29.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/1

(1)

2010 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno inicijavimą.

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas 2010 m. rugpjūčio 16 d. gavus Europos Sąjungos besiūlių vamzdžių iš nerūdijančio plieno pramonės gynybos komiteto (toliau – gynybos komitetas) dviejų Sąjungos gamintojų grupių (toliau – skundo pateikėjai), kurios pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų Sąjungoje pagaminamų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR atstovams, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams bei jų asociacijoms. Komisija taip pat apie tai pranešė Jungtinių Valstybių (toliau – JAV) gamintojams, nes jas numatyta pasirinkti galima panašia šalimi. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad, siekiant nustatyti dempingą ir žalą, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti atliekama atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir Sąjungos gamintojai Komisijai praneštų apie save ir pateiktų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą tiriamuoju laikotarpiu (2009 m. liepos 1 d.–2010 m. rugsėjo 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Be to, konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis.

(6)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį iš 31 apie save pranešusio Kinijos eksportuojančio gamintojo arba eksportuojančių gamintojų grupės Komisija atrinko bendroves remdamasi didžiausiu tipišku eksporto kiekiu, kurį galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Atrinktos trys bendrovės arba bendrovių grupės, kurių importuotas kiekis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 25 % viso Eurostato nurodyto importo ir daugiau nei 38 % viso bendradarbiaujančių eksportuotojų importuoto kiekio. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir Kinijos valdžios institucijomis, kurios pasiūlytai bendrovių atrankai neprieštaravo.

(7)

Iš 21 Sąjungos gamintojo, į kurį kreipėsi Komisija, vienuolika pateikė prašytą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Remdamasi šių bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija Komisija atrinko dvi grupes, atstovaujančias penkiems Sąjungos gamintojams. Bendrovės atrinktos remiantis pardavimo ir gamybos apimtimis. Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis sudarė 48 % visų ES gamintojų visos pardavimo apimties ES ir 80 % gamintojų, kurie pranešė apie save, pardavimo apimties.

(8)

Iš 62 nesusijusių importuotojų, į kuriuos kreipėsi Komisija, iki nustatyto termino klausimyno klausimus pateikė tik penkios bendrovės. Todėl laikyta, kad atranka nebūtina, ir visoms šioms bendrovėms buvo nusiųsti klausimynai. Galiausiai tik du importuotojai pateikė klausimyno atsakymus ir atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavo.

(9)

Kad atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė prašymo formas. Visos atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį joms būtų taikomas RER arba, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų, – IR.

(10)

Trys bendrovės arba bendrovių grupės prašė atlikti individualų nagrinėjimą. Pradiniame etape nagrinėti šiuos prašymus per nustatytą laikotarpį buvo neįmanoma. Ar patenkinti kurios nors bendrovės prašymą ir atlikti individualų nagrinėjimą, bus nutarta galutiniame etape.

(11)

Komisija susijusiems atrinktiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus.

(12)

Klausimyno atsakymus pateikė atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, du nesusiję Sąjungos importuotojai ir vienas naudotojas.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga RER arba IR analizuoti ir preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

—

Changshu Walsin Specialty Steel Co., Ltd., Haiyu Town, Changshu City ir jos susijusios bendrovės: Shanghai Baihe Walsin Lihwa Specialty Steel Products Co., Ltd., Baihe Town, Qingpu District, Shanghai; Yantai Jin Cheng Precision Wire Rod Co., Ltd., ETDZ Yantai City, Shandong Province; Yantai Dazhong Recycling Resource Co., Ltd., ETDZ Yantai City, Shandong Province;

—

Shanghai Jinchang Stainless Steel Tube Manufacturing Co., Ltd., Situan Town, Fengxian District, Shanghai ir susijusios jos bendrovės: Shanghai Jinchang International Trade Co., Ltd., Situan Town, Fengxian District, Shanghai; Shanghai Jinchang International Trade Co., Ltd., Situan Town, Fengxian District, Shanghai;

—

Wenzhou Jiangnan Steel Pipe Manufacturing Co., Ltd.,Yongzhong, Longwan district, Wenzhou.

—

Salzgitter Mannesmann Stainless Tubes Headquarters; Mülheim an der Ruhr, Vokietija;

—

Salzgitter Mannesmann Stainless Tubes Deutschland; Remscheid, Vokietija;

—

Tubacex Tubos Inoxidables, S.A., Llodio, Ispanija.

—

PEXCO, Scranton, Pennsylvania;

—

Salem Tube, Greenville, Pennsylvania;

—

Salzgitter Mannesmann Stainless Tubes USA, Houston, Texas;

—

Sandvik Materials Technology, Scranton, Pennsylvania.

(14)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, – tam tikri besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančio plieno (išskyrus su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis (fitingais), tinkami naudoti dujų arba skysčių tiekimui, skirti naudoti civiliniuose orlaiviuose), kurių KN kodai šiuo metu yra 7304 11 00, 7304 22 00, 7304 24 00, ex 7304 41 00, 7304 49 10, ex 7304 49 93, ex 7304 49 95, ex 7304 49 99 ir ex 7304 90 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Jam priskiriami nebaigti tuščiaviduriai ruošiniai, karštai valcuoti produktai ir šaltai valcuoti produktai.

(16)

Gamyboje kaip žaliava paprastai naudojami nerūdijančio plieno cilindrai (toliau – ruošiniai). Pirmajame gamybos etape tuščiaviduris ruošinys pagaminamas naudojant išspaudimo presą arba karštojo pralydymo būdu. Tuomet tuščiaviduris ruošinys gali būti apdorojamas karštojo valcavimo būdu, taip gaunant karštai valcuotą vamzdį, ir toliau apdorojamas šaltojo valcavimo būdu (šaltojo valcavimo Pilger būdu) arba apdorojamas šaltojo tempimo būdu, taip gaunant šaltai valcuotą vamzdį. Visų tipų gaminių (tuščiavidurių ruošinių, karštai valcuotų ir šaltai valcuotų vamzdžių) pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės charakteristikos bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(17)

Pramonės šakos, kuriose besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančio plieno yra daugiausiai naudojami, yra šios: chemijos ir naftos chemijos pramonė, trąšų gamyba, energijos gamyba, civilinė inžinerija ir statyba, farmakologija ir medicinos technologijos, biotechnologijos, vandens valymas ir atliekų deginimas, naftos ir dujų žvalgyba ir gamyba, akmens anglių ir dujų apdorojimas, maisto perdirbimas.

