21.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/1

(1)

2000 m. balandžio 5 d. raštu Komisija gavo Danijos komercinio transliuotojo SBS Broadcasting SA/TvDanmark (toliau – SBS/TvDanmark) skundą dėl valstybės finansavimo, skiriamo Danijos visuomeniniam transliuotojui TV2/DANMARK (toliau – TV2 (3). Susitikimas su skundo pareiškėju įvyko 2000 m. gegužės 3 d.2001 m. vasario 28 d., 2001 m. gegužės 3 d. ir 2001 m. gruodžio 11 d. raštais skundo pareiškėjas pateikė papildomos informacijos.

(2)

2002 m. birželio 5 d. raštu Komisijos tarnybos Danijos valdžios institucijoms išsiuntė prašymą pateikti informaciją, į kurį Danijos valdžios institucijos atsakė 2002 m. liepos 10 d. raštu. Du susitikimai su Danijos valdžios institucijomis įvyko 2002 m. spalio 25 d. ir 2002 m. lapkričio 19 d. Papildoma informacija buvo pateikta 2002 m. lapkričio 19 d. ir 2002 m. gruodžio 3 d. raštais.

(3)

2003 m. sausio 24 d. (4) raštu Komisija informavo Daniją apie sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl Danijos visuomeniniam transliuotojui TV2 skirto valstybės finansavimo.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas 2003 m. kovo 14 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šių priemonių.

(5)

Danijos valdžios institucijos savo pastabas Komisijai pateikė 2003 m. kovo 24 d. raštu. Be to, Komisija gavo kelių suinteresuotųjų šalių pastabas. TvDanmark pastabas pateikė 2003 m. balandžio 14 d. raštu. Europos komercinių televizijų asociacija (KTA) savo pastabas pateikė 2003 m. balandžio 14 d. raštu. Komerciniai transliuotojai Antena 3 TV ir Gestevisión Telecinco pastabas pateikė 2003 m. balandžio 16 d. Komercinis transliuotojas TV3 pastabas pateikė 2003 m. balandžio 14 d. raštu. Komisija šias pastabas perdavė Danijai, kuri savo nuomonę dėl jų pareiškė 2003 m. rugsėjo 12 d. raštu.

(6)

2003 m. gruodžio 15 d. ir 2004 m. sausio 6 d. raštais skundo pareiškėjas Komisijai pateikė papildomos informacijos. 2003 m. gruodžio 17 d. surengtas skundo pareiškėjo ir Komisijos tarnybų susitikimas siekiant paaiškinti informaciją, pateiktą skundo pareiškėjo 2003 m. gruodžio 15 d. rašte. Komisija šią informaciją perdavė Danijos Vyriausybei, kuri savo nuomonę dėl jos pareiškė 2004 m. kovo 15 d. raštu. Danijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų susitikimas įvyko 2004 m. vasario 9 d.

(7)

2004 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė sprendimą dėl TV2 skirto valstybės finansavimo 1995–2002 m. renkant licencijos mokesčio lėšas ir taikant kitas priemones (6). Sprendime daroma išvada, kad pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka, išskyrus 628,2 mln. Danijos kronų (DKK) (maždaug 84,3 mln. EUR) sumą, kuri turėjo būti grąžinta į biudžetą kartu su palūkanomis (toliau – sprendimas dėl grąžinimo).

(8)

Vėliau TV2, Danijos valdžios institucijos bei privatūs transliuotojai Viasat ir SBS/Tv Danmark Komisijos sprendimą dėl grąžinimo apskundė.

(9)

Danijos valdžios institucijos įgyvendino Komisijos sprendimą dėl grąžinimo. TV2 teko grąžinti 1 050 mln. DKK (7).

(10)

Dėl šios sumos išieškojimo TV2 ištiko finansų krizė. Todėl Danija 2004 m. pranešė apie TV2 kapitalo restruktūrizavimą.

(11)

2004 m. spalio 6 d. sprendimu (8) Komisija pritarė Danijos Vyriausybės sprendimui restruktūrizuoti TV2 kapitalą, jį padidinant 440 mln. DKK suma bei 394 mln. DKK valstybės paskolą paverčiant nuosavu kapitalu (toliau – kapitalo restruktūrizavimo priemonės). Šį sprendimą atskirai apskundė SBS ir Viasat.

(12)

2008 m. spalio 22 d. (9) Pirmosios instancijos teismas (dabar – Bendrasis Teismas), patvirtindamas TV2 viešųjų paslaugų teikimo mastą, panaikino Komisijos sprendimą dėl grąžinimo (toliau – Sprendimas). Šis Sprendimas nebuvo apskųstas.

(13)

Po šio Sprendimo Komisija turi priimti naują sprendimą, nes oficiali tyrimo procedūra dėl 1995–2002 m. laikotarpio yra atnaujinta.

(14)

Be to, nagrinėjant kapitalo restruktūrizavimo bylą Bendrasis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį (10) (toliau – Nutartis), kurioje nusprendė, kad byloje T-12/05 pareikštas ieškinys neturi pagrindo. Teismo nutarties 35 punkte nurodyta, kad sumos grąžinimas ir sprendimai restruktūrizuoti kapitalą yra glaudžiai susiję. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad panaikinus sprendimą dėl grąžinimo sprendimas dėl kapitalo restruktūrizavimo neteko esmės ir prasmės. Bendrasis Teismas nurodė, kad „nors Komisija, atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes, priėmė du sprendimus, akivaizdu, kad šie sprendimai yra skirti dviems to paties juridinio klausimo dėl valstybės pagalbos pripažinimo, kaip apibrėžta EB 87 straipsnio 1 dalyje, aspektams, ir atitinkamai dėl priemonių, kurias Danijos Karalystė įgyvendino TV2, o vėliau TV2 A/S, naudai, suderinamumo su bendra rinka nustatymo  (11)“. Todėl panaikinus sprendimą dėl grąžinimo reikia „iš naujo išnagrinėti visas priemones, kurias Danijos Karalystė įgyvendino TV2 naudai“. Ši Nutartis nebuvo apskųsta.

(15)

Vadovaujantis Teismo nutartimi, Komisija, atlikdama vertinimą šioje byloje, turi atsižvelgti į priemones, kurias Danijos valdžios institucijos įgyvendino 2004 m. dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo, kuris buvo privalomas pagal panaikintą sprendimą dėl grąžinimo.

(16)

Todėl, kaip matyti iš minėtų 13, 14 ir 15 konstatuojamųjų dalių, šis sprendimas apima tik valstybės priemones TV2 naudai 1995–2002 m. laikotarpiu ir, vadovaudamasi Teismo nutartimi, Komisija, atlikdama vertinimą šioje byloje, atsižvelgs į kapitalo restruktūrizavimo priemones, kurios buvo įgyvendintos 2004 m. susigrąžinant valstybės pagalbą pagal panaikintą sprendimą dėl grąžinimo.

(17)

2009 m. kovo 20 d. raštu Komisija paprašė, kad Danijos valdžios institucijos pateiktų byloje priimto Sprendimo analizę.

(18)

Kelis kartus paprašiusios pratęsti pateikimo terminą, Danijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2009 m. birželio 26 d. Šio rašto priede Danijos valdžios institucijos pateikė TV2 pastabas.

(19)

Su Danijos valdžios institucijomis ir (arba) TV2 buvo surengti keli susitikimai, įskaitant 2009 m. rugpjūčio 25 d., 2011 m. vasario 7 d. ir 2011 m. kovo 4 d.

(20)

Be to, Komisija išsiuntė papildomus prašymus pateikti informaciją, įskaitant 2010 m. rugsėjo 22 d., 2010 m. spalio 28 d., 2010 m. lapkričio 19 d. ir 2011 m. sausio 14 d., į kuriuos Danijos valdžios institucijos atitinkamai atsakė 2010 m. lapkričio 17 d., 2010 m. lapkričio 30 d., 2011 m. vasario 3 d., 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. kovo 7 d. Be to, 2011 m. kovo ir balandžio mėn. Danijos valdžios institucijos pateikė įvairių duomenų.

(21)

Komisija taip pat gavo trečiųjų asmenų pastabas, visų pirma 2011 m. vasario 7 d.SBS/Tv Danmark pastabas.

(22)

Taip pat reikėtų pastebėti, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. Komisija priėmė sprendimą neprieštarauti TV2 skiriamai sanavimo pagalbai, suteikiant 1 000 mln. DKK dydžio paskolą (12). Šį sprendimą apskundė TV2 konkurentas MTG/Viasat. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą sustabdyti procesą iki Komisijos sprendimo priėmimo restruktūrizavimo byloje (13).

(23)

2009 m. vasario 4 d. Danija, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, Komisijai pateikė TV2 Danmark a. s. restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo byla). 2009 m. liepos 2 d. raštu Komisija informavo Daniją apie pradėtą restruktūrizavimo plano tyrimą (14).

(24)

Komisija restruktūrizavimo bylos tyrimą atliko lygiagrečiai su įvertinimu šioje byloje ir Komisijos sprendimas restruktūrizavimo byloje bus priimtas lygiagrečiai ir vienu metu su šiuo sprendimu.

(25)

1995–2002 m. Danijoje veikė du visuomeniniai transliuotojai – Danmarks Radio (DR) ir TV2. Beveik visą DR biudžetą sudarė licencijos mokesčio lėšos. TV2 finansavimą iš dalies sudarė licencijos mokestis, tačiau transliuotojas gaudavo pajamų iš reklamos.

(26)

TV2 įsteigta 1986 m. (15) kaip nepriklausoma ir savarankiška įstaiga, kurios veikla finansuojama valstybinėmis paskolomis. Bendrovė transliacijas šalyje pradėjo 1988 m. spalio 1 d. Ji pradėjo transliuoti antžeminį kanalą TV2 bei 2000 m. pradėjo transliuoti palydovinį kanalą TV2 Zulu. 2002 m. pabaigoje TV2 Zulu iš visuomeninio transliuotojo kanalo tapo komercinės mokamos televizijos kanalu. Be to, Vyriausybė aštuonias stotis patvirtino kaip regionines TV2 stotis. TV2 buvo įpareigota regioninių TV2 stočių laidas transliuoti nacionaliniu antžeminiu kanalu.

(27)

1995–2002 m. be visuomeninių transliuotojų nacionalinėje Danijos televizijos transliavimo rinkoje veikė dar du komerciniai transliuotojai – TvDanmark ir TV3/3+. Komerciniai transliuotojai su TV2 konkuravo šalies televizijos reklamos rinkoje. TvDanmark priklauso SBS Broadcasting SA ir Danijoje transliavo du kanalus. Nuo 1997 m. dešimties vietos komercinių televizijos stočių tinklu TvDanmark transliuoja kanalą TvDanmark2, o nuo 2000 m., gavusi Jungtinės Karalystės leidimą, transliuoja palydovinį kanalą TvDanmark1. Palydoviniai kanalai TV3 ir 3 + pradėjo transliuoti 1992 m. Jie priklauso įmonių grupei Modern Times Group (MTG).

(28)

Viešųjų paslaugų sritį reglamentuojančios nuostatos, galiojusios tiriamu 1995–2002 m. laikotarpiu, nustatytos įvairiose Transliavimo veiklos įstatymo (toliau – Transliavimo įstatymas) redakcijose (16).

(29)

TV2 misija – kurti ir transliuoti nacionalines ir regionines televizijos programas. Gali būti transliuojama radijo įrenginiais, įskaitant palydovines ar kabelines sistemas. Kultūros ministras nustato taisykles dėl TV2 įsipareigojimų.

(30)

TV2 įsipareigojo teikti viešąją paslaugą. Vadovaujantis Transliavimo įstatymu (1994 m. redakcija) (17), TV2 yra savarankiška įstaiga, kurios tikslas – vykdant savarankišką programų rengimo veiklą kurti ir transliuoti nacionalines ir regionines televizijos programas. Pagrindiniai kuriamų programų akcentai turi būti kokybė, universalumas ir įvairovė. Planuojant regioninių TV2 stočių programas pirmenybę reikia teikti regionui aktualiai informacijai.

(31)

Kaip nurodyta Sprendime (18), tikslus TV2 viešųjų paslaugų teikimo misijos apibrėžimas keitėsi su laiku, tačiau pagal visus šiuos viešųjų paslaugų įsipareigojimų, kurie TV2 buvo privalomi skirtingais tiriamais laikotarpiais, apibrėžimus buvo reikalaujama „kokybės, universalumo ir įvairovės“, nes tai yra esminiai visuomeninio transliuotojo paslaugos, kuri buvo patikėta TV2, kokybiniai reikalavimai.

(32)

Išsamesnis viešosios paslaugos apibrėžimas pateikiamas TV2 įstatuose. Pavyzdžiui, juose nustatytos TV2 transliavimo prievolės, susijusios su menu ir kultūra, danų filmų kūrimu, vaikams, paaugliams ir etninėms mažumoms skirtomis programomis. TV2 taip pat turi transliuoti pranešimus dėl parengties gyventojams.

(33)

TV2 viešųjų paslaugų teikimo veikla finansuojama iš TV2 licencijos mokesčio dalies, iš reklamos TV2 eteryje pajamų ir kitomis pajamomis. 1994 m. galiojusioje Transliavimo įstatymo redakcijoje (19) buvo nurodyta, kad kolektyvinė TV2 veikla finansuojama sumomis, kurios pervedamos iš TV2 fondo vadovaujantis kultūros ministro nustatytais programiniais biudžetais, bei pajamomis iš programų pardavimo, kitais įnašais, subsidijomis ir pan. Pastebėtina, kad 1995–1996 m. TV2 savo licencijos mokesčių dalį ir reklamos pajamas gavo iš specialaus fondo (toliau – TV2 fondas) (20).

(34)

Transliavimo įstatymo 5 skyriuje nustatyti reikalavimai transliuoti komercines televizijos stotis apimant daugiau nei vieną vietos teritoriją. 6 skyrius reglamentuoja vietos radijo ir televizijos veiklą. Taikomi reikalavimai visų pirma susiję su licencijos išdavimu. Tokių licencijų turėtojams keliami reikalavimai dėl programų nustatyti įsakyme Nr. 874 dėl europietiškų programų ir įsakyme Nr. 1349 dėl vietos radijo ir televizijos veiklos (21). Remiantis šiais įsakymais, tinklo stotys, kurioms suteikiama vietos televizijos licencija, turi valandą per parą transliuoti vietos programas ir didžiąją programų dalį kurti danų kalba arba Danijos auditorijai. Kadangi TV3, 3 + ir TvDanmark 1 kanalas transliuoja pagal Jungtinės Karalystės licenciją, šios taisyklės taikomos tik TvDanmark2.

(35)

1995–2002 m. laikotarpiu TV2 vykdė įvairią komercinę veiklą, nes nuo 1997 m. sausio 1 d. jam suteiktas atskiro juridinio asmens statusas (22), įskaitant techninės įrangos naudojimą, naujų bendrovių steigimą arba kapitalo investavimą į veikiančias bendroves. 1995–2002 m. laikotarpiu tokia veikla apėmė reklamą, programų pardavimą, stulpų nuomą, prekybos skatinimą, interneto veiklą ir teisių transliuoti sporto renginius perpardavimą ir pan.

(36)

Nuo 2001 m. sausio mėn. TV2 privalo atskirai tvarkyti viešųjų paslaugų teikimo veiklos ir „kitos veiklos“ buhalterinę apskaitą, jei pastarosios apyvarta viršija 5 % visos apyvartos ir 3 mln. DKK sumą per metus. Visos išlaidos turi būti įtraukiamos į apskaitą, produktų ir paslaugų, kurios nėra viešųjų paslaugų teikimas, kainos turi būti nustatomos pagal rinkos sąlygas, o kapitalo perdavimas tarp viešųjų paslaugų teikimo veiklos ir kitos veiklos turi vykti pagal rinkos ekonomikos investavimo principą ir negali apimti licencijos mokesčio lėšų (23).

(37)

1995–2002 m. TV2 gavo licencijos mokesčio pajamų.

(38)

Licencijos mokesčio, kurį turi mokėti radijo imtuvų ir televizorių savininkai, dydį vienerių ar daugiau metų laikotarpiui nustato kultūros ministras (24). Televizijos licencijos mokestį renka DR ir, vadovaujantis kultūros ministro sprendimu, licencijos mokesčio pajamos paskirstomos DR ir TV2 pagal žiniasklaidos sutartį su Danijos parlamentu.

(39)

Kultūros ministras nustato taisykles dėl prievolės mokėti licencijos mokesčius pradžios ir pabaigos, mokėjimo terminų ir išieškojimo, rinkliavų už priminimus ir pan. Laiku nesumokėjus mokesčio delspinigiai skaičiuojami Delspinigių įstatyme numatyta tvarka. Nesumokėtus mokesčius ir rinkliavas gali išieškoti Danijos hipotekos bankas. Pavyzdžiui, nesumokėta suma gali būti išieškota iš nesumokėjusio asmens darbo užmokesčio vadovaujantis Išskaičiuojamųjų mokesčių įstatyme nustatytomis gyventojų mokesčių išieškojimo taisyklėmis.

(40)

Iki 1997 m. TV2 pajamas (reklamos pajamas ir licencijos mokesčio lėšas) gaudavo per TV2 fondą. Nuo 1997 m. TV2 savo licencijos mokesčio pajamų dalį gauna tiesiogiai iš DR.

(41)

1995 m. ir 1996 m. TV2 iš TV2 fondo gavo reklamos pajamų (25).

(42)

Be to, TV2 iš Radijo fondo gavo 58 mln. DKK sumą už įsipareigojimą kurti daugiau daniškų filmų.

