20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/185

(1)

Sąjungos aplinkos ir klimato politika bei teisės aktais buvo labai pagerinta aplinkos būklė. Vis dėlto tebėra neišspręstų didelių aplinkos ir klimato iššūkių, ir, jei jie nebus įveikiami, tai turės reikšmingų padarinių Sąjungai;

(2)

tų aplinkos ir klimato iššūkių, atsižvelgiant į jų mastą ir sudėtingumą, sprendimas turėtų būti visų pirma finansuojami pagal svarbiausias Sąjungos finansavimo programas. Savo 2011 m. birželio 11 d. komunikate „Strategijos „2020 m. Europa“ biudžetas“ pripažinusi klimato kaitos problemą, Komisija nurodė ketinanti su klimatu susijusią Sąjungos biudžeto dalį padidinti bent 20 % indėliais iš įvairių politikos sričių. Šis reglamentas turėtų prisidėti prie to tikslo įgyvendinimo;

(3)

tomis Sąjungos finansavimo programomis negali būti patenkinti visi specifiniai su aplinka ir klimato politika susiję poreikiai. Aplinkos ir klimato politikos atžvilgiu reikia laikytis ypatingo požiūrio, kad būtų pašalintos problemos, susijusios su nevienoda jų tikslų integracija į valstybių narių praktiką, nevienodu ir netinkamu teisės aktų įgyvendinimu valstybėse narėse ir nepakankama informacijos apie politikos tikslus sklaida bei jų skatinimu. Tikslinga numatyti tolesnius programos, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 614/2007 (4), veiksmus ir priimti naują reglamentą. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti įsteigta speciali aplinkos ir klimato politikos finansavimo programa (toliau - LIFE programa). Siekiant, kad Sąjungos finansavimu būtų užtikrintas esminis poveikis, turėtų būti vystoma glaudi LIFE programos ir kitų Sąjungos finansavimo programų sąveika ir jų papildomumas;

(4)

aplinkos ištekliai Sąjungoje yra pasiskirstę nevienodai, tačiau jų teikiama nauda yra susijusi su visa Sąjunga ir yra juntama visoje Sąjungoje. Atsižvelgiant į Sąjungos pareigą saugoti tuos išteklius, reikia nuosekliai taikyti solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principus, kurie reikalauja, kad kai kurios Sąjungos aplinkos ir klimato problemos būtų sprendžiamos geriau regionų ar vietos lygmeniu. Nuo 1992 m. LIFE programos atliko labai svarbų vaidmenį siekiant geresnio solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo, kad būtų išsaugotas bendras Sąjungos aplinkos turtas – aplinka ir klimatas. LIFE programa turėtų ir toliau atlikti tą vaidmenį;

(5)

atsižvelgiant į LIFE programos ypatybes ir dydį, ja neįmanoma išspręsti visų aplinkos ir klimato problemų. Todėl ja veikiau turėtų būti siekiama atlikti katalizatoriaus vaidmenį siekiant paskatinti politikos kūrimo ir įgyvendinimo pokyčius ir tuo tikslu numatyti bei skleisti sprendinius ir geriausią praktiką aplinkos ir klimato tikslams pasiekti ir skatinti naujoviškas technologijas aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita srityje. Dedant tas pastangas, pagal LIFE programą turėtų būti remiamas bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (5) (toliau -7-oji aplinkosaugos veiksmų programa) įgyvendinimas;

(6)

šiuo reglamentu nustatomas 3 456 655 EUR finansinis paketas dabartinėmis kainomis, kuris sudaro 0,318 % visos įsipareigojimų asignavimų sumos, nurodytos Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (6), visam LIFE programos galiojimo laikotarpiui, kuris per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte;

(7)

vadovaujantis 1997 m. gruodžio mėn. Liuksemburge ir 2003 m. birželio mėn. Salonikuose posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadomis, šalims kandidatėms ir Vakarų Balkanų šalims, dalyvaujančioms stabilizavimo ir asociacijos procese, taip pat šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti Sąjungos programose laikantis sąlygų, nustatytų atitinkamuose su tomis šalimis sudarytuose dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose;

(8)

pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB (8) (Užjūrio asociacijos sprendimas), asmenys iš užjūrio šalies ar teritorijos (toliau - UŠT) ir, kai taikoma, iš atitinkamos viešos ir (arba) privačios UŠT tarnybos ir institucijos gali dalyvauti įgyvendinant Sąjungos programas vadovaudamiesi tos programos taisyklėmis ir tikslais, taip pat valstybei narei, su kuria susijusi UŠT, taikomomis procedūromis;

(9)

kad su aplinka ir klimato politika susijusios investicijos Sąjungoje būtų veiksmingos, tam tikrą veiklą reikia įgyvendinti už jos ribų. Tas investicijas ne visada įmanoma finansuoti pagal Sąjungos išorės politikos finansines priemones. Intervencinės priemonės šalyse, kurios tiesiogiai nedalyvauja LIFE programoje ir tose šalyse įsikūrusių juridinių asmenų dalyvavimas pagal LIFE programą finansuojamose priemonėse turėtų būti įmanomas išimties tvarka, su sąlyga, kad jos įvykdo šiame reglamente nustatytas sąlygas;

(10)

šiame reglamente taip pat reikėtų numatyti bendradarbiavimo su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir paramos joms teikimo sistemą, siekiant atsakyti į aplinkos ir klimato politikos poreikius, kurių neapima išorės politikos finansinės priemonės, kaip antai tam tikrus tyrimus;

(11)

aplinkos ir klimato reikalavimus reikėtų integruoti į Sąjungos politiką ir veiklą. Todėl LIFE programa turėtų papildyti kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (9), Europos socialinį fondą (10), Sanglaudos fondą (11) ir Europos žemės ūkio garantijų fondą (12), Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (13), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą ir programą „Horizontas 2020“–Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (14) (toliau - programa „Horizontas 2020“).

