalba dar siekiama skatinti regiono plėtrą, pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo pagrindą sudaro Regioninės pagalbos teikimo gairės, ypač dideliems investicijų projektams skirtas 4.3 skyrius, ir Komunikatas dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo.

(115)

Kaip Komisija konstatavo sprendime pradėti procedūrą, BMW AG suteikta investicinė pagalba, apie kurią pranešta, atitinka bendrus Regioninės pagalbos teikimo gairių suderinamumo kriterijus: ji atitinka formalųjį kriterijų dėl skatinamojo poveikio, įmonė gavėja nepatiria sunkumų, pagalba teikiama pirmai investicijai, siekiant įvairinti gamybą kuriant naujus, papildomus produktus, reikalavimus atitinkančios išlaidos buvo apibrėžtos laikantis atitinkamų taisyklių, pagalbos gavėja skiria nuosavas lėšas, kurio sudaro ne mažiau kaip 25 % reikalavimus atitinkančių išlaidų ir įsipareigojo investiciją regione išlaikyti ne trumpiau kaip penkerius metus. Be to, visa diskontuota pagalbos suma neviršija aukščiausios pagalbos ribos, kuri leistina pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 67 punkte nustatytą sumažinimo mechanizmą.

(116)

Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašoje nurodoma: jei valstybė narė įrodo, kad pagalbos gavėjas sukuria naujo produkto rinką, 68 punkto a ir b papunkčiuose nustatytų patikrinimų atlikti nereikia ir pagalba bus patvirtinta taikant 67 punkte nurodytą skalę.

(117)

65 išnaša sukurta pripažįstant, kad nėra prasmės atlikti patikrinimų pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a ir b papunkčius, jei sukuriama naujo produkto rinka, nes prieš baigiant investuoti dar nėra atitinkamos rinkos. Įmonė, kuri sukurs naujo produkto rinką, šioje rinkoje užims itin didelę dalį, tikėtina, kad net 100 % Bus neįmanoma atlikti patikrinimo pagal gairių 68 punkto b papunktį, pagal kurį vertinamas gamybos pajėgumų didėjimas rinkoje, augančioje lėčiau negu vidutiniškai, nes nebus reikalaujamų duomenų apie augimo tempą per penkerių metų ataskaitinį laikotarpį.

(118)

Komisija konstatuoja, kad net jei BMW AG buvo pirmoji elektromobilių gamintoja, kuri pateikė oficialų prašymą suteikti regioninę pagalbą, kai kurie konkurentai dar iki BMW AG pradėjo gaminti tokias transporto priemones, o kiti konkurentai tikriausiai greitai pradės jas gaminti.

(119)

Vokietija teigia, kad jau yra keli automobilių gamintojai, kurie gamina elektrines transporto priemones, ir kad iki 2013–2014 m. į rinką ateis daugiau automobilių gamintojų. Tačiau Vokietija reikalauja, kad Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnaša būtų taikoma analogiškai, jei jos negalima tiesiogiai pritaikyti šiai bylai.

(120)

Motyvai, kuriuos Vokietija pateikia pagrįsdama Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašos taikymą, nėra pakankamai įtikinami, kad dėl jų būtų galima atsisakyti patikrinimų pagal gairių 68 punktą. Gairių 65 išnaša taikoma, jei pagalbos gavėjas sukuria naują produkto rinką. Tačiau novatoriško produkto gamyba dar nereiškia, kad kuriama nauja produkto rinka.

(121)

Jei, kaip šiuo atveju, konkurentų siūlomi produktai rinkoje konkuruoja su nauju, novatorišku pagalbos gavėjos (t. y. BMW AG) modeliu, tuomet atitinkamą produkto rinką sudaro ne vien novatoriškas pagalbos gavėjos produktas. Reikia atsižvelgti ir į konkurentų siūlomus produktus. Jei Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnašos taikymo sritį būtų galima išplėsti aptariamai pagalbai, skirtai BMW AG, šiuo pagrindu regioninė pagalba turėtų būti teikiama ir jos konkurentams, kurie rinkoje siūlo elektromobilius. Todėl Komisija konstatuoja, kad Regioninės pagalbos teikimo gairių 65 išnaša šioje byloje netaikytina ir kad reikia atlikti patikrinimus pagal gairių 68 punkto a ir b papunkčius.

(122)

Komisija turi nuspręsti, ar remiantis pastabomis, pateiktomis reaguojant į sprendimą pradėti procedūrą, užtikrintai galima atmesti prielaidą, kad viršyta riba, nuo kurios vertinama pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktį, todėl atliekant oficialią tyrimo procedūrą pagalbos nebūtina išsamiai vertinti. Kaip Komisija jau nurodė sprendimo pradėti procedūrą 93–99 konstatuojamosiose dalyse, šioje byloje vertinimas pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto b papunktį nėra reikalingas, nes elektromobilių rinka yra auganti rinka ir dėl i3 bei i8 modeliams skirtų gamybinių pajėgumų problemų nekyla.

(123)

Patikrinimas pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktį suponuoja išsamų vertinimą, jei Komisija, remdamasi turima informacija, padarys išvadą, kad pagalbos gavėja atitinkamoje produkto ir geografinėje rinkoje užima tokią rinkos dalį, kuri viršija 25 % ribą. Jei atitinkamos produkto ir geografinės rinkos neįmanoma pagrįstai apibrėžti, tuomet atliekamas išsamus vertinimas, jei pagalbos gavėja ne mažiau kaip vienoje galimoje atitinkamoje rinkoje, kuriai pagalba galėtų padaryti neigiamą poveikį, užima tokią rinkos dalį, kuri viršija 25 % ribą. Bet kuriuo atveju Komisija aiškiai nurodo, kad sprendimas atlikti išsamų vertinimą neužkerta kelio pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka vertinimui.

(124)

Preliminaraus tyrimo metu Vokietija teigė, kad elektromobiliai priklauso įprastinių lengvųjų automobilių rinkai ir i3 modelis (tipinė elektrinė transporto priemonė) turėtų būti priskirtas įprastiniam C ar D segmentui arba kombinuotam C/D segmentui, o i8 modelis (hibridinė transporto priemonė) pagal IHS Global Insight klasifikaciją turėtų būti priskirtas F segmentui.