(18)

Vienas Sąjungos gamintojas, kuris toliau apdoroja vamzdžius iš nerūdijančio plieno, teigė, kad jeigu priemones reikėtų nustatyti, į jų taikymo sritį neturėtų būti įtrauktas KN kodas 7304 49 10, nes jis taikomas nebaigtiems tuščiaviduriams ruošiniams, naudojamiems tik tolesniam apdorojimui. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šio Sąjungos gamintojo Sąjungos ir Kinijos tiekėjai jam parduotus produktus deklaravo kaip karštai valcuotus arba šaltai valcuotus produktus.

(19)

Iš tikrųjų šie produktai, deklaruojami kaip „neapdoroti tuščiaviduriai ruošiniai, skirti naudoti vien tik kitos formos skerspjūvio ir kito sienelių storio vamzdžių ir vamzdelių gamyboje“ – tai produktai, kurių nebūtinai fizinės charakteristikos skirtingos, jie naudojami tik kita paskirtimi. Todėl padaryta preliminari išvada, kad nebuvo pagrindo neįtraukti neapdorotų tuščiavidurių ruošinių į produktų apibrėžtį.

(20)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno, parduodamų KLR vidaus rinkoje, ir tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno, kuriuos Sąjungos pramonė parduoda Sąjungoje, pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės charakteristikos bei naudojimo paskirtys yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėto straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus visus kriterijus.

(22)

Trumpai ir tik dėl aiškumo pateikiami apibendrinti kriterijai:

(23)

Atliekant šį tyrimą visi trys atrinkti eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės kreipėsi dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir iki nustatyto termino pateikė užpildytas RER prašymo formas.

(24)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nė vienas iš atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų reikalavimų, todėl RER jiems negali būti taikomas.

(25)

Nė viena iš bendrovių neatitinka 1 kriterijaus reikalavimo dėl valstybės kišimosi priimant sprendimus, susijusius su pagrindinės žaliavos (ypač nerūdijančio plieno ruošinių, luitų ir skritulio formos skerspjūvio strypų) pirkimu. Šios žaliavos sudaro gerokai daugiau nei 50 % nagrinėjamojo produkto (besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno) gamybos sąnaudų. Todėl jos neabejotinai yra pagrindinė nagrinėjamojo produkto gamybos žaliava.

(26)

Kinijos valstybė atlieka pagrindinį vaidmenį nustatant besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno žaliavų kainas ir nuolatos kišasi į rinką šiomis priemonėmis: taiko eksporto mokestį ir negrąžina PVM dalies. Pirma, pagrindinėms besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno gamybos žaliavoms nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas 15 % eksporto mokestis. Antra, valstybė negražina PVM, sumokėto už eksportuotas žaliavas.

(27)

Atrinktos bendrovės perka pagrindines žaliavas, naudojamas besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno gaminti, Kinijos vidaus rinkoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutiniškai ir priklausomai nuo plieno rūšies Kinijos žaliavų kainos yra apytiksliai 30 % mažesnės nei kainos pasaulio rinkose (JAV arba ES).

(28)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR didžiąją geležies rūdos dalį turi importuoti tarptautinių rinkų kainomis, akivaizdu, kad ji nesinaudoja jokiais įprastais lyginamaisiais pranašumais, kuriais būtų galima paaiškinti, kodėl Kinijos vidaus rinkoje pagrindinių žaliavų kainos yra tokios mažos. Tuo pačiu metu ir jau ne vienerius metus įvairiuose tyrimuose nurodoma, kad šiame sektoriuje pastebimas reikšmingas valstybės kišimasis (3). Šiose ataskaitose nurodoma, kad Kinijos vyriausybė nustatė 14 pagrindinių pramonės šakų ir septynias „atramines“ pramonės šakas. Pirminiai specialiojo plieno vartotojai priklauso septynioms „atraminėms“ pramonės šakoms, kurias pramonės politikos priemonėmis remia Kinijos vyriausybė (4). Neigiamas eksporto mokesčių taikymo ir dalinio PVM grąžinimo poveikis taip pat buvo pabrėžtas PPO prekybos politikos apžvalgose, susijusiose KLR prekybos politika ir praktika (5).

(29)

Kaip nurodyta PPO prekybos politikos apžvalgose, eksporto mokesčiai ir PVM dalies grąžinimas yra politikos priemonės, kuriomis mažinama minėtų žaliavų eksporto apimtis, atsargos nukreipiamos į vidaus rinką ir daromas spaudimas šių produktų vidaus rinkos kainoms (6). Iš tikrųjų atlikus šį tyrimą nustatyti reikšmingi vidaus rinkos ir pasaulio rinkos kainų skirtumai. Toks skirtumas rodo numanomą paramą šalies vartotojų pramonės šakoms, suteikiančią jiems konkurencinį pranašumą. Šį argumentą dar labiau sustiprina tai, kad eksportuojamam nagrinėjamajam produktui (besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno), netaikomas eksporto mokestis, be to, grąžinama už šį produktą sumokėto PVM dalis.

(30)

Šiuo tyrimu nustatoma, kad eksporto mokesčiai ir PVM dalies grąžinimas įvairiai taikomi tiekėjų ir vartotojų pramonės šakoms, ir taip įrodomas valstybės kišimasis, išvadas dėl kurio galima padaryti remiantis reikšmingu nerūdijančio plieno žaliavų (ypač nerūdijančio plieno ruošinių, luitų ir skritulio formos skerspjūvio strypų) kainų Kinijos ir pasaulio rinkose skirtumu.

(31)

Jeigu nebūtų valstybės kišimosi, dėl Kinijos vidaus rinkos ir pasaulio rinkų kainų skirtumo, kad vietiniai minėtų žaliavų gamintojai gautų didesnį pelną, jie būtų priversti eksportuoti savo produktus į rinkas didesnėmis kainomis. Iš tikrųjų Kinijos muitinės statistiniai duomenys patvirtina, kad nerūdijančio plieno ruošiniai iš KLR į kitas pasaulio šalis iš esmės neeksportuojami. 2009 m. nerūdijančio plieno luitų ir kito pirminio pavidalo nerūdijančio plieno eksporto kiekis sudarė mažiau nei 2 tonas, o 2010 m. – mažiau nei 5 tonas. Tai dar vienas argumentas, įrodantis, kad valstybė kišasi į žaliavų rinką.

(32)

Ši Kinijos veikla laikytina esminiu valstybės kišimosi veiksniu bendrovėms priimant sprendimus dėl žaliavų. Iš tiesų dėl dabartinės Kinijos sistemos, pagal kurią taikomi dideli eksporto muitai ir negrąžinamas už eksportuotas žaliavas sumokėtas PVM, iš esmės susiklostė tokia padėtis, kad valstybė ir toliau kišasi darydama poveikį Kinijos žaliavų kainoms, ir visai tikėtina, kad ateityje ji toliau teiks paramą Kinijos besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno gamintojams.

