14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/34

(1)

1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (toliau – UNCLOS) ir 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarime dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (toliau – UNFSA) nustatoma, kad valdant tam tikrus bendrus, vienos valstybės ribas viršijančius žuvų išteklius ir toli migruojančių žuvų išteklius, visos valstybės, kurių vandenyse yra žuvų išteklių (pakrantės valstybės) ir valstybės, kurių laivynai žvejoja tuos išteklius (žvejojančios valstybės), turi bendradarbiauti. Šį bendradarbiavimą galima organizuoti per regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (angl. regional fisheries management organisations, RFMO) arba, jeigu atitinkami ištekliai nepriklauso jokios RFMO kompetencijai, nustatant ad hoc tvarką, kurios laikosi žvejyba suinteresuotos valstybės;

(2)

jeigu trečioji valstybė, kuri yra suinteresuota žvejyba, susijusia su tos valstybės ir Sąjungos bendro intereso žuvų ištekliais, leidžia vykdyti žvejybos veiklą, tinkamai neatsižvelgdama į esamus žvejybos modelius arba kitų valstybių ir Sąjungos teises, pareigas ir interesus, ir taip kelia grėsmę tų išteklių tvarumui, ir valdydama šiuos išteklius nebendradarbiauja su kitomis valstybėmis ir Sąjunga, turėtų būti priimtos specialios priemonės siekiant paraginti tą valstybę prisidėti prie tų išteklių išsaugojimo;

(3)

žuvų ištekliai turėtų būti laikomi netausios būklės, jeigu nėra nuolat išlaikomas arba viršijamas toks jų kiekis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, arba jei šis kiekis negali būti apskaičiuojamas, kai išteklių kiekis nėra nuolat išlaikomas neviršijant saugių biologinių ribų;

(4)

būtina apibrėžti sąlygas, į kurias atsižvelgiant valstybę būtų galima laikyti valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, ir jos atžvilgiu taikyti šiame reglamente numatytas priemones, įskaitant procesą, kuriuo toms valstybėms suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją ir užtikrinama galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

(5)

be to, būtina apibrėžti, kokių priemonių galima imtis valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, atžvilgiu, ir nustatyti bendrąsias tokių priemonių priėmimo sąlygas, kad jos būtų grindžiamos objektyviais kriterijais ir būtų nešališkos, ekonomiškai veiksmingos ir suderintos su tarptautinės teisės, visų pirma su Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties, nuostatomis;

(6)

taikant tokias priemones turėtų būti siekiama panaikinti valstybėms, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, paskatas žvejoti bendro intereso žuvų išteklių žuvis. Tai galima pasiekti, inter alia, apribojant žvejybos produktų, sužvejotų laivais, kurie vykdė bendro intereso išteklių žuvų žvejybą kontroliuojant valstybei, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, importą, ribojant tų laivų patekimą į uostus ar užtikrinant, kad vykdant bendro intereso išteklių žuvų žvejybą, kurią kontroliuoja valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, nebūtų naudojami Sąjungos žvejybos laivai ar Sąjungos žvejybos įranga;

(7)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veikla išsaugant žuvų išteklius būtų veiksminga ir nuosekli, būtina atsižvelgti į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiame Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (3), nustatytas priemones;

(8)

siekiant užtikrinti, kad priemonės, priimtos prieš valstybę pagal šį reglamentą, būtų aplinkosauginiu požiūriu priimtinos, veiksmingos, proporcingos ir atitiktų tarptautines taisykles, būtina pasirūpinti, kad prieš jas priimant būtų įvertintas tikėtinas jų poveikis aplinkai, prekybai, taip pat ekonominis bei socialinis poveikis;

(9)

jei pagal šį reglamentą prieš valstybę priimtos priemonės yra neveiksmingos, o ta valstybė ir toliau laikoma valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, gali būti priimtos tolesnės priemonės pagal šį reglamentą;

(10)

pagal šį reglamentą priimtos priemonės prieš valstybę turėtų būti nebetaikomos, jeigu valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priėmė priemones, būtinas jai prisidėti prie bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimo;

(11)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, siekiant nustatyti valstybę, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priimti priemones tokios valstybės atžvilgiu ir nuspręsti, kad tokios priemonės turėtų būti nebetaikomos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (4);