(125)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išdėstė, kad atsižvelgdama į nesamą pakeičiamumą pasiūlos atžvilgiu ir ribotą pakeičiamumą paklausos atžvilgiu negali daryti jokių išvadų dėl to, ar elektromobiliai sudaro savarankišką produkto rinką arba ar, nepaisant varos technologijos, jie turėtų būti priskirti įprastinių lengvųjų automobilių rinkai. Be to, net darant prielaidą, kad yra atskira elektromobilių rinka, jai nepavyko nustatyti, ar tokia rinka gali būti skirstoma į segmentus ir ar prireikus įprastinių lengvųjų automobilių rinkos skirstymas gali būti perkeltas savarankiškai elektromobilių rinkai. Galiausiai Komisija negalėjo galutinai nuspręsti, ar i3 modelis priskirtinas C, D ar kombinuotam C/D segmentui ir ar i8 modelis turėtų būti priskirtas F segmentui.

(126)

Kaip jau nurodyta 43–45 konstatuojamosiose dalyse, Vokietija savo pastabose pareiškė, kad elektromobiliai ateityje konkuruos su įprastiniais lengvaisiais automobiliais, o vartotojas laikys elektromobilius ir įprastinius lengvuosius automobilius analogiška alternatyva, kaip jau dabar yra su hibridinėmis transporto priemonėmis. Be to, Vokietija teigė, kad i3 ir i8 modeliai, nepaisant problemų dėl nuvažiuojamo atstumo, vartotojų požiūriu yra laikomi alternatyva įprastiniams lengviesiems automobiliams, nes tiek elektromobiliai, tiek įprastinės transporto priemonės skirti keleiviams vežti, ir kad elektromobilių bei palyginamų įprastinių lengvųjų automobilių kainų skirtumas gali būti sumažintas teikiant pagalbą vartotojams.

(127)

Komisija konstatuoja, kad nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų šiuo bendro pobūdžio klausimu: ar įprastinių lengvųjų automobilių rinka laikytina atitinkama produkto rinka elektrinėms ir hibridinėms transporto priemonėms. Kadangi Komisija neturi pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą, ar visos skirtingos elektrinių ir hibridinių transporto priemonių rūšys apskritai priskirtinos įprastinių lengvųjų automobilių rinkai, ji nusprendžia neieškoti atsakymo į klausimą, ar elektrinės ir hibridinės transporto priemonės priskirtinos bendrai lengvųjų automobilių rinkai.

Ar gali įprastinių lengvųjų automobilių C arba D segmentai arba įprastinių lengvųjų automobilių E2 ar F segmentai šioje byloje būti laikomi atitinkamomis produkto rinkomis?

(128)

Kaip nurodyta 123 konstatuojamojoje dalyje, išsamus vertinimas kiekvieno atitinkamo modelio atveju bus atliktas, jei ne mažiau kaip vienoje galimoje rinkoje bus viršyta 25 % užimamos rinkos dalies riba. Todėl Komisijai pakanka patikrinti, ar i3 modelis neabejotinai priskirtinas vienam iš įprastinių lengvųjų automobilių rinkos C arba D segmentui nenagrinėjant klausimo, ar i8 modelis priskirtinas E2/F segmentui. Todėl Komisija nusprendžia į vertinimą įtraukti tik klausimą, ar i3 modelis priklauso įprastinių lengvųjų automobilių C arba D segmentui.

(129)

Komisija negali pašalinti abejonių, kurias ji iškėlė sprendime pradėti procedūrą, sprendžiant klausimą, ar įprastinių lengvųjų automobilių rinka (C arba D segmentai) i3 modelio atveju laikytina vienintele atitinkama produkto rinka. Pirma, procedūros metu suinteresuotosios šalys Komisijai nepateikė jokių pastabų. Antra, kaip pripažino Vokietija (žr. 55 konstatuojamąją dalį), kyla problemų skirstant rinką segmentais pagal tradicinius kriterijus, nes elektrinių transporto priemonių kainos ir ilgis skiriasi nuo įprastinių tam tikro segmento transporto priemonių kainų ir ilgio.

(130)

Be to, nebuvo pateikta jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima pašalinti Komisijos abejones sprendžiant klausimą, ar vartotojo požiūriu i3 modelis kaip tipinė elektrinė transporto priemonė yra pakankama alternatyva įprastinei transporto priemonei (47). Atrodo, kad specializuotoje literatūroje (48) sutariama, kad elektrinių transporto priemonių nuvažiuojamo atstumo skirtumai (t. y. galimybė važiuoti transporto priemone neįsipilant degalų ir neįkraunant baterijos), įkrovimo laikas, įkrovimo stotelių buvimas ir baterijų veikimo trukmė yra svarbūs kriterijai. Pavyzdžiui, i3 modelis turi būti įkrautas nuvažiavus tik 150 kilometrų. Todėl Komisija, remdamasi jai pateikta informacija, nėra įsitikinusi, ar vartotojų požiūriu i3 modelis yra tinkama alternatyva įprastinių lengvųjų automobilių C ir D segmentų modeliams, kad tas transporto priemones būtų galima laikyti priklausančiomis tai pačiai produkto rinkai.

(131)

Be to, neginčijama, kad byloje nagrinėjamas elektromobilis (i3 modelis) negali pakeisti įprastinio lengvojo automobilio pasiūlos požiūriu (49), nes įprastinėms transporto priemonėms pritaikytose gamyklose neįmanoma gaminti angliaplastikio kėbulų.

(132)

Dėl minėtų priežasčių Komisija nėra įsitikinusi, kad i3 modelis galėtų būti priskirtas įprastinių lengvųjų automobilių rinkos C ar D segmentui.

Ar kombinuotas elektromobilių C/D segmentas yra i3 modelio atitinkama produkto rinka?

(133)

Preliminariame tyrime Vokietija teigė, kad reikėtų ne išskirti konkrečius elektromobilių segmentus, bet atitinkama produkto rinka laikyti kombinuotą C/D segmentą (50). Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl tokio kombinuoto segmento tikslingumo (51), nors oficialios tyrimo procedūros metu nebuvo gauta jokių suinteresuotųjų šalių pastabų.

(134)

Šiomis aplinkybėmis Komisija konstatuoja, kad rinką galima pagrįstai laikyti produkto rinka, jei joje yra minimalus lygis, kuriame būtų galima surinkti statistinius duomenis; šioje byloje tokiam lygiui būtų priskirtina atitinkamai pagal įprastinį suskirstymą segmentais padalyta elektromobilių rinka. Todėl Komisija, laikydamasi nusistovėjusios praktikos, atmeta prielaidą, kad kombinuotas elektromobilių C/D segmentas laikytinas minimaliu atitinkamos produkto rinkos lygiu (52). Jei patikrinimas pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktį būtų taikomas tik kombinuotiems segmentams, išsamus vertinimas būtų nebereikalingas net tuomet, jei pagalbos gavėja užimtų dominuojančią padėtį konkrečiame atitinkamame segmente, nes jos užimama rinkos dalis kituose atitinkamuose rinkos segmentuose, kurie kombinuojami su pirmuoju, yra mažesnė. Todėl Komisija negali galutinai atmesti prielaidos, kad vienas iš abiejų atskirų elektromobilių rinkos C arba D segmentų laikytinas i3 modelio atitinkama produkto rinka.

