21.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 246/28

(1)

2011 m. sausio 14 d. Slovėnijos valdžios institucijos pranešė apie „Nova Ljubljanska banka d.d.“ (toliau – NLB d.d.) rekapitalizavimą 250 mln. EUR valstybės lėšų suma.

(2)

2011 m. kovo 7 d. sprendimu (2) (toliau – pirmas sprendimas dėl sanavimo) Europos Komisija leido pirmą kartą suteikti rekapitalizavimo pagalbą NLB d.d. šešiems mėnesiams, pateikus restruktūrizavimo planą.

(3)

Slovėnijos valdžios institucijos 2011 m. liepos 22 d. pranešė apie restruktūrizavimo planą. 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. kovo 26 d. jos pranešė apie vėlesnius šio plano atnaujinimus.

(4)

2012 m. gegužės 16 d. Slovėnijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie ketinimą antrą kartą rekapitalizuoti NLB d.d. Apie šią priemonę pranešta 2012 m. birželio 6 d.

(5)

2012 m. liepos 2 d. sprendimu (toliau – antras sprendimas dėl sanavimo ir procedūros pradėjimo) Komisija pritarė antram NLB d.d. rekapitalizavimui ir kartu pradėjo nuodugnų tyrimą, per kurį suabejota, ar NLB d.d. yra pajėgus atkurti savo gyvybingumą, ar atsiradusi našta yra pakankamai pasidalijama ir ar pakanka priemonių, kuriomis ribojami konkurencijos iškraipymai, pagal Komisijai pateiktą restruktūrizavimo planą.

(6)

2012 m. lapkričio 22 d. antras sprendimas dėl sanavimo ir procedūros pradėjimo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o suinteresuotųjų šalių paprašyta pateikti savo pastabas (3). Komisija negavo jokių pastabų.

(7)

Po šio antro sprendimo dėl sanavimo ir procedūros pradėjimo Slovėnijos valdžios institucijos 2013 m. sausio 7 d. pranešė apie restruktūrizavimo plano persvarstymą, o 2013 m. kovo 25 d. pateikė iš dalies pakeistą planą. Vėliau Slovėnijos valdžios institucijos 2013 m. gruodžio mėn. pateikė dar kartą pakeistą plano redakciją. Šiame sprendime restruktūrizavimo planu vadinama pastaroji, 2013 m. gruodžio mėn. Komisijai pateikta plano redakcija.

(8)

Komisijai prašant, Slovėnijos valdžios institucijos laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. pateikė papildomos informacijos.

(9)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija per makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP) padarė išvadą, kad Slovėnijos ekonomikos disbalansas yra per didelis. Per šią MDP Slovėnija turėjo atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis su vėlesniu testavimo rezultatų apibendrinimu (angl. bottom-up stress test) bei rezultatų paskirstymu pagal atskiras verslo linijas (angl. top-down stress test) ir turto kokybės patikrinimą Slovėnijos bankų sektoriuje; šį tyrimą (toliau – TKP ir TNS) atliko nepriklausomi konsultantai. TKP ir TNS rezultatai įtraukti į restruktūrizavimo planą.

(10)

Dėl skubos priežasčių Slovėnijos Respublika sutinka, kad šis sprendimas išimties tvarka būtų priimtas anglų kalba.

(11)

NLB d.d. kartu su susijusiomis įmonėmis (toliau – NLB arba bankas) yra didžiausia Slovėnijos bankų ir finansų grupė. 2012 m. rugsėjo 30 d. šioje grupėje buvo NLB d.d. ir 47 kiti bankai, bendrovės, filialai ir atstovybės užsienyje. NLB yra svarbus Slovėnijos ir Pietryčių Europos bankų sektoriaus dalyvis. 2012 m. rugsėjo 30 d. visas NLB turtas sudarė apie 30 % Slovėnijos bankų sektoriaus turto, jis buvo vienas iš trijų didžiausių bankų buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Juodkalnijoje, Kosove ir Serbų Respublikoje, o Bosnijoje ir Hercegovinoje – šeštas pagal dydį. Bankininkystė yra svarbiausias NLB verslas, nors NLB teikia ir kitas, pavyzdžiui, draudimo, turto valdymo, išperkamosios nuomos, faktoringo ir forfeitingo (teisės į turto perėmimą) finansines paslaugas.

(12)

Tarptautinės reitingų agentūros Moody's NLB reitingas yra „Caa2“, su neigiama perspektyva, o tarptautinės reitingų agentūros Fitch – „BB-“, irgi su neigiama perspektyva. Abu reitingai per 2013 m. smuko, daugiausia dėl kredito portfelio koncentracijos ir tolesnio būklės blogėjimo ir dėl netvirtos banko finansų bei kapitalo padėties dabartinėmis rinkos sąlygomis.

(13)

Slovėnijoje NLB teikia visas banko paslaugas privatiems ir verslo klientams, orientuodamasis į mažmeninės bankininkystės rinką. Jis taip pat vykdo veiklą privačiosios, korporacinės ir investicinės bankininkystės srityse.

(14)

2013 m. birželio 30 d. NLB kapitalo struktūra buvo tokia: Slovėnijos Respublikai priklausė 77,51 %, Kapitalska družba, d.d. – 6,23 %, Slovenska Odškodninska Družba – 5,58 % ir Poteza borzno posredniška družba, d.d. (per bankroto procedūrą) – 2,24 % NLB akcijų.

(15)

2012 m. gruodžio 31 d. bendra NLB turto suma buvo 14,3 mlrd. EUR, o visi indėliai sudarė apie 9,1 mlrd. EUR: namų ūkių indėliai – 6,5 mlrd. EUR, bendrovių indėliai – 2 mlrd. EUR ir valstybės indėliai – 0,6 mlrd. EUR. Be to, banko išleidžiamų skolos vertybinių popierių vertė buvo 112 mln. EUR. Visų NLB paskolų ne bankų sektoriui portfelio vertė tą pačią dieną buvo maždaug 9,5 mlrd. EUR. Paskolų ir indėlių santykis buvo 104 % (palyginti su 105 % 2011 m. ir 127 % 2010 m.).

(16)

Pagrindinė NLB problemų priežastis – neveiksnių paskolų augimas: jų dydis išaugo nuo 0,6 mlrd. EUR 2008 m. (3,8 % viso paskolų portfelio) iki 3,7 mlrd. EUR 2012 m. gruodžio mėn. (28,2 % viso paskolų portfelio). Blogėjant šiems rodikliams, NLB taip pat buvo sunku išlaikyti kapitalo pakankamumą dėl suprastėjusios turto kokybės, aukštesnių kapitalo pakankamumo rodiklių, kuriuos nustatė priežiūros institucija ir kurių tikėjosi investuotojai, ir sumažėjusių galimybių gauti kapitalo ir paskolų, ypač didmeninį, finansavimą.

(17)

Iki finansų krizės pradžios 2008 m. NLB augimo strategiją skatino palankios ekonominės sąlygos. Nuo 2002 iki 2009 m. NLB paskolų portfelis (grynosios paskolos) augo po 15 %, indėliai – po 8 % kasmet. Prie tokio spartaus augimo ypač prisidėjo skolinimas bendrovių sektoriui.

(18)

Prie šio natūralaus augimo prisidėjo ir augimas NLB įsigijus kelis patronuojamuosius bankus Pietryčių Europoje, ir natūralus augimas bei naujų ūkio subjektų steigimas išperkamosios nuomos, faktoringo ir forfeitingo, gyvybės draudimo ir pensijų fondų bei turto valdymo sektoriuose.

(19)

1 lentelėje parodyti NLB turto Slovėnijoje ir Pietryčių Europoje pokyčiai nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

1 lentelė

NLB užimamos rinkų dalys pagal visą turtą

(20)

Laikotarpiu nuo 2003 iki 2008 m. NLB veikė pelningai. Tačiau nuo 2009 m. jis kasmet, atskaičius mokesčius, patyrė nuostolių: 2009 m. nuostoliai buvo 87 mln. EUR, 2010 m. – 202 mln. EUR, 2011 m. – 239 mln. EUR, o 2012 m. – 273,5 mln. EUR. Per pirmą 2013 m. pusmetį NLB užregistruoti nuostoliai, atskaičius mokesčius, yra 91,2 mln. EUR. NLB paskolų portfelio būklė ėmė blogėti 2009 m. Neveiksnių paskolų dalis išaugo nuo 3,8 % 2008 m. iki 28,2 % 2012 m. gruodžio mėn.

(21)

2013 m. birželio 30 d. NLB reguliuojamasis kapitalas buvo 1 074,3 mln. EUR. Jo I lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo rodiklis pagal ES reglamentą dėl kapitalo poreikio (4) (toliau – RKP) buvo 8,5 %

(22)

2013 m. gruodžio 4 d. TKP ir TNS rezultatai atskleidė, kad pagal nepalankų scenarijų NLB trūksta 1,8 mlrd. EUR kapitalo (5).

(23)

NLB jau pasinaudojo šiomis valstybės pagalbos priemonėmis:

(24)

Kartu su šiais dviem rekapitalizavimais Slovėnija ketina įgyvendinti dar dvi pagalbos NLB priemones:

(25)

Po kelerių pelningos veiklos metų NLB 2009 ir 2010 m. patyrė nuostolių daugiausia todėl, kad pablogėjo ekonominė padėtis. Sulėtėjus ekonomikos augimui ir didėjant nedarbui, sumažėjo paskolų paklausa, o sumažėjusios vertės paskolų dalis labai išaugo. NLB I lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo rodiklis pagal RKP smuko nuo 6,9 % 2009 m. iki 6 % 2010 m. Slovėnijos bankas 2010 m. liepos mėn. pareikalavo, kad NLB sustiprintų savo kapitalo padėtį. Todėl NLB nusprendė didinti kapitalą.

(26)

NLB ketino įgyti 250 mln. EUR nuosavo kapitalo sumą, lygią 1,6 % jo pagal riziką įvertinto turto (toliau – PRĮT), viešai išplatindamas savo akcijas. Kapitalas padidintas per du kartus. Pirmame etape esamiems akcininkams buvo siūloma pasirašyti akcijas (iš viso pasirašyta akcijų už 89,2 mln. EUR, valstybei visiškai pasinaudojus savo pasirašymo teisėmis). Antrame etape likusios akcijos buvo platinamos viešai, tačiau nesulaukus visuomenės susidomėjimo, visas akcijas galiausiai pasirašė Slovėnijos valstybė.

(27)

Šiam pirmam rekapitalizavimui, kaip laikinai sanavimo pagalbai, Komisija pritarė savo pirmame sprendime dėl sanavimo 2011 m. kovo 7 d. Komisija pažymėjo, kad naštos pasidalijimo klausimą ji nuodugniau svarstys vertindama restruktūrizavimo planą, kurį įsipareigojo pateikti Slovėnija (6).