(12)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su pagal šį reglamentą priimtų priemonių taikymo pabaiga, tai reikia padaryti dėl privalomų skubos priežasčių,

a)

ji nebendradarbiauja valdant bendro intereso žuvų išteklius ir laikantis visų UNCLOS ir UNFSA ar bet kokio kito tarptautinio susitarimo nuostatų ar tarptautinės teisės normų ir

b)

arba

a)

ta valstybė nustatoma kaip valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą;

b)

nustatomi, jeigu reikia, konkretūs tos valstybės laivai ar laivynai, kuriems turi būti taikomos tam tikros priemonės;

c)

nustatomi kiekybiniai žuvų iš bendro intereso žuvų išteklių žuvų, sužvejotų kontroliuojant tai valstybei, ir žvejybos produktų, pagamintų iš tokių žuvų arba savo sudėtyje turinčių tokių žuvų, importo apribojimai;

d)

nustatomi kiekybiniai bet kokių susijusių rūšių žuvų ir žvejybos produktų, pagamintų iš tokių žuvų arba jų turinčių savo sudėtyje, importo apribojimai, jeigu jos sužvejotos vykdant bendro intereso žuvų išteklių žuvų žvejybą kontroliuojant tai valstybei; priimdama šią priemonę, Komisija, laikydamasi šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies ir taikydama proporcingumo principą, apibrėžia, kurių rūšių žuvims ir sužvejotiems žuvų kiekiams taikoma priemonė;

e)

nustatomi apribojimai naudotis Sąjungos uostais su tos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, žvejojantiems bendro intereso ir (arba) susijusių rūšių žuvų išteklius, ir laivams, gabenantiems bendro intereso ir (arba) susijusių rūšių žuvų išteklių žuvis ir iš jų pagamintus žvejybos produktus, kurias sužvejojo su tos valstybės vėliava plaukiojantys laivai ar laivai, kuriems ta valstybė suteikė leidimą vykdyti tokią žvejybą, nors jie ir plaukioja su kitos valstybės vėliava; tokie apribojimai netaikomi susiklosčius force majeure aplinkybėms ar ištikus nelaimei, kaip apibrėžta UNCLOS 18 straipsnyje, kai reikia teikti su tų situacijų pasekmių šalinimu tiesiogiai susijusias paslaugas;

f)

Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams uždraudžiama pirkti bet kokį su tos valstybės vėliava plaukiojantį žvejybos laivą;

g)

uždraudžiama su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus perregistruoti toje valstybėje;

h)

valstybėms narėms uždraudžiama išduoti leidimą sudaryti frachtavimo susitarimus, pagal kuriuos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojai frachtuoja savo laivus tos valstybės ekonominės veiklos vykdytojams;

i)

uždraudžiama eksportuoti į tą valstybę su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus ar žvejybos įrangą ir reikmenis, būtinus bendro intereso žuvų išteklių žuvims žvejoti;

j)

Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams su ta valstybe uždraudžiama sudaryti privačius prekybos susitarimus, pagal kuriuos su valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas galėtų naudotis tos valstybės žvejybos galimybėmis;

k)

uždraudžiamos bendros žvejybos operacijos, kurias vykdo su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su tos valstybės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai.

a)

susijusios su bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimu;

b)

taikomos kartu su Sąjungos laivams nustatytais žvejybos apribojimais arba su gamybos ar vartojimo Sąjungoje apribojimais, taikomais tų rūšių žuvims ir žvejybos produktams, pagamintiems iš šių žuvų ar kurių sudėtyje yra tokių žuvų, dėl kurių priimtos priemonės;

c)

proporcingos siekiamiems tikslams ir suderinamos su tarptautiniais susitarimais, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga, ir bet kokiomis kitomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis nustatytais įpareigojimais.

a)

buvo priimtos savarankiškai arba dėl jų susitarta atsižvelgiant į konsultacijas su Sąjunga ir, jeigu reikia, su kitomis atitinkamomis valstybėmis ir

b)

nemažina Sąjungos savarankiškai ar kartu su kitomis valstybėmis priimtų atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimo priemonių poveikio.