(135)

Norėdama atlikti patikrinimą pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktį Komisija turi apibrėžti atitinkamą geografinę rinką, į kurią atsižvelgdama ji vertina rinkos dalis. Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl prielaidos, kad galima geografinė rinka yra didesnė už EEE.

(136)

Vokietija teigia, kad pasaulinė rinka turėtų būti laikoma atitinkama geografine elektromobilių rinka, nes Kinija, Japonija ir JAV (taip pat kai kurios ES valstybės narės), kurios tokioms transporto priemonėms skatinti skyrė nemažas valstybės subsidijas, užima didelę pasaulinės rinkos dalį. Be to, prekybos srautai plėtojami visomis kryptimis ir tarptautinės prekybos elektromobiliais sąlygos yra identiškos įprastinių transporto priemonių prekybos sąlygoms ar net už jas palankesnės.

(137)

Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams teigiama, kad apskritai „[…] rinkos apibrėžties naudojimas susideda nustatant tam tikrų įmonių klientams veiksmingus alternatyvius pasiūlos šaltinius tiek pagal prekes ir (arba) paslaugas, tiek pagal geografinę tiekėjų padėtį“ (53). Be to, šiame Komisijos pranešime konstatuojama, kad apibrėžiant atitinkamą geografinę rinką galima tikrinti kitus veiksnius, pavyzdžiui, ar būtina veikti vietos rinkoje, kokiomis sąlygomis galima pasinaudoti platinimo kanalais, galimi reguliavimo barjerai, kainų reguliavimas, muitai, kvotos ir pan. (54) Galiausiai ir prekybos srautai gali padėti papildomai nustatyti su pasiūla ir paklausa susijusius veiksnius (55).

(138)

Vokietijos tvirtinimas, kad pasaulinę rinką reikėtų laikyti atitinkama geografine elektromobilių rinka, nėra pakankamai pagrįstas išsamia informacija apie pranešime aprašytus veiksnius.

(139)

Norint įrodyti, kad faktiškai sukurta EEE ribas peržengianti atitinkama geografinė rinka, nepakanka tik pasakyti, kad prekyba bus plėtojama visomis kryptimis. NET jei EEE ir kiti pasaulio regionai prekiauja tarpusavyje, tai nereiškia, kad rinkos yra integruotos tokiu būdu, kad rinkos sąlygos viename regione (pvz., kainos) daro poveikį kito regiono rinkos sąlygoms. Apskritai Komisija nemato jokios priežasties nukrypti nuo savo įprastos valstybės pagalbos vertinimo praktikos ir konstatuoti, kad pasaulinė rinka arba bent EEE ribas peržengianti rinka laikytina atitinkama geografine rinka. Remdamasi pateikta informacija Komisija negalėjo galutinai atmesti prielaidos, kad EEE laikytina atitinkama geografine elektromobilių (arba hibridinių automobilių) rinka.

(140)

Galiausiai įmonės gavėjos užimama rinkos dalis, pavyzdžiui, D segmente, net pasaulinėje elektromobilių rinkoje viršytų 25 % ribą, kaip jau nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje. Todėl atsakant į klausimą, ar pagalbos gavėjos užimama atitinkamos (produkto ir geografinės) rinkos dalis viršija 25 %, visai nebūtina svarstyti, ar yra pasaulinė elektromobilių rinka.

(141)

BMW AG užimama rinkos dalis, neatsižvelgiant į atitinkamos geografinės rinkos apibrėžtį, jokiame įprastinių lengvųjų automobilių rinkos segmente neviršija 25 % ribos.

Elektromobilių rinka

(142)

Remdamasi Vokietijos pateikta informacija, taip pat nepriklausomų šaltinių, kaip antai Deutsche Bank, tyrimais, Komisija šitaip supranta Vokietijos argumentus dėl pagalbos gavėjos užimamos visos (tipinių) elektromobilių rinkos dalies: į segmentus nesuskirstytoje elektromobilių rinkoje pagalbos gavėjai priskiriama (-os) […] transporto priemonių (-ės) iš 150 000 ([…] proc.), todėl numatoma, kad jos užimama rinkos dalis neviršys 25 % ribos – ši riba būtų peržengta tik pardavus daugiau kaip 37 500 elektromobilių, kai jų iš viso yra 150 000.

(143)

Rašte, kuris buvo pateiktas ankstyvame oficialios tyrimo procedūros etape, Vokietija teigia, kad, remiantis 2008 m. Deutsche Bank tyrimu, 2015 m. apie 1 % visų lengvųjų automobilių bus elektromobiliai, vadinasi, 2015 m. visoje EEE bus 150 000 tipinių elektromobilių (56). Šiuo skaičiumi Vokietija taip pat rėmėsi preliminariame tyrime apskaičiuodama elektromobilių dalį įprastinių lengvųjų automobilių segmentuose (57). Buvo apskaičiuota, kad šiuo pagrindu nustatytos pagalbos gavėjos užimamos rinkos dalys 2015 m. tikėtinai viršys 25 % ribą EEE rinkos B, C, D ir E2/F segmentuose (58).

(144)

Rašte, pateiktame vėlesniame oficialios tyrimo procedūros etape, Vokietija rėmėsi dviem naujesniais tyrimais, European Roadmap tyrimu ir CE Delft ataskaita, kuriuose elektrinių transporto priemonių rinkoje buvo galimai numatomi didesni skaičiai (iki 2020 m. ES bus penki milijonai vienetų) negu ankstesniuose tyrimuose (59).

(145)

Dėl toliau nurodytų priežasčių Komisija negali pripažinti, kad šių ataskaitų duomenimis tinkamai pagrindžiami Vokietijos argumentai.

(146)

Vokietijos pateiktoje CE Delft ataskaitos ištraukoje, kuria ji remiasi, nepateikta jokių skaičių, kuriais būtų pagrindžiamos rinkos prognozės. Todėl nesuprantama, kodėl Vokietija šiuos minėtos ataskaitos puslapius laikė svarbiu savo argumentų pagrindu.