(33)

Be to, dėl 1 kriterijaus, viena bendrovė į atrankai skirtą informaciją ir prašymą teikti RER neįrašė dviejų susijusių žaliavų tiekėjų. Bendrovė tvirtino, kad šie tiekėjai tiekia nedidelius kiekius, todėl tai, kad apie juos nebuvo pranešta, neturėjo ir neturės jokio reikšmingo poveikio tyrimo rezultatams. Pažymima, kad pirmiausia Komisija turi susidaryti bendrą visų bendrovių, dalyvaujančių gaminant ar parduodant nagrinėjamąjį produktą, grupės vaizdą, nepriklausomai nuo šių bendrovių dydžio ar jų parduodamo kiekio. Taip pat pažymima, kad žaliavų atsargos yra pakankamai išskaidytos, jas pasiskirstę turi keli smulkūs tiekėjai. Padaryta išvada, kad bendrovė, neatsižvelgiant į pirmiau aprašytą su pagrindinėmis žaliavomis susijusį iškraipymą, neįrodė, kad jos verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, o išlaidos atspindi rinkos vertes.

(34)

Be 1 kriterijaus, tam tikros bendrovės taip pat neįrodė, kad jos tenkina 2 ir 3 kriterijus. Dvi bendrovės negalėjo įrodyti, kad jos turi aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių ir kurie atitinka tarptautinius apskaitos standartus, rinkinį. Vienos bendrovės finansinių įrašų neatitikimai nebuvo nurodyti audito ataskaitoje. Kita bendrovė negalėjo pateikti kelių metų finansinių jos veiklos ataskaitų.

(35)

Galiausiai, viena bendrovė gavo paskolų iš valstybinio banko lengvatinėmis palūkanų normomis, kurios buvo žymiai mažesnės nei rinkos palūkanų normos. Tai rodo, kad gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis yra susiję su dideliais iškraipymais, likusiais iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(36)

Atskleidus išvadas dėl RER, gauta pastabų iš Sąjungos pramonės atstovų ir trijų atrinktų susijusių eksportuojančių gamintojų arba gamintojų grupių.

(37)

Viena bendrovė tvirtino, kad Komisijos sprendimui atmesti prašymą taikyti RER poveikį padarė dempingo skirtumo apskaičiavimas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad RER buvo nustatytas prieš apskaičiuojant bet kokį dempingą ir atliekant tikrinimus, kurie buvo vykdomi tik duomenims, susijusiems su RER nustatymu, surinkti. Todėl šis teiginys nepagrįstas.

(38)

Viena bendrovė teigė, kad jos nebuvo prašyta pateikti prašymus taikyti RER dėl susijusių žaliavos tiekėjų. Šis argumentas turi būti atmestas. Pranešime apie inicijavimą aiškiai nurodyta, kad Komisijai reikia pateikti visų susijusių bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) nagrinėjamąjį produktą, pavadinimus ir tiksliai apibūdintą veiklą.

(39)

Be to, bendrovė teigė, kad žaliavų rinkos iškraipymai yra nedideli, nes 17,5 % žaliavos importuojama iš nesusijusių tarptautinių tiekėjų, o likusi dalis daugiausia perkama iš susijusių bendrovių. Kaip matyti iš Komisijos turimos informacijos, tik apie 30 % žaliavų yra perkamos vietoje, o likusi dalis daugiausia importuojama iš susijusių tiekėjų. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad atsiskaitymo su susijusiais tiekėjais kainos paprastai nelaikomos patikima informacija. Be to, bendros šios bendrovės žaliavos pirkimo iš nepriklausomų tiekėjų kainos yra daug mažesnės nei kainos ES ar JAV, kurios taikomos ir kitiems tiriamiems eksportuojantiems gamintojams. Todėl šis teiginys atmetamas.

(40)

Viena bendrovė užginčijo Komisijos atliktą kainų skirtumo (žaliavos kainų Kinijos vidaus rinkoje ir pasaulio rinkose) skaičiavimą. Atlikusi patikrinimą Komisija šį skaičiavimą patvirtina. Visų pirma bendrovė neatsižvelgė į papildomus mokesčius už lydinius, kuriuos taiko JAV ir ES tiekėjai. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(41)

Viena bendrovė toliau tvirtino, kad pajamų mokesčio deklaracijos ir finansinės ataskaitos neatitikimai yra įprasti ir neesminiai, todėl nereikėjo pateikti paaiškinimų finansinės ataskaitos pastabose. Dėl šios priežasties tai negalėjo turėti poveikio Komisijos sprendimui. Pažymima, kad su metiniu pelnu susiję neatitikimai yra beveik 30 mln. RMB, todėl jie turėjo būti laikomi svarbiais ir juos reikėjo paaiškinti finansinės ataskaitos pastabose.

(42)

Kitas teiginys susijęs su tariamu PPO susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių ir ES pagrindinio antisubsidijų reglamento (7) pažeidimu. Bendrovė nurodė, kad prašymas taikyti RER atmestas remiantis tuo, kad bendrovės galėjo gauti subsidijų, o tai reiškia, kad eksportuotojas baudžiamas už subsidijas, kurios be jokio pagrindimo laikomos neteisėtomis. Šis argumentas turi būti atmestas. Prašymai taikyti RER buvo atmesti remiantis ne galimomis subsidijomis, bet konkrečiomis pirmesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstytomis priežastimis ir šalims nusiųstais išsamiais RER faktų atskleidimo dokumentais. Pagrindinė prašymo taikyti RER atmetimo priežastis buvo iškraipymai, nustatyti žaliavų rinkoje. Be to, pabrėžtina, kad tai, jog, pavyzdžiui, bendrovės gavo paskolų iš valstybinio banko lengvatinėmis palūkanų normomis, kurios daug mažesnės nei rinkos palūkanų normos, aiškiai rodo ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos įtaką.

(43)

Apibendrinant, nei viena iš gautų pastabų neturėjo įtakos nustatytiems faktams, susijusiems su RER nustatymu.

(44)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik dėl aiškumo pateikiami apibendrinti kriterijai:

(45)

Visos trys pirmiau nurodytos atrinktos bendrovės arba bendrovių grupės, kurioms buvo atsisakyta taikyti RER, taip pat prašė taikyti individualų režimą (toliau – IR). Preliminariai nustatyta, kad visos šios trys atrinktos bendrovės arba bendrovių grupės atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas, todėl IR joms gali būti taikomas.