(28)

2011 m. gegužės mėn. Slovėnijos bankas pareikalavo dar labiau sustiprinti NLB kapitalo padėtį.

(29)

Neatsiradus privataus investuotojo, Slovėnija NLB suteikė 382,9 mln. EUR vertės neapibrėžtųjų konvertuojamų priemonių (toliau – NKP), kurios pagal galiojančius reglamentus klasifikuojamos kaip I lygio pagrindinio kapitalo priemonės. Pagal sutarties, kuri buvo pasirašyta dėl šių NKP, sąlygą NLB 2013 m. kovo mėn. pavertė NKP savo akciniu kapitalu.

(30)

Šiam antram rekapitalizavimui Komisija pritarė savo antrame sprendime dėl sanavimo ir procedūros pradėjimo (7).

(31)

Sprendžiant iš TKP ir TNS rezultatų ir remiantis tuo, kas numatyta restruktūrizavimo plane, įskaitant turto perleidimą ir kai kurio sumažėjusios vertės turto perdavimą BTVĮ, NLB trūksta 1,8 mlrd. EUR kapitalo. Atsižvelgdama į tai, kokį poveikį turės planuojamas gelbėjimas privačiomis lėšomis padengiant subordinuotąją skolą (NLB kapitalo poreikis sumažės 250 mln. EUR), valstybė skirs NLB 1,558 mlrd. EUR papildomą kapitalą Vyriausybės obligacijomis ir grynaisiais pinigais, kad bankas galėtų atkurti gyvybingumą.

(32)

2012 m. gruodžio mėn. įsigaliojusiame Slovėnijos bankų stabilumo įstatyme nustatyta, kokia tvarka suteikiamos garantijos finansuojant bankų seniai įsigyto turto perdavimą BTVĮ arba specialiosios paskirties įmonei (SPĮ). Jame taip pat leidžiama rekapitalizuojant padengti tokių bankų nuostolius, patirtus perduodant turtą jo ilgalaike ekonomine verte.

(33)

Slovėnija, siekdama įgyvendinti jai skirtas ES rekomendacijas (konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos), 2013 m. gegužės mėn. parengė nacionalinę reformų programą. Toje nacionalinėje reformų programoje numatyta trijų didžiausių Slovėnijos bankų, tarp jų NLB, sumažėjusios vertės turtą perduoti BTVĮ. Numatomas perduoti šiai įmonei turtas apima bankrutuojančias bendroves, restruktūrizuotinas skolas, skolas su nekilnojamojo turto užstatu, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir kitas neveiksnias paskolas.

(34)

2013 m. gegužės 17 d. Slovėnija pateikė Komisijai preliminarų NLB turto, kurį numatyta perduoti BTVĮ, sąrašą; jame nurodytas turto dydis – 1,9 mlrd. EUR. Šis sąrašas toliau tikslinamas, todėl dabar numatomo perduoti turto portfelio dydis yra 2,2 mlrd. EUR paskolų (nominali suma) ir nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių rinkos vertė – 94 mln. EUR.

(35)

Slovėnijos valdžios institucijos pateikė restruktūrizavimo planą, kuriame nustatytas restruktūrizavimo laikotarpis – nuo 2013 m. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

(36)

Pagrindiniai šiame restruktūrizavimo plane nustatyti principai – sustiprintas įmonės valdymas ir rizikos valdymas, persiorientavimas į pagrindines banko rinkas, neveiksnių paskolų mažinimas ir išlaidų mažinimo programa. Restruktūrizavimo plane pateiktos NLB finansinės prognozės iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal bazinį scenarijų; jame taip pat atsižvelgiama į nepalankų scenarijų, parengtą atlikus TKP ir TNS.

(37)

Slovėnija prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurie išdėstyti šio sprendimo priede. Siekiant užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų vykdomi, bus paskirtas už stebėseną atsakingas patikėtinis. Šis patikėtinis eis pareigas per visą restruktūrizavimo laikotarpį.

(38)

Atkuriant NLB gyvybingumą dvi svarbiausios užduotys yra: i) diegti pažangias įmonės valdymo struktūras ir priemones, siekiant užtikrinti, kad NLB priimtų verslui naudingus sprendimus, ir ii) reformuoti NLB kredito politiką ir rizikos valdymo procesus, ypač kredito rizikos valdymą.

(39)

Priede išvardyti įmonės valdymo pokyčiai bus įgyvendinti per tris mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos pagal ES direktyvą dėl kapitalo poreikio (8) ir Slovėnijos nacionalinės teisės aktus. Atitinkamais NLB įstatų ir vidaus taisyklių pakeitimais siekiama užtikrinti, kad NLB valdyba turėtų išimtinius įgaliojimus ir atsakomybę valdyti kasdienę NLB veiklą savarankiškai ir tenkindama tik banko interesus. Todėl banko santykiai su akcininkais, visų pirma Slovėnijos Respublika, bus grindžiami nesikišimo principu. Šiuo tikslu Slovėnija įsipareigoja nesikišti skiriant stebėtojų tarybos narius ir įmonės vadovus daugiau negu jai leidžiama naudojantis savo, kaip akcininkės, teisėmis pagal bendrąją Slovėnijos bendrovių teisę. Du trečdalius narių vietų ir balsavimo teisių stebėtojų taryboje ir jos komitetuose NLB skirs nepriklausomiems ekspertams. NLB imsis priemonių užtikrinti, kad būtų nepriklausomai ir objektyviai atliekamas vidaus auditas. Įgyvendindamas planuojamas priemones NLB laikysis riziką ribojančios ir patikimos verslo politikos, siekdamas tvarumo. NLB toliau persvarstys savo darbuotojų skatinimo ir atlyginimų politiką, siekdamas užtikrinti, kad ji neskatintų nepagrįstai rizikuoti, būtų orientuota į ilgalaikius ir tvarius tikslus, skaidri ir atitiktų Europos bankininkystės institucijos 2010 m. gruodžio 10 d. atlyginimų politikos ir praktikos gaires. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. NLB ribos visą kiekvieno valdybos nario ir išskirtines pareigas einančio darbuotojo atlyginimą pagal atitinkamas 2013 m. Bankų komunikate (9) nustatytas taisykles. Valdybos narių ir pagrindiniame banko padalinyje išskirtines pareigas einančių darbuotojų kintamoji metinio atlyginimo dalis neviršys penkių mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Kituose padaliniuose išskirtines pareigas einančių darbuotojų kintamoji atlyginimo dalis neviršys trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Be to, bent 50 % kintamosios atlyginimo dalies sumos bus išmokama dalimis per trejus metus, todėl iki 2017 m. gruodžio 31 d. toks atlyginimas negalės daugiau kaip 15 kartų viršyti vidutinio darbo užmokesčio Slovėnijoje arba 10 kartų – vidutinio NLB darbuotojų atlyginimo (didesniosios iš šių sumų).

(40)

NLB pertvarkys savo vidaus kainodaros ir rizikos valdymo procesus įgyvendindamas kelias taisykles ir priemones, kurios išsamiai surašytos priede. Ypač naujų paskolų kainodara bus laikoma tinkama tik tada, kai nauja paskola padės siekti teigiamos nuosavybės vertybinių popierių grąžos (toliau – NVPG), kuri 2014 m. turės būti bent […] (10) %, 2015 m. – […] %, 2016 m. – […] % ir 2017 m. – […] % kiekvienam klientui pagal sąlygas, kurios išsamiau nurodytos priede.

(41)

NLB turtas bus padalytas tarp pagrindinės veiklos skyriaus (apie 10,6 mlrd. EUR) ir nepagrindinės veiklos skyriaus (apie 2 mlrd. EUR). Sumažėjusios vertės turto grupė, kurią sudaro neveiksnios paskolos (nominali suma – 2,3 mlrd. EUR) ir nuosavybės vertybinių popierių sąrašas (jų rinkos vertė – 94 mln. EUR), bus perduota BTVĮ pagal sumažėjusios vertės turto priemonę. NLB sumažins savo grupės bendrą balanso sumą nuo maždaug 17,9 mlrd. EUR 2010 m. iki [10–20] mlrd. EUR iki 2017 m. gruodžio 31 d.

(42)

Kartu su 2011 m. kovo mėn. ir 2012 m. liepos mėn. suteikta pagalba valstybė skirs papildomą 1,558 mlrd. EUR kapitalo injekciją, kaip numatyta restruktūrizavimo plane. Šis trečias rekapitalizavimas iškart iki 15 % padidins NLB I lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo rodiklį pagal RKP, taip pat bus padengti tikėtini nuostoliai. Taip bus užtikrinta, kad NLB laikytųsi savo reguliuojamojo kapitalo reikalavimų visu restruktūrizavimo laikotarpiu.

(43)

Pagal būsimą verslo strategiją NLB orientuojasi į jam svarbiausias mažmeninės, MVĮ ir atrankios korporacinės bankininkystės veiklos rinkas. Laikydamasis strategijos skirti daugiau dėmesio savo pagrindinei veiklai svarbiausiuose regionuose, NLB planuoja labai sumažinti savo investicijų portfelį. Šiuo tikslu restruktūrizavimo plane numatyta labai sumažinti nepagrindinės NLB veiklos mastą: parduoti visus išperkamosios nuomos, faktoringo ir forfeitingo veiklos padalinius ir nekilnojamojo turto valdymo verslą, taip pat laikinai sustabdyti nepagrindinę veiklą, per kurią teikiamos naujos paskolos užsienio bendrovėms.

(44)

Slovėnijoje NLB sumažins savo kreditų verslą šiuose sektoriuose (nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jo pagal riziką įvertintas turtas (PRĮT) vidutiniškai sumažės […] %): i) statybos pramonės sektoriaus bendrovių (PRĮT sumažės nuo […] mln. EUR 2013 m. gruodžio 31 d. iki […] mln. EUR 2017 m. gruodžio 31 d.); ii) transporto pramonės sektoriaus bendrovių (PRĮT sumažės nuo […] mln. EUR 2013 m. gruodžio 31 d. iki […] mln. EUR 2017 m. gruodžio 31 d.; iii) finansų kontroliuojančiųjų bendrovių (PRĮT sumažės nuo […] mln. EUR 2013 m. gruodžio 31 d. iki […] mln. EUR 2017 m. gruodžio 31 d.).

(45)

Įgyvendinant restruktūrizavimo planą ir ypač perdavus sumažėjusios vertės turtą BTVĮ, visas NLB turtas sumažės nuo 14,5 mlrd. EUR sumos, buvusios 2012 m. gruodžio 31 d., iki [10–20] mlrd. EUR sumos 2017 m. gruodžio 31 d., o PRĮT sumažės nuo 11,1 mlrd. EUR 2012 m. gruodžio 31 d. iki [5–10] mlrd. EUR 2017 m. gruodžio 31 d.