(147)

Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu prognozės apie būsimą elektrinių transporto priemonių padėtį rinkoje labai skiriasi. Vien CE Delft ataskaitoje pateikiami skirtingi apytikriai elektromobilių skaičiaus (61), kuris turėtų būti rinkoje 2015 m., ir jų užimamos visų transporto priemonių rinkos dalies skaičiavimai. Prognozės tiesiogiai siejamos su įvairiais scenarijais (62). Remiantis viena prognoze pagal palankų scenarijų, kuriame daroma prielaida, kad elektromobilumo srityje bus padaryta pažanga, 2015 m. ES bus įregistruota 30 000 naujų tipinių elektromobilių. Pesimistiniame scenarijuje daroma prielaida, kad tuo pačiu laikotarpiu ES bus įregistruota 10 000 naujų tipinių elektromobilių, o remiantis realistiniu scenarijumi ES naujų registruotų tipinių elektromobilių skaičius 2015 m. sieks 20 000 vienetų (63). Remiantis šia ataskaita 2015 m. ES, sudarytoje iš 27 valstybių narių, bus 100 000 tipinių elektromobilių (64).

(148)

Nereikia pamiršti, kad nepriklausomose prognozėse, atrodo, daroma išvada, kad Deutsche Bank tyrime numatoma tipinių elektromobilių 2015 m. užimama visų transporto priemonių rinkos dalis, kuri sudarytų vieną procentą, yra per didelė. 2014 m. ataskaitoje „The xEV Industry insider Report“ (65) aiškinama, kad tipinės elektrinės transporto priemonės 2020 m. užims tik 0,6 % pasaulinės rinkos. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tipinių elektromobilių užimama visos transporto priemonių rinkos dalis dar penkeriais metais anksčiau, t. y. 2015 m., sudarys 0,6 %

(149)

Komisija konstatuoja, kad nė vienoje iš šių naujesniuose tyrimuose pateikiamų prognozių 2015 m. nenurodomas didesnis tipinių elektromobilių skaičius negu Deutsche Bank tyrime, kurio pagrindu buvo apskaičiuotos pagalbos gavėjos užimamos rinkos dalys. Atsižvelgdama į skirtingas prognozes Komisija daro išvadą, kad neįmanoma bent minimaliai užtikrintai numatyti būsimos elektromobilių užimamos EEE (ir pasaulio) rinkos dalies 2015 m. ir vėlesniu laikotarpiu.

(150)

Apskritai Vokietijos pateiktuose dokumentuose kartu su informacija iš nepriklausomų šaltinių nėra įrodymų, kad pagalbos gavėjos užimama rinkos dalis 2015 m. neviršys 25 % ribos bent keliose galimose atitinkamose produkto rinkose EEE ir D segmente pasaulyje (66). Ši išvada padaryta išaiškinus Deutsche Bank prognozę, pagal kurią elektromobiliai įvairiuose įprastinių lengvųjų automobilių rinkos segmentuose sudarys 1 % visų parduodamų automobilių. Be to, pasinaudojant kitais nepriklausomais šaltiniais, kaip nurodyta 147 konstatuojamojoje dalyje, galima apskaičiuoti 25 % ribą viršijančią į segmentus nesuskirstytos EEE elektromobilių rinkos dalį (remiantis prognozėmis apie 10 000, 20 000 ir 30 000 tipinių elektromobilių 2015 m.).

(151)

Todėl Komisija nusprendžia atlikti nuodugnų pagalbos vertinimą pagal Komunikatą dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo.

(152)

Pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punktą Komisija, jei yra įvykdomos jame nurodytos sąlygos, patvirtins regioninę investicinę pagalbą tik pagal [SESV] [108] straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą išsamiai patikrinusi, ar pagalba yra reikalinga investicijų skatinimui ir ar pagalbos nauda yra didesnė nei konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Regioninės pagalbos teikimo gairių 63 išnašoje minimos gairės bus pateiktos Komunikate dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo.

(153)

Atsižvelgdama į Vokietijos argumentus, kad oficiali tyrimo procedūra turėtų būti skirta tik rimtoms abejonėms pašalinti ir nereikėtų nagrinėti suderinamumo kriterijų, kurie jau patikrinti remiantis Regioninės pagalbos teikimo gairėmis (67), Komisija mano turinti atkreipti dėmesį į tai, kad galiojančios teisės nuostatos dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams, apie kurią privaloma pranešti, vertinimo yra taip suformuluotos ir išdėstytos, kad lemiamas vaidmuo tenka pagalbos gavėjos užimamos rinkos dalies vertinimui pagal Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktį. Jei pagalbos gavėjos užimama atitinkamos produkto ir geografinės rinkos dalis viršija vertinimui pagal gairių 68 punkto a papunktį nustatytą ribą, negalima tikėtis, kad pusiausvyros tyrimų rezultatas bus teigiamas.

(154)

Vokietijos siūlymas patvirtinti pagalbą be išsamaus vertinimo su sąlyga, kad kasmet bus teikiami įrodymai apie pagalbos gavėjos užimamą rinkos dalį (68), yra akivaizdžiai neįgyvendinamas, nes taip atimama galimybė veiksmingai kompensuoti neigiamą pagalbos poveikį.

(155)

Atsižvelgdama į argumentus, kad pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 9 punktą išsamus Komisijos vertinimas turėtų būti proporcingas galimiems iškraipymams, todėl vertinimas neturėtų būti atliekamas tais atvejais, kuriais nėra „reikšmingo konkurencijos iškraipymo“ ir pagalbos gavėja prisiima novatorišką bei itin rizikingą investiciją (69), Komisija daro išvadą, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad nebuvo „reikšmingo konkurencijos iškraipymo“, o teikiant 50 mln. EUR pagalbą investiciniam projektui, kurio vertė viršija 400 mln. EUR, tikrai gali būti reikšmingai iškraipoma konkurencija.

(156)

Komisija daro išvadą, kad 2012 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas Smurfit Kappa prieš Komisiją, T-304/08 (70), negali būti aiškinamas taip, kad Komisija įpareigojama tokiose byloje kaip dabartinė netaikyti Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo. Šiuo sprendimu Komisija raginama išsamų vertinimą atlikti tokiose bylose, kuriose teigiamas regioninės pagalbos poveikis nėra akivaizdžiai didesnis už galimą neigiamą poveikį, net jei Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkte nustatytos ribos nėra viršytos.

(157)

Šioje byloje dėl pagalbos Komisija, naudodamasi Komunikate dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo pateiktais kriterijais, turi nuodugniai įvertinti, ar pagalba reikalinga siekiant paskatinti įgyvendinti investicinį projektą ir ar priemonės nauda yra didesnė nei konkurencijos iškraipymas bei poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(158)

Pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 18 punktą tik „[…] priemonės, kurioms valstybė narė apsvarstė kitas politikos galimybes ir kurioms ji nustatė atrankinės priemonės, kaip antai valstybės pagalbos konkrečiai bendrovei, naudojimo pranašumus [laikomos tinkamomis]“.