(43)

1997 m., kai buvo likviduotas TV2 fondas, TV2 taip pat gavo 167 mln. DKK sumą investicijoms į produkcijos sistemų skaitmeninimą bei 50 mln. DKK sumą TV2 fondo apyvartinėms lėšoms padengti.

(44)

Be to, pagal Bendrovių įstatymą TV2 yra atleista nuo pelno mokesčio mokėjimo. Dėl to TV2 per tiriamą laikotarpį gavo 159,4 mln. DKK naudos. 2001 m. sausio mėn. Danijos valstybė pradėjo taikyti mechanizmą, neutralizuojantį komercinės TV2 veiklos neapmokestinimo poveikį. TV2 turėjo pervesti 30 % metinio perviršio iš kitos veiklos viešųjų paslaugų teikimo veiklai. Ši dalis procentais atitinka įprastą pelno mokesčio tarifą, kurį Danija nustatė 2000 m.

(45)

TV2 veiklos pradžioje steigimo išlaidos ir apyvartinių lėšų trūkumas buvo dengiamas valstybės paskolomis. Vadovaujantis pradinėmis paskolos sutartimis, TV2 turėjo mokėti palūkanas nuo pagrindinės sumos bei grąžinti visą paskolų pagrindinę sumą. Tačiau per visą tiriamą laikotarpį TV2 nereikėjo mokėti palūkanų ir buvo atidėtos paskolų grąžinimo įmokos. Nauda dėl beprocenčių ir negrąžintinų įsisteigimo paskolų bei skolintų apyvartinių lėšų sudarė 341,8 mln. DKK per tiriamą laikotarpį.

(46)

Iki 1996 m. pabaigos Vyriausybė išduodavo garantijas paskoloms, kurias TV2 fondas ėmė TV2 veiklai finansuoti. Paskolų su garantija suma buvo perduota TV2 likviduojant fondą. Dėl šios garantijos TV2 gauta nauda sudarė 9,8 mln. DKK.

(47)

Tiriamu laikotarpiu Danija turėjo tris antžeminius dažnius, leidžiančius transliuoti visoje šalyje, kurie buvo skirti visuomeniniams transliuotojams. Vienas dažnis buvo skirtas TV2, antras – DR, o trečias buvo numatytas skaitmeninei televizijai.

(48)

TV2 mokestį už naudojimąsi specialiai skirtu transliavimo dažniu visoje šalyje mokėjo valstybės įstaigai Nacionalinė IT ir telekomunikacijų agentūra prie Mokslinių tyrimų, technologijų ir plėtros ministerijos (26). Šio mokesčio dydis buvo nustatytas Danijos finansų įstatyme. Tiriamu laikotarpiu už šį dažnį TV2 mokėdavo 2–4 mln. DKK per metus.

(49)

Danija taip pat turi regioninių dažnių. 1997 m. Vyriausybė numatė galimybę sujungti regioninius dažnius ir taip didinti transliacijų aprėptį (tinklą). 1998–2001 m. laikotarpiu vietos komercinės televizijos stotys, turinčios leidimą transliuoti tinkle, valstybei turėjo mokėti metinį mokestį (27). TV2 regioninės stotys neprivalėjo mokėti šio mokesčio, nes jos transliavo TV2 nacionalinio dažnio „languose“. Komercinis transliuotojas TvDanmark buvo vienintelis ūkinės veiklos vykdytojas, mokėjęs šį mokestį už savo antrąjį kanalą. Bendra jo sumokėta suma sudaro 85,0 mln. DKK.

(50)

Antenų įrenginių savininkai privalo savo įrenginiais transliuoti TV2 viešųjų paslaugų programas („must-carry“ prievolė).

(51)

Pirma, Komisijai priėmus sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, suinteresuotosios šalys pateikė įvairių pastabų. Toliau apibendrinti pagrindiniai šių pastabų duomenys.

(52)

TvDanmark teigė, kad valstybės suteiktas transliavimo visoje šalyje dažnis yra valstybės pagalba, nes valstybė atsisako pajamų už šį retą turtą. Konkurentų skverbtis neviršijo 77 %. TvDanmark pastebėjo, kad tai, jog tinklo mokestį turėjo mokėti tik TvDanmark2, o TV2 vietos stotys – ne, nors jos ekonominiu ir komerciniu požiūriu yra tokioje pat padėtyje, reiškia valstybės paramą TV2 vietos stotims. Pasak ACT, Antena 3 TV ir Telecinco, Europos bendrijos neutralumo principas transliavimo galimybių atžvilgiu reikalauja, kad už bet kokios formos tinklą turi būti imamas mokestis.

(53)

Dėl atleidimo nuo pelno mokesčio ACT, Antena 3 TV ir Telecinco pastebėjo, kad prievolė pervesti 30 % komercinės veiklos pelno TV2 viešųjų paslaugų veiklai negali būti prilyginama valstybei mokamam pelno mokesčiui, nes tai iškreipia konkurenciją transliavimo rinkoje.

(54)

Skirtingos trečiosios šalys teigė, kad TV2 viešųjų paslaugų srities apibrėžimo negalima laikyti teisėtu. Taip pat buvo kritikuojamas patikėjimo ir proporcingumo reikalavimų tenkinimas. Visų pirma TvDanmark pastebėjo, kad Komisija, apskaičiuodama perteklinę kompensaciją, turėtų atsižvelgti į TV2 atleidimą nuo pelno mokesčio, beprocentes ir negrąžintinas įsisteigimo paskolas, valstybės garantiją skolintoms apyvartinėms lėšoms ir nemokamą transliavimo dažnį. TvDanmark pareiškė, kad bendri televizijos reklamos pajamų rinkos svyravimai nėra dideli ir nepateisina TV2 sukaupto kapitalo.

(55)

Dėl reklamos rinkos TvDanmark pareiškė, kad TV2 kainodaros politika neleidžia komerciniams transliuotojams susigrąžinti savarankiškai patirtų išlaidų. Kad patektų į rinką TvDanmark turėjo nustatyti maždaug 30–40 % mažesnę TRP kainą nei TV2 (TV2 TRP ar GRP vertė yra didesnė, nes transliacijos aprėpia didesnę šalies dalį) (28). Kadangi TV2 turi išskirtinę poziciją dėl transliacijos aprėpties ir programų biudžeto, reklamuotojas visuomet dalį reklamos biudžeto skirs TV2 siekdamas kuo didesnio turimo biudžeto poveikio – kuo daugiau kontaktų, didesnio pasiekiamumo ir (arba) konkretaus dažnio. TvDanmark pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad 1997–2002 m. TvDanmark dirbo nuostolingai, teigdama, kad nesąžininga TV2 konkurencija trukdo TvDanmark gauti pakankamai pajamų. TvDanmark taip pat pateikė Danijos televizijos reklamos rinkos kainų analizę, parengtą bendrovės Copenhagen Economics. Ataskaitoje palygintos vidutinės ir ribinės rinkos kainos bei daroma išvada, kad konkuruojama tik dėl likusios paklausos dalies, todėl lyginant reiktų remtis ribinėmis kainomis. Be to, TvDanmark pateikė informacijos palygindama TV2 reklamos kainas ir reklamos kainas kitose žiniasklaidos priemonėse bei kitose šalyse.

(56)

TV3 nurodė esanti priversta teikti labai dideles nuolaidas reklamai norėdama išsilaikyti rinkoje, nes TV2 siūlo papildomą ribinę nuolaidą likusiai televizijos reklamos užsakovo biudžetų daliai, jei ši reklama taip pat užsakoma TV2 eteryje.

(57)

Antra, Komisijai priėmus sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, pastabų pateikė ir Danijos valdžios institucijos. Toliau apibendrinti pagrindiniai šių pastabų duomenys.

(58)

Danijos valdžios institucijos manė, kad TV2 skirti transliavimo dažniai negali būti laikomi pranašumu, nes vietos televizijos stotims taip pat skiriami atskiri dažniai. Todėl TV2 nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Kaip ir kitos stotys, TV2 moka mokestį už naudojimąsi dažniu.

(59)

Dėl atleidimo nuo pelno mokesčio Danijos valdžios institucijos teigė, kad komercinės veiklos pelnas gana nedidelis ir TV2 komercinės veiklos neapmokestinimui kompensuoti pasirinktas metodas neleido TV2 gauti finansinės naudos dėl atleidimo nuo pelno mokesčio.

(60)

Dėl proporcingumo Danijos valdžios institucijos pastebėjo, kad iš TV2 fondo pervesta 167 mln. DKK suma buvo skirta transliavimo tinklo skaitmeninėms technologijoms. Todėl ši suma nelaikytina laisvu nuosavu kapitalu.

(61)

Be to, Danijos valdžios institucijos nurodė, kad 1995–2002 m. perteklius atspindėjo pagrįstą grąžos koeficientą atsižvelgiant į TV2 apyvartą. Be to, šis kapitalas buvo reikalingas apsisaugoti nuo staigaus reklamos pajamų kritimo, nes TV2 pagal įstatymus negali imti paskolų, viršijančių 4 % metinės apyvartos. Be to, Danijos valdžios institucijų teigimu, valstybė veikė laikydamasi „rinkos ekonomikos investuotojo principo“, nes TV2 nuosavas kapitalas neviršijo dalies, kurią investuotų įprastas rinkos investuotojas. Toks kapitalas neprieštarauja Sutarčiai, jeigu kapitalas nėra naudojamas TV2 komercinės veiklos kompleksiniam finansavimui.

(62)

Dėl TV2 elgesio reklamos rinkoje Danijos valdžios institucijos pažymėjo, kad TV2 nuolat nustato tokias kainas, kurios užtikrina didesnes pajamas. Kainos buvo nustatomos vadovaujantis tik pasiūla ir paklausa. Kainas kasmet nustatydavo TV2 reklamos skyrius remdamasis prognozuojama komercinės televizijos žiūrovų (21–50 metų amžiaus) dalimi, programų planu, ekonomine raida ir konkurencine padėtimi rinkoje. Nei TV2 veiklos sąnaudos, nei licencijos mokesčio lėšos į šį apskaičiavimą nebuvo įtraukiami. TV2 kainos buvo didžiausios Danijos rinkoje, todėl negali būti nė kalbos, kad kainos buvo dirbtinai mažinamos siekiant padidinti valstybės finansavimo poreikį.

(63)

Danijos valdžios institucijos pateikė RBB Economics parengtą konkurencijos Danijos televizijos reklamos rinkoje ataskaitą. Ataskaitos išvadoje buvo teigiama, kad vidutinės TV2 grynosios kainos faktiškai buvo didesnės nei konkurentų bei kad TV2 ir TvDanmark reklamos įkainių skirtumus galima paaiškinti skirtinga šių transliuotojų santykine stiprybe kuriant programas ir pritraukiant žiūrovus.

(64)

Trečia, priėmus Sprendimą Komisija paprašė, kad Danijos valdžios institucijos pateiktų byloje priimto Sprendimo analizę.

(65)

Danijos valdžios institucijos pateikė savo pastebėjimus bei perdavė TV2 pastabas. Toliau apibendrinti pagrindiniai šių pastabų duomenys.

(66)

Dėl 1995 ir 1996 m. gautų reklamos pajamų Danijos valdžios institucijos ir TV2 teigė, kad Danijos valstybė šių sumų nekontroliavo, todėl jos neturėtų būti laikomos valstybės lėšomis. Kalbant apie duomenis, Danijos valdžios institucijos nepatvirtino Komisijos nurodytų sumų, bet paaiškino, kad apskaičiuojant 1995 ir 1996 m. reklamos pajamų sumas reikėtų atsižvelgti į tai, kad dalis pinigų, pervedamų iš TV2 fondo, buvo skirta TV2 regionams finansuoti, ir kad šiai daliai finansuoti buvo galima naudoti tik licencijos mokesčio lėšas. Tačiau Danijos valdžios institucijos sutiko, kad į reklamos pajamas reikėtų atsižvelgti bet kuriuo atveju apskaičiuojant viešųjų paslaugų funkcijos teikimo grynąsias sąnaudas ir kad reklamos pajamos laikytinos pajamomis, uždirbtomis vykdant viešųjų paslaugų veiklą.

(67)

Be to, Danijos valdžios institucijos ir TV2 rėmėsi Teismo Sprendimu teigdamos, kad yra tenkinamos 2003 m. liepos 24 d. Sprendime Altmark  (29) nustatytos sąlygos. Šiuo atžvilgiu Danijos valdžios institucijos priminė, kad, kaip ir BUPA byloje (30), TV2 byla yra susijusi su aplinkybėmis, jau egzistavusiomis iki Altmark sprendimo priėmimo dienos. Jos teigė, kad Altmark sąlygos turi būti taikomos atsižvelgiant į šių sąlygų esmę ir tikslą, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečius bylos faktus. Jos nurodė, kad, jų manymu, iš Sprendimo darytina išvada, kad vienintelis reikalavimas, kurį Teismas nustatė Danijos valstybei, yra reikalavimas „iš esmės“ laikytis Altmark sąlygų.

(68)

Tiksliau Danijos valdžios institucijos ir TV2 tvirtino, kad licencijos mokesčiui nustatyti taikyta procedūra buvo skaidri ir atitiko antrojo Altmark kriterijaus reikalavimus, bent jau iš esmės, o to, jų manymu, pakanka remiantis Teismo Sprendimu. Jų manymu trečiasis kriterijus taip pat buvo tenkinamas, nes TV2 buvo leista pasilikti pagrįsto dydžio pelną. Dėl ketvirtosios Altmark sąlygos jos akcentavo įvairias TV2 taikytas kontrolės priemones, taip pat rėmėsi BUPA bylos teismo praktika ir Teismo Sprendimu teigdamos, kad šioje konkrečioje byloje šį reikalavimą reikėtų taikyti ne taip griežtai arba jį reikėtų tenkinti tik iš esmės. Remdamosi Chronopost byla (31) jos taip pat pastebėjo, kad praktiškai neįmanoma lyginti TV2 ir tipinės sėkmingai veikiančios įmonės. Danijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad kompensacija turėtų būti priimtina taikant rinkos ekonomikos investuotojo kriterijų.

(69)

Be to, Danijos valdžios institucijos ir TV2 tvirtino, kad valstybės pagalba turėtų būti pripažinta suderinama. Jos paaiškino, kaip buvo sukauptas TV2 nuosavo kapitalo pagrindas ir akcentavo skirtingas priežastis, dėl kurių šis kapitalas buvo reikalingas TV2 įgyvendinant viešųjų paslaugų uždavinius.

(70)

Teismui priėmus Sprendimą kai kurios trečiosios šalys taip pat pateikė pastabų. Jos iš esmės paaiškino, kodėl reikėtų laikyti, kad Altmark sąlygos nėra tenkinamos, visų pirma dėl to, kad ekonominių ataskaitų, kuriomis rėmėsi Teismas, nepakako įrodyti, kad yra tenkinami antrasis ir ketvirtasis kriterijai. Jos taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija turėtų laikytis pozicijos, pateiktos panaikintame sprendime dėl grąžinimo, t. y. kad pagalba buvo nesuderinama.

(71)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(72)

Komisija turi įvertinti, ar nurodytos priemonės laikytinos valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(73)

Komisija turi įvertinti, ar nagrinėjamos priemonės susijusios su valstybės lėšomis.

(74)

Licencijos mokesčio atžvilgiu Komisija atsižvelgia į Teisingumo Teismo išvadas, pateiktas jo Sprendime (32). Visų pirma į tai, kad jo dydį nustato Danijos valdžios institucijos, kad prievolė sumokėti licencijos mokestį kyla ne dėl sutartinių TV2 ir jo skolininko santykių, o dėl to, kad asmuo turi televizorių ar radijo imtuvą, kad, prireikus, licencijos mokestis išieškomas pagal gyventojų mokesčių išieškojimo taisykles ir kad sprendimą, kurią licencijos mokesčio dalį pervesti TV2, priima Danijos valdžios institucijos. Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad licencijos mokesčio lėšomis disponuoja ir kontroliuoja Danijos valdžios institucijos, todėl jos laikytinos valstybės lėšomis.

(75)

Dėl 1995–1996 m. gautų reklamos pajamų Teisingumo Teismas savo Sprendime pažymėjo, kad licencijos mokestis ir reklamos pajamos skiriasi savo pobūdžiu (33).

(76)

Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas savo sprendime (34) nurodė, kad Komisija nepateikė pakankamai argumentų, kodėl 1995–1996 m. gautos reklamos pajamos turėtų būti laikomos valstybės lėšomis.

(77)

Atsižvelgiant į sprendimą Preussen Elektra byloje (35), Komisija turi įrodyti, kad 1995–1996 m. gautas reklamos pajamas galima laikyti valstybės lėšomis. Šiuo tikslu ji turi įvertinti, ar Danijos valstybė kontroliavo šias reklamos pajamas.

(78)

Šiuo atžvilgiu Komisija atsižvelgia į toliau nurodytus duomenis, kurie svarbūs priimant sprendimą, ar 1995–1996 m. gautos reklamos pajamos laikytinos valstybės lėšomis.

(79)

1995 ir 1996 m. TV2 gavo reklamos pajamų iš TV2 fondo, kuris taip pat gavo reklamos pajamų iš TV2 Reklame A/S.

(80)

TV2 Reklame buvo atskira valstybės įmonė, nepriklausanti TV2. Bendrovė buvo įsteigta kaip tarpininkas, komerciniu pagrindu (36) parduodantis reklamą TV2 kanale. TV2 Reklame turėjo sutartinių santykių su reklamos užsakovais.