(46)

Esamas NLB turto portfelis yra visiškai finansuojamas iki sutartinio termino. NLB planuoja ateityje skirti kur kas daugiau dėmesio mažmeniniams indėliams, kurie anksčiau sudarė jo finansavimo bazę, tačiau kartu planuoja ir paįvairinti didmeninio finansavimo bazę. Pagerės paskolų ir indėlių santykis: 2012 m. jis buvo 105 %, o 2017 m. gruodžio 31 d. bus [70–80] %.

(47)

NLB taip pat planuoja plataus masto išlaidų kontrolės ir jų mažinimo programą. Visos NLB grupės 2012 m. veiklos sąnaudos buvo 368 mln. EUR. NLB savo veiklos sąnaudas (neskaitant vienkartinių neeilinių nesikartojančių išlaidų, t. y. restruktūrizavimo išlaidų) visos grupės mastu iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumažins iki [300–350] mln. EUR, iki 2015 m. gruodžio 31 d. – iki [300–350] mln. EUR, iki 2016 m. gruodžio 31 d. – iki [250–300] EUR ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. – iki [200–250] mln. EUR.

(48)

NLB prognozuoja, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. jo nuosavybės vertybinių popierių grąža (NVPG) atskaičius mokesčius pasieks [5–10] %. Pagal restruktūrizavimo plane pateiktas 2013–2017 m. laikotarpio finansines prognozes I lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo rodiklis pagal RKP 2017 m. gruodžio 31 d. sieks [10–20] %, o NLB pelnas atskaičius mokesčius 2017 m. bus [100–150] mln. EUR.

(49)

Galiausiai Slovėnija sumažins turimų NLB akcijų paketą […] („[…]“ – iki […]). Jeigu Slovėnija nesudarys įpareigojančių pardavimo ir pirkimo susitarimų, kad parduotų turimų NLB akcijų paketą, išskyrus […], tai Slovėnija ir NLB suteiks už perleidimą atsakingam patikėtiniui išimtinius įgaliojimus parduoti […], […], […], […], […] ir […].

(50)

Restruktūrizavimo plane numatyta uždrausti atkarpų, dividendų ir pelno skirstymą visu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu iki 2017 m. gruodžio 31 d.

(51)

Slovėnija įsipareigoja, kad NLB per restruktūrizavimo laikotarpį neatliks jokių mokėjimų pagal kapitalo priemones, nebent tie mokėjimai būtų teisiškai privalomi. Slovėnija taip pat įsipareigoja, kad NLB nesinaudos pasirinkimo pirkti sandoriais ir neatpirks tų priemonių be išankstinio Komisijos sutikimo. Atkarpas už valstybės turimas kapitalo priemones mokėti leidžiama, išskyrus atvejus, kai dėl tokių išmokų taptų privalomas (iki tol buvęs neprivalomas) atkarpų mokėjimas ir kitiems investuotojams. Šis įsipareigojimas per restruktūrizavimo laikotarpį nemokėti atkarpų netaikomas naujai išleistoms priemonėms (t. y. priemonėms, kurios išleistos po to, kai Komisija priėmė šį sprendimą), su sąlyga, kad mokant bet kokias atkarpas už tokias naujai išleistas priemones, dėl to neatsirastų jokių teisinių įsipareigojimų mokėti atkarpas ir už tuos NLB vertybinius popierius, kurie išleisti anksčiau negu priimtas šis sprendimas.

(52)

Esamiems akcininkams priklausančią NLB kapitalo dalį labai sumažino jau pirmas ir antras rekapitalizavimai 2011 m. kovo mėn. ir 2012 m. liepos mėn. Likusių NLB subordinuotųjų vertybinių popierių suma yra 250 mln. EUR. Slovėnija įsipareigoja, kad prieš teikiant bet kokią valstybės pagalbą (t. y. trečią rekapitalizavimą ir sumažėjusios vertės turto perdavimą BTVĮ) NLB visiškai nurašys savo akcinį kapitalą ir mokėtinas subordinuotąsias skolas. Taip valstybė taps vienintele NLB akcininke, nors iki pirmo 2011 m. kovo mėn. jos atlikto rekapitalizavimo jai tepriklausė 33,1 % NLB akcijų.

(53)

Slovėnija įsipareigoja parduoti NLB priklausančias kapitalo dalis šio sprendimo priedo 3 dalyje išvardytose bendrovėse (2012 m. gruodžio 31 d. bendra šio turto vertė buvo [100–150] mln. EUR) ir priedo 4 dalyje išvardytose pagrindinės veiklos nevykdančiose patronuojamosiose bendrovėse (2012 m. gruodžio 31 d. bendra šio turto vertė buvo [950–1 000] mln. EUR). NLB taip pat parduos visas jam priklausančias priedo 5 dalyje išvardytų bendrųjų įmonių dalis. Be to, NLB iki […] uždarys […].

(54)

Per bet kokį galimą NLB patronuojamųjų bendrovių rekapitalizavimą nuosavo kapitalo injekcijomis pasirašomų akcijų kaina bus: i) 25 % diskontuota, patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą pagal visuotinai pripažintus rinkos metodus (11), prieš pat pranešant apie kapitalo injekciją, arba ii) žemiausia kaina, už kurią kiti tų patronuojamųjų bendrovių akcininkai sutinka prisidėti prie rekapitalizavimo. Nebiržinių bendrovių akcijų rinkos vertė bus nustatoma taikant tinkamą ir visuotinai pripažintą rinka grindžiamo vertinimo metodiką. Jeigu tokia kapitalo injekcija bus atliekama mišriomis priemonėmis, tai šios priemonės turės būti taikomos kartu su alternatyviu atkarpų atsiskaitymo mechanizmu ir nuostata, kad mišrios priemonės perskaičiavimo į nuosavą kapitalą koeficientas bus lygus 25 % diskontuotai teorinei kainai be pasirašymo mokesčio (nustatytai ta pačia tvarka kaip ir darant nuosavo kapitalo injekciją).

(55)

Kad būtų mažiau iškraipoma konkurencija, NLB planuoja mažinti savo verslo veiklą Slovėnijoje. NLB sumažins savo bendrą balanso sumą nuo maždaug 17,9 mlrd. EUR 2010 m. iki [10–20] mlrd. EUR iki 2017 m. gruodžio 31 d.

(56)

Vienas iš NLB įsipareigojimų – parduoti jam priklausančias strateginėse rinkose esančių bankų kapitalo dalis. NLB parduos savo […] iki […]. Šis pardavimas sumažins NLB įtaką […]. NLB taip pat visiškai perleis savo turimas […] akcijas iki […].

(57)

NLB mažins savo kreditavimo veiklą Slovėnijos statybos, transporto ir finansų kontroliuojančiųjų bendrovių sektoriuose – nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jo PRĮT šiuose sektoriuose vidutiniškai sumažės […] %. NLB nutrauks savo verslo strategiją, pagal kurią vykdoma nauja kreditavimo veikla su klientais, kurie yra užsienio bendrovės.

(58)

NLB visiškai nutrauks išperkamosios nuomos, faktoringo ir forfeitingo veiklą perleisdamas savo patronuojamąsias bendroves Slovėnijoje ir užsienyje.

(59)

NLB laikysis draudimų išmokėti atkarpas, skirstyti dividendus, įsigyti įmonių ir reklamuotis bei užsiimti agresyvia komercine veikla pagal atitinkamose šio sprendimo priedo dalyse nustatytas sąlygas.

(60)

Yra nustatytas kapitalo grąžinimo mechanizmas, pagal kurį NLB išmokės dividendus savo akcininkui 2015, 2016 ir 2017 metais (12). Už 2015 ir 2016 finansinius metus NLB mokės mažesniąją iš šių sumų: i) 50 % kapitalo perviršio sumos, viršijančios atitinkamą reguliuojamojo kapitalo reikalavimą pagal ES ir Slovėnijos teisę (įskaitant I ir II pakopų reikalavimus), pridėjus kapitalo rezervą, lygų 100 bazinių punktų, arba ii) grynųjų tų metų pajamų sumą. Už 2017 finansinius metus NLB mokės mažesniąją iš šių sumų: i) 100 % kapitalo perviršio sumos, viršijančios atitinkamą reguliuojamojo kapitalo reikalavimą pagal ES ir Slovėnijos teisę (įskaitant I ir II pakopų reikalavimus), pridėjus kapitalo rezervą, lygų 100 bazinių punktų, arba ii) grynųjų tų metų pajamų sumą. Nepažeidžiant Slovėnijos banko, kuris yra NLB bankininkystės veiklos priežiūros institucija, įgaliojimų, dividendų išmokėjimas bus sustabdytas, jeigu dėl jo kiltų grėsmė banko mokumo būklei vėlesniais metais.

(61)

NLB pasinaudos sumažėjusios vertės turto priemone perduodamas turtą BTVĮ. Šios priemonės tikslas – išsklaidyti netikrumą dėl daugiausia problemų keliančio banko turto portfelio būsimos vertės ir užtikrinti, kad NLB daugiausia dėmesio skirtų savo restruktūrizavimo plano įgyvendinimui.

(62)

Slovėnija įsteigė BTVĮ siekdama stiprinti bankų sektoriaus stabilumą.

(63)

Bendrasis BTVĮ tikslas yra valdyti ir tvarkingai perleisti gautą turtą, kad už jį būtų maksimaliai atlyginta. Vykdydama šią veiklą BTVĮ padeda pertvarkyti finansų sistemą naudojant kuo mažiau viešųjų lėšų ir kiek įmanoma vengiant rinkos iškraipymų.

(64)

BTVĮ gali perimti arba padengti riziką, ypač susijusią su turtu, vertybiniais popieriais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, iš patvirtintų paskolų kylančiomis teisėmis ir įsipareigojimais arba garantijomis su susijusiu užstatu. BTVĮ apmokės NLB nustatytą turto perdavimo vertę savo išleistais valstybės garantuojamais skolos vertybiniais popieriais. BTVĮ perduodamo turto perdavimo vertė bus lygi jo tikrajai ekonominei vertei (toliau – TEV), Komisijos ekspertų nustatytai pagal valstybės pagalbos taisykles, arba mažesnė.

(65)

Perduodamas šių kategorijų turtas:

(66)

2013 m. gegužės 17 d. Slovėnija nusiuntė Komisijai preliminarų NLB turto, kurį numatyta perduoti BTVĮ, sąrašą; jame nurodytas turto dydis – 1,9 mlrd. EUR. Šis sąrašas vėliau patikslintas; dabar numatomo perduoti turto portfelio dydis yra 2,3 mlrd. EUR paskolų (nominali suma) ir nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių rinkos vertė – 94 mln. EUR.