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti tokį papildomumą visais lygmenimis. Norint užtikrinti papildomumą Sąjungos lygmeniu, būtina užtikrinti LIFE programos ir pagal Bendrą strateginę programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (15) (toliau -Bendrųjų nuostatų reglamentas), bendrai valdomų Sąjungos finansavimo programų struktūrinį bendradarbiavimą, visų pirma siekiant skatinti veiklos, kuria papildomi integruotieji projektai arba remiami pagal LIFE programą suformuluoti sprendimai, metodai ir principai, finansavimą. LIFE programa taip pat turėtų būti skatinama diegti programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatus. Tokiomis aplinkybėmis pagal ją turėtų būti siūlomos projektų, teikiančių aiškią naudą aplinkai ir klimatui, bendro finansavimo galimybės, siekiant užtikrinti LIFE programos ir „Horizontas 2020“ programos sąveiką. Koordinavimas yra būtinas, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Komisija turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų projektų paramos gavėjus nuo sutampančios papildomos administracinės naštos, kylančios dėl ataskaitų teikimo pareigų pagal skirtingas finansines priemones. Siekiant užtikrinti aiškumą ir praktinį integruotųjų projektų pagal LIFE programą įvykdomumą, ankstyvuoju etapu turėtų būti nustatyta galima bendradarbiavimo tvarka. Valstybės narės turėtų numatyti nuorodą į tokią tvarką savo partnerystės susitarimuose, ir siekiant užtikrinti, kad rengiant veiklos ar kaimo plėtros programas būtų atsižvelgta į integruotųjų projektų pranašumus;

(12)

tarp svarbiausių Sąjungos iššūkių ir toliau yra pastangos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir jį sustabdyti, išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, kartu sprendžiant aplinkos ir sveikatos problemas. Norint spręsti šiuos iššūkius, reikalingos didesnės pastangos Sąjungos lygiu, kad būtų pasiūlyti sprendimai ir užtikrinama geriausia praktika, padėsiantys pasiekti 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikato „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau - strategija „Europa 2020“) uždavinius. Be to, pagerėjęs valdymas, visų pirma didinant informuotumą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, yra labai svarbus norint pasiekti aplinkos tikslus. Todėl pagal Aplinkos paprogramę turėtų būti numatytos trys prioritetinės veiksmų sritys: aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumo, gamtos ir biologinės įvairovės ir aplinkos valdymo bei informavimo. Pagal LIFE programą finansuojamais projektais turėtų būti galima prisidėti prie konkrečių daugiau nei vienos iš nurodytų prioritetinių sričių tikslų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad į veiklą įsitrauktų daugiau nei viena valstybė narė;

(13)

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ siūlomi orientyrai ir veiksmai, kurie reikalingi, kad Sąjunga užtikrintų efektyvų išteklių naudojimą ir tvarų augimą. Todėl pagal prioritetinę sritį „Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas“ turėtų būti remiamas veiksmingas viešojo ir privačiojo sektorių vykdomas Sąjungos aplinkos politikos įgyvendinimas, visų pirma aplinkos sektoriuose, įtrauktuose į Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą, padedant lengviau kurti naujus sprendimus ir geriausią praktiką bei jais dalytis. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų užtikrinti nuoseklumą ir stengtis, kad veiksmais nebūtų kartojama tai, kas numatyta pagal programą „Horizontas 2020“;

(14)

2011 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (toliau –Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.) nustatytos užduotys, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas. Tos užduotys apima, inter alia, visišką 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB (16) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB (17) įgyvendinimą, taip pat ekosistemų bei jų paslaugų išlaikymą ir atkūrimą. LIFE programa turėtų padėti įgyvendinti tas užduotis. Todėl pagal prioritetinę sritį „Gamta ir biologinė įvairovė“ daugiausia dėmesio reikėtų skirti tinklo Natura 2000, įsteigto pagal Direktyva 92/43/EEB, įgyvendinimui ir valdymui (visų pirma pagal tos direktyvos 8 straipsnį parengtų prioritetinių veiksmų programų atžvilgiu), geriausios praktikos biologinės įvairovės ir direktyvų 92/43/EB ir 2009/147/EB srityje kūrimui bei sklaidai, taip pat platesniems biologinės įvairovės iššūkiams, nurodytiems Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.;

(15)

LIFE programos indėlis siekiant patenkinti metines tinklo Natura 2000 finansavimo reikmes turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į biologinei įvairovei skirtas išlaidas, numatytas pagal kitus Sąjungos fondus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas integruotiesiems projektams pagal LIFE programą, kaip koordinuotam tinklo Natura 2000 finansavimo mechanizmui, atsižvelgiant į jų potencialą daryti įtaką fondams ir padidinti lėšų gamtai ir biologinei įvairovei, skirtų iš kitų Sąjungos fondų, įsisavinimo pajėgumą;

(16)

miškams tenka svarbus vaidmuo aplinkos ir klimato (pvz., biologinės įvairovės, vandens, dirvožemio ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos) srityje. Miškai ir dirvožemis padeda reguliuoti klimatą, nes juose iš atmosferos sugeriamas anglies dioksidas (CO2) ir kaupiami didžiuliai anglies kiekiai. Kad šis vaidmuo būtų optimizuotas, būtina teikti aktualius suderinamus duomenis ir informaciją. Todėl šis reglamentas taip pat turėtų būti pagrindas remti aplinkos ir klimato veiksmų, susijusių su miškais ir dirvožemiu, įskaitant kiek tai susiję su jų stebėsena, sąveiką. Didesnė sąveiką būtina ir tokiose srityse kaip vandens trūkumas ir sausros, taip pat potvynių grėsmės valdymas;

(17)

siekiant optimizuoti LIFE programos išteklių panaudojimą, reikėtų skatinti veiksmų pagal Aplinkos paprogramę, visų pirma skirtų biologinei įvairovei išsaugoti, ir priemonių pagal Klimato politikos paprogramę, skirtų klimato kaitos poveikiui mažinti ir prie jo prisitaikyti, sąveiką;

(18)

2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikate „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (2050 m. planas“) buvo pripažinta, kad naujų klimato kaitos švelninimo principų išmėginimas ir toliau būtų labai svarbus pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos. Be to, reikia užtikrinti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų Sąjungos prioritetas įvairiose srityse. Be to, bendras valdymo skatinimas ir informuotumo didinimas taip pat labai svarbus, kad būtų pasiekti konstruktyvūs rezultatai ir užtikrintas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Todėl pagal Klimato politikos paprogramę turėtų būti remiamos pastangos, kuriomis prisidedama prie veiksmų trijose prioritetinėse srityse: klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato valdymo bei informavimo. Pagal LIFE programą finansuojamais projektais turėtų būti galima prisidėti prie daugiau nei vienos konkrečios iš nurodytų prioritetinių sričių tikslų įgyvendinimo ir įtraukti į veiklą daugiau nei vieną valstybę narę;

(19)

pagal prioritetinę sritį „Klimato kaitos švelninimas“ turėtų būti padedama rengti ir įgyvendinti su klimatu susijusią Sąjungos politiką ir teisės aktus, visų pirma šiltnamio dujų stebėsenos ir ataskaitų teikimo, su žemės naudojimu susijusios politikos, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės, natūralių anglies junginių saugyklų apsaugos, prekybos taršos leidimais sistemos, valstybių narių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, anglies dioksido sugavimo ir saugojimo, atsinaujinančiosios energijos, energijos naudojimo efektyvumo, transporto ir kuro, ozono sluoksnio apsaugos ir fluorintų dujų srityse. Manytina, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūros statyba nepatenka į LIFE programos taikymo sritį ir todėl ji negali būti remiama;