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė nustatoma remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuojama normaliąja verte panašioje šalyje.

(47)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti JAV. Viena šalis tvirtino, kad Indija yra tinkamesnė panaši rinka dėl panašaus į KLR išsivystymo lygio. Su Komisija Indijos gamintojai nebendradarbiavo. Iš pradžių JAV laikyta tinkama šalimi dėl jos atvirumo politikos importo konkurencijai (muito tarifai – 0 %, palyginti su 10 % Indijoje) ir gana gero konkurencijos vidaus rinkoje lygio (15–20 JAV gamintojų).

(48)

Tačiau išnagrinėjus klausimyno atsakymus ir atlikus tikrinamuosius vizitus paaiškėjo, kad JAV nėra tinkama panašios šalies rinka. Visi bendradarbiaujantys JAV gamintojai priklauso nuo pagrindinių žaliavų ir gatavų produktų importo iš ES patronuojančiųjų bendrovių ir vykdo ribotos apimties gamybinę veiklą JAV, daugiausia vykdydami specialius arba skubius užsakymus. Iš tiesų bendradarbiaujančių JAV gamintojų gamybos apimtis sudaro dalį jų Europos patronuojančiųjų gamintojų gamybos. Vis dėlto svarbiausia, kad bendradarbiaujančių JAV gamintojų perdirbimo sąnaudos yra didelės dėl ypatingų gamybos sąlygų. Dėl šių sąnaudų JAV vidaus rinkos kainos yra didelės.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja normaliąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje arba eksporto iš tokios šalies į kitas šalis, įskaitant ES, kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad normalioji vertė negalėjo būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotosiomis vertėmis JAV dėl ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, buvo nagrinėjamas antras metodas. Tačiau dėl toliau išvardytų priežasčių šis metodas šiuo atveju taip pat netinkamas. Kaip ir JAV pardavimo vidaus rinkoje kainos, JAV eksporto kainos yra iškreiptos dėl didelių gamybos sąnaudų ir dėl ribotos eksporto apimties (t. y. mažiau nei 2 % Kinijos eksporto į ES). Taip pat paaiškėjo, kad tam tikras produkto kiekis eksportuojamas į susijusias bendroves, todėl šie rodikliai nėra patikimi nustatant normaliąją vertę.

(50)

Kaip alternatyva pirmiau minėtiems dviem metodams pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte nustatyta, kad normalioji vertė gali būti nustatoma remiantis bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant faktiškai sumokėtą ar mokėtiną panašaus produkto Sąjungoje kainą, prireikus tinkamai pakoreguotą, kad būtų įtrauktas pagrįstas pelnas. Kadangi pradiniame tyrimo etape nustatyta, kad JAV nėra tinkama panaši šalis, šiuo atveju buvo laikinai taikomas šis metodas.

(51)

Tų rūšių produktams, kuriuos eksportavo atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės ir kurių pardavimo nevykdė atrinkti Sąjungos gamintojai, Komisija laikinai naudojo faktiškai sumokėtas arba mokėtinas panašiausio to paties skersmens, plieno rūšies ir produkto rūšies produkto Sąjungoje kainas, prireikus pakoreguotas, kad būtų įtrauktas pagrįstas pelnas.

(52)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(53)

Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuotojų eksporto kainas EXW sąlygomis ir atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje kainas, kaip nustatyta 50 konstatuojamojoje dalyje.

(54)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Visais atvejais buvo atliktas atitinkamas koregavimas, kai buvo nustatyta, kad jis yra pagrįstas, tikslus ir paremtas patikrintais įrodymais. Visų pirma, buvo pakoreguotos netiesioginių mokesčių, krovinių vežimo jūrų laivais ir draudimo, krovinių vežimo eksportuojančioje šalyje, garantijų išlaidos, komisinis atlyginimas, kreditų sąnaudos, banko mokesčiai, prekybos lygis, ir kaip toliau išdėstyta 70 konstatuojamojoje dalyje, kokybės sąvoka.

(55)

Laikinieji dempingo skirtumai išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis atrinktų bendradarbiaujančių gamintojų, kuriems taikomas IR, dempingo skirtumai buvo nustatyti remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės, nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis panašaus produkto Sąjungoje kainomis, tinkamai pakoreguotomis, kad būtų įtrauktas pagrįstas pelnas, kaip aprašyta 50 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, ir nustatytos kiekvienos bendrovės svertinės vidutinės nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainos palyginimu.

(57)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(58)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, dempingo skirtumas kitiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams buvo apskaičiuotas kaip atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomo dempingo skirtumų svertinis vidurkis.

(59)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra 71,1 %.

(60)

Kadangi atliekant tyrimą bendradarbiavo daug bendrovių (per TL bendradarbiaujančių bendrovių importo kiekis sudarė apie 64 % viso Eurostato nurodyto importo iš KLR kiekio), nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas naudojant atrinktoms bendrovėms arba bendrovių grupėms nustatytą didžiausią skirtumą.

(61)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikštas visos šalies mastu CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 83,2 %.

(62)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino 21 gamintojas. Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, šis 21 gamintojas sudaro Sąjungos pramonę (toliau – Sąjungos pramonė).

(63)

Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinktos dvi Sąjungos gamintojų grupės, kurias sudaro penki Sąjungos gamintojai ir kurios pagamina daugiau nei 50 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto. Iš likusių bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų viena bendrovė, prašiusi apriboti produkto taikymo sritį (žr. 16 ir 17 konstatuojamąsias dalis), nepritarė atliktai atrankai. Visų pirma gamintojas kritikavo tai, kad atrinktos tik tos bendrovės, kurios dalyvauja „gatavų produktų rinkoje“ ir „pirminių žaliavų rinkoje“ ir kad atrinktos tik skundą pateikusios bendrovės. Primenama, kad minėta bendrovė perka pirmines žaliavas iš KLR ir Sąjungos pramonės. Tačiau gamintojas neįrodė, kad iš tikrųjų yra šios dvi skirtingos rinkos. Be to, per TL gamintojas pagamino mažiau nei 2 % viso Sąjungoje pagaminamo kiekio; dvi bendrovių grupės buvo atrinktos remiantis objektyviais kriterijais, kaip aprašyta 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse.

(64)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, pagrįsta duomenimis, kuriuos pateikė skundo pateikėjams atstovaujantis gynybos komitetas (žr. 2 konstatuojamąją dalį), ir Eurostato nurodytais duomenimis apie importo į Sąjungos rinką apimtį. Pastaruosius duomenis reikėjo nežymiai pakoreguoti, kiek tai susiję su tam tikrais importo iš Pietų Afrikos ir Japonijos laikotarpiais, nes šie duomenys buvo šiek tiek iškraipyti dėl pateiktos neteisingos informacijos.