(67)

Perdavus šį turtą, NLB pagal riziką įvertintas turtas (PRĮT) bus sumažintas 1,4 mlrd. EUR, o kapitalo poreikiai sumažės iš viso 112 mln. EUR suma. Šie skaičiai pateikti numatomo perduoti BTVĮ turto sąraše, 2013 m. lapkričio 14 d. atsiųstame Komisijai.

(68)

Turto perdavimo vertė buvo preliminariai apskaičiuota Slovėnijos banko pagal BTVĮ steigimo teisės akte nustatytą metodiką. Ši metodika yra pagrįsta būsimų grynųjų pinigų srautų grynosios esamosios vertės nustatymu. Didelių pozicijų būsimų grynųjų pinigų srautų vertinimas atliktas atskirai, o mažoms pozicijoms taikytas supaprastintas metodas – vertinta remiantis paskolų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėmis ir nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo ypatumais. Be to, apskaičiuojant turto perdavimo vertę kaip orientacinis dydis naudoti tikėtini nuostoliai pagal TNS bazinį scenarijų. Tokiai vertinimo metodikai pritarė speciali Slovėnijos valdžios institucijų sudaryta grupė ir, kaip stebėtojai, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Europos bankininkystės institucija.

(69)

Bankrutavusių bendrovių ir probleminių paskolų būsimi grynųjų pinigų srautai buvo nustatyti pagal užstatų ir garantijų rinkos vertę. Nustatant tokio užstato vertę buvo remiamasi nepriklausomų ekspertų per paskutinius 12 mėnesių pateiktomis ataskaitomis.

(70)

Tada, naudojant nerizikingą palūkanų normą, buvo apskaičiuota būsimų grynųjų pinigų srautų grynoji esamoji vertė.

(71)

Slovėnijos nustatytą NLB turto perdavimo vertę sudaro 617 mln. EUR paskolų (suma, lygi 27 % jų bendros balansinės vertės) ir 94 mln. EUR nuosavybės vertybinių popierių. Slovėnija įsipareigojo, kad BTVĮ perduodamo turto perdavimo vertė būtų lygi jo TEV, nustatytai Komisijos ekspertų pagal valstybės pagalbos taisykles, arba mažesnė.

(72)

Slovėnijos valdžios institucijos pateikė Slovėnijos banko atliktą analizę, patvirtinančią išsamius rezultatus ir finansinį poveikį, kurį turės NLB turto perdavimas BTVĮ.

(73)

Šio turto portfelio rinkos vertės Komisija nenustatė.

(74)

Komisijos pasitelkti nepriklausomi ekspertai jai padėjo įvertinti siūlomą metodiką ir turto perdavimo kainą pagal perduodamo turto TEV ir apskaičiuoti to turto rinkos kainą, kaip nustatyta Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto (13), kuris yra šios priemonės vertinimo orientacinis pagrindas.

(75)

2012 m. liepos 2 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl rekapitalizavimo priemonių ir Slovėnijos pateiktos restruktūrizavimo plano redakcijos, siekdama nustatyti, ar šios priemonės ir planas yra suderinami su vidaus rinka kaip restruktūrizavimo pagalba.

(76)

Tuo metu Komisija išreiškė abejones, ar NLB restruktūrizavimo planu, kurio redakciją ji gavo, užtikrinamas ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas, pakankamas naštos pasidalijimas ir konkurencijos iškraipymą mažinančių priemonių taikymas (14). Svarstydama su verslo gyvybingumu susijusius klausimus, Komisija suabejojo, ar NLB sprendimų priėmimo procesas atitinka rinkos normas, ir ypač išreiškė susirūpinimą dėl galimų įmonės valdymo problemų, susijusių su valstybės, kaip pagrindinės banko akcininkės, intervencijos į kasdienę jo veiklą (15).

(77)

Jokių suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabų dėl oficialios tyrimo procedūros negauta.

(78)

Slovėnija sutinka, kad pirmas, antras ir trečias rekapitalizavimai ir sumažėjusios vertės turto perdavimas BTVĮ yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Slovėnija taip pat mano, kad šios priemonės yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(79)

Slovėnija teigia, kad restruktūrizavimo planas atitinka visas Restruktūrizavimo komunikate (16), papildytame 2013 m. Bankų komunikatu, nustatytas sąlygas.

(80)

Visų pirma, Slovėnijos nuomone, restruktūrizavimo planu užtikrinamas NLB ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas nenaudojant valstybinių išteklių, jame numatyta, kad bankas skirs pakankamą savo įnašą restruktūrizavimo išlaidoms padengti, ir apribotas konkurencijos iškraipymas. Siekdama užtikrinti riziką ribojančius sprendimų priėmimo procesus valdant banko veiklą, Slovėnija įsipareigojo stiprinti šios įmonės valdymą.

(81)

Slovėnijos įsipareigojimų sąrašas pateiktas šio sprendimo priede. Siekiant užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų vykdomi, bus paskirtas už stebėseną atsakingas patikėtinis. Be to, Slovėnija įsipareigojo, kad numatomas turto perleidimas vyks pagal nustatytus terminus. Jeigu perleidžiant turtą bus pažeistas kuris nors iš šių terminų, bus paskirtas už perleidimą atsakingas patikėtinis.

(82)

Komisija jau padarė išvadą (17), kad pirmas ir antras NLB rekapitalizavimai yra valstybės pagalba, ir Slovėnija tam neprieštaravo. Todėl šiame skirsnyje Komisija vertina tik tai, ar abi naujosios priemonės (trečias rekapitalizavimas ir sumažėjusios vertės turto perdavimas BTVĮ) yra valstybės pagalba.

(83)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(84)

Kadangi trečiam rekapitalizavimui 1,558 mlrd. EUR sumą tiesiogiai skirs Slovėnijos Respublika, Komisija daro išvadą, kad šiai priemonei naudojami valstybiniai ištekliai.

(85)

Trečias rekapitalizavimas teikia galimybę NLB gauti kapitalo finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis, kai dėl didelio netikrumo Slovėnijos bankų sektoriuje nebūtų įmanoma gauti tokį kapitalą rinkoje. Todėl Komisija mano, kad rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų skyręs lėšų trečiam rekapitalizavimui. Taigi trečią rekapitalizavimą reikia laikyti suteikiančiu pranašumą NLB. Be to, tai yra atrankinis pranašumas, nes juo naudojasi tik vienas bankas.

(86)

Kadangi NLB vykdo ir toliau vykdys veiklą finansų sektoriuje, kuris yra atviras didelei tarptautinei konkurencijai, bet koks iš valstybinių išteklių šiam bankui suteiktas pranašumas gali paveikti Sąjungos vidaus prekybą ir iškraipyti konkurenciją. Todėl trečias rekapitalizavimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(87)

Trečio rekapitalizavimo pagalbos elemento dydis yra 1,558 mlrd. EUR.

(88)

Dėl sumažėjusios vertės turto perdavimo BTVĮ Komisija mano, kad šiai priemonei yra naudojami valstybiniai ištekliai. Slovėnija įsteigė BTVĮ, kad sustiprintų bankų sektoriaus stabilumą, padėdama sunkumų patiriantiems bankams perleisti rizikingą turtą, pašalinant jį iš savo balanso, už kainą, kuri viršija esamą rinkos vertę. Toks NLB turto perdavimas BTVĮ sumažins nuostolius, kuriuos bankas kitu atveju turėtų patirti, kad išvalytų balansą ir įgyvendintų savo restruktūrizavimo planą.

(89)

Siekiant įvertinti, ar sumažėjusios vertės turto perdavimas BTVĮ yra valstybės pagalba, Komisijos ekspertai savarankiškai nustatė numatomo perduoti turto portfelio esamą rinkos vertę ir TEV, kuri taip pat bus to turto perdavimo kaina. Kadangi šio turto portfelio perdavimo vertė viršija jo esamą rinkos vertę, šia priemone NLB bus suteiktas pranašumas.

(90)

Šis pranašumas sustiprins NLB poziciją prieš konkurentus Slovėnijoje ir kitose valstybėse narėse, kurie negauna tos pačios valstybės paramos. Todėl reikia manyti, jog ši priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, taip pat ir todėl, kad NLB vykdo ir toliau vykdys veiklą finansų sektoriuje, kuris yra atviras didelei tarptautinei konkurencijai.

(91)

Dėl pagalbos sumos, susijusios su sumažėjusios vertės turto perdavimu BTVĮ, reikia pažymėti, kad Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 20 punkto a papunkčio antroje išnašoje paramos turtui priemonės pagalbos dydis apibrėžiamas kaip turto perdavimo kainos ir rinkos kainos skirtumas. Turto perdavimo kaina yra 617 mln. EUR, o įvertinta rinkos kaina – 486 mln. EUR. Perduodant sumažėjusios vertės turtą BTVĮ NLB suteikiamos pagalbos suma yra 130 mln. EUR.

(92)

Todėl visa pagalbos suma, suteikta NLB per pirmą, antrą ir trečią rekapitalizavimus ir perduodant sumažėjusios vertės turtą BTVĮ, yra 2,321 mlrd. EUR ir sudaro 20 % NLB pagal riziką įvertinto turto (PRĮT) 2012 m. gruodžio mėn.

(93)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisija gali nustatyti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Komisija pripažino, kad visuotinė finansų krizė gali labai sutrikdyti valstybės narės ekonomiką ir kad tokį sutrikdymą galima ištaisyti paramos bankams priemonėmis. Tai buvo paeiliui išdėstyta ir išplėtota šešiuose komunikatuose dėl krizės (18) ir 2013 m. Bankų komunikate.

(94)

2013 m. Bankų komunikatas taikomas valstybės pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta nuo tų metų rugpjūčio 1 d. NLB atveju Slovėnija pranešė apie papildomą valstybės pagalbą – kapitalo injekcijas ir paramą kapitalui – po 2013 m. rugpjūčio 1 d. Todėl 2013 m. Bankų komunikato nuostatos taikomos vertinant NLB restruktūrizavimo plano suderinamumą su vidaus rinka.

(95)

Tai, kad Komisija ne kartą pritarė priemonėms, kurių ėmėsi Slovėnijos valdžios institucijos, siekdamos kovoti su finansų krize (19), patvirtina, jog Slovėnijos ekonomika yra smarkiai sutrikdyta. Todėl teisinis pagrindas, pagal kurį turi būti vertinamas visų į restruktūrizavimo planą įtrauktų priemonių (t. y. pirmo, antro bei trečio rekapitalizavimų ir sumažėjusios vertės turto perdavimo BTVĮ) suderinamumas su vidaus rinka, yra SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas.

