10.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 235/26

(1)

2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. raštais Komisija paprašė Vokietijos pateikti informaciją apie Pelno mokesčio įstatymo (Körperschaftsteuergesetz, toliau – KStG) 8c straipsnį. Vokietijos valdžios institucijos atsakė 2009 m. rugpjūčio 20 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. raštais. 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Komisija dėl pagalbos pradėjo oficialią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

(2)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Kartu suinteresuotųjų šalių paprašyta pateikti savo pastabas.

(3)

Atsižvelgdamos į tai Vokietijos valdžios institucijos atsiuntė savo 2010 m. balandžio 9 d. raštą.

(4)

2010 m. balandžio 9 d. ir birželio 3 d. Briuselyje įvyko du susitikimai su Vokietijos atstovais. 2010 m. liepos 2 d. Vokietija pateikė išsamesnę informaciją. Iš trečiųjų šalių pastabų Komisija negavo.

(5)

Įmonės Vokietijoje dažniausiai apmokestinamos pagal Pajamų mokesčio įstatymą (Einkommensteuergesetz, toliau – EStG) ir KStG. EStG 10d straipsnio 2 dalyje numatyta, kad per mokestinius metus patirtus nuostolius galima perkelti, t. y. būsimų mokestinių metų apmokestinamąsias pajamas galima sumažinti pagal mokestinio pajėgumo principą atskaitant iš jų nuostolius, tačiau iš viso ne daugiau kaip 1 mln. EUR per metus. Pagal KStG 8 straipsnio 1 dalį nuostolius gali perkelti ir įmonės, kurioms taikomas pelno mokestis.

(6)

Nuostolių perkėlimo galimybės pasekmė ta, kad buvo įsigyjamos įmonės, seniai nebevykdančios jokios komercinės veiklos, bet vis dar galinčios perkelti nuostolius (vadinamosios priedangos bendrovės, angl. empty-shell companies).

(7)

1997 m. Vokietijos įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią tokiam priedangos bendrovių pirkimui, apribojo nuostolių perkėlimo galimybę į KStG 8 straipsnio 4 dalį įtraukdamas vadinamąją nuostatą dėl priedangos bendrovių pirkimo (vok. Mantelkaufregelung). Pagal šią nuostatą nuostolius galėjo perkelti tik įmonės, teisiškai ir ekonomiškai buvusios tapačios su nuostolių patyrusiomis įmonėmis. Nors šioje nuostatoje nepateikta sąvokos „ekonomiškai tapatus“ apibrėžtis, tačiau pateikta pavyzdžių – vienas neigiamas ir du teigiami:

(8)

Abu pastarieji pavyzdžiai dažniausiai vadinami sanavimo išlyga (vok. Sanierungsklausel).

(9)

KStG 8 straipsnio 4 dalis panaikinta 2008 m. sausio 1 d. 2008 m. Įmonių mokesčių reformos įstatymu (Unternehmensteuerreformgesetz).

(10)

2008 m. Įmonių mokesčių reformos įstatymu įvesta ir nauja KStG 8c straipsnio 1 dalis, kuria, palyginti su ankstesniąja KStG 8 straipsnio 4 dalimi, daug labiau apribota nuostolių perkėlimo galimybė tuo atveju, jei perkama įmonės akcijų. Naujojoje nuostatoje numatyta:

(11)

Iš pradžių naujojoje nuostatoje nenumatyta išimčių įmonėms, kurios vienu metu ir buvo sanuojamos, ir didele dalimi pasikeitė jų akcininkai.

(12)

Pagal įstatymo pagrindimą, kurį Vokietijos Bundestagas priėmė kartu su 2008 m. Įmonių mokesčių reformos įstatymu, KStG 8 straipsnio 4 dalis pakeista paskesne nuostata – KStG 8c straipsnio 1 dalimi, siekiant supaprastinti schemą (iš įstatymo pagrindimo aišku, kad KStG 8 straipsnio 4 dalį taikant praktiškai kilo daug sudėtingų teisinių klausimų) ir tikslingiau kovoti su piktnaudžiavimu (4). Įstatymų leidėjas suvokė, kad dėl šio pakeitimo nebebus galima perkelti nuostolių tuo atveju, jei sunkumų patiriančios įmonės, nusipirkus jų akcijų, bus sanuojamos, tačiau laikė, kad tai priimtina, nes mokesčių institucijos tokiais atvejais ir be aiškaus įstatyminio reglamentavimo laikydamosi teisingumo principo galėjo atsisakyti mokestinių reikalavimų (5).

(13)

2009 m. birželio mėn. KStG 8c straipsnis iš dalies pakeistas priėmus naują nuostatą – KStG 8c straipsnio 1a dalį, pagal kurią nuostolius ir toliau leista perkelti, jei sunkumų patirianti įmonė perkama sanavimo reikmėms. Šis pakeitimas buvo Sveikatos draudimo įmokų atskaitymo iš apmokestinamųjų pajamų įstatymo (Bürgerentlastungsgesetz Krankenversicherung  (6)) dalis. Naujoji nuostata taip pat vadinama sanavimo išlyga arba (norint ją atskirti nuo ankstesnės schemos, nustatytos KStG 8 straipsnio 4 dalyje) – naująja sanavimo išlyga (vok. neue Sanierungsklausel). Taip numatyta nuostolių perkėlimo apribojimo, taikomo nuo 2008 m. sausio 1 d. pagal KStG 8c straipsnio 1 dalį, išimtis.

(14)

Pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį bendrovė gali perkelti nuostolius net ir akcijų pirkimo pagal KStG 8c straipsnio dalį atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

(15)

KStG 8c straipsnio 1a dalis įsigaliojo 2009 m. liepos 10 d. ir galioja atgaline data nuo 2008 m. sausio 1 d.

(16)

Iš pradžių ketinta KStG 8c straipsnio 1a dalį taikyti tik iki 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau 2009 m. gruodžio 22 d. Vokietijos Bundestagas, priimdamas 2009 m. Ekonomikos augimo skatinimo įstatymą (Wachstumsbeschleunigungsgesetz 2009) (9), priėmė nuostatą, kuria atitinkama nustojimo galioti išlyga iš KStG išbraukta.

(17)

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostolius, kuriuos galima perkelti, leidžiama atskaityti tik iš sanuotinos įmonės pelno. Pirkėjas šių nuostolių negali atskaityti iš savo paties pelno.

(18)

Tai taikoma net ir tuo atveju, jei pirkėjas savo mokestinius įsipareigojimus konsoliduoja koncerno lygmeniu, nes pagal KStG 15 straipsnio 1 sakinio 1 dalį draudžiama perkelti nuostolius, jei bendrovė yra integruotos bendrovės dalis (10).

(19)

Tačiau pagal Vokietijos pelno mokestį reglamentuojančius teisės aktus tokie nuostoliai neprarandami; jie tik „įšaldomi“ kontroliuojamosios bendrovės lygmeniu ir juos galima panaudoti, kai įmonė nebėra konsoliduota. „Įšaldytiems“ nuostoliams netaikomas joks nuostolių perkėlimo terminas.

(20)

Pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį pirkėjui netiesiogiai suteikiama nauda, nes sėkmingai baigus sanavimą sanuotos įmonės mokestinė našta sumažėja. Be to, žinoma, pirkėjas savo komercinę veiklą gali visai ar iš dalies įtraukti į įsigytą įmonę ir taip pasinaudoti perkeltais mokesčiais.

(21)

Naujoji schema – KStG 8c straipsnio 1a dalis nuo ankstesnės schemos – panaikintos KStG 8 straipsnio 4 dalies skiriasi vienu svarbiu ir, vertinant pagalbą, lemiamu aspektu.

(22)

Pagal KStG 8c straipsnio 1 dalį įmonė negali perkelti nuostolių, jei perduodama daugiau kaip pusė akcijų, nebent galima pritaikyti sanavimo išlygą. Taigi bendrąja taisykle sakoma, kad didele dalimi pasikeitus akcininkams nuostolių perkėlimo galimybės netenkama. Todėl esama sanavimo išlyga yra bendrosios taisyklės išimtis.