(81)

TV2 Reklame pinigus nebuvo privaloma pervesti TV2 fondui. Sprendimą perversti lėšas priimdavo Danijos valstybė (37). Kultūros ministras turėdavo nuspręsti, kuri TV2 Reklame pelno dalis turėtų būti pervedama TV2 fondą. Toks sprendimas būdavo priimamas vieneriems ar daugiau metų ir jį tvirtindavo Danijos parlamentas (Parlamento nuolatinis finansų komitetas). Kultūros ministras galėjo nuspręsti, kad nepervestas pelnas, gavus Finansų komiteto pritarimą, bus panaudotas anksčiau TV2 Reklame suteiktų valstybės garantijų grąžinimui arba kultūros tikslams.

(82)

Iš tikrųjų 1995 ir 1996 m. visos TV2 Reklame lėšos buvo pervestos TV2 fondui.

(83)

Šis fondas buvo įsteigtas siekiant TV2 skirti lėšų, gaunamų iš licencijos mokesčių ir reklamos pajamų. TV2 fondas priklausė TV2 grupei. Jį administravo TV2 valdyba.

(84)

Prievolė kasmet pervesti pinigus iš TV2 fondo į TV2 numatyta nebuvo. Sprendimą perversti lėšas priimdavo Danijos valstybė. Iš tikrųjų TV2 fondo prievolė pagal įstatymus pervesti lėšas TV2 atsižvelgiant į programų biudžetus buvo nustatyta kultūros ministro (38).

(85)

Iš tikrųjų 1995 ir 1996 m. TV2 negavo jokių reklamos pajamų iš TV2 fondo.

(86)

Be to, TV2 fondas neturėjo atskirų sąskaitų reklamos pajamoms ir licencijos mokesčiams. Pajamos, kurios nebuvo pervedamos TV2, buvo kaupiamos TV2 fonde. Jos buvo pervestos TV2, kai TV2 fondas buvo likviduojamas.

(87)

TV2 ir Danijos valdžios institucijų teigimu, reklamos pajamos priklausė TV2 ir TV2 galėjo teisėtai pareikšti į jas pretenzijas. Jos rėmėsi 2003 m. lapkričio 22 d. teisingumo ministro raštu, kuriame buvo nurodyta, kad TV2 fondo lėšas galima naudoti tik TV2 veiklai finansuoti. Todėl, TV2 ir Danijos valdžios institucijų teigimu, egzistavo teisinė prievolė TV2 fondo reklamos pajamas galiausiai pervesti TV2. Tačiau, kaip parodyta pirmiau, pagal įstatymus nebuvo prievolės visas reklamos pajamas pervesti TV2, o pinigų, kurie pervedami TV2, suma ir pervedimo laikas priklausė nuo konkretaus ministro sprendimo.

(88)

Dėl TV2 reikėtų paminėti, kad TV2 neturėjo jokių sutartinių santykių su galutiniais reklamos vartotojais ir TV2 neturėjo jokios įtakos reklamos veiklai (39). Danijos Vyriausybė patvirtino, kad prognozuojamos artimiausių metų reklamos pajamos buvo nustatomos nepriklausomai nuo TV2.

(89)

Remdamasi minėta informacija Komisija mano, kad ministras kontroliavo sumas, kuriomis disponavo TV2 Reklame ir TV2 fondas. Visų pirma, i) Danijos valstybė nuspręsdavo, ar visos reklamos pajamos arba jų dalis turi būti pervestos TV2 fondui ir TV2, ii) 1995 ir 1996 m. TV2 gavo ne visas reklamos pajamas, ir iii) reklamos pajamos, kurios nebuvo pervestos, buvo kaupiamos TV2 fonde, kur jos buvo laikomos kartu su licencijos mokesčių lėšomis.

(90)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad šiuo konkrečiu atveju 1995 ir 1996 m. reklamos pajamos, pervestos TV2 iš TV2 Reklame ir TV2 fondo, laikytinos valstybės lėšomis.

(91)

Bet kuriuo atveju, valstybės pagalbos dydis, kurį būtų galima paskelbti suderinamu, nesikeistų, jeigu reklamos pajamos nebūtų laikomos valstybės lėšomis (quod non). Iš tikrųjų, atsižvelgiant į nuolatinę Komisijos praktiką ir 2001 m. Transliavimo komunikatą (40), apskaičiuojant viešųjų paslaugų teikimo savikainą būtina atsižvelgti į pajamas, gautas teikiant viešąsias paslaugas, kaip antai reklamos pajamas, t. y. net jei jos nelaikomos valstybės lėšomis, atitinkamos pajamos mažina valstybės finansavimo poreikį. Danijos valdžios institucijos pritaria šiai nuomonei (41).

(92)

Reikėtų paminėti, kad specialus lėšų pervedimas iš Radijo fondo į TV2 yra susijęs su licencijos mokesčių pajamomis, kurios buvo suteiktos TV2 valstybės sprendimu. Tas pats pasakytina apie specialų lėšų pervedimą iš TV2 fondo jį likviduojant, nes, be duomenų, kurie jau buvo minėti aptariant Danijos valstybės TV2 fondo kontroliavimą, TV2 fondo lėšų pervedimas TV2 likvidavimo metu įvyko po valstybės sprendimo priėmimo. Todėl lėšos, kurias ir toliau kontroliavo valstybė, taip pat laikytinos valstybės lėšomis. Kadangi reklamos pajamos yra laikomos valstybės lėšomis ir bet kuriuo atveju sprendimą pervesti lėšas TV2 likviduojant TV2 fondą priėmė valstybė, ši išvada neturi įtakos Danijos valdžios institucijų minimai aplinkybei, kad TV2 pervesta vienkartinė suma dėl likvidavimo buvo sudaryta tik iš reklamos pajamų.

(93)

Dėl kitų valstybės priemonių Komisija mano, kad atleidimas nuo pelno mokesčio yra susijęs su valstybės lėšomis, nes mokestinių pajamų atsisakymas yra prilygintinas valstybės lėšų naudojimui mokesčių išlaidų forma (42).

(94)

Beprocentes ir negrąžinamas paskolas TV2 tiesiogiai suteikia valstybė skirdama lėšų iš valstybės biudžeto. Atsisakydama palūkanų ir paskolų grąžinimo įmokų Danijos valstybė atsisako pajamų, todėl šios lėšos laikytinos valstybės lėšomis. Be to, garantijas skolintoms apyvartinėms lėšoms suteikia Danijos valstybė. Valstybės garantijos nauda yra ta, kad su garantija susijusią riziką prisiima valstybė. Toks valstybės rizikos prisiėmimas paprastai turėtų būti atlyginamas atitinkama priemoka. Kai valstybė tokios priemokos atsisako, tai yra ir TV2 pranašumas, ir valstybės išteklių eikvojimas (43).

(95)

Be to, valstybė TV2 skyrė transliavimo visoje šalyje dažnį, už kurį TV2 valstybės įstaigai moka nustatytą mokestį. Metinis TV2 mokėtas mokestis tiriamu laikotarpiu svyravo nuo 2 iki 4 mln. DKK.

(96)

Kadangi už nacionalinį dažnį mokamo mokesčio nėra su kuo palyginti, toks mokestis gali būti lyginamas tik su mokesčiu, mokamu už leidimą pasiekti didesnę gyventojų dalį per tinklą. TV2 dažnio mokestis už nacionalinę aprėptį yra žymiai mažesnis nei tinklo mokestis, kurį turėjo mokėti TvDanmark ir kuris svyravo nuo 5 mln. DKK 1997 m. iki 30 mln. DKK 2001 m., nors TvDanmark tik regioninių dažnių tinklo skvarbos koeficientas siekia 77 %. Todėl TV2 galėjo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti didesnę Danijos gyventojų dalį

(97)

Tad Komisija laikosi nuomonės, kad dažnio mokestis neatspindi rinkos sąlygų ir kad valstybė, nenustatydama rinkos įkainio turtui, atsisakė valstybės biudžeto pajamų.

(98)

Priešingai, kadangi TV2, siekdamas sukurti nacionalinį tinklą, netransliuoja vietos dažnių struktūra, TV2 nereikia mokėti tinklo mokesčio. Kadangi valstybė neturėjo teisinio pagrindo imti šį mokestį iš TV2, ji neatsisakė valstybės biudžeto pajamų, todėl valstybės lėšos nebuvo naudojamos.

(99)

Komisija taip pat mano, kad prievolė, įpareigojanti antenų įrenginių savininkus viešųjų paslaugų programas transliuoti šiais įrenginiais (must-carry prievolė), nėra prilygintina valstybės lėšoms, nes valstybė neatsisako jokių pajamų ir aktyviai neperveda pinigų šiems savininkams. Todėl TV2, pasinaudojęs prieigos taisykle, negauna finansinio pranašumo dėl valstybės lėšų (44).

(100)

Visos minėtos priemonės priskirtinos Danijos valstybei, nes, kaip jau minėta, joms vienaip ir kitaip buvo reikalingas Danijos valstybės sprendimas.

(101)

Komisija mano, kad licencijos mokesčio pajamos, pervedimai iš TV2 fondo (įskaitant 1995 ir 1996 m. reklamos pajamas) ir Radijo fondo, atleidimas nuo pelno mokesčio, beprocentės ir negrąžintinos paskolos bei valstybės garantija skolintoms apyvartinėms lėšoms, taip pat teisė naudotis nacionaliniu dažniu lengvatinėmis sąlygomis, teikia ekonominį ir finansinį pranašumą TV2 – šiam nereikėjo patirti veiklos išlaidų, kurios paprastai tektų transliuotojo biudžetui. Be to, TV2 konkurentai tokių pačių lėšų negavo.

(102)

Vis dėlto valstybės priemonės, kompensuojančios bendros ekonominės svarbos paslaugos (BESP) teikimo grynąsias papildomas išlaidas, nelaikomos valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jeigu tenkinamos keturios sąlygos, kurias Teisingumo Teismas nustatė Sprendime Altmark  (45):

(103)

Kaip bus vėliau išsamiau aptarta šio sprendimo dalyje, skirtoje suderinamumui (žr. šio sprendimo 160 konstatuojamąją dalį ir toliau), iš Teismo Sprendimo matyti, kad pirmoji Altmark sąlyga yra tenkinama,

(104)

Dėl antrojo Altmark kriterijaus, pagal kurį reikalaujama iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti kriterijus, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija už viešąsias paslaugas, Komisija turi įvertinti teisines ir ekonomines sąlygas, kuriomis tiriamu laikotarpiu buvo nustatomas licencijos mokesčio pajamų, mokėtinų TV2, dydis. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad buvo taikoma tokia tvarka.

(105)

Remiantis 2003 m. kovo 24 d. Danijos valdžios institucijų rašto 29 ir 30 punktais, tiriamu laikotarpiu galiojusiame Radijo ir televizijos transliavimo įstatyme (46) buvo nustatyta, kaip turėtų būti finansuojama TV2 įmonė kaip visuma (licencijos mokestis, reklamos pajamos ir kiti pajamų šaltiniai) bei numatyta, kad kultūros ministras nustato TV2 ir DR tenkinančią licencijos mokesčio dalį ir atitinkamai TV2 skiriamos kompensacijos dydį. Reikėtų pastebėti, kad 1995 ir 1996 m. TV2 gavo savo licencijos mokesčio dalį iš TV2 fondo.

(106)

Vadovaujantis nusistovėjusia tvarka, šį kompensacijos dydį nustatydavo ministras, konsultuodamasis su Danijos parlamento Finansų komitetu pagal žiniasklaidos sutartį, sudarytą su dauguma Danijos parlamento politinių partijų. Nagrinėjamu laikotarpiu galiojo trys žiniasklaidos sutartys: 1994–1997 m. laikotarpio žiniasklaidos sutartis, sudaryta 1993 m. rugsėjo 16 d., 1997–2000 m. laikotarpio žiniasklaidos sutartis, sudaryta 1996 m. gegužės 10 d., ir 2001–2004 m. laikotarpio žiniasklaidos sutartis, sudaryta 2000 m. kovo 28 d.

(107)

Todėl licencijos mokesčio pajamos buvo nustatomos gana ilgam laikotarpiui. Tiriamu laikotarpiu TV2 skiriama kompensacija negalėjo būti tikslinama, net ir tuomet, kai TV2 pajamos mažėjo. Pavyzdžiui, nors 1999 m. TV2 reklamos pajamos labai sumažėjo, kompensacijos dydis dėl to nebuvo keičiamas.

(108)

Danijos valdžios institucijų teigimu, kompensacija buvo nustatoma vadovaujantis TV2 biudžeto kainų ir darbo užmokesčio indeksavimu bei ekonominėmis analizėmis.

(109)

Audito įmonė KPMG 1995 ir 1999 m. atliko išsamias ekonomines analizes. Rengiant 1999 m. ataskaitą KPMG padėjo stebėsenos grupė, sudaryta iš pagrindinių rinkos dalyvių atstovų, įskaitant TV2 konkurentus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas informacijai apie galimas pajamas ne iš licencijos mokesčio, o iš kitų pajamų šaltinių, kaip antai reklamos pajamoms.

(110)

2003 m. kovo 24 d. rašto 164 ir 165 punktuose Danijos valdžios institucijos nurodė, kad konsultacinės bendrovės KPMG tyrimai, skirti nustatyti labiausiai tikėtiną reklamos apyvartos raidą Danijos reklamos rinkoje ir TV2 pajamų šaltinius bei nustatyti šių įverčių neapibrėžtis, buvo atlikti siekiant padėti Danijos Vyriausybei ir Danijos parlamentui priimti tinkamus sprendimus nustatant ir paskirstant licencijos mokesčio pajamas vykstant diskusijoms dėl žiniasklaidos politikos.

(111)

Danijos valdžios institucijų teigimu, dokumentai, pagal kuriuos buvo nustatomas kompensacijos dydis, buvo prieinami visuomenei. Žiniasklaidos sutartys buvo skelbiamos pranešimuose žiniasklaidai ir Oficialiajame parlamento leidinyje (Folketingstidende). Žiniasklaidos sutartis įgyvendinantys teisės aktai buvo skelbiami Danijos oficialiajame leidinyje (Lovtidende). TV2 atskaitomybė taip pat buvo skelbiama kartu su minėtomis ekonominėmis analizėmis.

(112)

Atsižvelgdama į Sprendimą, Komisija turi įvertinti, ar dėl aprašytos procedūros galima daryti išvadą, kad yra tenkinamas antrasis Altmark kriterijus.

(113)

Viena vertus, Komisija atsižvelgia į tai, kad savo Sprendime (47) Teismas pastebėjo, kad „(…) nurodytos TV2 skirtos licencinio mokesčio sumos nustatymo sąlygos galėtų būti laikomos objektyviomis ir skaidriomis sąlygomis, nes jas nustatant dalyvavo Danijos parlamentas, jos buvo paremtos audito įmonės, kuriai padėjo ekspertų grupė, kurioje dalyvavo ir TV2 konkurentai, parengtomis ekonominėmis analizėmis, ir kad šios analizės, kaip ir metinės TV2 ataskaitos, buvo skelbiamos. Todėl negali būti paneigta, kad po rimtos šių sąlygų analizės prireikus būtų padaryta išvada, kad Danijos Karalystė, net iki Teisingumo Teismui įtvirtinant Altmark sąlygas, iš esmės užtikrino, jog būtų laikomasi antros sąlygos“. Be to, Teismas nusprendė, kad „TV2 skirta licencijos mokesčio suma buvo apskaičiuota darant prielaidą dėl šių kitų valstybinių priemonių taikymo šio transliuotojo naudai“ (48) (t. y. atleidimo nuo mokesčio ir pan.).

(114)

Komisija mano, kad Danijos parlamento dalyvavimas nustatant licencijos mokesčio dydį užtikrino tam tikrą skaidrumą ir objektyvumą. Be to, žiniasklaidos sutartys, kuriose nustatomas TV2 gaunamo licencijos mokesčio dydis, buvo sudaromos keleriems metams iš anksto ir tiriamu laikotarpiu TV2 kompensacija nebuvo nė karto tikslinama vėlesniame etape.

(115)

Tačiau KPMG parengtose ekonominėse ataskaitose buvo prognozuojamos tik TV2 uždirbamos reklamos pajamos (t. y. nagrinėjama pajamų pusė). Šiose ekonominėse ataskaitose nebuvo pateikta nuomonė dėl kompensacijos nustatymo išlaidų pusės ir Komisija mano, kad žiniasklaidos sutartys buvo sudaromos tik pagal TV2 išlaidų, patirtų ankstesniais metais, indeksavimą. Iš tiesų Danijos valdžios institucijos nurodė, kad kompensacijos dydis buvo nustatomas pagal TV2 biudžeto kainų ir darbo užmokesčio indeksavimą bei ekonomines analizes, kuriose buvo vertinama tik pajamų pusė ir kuriose nebuvo atsižvelgta į 1993 m. rugsėjo 16 d. sudarytą žiniasklaidos sutartį.

(116)

Be to, nebuvo nurodyti kriterijai, kurių pagrindu reikėtų apskaičiuoti kompensacijos dydį. Kompensacijos dydis buvo nustatomas iš anksto, tačiau pagal antrą Altmark kriterijų reikalaujama iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti pačius kriterijus, kurie taikomi apskaičiuojant kompensaciją už viešųjų paslaugų teikimą.

(117)

Todėl Komisija, vadovaudamasi šiais duomenimis, mano, kad antrasis Altmark kriterijus nėra tenkinamas. Bet kuriuo atveju, turi būti tenkinami visi Altmark kriterijai, o ketvirtas kriterijus, Komisijos vertinimu, nėra tenkinamas (žr. toliau).