(96)

Konkrečiai kalbant apie sumažėjusios vertės turto perdavimo BTVĮ suderinamumą su vidaus rinka, pažymėtina, kad Komisija vertina šią priemonę pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto, pritaikytą 2013 m. Bankų komunikatu.

(97)

Restruktūrizavimo pagalbos NLB suderinamumą su vidaus rinka Komisija vertina remdamasi restruktūrizavimo planu ir pagal Restruktūrizavimo komunikatą, papildytą 2013 m. Bankų komunikatu.

(98)

Siekiant nustatyti NLB suteiktos pagalbos, kuri yra jo sumažėjusios vertės turto perdavimas BTVĮ, suderinamumą su vidaus rinka, Komisija turėjo įvertinti šią priemonę remdamasi Komunikatu dėl sumažėjusios vertės turto, kuris buvo pritaikytas ir papildytas 2013 m. Bankų komunikatu. Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto parama sumažėjusios vertės turtui apibrėžta kaip bet kokia priemonė, dėl kurios „pagalbą gaunančiam bankui nereikia nei užfiksuoti nuostolio, nei sudaryti rezervo galimam nuostoliui dėl sumažėjusios vertės turto padengti […] ir (arba) šios priemonės suteikia galimybę panaudoti reguliuojamą kapitalą kitais tikslais“, ir nustatyta, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas tokių priemonių suderinamumas su vidaus rinka. Šie kriterijai yra: i) turto tinkamumas; ii) vertės sumažėjimo skaidrumas ir informacijos atskleidimas; iii) turto valdymas; iv) teisingas ir nuoseklus vertinimo metodas; ir v) atlygio ir naštos pasidalijimo tinkamumas.

(99)

Dėl turto tinkamumo Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.4 skirsnyje pažymima, kad norint teikti paramą turtui, reikia aiškiai nustatyti sumažėjusios vertės turtą, ir kad turto tinkamumas neturi viršyti tam tikrų ribų, siekiant užtikrinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka.

(100)

Tačiau Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto taip pat nustatyta, kad reikia atrasti pusiausvyrą tarp tikslo užtikrinti neatidėliotiną finansinį stabilumą ir poreikio užtikrinti grįžimą prie įprasto rinkos veikimo, o dėl to reikėtų lanksčiau nustatyti turto klases. Visų pirma, nors Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto kaip tinkamas turtas minimas tas turtas, dėl kurio kilo finansų krizė (jame konkrečiai minimi JAV hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai), jame taip pat leidžiama išplėsti tinkamumo sąvoką, kad ji apimtų „tiksliai apibrėžtų kategorijų turtą, susijusį su sistemine grėsme“, „be kiekybinių apribojimų“.

(101)

Pastaruoju atveju sumažėjusios vertės turto priemonė skirta neveiksniam turtui, daugiausia susijusiam su statybos bendrovėmis, transporto bendrovėmis ir finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, arba neveiksniam turtui su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto užstatu. Tuose sektoriuose NLB patyrė daugiausia sunkumų, juose susidarė nemaži neveiksnių paskolų portfeliai (neveiksnios buvo 41 % paskolų finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir 74 % paskolų statybos bendrovėms). Numatomo perduoti turto portfelyje yra daugiau kaip pusė sumažėjusios vertės turto, kuris buvo NLB d.d. įtrauktas į apskaitą 2012 m. gruodžio 31 d. Todėl tas turtas atitinka Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto nustatytus tinkamumo kriterijus.

(102)

Dėl skaidrumo ir informacijos atskleidimo Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.1 skirsnyje nustatyta, kad reikalavimus atitinkantys bankai turi būti ex ante visiškai skaidrūs ir atskleisti sumažėjusią turto, kuriam bus taikomos paramos priemonės, vertę, remdamiesi tinkamu vertinimu, kurį patvirtina pripažinti nepriklausomi ekspertai ir kompetentinga priežiūros institucija. Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto reikalaujama, kad vertės sumažėjimas būtų atskleistas ir vertinimas atliktas iki valstybės intervencijos.

(103)

Pradinį turto vertinimą atliko Slovėnijos bankas. Pirma, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis taip pat buvo 2013 m. gegužės 10 d. atskleistas Slovėnijos banko, nurodant trijų didžiausių Slovėnijos bankų turto perdavimo BTVĮ poveikį kapitalui. Antra, nepriklausomų ekspertų atliktų TKP ir TNS rezultatai buvo atskleisti 2013 m. gruodžio 4 d. ir juose nurodytas Slovėnijos bankų kapitalo trūkumas pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų. Numatomo perduoti turto klasės yra aiškiai nurodytos, o jo perdavimas bus atliktas tik pagal Slovėnijos banko patvirtintą vertinimo metodiką. Taigi valstybė narė užtikrino pakankamą skaidrumą ir atskleidė pakankamai informacijos apie visą NLB sumažėjusios vertės turtą, numatomą perduoti BTVĮ. Ypač svarbu tai, kad TKP ir TNS, per kuriuos buvo nustatytas banko kapitalo trūkumas, atliko išorės ekspertai.

(104)

Dėl turto valdymo Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.6 skirsnyje nustatyta, kad reikia užtikrinti aiškų funkcinį ir organizacinį paramą gaunančio banko ir jo turto atskyrimą, visų pirma jų vadovybės, darbuotojų ir klientų atžvilgiu. Komunikate šiuo klausimu nustatyta, kad tokia tvarka turėtų padėti bankui skirti daugiau dėmesio gyvybingumo atkūrimui ir užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams.

(105)

Turtą valdys BTVĮ, kuri yra visiškai nepriklausoma nuo NLB. Todėl galima daryti išvadą, kad atskiras turto valdymas atitinka reikalavimus, nustatytus Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto.

(106)

Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.5 skirsnyje pažymima, kad teisingas ir nuoseklus vertinimo metodas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią netinkamiems konkurencijos iškraipymams. Svarbiausias vertinimo tikslas – nustatyti turto tikrąją ekonominę vertę (TEV). Ši vertė yra orientacinis dydis, nes tai, kad sumažėjusios vertės turtas perduodamas ta verte, reiškia pagalbos suderinamumą su vidaus rinka – taip pasiekiamas paramos poveikis, nes ta vertė viršija esamą rinkos vertę, tačiau pagalbos suma neviršija būtino minimumo.

(107)

Slovėnijos bankas įvertino atitinkamo turto portfelį, o Komisija kartu su išorės ekspertais patikrino atliktą vertinimą ir jo bendrąją metodiką, siekdama užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų taikomas nuoseklus metodas.

(108)

Padarytos tokios išvados:

(109)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija įvertino šio portfelio TEV. Ją vertindama Komisija išskyrė dvi paskolų kategorijas: paskolas veikiančioms įmonėms (pirma kategorija) ir paskolas kredito restruktūrizavimams bei paskolas, kurių mokėjimo įsipareigojimai neįvykdyti (antra kategorija). Nuosavybės vertybinių popierių TEV buvo įvertinta atskirai.

(110)

Paskoloms veikiančioms įmonėms Komisija pagal išorės ekspertų rekomendaciją taikė reitingais pagrįstą metodą. Pagal esamą NLB reitingą ir atnaujintą jo pozicijos finansinę informaciją Komisija nustatė, kokia yra įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė. Tada atlikus išsamią užstatų analizę, remiantis esamais paskolų dokumentais arba ankstesniais kredito kokybės vertinimais, buvo įvertintas nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

(111)

Vertindama paskolas kredito restruktūrizavimams ir neįvykdytas pozicijas, Komisija daugiausia dėmesio skyrė užstato analizei, siekdama įvertinti, kokia vertė būtų susigrąžinta pagal likvidavimo scenarijų, remdamasi atsargiomis prielaidomis dėl užstatų vertės ir įtraukdama TKP ir TNS rezultatus.

(112)

Dėl nuosavybės vertybinių popierių Komisija peržiūrėjo Slovėnijos pateiktas vertinimo ataskaitas, siekdama įvertinti, ar jose pateiktos rinkos vertės atitiko biržinių bendrovių kotiruojamas rinkos kainas ir ar nebiržinėms bendrovėms taikyta vertinimo metodika atitiko rinkos standartus.

(113)

Komisija daro išvadą, kad paskolų portfelio TEV yra 617 mln. EUR (nominali suma – 2,3 mlrd. EUR) ir kad nuosavybės vertybinių popierių portfelio TEV yra 94 mln. EUR. Restruktūrizavimo plane numatoma perduoti turtą BTVĮ jo tikrąja ekonomine verte.

(114)

Rinkos vertei Komisija taiko kainų skirtumo aprėpties metodą, vertindama esamą rinkos vertę turto perdavimo metu. Taip įvertintą to turto portfelio rinkos vertę sudaro 486 mln. EUR paskolų ir 94 mln. EUR nuosavybės vertybinių popierių.

(115)

Todėl pagalbos suma yra lygi skirtumui tarp turto perdavimo vertės ir jo rinkos vertės, t. y. 130 mln. EUR.

(116)

Dėl naštos pasidalijimo Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 5.2 skirsnyje yra pakartotas bendrasis principas, kad bankai turėtų prisiimti su sumažėjusios vertės turtu susijusius nuostolius iki didžiausios ribos, kad būtų užtikrinta lygiavertė akcininkų atsakomybė ir naštos pasidalijimas. Todėl turtas turėtų būti perduodamas už tokią kainą, kuri būtų lygi to turto TEV arba mažesnė.

(117)

Slovėnija įsipareigoja, kad turto perdavimo kaina bus lygi jo TEV arba mažesnė, taigi ji laikosi Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto nuostatų.

(118)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad sumažėjusios vertės turto perdavimas BTVĮ atitinka visas Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto, pritaikyto ir papildyto 2013 m. Bankų komunikatu, sąlygas ir reikalavimus.

(119)

Pagal 2013 m. Bankų komunikato 31 punktą bet koks su restruktūrizavimo pagalba susijęs restruktūrizavimo planas, išskyrus reikalavimus dėl kapitalo didinimo ir naštos pasidalijimo, toliau bus vertinamas remiantis Restruktūrizavimo komunikatu.

(120)

Pagal Restruktūrizavimo komunikatą ir 2013 m. Bankų komunikatą restruktūrizavimo plane visų pirma turi būti įrodyta, kad restruktūrizavimo procesas, kurį vykdo valstybės pagalbos gavėjas, yra tinkamas jo ilgalaikiam gyvybingumui atkurti. Antra, pagalba turi būti apribota iki mažiausios būtinos sumos ir tiek akcininkai, tiek subordinuotieji kreditoriai privalo kuo daugiau prisidėti prie kapitalo trūkumo mažinimo. Trečia, turi būti taikomos priemonės, ribojančios konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dirbtinai remiant pagalbos gavėjo įtaką rinkoje, ir užtikrinančios bankų sektoriaus konkurencingumą. Galiausiai reikia išspręsti klausimus dėl stebėsenos ir procedūrų.