(23)

Pagal ankstesnę KStG 8 straipsnio 4 dalį bendroji taisyklė buvo ta, kad nuostolius perkelti buvo leidžiama ir didele dalimi pasikeitus akcininkams, esant ekonominiam įmonės tapatumui. Šia išimtimi siekta užkirsti kelią piktnaudžiavimui (pvz., perkant priedangos bendroves).

(24)

2010 m. vasario 24 d. raštu Komisija Vokietijai pranešė apie savo sprendimą dėl pagalbos pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

(25)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išsakė nuomonę, kad pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį atskiriamos sunkumų nepatiriančios, bet nuostolių patiriančios įmonės ir (galbūt) nemokios ar įsiskolinusios įmonės, nes ši nuostata naudinga tik pastarosioms. Todėl Komisijai atrodė, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis yra bazinės sistemos, pagal kurią abi įmonių grupės negalėtų perkelti nuostolių, išimtis. Kadangi SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos buvo akivaizdžiai tenkinamos, Komisija išsakė išankstinę nuomonę, kad priemonė yra atrankinė ir yra valstybės pagalba. Pagaliau Komisija pareiškė turinti abejonių dėl priemonės derėjimo su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, susiejant su Bendrijos laikinąja sistema (11), ir su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, susiejant su Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis (12) bei Regioninės pagalbos gairėmis (13).

(26)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (14). Komisija Vokietijos ir visų suinteresuotųjų šalių paprašė pateikti pastabas.

(27)

Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Federalinė finansų ministerija už mokesčių rinkimą atsakingoms institucijoms nurodė netaikyti KStG 8c straipsnio 1a dalies, kol Komisija šiuo klausimu priims galutinį sprendimą, ir atitinkamoms įmonėms pranešti, kad parama turės būti išieškota, jei Komisijos sprendimas bus neigiamas (15).

(28)

Vokietija mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis nėra valstybės pagalba dėl šių trijų priežasčių:

(29)

Taip pat Vokietija teigia, kad naujoji sanavimo išlyga, nustatyta KStG 8c straipsnio 1a dalyje, iš esmės atitinka senąją sanavimo išlygą, nustatytą KStG 8 straipsnio 4 dalyje, dėl kurios Komisija neišsakė abejonių (plg. 4.4 skyrių), ir kad panašių mokestinių nuostatų esama daugelyje kitų valstybių narių (plg. 4.5 skyrių).

(30)

Šį argumentą Vokietija pirmą kartą pateikė 2010 m. liepos 2 d. rašte. Jame Vokietijos valdžios institucijos aiškina, kad privataus kreditoriaus principą galima taikyti ir mokestinių bei panašių į mokestinius reikalavimų atveju (16). Vokietijos valstybės ir jos mokesčių mokėtojų santykis esantis panašus į privataus kreditoriaus ir skolininko ilgalaikės skolos santykį, grindžiamą, pavyzdžiui, nuomos ar darbo sutartimi. Vokietijos nuomone, privatus kreditorius esant ilgalaikei skolai atsisakytų dalies savo būsimų reikalavimų, jei dėl to skolininką galėtų perimti kita įmonė ir taip atsirastų galimybė pratęsti ilgalaikę skolą.

(31)

Vokietijos nuomone, KStG 8c straipsnio 1a dalis yra bendroji priemonė, nes ja gali pasinaudoti visos įmonės, neatsižvelgiant į jų priklausomybę tam tikram regionui, gamybos rūšį ar dydį. Vokietija teigia, kad bet kuri įmonė, pati nedarydama jokios įtakos, gali patirti finansinių sunkumų ir jai gali būti pritaikyta minėta nuostata.

(32)

Vokietija atkreipia dėmesį, kad pati Komisija 1998 m. Pranešime dėl verslo apmokestinimo išsakė nuomonę, jog išimtinai techninio pobūdžio mokesčių priemonės, tokios kaip taisyklės dėl mokesčių perkėlimo, nėra atrankinės, jei jos „vienodai taikomos visoms įmonėms ir visų prekių gamybai“, ir jog tai, „kad kai kurioms įmonėms arba kai kuriems sektoriams šios mokesčių priemonės yra naudingesnės, dar nereiškia, kad jiems būtinai bus pritaikytos valstybės pagalbą reglamentuojančios konkurencijos taisyklės“ (17).

(33)

Vokietija mano, kad šie svarstymai ypač svarbūs mokestinės paramos mokslinių tyrimų ir plėtros, taip pat aplinkosaugos, švietimo ar užimtumo srityse. Vokietijos teigimu, mokesčių schemos, naudingos šiose srityse ypatingas pastangas dedančioms įmonėms, nėra atrankinės, nes jos prieinamos visoms įmonėms, net jei de facto tam tikrose srityse veikiančioms įmonėms naudingesnės negu kitoms. Vokietijos nuomone, tai turi būti taikoma ir mokesčių schemoms, naudingoms sunkumų patiriančioms įmonėms, kurios įsigyjamos norint jas sanuoti.

(34)

Vokietija teigia, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas pripažino, jog priemonė, išimtinai naudinga sunkumų patiriančioms įmonėms, iš esmės gali būti bendroji priemonė, kuri yra neatrankinė. Šiuo klausimu Vokietija pirmiausia nurodo bylą DMT, kurioje Teisingumo Teismas dėl Belgijos mokėjimo schemos sunkumų patiriančioms įmonėms nustatė (18):

„Prancūzijos Vyriausybė teigia, kad mokėjimo lengvatos, taikomos socialinio draudimo įmokoms, nėra valstybės pagalba, jei jos teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kiekvienai įmonei, patiriančiai mokėjimo sunkumų. Prancūzijos nuomone, atrodo, kad ši pagal Belgijos teisę nustatyta schema yra būtent toks atvejis. Komisija, priešingai, teigia, kad ONSS suteikiant mokėjimo lengvatas turi veikimo savo nuožiūra laisvę.

Kaip matyti iš Sutarties 92 straipsnio 1 dalies, bendrojo pobūdžio priemonėms, kuriomis nepalaikomos tik tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba, ši nuostata netaikoma. Tačiau jei institucija, kuri suteikia finansinių pranašumų, turi veikimo savo nuožiūra laisvę, kuria jai suteikiama galimybė nustatyti gavėjus arba sąlygas, kuriomis priemonė suteikiama, šios priemonės negalima laikyti bendrojo pobūdžio priemone (plg. pagal prasmę 1996 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje C-241/94 Prancūzija prieš Komisiją (1996), Rink. p. I-4551, 23 ir 24 punktai).

Nacionalinis teismas privalo pagrindinėje byloje nustatyti, ar, suteikiant mokėjimo lengvatas, ONSS suteikiama veikimo savo nuožiūra laisvė ir, jei taip nėra, ar ONSS suteiktos mokėjimo lengvatos yra bendrojo pobūdžio arba ar jomis palaikomos tam tikros įmonės.)“

(35)

Taip pat Vokietija nurodė bylą HAMSA, kurioje Ispanijos valdžios institucijos teigė, kad priemonė nesanti atrankinė, nes ji taikoma visoms sunkumų patiriančioms įmonėms. Bendrasis Teismas išsakė tokią nuomonę (19):

„Šiuo atveju ieškovės ir Ispanijos Karalystės argumentas, kad 1922 m. liepos 26 d. Ispanijos įstatymu dėl mokėjimo nutraukimo sukuriama bendrojo pobūdžio procedūra, taikoma visoms sunkumų patiriančioms įmonėms, atmestinas. Nors tiesa, kad šis įstatymas nėra atrankinis ta prasme, kad jis netaikomas siekiant palaikyti tam tikrų įmonių grupes arba tam tikrų prekių gamybą, tačiau atleidimas nuo skolų įvyksta ne automatiškai dėl įstatymo taikymo, o atitinkamoms valdžios institucijoms priėmus sprendimą savo nuožiūra. Tačiau jei institucija, kuri suteikia finansinių pranašumų, turi veikimo savo nuožiūra laisvę, kuria jai suteikiama galimybė nustatyti gavėjus arba sąlygas, kuriomis priemonė suteikiama, pagal Teisingumo Teismo praktiką šios priemonės negalima laikyti bendrojo pobūdžio priemone (1999 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-256/97 DM Transport (1999), Rink. p. I-3913, 27 punktas).“

(36)

Vokietija teigia, kad pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį, priešingai negu bylose DMT ir HAMSA nagrinėtų priemonių atveju, nenumatyta jokia valdžios institucijos veikimo savo nuožiūra galimybė; priemonė taikoma automatiškai pagal įstatymą. Todėl Vokietija daro atvirkštinę išvadą, kad KStG 8c straipsnio 1a dalyje nenustatyta atrankinė priemonė.