(20)

pirmieji klimato kaitos padariniai jau matomi Europoje ir visame pasaulyje, kaip antai ekstremalios oro sąlygos, dėl kurių kyla potvyniai ir sausros, kylanti temperatūra ir jūros lygis. Todėl prioritetinė sritis „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ turėtų padėti gyventojams, ekonomikos sektoriams ir regionams prisitaikyti prie tokio poveikio, taikant konkrečias prisitaikymo priemones ir strategijas, siekiant didinti Sąjungos atsparumą. Šioje srityje įgyvendinami veiksmai turėtų papildyti veiksmai, kurie gali būti finansuojami pagal civilinės saugos finansinę priemonę, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (18). Manytina, kad stambios infrastruktūros statyba nepatenka į programos LIFE taikymo sritį ir todėl ji negali būti remiama;

(21)

išsamus aplinkos ir klimato srities politikos ir teisės aktų įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo geresnio valdymo, geresnio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir informacijos sklaidos gerinimo tikslo. Todėl pagal prioritetinę sritį „Valdymas ir informavimas“ abiejuose paprogramiuose turėtų būti remiamas bendradarbiavimo platformų kūrimas ir dalijimasis geriausia praktika, kad būtų veiksmingiau vykdomi reikalavimai ir užtikrinamas jų įgyvendinimas, įskaitant mokymų programas teisėjams ir prokurorams, ir turėtų būti užsitikrinama visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų parama Sąjungos politikos formavimo pastangoms aplinkos ir klimato srityse. Visų pirma turėtų būti remiamas žinių bazės ir geriausios praktikos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo srityje sklaidos gerinimas, informuotumo didinimas ir visuomenės dalyvavimas, galimybė gauti informaciją ir kreiptis į teismą aplinkos klausimais;

(22)

pagal šį reglamentą paramą reikėtų teikti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (19). Pagal LIFE programą finansuojami projektai turėtų atitikti tinkamumo ir skyrimo kriterijus, siekiant užtikrinti kuo geresnį Sąjungos lėšų panaudojimą ir pridėtinę vertę Sąjungai suteikimą. Vertindama pridėtinę vertę Sąjungai, Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti, kai taikoma, prioritetinėms sritims, projektų galimybei būti pakartotiems ir perkeltiems, jų rezultatų tvarumui ir indėliui siekiant bendrų ir konkrečių prioritetinių sričių tikslų, taip pat teminiams prioritetams, įgyvendinamiems per projektų temas. Turėtų būti skatinami projektai, darantys tarpsektorinį poveikį. Komisija taip pat turėtų skatinti naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus, visų pirma įgyvendinant projektus;

(23)

kad būtų išsaugotos vienodos veiklos sąlygos visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms ir išvengta nepagrįsto konkurencijos iškreipimo, pagal LIFE programą numatytas finansavimas, kai taikytina, turėtų būti skiriamas rinkos trūkumams pašalinti. Be to, tais atvejais, kai finansavimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 107 straipsnio 1 dalį, finansavimas turėtų būti teikiamas laikantis valstybės pagalbos taisyklių, jog nebūtų iškreipiama rinka, kaip antai išstumiant privatųjį finansavimą, kuriant neveiksmingas rinkos struktūras ar išsaugant neefektyvias bendroves; finansavimas negali būti skiriamas, kol nėra patvirtintas Komisijos pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, nebent atitiktų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 (20) priimtą reglamentą;

(24)

kad būtų geriau įgyvendinama aplinkos ir klimato politika bei didinama klimato ir aplinkos tikslų integracija į kitas politikos sritis, LIFE programa turėtų skatinti projektus, kuriais remiami integruoti požiūriai į aplinkos ir klimato srities teisės aktų bei politikos įgyvendinimą. Tokiais integruotaisiais projektais turėtų būti naudojamasi kaip konkrečiais būdais, skirtais aplinkos ir klimato tikslų integracijai į kitų sričių Sąjungos politiką ir į bendras Sąjungos išlaidas skatinti vadovaujantis strategija „Europa 2020“. Jie turėtų suteikti geros veiksmingo ir gerai koordinuoto Sąjungos aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo valstybėse narėse ir regionuose praktikos pavyzdžius. Pagal Aplinkos paprogramę integruotaisiais projektais visų pirma turėtų būti siekiama, kad būtų įgyvendinama Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2020 m., ypač atsižvelgiant į Direktyva 92/43/EEB įsteigto tinklo Natura 2000 veiksmingą valdymą ir konsolidavimą, tuo tikslu įgyvendinant prioritetines veiksmų programas, parengtas pagal tos direktyvos 8 straipsnį, taip pat kad būtų įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (21) ir atliekų ir oro klausimus reglamentuojantys teisės aktai;

(25)

nors integruotaisiais projektais daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nustatytoms temoms, jie turėtų būti daugiatiksliais įgyvendinimo mechanizmais (pvz., siekiant naudos aplinkai ir gebėjimų ugdymo), kurie leidžia pasiekti rezultatus kitose politikos srityse, visų pirma jūrų aplinkos srityje, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (22) tikslų. Integruotuosius projektus galima būtų numatyti ir kitose aplinkai skirtose srityse. Klimato politikos paprogramės atveju tie projektai daugiausia turėtų būti susiję su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jo strategijomis bei veiksmų planais;

(26)

integruotaisiais projektais turėtų būti remiamos tik tam tikrų rūšių veikla ir priemonės, o kita veikla, papildanti į projektą įtrauktą veiklą, turėtų būti finansuojama iš kitų Sąjungos finansavimo programų, taip pat ir nacionalinėmis, regionų ir privačiojo sektoriaus lėšomis. Teikiant finansavimą pagal LIFE programą turėtų būti išnaudojama įvairių Sąjungos finansavimo šaltinių sąveika ir užtikrinamas jų nuoseklumas, strategiškai sutelkiant dėmesį į aplinką ir klimatą kartu užtikrinant, kad procedūros būtų supaprastintos;

(27)

integruotieji projektai, kuriuos vykdant didelis dėmesys skiriamas Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktų ir politikos įgyvendinimui vadovaujantis integruotaisiais požiūriais, reikalauja imtis veiksmų visoje Sąjungoje ir visuose sektoriuose, kurie aptariami šiame reglamente. Dėl to į atrankos procesą reikia įtraukti paskirstymo elementą, kad būtų galima lengviau užtikrinti geografinę pusiausvyrą, o valstybės narės turi stengtis – jei būtina, gaudamos paramą pagal LIFE programos techninės pagalbos projektą – programavimo laikotarpiu parengti ir pasiūlyti bent vieną integruotąjį projektą;

(28)

atsižvelgiant į integruotųjų projektų požiūrio naujoviškumą, suinteresuotieji subjektai, kai būtina, turėtų būti remiami, t. y. gauti techninę pagalbą. Paraiškų teikimo etapas turėtų būti palengvintas taikant dviejų etapų paraiškų teikimo procedūrą. Pirmuoju etapu finansiniame plane turėtų būti nurodyta, kurie kiti Sąjungos, nacionaliniai ar privatūs finansavimo šaltiniai turi būti mobilizuoti ir kokiu mastu tai turi būti daroma. Tik antruoju etapu turėtų būti reikalaujama ketinimų laiško bent iš vieno kito finansavimo šaltinio siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdytas reikalavimas mobilizuoti papildomą finansavimo šaltinį. Skyrimo etapu turėtų būti atsižvelgta į kitų Sąjungos lėšų mobilizavimo mastą;