(118)

Remiantis ketvirtu Altmark kriterijumi, „įmonė, vykdanti viešosios paslaugos įpareigojimus, turi būti pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, arba reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurias vidutinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai gamybos priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šias pareigas, atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas įplaukas ir nuosaikų pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu, analize“.

(119)

Šiuo atveju viešųjų paslaugų teikėjas TV2 nebuvo pasirinktas rengiant viešojo pirkimo konkursą. Kadangi konkurso nebuvo, Komisija turi įvertinti, ar kompensacijos dydis nustatytas remiantis išlaidomis, kurias vidutinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai gamybos priemonių, būtų patyrusi vykdydama viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

(120)

Ekonominės ir teisinės sąlygos, nuo kurių priklauso nustatomos TV2 kompensacijos dydis, jau aprašytos pirmiau. Visų pirma, atsižvelgiant į Sprendimą ir į tai, kad Teismas nurodė, jog Danijos Karalystės taikyta licencijos mokesčio pajamų dydžio, mokėtino TV2 1995–2002 m., nustatymo procedūra, inter alia, apėmė ekonomines analizes, parengtas padedant TV2 konkurentams, Komisija, vertindama, ar TV2 išlaidos buvo lyginamos su vidutinio gerai valdomo ūkinės veiklos vykdytojo išlaidomis, visų pirma turi atsižvelgti į 1995 ir 1999 m. KPMG ataskaitas.

(121)

Konsultacinės bendrovės KPMG parengtose ataskaitose vertinami įvairūs reklamos rinkos vystymosi scenarijai atitinkamais licencijos mokesčio laikotarpiais. Ataskaitoje nepateikta informacija apie pačią TV2 įmonę (pvz., apie finansinę padėtį ar veiklos išlaidas), tačiau jos rodo galimą reklamos pajamų dinamiką ir bendros reklamos rinkos dalį, iš kurios TV2 gali gauti pajamų. Šios ataskaitos, kuriose vertinama labiausiai tikėtina reklamos apyvartos raida Danijos reklamos rinkoje bei įvardijamos su šiais įverčiais susijusios neapibrėžtys, buvo dalis tvarkos, pagal kurią Danijos valdžios institucijos nustatydavo TV2 skiriamą licencijos mokestį.

(122)

KPMG ataskaitose nėra vertinamos jokios TV2 ar kitų ūkinės veiklos vykdytojų išlaidos, nes jose nurodyta, kad yra nagrinėjama tik reklamos rinkos raida ir TV2 tenkanti reklamos pajamų dalis. Taip pat reikėtų pastebėti, kad šios ataskaitos neapima dvejų pirmųjų tiriamo laikotarpio, kuriam buvo taikoma 1993 m. žiniasklaidos sutartis, metų.

(123)

Rengiant šias ataskaitas iš dalies prisidėjo konkurentai. 1995 m. ataskaitoje nurodyta, kad ją rengiant dalyvavo „daug suinteresuotųjų šalių“, tačiau nėra aišku, kurios suinteresuotosios šalys turėtos omenyje. 1999 m. KPMG ataskaitoje minima ekspertų grupė, kurios darbe išties dalyvavo TV2 konkurentai. Tačiau vien tai, kad TV2 konkurentai iš dalies prisidėjo rengiant šias ekonomines ataskaitas, dar nereiškia, kad buvo analizuojamos konkurentų išlaidos.

(124)

Kitaip tariant, šiose ataskaitose analizuojamos ne išlaidos, kurias vidutinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai gamybos priemonių, būtų patyrusi vykdydama viešųjų paslaugų įsipareigojimus, o bendresnis reklamos rinkos perspektyvų klausimas bei būsimų TV2 reklamos pajamų dydžio klausimas. Taip pat reikėtų pastebėti, kad kainos reklamos rinkoje nustatomos remiantis ne tik išlaidomis, bet ir įvairiais veiksniais, kaip antai žiūrovų dalimi.

(125)

Danijos valdžios institucijos ir TV2 taip pat pateikė juridinių ir faktinių argumentų dėl ketvirtos Altmark sąlygos.

(126)

Pirma, Danija nurodo BUPA bylą ir teigia, kad ketvirta Altmark sąlyga nebūtinai taikoma arba kad Komisija, atsižvelgiant į Sprendimą, turėtų bent jau įvertinti, ar ji iš esmės tenkinama. Komisija laikosi nuomonės, kad BUPA byloje buvo susidariusios ypatingos aplinkybės, nes nagrinėjama pagalbos schema, taikoma sveikatos paslaugų teikimui, nebuvo susijusi su išlaidomis, t. y. kitaip nei kituose viešųjų paslaugų sektoriuose, sistema buvo grindžiama klientų rizikos profiliais. Dėl šių aplinkybių ūkinės veiklos vykdytojas neturėjo galimybės padidinti veiksmingumą negaudamas pagalbos. Tačiau visuomeninių transliuotojų atveju kompensaciją galima apskaičiuoti pagal išlaidas ir pajamas.

(127)

Antra, remdamasi Chronopost  (49) byla, Danija tvirtino, kad visuomeninio transliuotojo kaip TV2 negalima prilyginti privačiam ūkinės veiklos vykdytojui. Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad, kitaip nei išlaidų paskirstymo pagal suderinamumo įvertinimą atveju, kuris buvo nagrinėjamas Chronopost byloje, ketvirto Altmark kriterijaus esmė yra būtent ta, kad tuo atveju, kai nebuvo konkurso, viešųjų paslaugų teikėjo išlaidas reikėtų lyginti su išlaidomis, kurias patiria vidutinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai gamybos priemonių.

(128)

Be to, Danija teigia, kad Valstybės audito tarnyba, vykdydama tęstinį TV2 tikrinimą, atliko TV2 sąskaitų finansų ir valdymo auditą, taip pat nuolat buvo tikrinamas TV2 veiklos efektyvumas. Tačiau Komisija mano, kad TV2 ataskaitų pateikimo kultūros ministerijai nepakanka įrodyti, kad TV2 išlaidos yra tokios pačios kaip vidutinės gerai valdomos įmonės. Be to, abejotina, kad ex post kontrolė gali būti svarbi ketvirto kriterijaus tenkinimui, jeigu išlaidos nebuvo analizuojamos prieš nustatant kompensacijos dydį.

(129)

Danijos valdžios institucijos visų pirma remiasi Danijos valstybės audito tarnybos 2000 m. ataskaita, kurioje TV2 produktyvumo plėtra iš dalies buvo lyginama su DR ir užsienio šalių visuomeninių transliuotojų („British Broadcasting Corporation“ (BBC), „Sveriges Television“ (SVT) ir „Norsk Riksringkastning“ (NRK)) produktyvumu. Šioje ataskaitoje Valstybės audito tarnyba nustatė, kad 1990–1999 m. tiek DR, tiek TV2 produktyvumas pagerėjo. DR valandines išlaidas, susijusias su pirmosiomis transliacijomis, sumažino labiau nei TV2, bet 1999 m. DR pirmųjų transliacijų valandinės išlaidos vis tiek buvo 53 % didesnės nei TV2. 1999 m. DR valandinės transliavimo išlaidos buvo maždaug 29 % didesnės nei TV2. Valstybės audito tarnyba taip manė, kad DR ir TV2 produktyvumo dinamika buvo geresnė arba tokia pati kaip ir kitų trijų visuomeninių transliuotojų produktyvumo dinamika.

(130)

Tačiau šios ataskaitos nepakanka įrodyti, kad buvo tenkinama ketvirta sąlyga.

(131)

Ataskaita parengta nustojus galioti žiniasklaidos sutartims, kuriose nustatoma kompensacijos suma, todėl neparodo, kad kompensacija buvo nustatoma remiantis išlaidomis, kurias būtų patyrusi vidutinė įmonė, vykdydama viešųjų paslaugų funkcijas.

(132)

Be to, ataskaitoje minimi kiti visuomeniniai transliuotojai, todėl joje nenagrinėjamos „vidutinio“ transliuotojo išlaidos. Pavyzdžiui, nėra nustatyta, kad DR, kuriam neleidžiama gauti pajamų iš reklamos ir kurio kompensacijos dydis nustatomas pagal tą pačią žiniasklaidos sutartį kaip ir TV2, išlaidos yra vidutinės įmonės išlaidos. Todėl vertinant ketvirto Altmark kriterijaus tenkinimą neįmanoma daryti jokių išvadų remiantis palyginimu su DR išlaidomis.

(133)

Dėl palyginimo su užsienio visuomeniniais transliuotojais, ataskaitoje lyginama tik TV2 ir dar vieno visuomeninio transliuotojo produktyvumo raida, tačiau nėra vertinamas efektyvumas, todėl nevertinamos ir pačios išlaidos. Visų pirma, produktyvumas gali lėčiau augti dėl daugelio priežasčių, įskaitant tai, kad laikotarpio pradžioje efektyvumas buvo didesnis arba tai, kad transliuotojui nepavyko padidinti transliavimo laiko. Pavyzdžiui, ataskaitos 51 punkte nurodyta, kad „nagrinėjamu laikotarpiu BBC ir SVT išlaidos kito kone identiškai, t. y. jos realia išraiška išaugo maždaug 50 %, o NRK išlaidos realia išraiška padidėjo maždaug 60 %. Kaip jau minėta, DR išlaidos realia išraiška išaugo 23 %, o TV2–63 %. Kadangi, kaip buvo nurodyta, SVT ir BBC transliavimo laikas išaugo mažiau nei kitų transliuotojų, toks išlaidų augimas reiškė, kad SVT ir BBC nepavyko pagerinti produktyvumo taip, kaip kitiems trims visuomeniniams transliuotojams“.

(134)

Komisija taip pat pastebi, kad ataskaitos 50 punkte nurodyta, kad „Kadangi Valstybės audito tarnyba išsamiai nevertino užsienio visuomeninių transliuotojų sąskaitų, gali skirtis šių transliuotojų veikla ir atskirų apskaitos vienetų apskaičiavimo metodai. Tai reiškia, kad taikytos išlaidos ir pagal jas apskaičiuotos vieneto išlaidos nebūtinai sietinos su tokia pačia veikla ir kad jos nebūtinai apskaičiuotos pagal tuos pačius apskaitos principus. Todėl negalima atlikti vieneto išlaidų palyginimo. Kadangi užsienio transliuotojai buvo įtraukti siekiant palyginti produktyvumo „raidą“, o ne patį produktyvumo lygį, Valstybės audito tarnyba laikosi nuomonės, kad turimus duomenis apie užsienio televizijos transliuotojus visgi galima panaudoti kaip pagrįstą raidos rodiklį“. Ataskaitos 53 punkte taip pat nurodyta, kad „Valstybės audito tarnyba išsamiau nenagrinėjo minėtos raidos priežasčių, nes, kaip jau minėta, nurodytų vieneto išlaidų raida priklauso nuo transliuotojo siūlomų programų turinio ir analizė buvo grindžiama prielaida, kad kokybė išliko nepakitusi. Kadangi dėl to sunku lyginti ataskaitoje minimus visuomeninius transliuotojus, analizės rezultatus reikėtų aiškinti apdairiai. Šiuo atžvilgiu Kultūros ministerija nurodė pritarianti aprašytai vieneto išlaidų raidai ir sutinkanti, kad DR, TV2 ir užsienio visuomeninių transliuotojų vieneto išlaidų palyginimą reikėtų aiškinti apdairiai“.

(135)

Todėl dėl minėtų priežasčių Komisija laikosi nuomonės, kad ataskaitoje neįrodyta, kad TV2 išlaidos atitinka vidutinės gerai valdomos įmonės išlaidas, kurias ji būtų patyrusi atlikdama viešųjų paslaugų funkcijas.

(136)

Remdamasi nurodytais duomenimis, Komisija mano, kad ketvirtas Altmark kriterijus nėra tenkinamas, todėl TV2 skirta kompensacija neatitinka sąlygų, kurias Teismas nustatė Altmark sprendime, nes būtina tenkinti visus minėtus kriterijus. Bet kuriuo atveju, kaip bus nurodyta toliau, Komisija mano, kad kompensaciją galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(137)

Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar nagrinėjamos priemonės galėtų tenkinti „rinkos ekonomikos investuotojo principo kriterijų“ (toliau – REIP kriterijus). Danijos valdžios institucijos ir TV2 tvirtino, kad priemonės nelaikytinos valstybės pagalba, nes nėra tenkinamos REIP kriterijaus sąlygos. Visų pirma, jos mano, kad taikant REIP kriterijų perteklius TV2 paliekamas visiškai pagrįstai siekiant sukaupti nuosavo kapitalo.

(138)

Šiuo atžvilgiu reikėtų preliminariai pastebėti, kad klausimas, ar priemonės galėtų būti pateisinamos pagal REIP kriterijų, skiriasi nuo klausimo, ar priemones būtų galima laikyti būtinomis viešųjų paslaugų funkcijoms atlikti (žr. suderinamumo įvertinimą toliau), t. y. faktas, kad TV2 reikalingi tam tikri rezervai ir nuosavas kapitalas viešųjų paslaugų funkcijoms atlikti nereiškia, kad privatus investuotojas šiuos pinigus būtų palikęs bendrovėje ir nebūtų pratęs išmokėti dividendus.

(139)

Vadovaujantis nusistovėjusia teismo praktika, Komisija turi nustatyti, ar privatus investuotojas, savo dydžiu prilygstantis valstybės sektorių valdančioms institucijoms, panašiomis aplinkybėmis galėtų investuoti tokio pat dydžio kapitalą (50). Nors privataus investuotojo elgesys, su kuriuo lyginamas valstybės investuotojo intervencija, neturi būti eilinio investuotojo, skirstančio kapitalą siekiant per santykinai trumpą laiką realizuoti pelną, elgesys; tai turėtų būti bent jau privačios kontroliuojančiosios bendrovės ar privačios įmonių grupės, įgyvendinančios struktūrinę politiką ir siekiančios gauti pelno ilgalaikėje perspektyvoje, elgesys.

(140)

Be to, vadovaujantis nusistovėjusia teismo praktika, REIP kriterijus turi būti taikomas sprendimo priėmimo momentu, o ne ex post  (51).

(141)

Kadangi Danija yra vienintelis TV2 akcininkas, šioje byloje valstybė yra tiek pirmasis, tiek paskutinis kreditorius, gaunantis kompensaciją įmonei bankrutavus. Tad iš investuotojo pozicijos Danijos valstybė galėtų siekti šios investicijos grąžos prašydama atlygio – paskolos palūkanų – arba nuosavo kapitalo dalies grąžos.

(142)

Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad tiriamu laikotarpiu Danija atsisakė teisės gauti palūkanų mokėjimus ir nereikalavo paskolų grąžinimo įmokų. Be to, Danijos valstybė nereikalavo atlygio už TV2 kaupiamą kapitalą. Todėl Danijos valstybė nereikalavo įprastos investicijų grąžos, ką paprastai darytų kreditorius ar bendrovės savininkas.

(143)

Danijos valdžios institucijos taip pat nepateikė svarių argumentų, kodėl strategiškai būtų naudinga lėšų perteklių investuoti į TV2 ir neprašyti atlygio palūkanų arba dividendų forma. Tokį sprendimą investuotojas paprastai priimtų tik tada, jei jis mano, kad pakartotinis investavimas kurtų pridėtinę pradinės investicijos vertę.

(144)

Šioje byloje nėra nustatyta, kad būtų parengtas verslo planas arba aiški išvystyta verslo strategija, iš kurios būtų matyti būtent toks ketinimas. Be to, nebuvo jokių kitų požymių, kad TV2 planavo veiklą plėtoti taip, kad kurtų tokią pridėtinę vertę. Taip teigdama Komisija nebando remtis formaliais argumentais siekdama atmesti Danijos valdžios institucijų argumentus dėl REIP kriterijaus, o tik vertina, ar rinkos ekonomikos investuotojas būtų nusprendęs palikti lėšas TV2 remdamasis duomenimis, kuriais disponavo tuo metu, kai buvo priimamas toks sprendimas. Tačiau atsižvelgdama į informaciją, kuri buvo žinoma tuomet, kai lėšos buvo paliktos TV2 (52), ir atskirai į aplinkybes, susijusias su TV2 viešųjų paslaugų funkcijomis, į kurias privatus investuotojas nebūtų atsižvelgęs, Komisija mano, kad nebuvo verslo plano, investicijų projekto ar kokių nors kitų duomenų, kurių pagrindu racionalus privatus investuotojas būtų manęs, kad pakartotinis investavimas užtikrintų jo pradinės investicijos pridėtinę vertę ir todėl būtų nusprendęs lėšas palikti TV2 ir neprašyti atlygio.

(145)

Be to, Danijos valdžios institucijos apyvartos grąžą naudojo kaip lyginamąjį kriterijų siekdamos parodyti, kad pakartotinai investuodamos į TV2 jos veikė kaip privatus investuotojas. Tačiau šioje byloje reikia pastebėti, kad Danijos Vyriausybė ir taip yra TV2 finansuotoja, nes ji skiria TV2 nemažai lėšų veiklos išlaidoms padengti. Šių lėšų dydis turi tiesioginės įtakos rezultatams, kurių TV2 gali pasiekti. Veiklos efektyvumo koeficientą praktiškai galima pagerinti tiesiog padidinant valstybės finansavimą. Tačiau, kadangi dėl perteklinio finansavimo paprastai veiklos efektyvumas krenta ir išauga valstybės lėšų poreikis, finansavimo padidinimas nebūtinai reiškia atitinkamai geresnius rezultatus.