(37)

Vokietija taip pat mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis yra bankroto teisės norma. Įmonių galimybė gauti paramą grindžiama sąvokomis „nemokumas“, „gresiantis nemokumas“ ir „įsiskolinimas“, kurios apibrėžtos InsO ir yra pagrindas pradėti bankroto procedūrą.

(38)

Atrankinio priemonės pobūdžio klausimu Vokietija daro išvadą, kad esą pagal Komisijos nuomonę būtų galima manyti, jog bet kuri mokesčių lengvata yra valstybės pagalba, net jei ji taikoma bendrai, ir kad tokia nuomonė prieštarauja SESV.

(39)

Vokietija mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalyje nustatyta išimtis pateisinama Vokietijos bendrovių apmokestinimo sistemos prigimtimi ir bendrąja schema. Vokietijos teigimu, tarp sunkumų patiriančių įmonių, kurios turi būti sanuojamos, ir kitų įmonių esantis objektyvus skirtumas, kuriuo ir pateisinamas kitoks požiūris į įmones, kurios perkamos siekiant jas sanuoti. Vokietija šiuos argumentus grindžia trimis svarstymais.

(40)

Pirmiausia, sunkumų patiriančios įmonės, priešingai negu finansinių sunkumų neturinčios įmonės, kurios gali pasirinkti – arba ieškoti finansavimo kapitalo rinkoje, arba ieškoti pirkėjo, turi tik vieną galimybę – ieškoti pirkėjo, nes jos negautų nei išorinio kapitalo kapitalo rinkoje, nei banko kredito. Taigi sunkumų patiriančios įmonės sistemingai netektų nuostolių perkėlimo galimybės, o sunkumų nepatiriančios įmonės visada galėtų pasirinkti iš dviejų galimybių – ieškoti išorinio kapitalo arba pirkėjo.

(41)

Antra, Vokietija teigia, kad pagal KStG 8c straipsnio 1 dalies prasmę ir tikslą – užkirsti kelią priedangos bendrovių pirkimui – nuostolių perkėlimo galimybės nebūtina atmesti tais atvejais, kai įmonė perkama siekiant ją sanuoti, o ne dėl grynai mokestinių motyvų. Neapribojus KStG 8c straipsnio 1a dalies taikymo sunkumų patiriančių įmonių pirkimui siekiant jas sanuoti, t. y. įtraukus kitus pirkimo atvejus, nebūtų galima užtikrinti šios įstatymo nuostatos ratio legis.

(42)

Trečia, Vokietijos teigimu, KStG 8c straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, kad įmonės akcijų pirkimo kaina būtų grindžiama tik ekonomine įmonės verte ir kad į pirkimo kainą, siekiant sumažinti mokesčius, nebūtų įtraukiama susikaupusių nuostolių vertė. Perkant sunkumų patiriančią įmonę siekiant ją sanuoti, priešingai, susikaupusių nuostolių vertė neturinti jokios ypatingos reikšmės. Norėdama sustiprinti šį argumentą Vokietija nurodo, kad auditoriai komercinės koncerno atskaitomybės atveju blogoje ekonominėje padėtyje esančios bendrovės galbūt perkeltiems nuostoliams neteikia reikšmės.

(43)

Susiedama šias aplinkybes Vokietija laikosi nuomonės, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis, net jei ji būtų prima facie atrankinė, visais atvejais yra pateisinama Vokietijos pelno mokesčio sistemos prigimtimi ir bendrąja schema.

(44)

Vokietija pažymi, kad 2008 m. sausio 1 d. KStG 8c straipsniu pakeista panaši schema – KStG 8 straipsnio 4 dalis, kuri tuo pat metu nustojo galioti. Abiejų schemų tikslas buvęs tas pats – užkirsti kelią priedangos bendrovių pirkimui.

(45)

Vokietija atkreipia dėmesį, kad Komisija niekada nėra išsakiusi abejonės dėl KStG 8 straipsnio 4 dalies, todėl šios schemos nebūtų buvę galima laikyti valstybės pagalba.

(46)

Dėl šios priežasties Vokietija Komisijos nuomonę šiuo klausimu laiko nenuoseklia.

(47)

Vokietijos duomenimis, daugelyje kitų valstybių narių esama schemų, panašių į nustatytąją KStG 8c straipsnio 1a dalyje, pavyzdžiui, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Austrijoje. Vokietija pažymi, kad, nepaisant didelio šių valstybių narių sistemų panašumų, Komisija dėl jų nesiėmė jokių priemonių, kurių galėjo imtis pagal savo kompetenciją valstybės pagalbos srityje.

(48)

Sprendimo pradėti procedūrą 34 punkto, kuriame nurodytos Komisijos priemonės dėl Prancūzijos mokesčių sistemos, klausimu Vokietija aiškina, kad Vokietijos ir Prancūzijos sistemos skiriasi, nes pastaroji taikoma tam tikroms ekonomikos sritims ir ja įmonės visiškai atleidžiamos nuo pelno mokesčio.

(49)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(50)

Priemonė turi būti finansuojama iš valstybinių išteklių ir valstybinių išteklių naudojimas turi būti priskiriamas valstybei. Mokesčių įplaukų praradimas prilygsta valstybinių išteklių naudojimui mokesčių išlaidų forma. Kadangi Federalinė Vyriausybė leidžia įmonėms perkeliant nuostolius sumažinti savo pelno mokesčio naštą, Vokietija netenka pajamų ir tai yra valstybės pagalba. Vokietija Komisijai pranešė, kad taikant šią priemonę per metus gali būti surenkama 900 mln. EUR mažiau mokesčių. Kadangi priemonė susijusi su valstybinių išteklių praradimu, ji teikiama iš valstybinių išteklių. Pagalba teikiama pagal įstatymą, todėl priskirtina valstybei.

(51)

Be to, priemone gavėjui turi būti suteikiamas atrankinis pranašumas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pagalbos sąvoka apima ne tik pozityviąsias išmokas, bet ir priemones, kuriomis įvairiais būdais palengvinamos prievolės, kurių našta paprastai turėtų tekti tai įmonei (20).

(52)

Pagal KStG 8c straipsnio 1 dalį dėl tam tikrų įmonės akcininkų struktūros pokyčių visai ar iš dalies netenkama ankstesnių nuostolių perkėlimo galimybės mokesčių reikmėms.

(53)

KStG 8c straipsnio 1a dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis tuo atveju, jei perkama sunkumų patiriančios įmonės akcijų tik siekiant ją sanuoti.

(54)

Todėl taikant KStG 8c straipsnio 1a dalį gali būti suteikiamas atrankinis pranašumas šias sąlygas tenkinančioms įmonėms, nes joms suteikiama galimybė apskaičiuojant savo apmokestinamąsias pajamas anksčiau patirtus nuostolius atskaityti iš būsimo pelno.

(55)

Vokietija teigia, kad, kaip išdėstyta 28 konstatuojamojoje dalyje, taikant KStG 8c straipsnio 1a dalį toks atrankinis pranašumas nesuteikiamas. Šį argumentą ji grindžia šiais trimis svarstymais:

(56)

Vokietija taip pat nurodo KStG 8c straipsnio 1a dalies ir ankstesnės schemos – KStG 8 straipsnio 4 dalies – panašumus (žr. 5.2.4 punktą) ir faktą, kad kitose valstybėse narėse esama panašių schemų (žr. 5.2.5 punktą).

