30.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 370/25

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui panaikinti visų Sąjungoje sužvejojamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, nustatant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje Komisija įgaliojama deleguotuoju aktu ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui priimti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Belgija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė turi tiesioginių žvejybos Šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Pelaginių žuvų išteklių patariamąja taryba, Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamąja taryba ir Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba, minėtos valstybės narės Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją. Iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos. Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 straipsnį, todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 3 dalimi, jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punktą įpareigojimas iškrauti visą laimikį vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiaurės vakarų vandenyse turėtų būti taikomas visiems laivams, žvejojantiems mažas ir dideles pelagines žuvis, kai vykdant šią žvejybą sužvejojamos tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvys;

(5)

remiantis bendra rekomendacija, žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas tam tikrų mažų ir didelių pelaginių žuvų rūšių žvejybai, būtent atlantinių skumbrių, silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių, atlantinių argentinų, ilgapelekių tunų ir šprotų žvejybai, ICES Vb, VI ir VII zonose;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punktą remiantis didelį išgyvenamumą pagrindžiančiais moksliniais įrodymais, į bendrą rekomendaciją yra įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį išimtis, taikoma atlantinėms skumbrėms ir silkėms, sužvejotoms gaubiamaisiais tinklais tam tikromis sąlygomis. Mokslinius įrodymus, pagrindžiančius didelį išgyvenamumą, pateikė Ševeningeno grupė bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūrai skirto žuvų išmetimo į jūrą mažinimo plano, kurioje daroma nuoroda į konkretų mokslinį tyrimą apie gaubiamaisiais tinklais sužvejotų žuvų išgyvenamumą jas paleidus atgal į jūrą. Šiuo tyrimu nustatyta, kad išgyvenamumo koeficientas priklauso nuo to, kiek laiko žuvys išbuvo susigrūdusios tinkle ir koks buvo jų tankis tinkle – abu rodikliai tokioje žvejyboje paprastai nedideli. Šią informaciją peržiūrėjo ŽMTEK. ŽMTEK padarė išvadą, kad darant prielaidą, jog išgyvenamumo tyrimo rezultatai vertinant išgyvenamumo koeficientą komercinėje žvejyboje yra reprezentatyvūs, paleistų išgyvenusių atlantinių skumbrių dalis greičiausiai sudarytų apie 70 %. Tankis taip pat būtų mažesnis už tą tankį, kuriam esant buvo pastebėtas silkių mirtingumo padidėjimas. Tarybos reglamento (ES) Nr. 850/98 (2) 19b straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas paleisti atlantines skumbres ir silkes tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų. Ši išgyvenamumu grindžiama išimtis nedaro poveikio galiojančiam draudimui, kadangi žuvys būtų paleidžiamos į jūrą tuo žvejybos operacijos etapu, kai galimybę išgyventi turi didelė paleistų žuvų dalis. Todėl minėta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(7)

šioje bendroje rekomendacijoje yra keturios įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymo de minimis išimtys, taikomos tam tikrai žvejybai tam tikra apimtimi. ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad bendrose rekomendacijose pateikiami argumentai dėl išlaidų padidėjimo tvarkant nepageidaujamą priegaudą (kai kuriais atvejais paremti ir kokybiniu išlaidų vertinimu) yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir kadangi nėra kitokios mokslinės informacijos, tikslinga nustatyti de minimis išimtis pagal bendroje rekomendacijoje siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalyje leidžiamų lygių;

(8)

šiauriniams žydriesiems merlangams (Micromesistius poutassou) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo laimikio), kai tos rūšies žuvys ICES VIII zonoje pramoniniais tikslais žvejojamos pelaginiais traleriais ir laive perdirbamos į surimį, yra grindžiama tuo, kad didesnio selektyvumo užtikrinti neįmanoma ir kad tvarkant nepageidaujamą priegaudą patiriama neproporcingų išlaidų. ŽMTEK daro išvadą, kad ši išimtis pakankamai gerai argumentuota. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(9)

ilgapelekiams tunams (Thunnus alalunga) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo laimikio), kai specializuota ilgapelekių tunų žvejyba ICES VII zonoje vykdoma poriniais įvairiagyliais tralais (PTM), yra grindžiama tuo, kad tvarkant nepageidaujamą priegaudą patiriama neproporcingų išlaidų. Šios išlaidos susijusios su žuvų laikymu ir tvarkymu jūroje ir krante. ŽMTEK savo vertinime užsiminė apie pavojų, susijusį su geriausių žuvų rūšių atranka. Tačiau ši išimtis nedaro poveikio Reglamento (ES) Nr. 850/1998 19a straipsniui. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(10)