(121)

Kaip nustatyta Restruktūrizavimo komunikate, valstybė narė turi pateikti išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame būtų įtikinamai parodyta, kaip pagalbos gavėjo ilgalaikis gyvybingumas bus atkurtas be valstybės pagalbos ir per pagrįstą laikotarpį, daugiausia penkerius metus. Ilgalaikis gyvybingumas yra atkurtas, kai bankas pajėgia konkuruoti rinkoje dėl kapitalo savo paties jėgomis ir laikydamasis atitinkamų reguliavimo reikalavimų. Kad bankas galėtų tai daryti, jis turi būti pajėgus padengti visas savo išlaidas ir teikti tinkamą nuosavybės vertybinių popierių grąžą, priklausomai nuo to banko rizikos profilio. Banko gyvybingumas turėtų būti atkuriamas daugiausia vidaus priemonėmis ir pagal patikimą restruktūrizavimo planą.

(122)

NLB restruktūrizavimo plane, skirtame laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d., parodyta, kad gyvybingumas bus atkurtas iki to restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Tai daugiausia lems numatomas turto portfelio kokybės pagerėjimas ir sumažėjęs poreikis turėti papildomo sumažintos vertės turto ir atidėjinių. Atkurti gyvybingumą taip pat padės NLB balanso išvalymas po planuojamo neveiksnaus turto perdavimo BTVĮ. Be to, NLB bus naudingas padidėjęs veiklos efektyvumas taikant išlaidų mažinimo priemones ir stabilizavus pajamas. Siekiant užtikrinti banko gyvybingumą, atsižvelgiant į jo neveiksnaus turto perdavimą BTVĮ, restruktūrizavimo plane remiamasi prielaida, kad 2013 m. bus įvykdytas rekapitalizavimas 1,558 mlrd. EUR valstybės lėšų suma ir bus visiškai nurašytos subordinuotosios obligacijos bei akcinis kapitalas, kurių suma – 250 mln. EUR.

(123)

Restruktūrizavimo komunikato 10 punkte nustatyta, kad siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis turi būti pašalinti subjekto trūkumai. Restruktūrizavimo plane visų pirma išaiškintos NLB sunkumų priežastys. NLB paskolų portfeliui labai pakenkė krizė ir buvo patirta didelių nuostolių dėl vertės sumažėjimo.

(124)

Paskolų portfelio augimas buvo finansuojamas didmeninės rinkos lėšomis, todėl labai išaugo paskolų ir indėlių santykiai (nuo 74 % 2002 m. iki 137 % 2009 m.). Tuo tarpu bankas iki krizės pradžios nepakankamai sustiprino savo kapitalo bazę ir pernelyg daug reikšmės teikė mišrioms priemonėms.

(125)

Iki krizės NLB įgijo pozicijų statybos pramonės, nekilnojamojo turto projektų plėtros ir finansų kontroliuojančiųjų bendrovių rinkose, tačiau susijusios rizikos valdymas nebuvo pakankamai kokybiškas. Blogų paskolų kaupimasis tapo pražūtingas prasidėjus krizei ir sulėtėjus ekonomikos tempui. 2008 m. buvo užbaigta nacionalinė kelių tiesybos programa ir labai smuko nekilnojamojo turto paklausa šalyje. Dauguma Slovėnijos bendrovių buvo labai įsiskolinusios ir pateko į sunkią padėtį per ekonomikos nuosmukį, nuvertėjus turtui bei atsargoms ir sumažėjus galimybių skolintis. Dėl tokio didelio ekonomikos nuosmukio kartu su neefektyvia rizikos valdymo sistema ėmė daugėti neveiksnių paskolų. 2012 m. rugsėjo 30 d. neveiksnių paskolų dalis iš tiesų pasiekė net 29 % visų NLB paskolų; blogiausia buvo statybos pramonės paskolų padėtis (74 %). Todėl 2009 m. nuostoliai atskaičius mokesčius buvo 87 mln. EUR, 2010 m. – 202 mln. EUR, 2011 m. – 240 mln. EUR ir 2012 m. – 273 mln. EUR.

(126)

Dar viena banko problemų atsiradimo priežastis buvo įmonės valdymo taisyklių trūkumai, dėl kurių valstybė galėjo daryti įtaką kasdienei banko veiklai.

(127)

Todėl siekiant atkurti ilgalaikį gyvybingumą, būtina išspręsti penkias dideles problemas. Pirma, būtina stiprinti banko įmonės valdymą, siekiant užtikrinti, kad tik banko vadovybė priimtų ekonomiškai pagrįstus verslo sprendimus ir kad valstybė nedarytų įtakos kasdienei banko veiklai. Antra, bankas turi tobulinti savo kainodaros politiką ir rizikos valdymo sistemą, kad išlaikytų pelną ir kuo labiau sumažintų nuostolius. Trečia, NLB turi išvalyti balansą ir sumažinti savo pozicijas probleminiuose sektoriuose, tinkamai tvarkydamas atidėjinius ir mažindamas finansinį įsiskolinimą, susijusį su problemų keliančiu turtu, arba perduodamas problemų keliančias paskolas BTVĮ. Ketvirta, bankas privalo gerinti savo balanso struktūrą, atlikdamas rekapitalizavimą ir stiprindamas indėlių bazę arba mažindamas finansinio sverto koeficientą. Galiausiai bankas privalo didinti savo veiklos efektyvumą, kad užtikrintų pakankamą pelningumą.

(128)

Minėti įsipareigojimai užtikrins valdybos ir vadovų savarankiškumą nustatant skolinimo kriterijus. Tie įsipareigojimai garantuos, kad paskolų kainodara būtų grindžiama tokia kainodaros politika, pagal kurią būtų nustatytos taisyklės dėl minimalios visų paskolų NVPG, taigi būtų apribotos banko galimybės dėl išorės įtakos skolinti už tokią kainą, kuri būtų žemesnė nei rinkos kaina.

(129)

Atrodo, kad pagal šiuos įsipareigojimus bus tinkamai atsižvelgta į svarbiausią NLB įmonės valdymo trūkumą ir jis bus ištaisytas. Juos vykdant bus imtasi tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir užtikrinta, jog taikoma strategija ir priimami sprendimai būtų naudingi verslui, jais būtų siekiama vienintelio tikslo – siekti kuo didesnės naudos bankui – ir jie nebūtų veikiami nepriimtinos išorės įtakos. Įgyvendinus planuojamas įmonės valdymo reformas, bankas taps atsparesnis išorės įtakai ir kartu padidins rinkos drausmę, nes priimami valdymo sprendimai bus geriau kontroliuojami ir skaidresni.

(130)

NLB toliau persvarstys savo darbuotojų skatinimo ir atlyginimų politiką, siekdamas užtikrinti, kad ji neskatintų nepagrįstai rizikuoti ir būtų orientuota į ilgalaikius ir tvarius tikslus. Be to, visas kiekvienam valdybos nariui ir išskirtines pareigas einančiam darbuotojui mokamas atlyginimas iki 2017 m. gruodžio 31 d. bus ribojamas pagal 2013 m. Bankų komunikato 37–39 punktus ir tai padės laiku įvykdyti restruktūrizavimo planą.

(131)

Slovėnija papildomai įsipareigoja sumažinti savo turimų NLB akcijų paketą iki […] % iki […], perleisdama akcijas nepriklausomam ir su Slovėnijos Respublika nesusijusiam investuotojui. Perleidus šias akcijas, labai sumažės išorės įtaka banko valdymui ir verslo veiklai.

(132)

NLB stiprins savo kainodaros politiką ir rizikos valdymo sistemą, ypač nustatydamas tam tikras taisykles ir priemones, kuriomis bus siekiama apsaugoti banko verslo interesus. Šios priemonės apims darbuotojų mokymą, klientų vertinimą, naujos produkcijos kainodarą ir kredito rizikos proceso persvarstymą.

(133)

Naujų paskolų kainodara visų pirma padės pasiekti teigiamą NVPG, kuri iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudarys mažiausiai […] % kiekvienam klientui. Tokia kainodara bus pradėta taikyti laipsniškai, pradedant nuo […] % kiekvieno kliento NVPG 2014 m., iki […] % NVPG 2017 m. gruodžio 31 d.

(134)

Toks NLB kainodaros politikos ir rizikos valdymo sistemos pagerėjimas yra priimtinas ir būtinas, siekiant taikyti griežtesnę kredito politiką naujoms paskoloms ir konservatyvesnę atidėjinių politiką. Šiomis reformomis bus pašalinti NLB trūkumai, lėmę jo paskolų portfelio kokybės blogėjimą, pernelyg didelę neveiksnių paskolų dalį ir dideles kredito išlaidas. Šalinant šias priežastis, dėl kurių pelningumas buvo per mažas, tokiomis priemonėmis prisidedama prie ilgalaikio NLB gyvybingumo.

(135)

Restruktūrizavimo plane taip pat numatomas nepagrindinės veiklos organizacinis atskyrimas nuo pagrindinės NLB veiklos. Toks banko reorganizavimas padės NLB racionalizuoti savo pagrindinę veiklą. Be to, taip atskyrus veiklos sritis, bus galima laikytis labiau specializuoto požiūrio mažinant nepagrindinę banko veiklą ir valdyti jo neveiksnų turtą taip, kad to turto susigrąžinimo vertė būtų kuo didesnė.

(136)

Pagal restruktūrizavimo planą NLB PRĮT sumažės nuo 11,1 mlrd. EUR 2012 m. gruodžio 31 d. iki [5–10] mlrd. EUR 2017 m. gruodžio 31 d. Mažinant PRĮT, ypač daugiausia problemų keliančiuose banko veiklos (finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, transporto bendrovių ir statybos bendrovių) sektoriuose, užtikrinama, kad su tomis pozicijomis susijusi rizika per restruktūrizavimo laikotarpį mažėtų.

(137)

NLB perleis 2,3 mlrd. EUR sumažėjusios vertės paskolų portfelį BTVĮ, taigi galės skirti daugiau dėmesio veiksnių paskolų valdymui ir turės daugiau išteklių likusių neveiksnių paskolų problemoms spręsti.

(138)

Pagal būsimą strategiją NLB persiorientuos į konservatyvesnę veiklą pagrindiniuose banko paslaugų sektoriuose, užsiimdamas mažmenine, MVĮ ir atrankiąja korporacine bankininkyste Slovėnijoje. Šis pokytis bus pasiektas perleidus nemažai turto ir sumažinus nepagrindinės veiklos mastą, kad daugiau išteklių liktų pagrindinei veiklai.