(57)

Vokietija teigia, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis suderinama su privataus kreditoriaus principu, nes atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus kreditoriaus, kurio santykis su skolininku – ilgalaikės skolos, elgseną.

(58)

Komisijos nuomone, šio argumento negalima taikyti dėl kelių priežasčių. Pagal Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus kreditoriaus principas taikomas tik jei valstybė veikia kaip ekonomikos dalyvė; šio principo negalima taikyti, jei valstybė savo prerogatyvomis naudojasi kaip viešosios valdžios subjektas (21). Šiuo atveju valstybei, kaip viešosios valdžios subjektui, tenka valstybinis mokesčių monopolis.

(59)

Komisijos nuomone, Vokietijos cituoti teismų sprendimai šio vertinimo niekaip nekeičia. KStG 8c straipsnio 1a dalies atveju kalbama apie mokesčių naštos atsiradimą, o faktų, kuriais remiantis priimti sprendimai bylose „Ispanija prieš Komisiją“ (22) ir DMT (23), atveju – apie aplinkybes, kurių pagrindu administracinė institucija galėjo atleisti nuo esamų mokesčių skolų. Todėl šiuo atveju rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus kreditoriaus principas netaikytinas.

(60)

Antra, net jei šis principas būtų taikytinas, o Komisija tai neigia, Komisija konstatuoja, kad mokestinis pranašumas suteikiamas automatiškai, prieš tai nepatikrinus, kokią iš viso sumą nuostoliai sudaro (lemiamas veiksnys apskaičiuojant didžiausią būsimos mokesčių lengvatos sumą), kokiu mastu gavėjas gebės toliau pelningai veikti ir ar skolininko vaidmuo strategiškai svarbus. Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis kreditorius savo bendrosiose sąlygose nenumatytų tokio automatiško būsimų skolų reikalavimo atsisakymo, nebent prieš tai būtų susidaręs vaizdą apie reikalavimo atsisakymo apimtį, finansines skolininko perspektyvas ir jo strateginę reikšmę.

(61)

Trečia, Komisija konstatuoja, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis, priešingai negu ilgalaikio sutartinio santykio atveju, susijusi ne su atsisakymu reikalauti esamų skolų, o su galimų būsimų skolų, kurios gali atsirasti po finansinio skolininko sanavimo, sumažinimu. Kitais žodžiais tariant, tuo metu, kai valstybė leidžia perkelti mokesčius, nėra jokių nesumokėtų skolų.

(62)

Ketvirta, Komisija nurodo, kad bankroto atveju skolininko verslą įprastai perima kita įmonė, iš kurios valstybė pagal mokesčių monopolį gali imti mokesčius. Taigi rinką paliekančio skolininko vietoje atsiranda kitas skolininkas. Priešingai, negu rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus kreditoriaus principo atveju, valstybei priimant sprendimą esamo kliento ištikimybės koncepcija visiškai nesvarbi.

(63)

Komisija daro išvadą, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus kreditoriaus principas šiuo atveju netaikytinas, nes valstybė savo prerogatyvomis naudojasi kaip viešosios valdžios subjektas, o ne kaip ekonomikos dalyvė. Net jei rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus kreditoriaus principas šiuo atveju būtų taikytinas, Komisija įrodė, kad ilgalaikio sutartinio santykio atveju privatus kreditorius, būdamas tokioje pačioje padėtyje kaip valstybė, nebūtų ėmęsis su KStG 8c straipsnio 1a dalimi palygintinų priemonių.

(64)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką vertinant, ar mokestinė priemonė yra atrankinė, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą nacionalinė priemonė gali labiau palaikyti „tam tikras įmones ar prekes“ nei kitas, kurių faktinė ir teisinė padėtis pagal minėtos sistemos siekiamus tikslus yra panaši (24).

(65)

Taigi Komisija, pagalbos teisės aspektu vertindama, ar mokesčių schema yra atrankinio pobūdžio, pirmiausia turi nustatyti, kaip atitinkama mokesčių sritis pagal galiojančią mokesčių sistemą reglamentuojama apskritai, tai yra „įprastu atveju“. Antras žingsnis – išnagrinėti ir nustatyti, ar priemonė yra bazinės sistemos išimtis, pagal kurią atskiriami ekonomikos dalyviai, kurių faktinė ir teisinė padėtis pagal atitinkamos valstybės narės mokesčių sistema siekiamus tikslus yra panaši.

(66)

Komisijos nuomone, dabartinis Vokietijos pelno mokesčio sistemos variantas, ypač KStG 8c straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl bendrovių, kurių akcijų perkama, nuostolių atskaitymo, yra bazinė sistema. Kaip paaiškinta 10 konstatuojamojoje dalyje, pagal šią schemą nepanaudotų nuostolių atskaityti nebegalima, jei pirkėjui perduodama daugiau kaip 50 % dalyvavimo įmonės valdyme teisių; jei per penkerius metus perduodama daugiau kaip 25 %, tačiau ne daugiau kaip 50 % dalyvavimo įmonės valdyme teisių, nuostoliai prarandami proporcingai pagal perduotas teises. Iš to Komisija daro išvadą, kad nuostolių perkėlimo teisės netekimas yra įprastas atvejis, t. y. akcininkų pasikeitimo atveju bazinė sistema.

(67)

Komisija atkreipia dėmesį, kad ji jau ankstesniame sprendime kaip bazine sistema rėmėsi KStG 8c straipsnio 1 dalimi (25). Tame sprendime Komisija KStG 8c straipsnio 1 dalies išimtį, pagal kurią rizikos kapitalo įmonių perimtoms įmonėms, nepaisant akcininkų pasikeitimo, leista perkelti nuostolius, laikė nesuderinama su vidaus rinka. To sprendimo pagrindimas taikytinas ir šiuo atveju.

(68)

Nukrypstant nuo bazinio scenarijaus, KStG 8c straipsnio 1a dalimi leidžiama nuostolius perkelti įmonėms, kurios tuo metu, kai perkamos jų akcijos siekiant jas restruktūrizuoti, yra nemokios ar įsiskolinusios arba joms gresia tapti nemokiomis ar įsiskolinusiomis, jei tenkinamos tam tikros sąlygos (žr. 14 konstatuojamąją dalį).

(69)

Vokietija teigia, kad KStG 8c straipsnio 1a dalimi siekiama pašalinti mokestinę kliūtį, kuri kyla norint restruktūrizuoti sunkumų patiriančias įmones. Todėl pagal mokesčių sistemos siekiamus tikslus tik sunkumų patiriančios įmonės yra panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje. Atsižvelgiant į tai, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis taikoma visoms sunkumų patiriančioms įmonėms, KStG 8c straipsnio 1a dalis nėra atrankinė priemonė.

(70)

Vokietijos nuomone, sprendimai bylose DMT (26) ir HAMSA (27) patvirtina šį argumentą. Ji teigia, kad šiuose sprendimuose Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad priemonės yra atrankinės, nes valdžios institucijos turėjo veikimo savo nuožiūra laisvę. Todėl iš šių sprendimų esą galima daryti atvirkštinę išvadą, kad priemonė, kuri taikoma visoms sunkumų patiriančioms įmonėms ir kuria valdžios institucijoms nesuteikiama veikimo savo nuožiūra laisvė, nėra atrankinė.