(159)

Vokietija pateikė pakankamai įrodymų savo argumentams (71), pagal kuriuos vien infrastruktūros plėtros ir kitų bendro pobūdžio priemonių nepakako, kad Vokietijoje būtų sumažinti regionų skirtumai. Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalbos priemonė yra tinkama regioninės plėtros tikslams įgyvendinti aptariamame remtiname regione.

(160)

Kadangi įmonė plėtoti veiklą konkrečiame regione gali dėl daugybės priežasčių, net nesitikėdama pagalbos, Komisija yra įpareigota pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 19 punktą ir paskesnius punktus nuodugniai įvertinti, ar pagalba yra būtina investicijoms skatinti. Šio nuodugnaus vertinimo tikslas – nustatyti, ar iš tikrųjų pagalba padeda keisti ją gavusios įmonės veiksmus, tai yra, ar pagalbą gavusi įmonė (papildomai) investuoja į atitinkamą remtiną regioną.

(161)

Vadovaujantis Komunikatu dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo, skatinamąjį poveikį galima įrodyti remiantis dviem galimais scenarijais: pagal 1 scenarijų, neskyrus pagalbos, iš viso nebūtų investuojama, nes investicinis projektas įmonei nebūtų pelningas jokioje vietoje, o pagal 2 scenarijų, neskyrus pagalbos, investicija būtų daroma kitoje vietoje ES.

(162)

Todėl valstybė narė turi pateikti aiškių įrodymų, kad pagalba iš tikrųjų turi poveikį priimant sprendimą investuoti arba renkantis investicijos vietą. Komisija turi patikrinti, ar siūlomi priešingos padėties scenarijai yra realūs.

(163)

Vadovaujantis Komunikatu dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo, įrodyti skatinamąjį poveikį turi valstybė narė. Remiantis komunikato 24 ir 25 punktais, valstybė narė pagalbos skatinamojo poveikio įrodymų galėtų pateikti pristatydama bendrovės dokumentus, įrodančius, kad 1) investicija be pagalbos nebūtų pelninga ir kad nebuvo pasirinkta jokia kita vieta arba 2) kad palygintos sąnaudos bei nauda investuojant atitinkamame remtiname regione ir sąnaudos bei nauda vietą pasirinkus kitame regione. Valstybei narei patariama šiam tikslui panaudoti finansines ataskaitas, vidinius verslo planus ir dokumentus, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai.

(164)

Nepateikdama įrodymų raštu, kad ši analizė buvo atlikta prieš priimant sprendimą investuoti, Vokietija pirmiausia bandė argumentuoti, kad skatinamasis poveikis turėjo būti nagrinėjamas remiantis Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 22 punkto 1 scenarijumi. Valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba paskatino pagalbos gavėją priimti teigiamą sprendimą dėl investicijos, nes investicija, kuri be pagalbos nebūtų įmonei pelninga jokioje vietoje, gavus pagalbą gali būti padaryta atitinkamame remtiname regione. Iš Vokietijos pateiktų dokumentų matyti, kad investicinio projekto vidinė grąžos norma gavus reikalaujamą valstybės pagalbos sumą buvo padidinta tik vienu procentiniu punktu (nuo [0–8] iki [1–9] proc.), o tai akivaizdžiai nesiektų nei vidinio naudojamo kapitalo grąžos (ROCE) 25 % tikslo, nei pagalbos gavėjos 12 % vidutinės svertinės kapitalo sąnaudų normos.

(165)

Akivaizdu, kad šiek tiek padidėjusi vidinė grąžos norma, kuri net įskaičiavus pagalbą toli gražu nesiekia įprastų įmonės orientacinių rodiklių, neleidžia daryti išvados, kad pagalba paskatino investicijas.

(166)

Be to, nustatyta, kad sprendimas investuoti į elektromobilių gamybą buvo priimtas remiantis pagalbos gavėjos ilgalaikiais strateginiais tikslais kurti novatoriškas svarbiausias technologijas, kad įmonė gavėja atitiktų būsimus elektrinio judumo reikalavimus ir novatoriškos svarbiausios technologijos būtų panaudojamos pramoninėje masinėje gamyboje. Šis tikslas įrodomas ir tuo, kad koncernas, kuriam priklauso įmonė gavėja, 2009 m. sudarė strateginę sąjungą su įmone SGL Carbon, anglies pluošto produktų gamintoja.

(167)

Tačiau dėl to, kad skatinamojo poveikio nebuvo galima įrodyti taikant 1 scenarijų, dar negalima daryti išvados, kad šio poveikio nebus galima įrodyti ir taikant 2 scenarijų.

(168)

Vokietija iš tiesų vėliau patvirtino, kad pagalbos gavėjos finansavimas patenka į 2 scenarijaus taikymo sritį, ir pristatė Miuncheno gamyklą kaip alternatyvą Leipcigui.

(169)

Skatinamojo poveikio tikrinimas 2 scenarijaus atveju turi padėti įrodyti, kad pagalba paskatino įmonę gavėją investuoti tiksliniame regione, o ne kitame regione, nes pagalba atsveriami bendrieji trūkumai ir kompensuojamos išlaidos, susijusios su remtinu regionu.

(170)

Kaip nurodyta 81 konstatuojamojoje dalyje, įrodinėdama skatinamąjį poveikį pagal 2 scenarijuje aprašytą padėtį (i3 modelio atveju) Vokietija remiasi 2009 m. gruodžio mėn. dokumentais, kaip antai 2009 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokolu, kuriame valdyba priėmė nutarimą. Iš šių dokumentų matyti, kad iš pradžių investiciniam projektui buvo numatyta nemažai vietų, tačiau beveik visos vietos (taip pat […], kuri buvo patraukliausia) (72) dėl konkrečių strateginių priežasčių, pavyzdžiui, būtinybės daryti „plyno lauko“ investicijas, atstumo iki vietų, kuriose gaminamas angliaplastikis, bendravimo sunkumų, nepakankamos pažangiosios patirties apsaugos, per didelio atstumo iki pagalbos gavėjos projektavimo centro ir dėl gamybos pajėgumų bei logistikos trūkumų, buvo išbrauktos iš galutinės gamybos vietų atrankos. Prieš priimant sprendimą dėl gamybos vietos buvo pasiliktos tik dvi alternatyvos, kurios apsvarstytos rimčiausiai – Leipcigas ir Miunchenas. Iš pagrindinių dokumentų, kurie buvo pateikti BMW AG valdybai 2009 m. gruodžio mėn., aiškėja, kad be pagalbos Miuncheno gamykla būtų kainavusi 17 mln. EUR mažiau už Leipcigo gamyklą, atsižvelgiant į […] m. gyvavimo ciklą.