(139)

NLB jau gavo valstybės kapitalo injekcijas 2011 m. kovo mėn. ir 2012 m. liepos mėn. Po papildomo trečio rekapitalizavimo NLB gebės patenkinti Slovėnijos banko nustatytus kapitalo reikalavimus, taigi atkurti savo gyvybingumą.

(140)

Trečio rekapitalizavimo suma nustatoma atsižvelgiant į banko poreikius, įvertintus per TKP ir TNS. Po šio rekapitalizavimo banko I lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo rodiklis pagal RKP iškart pasieks 15 %, o iki 2017 m. gruodžio 31 d. – [10–20] % lygį, taigi iš esmės bus viršytas Slovėnijos banko nustatytas kapitalo reikalavimas, kad I lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo rodiklis pagal RKP būtų 9 %.

(141)

Be to, NLB išvalys savo balansą, perduodamas didelį neveiksnaus ir sumažėjusios vertės turto portfelį BTVĮ.

(142)

NLB pagerins savo finansavimo pobūdį, sumažindamas savo grupės patronuojamųjų bendrovių finansavimą, perleisdamas nepagrindinę veiklą ir grįždamas prie savo ankstesnės finansavimo bazės – mažmeninių indėlių. Pagerės paskolų ir indėlių santykis: 2012 m. jis buvo 105 %, o 2017 m. gruodžio 31 d. bus [70–80] %.

(143)

Ilgalaikis pelningumas bus atkurtas bankui strategiškai persiorientuojant į savo pagrindinę bankininkystės veiklą – mažmeninę, MVĮ ir atrankiąją korporacinę bankininkystę Slovėnijoje; taip bankas galės pasiekti savo NVPG sumažinimo tikslus.

(144)

Bankas pagerins savo grynąją palūkanų maržą, užtikrindamas, kad naujos paskolos būtų duodamos už tinkamą kainą. Tokia naujų paskolų kainodara ypač padės pasiekti teigiamą NVPG, kuri 2014 m. bus bent […] %, 2015 m. – […] %, 2016 m. – […] % ir 2017 m. – […] % kiekvienam klientui.

(145)

Be to, visus su restruktūrizavimu susijusius sprendimus NLB patvirtins dokumentais. Šiuose dokumentuose jo sprendimai bus palyginti su alternatyviais sprendimais, pavyzdžiui, užstato realizavimu ir įsipareigojimo panaikinimu. Bankas įrodys, kad jo pasirinktas sprendimas padės kiek įmanoma padidinti turto grynąją esamąją vertę.

(146)

NLB taip pat planuoja plataus masto išlaidų mažinimo programą: labiau sutelkti savo verslo patalpų ir filialų tinklą ir sumažinti darbuotojų skaičių, taip pat didinti veiklos efektyvumą, klientus rinktis atsižvelgiant į riziką ir siekiant pelningumo, gerinti likvidumą ir kitas išlaidas. Tuo remiantis, restruktūrizavimo plane numatoma sumažinti išlaidų ir pajamų santykį iki mažesnio kaip 60 %, artimo tam lygiui, kurį bankas buvo pasiekęs iki krizės. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. banko NVPG atskaičius mokesčius pasieks [5–10] %, o I lygio pagrindinio kapitalo pakankamumo rodiklis pagal RKP – [10–20] %. NLB pelnas atskaičius mokesčius 2017 m. bus [100–150] mln. EUR.

(147)

Laipsniškai įgyvendinant restruktūrizavimo planą, sumažėjusios vertės turto srautas ilgainiui turėtų mažėti. Banko kredito rizikos profilio patikimumą padidins sumažėjusios vertės turto perdavimas BTVĮ, įsipareigojimai valdyti kredito riziką ir vis dar esamų neveiksnių paskolų restruktūrizavimas, siekiant kiek įmanoma padidinti jų grynąją esamąją vertę bankui, taip pat kitos priemonės, kuriomis bus pagerinta banko rizikos valdymo sistema.

(148)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo planas yra tinkamas ilgalaikiam NLB gyvybingumui atkurti.

(149)

Restruktūrizavimo komunikate, papildytame 2013 m. Bankų komunikatu, pažymima, jog pagalbos gavėjas turi prisidėti tinkamu savo paties įnašu siekiant, kad pagalba būtų apribota iki minimumo, sumažėtų konkurencijos iškraipymai ir neatsakingo elgesio rizika. Šiuo tikslu komunikate nustatyta, kad i) reikėtų apriboti tiek restruktūrizavimo išlaidas, tiek pagalbos sumą ir ii) kiek įmanoma, naštą reikėtų pasidalyti su esamais akcininkais ir subordinuotaisiais kreditoriais.

(150)

Tinkamai pasidalijant naštą, paprastai pirmiausia iš nuosavo kapitalo padengiami nuostoliai, o tada įnašus moka mišrių kapitalo priemonių ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai. Mišrių kapitalo priemonių ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai privalo kiek įmanoma daugiau prisidėti prie kapitalo trūkumo mažinimo. Taip prisidėti galima arba priemones konvertuojant į bendrą I lygio nuosavą kapitalą (20), arba nurašant pagrindinę jų sumą. Bet kokiu atveju grynųjų pinigų srautai iš pagalbos gavėjo tokių vertybinių popierių turėtojams neturi būti leidžiami, kiek tai teisiškai įmanoma.

(151)

Restruktūrizavimo plane nėra nieko, iš ko būtų galima spręsti, jog pagalba viršija tai, ko reikia NLB gyvybingumo atkūrimo išlaidoms padengti. Kapitalo trūkumas, kurį reikia pašalinti trečią kartą rekapitalizuojant, buvo nustatytas remiantis TKP ir TNS. Šis kapitalo injekcijos įvertinimas yra pagrįstas visų pirma turto vertinimu, iš kurio matyti, kad tokio dydžio injekcija yra būtina ir jos pakaktų susiklosčius nepalankiausioms sąlygoms. Atlikus TKP ir TNS, dar aiškiau nustatyta, kokio dydžio kapitalas yra reikalingas. Trečio rekapitalizavimo sumos pakanka banko reguliuojamojo kapitalo reikalavimams ir rinkos lūkesčiams patenkinti. Be to, bus sukurtas kapitalo grąžinimo mechanizmas, ribojantis NLB kapitalo perviršio susidarymą, pagal kurį NLB už 2015, 2016 ir 2017 finansinius metus turės mokėti dividendus, apskaičiuojamus kaip didėjanti procentinė dalis nuo bet kokio kapitalo perviršio. Šis kapitalo grąžinimo mechanizmas užtikrina, kad turėdamas kapitalo perviršį, viršijantį minimalaus reguliuojamojo kapitalo reikalavimus, bankas negalėtų pradėti naujo verslo anksčiau negu grąžins pagalbą valstybei.

(152)

Nepaisant draudimo išmokėti dividendus, siekiant, kad NLB d.d. galėtų gauti dividendus iš savo patronuojamųjų bendrovių ir būtų išvengta likvidumo kaupimo jose, jos gali išmokėti dividendus. Šios bendrovės gali išmokėti dividendus, jeigu NLB d.d. tiesiogiai arba netiesiogiai yra jų didžiausias akcininkas, o kiti akcininkai visi kartu toje bendrovėje turi mažiau kaip [10–20] % akcijų ir balsavimo teisių. Komisijos manymu, tai, kad patronuojamosios bendrovės gali tokia tvarka išmokėti dividendus NLB d.d., padeda apriboti pagalbos sumą iki būtino minimumo, suteiks pakankamai lankstumo, kad būtų galima veiksmingai valdyti konsoliduotą NLB kapitalą ir likvidumą, ir palengvins pagalbos grąžinimą. Tai, kad pagal tokią nuostatą dalį dividendų gautų ir patronuojamųjų bendrovių smulkieji akcininkai, yra proporcingas šalutinis poveikis, palyginti su tų išmokų nauda, ypač turint omenyje tai, kad dividendų, kuriuos galiausiai reikės išmokėti visiems akcininkams, išskyrus NLB d.d., suma bus gana maža – ji neviršys daugiau kaip dešimtosios dalies dividendų, galiausiai mokėtinų NLB d.d.

(153)

Pirma, įsipareigojimai dėl naštos pasidalijimo su akcininkais ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojais atitinka Restruktūrizavimo komunikato, papildyto 2013 m. Bankų komunikatu, nuostatas.

(154)

Šiuo tikslu Slovėnija įsipareigojo, kad prieš suteikiant NLB bet kokią valstybės pagalbą (t. y. prieš trečią rekapitalizavimą ir sumažėjusios vertės turto perdavimą BTVĮ) jis privalės visiškai nurašyti savo akcinį kapitalą ir mokėtinas subordinuotąsias skolas, taip užtikrindamas, kad būtų tenkinami 2013 m. Bankų komunikato reikalavimai. Komisija teigiamai vertina tai, kad subordinuotosios skolos priemonių turėtojų įnašas yra maksimaliai padidintas, taip užtikrinant, kad būtų pakankamai pasidalijama našta. Valstybės kapitalo injekcijos bus atliktos tik visiškai atsiskaičius su subordinuotosios skolos priemonių turėtojais. Tokia veiksmų eiga užtikrina, kad visi esamų subordinuotosios skolos priemonių turėtojai privalėtų visapusiškai prisidėti prie banko restruktūrizavimo išlaidų prieš tai, kai pagalbą suteiks valstybė. Todėl valstybei po trečio rekapitalizavimo priklausys 100 % banko akcijų, nors iki pirmos kapitalo injekcijos jos akcijų paketas tesudarė 33,1 %.

(155)

Antra, Restruktūrizavimo komunikato 24 punkte nustatyta, kad tinkamas atlygis už valstybės suteiktą kapitalą taip pat yra būdas pasidalyti naštą.

(156)

Komisija pažymi, kad pirmo ir antro rekapitalizavimų kainos atitiko naštos pasidalijimo principus (21). Kalbant apie restruktūrizavimo plane numatytą trečią rekapitalizavimą, svarbu tai, kad po rekapitalizavimo bankas 100 % priklausys valstybei – tai bus didžiausias įmanomas naštos pasidalijimas. Be to, Komisija jau nustatė, kad už sumažėjusios vertės turto perdavimą BTVĮ yra tinkamai atlyginama.