(71)

Komisija pirmiausia nurodo, kad mokesčių sistemos tikslas turi būti apibrėžiamas remiantis bazine sistema, o ne išimtį suteikiančia schema (28). Pelno mokesčio sistemos prasmė ir tikslas – gauti įplaukų į biudžetą. Kyla klausimas, ar į šį tikslą atsižvelgta, jei įmonės, pasinaudodamos nuostolių perkėlimo iš priedangos bendrovių galimybe, pernelyg sumažina savo apmokestinimo pagrindą. KStG 8c straipsnio 1 dalimi siekiama užkirsti kelią perkelti savo nuostolius įmonėms, kurių akcininkai pasikeitė. Tai aiškiai matyti iš įstatymo, kuriuo priimta KStG 8c straipsnio 1 dalis ir panaikinta KStG 8 straipsnio 4 dalis, pagrindimo (29). Taigi visų įmonių, kurių akcininkai pasikeičia, faktinė ir teisinė padėtis pagal mokesčių sistema siekiamą tikslą yra panaši.

(72)

Komisija nurodo, kad išimtį suteikianti schema pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį taikoma išimtinai sunkumų patiriančioms įmonėms. O įmonės, kurios akcijų pirkimo metu nėra nemokios ar įsiskolinusios arba joms negresia tapti nemokiomis ar įsiskolinusiomis, tačiau patiria nuostolių, jų perkelti negali.

(73)

Todėl Komisija daro išvadą, kad KStG 8c straipsnio 1a dalimi įmonės, kurios patiria nuostolių, bet šiaip finansinių sunkumų nepatiria, atskiriamos nuo įmonių, kurios yra nemokios ar įsiskolinusios arba kurioms gresia tapti nemokiomis ar įsiskolinusiomis, ir pastarosioms suteikiamos privilegijos. Taigi KStG 8c straipsnio 1a dalimi atskiriamos įmonės, kurių faktinė ir teisinė padėtis pagal mokesčių sistema siekiamą tikslą yra panaši.

(74)

Antra, Komisija pabrėžia, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas, priešingai, negu mano Vokietija, savo praktikoje niekada nėra išsakę nuomonės, kad priemonė, kuri prieinama visoms sunkumų patiriančioms įmonėms ir kuria valdžios institucijoms nesuteikiama veikimo savo nuožiūra laisvė, pagal apibrėžtį nėra atrankinė.

(75)

Kalbant apie bylą DMT, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas dėl Prancūzijos Vyriausybės argumentų, kurie atitinka Vokietijos nuomonę, 28 punkte padarė išvadą, kad net tuo atveju, kai nacionalinės valdžios institucijos neturi veikimo savo nuožiūra laisvės, nacionalinio teismo užduotis patikrinti, ar atitinkama nacionalinė priemonė yra bendrojo, ar atrankinio pobūdžio. Taip Teisingumo Teismas netiesiogiai pripažįsta, kad nacionalinė priemonė, kuri prieinama visoms sunkumų patiriančioms įmonėms ir kuria valdžios institucijoms nesuteikiama veikimo savo nuožiūra laisvė, visgi gali būti atrankinė.

(76)

Dėl bylos HAMSA Komisija pažymi, kad Teisingumo Teismo obiter dictum 157 punkte taikomas Ispanijos bendrajai bankroto teisei. Tiesa, byloje HAMSA kalbama ne apie bankroto teisės priemones, o apie Ispanijos valdžios institucijų mokestinių reikalavimų atsisakymą, kurio apimtis daug didesnė už privačių investuotojų mokestinių reikalavimų atsisakymą. Ispanijos valdžios institucijos mokestinių reikalavimų atsisakė savanoriškai – įstatymais jos nebuvo įpareigotos to daryti. Todėl šis atvejis vertinant nagrinėjamą priemonę nesvarbus.

(77)

Generalinis advokatas Fennelly bylos Ecotrade išvadose patvirtino, kad taisyklės, taikomos visoms sunkumų patiriančioms įmonėms, gali būti atrankinės ir gali būti valstybės pagalba (30).

(78)

Todėl Komisijos atliekamas nagrinėjamos priemonės vertinimas, priešingai, negu mano Vokietija, suderinamas su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktika.

(79)

Todėl Komisija mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis yra prima facie atrankinė.

(80)

Tačiau pagal Teisingumo Teismo praktiką šios atrankinio pobūdžio sąlygos nėra tuo atveju, jei priemonė, nors ja ir suteikiamas pranašumas gavėjui, pateisinama sistemos, kuriai ji priklauso, prigimtimi ar bendrąja schema (31).

(81)

Todėl, jei Komisija, kaip nagrinėjamu atveju, prieina prie išvados, kad priemonė, atrodo, yra prima facie atrankinė, ji turi išnagrinėti, ar tokią diferenciaciją galima pateisinti mokesčių sistemos, kuriai ši priemonė priklauso, prigimtimi ar bendrąja schema.

(82)

Komisija konstatuoja, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką atitinkama valstybė narė turi pateikti įrodymą, kad toks pateisinimas yra (32).

(83)

Pagal Teisingumo Teismo aiškinimą turi būti nustatytas skirtumas tarp konkrečios mokesčių sistemos tikslų, kurie jai nebūdingi, ir pačiai mokesčių sistemai būdingų mechanizmų, kurie yra būtini siekiant šių tikslų. Tik šiuos mechanizmus galima laikyti pagrindimu kalbant apie mokesčių sistemos, kuriai priemonė priklauso, prigimtį ar bendrąją schemą.

(84)

Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju reikia skirti KStG 8c straipsnio 1 dalies tikslą ir KStG 8c straipsnio 1a dalies tikslą.

(85)

Pagal Vokietijos svarstymus KStG 8c straipsnio 1 dalies prasmė ir tikslas – užkirsti kelią piktnaudžiavimui Vokietijos mokesčių sistemoje numatyta nuostolių perkėlimo galimybe perkant priedangos bendroves.

(86)

Šiuo klausimu Vokietija pažymi, kad KStG 8c straipsnio 1 dalies taikymo sritis kur kas platesnė negu ankstesnės schemos (KStG 8 straipsnio 4 dalies). Pagal KStG 8 straipsnio 4 dalį nuostolių perkėlimo galimybės buvo netenkama tik jei vienu metu tenkinamos dvi sąlygos (akcijų įsigyja kita bendrovė ir pakeičiama veiklos sritis), o naujojoje sanavimo išlygoje antros sąlygos nebėra – galimybės perkelti nuostolius netenkama jau tada, kai kita bendrovė įsigyja akcijų. Įstatymų leidėjas suvokė šį taikymo srities pakeitimą, nes įstatymo pataisa aiškiai siekta tikslo finansuoti nuo 25 iki 15 % sumažėjusį pelno mokesčio tarifą (33).

(87)

KStG 8c straipsnio 1a dalimi, priešingai, nesiekta užkirsti kelio jokiam piktnaudžiavimui. Tai matyti iš Vokietijos Bundestago naujosios sanavimo išlygos įstatymo pagrindimo. Jame sakoma, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis priimta siekiant suvaldyti finansų ir ekonomikos krizės keliamas problemas (34). Krizės metu nuostolių perkėlimo apribojimas laikytas ypatinga kliūtimi, kylančia norint restruktūrizuoti įmones.

(88)

Komisija konstatuoja, kad pati Vokietija savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą aiškiai nurodė, jog KStG 8c straipsnio 1a dalis nėra priemonė užkirsti kelią piktnaudžiavimui mokesčių sistema, o kad ja nustatoma sanavimo išlyga, kuria siekiama per finansų ir ekonomikos krizę paremti sunkumų patiriančias įmones.

(89)

Komisija daro išvadą, kad šia specifine mokestine priemone siekiamas tikslas nebūdingas mokesčių sistemai. Pagal Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje tokio nebūdingo tikslo negalima pasitelkti norint pateisinti priemonę mokesčių sistemos prigimtimi ar bendrąja schema (35). Jį galima nagrinėti tik tiriant, ar priemonė suderinama su vidaus rinka.

(90)

Trys Vokietijos pateikti argumentai šio vertinimo niekaip nekeičia.