(171)

Kitas veiksnys, į kurį buvo atsižvelgta renkantis investicijų vietą, buvo ilgalaikė strateginė galimybė ateityje išplėsti gamybos pajėgumus. Leipcigo gamykloje buvo galima gamybos pajėgumus padvigubinti nuo [10 000–50 000] vienetų per metus iki [50 000–90 000] vienetų per metus, o toks pajėgumų padidinimas Miunchene laikytas neįmanomu. Kaip matyti iš Vokietijos pateiktų dokumentų, šio strateginio veiksnio įmonė neapibrėžė pinigine išraiška.

(172)

Be to, dokumentuose yra įrodymų, kad prieš priimant sprendimą dėl investicijos ir (arba) gamybos vietos buvo nagrinėjama galimybė gauti 50 mln. EUR valstybės pagalbą.

(173)

Komisija daro išvadą, kad Vokietija šiais autentiškais ir naujais dokumentais įrodė, kad sprendimą įgyvendinti investicinį i3 modelio gamybos projektą Leipcige, o ne Miunchene paskatino priimti galimybė gauti valstybės pagalbą.

(174)

Susiklosčius 2 scenarijuje aprašytai padėčiai pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 33 punktą „pagalba, kaip su vieta susijusi paskata, paprastai laikoma proporcinga, jeigu ji yra lygi pagalbą gaunančios bendrovės investavimo remiamame regione grynųjų išlaidų ir investavimo kitame (-uose) regione (-uose) grynųjų išlaidų skirtumui“.

(175)

Kaip jau minėta anksčiau, Vokietija 2009 m. gruodžio mėn. dokumentuose pateikė įrodymų, kad išlaidų skirtumai tarp abiejų gamybos vietų (Leipcigo ir Miuncheno), kurie buvo nustatyti sprendimo dėl investicijos ir (arba) gamybos vietos priėmimo momentu bei apskaičiuoti remiantis septynerių metų gyvavimo ciklu, sudarė 17 mln. EUR. Įmonė apskaičiavo šį išlaidų skirtumą atsižvelgdama į su gamyba susijusias investicines išlaidas, projektavimo ir pradines išlaidas, gamybos išlaidas, tiekimo išlaidas, fiksuotas išlaidas ir vadinamąsias inbound/outbound išlaidas (logistikos išlaidas ir muitus už tarptautinį krovinių pervežimą). Todėl Komisija daro išvadą, jog Vokietija įrodė, kad 17 mln. EUR pagalba atitinka minimalią sumą, kuri reikalinga pagalbos gavėjui pakeisti sprendimą dėl gamybos vietos pasirinkimo, todėl ši suma atitinka proporcingumo principą kalbant apie pagalba siekiamą tikslą skatinti regioninę plėtrą. Komisija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis vertinant pagalbos, apie kurią pranešta, proporcingumą nereikia atsižvelgti į strateginę galimybę išplėsti gamybos pajėgumus, kurių nėra Miuncheno gamykloje, nes ši galimybė yra reikšminga tik labai ilgalaikiu laikotarpiu, viršijančiu aptariamo investicinio projekto septynerių metų gyvavimo ciklą.

(176)

Vokietija vėliau pareiškė (73), kad 50 mln. EUR pagalbos suma, apie kurią iš pradžių buvo pranešta, yra proporcinga, nes papildomos 29 mln. EUR išlaidos turi būti pridėtos prie 17 mln. EUR skirtumo, kuris 2009 m. gruodžio mėn. buvo apskaičiuotas kaip papildomos investicinės išlaidos į Leipcigo gamyklą. Šios papildomos 29 mln. EUR išlaidos atsirado baigiantis 2012 metams, t. y. po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl gamybos vietos ir investicijų bei pradėtas vykdyti investicinis projektas.

(177)

Vokietija pateisina šią sumą argumentu, kad pagalbos proporcingumo nereikia įrodyti tais pačiais dokumentais, kurie naudoti įrodant skatinamąjį poveikį. Vokietija teigia, kad Komisija turėtų atsižvelgti ir į kitas išlaidas, susijusias su išlaidomis, kurios susidarė remtiname regione po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl investicijų vietos.

(178)

Komisija konstatuoja, kad dokumentai, kuriuos Vokietija pateikė 2012 m. rugsėjo mėn. ir kuriuose nurodytos papildomos išlaidos (74), nėra nei autentiški, nei parengti tuo metu, kai buvo priimtas nesvarbu, kokio pobūdžio sprendimas dėl gamybos vietos, nes jie parengti tik 2012 m. rugsėjo mėn.

(179)

Komisija atmeta Vokietijos argumentus, kad apie priemonės proporcingumą neturėtų būti sprendžiama remiantis tik tais dokumentais, kuriuose atsispindi atitinkamo sprendimo dėl gamybos vietos ir (arba) investicijų priėmimo metu buvusios aplinkybės, dėl šių priežasčių:

(180)

Neginčijama, kad Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 35 punkte, kuriame išvardytos dokumentų, tinkančių proporcingumui įrodyti, rūšys, nėra griežtai reikalaujama, kad proporcingumas būtų įrodomas remiantis tais pačiais [išskirta autoriaus] dokumentais kaip ir skatinamojo poveikio atveju, o nurodoma, kad būtų pateikiami atitinkami [išskirta autoriaus] dokumentai, aprašyti komunikato 26 punkte. Tačiau ši 35 punkto formuluotė negali būti aiškinama tokiu būdu, kuris leistų skatinamąjį poveikį ir pagalbos proporcingumą įrodyti remiantis dokumentais, kuriuose pateikiami visiškai skirtingi skaičiai, susiję su investicijos į gamybos vietą remtiname regione bendraisiais trūkumais ir išlaidomis. Pirmiausia šia formuluote neleidžiama pateikti dokumentų, kuriuose nurodytos išlaidos, susidariusios praėjus keleriems metams po to, kai buvo priimtas atitinkamas sprendimas dėl investicijų ir (arba) gamybos vietos.