(146)

Todėl Danijos valdžios institucijų elgesio negalima laikyti rinkos ekonomikos investuotojo elgesiu. Bet kuriuo atveju, kaip bus nurodyta toliau, Komisija mano, kad kompensaciją galima laikyti suderinama. Kaip jau minėta, REIP kriterijus nėra susijęs su klausimu, ar Danijos valstybė pagrįstai paliko perteklių TV2 siekdama sukaupti nuosavą kapitalą, būtina viešųjų paslaugų funkcijoms atlikti.

(147)

Darytina išvada, kad Komisija mano, jog TV2 gavo naudos dėl tiriamu laikotarpiu taikytų priemonių. Televizijos transliacijų rinkoje TV2 konkuruoja su kitais transliuotojais, kurie neturėjo tokių pačių pranašumų. Todėl priemonės turi būti laikomos selektyviomis ir iškraipančiomis konkurenciją, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(148)

Valstybės priemonėms taikomos SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatos tiek, kiek jos daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taip yra tuomet, kai atitinkama veikla yra susijusi su Bendrijos vidaus prekyba.

(149)

Teisingumo Teismas šią sampratą aiškina plačiai. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, tais atvejais, kai pagalba sustiprina įmonės padėtį kitų įmonių, su ja konkuruojančių dėl Bendrijos vidaus prekybos, atžvilgiu, laikoma, kad tokia pagalba daro įtaką prekybai (53). Tai, kad atitinkama įmonė nesiverčia eksportu, nereiškia, kad nėra daroma įtaka prekybai. Kai valstybė narė įmonei suteikia pagalbą, įmonė gali tęsti ar net plėsti veiklą vidaus rinkoje dėl tokios pagalbos, o tai savo ruožtu mažina kitų įmonių galimybes įsitvirtinti rinkoje. Todėl pagalba leidžia jos gavėjui išsaugoti rinkos dalį, kurią būtų galėję užimti konkurentai iš kitų valstybių narių (54).

(150)

Komisija, remdamasi Teisingumo Teismo praktika, Transliavimo komunikato 18 punkte nurodė, kad „valstybinis viešųjų paslaugų transliuotojų finansavimas paprastai gali būti laikomas turinčiu įtakos verslui tarp valstybių narių. Tai yra aiški pozicija dėl programų teisių įsigijimo ir pardavimo, kas dažniausiai vyksta tarptautiniu lygiu. Viešųjų transliuotojų, kuriems leista parduoti reklamos laiką, rodoma reklama taip pat turi tarptautinį poveikį, ypač vienakalbėse srityse, kurios yra ne vienoje valstybėje. Be to, komercinių transliuotojų nuosavybės sistema gali aprėpti ne vieną valstybę.“

(151)

Komisija šioje byloje pažymi, kad TV2 veikia tarptautinėje rinkoje ir keičiasi televizijos programomis (55). TV2 tiesiogiai konkuruoja su komerciniais transliuotojais, veikiančiais tarptautinėje transliavimo rinkoje ir turinčiais tarptautinę nuosavybės struktūrą. TV2 disponuoti skirtos lėšos leido TV2 įgyti konkurencinį pranašumą įsigyjant audiovizualines teises ir investuoti į programas, kurias vėliau galima parduoti. Be to, pagalbos priemonės sudarė geresnes sąlygas TV2 nei konkurentams Europos Sąjungoje sumažindamos pastarųjų galimybes įsitvirtinti Danijoje.

(152)

Todėl Komisija daro išvadą, kad TV2 skirtos priemonės daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(153)

Kadangi yra tenkinamos visos SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos, Komisija daro išvadą, kad minėtos priemonės, taikytos TV2 atžvilgiu, laikytinos valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(154)

Kadangi TV2 transliuoti pradėjo 1989 m., visos priemonės TV2 buvo taikomos po Danijos įstojimo į Europos Sąjungą. Todėl priemonės, įskaitant licencijos mokestį, laikytinos nauja valstybės pagalba (o ne esama pagalba, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 1 dalyje).

(155)

Komisija mano, kad SESV 107 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnio 3 dalies a–d punktai yra akivaizdžiai netaikytini ir nei Danijos valdžios institucijos, nei TV2 nepateikė jokių argumentų šiuo klausimu.

(156)

Todėl Komisija įvertins, ar būtų galima taikyti SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(157)

SESV 106 straipsnio 2 dalyje teigiama: „Įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams“.

(158)

Norint priemonei pritaikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą būtina tenkinti visus toliau išvardytus reikalavimus:

(159)

2001 m. Transliavimo komunikate (56) (toliau – Transliavimo komunikatas) nustatyti principai ir metodai, kuriuos taikydama transliavimo sektoriuje Komisija ketina užtikrinti šių reikalavimų laikymąsi.

(160)

Vadovaujantis Transliavimo įstatymu (1994 m. redakcija) (57), TV2 yra savarankiška įstaiga, kurios tikslas – vykdant savarankišką programų rengimo veiklą kurti ir transliuoti nacionalines ir regionines televizijos programas. Pagrindiniai kuriamų programų akcentai turi būti kokybė, universalumas ir įvairovė. Planuojant regioninių TV2 stočių programas pirmenybę reikia teikti regionui aktualiai informacijai. Viešoji transliavimo paslauga yra išsamiau aprašyta TV2 įstatuose, kuriuose nurodyta, kad TV2 turi rengti programas, kuriose visiems Danijos gyventojams apžvelgiamos naujienos, bendra informacija, švietimas, menas ir pramogos (58).

(161)

Komisija pažymi, kad Sprendime (59) Teismas laikėsi pozicijos, jog TV2 turėjo įstatymuose numatytą prievolę teikti viešąją paslaugą.

(162)

Pirma, reikėtų atsiminti, kad valstybės narės turi didelę veiksmų laisvę apibrėžti, kas, jų manymu, yra laikoma bendros ekonominės svarbos paslaugomis, todėl tai, kaip valstybės narės apibrėžia šias paslaugas, Komisija gali ginčyti tik akivaizdžios klaidos atveju (60).

(163)

Be to, kaip nurodyta Transliavimo komunikato 33 punkte, visuomeninio transliuotojo viešųjų paslaugų funkciją turi apibrėžti valstybės narės.

(164)

Konkrečiai dėl transliacijos BESP Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės narės gali teisėtai apibrėžti transliacijos BESP, apimančią bendro pobūdžio programos transliaciją (61).

(165)

Be to, Amsterdamo protokole (62) numatydamos, kad „valstybių narių visuomeninė transliacijos sistema yra tiesiogiai susijusi su kiekvienos visuomenės demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais poreikiais bei su poreikiu išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą“, valstybės narės įvardijo savo sukurtas visuomeninių transliuotojų sistemas, kurioms yra pavesta visiems šių valstybių gyventojams transliuoti bendro pobūdžio televizijos programas.

(166)

Sprendime Teismas pareiškė, kad valstybių narių kompetencija apibrėžti transliacijos BESP plačiai, kokybiškai, kaip apimančią įvairaus pobūdžio programas, negali būti paneigta, kaip ir negali būti paneigta galimybė šioms valstybėms narėms pasinaudoti reklamos finansavimu šios BESP finansavimo tikslais (63).

(167)

Ši galimybė valstybėms narėms plačiąja prasme apibrėžti transliacijos BESP, apimant bendro pobūdžio programų transliaciją, negali būti paneigta aplinkybės, kad visuomeninis transliuotojas, be kita ko, vykdo komercinę veiklą, pavyzdžiui, parduoda reklamos laiką. Su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų apibrėžimo klausimo nereikia painioti su šioms paslaugoms teikti pasirinkto finansinio mechanizmo klausimu (64).

(168)

Be to, Teismas aiškiai nurodė, kad Komisijai nebūtina lyginti TV2 ir komercinių kanalų programų tinklelio. Programų palyginamojo tyrimo pagrindu susieti transliacijos BESP apibrėžimą su komercinių transliuotojų programų katalogu, reikštų atimti iš valstybių narių kompetenciją apibrėžti viešąsias paslaugas. Iš esmės BESP apibrėžimas tikrai priklauso nuo komercinės veiklos vykdytojų ir jų sprendimų transliuoti arba ne tam tikras programas.

(169)

Teismas (65) taip pat patvirtino, kad komerciniams transliuotojams nustatyti įsipareigojimai negali būti prilyginti TV2 nustatytoms viešųjų paslaugų pareigoms. Pastarosiomis siekiama, kad visai Danijos visuomenei būtų pateikiama įvairi ir kokybės, visapusiškumo ir įvairumo reikalavimus tenkinanti programa. Jos sąlygoja visą TV2 televizinę veiklą ir yra labiau įpareigojančios, nei minimalios Danijos įstatymu numatytos pareigos leidimui transliuoti išduoti.

(170)

Todėl Teismas priėjo prie išvados (66), kad „Danijos valdžios institucijų nustatytas apibrėžimas yra platus, nes būdamas iš esmės kokybinis, leidžia transliuotojui savo nuožiūra sudaryti programų tinklelį. Tačiau jos negali būti kaltinamos netikslumu. Priešingai, TV2 įgaliojimas yra visiškai aiškus ir tikslus: pasiūlyti visai Danijos visuomenei kokybišką, visapusišką ir įvairią televizijos programą“.

(171)

Remdamasi minėtais duomenimis ir atsižvelgdama į ypatingą transliavimo sektoriaus pobūdį, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į Protokolo nuostatas dėl aiškinimo, pagal SESV sutarties 106 straipsnio 2 dalį galima numatyti „platų“ apibrėžimą, pavedantį konkrečiam transliuotojui teikti proporcingas ir įvairias programas, atitinkančias jai skirtas funkcijas. Toks apibrėžimas atitiktų siekį tenkinti konkrečios visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius bei užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, įskaitant kultūrų ir kalbų įvairovę.

(172)

Todėl Komisija, remdamasi minėtais duomenimis, mano, kad TV2 pateiktas viešosios paslaugos apibrėžimas gali būti priimtinas.

(173)

Reikėtų pastebėti, kad nagrinėjamu laikotarpiu TV2 naudojosi interneto svetaine vykdydama viešųjų paslaugų funkcijas. Interneto svetainėje TV2 vartotojams teikia informaciją apie viešosios paslaugos televizijos programas. Komisija gali sutikti, kad TV2 interneto svetainė, kurioje vartotojai tik supažindinami su TV2 viešosios paslaugos televizijos programomis, yra TV2 viešųjų paslaugų transliavimo uždavinio dalis. Todėl svetainės įtraukimas į viešųjų paslaugų funkcijas nelaikytinas akivaizdžia klaida. Be to, TV2 komercinėje interneto svetainėje siūlo žaidimus ir pan. Ši komercinė TV2 interneto paslauga turėtų būti laikoma tik komercine veikla, nes yra siūlomi sąveikieji produktai pagal individualius poreikius – žaidimai ar „pokalbių kambariai“ – kurie nesiskiria nuo panašių komercinių produktų. Todėl pastaroji veikla neturėtų būti priskiriama TV2 viešųjų paslaugų sričiai.

(174)

Tam, kad būtų galima pasinaudoti SESV 106 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, viešųjų paslaugų funkcija TV2 turi būti patikėta oficialiu teisės aktu. Komisija atkreipia dėmesį, kad Transliavimo įstatymu (67) TV2 oficialiai patikimas viešųjų paslaugų transliavimo uždavinys. Komisija taip pat atsižvelgia į Sprendimą, kuriame Teismas nusprendė, kad yra „akivaizdu, kad TV2 tokia užduotis [viešųjų paslaugų funkcija] buvo pavesta“ (68).

(175)

Tačiau kadangi iš įstatyme pateikto apibrėžimo nėra visiškai aišku, kokios kitos paslaugos priskiriamos viešajai paslaugai, TV2 turi gauti išankstinį oficialų patikėjimą kiekvienai papildomai veiklai, kurią norima teikti kaip viešąją paslaugą. Komisija pastebi, kad 1995–2002 m. TV2 įgyvendino tik viešųjų paslaugų transliavimo uždavinius ir papildomų paslaugų neteikė. Interneto svetainė, kurioje siūlomos kitos paslaugos, kaip antai žaidimai, buvo komercinė veikla, o interneto svetainę, kurioje vartotojai buvo informuojami tik apie TV2 viešųjų paslaugų televizijos programas, galima laikyti viešųjų paslaugų funkcijų dalimi, nes jos negalima atskirti nuo transliavimo paslaugų. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad 1995–2002 m. laikotarpiu viešųjų paslaugų funkcija buvo tinkamai patikėta TV2.

(176)

Tačiau, kaip numatyta Transliavimo komunikato 41–43 punktuose, transliuotojui turi būti ne tik oficialiai pavesta teikti viešąsias paslaugas, bet ir būtina tas paslaugas teikti taip, kaip numatyta jas teikti pavedančiu teisės aktu. Kadangi Komisija negali įvertinti, ar yra tenkinami kokybės reikalavimai, pageidautina, kad egzistuotų tinkama priežiūros institucija. Už veiksmingos priežiūros užtikrinimą atsakinga pati valstybė narė, su sąlyga, kad aptariama institucija būtų nepriklausoma nuo įmonės, kuriai pavesta teikti paslaugą.

(177)

Komisija pastebi, kad 2000 m. Valstybės audito tarnyba atliko specialų TV2 viešųjų paslaugų įsipareigojimų turinio ir pobūdžio tyrimą bei tyrė, kaip šie pavedimai įgyvendinami praktikoje. Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta jokių trūkumų TV2 vykdant pavestus viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Be to, 2001–2002 m. veikė Viešųjų paslaugų taryba, turėjusi užtikrinti, kad TV2 laikytųsi viešųjų paslaugų įsipareigojimų, nors per trumpą veiklos laikotarpį ši taryba nėra paskelbusi jokios ataskaitos šia tema. Komisija taip pat nenustatė jokių požymių, kad TV2 nesilaikytų savo įsipareigojimų arba veiktų taip, jog paslaugos nebebūtų galima laikyti BESP pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(178)

Dėl visuomeninio transliavimo paslaugų finansų kontrolės Komisija pastebi, kad Valstybės audito tarnyba tikrino TV2 sąskaitas. Auditas buvo ne tik finansinis, bet ir valdymo, nors Valstybės audito tarnyba neturėjo įgaliojimų paveikti TV2 viešųjų paslaugų išlaidų perteklinio kompensavimo.

(179)

Komisija turi įgaliojimus vertinti. ar valstybės pagalba buvo proporcinga. Komisija pastebi, kad Danijoje įgyvendinta Skaidrumo direktyva. Komisija yra gavusi duomenų iš Danijos valdžios institucijų, kurie leidžia įvertinti, ar valstybės finansavimas buvo proporcingas.

(180)

Atsižvelgiant į Sprendimą ir 2001 m. Transliavimo komunikatą, Komisija turi atlikti dvejopą proporcingumo įvertinimą.

(181)

Pirma, Komisija turi apskaičiuoti viešųjų paslaugų uždavinio, patikėto TV2, savikainą ir patikrinti, ar ji buvo per daug kompensuojama atsižvelgiant į TV2 poreikius atlikti viešųjų paslaugų funkcijas.

(182)

Antra, Komisija turi išanalizuoti TV2 elgesį reklamos rinkoje. Vadovaujantis 2001 m. Transliavimo komunikatu, visuomeninis transliuotojas gali susigundyti nuleisti reklamos ar kitų neviešųjų paslaugų veiklos rūšių kainą rinkoje ir taip sumažinti konkurentų pajamas tiek, kiek mažesnes pajamas padengia valstybės pagalba. Todėl Komisija mano, kad tais atvejais, kai visuomeninis transliuotojas sumažina neviešųjų paslaugų veiklos kainas tiek, kad jos nepadengia savarankiškų išlaidų, kurias sėkmingai veikiantis komercinis veiklos vykdytojas paprastai privalėtų padengti esant panašiai padėčiai, manytina, kad įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas atlyginami per daug.

(183)

Vadovaujantis Skaidrumo direktyva (69), valstybės narės turi atskirai tvarkyti viešųjų paslaugų ir neviešųjų paslaugų veiklos apskaitą. Visos išlaidos ir įplaukos yra teisingai paskirstomos pagal aiškiai nustatytus ir objektyvius savikainos apskaitos principus.

(184)

Komisija laikosi nuomonės, kad transliavimo sektoriuje sąskaitų atskyrimas gali būti sudėtingas arba net neįmanomas, nes skirtingai veiklai reikalingos tos pačios sąnaudos. Šiame sektoriuje valstybės narės visą transliuotojų programą gali laikyti skirta viešųjų paslaugų funkcijai, tačiau kartu leisti naudoti ją ir komercijai (70).

(185)

Šiame sprendime Komisija visų pirma turi nustatyti TV2 vykdytos BESP savikainą.

(186)

Kadangi TV2 vykdo ir komercinę veiklą, ji turi tvarkyti atskirą skirtingų veiklos rūšių apskaitą. Nuo 2001 m. TV2 pagal įstatymą įpareigota atskirai tvarkyti viešųjų paslaugų ir komercinės veiklos apskaitą.