(29)

integruotųjų projektų sėkmė priklauso nuo glaudaus nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų bendradarbiavimo su nevalstybiniais subjektais, kuriems aktualūs LIFE programos tikslai. Todėl turėtų būti vadovaujamasi sprendimų, susijusių su projektų rengimu, įgyvendinimu, vertinimu ir stebėsena, skaidrumo ir atskleidimo principais;

(30)

kai tai susiję su Aplinkos paprogramės projektais (išskyrus integruotuosius projekus), pagal solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principus visoms valstybėms narėms turėtų būti užtikrintas proporcingas lėšų paskirstymas pirmosios daugiametės darbo programos trukmės laikotarpiu nustatant orientacinius nacionalinius asignavimus;

(31)

siekiant ugdyti valstybių narių dalyvavimo LIFE programoje gebėjimus, kiekvienai atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančiai valstybei narei turėtų būti suteiktas garantuotasis finansavimas, skirtas gebėjimų ugdymo projektams. Toks finansavimas turėtų būti skiriamas remiantis gebėjimų ugdymo planu, dėl kurio susitarta ir kuriame išdėstyta, kokių veiksmų ketinama imtis ir koks finansavimas yra reikalingas;

(32)

kokybė turėtų būti svarbiausias kriterijus, kuriuo LIFE programos kontekste būtų vadovaujamasi projekto vertinimo ir skyrimo proceso metu. Paskirstymo elementai, nustatyti siekiant atspindėti geografinę pusiausvyrą, yra orientacinio pobūdžio ir neturėtų reikšti, kad kiekvienai valstybei narei bus užtikrintos lėšos ar asignavimai;

(33)

Sąjunga yra Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Europai (UNECE) konvencijos dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau - Orhuso konvencija) šalis. Todėl reikėtų remti nevyriausybines organizacijas (toliau - NVO) ir ne pelno organizacijų, siekiančių bendros Sąjungos svarbos tikslo, tinklus, nes jie veiksmingai remia Orhuso konvencijos tikslų įgyvendinimą politikos formavimo procese pristatydamos Sąjungos piliečių nuomonę ir jiems susirūpinimą keliančius klausimus ir remdamos politikos įgyvendinimą, taip pat didina informuotumą apie problemas, susijusias su aplinka ir klimatu, ir apie atitinkamas politikos priemones. Pagal LIFE programą tinkama remti įvairias NVO ir ne pelno organizacijų, siekiančių bendros Sąjungos svarbos tikslo, tinklus, visų pirma veikiančius aplinkos arba klimato politikos srityje, konkurencingai ir skaidriai skiriant veiklos dotacijas, kad jie galėtų veiksmingai prisidėti prie Sąjungos politikos, taip pat skatinti ir stiprinti Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimą ir vykdymą bei ugdyti ir stiprinti jų gebėjimus, kad jos taptų efektyvesnėmis partnerėmis;

(34)

kad tinkamai vykdytų inicijavimo vaidmenį aplinkos ir klimato politikos kūrimo bei įgyvendinimo srityje, LIFE programos išteklius Komisija turėtų naudoti Sąjungos aplinkos ir klimato politikai ir teisės aktams inicijuoti, įgyvendinti ir paprastinti, įskaitant paslaugų ir prekių pirkimą. Ryšių veiklai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai turėtų būti skirti ir instituciniam informavimui apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie visų svarbiausių Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktų įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

(35)

dabar rinkoje susidaręs atotrūkis tarp paskolų, nuosavo kapitalo ir rizikos kapitalo paklausos ir pasiūlos finansų krizės sąlygomis gali ir toliau neišnykti, todėl tinkama leisti naudoti finansinėmis priemonėmis remti projektus, kuriais aplinkos ar klimato srityse būtų galima gauti pajamų. Pagal LIFE programą remiamas finansines priemones reikėtų naudoti konkretiems rinkos poreikiams tenkinti efektyviai naudojant sąnaudas, laikantis programos tikslų ir neišstumiant privačiojo finansavimo. Finansines priemones turėtų būti galima derinti su dotacijomis, finansuojamomis iš Sąjungos biudžeto, įskaitant ir pagal šį reglamentą;

(36)

atsižvelgiant į ankstesnių LIFE programų taikymo patirtį, iškilo poreikis daugiausia pastangų skirti konkretiems aplinkos ir klimato politikos prioritetams bei veiksmų sritims. Tie teminiai prioritetai neturėtų būti baigtiniai, kad pareiškėjai galėtų teikti pasiūlymus kitose srityse ir įtraukti naujas idėjas, kaip reaguoti į naujus iššūkius. Daugiametės programos turėtų būti ir lanksčios, kad būtų galima pasiekti LIFE programos užduotis bei tikslus, kartu užtikrinant būtiną projektų temų, pagal kurias įgyvendinami teminiai prioritetai, stabilumą galimiems pareiškėjams, kad jie galėtų planuoti, rengti ir teikti pasiūlymus. Pirmoji daugiametė darbo programa turėtų galioti ketverius metus, o po jos turėtų būti vykdoma antroji trejų metų trukmės darbo programa. Į abi darbo programas turėtų būti įtrauktas nebaigtinis projektų temų, pagal kurias įgyvendinami teminiai prioritetai, sąrašas;

(37)

kaip matyti iš ankstesnių LIFE programų patirties, svarbų vaidmenį atlieka LIFE nacionaliniai kontaktiniai punktai, visų pirma teikdami pagalbą pareiškėjams ir paramos gavėjams teikimu, taip prisidėdami prie sėkmingo programos įgyvendinimo. Todėl LIFE nacionalinių ir regioninių informacinių punktų sistema turėtų tęsiama, ir prireikus, stiprinama, visų pirma valstybėse narėse, kuriose įgyvendinama mažai projektų, o Komisijos ir LIFE nacionalinių kontaktinių punktų, taip pat LIFE nacionalinių ir regioninių kontaktinių punktų bendradarbiavimas tyrėtų būti stiprinamas. Ankstesnių LIFE programų patirtis taip pat parodė, kad svarbu užtikrinti veiksmingą projektų rezultatų ir tinklų kūrimo veiklos sklaidą siekiant padidinti LIFE programos sverto poveikį ir jos pridėtinę vertę Sąjungai, pirmiausia rengiant seminarus, praktinius seminarus ir imantis kitų veiksmų, kuriais Sąjungoje būtų siekiama keistis patirtimi, žiniomis ir gera praktika. Todėl Komisija turėtų tęsti ir stiprinti tikslinę sklaidos veiklą, įskaitant veiksmus, kuriais ypatingas dėmesys būtų skirtas integruotiesiems projektams, visų pirma valstybėse narėse, kuriose įgyvendinama mažai projektų, ir specifiniuose sektoriuose, taip pat skatinti LIFE programos paramos gavėjų ir kitų asmenų tarpusavio bendradarbiavimą ir patirties mainus. Komisija, naudodamasi tinkamomis žiniasklaidos priemonėmis ir technologijomis, taip pat turėtų toliau reguliariai skelbti pagal LIFE programą finansuojamų projektų sąrašą, įskaitant trumpą tikslų ir pasiektų rezultatų apibūdinimą ir panaudotų išlaidų suvestinę;