(65)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos Sąjungos suvartojimas labai sumažėjo – 35 %. Vis dėlto 2006–2007 m. suvartojimas šiek tiek padidėjo, pasiekė aukščiausią lygį 2007 m., o po to jis kasmet iki TL pabaigos nuolat mažėjo.

1   lentelė

(66)

Iš tikrųjų per nagrinėjamąjį laikotarpį būta reikšmingų rinkos svyravimų, atsiradusių daugiausia dėl didelio vamzdžių iš nerūdijančio plieno paklausos nepastovumo. 2007 m. ir per pirmuosius tris 2008 m. ketvirčius rinka sparčiai augo. Galiausiai paklausai didelio poveikio turėjo ekonomikos krizė. Šis nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio pastebimas poveikis 2009 m. sustiprėjo ir tęsėsi net per 2010 m. pirmąjį pusmetį, taip buvo daromas poveikis visam TL. Tai gerai atsispindi Sąjungos suvartojimo, kuris pasiekė aukščiausią lygį 2007 m. ir po to kasmet mažėjo, tendencijos.

(67)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR į Sąjungos rinką apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš KLR padidėjo 14 %. Iš esmės, 2006–2007 m. importas iš KLR padidėjo beveik dvigubai, po to nuo 2007 m. iki TL pabaigos kasmet mažėjo daugiausia dėl sumažėjusio suvartojimo (rinkos dalis nuo 2008 m. iki TL pabaigos liko tokia pati, žr. 68 konstatuojamąją dalį).

2   lentelė

(68)

Importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik padvigubėjo, padidėdama 76 % arba 7,9 procentiniais punktais. Ši rinkos dalis daugiausia augo 2006–2007 m., vėliau išlaikė aukštą lygį.

3   lentelė

(69)

Toliau lentelėje pateikiama Eurostato nurodyta vidutinė importo iš KLR dempingo kaina Europos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš KLR kaina didėjo iki 2008 m., o nuo 2008 m. iki TL pabaigos mažėjo.

4   lentelė

(70)

Kainų palyginimas pagal rūšį buvo atliktas lyginant eksportuojančių Kinijos gamintojų pardavimo kainas ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainas Sąjungoje. Todėl lygintos atrinktų Sąjungos gamintojų kainos nesusijusiems pirkėjams ir nagrinėjamosios šalies atrinktų eksportuojančių gamintojų kainos. Prireikus koreguota atsižvelgiant į rinkos suvokiamos produkto kokybės, prekybos lygio ir sąnaudų po importo skirtumus.

(71)

Palyginus nustatyta, kad per TL KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 21–32 %.

(72)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius. Toliau pateikti duomenys susiję su visų Sąjungos gamintojų pardavimu ir rinkos dalimis bei visais kitais atrinktų Sąjungos gamintojų rodikliais. Dėl su atrinktais gamintojais susijusių rodiklių, atsižvelgiant į tai, kad atrinktos tik dvi gamintojų grupės, dėl konfidencialumo toliau pateikiamose susijusiose lentelėse faktiniai suvestiniai duomenys negalėjo būti atskleisti; vietoj to, siekiant parodyti šių rodiklių tendenciją, pateikiamas tik indeksas.

(73)

Sąjungos gamybos apimtis 2006–2008 m. padidėjo, tačiau nuo 2008 m. iki TL pabaigos labai sumažėjo. Gamyba labai sumažėjo dėl sumažėjusios rinkos ir didėjančio importo dempingo kaina spaudimo.

5   lentelė

(74)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai santykinai nekito. Tačiau nuo 2006 m. iki TL pabaigos pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 35 %. Per TL pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo šiek tiek daugiau nei per pusę 2008 m. pasiekto lygio.

6   lentelė

(75)

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma, kad laikotarpio pabaigos atsargos didėjo iki 2008 m., kuomet Sąjungos gamyba buvo pasiekusi aukščiausią lygį, tačiau vėliau pradėjo mažėti dėl sumažėjusio gamybinės veiklos lygio.

7   lentelė

(76)

Visų Sąjungos gamintojų pardavimo ES rinkoje kiekis iš viso sumažėjo 39 %, tuo pačiu Kinijos eksportas padidėjo 14 %, kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje. Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje kiekio raida:

8   lentelė

(77)

2006–2007 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 3,4 procentiniais punktais ir per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį santykinai nekito, nežymiai laikinai padidėdama 2009 m. Apskritai Sąjungos pramonė iš viso neteko 3,6 procentinių punktų rinkos dalies, o importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik padvigubėjo, kaip matyti iš 3 lentelės.

9   lentelė

(78)

Dėl vidutinių pardavimo kainų, iš toliau pateikiamos lentelės matyti, kad 2007 m. Sąjungos pramonė padidino pardavimo kainas ir po to laipsniškai jas kasmet mažino iki TL pabaigos, pasiekdama mažesnius nei 2006 m. kainų lygius. Jos pardavimo kainų raidą ir didelį nepastovumą iš dalies lėmė dideli žaliavų sąnaudų svyravimai.

10   lentelė

(79)

Užimtumo lygio raida iš esmės atspindi gamybos apimties raidą (žr. 5 lentelę), o tai rodo, kad prireikus Sąjungos pramonė bandė racionalizuoti gamybos sąnaudas. Sąjungos pramonė bandė priderinti darbo jėgą prie pablogėjusios rinkos padėties labiau mažindama darbo valandas nei darbuotojų skaičių. Todėl toliau pateikiamoje lentelėje nurodytas užimtumo lygis yra išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais (etatais). 2006–2008 m. visos darbo dienos ekvivalentais išreikštas Sąjungos gamintojų užimtumas padidėjo 11 procentinių punktų, vėliau nuo 2008 m. iki TL pabaigos sumažėjo 19 procentinių punktų. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu etatų skaičius sumažėjo 8 %.

11   lentelė

(80)

Nepaisant pirmiau nurodytų Sąjungos pramonės pastangų, vienam Sąjungos gamintojų etatui tenkantis našumas labai sumažėjo – iš viso 29 %. Dėl stipraus importo iš KLR dempingo kaina poveikio rinkos paklausos mažėjimo laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo našumo lygio.