(187)

Apskaičiuodama grynąsias išlaidas, Komisija iš bendrųjų viešųjų paslaugų išlaidų turi atimti visą grynąją naudą, kurią gavo viešųjų paslaugų teikėjas, viešųjų paslaugų veiklą naudodamas komercinei veiklai. Danijos valdžios institucijos pateikė TV2 komercinės veiklos ir viešųjų paslaugų teikimo veiklos rezultatus, apskaičiuotus pagal Transliavimo komunikato 56 punkte nurodytą metodą. Iš jų matyti, kad daugumai TV2 komercinės veiklos rūšių buvo naudojamos tokios pačios sąnaudos kaip ir viešųjų paslaugų teikimo veiklai. Todėl komercinei veiklai negalima priskirti jokių reikšmingų išlaidų. Tokiais atvejais Komisija, norėdama apskaičiuoti viešųjų paslaugų teikimo grynąsias išlaidas, atima komercinio naudojimosi grynąsias pajamas. Komercinės interneto paslaugos yra vienintelė veikla, kuri gali būti atskirta nuo viešųjų paslaugų teikimo veiklos. Nuo 1997 m., kai buvo pradėta komercinė interneto veikla, TV2 patirti nuostoliai sudaro […] (71) mln. DKK.

(188)

Siekdama apskaičiuoti viešųjų paslaugų teikimo veiklos grynąsias išlaidas, Komisija iš viešųjų paslaugų teikimo veiklos bendrųjų išlaidų atėmė viešųjų paslaugų teikimo veiklos pajamas (reklamos pajamas ir kitas komercines pajamas). Vėliau iš grynųjų viešųjų paslaugų teikimo veiklos išlaidų atimtas valstybės finansavimas piniginėmis lėšomis. Skaičiavimai pateikti 1 lentelėje.

(189)

Reikėtų pastebėti, kad Komisija keletą kartų prašė pateikti tikslius duomenis apie reklamos pajamų dydį 1995 ir 1996 m., tačiau Danijos valdžios institucijos ir TV2 negalėjo pateikti aiškių ir nedviprasmiškų duomenų.

(190)

2009 m. birželio 26 d. raštu Danijos valdžios institucijos nurodė negalinčios patvirtinti, kad reklamos pajamos, kurias TV2 gavo iš TV2 fondo, 1995 m. sudarė 400,1 mln. DKK, o 1996 m. – 337,7 mln. DKK.

(191)

TV2 nurodė, kad i) 1995 ir 1996 m. TV2 fondas gavo lėšų iš TV2 Reklame (824 ir 904,5 mln. DKK) ir licencijos mokesčio lėšų iš valstybės (330,3 ir 356,3 mln. DKK) ir kad ii) TV2 fondas 1995 ir 1996 m. atitinkamai pervedė 730,4 ir 694 mln. DKK TV2 bei 269,6 ir 275 mln. DKK TV2 regioninėms stotims. Lėšos buvo pervedamos TV2 fondui siekiant patenkinti TV2 ir regioninių stočių finansavimo poreikius.

(192)

Be to, 2009 m. birželio 26 d., 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2010 m. lapkričio 30 d. raštais Danijos valdžios institucijos patvirtino TV2 argumentus, kad negaudamos kitų pajamų iš komercinės veiklos, TV2 regioninės stotys buvo faktiškai finansuojamos tik iš licencijos mokesčio lėšų, todėl visos sumos, kiekvienais metais pervedamos TV2 regioninėms stotims, galėjo būti tik iš licencijos mokesčio lėšų, pervedamų TV2 fondui. Tokie argumentai rodo, kad TV2 pervestos licencijos mokesčio lėšos gali būti laikomos atitinkančiomis didžiausią licencijos mokesčio sumą, kuri visais tiriamais metais buvo pervedama TV2 fondui, atėmus visas sumas, skirtas pervesti TV2 regioninėms stotims. Atitinkamai Danijos valdžios institucijos ir TV2 teigia, kad tai reiškia, jog didžiąją dalį finansavimo, kuris 1995 ir 1996 m. buvo pervestas iš TV2 fondo į TV2, sudarė grynosios reklamos pajamos. Danijos valdžios institucijų teigimu, tokie argumentai rodytų, kad 1995 m. TV2 gavo 60,7 mln. DKK licencijos mokesčio lėšų (likusių atėmus regionams skirtas lėšas) ir 669,7 mln. DKK reklamos pajamų (likusių), o 1996 m. – 81,3 mln. DKK licencijos mokesčio lėšų ir 612,7 mln. DKK reklamos pajamų.

(193)

Komisijos neįtikino TV2 ir Danijos valdžios institucijų argumentai dėl 1995–1996 m. gautų reklamos pajamų dydžio. Visų pirma, Komisija pastebi, kad TV2 fonde nebuvo atskirų sąskaitų reklamos pajamoms ir licencijos mokesčio lėšoms, todėl visos šios pajamos buvo susimaišiusios. Komisija apgailestauja, kad Danijos valdžios institucijos nepateikė aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie reklamos pajamų dydį 1995 ir 1996 m. Tačiau Komisija mano, kad šioje byloje nereikia labiau gilintis į šį klausimą, nes tai nėra pagrindinė problema ir, kaip jau minėta, Komisija mano, kad 1995–1996 m. gautos reklamos pajamos laikytinos valstybės lėšomis ir kad bet kuriuo atveju jas reikia atimti iš bendrųjų viešųjų paslaugų teikimo išlaidų. Todėl 1 lentelėje reklamos pajamos, kurios 1995 ir 1996 m. buvo pervestos iš TV2 fondo, minimos toje pačioje eilutėje kaip ir licencijos mokesčio lėšos.

(194)

Taip pat reikėtų pastebėti, kad Komisija taip pat įtraukė licencijos mokesčio lėšas, kurios 1997–2002 m. per TV2 buvo pervestos TV2 regioninėms stotims. Kadangi šias lėšas gavo TV2 ir jas vėliau pervedė regioninėms stotims, Komisija mano, kad į skaičiavimus jas reikia įtraukti ir kaip pajamas, ir kaip išlaidas, o tai reiškia, kad jos neturi jokios įtakos Komisijos pateiktiems skaičiavimams.

(195)

Kapitalas, kurį TV2 gavo skaitmeninių technologijų diegimui, nurodomas kaip 1997 m. pajamos. Atliekant investicijas atitinkami sumažinimai buvo skaičiuojami kaip išlaidos. Išties skaitmeninimo išlaidos yra viešųjų paslaugų teikimo išlaidos. Siekiant, kad tos pačios išlaidos nebūtų skaičiuojamos du kartus, kapitalo vertės sumažėjimas, atitinkantis investicijų apimtį, buvo atimtas iš viešųjų paslaugų teikimo veiklos išlaidų. Nepaisydama TV2 kritikos, Komisija laikosi nuomonės, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika dėl valstybės kompensacijos apskaičiavimo, į pajamas, gautas iš valstybės arba valstybinio fondo, reikia atsižvelgti tais metais, kuriais jos buvo skirtos, o ne tais metais, kuriais jos išleidžiamos arba panaudojamos.

1   lentelė

Viešųjų paslaugų teikimo išlaidos ir kompensacinės priemonės 1995–2002 m. remiantis sąskaitomis

(196)

Kaip matyti iš šios lentelės, finansavimas viršija išlaidas 628,2 mln. DKK (84,4 mln. EUR).

(197)

Komisija atsižvelgia į tai, kad, TvDanmark nuomone, skaičiuojant kompensacijos perteklių taip pat reikėtų atsižvelgti į kitas priemones TV2 naudai, kaip antai atleidimą nuo palūkanų ir mokesčių mokėjimo bei galimybę palankiomis sąlygomis naudotis nacionaliniu transliavimo dažniu. TV2 gauta nauda apibendrinta 2 lentelėje:

2   lentelė

Apskaičiuota finansinė nauda dėl atleidimo nuo mokesčių ir palūkanų bei naudojimosi transliavimo dažniu

(198)

Komisija sutinka, kad šiame tyrime reikia atsižvelgti į minėtas priemones, tačiau jų nebūtina įtraukti į 1 lentelę ir apskaičiuojant kompensacijos perteklių. Laikantis Komisijos pozicijos RAI byloje (73), ši papildoma nauda gali būti laikoma kompensuojamomis išlaidomis, kurias antraip būtų reikėję finansuoti. Todėl skaičiuojant viešosios paslaugos teikimo išlaidų valstybės finansavimo proporcingumą, šios papildomos naudos nereikėtų įtraukti, nes šių išlaidų dengimas būtų proporcingai padidinęs pradines TV2 pavestos viešosios paslaugos teikimo veiklos išlaidas. Grynajam rezultatui tai neturėtų įtakos. Tačiau reikia užtikrinti, kad šie pranašumai būtų skiriami tik viešajai paslaugai teikti, o ne komercinei veiklai. Šis klausimas nagrinėjamas 234–237 konstatuojamosiose dalyse.

(199)

Danijos valdžios institucijos pateikė įvairių argumentų pertekliniam finansavimui, kuris apskaičiuotas 196 konstatuojamojoje dalyje, pateisinti. Visų pirma, atsižvelgiant į Teismo sprendimą, Komisija turėtų įvertinti, ar perteklinio finansavimo iš tiesų reikėjo TV2 tam, kad transliuotojas galėtų teikti viešąją paslaugą.

(200)

Šiuo atžvilgiu visų pirma reikėtų pastebėti, kas Amsterdamo protokole (74) akcentuojamas transliavimo sektoriaus specifiškumas lyginant su kitomis BESP, nes „valstybių narių visuomeninė transliacijos sistema yra tiesiogiai susijusi su kiekvienos visuomenės demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais poreikiais bei su poreikiu išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą“. Į šį specifiškumą reikėtų atsižvelgti Komisijai atliekant suderinamumo įvertinimą siekiant priimti šį sprendimą.

(201)

Be to, anksčiau priimtuose sprendimuose Komisija yra pripažinusi, kad tam tikra nuosavo kapitalo struktūra yra pateisinama, kad transliuotojai galėtų teikti viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, Austrijos transliuotojų byloje (75), Komisija nurodė, kad „pagal EB 86 straipsnio 2 dalį, kaip aiškinama Amsterdamo protokole, valstybės narės gali iš esmės skirti tokio dydžio valstybės finansavimą visuomeniniams transliuotojams, kuris reikalingas viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti. Tai pasakytina ne tik apie BESP teikimo einamąsias išlaidas, bet ir nuosavą kapitalą“.

(202)

Kaip Teismas nusprendė Sprendime (76), „Komisija negali pasiremti tariamu kontrolės nepakankamumu, kad lieptų Danijos Karalystei susigrąžinti visas reikalaujamas sumas, sudarančias viešosioms paslaugoms reikalingą rezervą, nes, atsižvelgiant į Komisijos turėtą informaciją, buvo visiškai įmanoma rimtai ištirti visas teisines ir ekonomines sąlygas, lėmusias šio rezervo sudarymą tiriamu laikotarpiu, tačiau, kadangi tokio tyrimo nebuvo, nebuvo įmanoma tinkamai nuspręsti, ar viešosioms paslaugoms buvo iš tikrųjų reikalingas visas šis rezervas arba jo dalis“.

(203)

Teismas taip pat nusprendė (77), kad grynai formalūs reikalavimai, kaip antai turėti konkrečios paskirties ir skaidrius rezervus, negali pateisinti nurodymo susigrąžinti lėšas, o tai, kad TV2 neprireikė pasinaudoti turimais rezervais, nereiškia, jog jie turi būti laikomi neproporcingi išlaidų, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, atžvilgiu (78).

(204)

Todėl Komisija turi įvertinti visus duomenis, pagal kuriuos Danijos valdžios institucijos nustatė kompensacijos, skirtos TV2 1995–2002 m., dydį ir nusprendė sukaupti rezervą. Šiuo atžvilgiu licencijos mokesčio nustatymo tvarka yra įvertinta 105 konstatuojamojoje dalyje ir toliau.

(205)

Dėl veiksnių, pagal kuriuos Danijos valdžios institucijos nusprendė suformuoti rezervą, skirtą TV2 viešųjų paslaugų funkcijų vykdymui, reikėtų atsižvelgti į šiuos Danijos valdžios institucijų nurodytus duomenis.

(206)

1988 m., kai buvo įsteigta įmonė TV2, jai nebuvo skirtas kapitalo. TV2 veikla buvo finansuojama tik suteikus 510,8 mln. DKK įsisteigimo paskolą, leidusią TV2 įsigyti gamybos įrangą, pastatus ir pan. Todėl pradinė TV2 kapitalizacija buvo labai maža, nes transliuotojas turėjo neįprastai didelių paskolų ir neįprastai mažai nuosavo kapitalo. Todėl TV2 netrukus susidūrė su finansiniais sunkumais.

(207)

Valstybės audito tarnyba (danų k. Rigsrevisionen) – nepriklausoma įstaiga prie Danijos parlamento – vykdo sąskaitų ir valdymo auditą. 1995 m. ši įstaiga pateikė išvadą, kad didelę dalį TV2 finansinių problemų galima paaiškinti tuo, kad kanalas buvo įsteigtas neskiriant kapitalo (79). Valstybės sąskaitų auditas visų pirma rekomendavo valstybei skirti maždaug 530 mln. DKK TV2 nuosavam kapitalui suformuoti konvertuojant įsisteigimo paskolas. Tai užtikrintų, kad TV2 nuosavas kapitalas sudarytų maždaug 350 mln. DKK, o mokumo koeficientas būtų apie 50 %. Rekomenduojamas maždaug 50 % mokumo koeficientas atitiko privačių įmonių, kaip antai, TV2 Norge (Norvegija) ir TV4 (Švedija), mokumo koeficientą.

(208)

Susipažinę su šia ataskaita, valstybės auditoriai – Danijos parlamento nariai, atsakingi už, be kita ko, valstybės įmonių sąskaitų auditą – kreipėsi į Finansų ministeriją prašydami atsakyti į klausimą, ar TV2 reikėtų sukaupti nuosavo kapitalo. 1995 m. rugpjūčio mėn. pareiškime, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į Valstybės sąskaitų audito pasiūlymą suformuoti TV2 nuosavą kapitalą, Finansų ministerija nurodė, kad „tiek steigiant naujas įmones ir pertvarkant veikiančias valstybės įmones būtina užtikrinti, kad įmonė turėtų būtiną kapitalo pagrindą. Tačiau kartu būtina užtikrinti, kad valstybė neskirtų per daug kapitalo, nes tai reikštų bereikalingas valstybės išlaidas ir įmonei suteiktų nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Būtina užtikrinti, kad įmonei būtų skirta ne per mažai, bet ir ne per daug kapitalo“. Todėl Danijos valstybė manė, kad reikia suformuoti TV2 nuosavą kapitalą. Tačiau buvo nuspręsta, kad valstybė iškart neskirs viso kapitalo. TV2 turės pati sukaupti būtiną kapitalą panaudodama gaunamą pelną.

(209)

Prievolė turėti kapitalo bazę buvo įtvirtinta 1997 m. TV2 įstatų redakcijoje. Nuo 1997 m. TV2 įstatuose aiškiai nurodyta, kad nuo 2001 m. TV2 laisvas nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 200 mln. DKK ir kad jis turi būti naudojamas transliuotojo galimiems veiklos nuostoliams dengti (80). 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakyme nustatyta, kad 2000 m. pabaigoje TV2 laisvas nuosavas kapitalas, t. y. nuosavas kapitalas atėmus atidėjinius ir kitas numatytąsias lėšas, skirtas galimiems veiklos nuostoliams padengti, turi sudaryti ne mažiau kaip 200 mln. DKK. Laisvas nuosavas kapitalas turi būti formuojamas taip, kad 1998 m. pabaigoje sudarytų ne mažiau kaip 50 mln. DKK, o 1999 m. pabaigoje – ne mažiau kaip 100 mln. DKK. Nuo 2001 m. laisvas nuosavas kapitalas visuomet turi sudaryti ne mažiau kaip 200 mln. DKK pagal naujausias sąskaitas. Jeigu prognozuojama, kad nuosavas kapitalas bus mažesnis nei nurodytas dydis, šis klausimas perduodamas kultūros ministrui. Ypatingais atvejais kultūros ministras, pasikonsultavęs su Rigsrevisionen, gali leisti mažesnį nuosavą kapitalą, nustatydamas konkrečias sąlygas.

(210)

1997 m. ministro įsakymas dėl mažiausio laisvo nuosavo kapitalo buvo paskelbtas Danijos oficialiajame leidinyje (Lovtidende). Be to, nuo 1998 m. nuosavo kapitalo formavimas pagal įstatų reikalavimus buvo minimas TV2 skelbiamoje metinėje atskaitomybėje.

(211)

Danijos valdžios institucijų teigimu, įstatuose numatyto reikalavimo turėti ne mažesnį kaip 200 mln. DKK kapitalą nesilaikymas reikštų, kad TV2 perduodamas administruoti valstybei.

(212)

Komisija laikosi nuomonės, kad esminis dalykas yra nustatyti, ar ir kiek kapitalo bazė, sukaupta kompensacijos lėšomis, buvo reikalinga TV2 viešųjų paslaugų funkcijoms atlikti.

(213)

Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, paaiškinančius TV2 rezervų kaupimo suformuojant kapitalo bazę tvarką ir motyvus, taip pat į Teismo sprendimą, Komisija mano, kad rezervo suformavimas iš tikrųjų buvo būtinas TV2 viešųjų paslaugų funkcijoms atlikti.

(214)

Tačiau Komisija abejoja, ar visa rezervų suma tikrai buvo pateisinama ir būtina, t. y. ar visas nuosavo kapitalo bazės dydis, sukauptas 2002 m. pabaigoje, tikrai buvo būtinas TV2 viešųjų paslaugų funkcijoms atlikti.

(215)

Komisija laikosi nuomonės, kad kapitalo bazės dydis, kuris būtų laikomas proporcingas ir būtinas viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti, priklauso nuo kiekvieno atskiro atvejo aplinkybių ir teisės aktų nuostatų.