(38)

siekiant supaprastinti LIFE programą ir sumažinti pareiškėjams bei paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų dažniau taikyti vienodo dydžio normas ir vienkartines sumas, neatsisakant galimybės finansuoti PVM ir nuolatiniam personalui skirtų išlaidų, kaip nustatyta pagal Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytas sąlygas. Remiantis dabartine praktika, valstybės organizacijų (kaip koordinuojančiojo paramos gavėjo ir (arba) asocijuotojo paramos gavėjo) indėlio į projektą suma turėtų bent 2 % viršyti nacionalinių administracijų darbuotojų, atsakingų už projektą, atlyginimų išlaidų sumą. Sąjungos lėšos neturėtų būti naudojamos nacionaliniams biudžetams subsidijuoti, pvz., su PVM susijusioms sąnaudoms padengti. Vis dėlto turima informacija apie tai, kokio dydžio Sąjungos lėšos naudojamos PVM padengti, ribota. Todėl Komisija LIFE programos laikotarpio vidurio ir ex post vertinimuose turėtų pateikti PVM kompensacijų kiekvienoje valstybėje narėje, dėl kurių galutiniu mokėjimo etapu yra kreipęsi projekto paramos pagal LIFE programą gavėjai, apžvalgą;

(39)

turėtų būti nustatytas tokio dydžio maksimalus bendras finansavimas, koks būtinas veiksmingam pagal LIFE programą teikiamos paramos lygiui išlaikyti;

(40)

LIFE programa ir jos paprogramės turėtų būti reguliariai stebimi ir vertinami, remiantis atitinkamais veiklos rodikliais, kad būtų galima daryti pakeitimus, įskaitant bet kokią būtiną teminių prioritetų peržiūrą. Komisija, toliau apibrėždama programų ir projektų vertinimo veiklos rodiklius, turėtų ypatingą dėmesį atkreipti į kokybės stebėseną, kuris būtų pagrįstas veiklos rodikliais, taip pat laukiamais rezultatais ir poveikiu. Be to, Komisija turėtų pasiūlyti ilgalaikės projektų sėkmės stebėsenos metodą, visų pirma gamtos ir biologinės įvairovės prioritetinėje srityje. Kad būtų atskleista galima abiejų paprogramių bendra nauda klimato veiksmams ir biologinei įvairovei ir kad būtų teikiama informacija apie išlaidų lygį, stebint LIFE programą turėtų būti stebimos su klimatu susijusios išlaidos ir su biologine įvairove susijusios išlaidos, kaip apibrėžta komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“. Tokia stebėsena turėtų būti grindžiamas paprasta metodika, priskiriant išlaidas vienai iš trijų kategorijų: tik su klimatu ir (arba) biologine įvairove (100 %) susijusioms išlaidoms, su klimatu ir (arba) biologine įvairove (40 %) labai susijusioms išlaidoms ir su klimatu ir (arba) biologine įvairove (0 %) nesusijusioms išlaidoms. Tokia metodika nereiškia, kad prireikus turėtų būti atsisakoma taikyti tikslesnę metodiką;

(41)

atsižvelgiant į ilgametę Komisijos patirtį LIFE programos ir projektų valdymo srityje, taip pat į teigiamą LIFE programos paramos gavėjų patirtį, susijusią su išorės stebėsenos grupėmis, už LIFE programos valdymą turėtų toliau būti atsakinga Komisija. Turėtų būti atlikta bet kurio LIFE programos ir projektų valdymo struktūros pasikeitimo ekonominės naudos ex ante analizė ir ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas siekiui užtikrinti tinkamas ir visapusiškas ekspertines žinias, visų pirma gamtos ir biologinės įvairovės prioritetinėje srityje;

(42)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti ginami proporcingomis priemonėmis visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai taikytina, sankcijas;

(43)

kad būtų užtikrintas kuo geriausias Sąjungos fondų panaudojimo įvertinimas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl veiklos rodiklių, taikomų Aplinkos paprogramės teminiams prioritetams ir Klimato politikos paprogramės prioritetinėms sritims, III priede nustatytų teminių prioritetų keitimo ir projektų, kuriais remiamas gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, dotacijoms skirto biudžeto procentinės dalies padidinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su daugiamečių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (23);

(45)

jei Aplinkos ir klimato politikos LIFE programos komitetas nepateikia nuomonės dėl įgyvendinimo akto projekto, Komisija, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, neturėtų priimti įgyvendinimo akto projekto. Naudojimasis šia procedūra turėtų būti pagrįstas, inter alia, būtinybe įvertinti proporcingą lėšų paskirstymą integruotiesiems projektams, visų pirma maksimalią sumą, kuri gali būti skirta vienam integruotajam projektui;

(46)

siekiant užtikrinti veiksmingą perėjimą nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (EB) Nr. 614/2007 prie LIFE programos, reikia toliau stebėti, tikrinti ir kokybės atžvilgiu vertinti veiklą, finansuojamą pagal tą reglamentą pasibaigus jo galiojimui;

(47)

LIFE programos pridėtinė vertė išplaukia iš jos principų specifikos ir ja skiriamo dėmesio, dėl kurios pagal ją atliekamos intervencinės priemonės yra ypač pritaikytos prie aplinkos ir klimato poreikių. LIFE programa gali padėti įgyvendinti aplinkos politiką veiksmingiau nei valstybėms narėms imantis individualių veiksmų, nes geriau sutelkiami ištekliai ir patirtis. Be to, šia programa užtikrinamas pagrindas plėtoti geriausią praktiką bei žinias ir jomis keistis, taip pat gerinti, skatinti ir spartinti acquis įgyvendinimo pokyčius, ugdyti gebėjimus, remti privačius subjektus, bandančius nedidelio masto technologijas ir sprendinius, visų pirma MVĮ pagalba, ir suteikti galimybę valstybėms narėms bei suinteresuotiesiems subjektams mokytis vieniems iš kitų. Be to, LIFE programa užtikrinama Sąjungos ir nacionalinių fondų sąveika, kartu pritraukiamos papildomos privačiojo sektoriaus lėšos – taip didinama Sąjungos intervencijos darna ir skatinamas vienodesnis acquis įgyvendinimas;