siekiant išvengti neproporcingų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidų (tokių kaip sandėliavimo, darbo ir šaldymo) ir atsižvelgiant į tai, kad sunku padidinti pelaginės žvejybos selektyvumą ICES VIId kvadrate žvejojant atlantines skumbres, paprastąsias staurides ir silkes, į bendrą rekomendaciją įtraukta įpareigojimo iškrauti visą laimikį de minimis išimtis, skirta minėtai mišriajai žvejybai. Ši išimtis grindžiama moksliniais įrodymais, kuriuos bendroje rekomendacijoje pateikė susijusios valstybės narės ir peržiūrėjo ŽMTEK. ŽMTEK nustatė, kad bendroje rekomendacijoje pateikiami kokybiniai argumentai, patvirtinantys šią išimtį dėl neproporcingų išlaidų tvarkant nepageidaujamą priegaudą, yra pagrįsti. Todėl minėta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(11)

smulkiadyglėms saulažuvėms (Caproidae) taikoma de minimis išimtis (2015 m. ne daugiau kaip 1 %, o 2016 m. – ne daugiau kaip 0,75 % bendro leidžiamo sužvejoti kiekio) ICES VI ir VII zonose pelaginiais traleriais-šaldikliais žvejojant paprastąsias staurides (Trachurus spp.) yra grindžiama tuo, kad sunku padidinti selektyvumą ir kad tvarkant žuvis (pageidaujamą laimikį atskiriant nuo nepageidaujamos priegaudos) patiriama neproporcingų išlaidų. ŽMTEK išvadoje teigiama, jog ši išimtis yra paremta pagrįstais kiekybiniais argumentais, kad šioje žvejyboje selektyvumą pagerinti sunku, ir tinkamais argumentais dėl papildomų tvarkymo išlaidų. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(12)

kad būtų užtikrinta tinkama kontrolė, reikėtų nustatyti konkrečius laimikio dokumentavimo reikalavimus, jei laimikis sužvejotas taikant šiame reglamente numatytą išgyvenamumu grindžiamą išimtį;

(13)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį susijusiai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas; atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarkaraštį, jis turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, šis reglamentas turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

—

laimikis paleidžiamas prieš gaubiamąjį tinklą uždarant iki tam tikros procentinės ribos (nurodytos 2 ir 3 dalyse toliau) („negrįžtamo momento“, angl. point of retrieval),

—

prie gaubiamųjų tinklų yra pritvirtinti matomi plūdurai, akivaizdžiai žymintys negrįžtamo momento ribą,

—

laive ir gaubiamuosiuose tinkluose yra įrengta elektroninė registravimo ir dokumentavimo sistema, kurioje fiksuojama kada, kur ir kiek gaubiamasis tinklas buvo naudojamas visose žvejybos operacijose.

a)

2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo šiaurinių žydrųjų merlangų (Micromesistius poutassou) laimikio, kai tos rūšies žuvys ICES Vb, VI ir VII zonose pramoniniais tikslais žvejojamos pelaginiais traleriais ir laive perdirbamos į surimį;

b)

2015 m. ir 2016 m. – ne daugiau kaip 7 %, o 2017 m. – ne daugiau kaip 6 % viso per metus sužvejojamo ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) laimikio, kai specializuota ilgapelekių tunų žvejyba ICES VII zonoje vykdoma poriniais įvairiagyliais tralais (PTM);

c)

2015 m. – ne daugiau kaip 3 %, o 2016 m. – ne daugiau kaip 2 % viso per metus sužvejojamo atlantinių skumbrių (Scomber scombrus), paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.), silkių (Clupea harengus) ir paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) laimikio, kai ICES VIId zonoje pelaginiais traleriais, kurių bendras ilgis yra iki 25 metrų, įvairiagyliais tralais (OTM) žvejojamos atlantinės skumbrės, paprastosios stauridės ir silkės;

d)

2015 m. – ne daugiau kaip 1 %, o 2016 m. – ne daugiau kaip 0,75 % bendro leidžiamo sužvejoti smulkiadyglių saulažuvių (Caproidae) kiekio, kai ICES VI ir VII zonose pelaginiais traleriais-šaldikliais žvejojamos paprastosios stauridės (Trachurus spp.).