12   lentelė

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko kontroliuoti darbo sąnaudų raidą. Iš tikrųjų toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kad vidutinės metinės darbo sąnaudos 2007 ir 2008 m. kiek padidėjo, tačiau nuo 2009 m. iki TL pabaigos – sumažėjo. Per visą laikotarpį vieneto darbo sąnaudos sumažėjo 2 %. Šis sumažėjimas būtų buvęs akivaizdesnis, jei išeitinės išmokos nebūtų įtrauktos į toliau nurodytas sumas.

13   lentelė

(82)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą pardavus panašų produktą Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumo skirtumai nagrinėjamuoju laikotarpiu kito, kaip nurodyta toliau:

14   lentelė

(83)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, 2007 m. Sąjungos pramonės pelningumas pasiekė aukščiausią lygį dėl neįprastų rinkos sąlygų, kurioms vyraujant visi rinkos dalyviai galėjo gauti naudos. Vidutinis pelningumas labai sumažėjo nuo 2007 m., o nuo 2009 m. iki TL pabaigos pelningumas virto dideliais nuostoliais.

(84)

Panašu, kad investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip ir pelningumas.

(85)

Iš einamosios veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto raida (atsižvelgiant į neigiamą sumą 2006 m., tik šioje lentelėje, nurodant grynųjų pinigų srauto raidą 2007 m. laikomi ataskaitiniais metais):

15   lentelė

(86)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srautas pasiekė aukščiausią lygį 2008 m. ir po to iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos labai sumažėjo, per TL pasiekdamas pakankamai žemą lygį.

(87)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16   lentelė

(88)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, Sąjungos gamintojai, nepaisydami pirmiau aprašytos pažeidžiamos finansinės padėties nuo 2009 m. iki TL pabaigos, nusprendė ir toliau investuoti. Šio sprendimo priežastys: i) šios rūšies pramonei paprastai reikia tam tikrų daugiamečių investicijų, kurias reikia skirti neatsižvelgiant į rinkos padėtį ir ii) šiame sektoriuje būtina dažnai atnaujinti įrenginius, kad būtų galima gaminti didesnius aukštesnės klasės produktų kiekius (siekiant išlaikyti konkurencingumą kitų gamintojų atžvilgiu).

(89)

Importo iš KLR dempingo skirtumai, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, yra labai dideli. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį, rinkos dalį ir kainas, dempingo skirtumų poveikį galima laikyti reikšmingu.

(90)

Žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Tai ypač matyti iš rodiklių, susijusių su pelningumu, gamybos apimtimi, pajėgumų naudojimu, pardavimo apimtimi ir rinkos dalimi – visi jie aiškiai rodo blogėjančią tendenciją.

(91)

Tuo pačiu metu dėl vamzdžių iš nerūdijančio plieno importo iš KLR buvo priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės kainos iki 32 % per TL (žr. 71 konstatuojamąją dalį).

(92)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(93)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(94)

Nuo 2006 m. iki TL pabaigos nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis išaugo 14 %, rinka sumažėjo 35 %, todėl Sąjungos rinkos dalis išaugo 76 %: nuo 10,5 % iki 18,4 %.

(95)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dempingo kaina padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su daugumos Sąjungos pramonės žalos rodiklių prastėjimo tendencija. Sąjungos pramonė neteko 3,6 procentinių punktų rinkos dalies, o jos pardavimo kainos dėl importo dempingo kaina Sąjungos rinkoje daromo spaudimo kainoms sumažėjo 8 %. Kadangi kainos buvo smarkiai priverstinai mažinamos, Sąjungos pramonei nepavyko perkelti gamybos sąnaudų pakankamai padidinant pardavimo kainas, todėl pelningumo lygis per TL buvo neigiamas.

(96)

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR mažomis dempingo kainomis, kuris į Sąjungos rinką pateko dideliais ir nuolat augančiais kiekiais ir dėl kurio Sąjungos pramonės kainos visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo smarkiai priverstinai mažinamos, daro materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(97)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių buvo nedidelis. Visa importo iš kitų nei KLR šalių rinkos dalis sumažėjo 4,3 procentiniais punktais: nuo 26,8 % iki 22,5 %.

(98)

Per TL kiti dideli importo šaltiniai buvo Japonija ir Ukraina. Abi šalys turėjo po 5,2 % rinkos dalies. Per TL Indijos rinkos dalis buvo 3,0 %, o importo iš JAV rinkos dalis – 2,7 %. Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma keturių didžiausių (po KLR) šalių importuotojų apimties, kainų ir rinkos dalies bei kitų trečiųjų šalių importo raida, visi rodikliai pagrįsti Eurostato duomenimis. Kaip jau minėta 64 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato pateiktus Japonijos importo duomenis reikėjo nežymiai pakoreguoti, kad nebūtų netikslumų, atsiradusių dėl neteisingos informacijos apie sandorius.

17   lentelė

(99)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Japonijos rinkos dalis nežymiai padidėjo 0,8 procentiniais punktais nuo 4,4 % to 5,2 %. Tačiau importo iš Japonijos kainos yra daug labiau prilyginamos Sąjungos kainoms nei importo iš KLR kainos. Vis dėlto svarbiausia, kad per TL importo iš Japonijos kainos buvo daug didesnės nei Sąjungos pramonės kainos.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu (išskyrus 2007 m.) importo iš JAV kainos buvo daug didesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Nors vidutinės importo iš Ukrainos ir Indijos kainos apskritai buvo mažesnės nei Sąjungos kainos, abi šalys išlaikė santykinai nepakitusią rinkos dalį Sąjungos rinkoje: nagrinėjamuoju laikotarpiu Ukrainos rinkos dalis sumažėjo nuo 5,9 % iki 5,2 %, Indijos rinkos dalis padidėjo nuo 2,8 % iki 3,0 %.

(101)

Apibendrinant, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, rinkos dalis sumažėjo 4,3 procentiniais punktais (nuo 26,8 % iki 22,5 %). Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kaina padidėjo 34 % (nuo 5 586 EUR iki 7 484 EUR už toną), o tai labai skiriasi nuo jau ir taip labai mažų importo iš Kinijos kainų 9 % sumažėjimo ir vidutinių Sąjungos pardavimų kainų 8 % sumažėjimo.

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, nebuvo susijęs su Sąjungos patiriama žala TL.

(103)

Nors 2007 m. ir per pirmuosius tris 2008 m. ketvirčius vamzdžių iš nerūdijančio plieno rinka sparčiai augo, galiausiai didelio poveikio šiam sektoriui turėjo finansų ir ekonomikos krizė. Ekonomikos nuosmukis prasidėjo paskutiniame 2008 m. ketvirtyje, tęsėsi 2009 m. ir net pirmąjį 2010 m. pusmetį, t. y. truko visą TL. Visa tai atspindi Sąjungos suvartojimo tendencijos: suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį 2007 m., po to kasmet mažėjo (žr. 1 lentelę).