(91)

Dėl Vokietijos argumento, kad sunkumų patirianti įmonė finansavimo lėšų galinti gauti tik iš investuotojo, o sunkumų nepatirianti, tik laikinai nuostolių patirianti įmonė galinti rinktis, ar gauti finansavimo lėšų kapitalo rinkoje, ar naują kapitalą nupirkus investuotojui, Komisija mano, kad, kalbant apie mokesčių teisės tikslą, nesvarbu, kaip įmonė finansuoja savo komercinę veiklą. Pelno mokesčio sistema grindžiama pelno apmokestinimu ir nuostolių deklaravimu. Kaip buvo matyti per finansų ir ekonomikos krizę, ir sunkumų nepatiriančios įmonės laikinai patirdavo nuostolių. Tačiau pagal sanavimo išlygą tokios finansinių sunkumų nepatiriančios įmonės nuostolių perkelti negali, taigi, pasikeitus jų akcininkams ir joms gavus naujo kapitalo, statomos į blogesnę padėtį, palyginti su sunkumų ir nuostolių patiriančiomis įmonėmis. Komisija taip pat konstatuoja, kad per finansų ir ekonomikos krizę sunkumų nepatiriančioms, o tik laikinai nuostolių patiriančioms įmonėms irgi buvo sunku patekti į kapitalo rinką. Todėl jau prielaidos, kuriomis grindžiamas pirmas argumentas, yra neteisingos. Todėl Komisija pirmą Vokietijos argumentą atmeta.

(92)

Kalbėdama apie antrą Vokietijos argumentą, pagal kurį KStG 8c straipsnio 1 dalyje nustatyto bendro draudimo perkelti nuostolius pasikeitus akcininkams išimtis, numatyta KStG 8c straipsnio 1a dalyje, pateisinama KStG 8c straipsnio 1 dalies ratio legis, nes restruktūrizuojant sunkumų patiriančią įmonę nesama piktnaudžiavimo rizikos, Komisija konstatuoja, kad šiuo argumentu KStG 8c straipsnio 1a dalies apribojimas ją taikant tik sunkumų patiriančioms įmonėms nepateisinamas. Komisija pabrėžia, kad piktnaudžiavimo rizikos nėra ir įsigyjant sunkumų nepatiriančią įmonę. Piktnaudžiavimo rizika susijusi tik su priedangos bendrovėmis. KStG 8c straipsnio 1 dalies ratio legis viršijamas siekis išvengti piktnaudžiavimo. Tikslas taip pat yra padidinti Vokietijos pelno mokesčio bazę ir kompensuoti nuo 25 iki 15 % sumažėjusį pelno mokesčio tarifą. Iš to aiškėja, kodėl KStG 8c straipsnio 1 dalimi apimama ir nemažai akcijų įsigijimo atvejų, kai nėra jokios piktnaudžiavimo rizikos. Todėl Komisija atmeta Vokietijos argumentą, pagal kurį KStG 8c straipsnio 1a dalimi numatyta išimtis atitinka KStG 8c straipsnio 1 dalies ratio legis.

(93)

Dėl trečio Vokietijos argumento, pagal kurį auditoriai konsoliduoto koncerno balanso atveju apskaičiuodami galimus atidėtuosius mokesčius įprastai neteikia jokios reikšmės finansinių sunkumų patiriančios įmonės nuostoliams ir todėl nuostolių perkėlimo galimybė neturi įtakos blogoje padėtyje esančios bendrovės pardavimo kainai, Komisija pirmiausia pažymi, kad tai susiję su buhalterinės apskaitos kriterijais ir todėl mokesčių aspektu nesvarbu. Be to, Komisija konstatuoja, kad šis argumentas prieštarauja Vokietijos teiginiui, jog nuostolių perkėlimo galimybės nebuvimas yra kliūtis, kuri kyla norint įmonę restruktūrizuoti. Ši mintis teisinga, tik jei pirkėjas nuostolių perkėlimo galimybei suteikia tam tikrą piniginę vertę. Todėl Komisija atmeta ir trečią Vokietijos argumentą.

(94)

Be to, Vokietija tvirtina, kad ir kitos valstybės narės numatančios mokestinės naštos sumažinimo galimybes sanuojamoms įmonėms, ir nurodo, pavyzdžiui, Prancūzijos schemą dėl sunkumų patiriančių įmonių perėmimo. Komisija negali pritarti šiam palyginimu grindžiamam Vokietijos argumentui. Pirma, valstybės narės, norėdamos pateisinti priemonę, gali pasitelkti tik savo mokesčių sistemai būdingus principus kaip bazinę sistemą, kurios pagrindu tikrinama, ar įmonei suteikiamas pranašumas atsižvelgiant į pagalbą reglamentuojančius teisės aktus. Faktas, kad kitose valstybėse narėse galbūt esama panašių mokestinių priemonių, yra nesvarbus, nes tokias priemones gali apimti ir sutartimi nustatytos taisyklės. Antra, Prancūzijos schema numatytos priemonės susietos su kitomis sąlygomis negu KStG 8c straipsnio 1a dalies atveju. Prancūzijos schema numatyta galimybė atleisti nuo mokesčių naujai įsteigtas įmones, kurios perima sunkumų patiriančią įmonę. 2004 m. Komisija šią schemą paskelbė nesuderinama su bendrąja rinka (36) ir Prancūzija ją pakeitė siekdama suderinti su pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais. Keli šia schema suteikti pranašumai yra menki, kiti suderinami su pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais kaip regioninė pagalba ar pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) (37).

(95)

Todėl Komisija, remdamasi pirmesniais svarstymais, daro išvadą, kad nagrinėjama priemonė atsiranda ne tiesiogiai iš pagrindinių mokesčių sistemos principų ir todėl nepateisinama mokesčių sistemos prigimtimi ir bendrąja schema.

(96)

Vokietija teigia, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis iš esmės atitinka senąją KStG 8 straipsnio 4 dalį ir kad Komisija niekada nėra išsakiusi nuomonės, jog KStG 8 straipsnio 4 dalis yra valstybės pagalba.

(97)

Komisija nurodo, kad Vokietija niekada nėra pranešusi apie KStG 8 straipsnio 4 dalį, taigi Komisija dar nepriėmusi nuomonės, ar KStG 8 straipsnio 4 dalis yra valstybės pagalba.

(98)

Ši procedūra susijusi tik su KStG 8c straipsnio 1a dalimi, nes sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą taikomas tik šiai nuostatai. Vokietija, norėdama pateisinti KStG 8c straipsnio 1a dalį, negali remtis argumentu, kad Komisija niekada neišsakė oficialaus prieštaravimo prieš KStG 8 straipsnio 4 dalį, nes Vokietija apie ją niekada nėra pranešusi.

(99)

Komisija pasilieka teisę išnagrinėti KStG 8 straipsnio 4 dalį pagal pagalbą reglamentuojančius teisės aktus, jei paaiškėtų, kad šia schema įmonėms suteiktas atrankinis pranašumas.

(100)

Faktas, kad kitose valstybėse narėse esama panašių ar tapačių mokesčių sistemų, apie kurias Komisijai nepranešta, nedaro jokios įtakos nagrinėjant klausimą, ar tam tikra priemonė yra valstybės pagalba.

(101)

Komisija Vokietijos pateiktą informaciją tirs pagal Procedūrinio reglamento 10 straipsnį (38).

(102)

Komisija daro išvadą, kad taikant KStG 8c straipsnio 1a dalį į jos taikymo sritį patenkančioms įmonėms suteikiamas atrankinis pranašumas.

(103)

Priemonė yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti. KStG 8c straipsnio 1a dalis nėra taikoma konkretiems sektoriams, t. y. ši schema gali būti naudinga visoms ekonomikos sritims. Beveik visoms Vokietijos ekonomikos sritims atstovaujama rinkose, kuriose konkuruojama ir vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba. Todėl ši priemonė gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ar iškreipti konkurenciją arba kelti jos iškreipimo grėsmę.