(181)

Taip pat neginčijama, kad Komunikate dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo nėra jokių aiškių taisyklių dėl laikotarpio, kuriuo pirmiausia būtų vertinamas priemonės proporcingumas. Jame taip pat nėra aiškios nuostatos dėl tikslaus laiko, kuriuo pirmiausia turėtų būti vertinamas skatinamasis poveikis. Tačiau akivaizdu, kad pagalbos skatinamojo poveikio vertinimui reikalingi skaičiai, susiję su sprendimu dėl investicijų ir (arba) gamybos vietos, turi būti pateikti ir į juos reikia atsižvelgti prieš priimant sprendimą dėl investicijų ir (arba) gamybos vietos. Todėl Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 26 punkte, kuriame išvardytos dokumentų, tinkamų proporcingumui įrodyti, rūšys, nurodomi „investicijų komitetui [išskirta autoriaus] pateikti dokumentai, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai“. Komisija šioje byloje išnagrinėjo būtent tokio pobūdžio dokumentus, kurie buvo pateikti pagalbos gavėjos valdybai ir kuriuose nurodyti įvairūs investavimo scenarijai su atitinkamais skaičiais. Iš šių dokumentų matyti, kad didesnės investicinės išlaidos į Leipcigo gamyklą prieš priimant sprendimą šios gamybos vietos naudai sudarė 17 mln. EUR.

(182)

Be to, remiantis logika, kuria pagrįsta analizė pagal 2 scenarijų, ex ante požiūriu (t. y. prieš priimant sprendimą dėl investicijų vietos), investavus į tikslinę gamybos vietą, kurioje be pagalbos nebūtų buvę investuota, susidariusios papildomos išlaidos turi būti kompensuojamos valstybės pagalba. Tačiau remiantis proporcingumo principu tai taip pat reiškia, kad pagalbos dalis, kuri viršija būtiną minimalią sumą, reikalingą paskatinti sprendimą investuoti remtiname regione, laikytina pertekline, nes ji priskirtina besąlyginei finansinei subsidijai pagalbos gavėjos naudai, nepadedančiai siekti tikslo, kuris būtų suderinamas su pagalbos teikimo taisyklėmis.

(183)

Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 33 punkte aiškiai nustatyta, kad proporcingumo principo bus laikomasi tuomet, kai pagalba atitiks grynųjų išlaidų skirtumą tarp abiejų galimų gamybos vietų. Todėl Komisija mano, kad pagalba proporcinga gali būti laikoma tik iki tokios pagalbos sumos, kuri buvo reikalinga pagalbos gavėjos sprendimui dėl investicijos atitinkamoje gamybos vietoje priimti.

(184)

Taip pat Komisijos tarnybų parengtame 2007 m. konsultacijų dokumente dėl „Valstybės pagalbos pagal 87 straipsnio 3 dalį suderinamumo ekonominio vertinimo bendrųjų principų“, skirtingai nei teigia Vokietija, nenumatoma jokia kita galimybė. Konsultacijų dokumento 41 punkte, kuris jau ir taip nėra privalomas Komisijai, palaikomas požiūris, kad svarbiausias tikslas yra neleisti, kad investiciniam projektui skirta pagalba būtų didesnė už reikalaujamą minimalią sumą. Aiškiai atkreipiamas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kuriais pagal atitinkamas gaires taikomas išsamus vertinimas, turi būti patikrinta, ar pagalbos intensyvumas nėra per didelis ir ar tų pačių rezultatų nebūtų galima pasiekti teikiant mažesnę pagalbą. Jei, kaip šioje byloje, įrodoma, kad tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas Leipcigo naudai (vadinasi, tuo metu, kai buvo pradėta investuoti), investicinės išlaidos Leipcige ir Miunchene skyrėsi 17 mln. EUR, tuomet šį skirtumą viršijanti pagalbos suma laikytina pertekline net remiantis Vokietijos cituojamu konsultacijų dokumentu.

(185)

Taip pat sprendimu byloje Freistaat Sachsen prieš Komisiją Komisija neįpareigojama priimti sprendimo remiantis dokumentais, kuriuos valstybė narė laiko atitinkamais pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 35 punktą (75), tačiau kurie negalėjo turėti jokio poveikio pagalbos gavėjos sprendimui, ar investuoti atitinkamoje gamybos vietoje.

(186)

Kalbant apie papildomas išlaidas, kurios susidarė padidinus investicijas po pradinio sprendimo investuoti 2009 m. gruodžio mėn., Komisija išreiškė šias abejones dėl naujos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2012 m. rugsėjo mėn. per oficialų tyrimą:

(187)

Su i8 modelio gamybos pajėgumais susijusios papildomos išlaidos nebuvo įtrauktos į 2009 m. priimtą sprendimą dėl investicijų, nes sprendimas gaminti i8 buvo priimtas tik 2011 m. pradžioje. Atitinkamas valdybos sprendimas yra atskiras sprendimas, nesusijęs su sprendimu dėl i3 modelio gamybos vietos ir (arba) investicijos. Be to, svarstant i8 modelio gamybą buvo kalbama ne apie galimybę rinktis investiciją Leipcige ar kitoje gamybos vietoje (2 scenarijus), bet apie tai, ar i8 modelis turi ar neturi būti gaminamas (1 scenarijus). Tiksliau sakant, sprendimas dėl investicijos, atsižvelgiant į nedidelį planuojamų gaminti transporto priemonių skaičių, ekonominiu požiūriu buvo prasmingas tik tokiu atveju, jei i8 modelis būtų gaminamas Leipcige pastatytose gamyklose. Vokietija iš tiesų savo atsakyme į prašymą suteikti informacijos nurodė, kad pradinės suplanuotos investicijos dydis dėl to nepasikeis (76), ir, kiek žinoma Komisijai, nebuvo prašyta jokios papildomos pagalbos galimoms su i8 modelio gamyba susijusioms papildomoms investicinėms išlaidoms kompensuoti.

(188)

Komisija mano, kad pagalbos dalies, susijusios su investicinėmis išlaidomis, kurios nebuvo numatytos pranešime apie pagalbą, atveju negali būti įrodytas nei skatinamasis poveikis, nei proporcingumas.

(189)

Todėl Komisija negali patvirtinti 45 257 273 EUR (diskontuota verte) regioninės investicinės pagalbos proporcingumo. Ji daro išvadą, kad pagalbos, apie kurią pranešta, dalis, viršijanti 17 mln. EUR sumą (t. y. 28 257 273 EUR), laikytina lėšomis, kurios buvo suteiktos pagalbos gavėjai, tačiau kuriomis nebuvo skatinama įgyvendinti SESV 107 straipsnio 3 dalyje nustatyto tikslo. Be to, Komisija mano, kad papildoma 28 257 273 EUR suma darytų neigiamą poveikį ir smarkiai iškraipytų konkurenciją, nes konkurentai nenorėtų investuoti į panašius produktus, todėl privatūs investuotojai būtų išstumti iš atitinkamos rinkos.