(104)

Neabejotina, kad dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjęs suvartojimas taip pat turėjo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Reikia pažymėti, kad vis dėlto šį neigiamą poveikį labai sustiprino importas iš KLR dempingo kaina, dėl kurio buvo priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Tačiau, net jei ekonomikos nuosmukis galėjo būti laikomas su žala susijusiu veiksniu per TL, jis jokiais būdais negalėjo sumažinti žalingo poveikio, kurį Sąjungos rinkai darė importas iš KLR dempingo kaina. Jei nebūtų tokios nesąžiningos KLR konkurencijos, importuojamo didelio kiekio ir Sąjungos gamintojams daromo kainų spaudimo, net mažėjančios paklausos sąlygomis Sąjungos gamintojai būtų galėję išlaikyti jų pardavimo kainų lygį ir santykinai priimtiną pelningumo lygį.

(105)

Iš tikrųjų galima laikyti, kad importo iš KLR dempingo kaina poveikis, dėl kurio per TL buvo priverstinai sumažintos Sąjungos pardavimo kainos, darė dar didesnę žalą ekonomikos krizės laikotarpiu, kai pardavimo apimčiai ir kainoms bet kuriuo atveju turėjo poveikio sumažėjęs suvartojimas.

(106)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytas aplinkybes, negalima manyti, kad dėl ekonomikos nuosmukio būtų nutrūkęs Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš KLR dempingo kaina priežastinis ryšys.

(107)

Dėl Sąjungos pramonės pardavimo eksportui raidos, eksportas sumažėjo labiau nei pardavimas vidaus rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar buvo nagrinėjami visi Sąjungos gamintojai, ar tik atrinkti gamintojai. Galima nustatyti šias Sąjungos pramonės tendencijas nagrinėjamuoju laikotarpiu, susijusias su pardavimo eksportui apimties raida:

18   lentelė

(108)

Pažymėtina, kad Sąjungos pramonės pardavimas eksportui mažėjo lėčiau nei jos pardavimas Sąjungos rinkoje. Tai gali reikšti, kad importo iš KLR dempingo kaina spaudimas yra ypač stiprus Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į šį požymį ir į tai, kad Sąjungos pramonė iš viso parduoda didelę produktų dalį eksportui (nuolat 39 %–45 % visu nagrinėjamuoju laikotarpiu), bet kokią prielaidą dėl Sąjungos gamintojų nekonkurencingumo pasaulio rinkoje galima neabejotinai atmesti.

(109)

Dėl labai nepastovių lydinių kainų ir bendrų paklausos rinkoje tendencijų smarkiai svyravo pagrindinės nagrinėjamojo produkto gamybos žaliavos kainos. Toliau nurodyta Sąjungos pramonės vidutinių gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

19   lentelė

(110)

Kaip jau minėta 78 konstatuojamojoje dalyje, KLR pagrindinių žaliavų rinka yra labai iškreipta. Dėl šio iškreipimo eksportuojantys KLR gamintojai veikiausiai turi galimybių nagrinėjamąjį produktą parduoti eksportui į Sąjungos rinką kainomis, kurios tikriausiai yra mažiau lanksčios nei žaliavos kainos, todėl dėl tokių kainų buvo priverstinai smarkiai sumažintos kainos Sąjungos rinkoje. Kitaip tariant, dėl Kinijos žaliavų rinkos iškraipymų KLR nerūdijančio plieno vamzdžių gamintojai, palyginti su Sąjungos pramone, įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą. Šie iškraipymai galėjo padėti Kinijos gamintojams išlaikyti žemą importo iš KLR dempingo kaina kainų lygį.

(111)

Apibendrinant, pirmiau pateikta analizė parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR kiekis išaugo ir labai padidėjo rinkos dalis. Be to, dėl šių padidėjusių kiekių, kurie pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis, buvo smarkiai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Nors tam tikrą laikotarpį Sąjungos pramonei pavyko sumažinti neigiamą šio spaudimo poveikį dėl išskirtinai teigiamų rinkos sąlygų 2007 ir 2008 m., dėl ekonomikos krizės labai sumažėjus paklausai to padaryti nebebuvo įmanoma.

(112)

Buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, galėję padaryti žalą Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad per TL importas iš trečiųjų šalių, ekonomikos krizės poveikis, Sąjungos pramonės eksporto veikla ir kiti veiksniai, įskaitant veiksnius, susijusius su KLR žaliavų rinkos iškraipymais, veikiausiai nebuvo tokie, kad dėl jų nutrūktų nustatytas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(113)

Remiantis pateikta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(114)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio buvo priežasčių, kuriomis remdamasi Komisija aiškiai padarytų išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitinka Sąjungos interesų. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija svarstė, kokį poveikį galimos priemonės galėtų daryti visoms susijusioms šalims, ir kokios būtų galimos pasekmės, jei priemonės nebūtų taikomos.

(115)

Komisija išsiuntė klausimynus nepriklausomiems importuotojams ir naudotojams. Galiausiai per nustatytą laikotarpį klausimyno atsakymus pateikė du importuotojai ir vienas naudotojas.

(116)

Vienas Sąjungos gamintojas prieštaravo antidempingo priemonių nustatymui, nes bendrovė iš dalies apsirūpina neapdorotais tuščiaviduriais ruošiniais iš nerūdijančio plieno iš KLR, kuriuos toliau perdirba į gatavus vamzdžius. Tačiau gamintojas pagamina mažiau nei 2 % visos Sąjungos produkcijos.

(117)

Primenama, kad žalos rodikliai parodė bendrą blogėjimo tendenciją ir kad didelis poveikis padarytas ypač su Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo apimtimi, rinkos dalimi ir finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumas ir investicijų grąža.

(118)

Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonės kainos ir rinkos dalis nustos mažėti, pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to Sąjungos pramonės finansinė padėtis žymiai pagerės.

(119)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad Sąjungos pramonės rinkos ir finansinė padėtis toliau blogėtų. Tokiu atveju Sąjungos pramonė netektų dar didesnės rinkos dalies ir nebepajėgtų prisitaikyti prie importo iš KLR dempingo kaina nustatytų rinkos kainų. Sąjungoje tikriausiai toliau mažėtų gamybos apimtis ir būtų uždaromos gamyklos, dėl to gerokai sumažėtų užimtumas.

(120)

Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus veiksnius, daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(121)

Kaip nurodyta pirmiau, nesusijusių importuotojų atranka atlikta nebuvo, kadangi atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus tik du nesusiję importuotojai. Tik nedidelė šių dviejų importuotojų apyvartos dalis buvo susijusi su nagrinėjamojo produkto iš KLR perpardavimu.