(104)

Komisija konstatuoja, kad pagal Vokietijos pateiktą informaciją visoms įmonėms, galinčioms pasinaudoti šia priemone, pagal Vokietijos bankroto tvarką būtų galima pradėti bankroto procedūrą (žr. 14 konstatuojamąją dalį ir 7 išnašą). Todėl visi galimi priemonės gavėjai yra sunkumų patiriančios įmonės, kaip nustatyta Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) 10 punkto c dalyje. Taigi nė vienas iš gavėjų negalėtų gauti de minimis pagalbos pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (39), nes pagal šio reglamento 1 straipsnio h dalį jis netaikomas sunkumų patiriančioms įmonėms.

(105)

Kadangi tenkinamos visos sąlygos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija mano, kad pelno mokesčio įstatymo nuostatos dėl nuostolių perkėlimo mokesčių reikmėms – sanavimo išlyga – yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį.

(106)

Komisija gali laikyti pagalbą suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką valstybė narė turi pateikti įrodymą, kad priemonė suderinama su vidaus rinka (40). Komisija šiuo klausimu konstatuoja, kad Vokietija, nepaisant aiškaus Komisijos sprendime pradėti procedūrą išsakyto raginimo, nepateikė jokios su tuo susijusios informacijos. Vien dėl šios priežasties Komisija nagrinėjamos pagalbos priemonės negali laikyti suderinama su vidaus rinka.

(107)

Tačiau Komisija apsvarstė, ar šią priemonę būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka. Komisija, nagrinėdama pagalbos atvejus, patenkančius į SESV 107 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, turi didelę veikimo savo nuožiūra laisvę (41). Pasinaudodama šia laisve Komisija paskelbė kelias gaires ir komunikatus, kuriuose nustatė kriterijus, pagal kuriuos tam tikros rūšies pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Komisija privalo laikytis savo paskelbtų gairių ir komunikatų, susijusių su pagalbos kontrole, jei jie nenukrypsta nuo SESV nuostatų ir yra pripažinti valstybių narių (42).

(108)

Todėl pirmiausia reikia išnagrinėti, ar pagalba, apie kurią pranešta, patenka į vienos ar kelių gairių ar komunikatų taikymo sritį ir ar ją galima laikyti suderinama su vidaus rinka, nes ji atitinka juose nustatytus suderinamumo kriterijus.

(109)

Kadangi KStG 8c straipsnio 1a dalis priimta siekiant įveikti finansų ir ekonomikos krizės keliamas problemas, Komisija išnagrinėjo, ar šią schemą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kaip jis aiškinamas Bendrijos laikinojoje sistemoje.

(110)

Atsižvelgdama į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę ir jos pasekmes visai valstybių narių ekonomikai, Komisija laikosi nuomonės, kad tam tikrų rūšių valstybės pagalbą, skirtą krizei įveikti, per tam tikrą laikotarpį galima pateisinti ir laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Bendrijos laikinojoje sistemoje nustatytos sąlygos, kuriomis Komisija tokias pagalbos schemas laiko suderinamomis su vidaus rinka.

(111)

Tačiau KStG 8c straipsnio 1a dalies negalima priskirti nė vienai Bendrijos laikinojoje sistemoje išvardytai priemonei, nes ši schema susijusi su mokestiniais pranašumais, suteikiamais sunkumų patiriančioms įmonėms. Bendrijos laikinojoje sistemoje nenumatyta valstybės pagalba, teikiama mokestinių pranašumų forma.

(112)

Todėl Komisija mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis netenkina būtinų sąlygų, kad šią schemą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kaip jis aiškinamas Bendrijos laikinojoje sistemoje.

(113)

Tačiau Komisija konstatuoja, kad pagalba tam tikriems gavėjams pagal Bendrijos laikinosios sistemos 4.2 skyrių gali būti laikoma leistina, su vidaus rinka suderinama ribota pagalba, jei ji tenkina visas Vokietijos pagalbos schemos, kurią Komisija patvirtino remdamasi šiuo teisiniu pagrindu, sąlygas. Norėdamas gauti šios rūšies pagalbą gavėjas ypač turi įrodyti, kad 2008 m. liepos 1 d. jis nebuvo sunkumų patirianti įmonė, kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (didelių įmonių atveju) arba 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (44), 1 straipsnio 7 dalį (MVĮ atveju) ir kad pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas ne didesnis kaip 500 000 EUR. Taip pat turi būti tenkinamos kitos Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 skyriuje ir sprendime patvirtinti Vokietijos pagalbos schemą nustatytos sąlygos.

(114)

Kadangi KStG 8c straipsnio 1a dalis susijusi su mokestiniais pranašumais, suteikiamais sunkumų patiriančioms įmonėms, Komisija, nagrinėdama priemonės suderinamumą su vidaus rinka, pasitelkė ir Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Pagal šias gaires pagalbą galima teikti tik sunkumų patiriančioms įmonėms. Nors nemokią ar įsiskolinusią įmonę galima laikyti sunkumų patiriančia įmone atsižvelgiant į šias gaires, didesnei verslo grupei priklausančios arba jos perimtos įmonės įprastai negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 13 punktas). Tarp KStG 8c straipsnio 1a dalies taikymo sąlygų yra akcijų pardavimas. Pardavusi akcijų tikslinė įmonė gali priklausyti grupei. Tokiu atveju įprastai ta grupė turėtų rūpintis sunkumų patiriančia įmone, kuri pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires pagalbos gauti negalėtų.

(115)

Be to, net ir gavėjai, kuriems būtų galima teikti pagalbą pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, netenkina kitų šių gairių sąlygų.

(116)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 25 punkto a dalį sanavimo pagalbą galima teikti tik paskolų garantijų arba paskolų forma. Todėl nagrinėjamo mokestinio pranašumo negalima laikyti sanavimo pagalba.

(117)

Restruktūrizavimo pagalbos atveju pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires turi būti pateikiamas gyvybingas restruktūrizavimo planas, pagal kurį būtų galima atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą. Taip pat pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires pagalba turi apsiriboti tik būtinu minimumu, gavėjas prie restruktūrizavimo išlaidų turi prisidėti savo įnašu ir turi būti imamasi kompensacinių priemonių siekiant išvengti nederamo konkurencijos iškreipimo.

(118)

Visų šių sąlygų KStG 8c straipsnio 1a dalis netenkina. Nors įstatymo pagrindime nurodyta, kad tikslinė įmonė turi pateikti sanavimo planą su teigiama verslo prognoze, nematyti, kad toks planas atitiktų Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse keliamus reikalavimus ir kad pagalbos dydis būtų apribotas būtinu minimumu, nes pagalbos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos įmonė patyrė praeityje. Be to, KStG 8c straipsnio 1a dalyje nenumatytas nei įmonės įnašas, nei kompensacinės priemonės.

(119)

Pagaliau apie sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą didelėms įmonėms reikia pranešti atskirai. Tokios pagalbos negalima teikti pagal schemą. Tačiau KStG 8c straipsnio 1a dalyje nedaromas skirtumas tarp didelių įmonių ir MVĮ.

(120)

NET ir MVĮ, kurioms iš principo būtų galima suteikti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą pagal schemą, atveju Komisija konstatuoja, kad netenkinami Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 82 punkte tokiai schemai keliami ypatingi reikalavimai dėl šio sprendimo 117 punkte išdėstytų priežasčių.

(121)

Todėl Komisija mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis nesuderinama su vidaus rinka kaip restruktūrizavimo pagalba.

(122)

KStG 8c straipsnio 1a dalį reikia išnagrinėti ir remiantis Regioninės pagalbos gairėmis.

(123)

Galimi regioninės pagalbos gavėjai Vokietijoje turi būti įsikūrę teritorijose, kuriose leidžiama teikti regioninę pagalbą. Dėl KStG 8c straipsnio 1a dalies taikymo tai nėra būtina, nes išlyga taikoma įmonėms visoje Vokietijoje.

(124)

Taip pat sunkumų patiriančios įmonės, kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, nepatenka į Regioninės pagalbos gairių taikymo sritį (žr. Regioninės pagalbos gairių 9 punktą). Taigi ir pagalbos, teikiamos įmonėms remiamuose regionuose, negalima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal Regioninės pagalbos gaires.