(216)

Komisijos turimais duomenimis, TV2 nuosavo kapitalo bazės dydis buvo toks:

(217)

2002 m. gruodžio 31 d. TV2 buvo sukaupęs 550,5 mln. DKK nuosavo kapitalo, įskaitant 72 mln. DKK rezervuotojo nuosavo kapitalo (skirto skaitmeninimui), o mokumo koeficientas buvo lygus 34 %. 2002 m. pabaigoje laisvas nuosavas kapitalas siekė 478,5 mln. DKK.

(218)

Komisija visų pirma pastebi, kad dalimi kapitalo nebuvo galima disponuoti laisvai. Remiantis TV2 1997 m. metine atskaitomybe (82) Žiniasklaidos komitetas nusprendė, kad iki 2000 m. pabaigos TV2 gamybos įrangoje turi būti įdiegtos skaitmeninės technologijos. Skaitmeninių technologijų diegimui TV2 ir regioninėse stotyse buvo skirta 300 mln. DKK. 1997 m. šiam tikslui TV2 buvo pervesta 167 mln. DKK suma. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad ši suma buvo būtina TV2 viešųjų paslaugų teikimui. Tai, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. buvo leista laisvai disponuoti lėšomis, neinvestuotomis į skaitmeninių technologijų diegimą (t. y. 72 mln. DKK), neprieštarauja šiai išvadai, nes tiriamu laikotarpiu šios sumos TV2 sąskaitose buvo aiškiai įvardytos kaip rezervuotasis nuosavas kapitalas, galėjo būti panaudotos tik skaitmeninių technologijų diegimui ir, kaip Teismas nusprendė priimtame Sprendime, tai, kad TV2 neprireikė pasinaudoti savo rezervais, nereiškia, jog jie turi būti laikomi neproporcingi išlaidų, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, atžvilgiu (83).

(219)

Taip pat reikėtų pastebėti, kad 1994 m. gruodžio 31 d. (t. y. šiame sprendime nagrinėjamo laikotarpio pradžioje) TV2 nuosavas kapitalas buvo neigiamas (beveik 156 mln. DKK) ir kad 1995 ir 1996 m. TV2 mokumo koeficientas bei nuosavas kapitalas buvo neigiami, tad tai paaiškina, kodėl visas nuosavas kapitalas 2002 m. pabaigoje yra mažesnis nei gauta kompensacija. Tik 2000 m. pabaigoje TV2 laisvas nuosavas kapitalas buvo didesnis nei reikalaujama minimali 200 mln. DKK suma.

(220)

Siekdamos įrodyti, kad TV2 nuosavo kapitalo dydis buvo pateisinamas, Danijos valdžios institucijos pateikė 2002 m. lapkričio 18 d. parengtą PricewaterhouseCoopers pažymą. Šioje pažymoje nurodyta, kad TV2 mokumo koeficientas tiriamo laikotarpio pabaigoje buvo žemesnis nei kitų Skandinavijos transliuotojų, kurie yra panašūs į TV2 pagal dydį, veiklą, struktūrą ir rinkas, kuriose jie veikia. Pavyzdžiui, TV2 mokumo koeficientas buvo mažesnis nei TV2 Norge (36 %) ir žymiai mažesnis nei TV4 (Švedija), kurio mokumo koeficientas sudarė 65 % ir buvo kone dvigubai didesnis nei TV2. Iš pažymos matyti, kad TV2 mokumo koeficientas buvo mažesnis nei kitų transliuotojų, todėl jis nelaikytinas pertekliniu. Pažymoje taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo manyti, jog panašių transliuotojų kapitalo struktūra nėra optimizuota. PricewaterhouseCoopers taip pat nurodė, kad ilgalaikis mažesnis nei 30 % mokumo koeficientas būtų neįprastas ir bendrovė būtų pažeidžiama dėl pajamų nepastovumo.

(221)

Šį palyginimą su kitais ūkinės veiklos vykdytojais reikėtų naudoti apdairiai, nes šie vykdytojai neatlieka tokių pačių viešųjų paslaugų funkcijų kaip TV2, nėra taip pat finansuojami ir neturi tokio paties teisinio statuso. Tačiau ši pažyma yra orientacinė ir į ją galima atsižvelgti kaip ir į kitus duomenis.

(222)

Komisija šiuo atžvilgiu pastebi, kad Danijos valdžios institucijos pateikė informacijos, iš kurios matyti, kad per paskutinįjį šiame tyrime nagrinėjamą laikotarpį jos planavo keisti TV2 teisinį statusą, įsteigti TV2 kaip uždarąją akcinę bendrovę ir ją privatizuoti. Planuojant restruktūrizuoti TV2 taip pat buvo analizuojama, kaip palaipsniui atsisakyti licencijos mokesčio lėšų skyrimo, nes Danijos valdžios institucijos ketino atsisakyti finansavimo licencijos mokesčio lėšomis po TV2 privatizavimo.

(223)

Siekdama įgyvendinti šiuos uždavinius, Danijos Vyriausybė 2002 m. birželio mėn. sudarė susitarimą su parlamento dauguma dėl išsamaus Danijos žiniasklaidos politikos liberalizavimo. Pagal šį susitarimą TV2 turėjo kuo greičiau restruktūrizuotas siekiant jį privatizuoti. Buvo atlikta TV2 restruktūrizavimo į uždarąją akcinę bendrovę finansinio pagrindo analizė. 2002 m. vasarą kultūros ministras paskyrė darbo grupę, sudarytą iš Kultūros ministerijos, Finansų ministerijos ir Generalinės prokuratūros atstovų, siekiant išsiaiškinti TV2 privatizavimo ir TV2 bendrovės steigimo ekonominį pagrindą. Darbo grupei padėjo audito įmonė ir finansų konsultantas, kurie, pavyzdžiui, apskaičiavo nuosavo kapitalo, kuris reikalingas TV2, dydį. Audito įmonė priėjo prie išvados, kad TV2 nuosavas kapitalas turėtų sudaryti 640 mln. DKK.

(224)

Parlamento Finansų komitetas pritarė TV2 pertvarkymui į akcinę bendrovę ir nuosavo kapitalo suformavimui. TV2 teisinio statuso pakeitimas ir pertvarkymas į uždarąją akcinę bendrovę įsigaliojo atgaline data nuo 2003 m. sausio 1 d. Pakeitus TV2 teisinį statusą ir įsteigus akcinę bendrovę, buvo panaikintos kai kurios TV2 taikytos priemonės, kaip antai beprocentės ir negrąžintinos paskolos bei atleidimas nuo mokesčio. 2005 m. privatizavimas buvo atidėtas, tačiau TV2 nuo 2004 m. nebegaudavo licencijos mokesčio lėšų.

(225)

Todėl, remdamasi pateiktais duomenimis, Komisija mano, kad į tai, jog per paskutinįjį šiame tyrime nagrinėjamą laikotarpį Danijos valdžios institucijos jau planavo keisti TV2 teisinį statusą ir atitinkamai tam sukaupti nuosavo kapitalo bazę, reikia atsižvelgti, kaip ir į kitus duomenis, Komisijai vertinant rezervų suderinamumą.

(226)

Pagal sprendimų priėmimo tvarką, Komisija iš esmės teigiamai vertina valstybės įmonių, konkuruojančių su komercinėmis įmonėmis, pertvarkymą į bendroves, nes tai gali padėti sumažinti konkurencijos iškraipymą neribotas valstybės lengvatas pakeičiant ribotu nuosavo kapitalo dydžiu ir aiškiai atskiriant valstybės kaip valdžios institucijos ir verslo subjekto, kuriam reikalinga investicijų grąža, funkcijas.

(227)

Be to, be kitų duomenų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, Komisija mano, kad TV2 rezervų dydis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į pajamų iš reklamos rinkos svyravimą.

(228)

TV2 išties priklausė nuo kintančių pajamų, nes tai yra neišvengiamas reklamos rinkos aspektas. Pavyzdžiui, vienais metais (1998–1999 m.) TV2 reklamos pajamos sumenko maždaug 104 mln. DKK. Danijos valdžios institucijų teigimu, TV2 gali atlaikyti panašaus dydžio pajamų sumažėjimą tik turėdama nemažai laisvo nuosavo kapitalo, nes licencijos mokesčio pajamų dydis buvo nustatomas iš anksto keleriems metams. Nors TV2 nuo reklamos pajamų priklausė mažiau nei TV2 Norge ir TV4, kurie negauna licencijos mokesčio lėšų, finansavimas tiriamu laikotarpiu per reklamos pajamas vis tiek buvo svarbus TV2 veiklos finansavimo šaltinis.

(229)

Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad Sprendime (84) Teismas paaiškino, kad „tai, kad TV2 neprireikė pasinaudoti savo rezervais 1999 metais, nereiškia, jog jie turi būti laikomi neproporcingi išlaidų, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, atžvilgiu. Iš tikrųjų rezervas savo pobūdžiu ir yra sudaromas tam, kad būtų išvengta rizikos būtinai privalėti juo pasinaudoti.“

(230)

Komisija pritaria Danijos valdžios institucijoms, kad vertinant TV2 poreikius taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad per vienerius metus ir skirtingais metais labai svyruoja TV2 likvidumas, nes dideli sporto renginiai, kaip antai olimpinės žaidynės, vyksta tik kas kelerius metus, o teisės transliuoti programas paprastai įgyjamos pasirašius ilgametes sutartis. Pavyzdžiui, iš 1995 m. metinio pranešimo (85) matyti, kad 1995 m. pelnas buvo perkeltas į 1996 m. siekiant padengti numatomą tų metų nuostolį, nes buvo patirta itin daug išlaidų dėl olimpinių žaidinių ir Europos futbolo čempionato.

(231)

Be to, reikėtų pastebėti, kad tiriamu laikotarpiu TV2 negalėjo pasinaudoti įprastu finansavimu pasiimdamas paskolą. Pagal naujausios atskaitomybės duomenis investicijų paskolos negalėjo viršyti 4 % pajamų. TV2 galėjo skolintis apyvartines lėšas, bet neturėjo teisės gauti kitų paskolų, garantijų ar prisiimti finansinės nuomos įsipareigojimų. Kadangi TV2 galimybės skolintis buvo ribotos, likvidumo poreikį iš esmės reikėjo dengti veiklos lėšomis.

(232)

Galiausiai nuosavo kapitalo dydis matomas iš paskelbtos atskaitomybės. Tiriamu laikotarpiu TV2 atskaitomybę tikrino Valstybės audito tarnyba. Auditas buvo ne tik finansinis, bet ir valdymo, nors Valstybės audito tarnyba neturėjo įgaliojimų uždrausti TV2 viešųjų paslaugų išlaidų perteklinį kompensavimą. Teismas nustatė Sprendime (86), kad tai, jog ši audito tarnyba negalėjo paveikti perteklinio kompensavimo, neleidžia daryti išvados, kad Danijos valdžios institucijos neatliko kontrolės. Priešingai, Danijos valdžios institucijos nurodė, kad Valstybės audito tarnybai priėjus prieš išvados, kad kapitalo bazė yra per didelė, artimiausioje žiniasklaidos sutartyje galėjo būti, pavyzdžiui, sumažintos TV2 mokėtinos licencijos mokesčio lėšos.

(233)

Remdamasi minėtais duomenimis, kuriuos vertina kaip įrodymų visumą, Komisija mano, kad šiuo labai ypatingu atveju ir atsižvelgiant į Amsterdamo protokolą bei Teismo Sprendimą, pirmoje proporcingumo vertinimo dalyje reikia pripažinti, kad 2002 m. pabaigoje sukaupto nuosavo kapitalo dydis (t. y. 550 mln. DKK) buvo būtinas TV2 viešųjų paslaugų funkcijoms atlikti. Todėl, remiantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi, šiam tikslui gauta 628 mln. DKK suma buvo proporcinga ir būtina.

(234)

Nors šiuo sprendimu nėra vertinama galima valstybės pagalba, TV2 suteikta 2003 ir 2004 m., išskyrus kapitalo restruktūrizavimo priemones, Komisija taip pat pažymi, kad Danijos valdžios institucijos pateikė informacijos, įrodančios, kad 2004 m. TV2 nuosavas kapitalas sudarė 640 mln. DKK. Į komercinę veiklą buvo investuota 96 mln. DKK suma ir negalima nustatyti, ar finansuojama buvo iš nuosavų ar skolintų lėšų. Jeigu vertinti, kad buvo naudojamas tik nuosavas kapitalas, tai reikštų, kad 544 mln. DKK nuosavo kapitalo sumą buvo galima panaudoti TV2 viešųjų transliavimo paslaugų veiklai vykdyti.

(235)

Dėl 198 konstatuojamosios dalies reikėtų pastebėti, kad TV2 taip pat vykdo įvairią komercinę veiklą. Atsižvelgiant į visą TV2 veiklos mastą, ji yra gana ribota. Lėšos šiai komerciniai veiklai skiriamos 2001 m. Transliavimo komunikate (87) numatytu metodu, t. y. kitaip nei kituose viešųjų paslaugų sektoriuose, vien tik viešųjų paslaugų veiklai priskirtinų išlaidų, nors jos yra naudingos ir komercinei veiklai, nebūtina skirstyti ir galima priskirti vien tik viešosioms paslaugoms. 2001 m. Transliavimo komunikate teigiama, kad visiškas tokių išlaidų paskirstymas toms dviem veiklos rūšims būtų pernelyg savavališkas ir beprasmis. Dėl naudos, kurią TV2 gauna naudodamasis transliavimo dažniu, Komisija pastebi, kad tai yra neatsiejama nuo viešosios paslaugos. Komisija taip pat mano, kad, remiantis Transliavimo komunikatu, visas finansavimo išlaidas (palūkanų nauda) galima priskirti viešųjų paslaugų veiklai.

(236)

Siekiant neutralizuoti viešųjų paslaugų veiklos atleidimo nuo mokesčio poveikį, 30 % komercinės veiklos pelno pervedama viešosios paslaugos veiklai. Taip daroma tik nuo 2001 m. Todėl Komisija pripažįsta, kad transliavimo rinka galėjo būti iškraipoma, nes TV2 nereikėjo atsižvelgti į pelno mokestį nustatant savo komercinių paslaugų kainas. Tačiau ateityje šio pranašumo turėtų nebelikti, nes pervedama pelno dalis atitinka faktinį mokesčio tarifą dėl šio „neutralizavimo“ mechanizmo. Dėl to nekyla sunkumų nustatant perteklinės kompensacijos dydį praeityje, nes visos šios komercinės veiklos pajamos panaudojamos grynosioms viešųjų paslaugų teikimo išlaidoms mažinti.

(237)

TV2 komercinės interneto paslaugos yra nuostolingos. Kadangi ši veikla nepriskiriama viešųjų transliavimo paslaugų sričiai, ji negali būti finansuojama valstybės. Be to, kadangi daugiau jokia savarankiška veikla nevykdoma, nėra komercinės veiklos pelno, kuriuo būtų galima padengti interneto paslaugų teikimo nuostolius.

(238)

Transliavimo komunikato 58 punkte teigiama, kad „visuomeninis transliuotojas gali susigundyti nuleisti reklamos ar kitų neviešųjų paslaugų veiklos rūšių kainą rinkoje ir taip sumažinti konkurentų pajamas tiek, kiek mažesnes pajamas padengia valstybės pagalba (…). Jei viešųjų paslaugų transliuotojas sumažina neviešųjų paslaugų veiklos kainas tiek, kad tai nebepadengia savarankiškų išlaidų, kurias sėkmingai veikiantis komercinis operatorius esant panašiai padėčiai paprastai privalėtų padengti, tokia praktika rodo, kad įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas atlyginami per daug (…)“.

(239)

TvDanmark pateikė informacijos, rodančios, kad ji negali padengti savarankiškų televizijos veiklos išlaidų dėl TV2 nustatytų reklamos kainų. TvDanmark savo išlaidas lygina su TV2 nustatytomis TRP 21–50 reklamos kainomis.

(240)

Tam, kad toks palyginimas būtų pagrįstas, Komisija visų pirma turi nustatyti, ar TvDanmark galima laikyti esančiu panašioje padėtyje kaip TV2 ir ar TvDanmark yra efektyviai veikiantis ūkinės veiklos vykdytojas.

(241)

Pirma, Komisija turi įvertinti, ar TvDanmark padėtis yra panaši į TV2. Komisija pažymi, kad tiriamu laikotarpiu TV2 žiūrovų dalis sudarė apie 35 %, o TvDanmark teko apie 15 % žiūrovų. Reklamos rinkos dalys taip pat skiriasi iš esmės. TV2 rinkos dalis sudarė apie 60 %, o TvDanmark – apie 8 %. TV2 reklamos apyvarta yra beveik penkis kartus didesnė nei TvDanmark. Be to, TV2 yra vienintelė stotis, galinti transliuoti 100 % Danijos gyventojų, TvDanmark2 gali pasiekti 77 %, o TvDanmark1 – dar mažiau gyventojų. Todėl Komisija, vadovaudamasi šiais duomenimis, mano, kad negalima tiesiogiai lyginti TvDanmark ir TV2.

(242)

Antra, Komisija turi nustatyti, ar TvDanmark yra efektyviai veikiantis rinkos subjektas. Apie veiklos vykdytojo efektyvumą galima spręsti analizuojant bendruosius apskaitos rodiklius ir lyginant jo rezultatus su vidutiniais veiklos vykdytojų rezultatais valstybėje narėje. Analizuojant reikėtų atsižvelgti į skirtingą įmonių dydį ir jų konkrečią išlaidų struktūrą. Tačiau negalima teigti, kad ūkinės veiklos vykdytojų padėtis Danijos rinkoje yra panaši ir todėl galima tiesiogiai lyginti jų veiklos rodiklius. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad tokių rodiklių analizė Danijos rinkoje nėra tikslinga šiuo konkrečiu atveju.