(122)

Tačiau šių dviejų importuotojų nurodytas importo kiekis per TL tesudarė santykinai mažą viso importo iš KLR kiekio dalį (daug mažiau nei 10 %). Atsižvelgiant į didelį pelną, kurį importuotojai per TL gavo perpardavę nagrinėjamąjį produktą, galima laikyti, kad nustačius antidempingo priemones jų pelningumo lygiai sumažėtų. Tačiau nė vienas iš importuotojų nepateikė argumentų, kuriais remiantis antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų jų interesams. Be to, kadangi abu jie perparduoda ne Kinijos kilmės vamzdžius iš nerūdijančio plieno (įskaitant Sąjungos kilmės vamzdžius), jie taip pat gali nuspręsti pirkti iš ne Kinijos tiekėjų, kuriems netaikomi muitai.

(123)

Klausimyno atsakymų ar pagrįstų pastabų nepateikė ir nebendradarbiavo joks kitas importuotojas. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(124)

Šiame tyrime nagrinėjami besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančio plieno naudojami labai įvairiomis paskirtimis (žr. 17 konstatuojamąją dalį). Nepaisant to, bendradarbiavo tik vienas naudotojas, kuris naudoja vamzdžius iš nerūdijančio plieno oro aušintuvams ir oro aušinimo kondensatoriams gaminti ir kurio importas per TL sudarė mažiau nei 1 % viso Kinijos importo. Tačiau galima daryti preliminarią išvadą, kad labai ribotos apimties naudotojų bendradarbiavimas veikiausiai rodo, jog apskritai poveikis naudotojų pramonės pelningumui ir ekonominei padėčiai bus labai mažas.

(125)

Remiantis naudotojo klausimyno atsakymais, antidempingo priemonės neturės didelio poveikio bendrovei, net jo padaliniui, naudojančiam vamzdžius iš nerūdijančio plieno. Palyginus nagrinėjamojo produkto importo vertę ir padalinio, naudojančio importuotus produktus, apyvartą, galima laikyti, kad poveikis būtų nereikšmingas.

(126)

Tačiau atsižvelgiant į šio naudotojo duomenis, negalima neigti, kad tam tikroms naudotojų bendrovėms, kurios naudoja daug didesnius iš KLR importuotų vamzdžių iš nerūdijančio plieno kiekius, antidempingo priemonės gali turėti neigiamo poveikio.

(127)

Remiantis vienintelio bendradarbiaujančio naudotojo pateikta informacija, atsižvelgiant į visos Sąjungos naudotojų pramonės ribotą atstovų skaičių ir labai įvairias naudojimo paskirtis, neįmanoma apskaičiuoti visos šios pramonės bendro užimtumo.

(128)

Taip pat pažymėtina, kad priemonės veikiausiai nebus tokio dydžio, kad būtų sustabdytas Kinijos importas į Sąjungos rinką, net ir padidintomis nežalingomis kainomis. Be to, nepanaudoti Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai ir alternatyvūs importo šaltiniai iš įvairių kitų trečiųjų šalių rodo, kad nėra pavojaus vamzdžių iš nerūdijančio plieno tiekimui į Sąjungos rinką.

(129)

Be to, nepaisant pastarojo meto patiriamų sunkumų Sąjungos pramonė tebėra didžiausia Sąjungos naudotojų pramonės tiekėja. Nenustačius priemonių ir toliau blogėjant Sąjungos pramonės finansinei padėčiai, Sąjungos pramonei kiltų išlikimo pavojus, dėl to atsirastų tiekimo pavojus ir Sąjungos naudotojams.

(130)

Apskritai vertinant bendrą antidempingo priemonių poveikį, teigiamas poveikis Sąjungos pramonei veikiausiai akivaizdžiai kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms suinteresuotosioms grupėms. Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo dempingo muitai neprieštarauja Sąjungos interesams.

(131)

Galima daryti išvadą, kad iš KLR dempingo kaina importuojamam nagrinėjamajam produktui nustačius priemones Sąjungos pramonei būtų suteikta galimybė pagerinti padėtį didinant pardavimo apimtį, kainas ir rinkos dalį. Tam tikriems naudotojams gali būti padarytas nedidelis neigiamas poveikis, nes gali padidėti sąnaudos, tačiau šį neigiamą poveikį veikiausiai kompensuotų numatoma nauda gamintojams ir jų tiekėjams.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(133)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės tam, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina.

(134)

Importuojamam KLR kilmės produktui turėtų būti nustatytos tokios laikinosios priemonės, kad jų pakaktų dempingui pašalinti, neviršijant nustatytos importu dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytos žalos. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį manoma, kad priemonėmis turėtų būti sudaryta galimybė Sąjungos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį bendrą ikimokestinį pelną, kokį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis.

(135)

Sąjungos pramonė teigė, kad nustatant žalos pašalinimo lygį turėtų būti naudojamas 12 % tikslinio pelno dydis. Tačiau iki šiol pateikti įrodymai nerodo, kad toks pelningumas gali būti pasiektas įprastomis rinkos sąlygomis. Net išskirtiniais 2007 m. Sąjungos pramonė negalėjo pasiekti tokio aukšto pelningumo lygio. Remiantis atliekant tyrimą surinktais duomenimis, preliminariai manoma, kad 5 % pelnas yra tinkamas žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(136)

Tuo remiantis Sąjungos pramonei apskaičiuota panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina nustatyta iš gamintojo kainos EXW sąlygomis atėmus faktinį pelno dydį ir prie tokio pelno ir nuostolių balanso pridėjus pirmiau nurodytą tikslinį pelno dydį.

(137)

Tuo remiantis preliminariai nustatyti tokie žalos pašalinimo lygiai:

(138)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytino laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažesnio lygio iš nustatytų dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygiui pagal mažesnio muito taisyklę: visais atvejais tai žalos skirtumas.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavo daug eksportuojančių Kinijos gamintojų, visoms kitoms bendrovėms nustatytina norma yra didžiausia atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytina norma. Priede išvardytoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytina laikinojo muito norma yra svertinis atrinktoms bendrovėms nustatytų normų vidurkis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlomos tokios muito normos:

(140)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis atliekant šį tyrimą nustatytais faktais. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Šios muito normos (kitokios, nei visai šaliai galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(141)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (8), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(142)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(143)

Tinkamo administravimo tikslais reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

European Commission

Directorate General for Trade

Direction H

Office Nerv105

B-1049 Brussels.