(125)

Todėl Komisija mano, kad priemonė nesuderinama su vidaus rinka kaip regioninė pagalba.

(126)

KStG 8c straipsnio 1a dalį taip pat reikia išnagrinėti remiantis Pagalbos aplinkos apsaugai gairėmis.

(127)

Pagrindinis Pagalbos aplinkos apsaugai gairių tikslas – taikant valstybės pagalbos priemones užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, negu ji būtų be pagalbos, ir užtikrinti, kad teigiamas pagalbos poveikis atsvertų jos neigiamą konkurencijos iškraipymo poveikį, vadovaujantis SESV 191 straipsnyje nustatytu principu „teršėjas moka“.

(128)

KStG 8c straipsnio 1a dalimi šio tikslo nesiekiama. Įstatymo pagrindime neiškeltas joks tikslas atsižvelgiant į Pagalbos aplinkos apsaugai gaires.

(129)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 20 punkte sakoma, kad, turint omenyje, jog pavojus yra kilęs pačiam įmonės egzistavimui, ji negali būti laikoma tinkama priemone kitiems viešosios tvarkos tikslams skatinti tol, kol nebus užtikrintas tokios įmonės gyvybingumas. Kadangi visi galimi gavėjai pagal KStG 8c straipsnio 1a dalį yra sunkumų patiriančios įmonės pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkto c dalį, Komisija mano, kad KStG 8c straipsnio 1a dalis nesuderinama su vidaus rinka kaip pagalba aplinkos apsaugai.

(130)

Komisija konstatuoja, kad pagalba, apie kurią pranešta, patenka ir į Bendrijos laikinosios sistemos, ir į Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių taikymo sritį. Todėl Komisija, naudodamasi veikimo savo nuožiūra laisve pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, dėl 109 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių privalo laikytis abiejų šių teisės aktų.

(131)

Tačiau Komisija, matydama neišvengiamas priežastis, gali vėl pasinaudoti veikimo savo nuožiūra laisve, neviršydama ribų, nustatytų SESV ir bendraisiais teisės principais, ypač vienodo požiūrio principu, laikantis jo išaiškinimo pagal Teisingumo Teismo praktiką (48). Šiuo atveju Komisija pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės pagalbą gali laikyti suderinama su vidaus rinka, jei valstybės pagalba skirta kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti (SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas) arba jei ja siekiama bendro intereso (SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas) (49), ji būtina šiam tikslui pasiekti (50) ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(132)

Šiuo atveju Vokietija nepateikė jokių argumentų, kad pagalba suderinama su vidaus rinka tiesiogiai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b arba c punktą.

(133)

Komisija konstatuoja, kad priemonė sukurta taip, jog pagalbos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos gavėjas patyrė praeityje. Todėl nėra jokios sąsajos tarp pagalbos sumos, kurią įmonė gauna, ir pagalbos schema siekiamo tikslo, t. y. pašalinti sanavimo kliūtis ir paremti sunkumų patiriančias įmones per finansų ir ekonomikos krizę. Todėl Komisija prieina prie išvados, kad pagalbos schema neapsiriboja tik tuo, kas būtina tikslui pasiekti. Todėl ji iškreipia konkurenciją vidaus rinkoje bendram interesui prieštaraujančiu mastu.

(134)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonės negalima laikyti suderinama su vidaus rinka tiesiogiai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b arba c punktą.

(135)

Kadangi apie pagalbą nebuvo pranešta, ji yra neteisėta pagalba.

(136)

Remiantis nuolatine Komisijos sprendimų priėmimo praktika bet kokią pagalbą, kuri suteikta neteisėtai ir nesuderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnį, reikia išieškoti. Ši sprendimų priėmimo praktika patvirtinta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (51), 14 straipsniu, kuriame sakoma: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo.“

(137)

Kadangi nagrinėjama priemonė yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, ją reikia išieškoti, siekiant rinkoje atkurti prieš ją suteikiant buvusią padėtį. Todėl pagalbą grąžinti reikia nuo to momento, kai gavėjui suteiktas pranašumas, tai yra kai gavėjas pagalba pradėjo disponuoti. Iki faktinio pagalbos grąžinimo reikia mokėti palūkanas.

(138)

Komisija mano, kad nustatant momentą, nuo kurio gavėjas pradėjo disponuoti pagalba, svarbi metinė pelno mokesčio mokėjimo data.

(139)

Vokietija turi imtis visų būtinų priemonių pagalbai iš gavėjų išieškoti. Siekdama nustatyti atvejų, kuriais reikia išieškoti pagalbą, skaičių Vokietija turi sudaryti įmonių, kurios nuo 2008 m. sausio 1 d. pasinaudojo nagrinėjama priemone, sąrašą. Komisija pažymi, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. Vokietija šios priemonės nebetaiko. Federalinė finansų ministerija nurodė už mokesčių rinkimą atsakingoms institucijoms netaikyti sanavimo išlygos, kol Komisija šiuo klausimu priims galutinį sprendimą (52).

(140)

Išieškotiną valstybės pagalbą reikia apskaičiuoti pagal įmonių, pasinaudojusių KStG 8c straipsnio 1a dalimi, mokesčių deklaracijas. Pagalbos suma apskaičiuojama kaip mokesčio sumos, kurią reikėtų mokėti netaikant KStG 8c straipsnio 1a dalies, ir mokesčio sumos, faktiškai sumokėtos pritaikius KStG 8c straipsnio 1a dalį, skirtumas.

(141)

Tai taikoma neatsižvelgiant į galimybę, kad pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kaip jis išaiškintas Bendrijos laikinojoje sistemoje, ir Komisijos patvirtintą Vokietijos pagalbos schemą, jei bendra taip suteiktos pagalbos suma ne didesnė kaip 500 000 EUR bendrasis subsidijos ekvivalentas ir jei paisoma visų kitų sąlygų, nustatytų Bendrijos laikinosios sistemos 4.2.2 skyriuje ir Komisijos sprendime, kuriuo šiuo pagrindu patvirtinta Vokietijos pagalbos schema, ypač sąlygos, kad 2008 m. liepos 1 d. įmonė nebuvo finansinių sunkumų patirianti įmonė. Jei bendra suma didesnė kaip 500 000 EUR, viršijančią sumą reikia išieškoti.

(142)

Komisija atkreipia Vokietijos dėmesį į tai, kad pagalbos negalima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal de minimis taisykles (53), pagal kokią nors schemą, patenkančią į Bendrojo bendrosios išimties reglamento (54) taikymo sritį, arba pagal kokią nors pagalbos schemą remiantis Regioninės pagalbos gairėmis arba Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą (55), nes pagal visus šiuos teisės aktus valstybės pagalbos negalima teikti sunkumų patiriančioms įmonėms (56). Dėl visų kitų patvirtintų pagalbos schemų Vokietija turi patikrinti, ar sprendime, kuriuo patvirtinta pagalbos schema, numatyta taikymo išimtis sunkumų patiriančioms įmonėms. Priešingu atveju pagalbą pagal šias schemas būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka, jei Vokietija įrodys, kad pagalbos suteikimo momentu buvo paisoma atitinkamų schemų sąlygų.

(143)

Remdamasi pirmesniais svarstymais Komisija daro išvadą, kad KStG 8c straipsnio 1 dalis (sanavimo išlyga) pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba, suteikta neteisėtai ir pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį. Schema yra nesuderinama su vidaus rinka.

(144)

Komisija mano, kad Vokietija turi imtis visų būtinų priemonių pagalbai iš sanavimo išlyga pasinaudojusių įmonių išieškoti,

a)

pagalbos pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą gavėjų sąrašą ir bendrą pagalbos, kurią kiekvienas iš jų gavo pagal šią schemą, sumą;

b)

bendrą sumą (pagrindinį reikalavimą ir palūkanas), išieškotiną iš kiekvieno gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių ėmėsi ar ketina imtis šiam sprendimui įvykdyti, apibūdinimą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjų paprašyta pagalbą grąžinti.