(48)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti įgyvendinti ir plėtoti Sąjungos aplinkos ir klimato politiką ir teisės aktus, įskaitant aplinkos ir klimato tikslų integravimą į kitą politiką, taip pat skatinti geresnį valdymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(49)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 turėtų būti panaikintas,

a)

padėti pereiti prie kimatui atsparios mažo anglies dioksido kiekio ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, aplinkos kokybės apsaugos bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, įskaitant paramą tinklui Natura 2000 ir kovą su ekosistemų nykimu;

b)

gerinti Sąjungos aplinkos ir klimato politikos bei teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat greitinti ir skatinti bei remti aplinkos ir klimato tikslų integravimą ir įtraukimą į kitas Sąjungos politikos sritis bei viešojo ir privačiojo sektorių praktiką, įskaitant šių sektorių pajėgumo didinimą;

c)

remti geresnį aplinkos ir klimato valdymą visais lygmenimis, įskaitant didesnį pilietinės visuomenės, NVO ir vietos subjektų dalyvavimą;

d)

remti 7-osios aplinkos veiksmų programos įgyvendinimą.

a)

Aplinkos paprograme;

b)

Klimato politikos paprograme.

a)

kiek tai susiję su 1 dalies a punkte nurodytu bendruoju tikslu - pagal siejamą padėties aplinkos ir klimato srityje pagerinimą Įgyvendinant tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, su programos įgyvendinimu siejamas padėties aplinkos srityje pagerinimas vertinamas pagal tai, kokia tinklo Natura 2000 procentinė dalis atkurta arba pradėta tinkamai valdyti, koks atkurtas plotas ir kokio tipo atkurtos ekosistemos, pagal buveinių bei rūšių, kurių atžvilgiu imamasi veiksmų siekiant pagerinti apsaugos būklę, skaičių ir tipą;

b)

kiek tai susiję su 1 dalies b punkte nurodytais su kūrimu ir įgyvendinimu susijusiais bendraisiais tikslais - pagal sukurtų arba intervencinių priemonių, kurių buvo imtasi, ir kuriomis pagal Sąjungos aplinkos ar klimato politiką ir teisės aktus įgyvendinami planai, programos ar strategijos, skaičių ir intervencinių priemonių, kurias tinka pakartoti arba perduoti, skaičių;

c)

kiek tai susiję su 1 dalies b punkte nurodytais su integracija ir įtraukimu susijusiais bendraisiais tikslais - pagal intervencinių priemonių, kurias vykdant užtikrinama sąveika arba kurios įtrauktos į kitas Sąjungos finansavimo programas ar integruotos į viešojo arba privačiojo sektoriaus praktiką, skaičių;

d)

kiek tai susiję su 1 dalies c punkte nurodytu bendruoju tikslu - pagal intervencinių priemonių, skirtų geresniam valdymui, informacijos sklaidai ir informuotumo aplinkos ir klimato aspektais didinimui užtikrinti, skaičių.

a)

2 592 491 250 EUR iš viso 1 dalyje nurodyto finansinio paketo skiriama Aplinkos paprogramei;

b)

864 163 750 EUR iš viso 1 dalyje nurodyto finansinio paketo skiriama Klimato politikos paprogramei.

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys;

b)

šalys kandidatės, potencialios šalys kandidatės ir į Sąjungą stojančios šalys;

c)

šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika;

d)

šalys, tapusios Europos aplinkos agentūros narėmis pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 933/1999 (24).

a)

aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumas;

b)

gamta ir biologinė įvairovė;

c)

aplinkos valdymas ir informavimas.

a)

7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytais prioritetais;

b)

konkrečiais kiekvienai 10, 11 ir 12 straipsniuose nurodytai prioritetinei sričiai nustatytais tikslais;

c)

patirtimi, įgyta įgyvendinant 24 straipsnyje nurodytą daugiametę darbo programą;

d)

patirtimi, įgyta įgyvendinant integruotuosius projektus;

e)

prioritetais, nustatytais remiantis naujais Sąjungos aplinkos teisės aktais, kurie buvo priimti po 2013 m. gruodžio 23 d.; arba

f)

patirtimi, sukaupta esamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo srityje.

a)

plėtoti, bandyti ir demonstruoti su aplinkos srities iššūkiais susijusią politiką arba valdymo principus, geriausią praktiką ir sprendimus, įskaitant naujoviškų technologijų vystymą ir demonstravimą, kurie tinkami kartoti, perduoti ar integruoti (taip pat ir aplinkos ir sveikatos ryšio atžvilgiu), ir kuriuos taikant remiama efektyvaus išteklių naudojimo politika ir teisės aktai, įskaitant Efektyviai išteklius naudojančios Europos veiksmų planą;

b)

remti integruotų principų, skirtų planų ir programų įgyvendinimui pagal Sąjungos aplinkos politiką ir teisės aktus, taikymą, plėtojimą, bandymą ir demonstravimą, visų pirma vandens, atliekų ir oro klausimais;

c)

gerinti žinių bazę Sąjungos aplinkos politikos ir teisės aktų kūrimo, įgyvendinimo, analizės, stebėsenos ir vertinimo srityse, taip pat veiksnių, poveikio ir reakcijos, turinčios įtakos aplinkai Sąjungoje ir už jos ribų, analizės ir stebėsenos srityse.

a)

padėti plėtoti ir įgyvendinti Sąjungos politiką ir teisės aktus gamtos ir biologinės įvairovės srityje, įskaitant Sąjungos biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, visų pirma taikant, plėtojant, bandant ir demonstruojant principus, geriausią praktiką ir sprendimus;

b)

remti tolesnę pagal Direktyvos 92/43/EEB 3 straipsnį sukurto tinklo Natura 2000 plėtrą, įgyvendinimą ir valdymą, visų pirma integruotų principų taikymą, skirtų įgyvendinti pagal tos direktyvos 8 straipsnį parengtas prioritetines veiksmų programas, plėtrą, bandymą ir demonstravimą;

c)

gerinti žinių bazę Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės politikos ir teisės aktų kūrimo, įgyvendinimo, analizės, stebėsenos ir vertinimo srityse, taip pat veiksnių, poveikio ir reakcijos, darančios poveikį gamtai ir biologinei įvairovei Sąjungoje ir už jos ribų, vertinimo ir stebėjimo srityse.

a)

skatinti didesnį informuotumą aplinkos klausimais, be kita ko, skatinti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus remti Sąjungos politikos kūrimą aplinkos srityje, taip pat skatinti žinias tvarios plėtros srityje ir naujus tausaus vartojimo modelius;

b)

remti aplinkos srities informacijos perdavimą, valdymą ir sklaidą, padėti keistis žiniomis apie sėkmingus su aplinka susijusius sprendimus ir praktiką, įskaitant suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo platformų kūrimą ir mokymą;

c)

skatinti ir prisidėti prie veiksmingesnio Sąjungos aplinkos srities teisės aktų laikymosi ir jų įgyvendinimo, visų pirma skatinant geriausios praktikos ir politikos metodų plėtrą ir sklaidą;

d)

skatinti geresnį aplinkos valdymą, plečiant suinteresuotųjų subjektų, įskaitant NVO, dalyvavimą konsultavimosi politikos klausimais ir jos įgyvendinimo srityse.