(243)

Vietoje to Komisija išanalizavo TvDanmark ir SBS Broadcasting veiklos finansinius rezultatus. Atlikusi analizę Komisija negali užtikrintai nustatyti, ar nuostoliai buvo patirti dėl to, kad pradžioje TvDanmark turėjo didelių įsisteigimo išlaidų, kurių įmonė iki šiol nepajėgė padengti, ar dėl to, kad įmonė dirba neefektyviai. Nors ne kartą prašė, Komisija negavo duomenų apie trečiojo ūkinės veiklos vykdytojo TV3 veiklą, kurie leistų atlikti palyginimą su trečiuoju veiklos vykdytoju rinkoje. Todėl Komisija negali užtikrintai nustatyti, ar TvDanmark patyrė nuostolių dėl TV2 nustatytų kainų ar dėl kitų veiksnių, kuriems ji galėjo daryti poveikį.

(244)

Kadangi negalima užtikrintai nustatyti, ar TvDanmark yra efektyviai veikiantis veiklos vykdytojas, ir šių dviejų veiklos vykdytojų tiesiogiai lyginti negalima, Komisija laikosi nuomonės, kad pateiktas vertinimas neturi lemiamos reikšmės šiam tyrimui.

(245)

Todėl Komisija nusprendė išsamiau išanalizuoti TV2 kainodaros politiką ir turimus duomenis apie reklamos rinką siekdama įvertinti, ar tiriamu laikotarpiu TV2 siekė gauti kuo didesnes reklamos pajamas.

(246)

Pirma, Komisija palygino minėtų dviejų ūkinės veiklos vykdytojų kainas ir išanalizavo TV2 kainodaros politiką. Analizėje akcentuojamas 1998–2002 m. laikotarpis, nes skundo pareiškėjas teigia, kad tuo laikotarpiu TV2 pradėjo dirbtinai mažinti kainas reklamos rinkoje. Antra, Komisija išanalizavo reklamos išlaidas Danijoje, jas lygindama su kitų ES šalių, ypač kitų Skandinavijos šalių, reklamos išlaidomis. Trečia, palygino visų žiniasklaidos rūšių kontakto kainas visose Skandinavijos šalyse.

(247)

Komisija pastebi, kad TV2 elgesį reklamos rinkoje tyrė Danijos konkurencijos tarnyba. 2005 m. gruodžio 21 d. Danijos konkurencijos taryba nusprendė, kad taikydama lojalumą didinančias nuolaidas reklamos rinkoje TV2 pažeidė SESV 102 straipsnį ir atitinkamas nacionalinės teisės aktų nuostatas. Konkurencijos apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino 2006 m. lapkričio 1 d., tačiau 2009 m. birželio 22 d. jį patvirtino Rytų Danijos aukštasis teismas. Pastarasis sprendimas buvo apskųstas Aukščiausiajam teismui, kuris 2011 m. kovo 18 d. pritarė Aukštojo teismo nutarčiai. Šis tyrimas atliekamas pasibaigus ankstesniam tyrimui, kurį 2000 m. lapkričio 29 d. pradėjo Danijos konkurencijos taryba ir nustatė, kad TV2 2000 m. piktnaudžiavo taikydama nuolaidas. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad Danijos konkurencijos tarnybų tyrimas apima 2000–2005 m. laikotarpį ir, atitinkamai, tik paskutiniuosius šiame sprendime tiriamo laikotarpio metus. Reikia pastebėti, kad lojalumo nuolaida nereiškia kompleksinės paramos buvimo, kaip apibrėžta 2001 m. Transliavimo komunikate (t. y. „Jei viešųjų paslaugų transliuotojas sumažina neviešųjų paslaugų veiklos kainas tiek, kad tai nebepadengia savarankiškų išlaidų, kurias sėkmingai veikiantis komercinis operatorius esant panašiai padėčiai paprastai privalėtų padengti, tokia praktika rodo, kad įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas atlyginami per daug“). Iš tiesų, kaip paaiškinta toliau, vidutinės TV2 reklamos kainos buvo žymiai didesnės nei konkurentų. Be to, lojalumo nuolaidos rodo, kad klientai TV2 skirdavo didesnę dalį metinio reklamos biudžeto nei būtų darę kitomis aplinkybėmis. Todėl toks tvirtinimas reiškia, kad TV2 reklamos pajamas pasididino taikydamas nuolaidų sistemą, o tai būtų sumažinę licencijos mokesčio poreikį. Bet kuriuo atveju, Danijos konkurencijos tarnybų sprendimai nėra privalomi Komisijai.

(248)

Konkurenciją reklamos rinkoje nulemia įvairūs veiksniai, kaip antai santykinė žiūrovų dalis ir struktūra, programų turinys, reklamos eterio taisyklės ir kanalų finansavimo tvarka. Todėl skirtingų transliuotojų kainos skiriasi. Be to, stotys parduoda įvairių diferencijuotų „produktų“, kurių kainos taip pat skiriasi (88).

(249)

Stotys kainas nustato numatydamos dideles nuolaidas, todėl nėra prasmės lyginti skelbiamų televizijos reklamos kainų. Didžioji televizijos reklamos dalis (apie 90 % šalyje transliuojamos reklamos) teikiama pagal metines sutartis ir pagal tai, kurie televizijos kanalai suteikia metines nuolaidas. Be to, yra daug kitų nuolaidų (naujiems reklamos užsakovams, mažiau patraukliam reklamos laikui, papildomos apimties nuolaidos ir pan.). Už derybas ir sutarčių sudarymą atsako vadinamosios žiniasklaidos agentūros.

(250)

Norint palyginti dviejų skirtingų stočių kainas, reikia nustatyti skirtingų kainų vidurkį. Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos vidutinės tikslinės grupės TRP 21–50 kainos. Šios kainos gautos aptariamų stočių reklamos parodymų šalies mastu apyvartą padalinus iš reklamos TRP 21–50 skaičiaus (89):

(251)

Remiantis pateiktais duomenimis, TvDanmark kainos už TRP 21–50 buvo maždaug 30–40 % mažesnės nei TV2. Kaip Komisija nusprendė dėl valstybės pagalbos France 2 ir France 3 kanalams, televizijos reklamos rinkoje yra teigiama vidutinio kontaktų skaičiaus ir vidutinės grynosios vieneto kainos priklausomybė (91).Todėl transliuotojų reklamos kainų skirtumus galima paaiškinti santykiniu stoties gebėjimu pritraukti žiūrovų. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar faktinis kainų skirtumas atspindi rinkos sąlygas.

(252)

Kitaip nei Prancūzijos atveju, šiame tyrime galima analizuoti pastebėjimus tik dėl dviejų ūkinės veiklos vykdytojų. Todėl linijinės regresijos nuolydis bus skaičiuojamas remiantis šių dviejų ūkinės veiklos vykdytojų kainomis ir jis neturės didesnės statistinės reikšmės. Taigi nebus galima daryti jokių išvadų, ar linijos nuolydis yra „tinkamas“.

(253)

Todėl norint patikrinti, ar šių dviejų ūkinės veiklos vykdytojų faktiniai kainų skirtumai atspindi rinkos sąlygas, buvo taikomas pataisos faktorius siekiant neutralizuoti palankesnę TV2 padėtį rinkoje. Svertinis faktorius buvo apskaičiuotas pagal žiniasklaidos agentūrų skaičiavimus ir atspindi tikslinės auditorijos dydžio pasiekiamumo skirtumus perkant 100 TRP 21–50 TvDanmark ir TV2 kanaluose. Vidutinis TvDanmark pasiekiamumas yra šiek tiek mažesnis nei 70 % TV2 pasiekiamumo (perkant 100 TRP 21–50). Taikant šį faktorių, kainų skirtumai sumažėja Vis dėlto galima pastebėti, kad TV2 kainos vis dar šiek tiek didesnės nei TvDanmark. Todėl galima teigti, kad kainų skirtumai atspindi rinkos sąlygas. Tačiau tokią išvadą reikia daryti atsargiai, nes nederėtų pamiršti, kad taikant tokį pataisos faktorių neįmanoma atsižvelgti į visus stočių skirtumus.

(254)

Komisija taip pat pažymi, kad skundo pareiškėjas teigia, jog faktinė konkurencija televizijos reklamos rinkoje vyksta ne skelbiamomis kainomis ar vidutinėmis GRP arba TRP kainomis, kurios nurodytos pirmiau. TvDanmark teigimu, ūkinės veiklos vykdytojai konkuruoja vadinamosiomis ribinėmis kainomis. Šios ribinės kainos atsirado dėl pranašesnės TV2 padėties rinkoje. Norėdami, kad jų reklama pasiektų kampanijos tikslą, reklamos užsakovai priversti tam tikrą reitingo taškų kiekį pirkti tik TV2 stotyje. Jokios konkurencijos dėl šių vadinamųjų „infraribinių“ vienetų nebuvo, todėl TV2 pavyko iš šių vienetų susikrauti perteklinį pelną. Todėl ūkinės veiklos vykdytojai konkuravo likusiais reitingo taškais ir, atitinkamai, ribinėmis kainomis. TvDanmark teigia, kad šios kainos buvo dar mažesnės nei vidutinės lentelėse nurodytos kainos.

(255)

Nesigilindama, ar šis teiginys yra teisingas, Komisija mano, kad TV2 būtų galėjusi taip elgtis dėl savo stiprios padėties rinkoje. Tačiau šio tyrimo tikslas – nustatyti, ar TV2 nesiekė reklamos rinkoje gauti kuo didesnes pajamas. Šiuo atžvilgiu negalima atmesti, kad TV2 buvo nustačiusi mažas kainas siekdama išlaikyti didelę rinkos dalį, tačiau toks elgesys neprieštarauja bandymui gauti kuo daugiau pajamų.

(256)

Vadovaujantis pateikta informacija galima nustatyti, kad tiriamu laikotarpiu TV2 kainos buvo aukštesnės nei TvDanmark kainos. Tačiau taip pat akivaizdu, kad faktinės kainos šiuo laikotarpiu mažėjo, nors skelbiamos kainos išaugo. TV2 žymiai padidino siūlomas nuolaidas.

(257)

Tačiau remiantis kainų analize negalima nustatyti, ar kainų dinamika faktiškai prisidėjo prie visų reklamos pajamų sumažėjimo, taip padidindama valstybės finansavimo poreikį. Siekdama tai išsiaiškinti, Komisija išanalizavo TV2 kainodarą ir jos poveikį visoms TV2 gautoms reklamos pajamoms.

(258)

Kaip paaiškinta kitose konstatuojamosiose dalyse, TV2 tiriamu laikotarpiu ne kartą didino ir mažino kainas (suteikdamas didesnes nuolaidas). Šioje lentelėje pateikiama visų TV2 reklamos pajamų 1998–2002 m. laikotarpiu, t. y. tuo laikotarpiu, kuriuo, kaip teigia skundo pareiškėjas, TV2 numušė reklamos kainas Danijos rinkoje, dinamikos apžvalga (mln. DKK):

(259)

1997 m. TV2 priėmė strateginį sprendimą pakelti kainas 1998 m., bet nedidinti savo pajėgumų išnaudojimo. 1999 m. kainos buvo dar kartą pakeltos. Danijos valdžios institucijų teigimu, 1999 m. konkurencija buvo tokia arši, kad TV2 nukentėjo dėl padidintų kainų, o reklamos pajamos sumenko maždaug 10 % palyginti su praėjusiais metais.

(260)

TV2 tikėjosi, kad 2000 m. konkurencija išaugs, tad kainų nekėlė. Faktinės kainos išties sumažėjo, nes TV2 pradėjo taikyti naują nuolaidų sistemą, leidusią TV2 pajėgumų išnaudojimą padidinti 33 % palyginti su praėjusiais metais. Tačiau dėl kainodaros priemonių TV2 reklamos pajamos šalies mastu išaugo 8,4 %. 2001 m. TV2 ir vėl pakėlė kainas. Nors kainos buvo padidintos, TV2 reklamos pajamos ir pajėgumų išnaudojimas sumažėjo iki 1999 m. lygio. 2002 m. TV2 vėl sumažino kainas, todėl šiek tiek sumažėjo bendra apyvarta, bet apyvartos sumažėjimas visoje rinkoje buvo nepalyginamai ryškesnis.

(261)

Todėl galima daryti išvadą, kad taikant dideles nuolaidas sumažėjo faktinis kainų lygis. TV2 tokį kainų sumažėjimą galėjo kompensuoti didindama savo pajėgumų išnaudojimą. Konkurentai tokios galimybės neturėjo, nes pas juos nebuvo tokio paties pajėgumų rezervo. Norėdami išsilaikyti rinkoje, jie turėjo sekti TV2 pavyzdžiu. Tais metais, kai TV2 padidindavo kainas, bendra TV2 reklamos apyvarta sumažėdavo. Kai TV2 sumažindavo kainas, bendra bendrovės apyvarta išaugdavo. Todėl Komisija daro išvadą, kad TV2 kainų sumažinimas faktiškai didindavo bendras pajamas. Taigi negalima teigti, kad savo kainų politika TV2 nesiekė gauti kuo didesnes pajamas.

(262)

Danijos transliuotojų kainų palyginimas ir TV2 kainodaros analizė neparodo, ar kainos Danijos televizijos reklamos rinkoje buvo per žemos. Toks žemas kainų lygis galėjo nusistovėti dėl to, kad TV2 pasinaudojo pranašesne padėtimi ir sumažino bendras televizijos reklamos išlaidas daugiau nei normaliomis konkurencijos sąlygomis.

(263)

Siekdama išsiaiškinti šį klausimą, Komisija išanalizavo visų ES šalių reklamos rinkos ekonominius rodiklius ir juos palygino su Danijos rodikliais. Kadangi Danijos televizijos reklamos rinką geriausia lyginti su kitomis Šiaurės šalimis, Komisija taip pat palygino Danijos ir kitų Šiaurės šalių (Suomijos, Švedijos, Norvegijos) duomenis (92). Pagrindiniai analizuojami televizijos reklamos išlaidų finansiniai rodikliai yra: 1) televizijos reklamos išlaidų dalis visų reklamos išlaidų struktūroje, 2) televizijos reklamos išlaidos vienam gyventojui ir 3) televizijos reklamos išlaidų dalis BVP struktūroje. Lentelėje pateikiama šių pagrindinių rodiklių apžvalga:

Pagrindiniai televizijos reklamos išlaidų finansiniai rodikliai Danijoje, ES ir kitose Šiaurės šalyse

(264)

Iš pateiktosios lentelės galima daryti išvadą, kad Danijoje televizijos reklamos išlaidos sudarė mažesnę visų reklamos išlaidų dalį (27 %) nei vidutiniškai ES (37 %). Tačiau duomenys rodo, kad padėtis Europos šiaurėje ir pietuose yra skirtinga (93). Pietinėse valstybėse narėse televizijos reklamos išlaidos yra žymiai didesnės nei šiaurinėse valstybėse narėse (94). Tokia pati tendencija išryškėja lyginant televizijos reklamos išlaidų dalį BVP struktūroje (95). Televizijos reklamos išlaidos vienam gyventojui valstybėse narėse taip pat labai skiriasi (96). Lyginant Šiaurės šalių rodiklius matyti, kad Danijos išlaidos pasiskirsto panašiai kaip ir kitose Šiaurės šalyse.

(265)

Atsižvelgdama į visa tai, Komisija daro išvadą, kad aiškių ir vienareikšmių įrodymų, kad Danijos televizijos reklamos rinka buvo sistemingai ir nuosekliai slopinama TV2 kainų politikos, nėra.

(266)

Skundo pareiškėjas tai pat pateikė palyginamųjų vienos žiniasklaidos priemonių rūšies kontakto kainų (išreikštų CPM (97) skirtingose šalyse ir skirtingų žiniasklaidos priemonių rūšių vienoje konkrečioje šalyje duomenų. Skundo pareiškėjo pateikti duomenys leidžia palyginti išlaidas, reikalingas 1 000 žmonių pasiekti reklaminiu skelbimu spaudoje arba televizijoje Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje (98).

(267)

Iš šių duomenų matyti, kad televizijos reklama Danijoje yra pigesnė nei Švedijoje ir Norvegijoje (99), reklama spaudoje – brangesnė (100).

(268)

Vis dėlto Komisija negali patikrinti pateiktų duomenų patikimumo, o viešai šie duomenys neskelbiami. Atsižvelgiant į tai, kad ši informacija yra gana skurdi ir joje neatsižvelgiama į galimus kultūrinius skirtumus, Komisija negali daryti jokių svarių išvadų apie kontakto kainas įvairiose Skandinavijos šalių žiniasklaidos priemonėse.

(269)

Todėl Komisija daro išvadą, kad tiriamu laikotarpiu TV2 kainos Danijos rinkoje buvo didžiausios, nes TV2 galėjo savo produktus įvertinti 15–40 % brangiau nei konkurentai atsižvelgiant į atitinkamos tikslinės grupės pasiekiamumą. Lyginant su Švedija ir Norvegija, kainos Danijoje yra maždaug 20 % mažesnės.

(270)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktas analizes, Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalbos požiūriu šiuo metu nėra jokių aiškių įrodymų, kad TV2 nesiekė gauti kuo daugiau reklamos pajamų ir kad dėl tokio elgesio reklamos rinkoje padidėjo valstybės finansavimo poreikis.