(190)

Pagal Komunikatą dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo valstybės narės turi nurodyti, kaip investicinis projektas prisidės prie atitinkamo regiono plėtros (77), o Komisija gali patvirtinti pagalbą tik tuomet, jei jos teigiamas poveikis skatinant investiciją ir įvertinus pagalbos proporcingumą nusveria neigiamą poveikį (78).

(191)

Komisija konstatuoja, jog Vokietija įrodė, kad 17 mln. EUR pagalba daro teigiamą poveikį regiono plėtrai (79).

(192)

Pagal Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 40 punktą (80) pagalba, ją nagrinėjant pagal 2 scenarijų, pagal kurį investicija būtų padaryta ir be pagalbos, be to, pagalba suteikta laikantis proporcingumo principo, nedaro jokio poveikio konkurencijai, nes esami veiksniai, pavyzdžiui, pagalbos gavėjos užimama didelė rinkos dalis, lieka nepakitę.

(193)

Komisija galėjo patvirtinti, kad 17 mln. EUR pagalba turėjo skatinamąjį poveikį ir buvo skirta laikantis proporcingumo principo. Jei pagalba neviršys šios sumos, neigiamas poveikis konkurencijai nebus padarytas.

(194)

Regioninė pagalba daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes jos skatina įmones investuoti tam tikrų valstybių narių remtinuose regionuose, o ne kitose gamybos vietose kitose valstybėse narėse. Tačiau nusprendus įgyvendinti investicinį projektą Leipcige investicija nebuvo perkelta nei iš kito remtino regiono kitoje valstybėje narėje, nei iš tokio paties nepalankioje padėtyje esančio Vokietijos regiono. Alternatyvi gamybos vieta […] buvo atmesta ankstesniame planavimo etape dėl kokybės ir strateginių sumetimų. Todėl pagalba netrukdo siekti SESV nustatytų sanglaudos tikslų. Be to, investicinis projektas nėra siejamas su esamos gamyklos perkėlimu į Leipcigą, todėl Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 54 punktas netaikomas.

(195)

Konstatavus, kad pagalba skatina investuoti į atitinkamą regioną ir neviršijanti 17 mln. EUR jos suma yra proporcinga šiam tikslui pasiekti, reikia jos teigiamą poveikį palyginti su neigiamu.

(196)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 17 mln. EUR pagalbos priemonė prisidėjo prie to, kad investicinis projektas bus vykdomas sunkumus patiriančiame regione, kuris pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą gali būti finansuojamas teikiant regioninę pagalbą. Kadangi investicija padės tiesiogiai sukurti 800 darbo vietų, ji labai prisideda prie regiono plėtros. Kadangi priėmus sprendimą investuoti Leipcigo gamykloje nenukentėjo joks kitas regionas, kuriame taikoma tokia pat arba didesnė aukščiausia pagalbos riba, ji netrukdo siekti sanglaudos tikslų. Komisijos nuomone, investicija sunkesnėje padėtyje esančiame regione yra svarbesnė sanglaudai Europos Sąjungoje už tą pačią investiciją ne tokioje sunkioje padėtyje esančiame regione.

(197)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija konstatuoja, kad teigiamas 17 mln. EUR pagalbos poveikis nusveria neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir galimą socialinį bei ekonominį poveikį alternatyvioje gamybos vietoje, kuri yra ne tokioje sunkioje padėtyje esančiame regione.

(198)

Remdamasi Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punktu ir atsižvelgdama į išsamų vertinimą, atliktą pagal Komunikatą dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo, Komisija konstatuoja, jog Vokietija pateikė įrodymus, kad 17 mln. EUR pagalba daro teigiamą poveikį regiono plėtrai. Komisija daro išvadą, kad 17 mln. EUR neviršijanti pagalbos suma yra reikalinga siekiant paskatinti investuoti Leipcige ir kad pagalbos priemonės nauda nusveria dėl jos atsiradusius konkurencijos iškraipymus bei neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(199)

Komisija atmeta Vokietijos argumentus, kad jos įgaliojimai tikrinti aptariamos pagalbos priemonės suderinamumą su vidaus rinka pagal Komunikatą dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo yra apriboti ta pagalbos, apie kurią pranešta, sumos dalimi, kuri viršija ribą, nuo kurios apie pagalbą reikia pranešti pagal BBIR 6 straipsnio 2 dalį.

(200)

Komisija yra įpareigota, remdamasi išsamesniu vertinimu pagal Komunikatą dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo, išnagrinėti pagalbos priemonių, kurioms taikomas išsamus vertinimas, t. y. regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams, apie kurią reikia pranešti ir kuri atitinka specialias Regioninės pagalbos teikimo gairių sąlygas, skatinamąjį poveikį ir proporcingumą.

(201)

Dėl Vokietijos galimybės suteikti BMW AG pagalbą, kurios suma neviršytų pranešimo ribos pagal BBIR 6 straipsnio 2 dalį (šioje byloje tai būtų 22,5 mln. EUR), konstatuotina, kad Komunikato dėl didelių investicijų projektų nuodugnaus vertinimo 56 punkto išnašoje tik teigiama, kad valstybė narė tokią galimybę išlaiko. Ši Vokietijos cituojama išnaša nereiškia, kad pati Komisija būtų įpareigota patvirtinti regioninę pagalbą iki pranešimo ribos, taikomos pagal bendrąją išimtį.

(202)

Todėl Komisija yra įgaliota tikrinti visos pagalbos sumos, apie kurią pranešė Vokietija, skatinamąjį poveikį ir proporcingumą bei konstatuoti, kad pagalba suderinama su vidaus rinka tik tuomet, jei ji apsiriboja 17 mln. EUR suma.

(203)

Komisija daro išvadą, kad regioninė investicinė pagalba, kurią Vokietija ketina suteikti BMW AG, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą yra suderinama su vidaus rinka, jei ji neviršija 17 mln. EUR sumos.

(204)

Nėra jokio pagrindo manyti, kad šioje byloje galėtų būti taikomos kitos leidžiančios nukrypti nuostatos dėl SESV 107 straipsnyje įtvirtinto draudimo teikti valstybės pagalbą, o Vokietija taip pat nereikalavo taikyti tokio pobūdžio leidžiančių nukrypti nuostatų.

(205)

Todėl 28 257 273 EUR pagalbos BMW AG dalis, apie kurią pranešė Vokietija, yra nesuderinama su vidaus rinka.

—

per du mėnesius nuo pagalbos suteikimo atitinkamai po vieną pagalbos priemonei svarbių dokumentų egzempliorių,

—

o per šešis mėnesius nuo paskutinės pagalbos dalies išmokėjimo pagal finansavimo planą, apie kurį pranešta, – išsamią baigiamąją ataskaitą.