(157)

Trečia, kalbant apie restruktūrizavimo išlaidas pagal restruktūrizavimo planą, kurias NLB padengtų savo vidaus priemonėmis, pažymėtina, kad NLB imsis priemonių išlaidoms mažinti, sumažindamas veiklos sąnaudas nuo 368 mln. EUR 2012 m. gruodžio 31 d. iki [250–300] mln. EUR 2017 m. gruodžio 31 d. pagal bazinį scenarijų. Restruktūrizavimo plane taip pat numatoma perleisti mažiausiai [80–90] % banko veiklos, kuri nėra bankininkystė. Be to, sukurtas kapitalo grąžinimo mechanizmas, pagal kurį bus mokami dividendai valstybei už 2015, 2016 ir 2017 finansinius metus ir tos išmokos turės būti tokios didelės, kiek tik įmanoma, kad bankas neprarastų gebėjimo patenkinti savo reguliuojamojo kapitalo reikalavimus.

(158)

Ketvirta, kartu su minėtomis struktūrinėmis priemonėmis Slovėnija taip pat įsipareigojo nustatyti draudimą mokėti atkarpas, draudimą įsigyti įmonių ir draudimą reklamuotis bei užsiimti agresyvia komercine veikla.

(159)

Komisija pažymi, kad įsipareigojimas nemokėti atkarpų netaikomas naujai išleistų kapitalo priemonių atveju, su sąlyga, kad dėl atkarpų mokėjimo už tokias naujai išleistas kapitalo priemones neatsirastų teisinio įsipareigojimo mokėti atkarpas ir už NLB vertybinius popierius, jau turėtus tada, kai priimtas šis sprendimas (22). Komisija sutinka, jog draudimas mokėti atkarpas gali būti taip apribotas, kad NLB grupė galėtų įsigyti rinkoje naujų mišrių kapitalo priemonių pagal Restruktūrizavimo komunikato 26 punktą. Išleisdamas subordinuotųjų vertybinių popierių jau po to, kai bus priimtas šis sprendimas, bankas galės gauti papildomų lėšų bei mišrių kapitalo priemonių ir dėl to neprivalės mokėti atkarpų už esamus vertybinius popierius, ypač esamas subordinuotąsias skolas. Todėl apribojus draudimą mokėti atkarpas, bankas galės išleisti papildomo I lygio kapitalo pagal RKP ir taip galbūt sumažinti savo kapitalo poreikį nuosavybės priemonėmis. Šiuo klausimu svarbu prisiminti, kad atkarpų mokėjimas turi būti pasirenkamas, jis negali būti privalomas, nes tik taip skolos priemones galima pripažinti tinkamomis I lygio kapitalui pagal RKP. Galiausiai pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, visiškai nurašius NLB akcinį kapitalą ir mokėtinas subordinuotąsias skolas, banke nelieka jokių nuosavybės priemonių ir subordinuotųjų skolų. Draudimo mokėti atkarpas apribojimas nemažina naudingo poveikio, kurį turėtų toks draudimas, kaip numatyta Restruktūrizavimo komunikate, nes NLB įsipareigojus, kad mokant atkarpas už naujas priemones neatsiras jokių teisinių įsipareigojimų mokėti atkarpas už esamus NLB vertybinius popierius, bus užkirstas kelias bet kokiam nebūtinam kapitalo netekimui.

(160)

Taigi naštos pasidalijimas su nuosavybės, mišrių ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojais, išlaidų mažinimas, turto perleidimas ir tinkamas atlygis už valstybės pagalbą yra pakankamas įnašas, kuriuo NLB prisideda prie savo restruktūrizavimo išlaidų.

(161)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalbos gavėjo įnašas ir naštos pasidalijimas, nustatyti restruktūrizavimo plane, yra tinkami.

(162)

Galiausiai pagal Restruktūrizavimo komunikato 4 skirsnį yra privaloma į restruktūrizavimo planą įtraukti konkurencijos iškraipymus ribojančias priemones. Tokios priemonės turėtų būti specialiai pritaikytos iškraipymams tose rinkose, kuriose po restruktūrizavimo veikia pagalbą gavęs bankas. Tokių priemonių pobūdis ir pavidalas priklauso nuo dviejų kriterijų: pirma, nuo pagalbos dydžio ir jos suteikimo sąlygų bei aplinkybių; antra, nuo rinkų, kuriose veiks pagalbos gavėjas, ypatybių. Be to, Komisija privalo atsižvelgti į paties pagalbos gavėjo įnašą ir dalijimąsi našta restruktūrizavimo laikotarpiu.

(163)

Valstybės pagalbos, suteiktos NLB kapitalo injekcijomis ir sumažėjusios vertės turto priemonėmis, suma siekia 2,321 mlrd. EUR ir sudaro 20 % NLB PRĮT (23). Būtina tinkamai atlyginti valstybei už pagalbą ir imtis priemonių, kad būtų apriboti galimi konkurencijos iškraipymai, ypač turint omenyje tai, kad šios pagalbos suma yra gana didelė.

(164)

Pirma priemonė, kuria bus apriboti konkurencijos iškraipymai, yra NLB priklausančių […] kapitalo dalių perleidimas. Perleidęs savo […] NLB sumažins užimamą rinkos dalį […]. NLB […] perleidimas taip pat padės apriboti NLB rinkos dalį ir atverti rinką konkurentams.

(165)

NLB užimamą paskolų rinkos dalį statybos, transporto ir finansų kontroliuojančiųjų bendrovių sektoriuose pavyks sumažinti kiekvienais metais juose apribojant PRĮT.

(166)

Be to, NLB nutrauks išperkamosios nuomos, faktoringo, forfeitingo veiklą bei nepagrindinę veiklą Slovėnijoje ir užsienyje, taip dar labiau apribodamas galimą gautos valstybės pagalbos šalutinį poveikį kitokiai veiklai, kuri nėra pagrindinė banko veikla.

(167)

Savo veiklą NLB tęs konkurencijos iškraipymą ribojančiomis sąlygomis. Būdamas siauros specializacijos bankas su sustiprinto rizikos bei įmonės valdymo politika ir efektyvesne skolinimo politika su pagerinta kainodara, pagal kurią naujų paskolų NVPG iki 2017 m. gruodžio 31 d. pasieks [10–20] %, NLB stengsis nesudaryti pernelyg palankių sąlygų savo klientams. Šios priemonės ne tik padeda atkurti NLB gyvybingumą, bet ir riboja konkurencijos iškraipymus.

(168)

Slovėnija įsipareigojo uždrausti NLB įsigyti įmonių, taip užtikrindama, kad NLB gautos valstybės pagalbos nepanaudos jokiam naujam verslui įsigyti. Be to, sukurtas kapitalo grąžinimo mechanizmas, pagal kurį NLB mokės dividendus valstybei už 2015, 2016 ir 2017 finansinius metus ir tos išmokos turės būti tokios didelės, kiek tik įmanoma, kad bankas neprarastų gebėjimo patenkinti savo reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. Šis kapitalo grąžinimo mechanizmas užtikrina, kad turėdamas kapitalo perviršį, viršijantį reguliuojamojo kapitalo reikalavimus ar bet kokius kitus reguliavimo reikalavimus, bankas negalėtų pradėti naujo verslo anksčiau negu grąžins pagalbą valstybei.

(169)

Kartu su šiomis struktūrinėmis priemonėmis Slovėnija įsipareigojo taikyti ir tam tikrus veiklos suvaržymus, kad nebūtų iškraipyta konkurencija. Komisija pritaria draudimui reklamuoti gautą valstybės paramą ir užsiimti agresyvia komercine veikla, kad NLB negalėtų panaudoti gautos pagalbos antikonkurenciniams veiksmams rinkoje.

(170)

Iš visų šių priemonių ir įsipareigojimų galima spręsti, jog pakanka apsaugos priemonių, kad būtų apriboti galimi konkurencijos iškraipymai, turint omenyje NLB teikiamos pagalbos dydį.

(171)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato, papildyto 2013 m. Bankų komunikatu, 5 skirsnį yra privaloma reguliariai teikti ataskaitas, kad Komisija galėtų tikrinti, ar restruktūrizavimo planas tinkamai įgyvendinamas. Slovėnija paskirs už stebėseną atsakingą patikėtinį, kuris kas pusę metų teiks stebėsenos ataskaitas Komisijai.

(172)

Kad būtų garantuotas tinkamas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas per visą jo laikotarpį, Slovėnijos valdžios institucijos imsis visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad NLB vykdytų savo įsipareigojimus pagal pateiktąjį sąlygų dokumentą.

(173)

Be to, nepriklausomas ir tinkamai kvalifikuotas už stebėseną atsakingas patikėtinis nuolat stebės, ar teisingai įgyvendinamas restruktūrizavimo planas ir visi įsipareigojimai, nustatyti sąlygų dokumente, kuris pateiktas šio sprendimo priede. Už stebėseną atsakingas patikėtinis be apribojimų galės gauti visą informaciją, reikalingą stebint, kaip įgyvendinamas šis sprendimas. Komisija arba už stebėseną atsakingas patikėtinis gali prašyti NLB paaiškinimo arba patikslinimo. Slovėnija ir NLB turi visapusiškai bendradarbiauti su Komisija ir už stebėseną atsakingu patikėtiniu visais su stebėsena susijusiais klausimais.

(174)

Komisija pažymi, kad Slovėnijos pateiktame restruktūrizavimo plane tinkamai sprendžiami verslo gyvybingumo (įskaitant įmonės valdymą), naštos pasidalijimo ir konkurencijos iškraipymo klausimai ir jis atitinka Restruktūrizavimo komunikato, papildyto 2013 m. Bankų komunikatu, reikalavimus.

(175)

Tai išsklaido visas Komisijos antrame sprendime dėl sanavimo ir procedūros pradėjimo išreikštas abejones dėl restruktūrizavimo plano suderinamumo su vidaus rinka.

(176)

Komisija daro išvadą, kad pirmas, antras ir trečias NLB rekapitalizavimai, vykdomi valstybės, ir jo sumažėjusios vertės turto perdavimas BTVĮ yra restruktūrizavimo pagalba NLB.

(177)

Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo priemonės, susidedančios iš pirmo, antro bei trečio rekapitalizavimų ir sumažėjusios vertės turto perdavimo BTVĮ, gali padėti atkurti ilgalaikį NLB gyvybingumą, jas taikant pakankamai padalijama našta, jos yra tinkamos ir proporcingos, taigi būtų atsvertas rinką iškraipantis atitinkamų pagalbos priemonių poveikis. Todėl Komisija mano, kad pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka Restruktūrizavimo komunikate, papildytame 2013 m. Bankų komunikatu, ir Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto, pritaikytame ir papildytame 2013 m. Bankų komunikatu, nustatytus kriterijus, taigi restruktūrizavimo priemones galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Todėl pirmam, antram bei trečiam rekapitalizavimams ir sumažėjusios vertės turto perdavimui BTVĮ pagal restruktūrizavimo planą galima pritarti,