a)

klimato kaitos švelninimo;

b)

prisitaikymo prie klimato kaitos;

c)

klimato valdymo ir informavimo.

a)

padėti įgyvendinti ir plėtoti Sąjungos klimato kaitos švelninimo politiką ir teisės aktus, įskaitant integravimą į visas politikos sritis, visų pirma kuriant, bandant ir demonstruojant klimato kaitos švelninimo politikos arba valdymo principus, geriausią praktiką ir sprendimus;

b)

gerinti žinių bazę veiksmingų klimato kaitos švelninimo veiksmų ir priemonių kūrimo, analizės, stebėsenos, vertinimo ir įgyvendinimo srityse bei didinti gebėjimą tas žinias taikyti praktiškai;

c)

padėti kurti ir įgyvendinti integruotus principus, kaip antai skirtus klimato kaitos švelninimo strategijoms ir veiksmų planams vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu;

d)

prisidėti prie naujoviškų klimato kaitos švelninimo technologijų, sistemų, metodų ir priemonių, kurie yra tinkami atkartoti, perduoti ar integruoti, kūrimo ir demonstravimo.

a)

prisidėti prie Sąjungos prisitaikymo politikos dėl klimato kaitos kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitant integravimą į visas politikos sritis, visų pirma kuriant, bandant ir demonstruojant prisitaikymo prie klimato kaitos politikos arba valdymo principus, geriausią praktiką ir sprendimus, taip pat, kai tinkama, ekosisteminiu požiūriu pagrįstus principus;

b)

gerinti žinių bazę veiksmingų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ir priemonių kūrimo, analizės, stebėsenos, vertinimo ir įgyvendinimo srityse, prioritetą teikiant, kai tinkama, tiems veiksmams ir priemonėms, kurių imantis taikomas ekosisteminiu požiūriu pagrįstas principas, taip pat didinti gebėjimą tas žinias taikyti praktiškai;

c)

padėti kurti ir įgyvendinti integruotus principus, pvz., taikytinus prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoms ir veiksmų planams vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu, kai tinkama, prioritetą teikiant ekosistema pagrįstiems principams;

d)

prisidėti prie naujoviškų prisitaikymo prie klimato kaitos technologijų, sistemų, metodų ir priemonių, kurie yra tinkami atkartoti, perduoti ar integruoti, kūrimo ir demonstravimo.

a)

remti informuotumo klimato klausimais didinimą, įskaitant visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų paramos Sąjungos klimato politikos kūrimui skatinimą, taip pat skatinti tvarios plėtros pažinimą;

b)

remti informacijos klimato srityje perdavimą, valdymą ir sklaidą, taip pat padėti dalytis žiniomis apie sėkmingus klimato sprendimus ir praktiką, įskaitant suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo platformų kūrimą, ir rengti mokymus;

c)

skatinti ir prisidėti prie veiksmingesnio Sąjungos klimato srities teisės aktų laikymosi ir jų įgyvendinimo, visų pirma skatinant geriausios praktikos ir politikos principų plėtrą bei sklaidą;

d)

remti geresnį klimato valdymą, plečiant suinteresuotųjų subjektų, įskaitant NVO, dalyvavimą konsultavimosi politikos klausimais ir jos įgyvendinimo srityse.

a)

dotacijos;

b)

viešųjų pirkimų sutartys;

c)

įnašai į finansines priemones vadovaujantis nuostatomis dėl finansinių priemonių pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma jo 139 ir 140 straipsnius, ir pagal konkrečiuose Sąjungos aktuose nustatytus su veikla susijusius reikalavimus;

d)

bet kurios kitos intervencinės priemonės, reikalingos įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus bendruosius tikslus.

a)

bandomieji projektai;

b)

parodomieji projektai;

c)

geriausios praktikos projektai;

d)

integruotieji projektai;

e)

techninės pagalbos projektai;

f)

gebėjimų ugdymo projektai;

g)

parengiamieji projektai;

h)

informavimo, informuotumo didinimo ir sklaidos projektai;

i)

visi kiti projektai, kurie reikalingi siekiant įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus bendruosius tikslus.

a)

jie yra svarbūs Sąjungai, nes jais labai prisidedama prie vieno iš 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų LIFE programos tikslų, taip pat prie 9 straipsnyje išvardytų prioritetinių sričių konkrečių tikslų, III priede išdėstytų teminių prioritetų arba 13 straipsnyje išvardytų prioritetinių sričių konkrečių tikslų įgyvendinimo;

b)

jie yra techniškai bei finansiškai darnūs ir juos vykdant taikomas ekonominio efektyvumo principas; ir

c)

jų įgyvendinimas yra patikimas.

a)

pirmuoju paraiškos teikimo proceso etapu – finansinis planas; ir

b)

antruoju paraiškos teikimo proceso etapu – bent vienas ketinimų laiškas, kuriame nurodoma, kokiu mastu turi būti mobilizuoti kiti atitinkami Sąjungos, nacionaliniai ar privatūs finansavimo šaltiniai, ir įvardijami tokie finansavimo šaltiniai.

a)

vidutinis valstybės narės jai skirto orientacinio nacionalinio asignavimo įsisavinimo lygis 2010, 2011 ir 2012 m., nustatytas remiantis Reglamento (EB) Nr. 614/2007 6 straipsniu, nesiekia 70 %;

b)

valstybės narės BVP vienam gyventojui 2012 m. nesiekia 90 % Sąjungos vidurkio; arba

c)

valstybė narė įstojo į Sąjungą po 2013 m sausio 1 d.

a)

vidutinis valstybės narės jai skirto orientacinio nacionalinio asignavimo, nurodyto 3a dalyje, įsisavinimo lygis 2014, 2015 ir 2016 m. nesiekia 70 %; ir

b)

vidutinis valstybės narės jai skirto orientacinio nacionalinio asignavimo įsisavinimo lygis 2014, 2015 ir 2016 m., palyginti su vidutiniu įsisavinimo lygiu 2010, 2011 ir 2012 m., padidėjo.

a)

naujų darbuotojų įdarbinimą ir LIFE nacionaliniams ar regioniniams kontaktiniams punktams skirtus mokymus;

b)

palankesnių sąlygų patirties ir geriausios praktikos mainams užtikrinimą bei projektų pagal LIFE programą rezultatų sklaidos ir panaudojimo skatinimą;

c)

mokytojų mokymo metodus;

d)

valstybių narių viešosios valdžios institucijų tarpusavio mainų ir komandiruočių programas, visų pirma geriausių darbuotojų mainus.

a)

pirmosios daugiametės darbo programos trukmės laikotarpiu – iki 60 % tinkamų finansuoti išlaidų visiems projektams, išskyrus nurodytuosius c punkte, finansuojamiems pagal abu – Aplinkos ir Klimato politikos – paprogramius;

b)

antrosios daugiametės darbo programos trukmės laikotarpiu – iki 55 % tinkamų finansuoti išlaidų visiems projektams, išskyrus nurodytuosius c punkte, finansuojamiems pagal abu – Aplinkos ir Klimato politikos – paprogramius;

c)

visos LIFE programos trukmės laikotarpiu:

a)

tokiu pirkimu bus prisidėta prie tinklo Natura 2000, įsteigto pagal Direktyvos 92/43/EEB 3 straipsnį, vientisumo padidinimo, išsaugojimo ir atkūrimo, įskaitant gerinant susisiekimą kuriant koridorius, tarpinius susitarimus arba kitus žaliosios infrastruktūros elementus;

b)

žemės pirkimas yra vienintelis arba ekonomiškai efektyviausias būdas pasiekti norimą išsaugojimo rezultatą;

c)

nusipirkta žemė ilgainiui rezervuojama naudojimui, kuris atitinka 11, 14 arba 15 straipsnyje nustatytus tikslus, ir

d)

atitinkama valstybė narė perdavimo ar kitokiu būdu užtikrina ilgalaikį tokios žemės perdavimą gamtos išsaugojimo reikmėms.

a)

informavimą ir ryšių palaikymą, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas. Informacijos sklaidai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai apima ir bendrą informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie visų svarbiausių Sąjungos teisės aktų dėl aplinkos ir klimato įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

b)

tyrimus, modeliavimą ir scenarijų kūrimą;

c)

projektų, politikos, programų ir teisės aktų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną, patikrą ir vertinimą;

d)

darbo grupes, konferencijas ir susitikimus;

e)

tinklų kūrimą ir geriausios praktikos programas;

f)

visą kitą veiklą, kurios reikia įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus bendruosius tikslus.

a)

lėšų paskirstymas tarp prioritetinių sričių ir tarp skirtingų finansavimo rūšių kiekvienos paprogramės atveju vadovaujantis 9 straipsnio 3 dalimi ir 17 straipsnio 4 ir 5 dalimis. Nevykdomas joks papildomas išankstinis projektų veiksmų dotacijų paskirstymas įvairioms prioritetinėmis sritims arba kiekvienai prioritetinei sričiai, išskyrus techninės pagalbos projektus ir gebėjimų ugdymo projektus;

b)

projektų temos, kuriomis vadovaujantis įgyvendinami III priede nustatyti teminiai prioritetai, skirti projektams, kurie turi būti finansuojami per daugiametės darbo programos laikotarpį;

c)

kiekvienos prioritetinės srities ir projektų rūšies kokybiniai ir kiekybiniai rezultatai, rodikliai ir užduotys daugiametės darbo programos laikotarpiu, vadovaujantis veiklos rodikliais pagal 3 straipsnio 3 dalį, ir konkrečiais tikslais, nustatytais kiekvienai 10, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsniuose nurodytai prioritetinei sričiai;

d)

projektų atrankos procedūros techninė metodika, taip pat atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai, vadovaujantis šio reglamento 2 ir 19 straipsniais ir atitinkamomis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatomis;

e)

orientacinės kvietimų teikti pasiūlymus lentelės daugiametės darbo programos laikotarpiu.

a)

ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. – išorės ir nepriklausomą LIFE programos (ir jos paprogramių) laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, įskaitant kokybinius ir kiekybinius jos įgyvendinimo aspektus, su klimatu susijusių išlaidų ir su biologine įvairove susijusių išlaidų sumą, mastą, kuriuo pasiekta tikslų tarpusavio sąveika, ir jos papildomumą kitų atitinkamų Sąjungos programų atžvilgiu, visų priemonių tikslų įgyvendinimą (jei įmanoma, rezultatų ir poveikio lygiu), išteklių naudojimo efektyvumą ir programos pridėtinę vertę Sąjungai, siekiant priimti sprendimą dėl priemonių pratęsimo, keitimo ar sustabdymo. Į tą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą taip pat įtraukiama kiekybinė ir kokybinė LIFE programos indėlio gerinant buveinių ir rūšių, išvardytų direktyvose 92/43/EB ir 2009/147/EB, analizė. Be to, atliekant vertinimą atsižvelgiama į paprastinimo galimybes, vidaus ir išorės darną, nuolatinį visų tikslų aktualumą, taip pat tai, kaip pagal LIFE programą numatytomis priemonėmis prisidedama prie strategijos „2020 m. Europa“ tikslų ir užduočių bei tvaraus vystymosi. Joje atsižvelgiama į LIFE+ ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus. Kartu su laikotarpio vidurio ataskaita Komisija pateikia savo pastabas, įskaitant tai, kaip į laikotarpio vidurio išvadas bus atsižvelgta įgyvendinant LIFE programą, visų pirma į tai, kokiu mastu turi būti koreguojami III priede nustatyti teminiai prioritetai.

Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita apima išsamų integruotųjų projektų apimties ir paklausos kokybės, planavimo ir įgyvendinimo vertinimą arba šis vertinimas pateikiamas kartu su ta ataskaita. Ypatingas dėmesys skiriamas užtikrintai ar tikėtinai integruotųjų projektų sėkmei siekiant daryti sverto poveikį kitų Sąjungos fondų atžvilgiu visų pirma atkreipiant dėmesį į didesnio suderinamumo su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis naudą, į tai, kokiu mastu buvo įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir į tai, kokiu mastu integruotieji projektai apima arba, kaip tikimasi, apims ankstesnius projektus pagal LIFE+;

b)

ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. – išorės ir nepriklausomą vertinimo ex post ataskaitą, į kurią įtraukiama LIFE programos (ir jos paprogramių) įgyvendinimas ir rezultatai, įskaitant su klimatu susijusių išlaidų ir su biologine įvairove susijusių išlaidų sumą, kokiu mastu įgyvendinant visą LIFE programą ir kiekvieną iš jos paprogramių pasiekti jų tikslai, kokiu mastu užtikrinta įvairių tikslų tarpusavio sąveika ir kokiu mastu įgyvendinant LIFE programą prisidėta prie strategijos „2020 m. Europa“ tikslų ir užduočių įgyvendinimo. Ex-post vertinimo ataskaitoje taip pat vertinama, kokiu mastu užtikrintas aplinkos ir klimato politikos tikslų įtraukimas į kitų sričių Sąjungos politiką ir, kiek įmanoma, įvertinta ekonominė nauda, užtikrinta įgyvendinant LIFE programą, taip pat poveikis ir pridėtinė vertė dalyvaujančioms bendruomenėms.