Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42010X0831(04)

    Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau – JT EEK) taisyklė Nr. 43 – „Suvienodintos saugiųjų įstiklinimo medžiagų patvirtinimo ir jų montavimo transporto priemonėse nuostatos“

    OL L 230, 2010 8 31, p. 119–252 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/43(2)/oj

    31.8.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 230/119


    Pagal tarptautinę viešąją teisę teisinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

    http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

    Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau – JT EEK) taisyklė Nr. 43 – „Suvienodintos saugiųjų įstiklinimo medžiagų patvirtinimo ir jų montavimo transporto priemonėse nuostatos“

    Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

    taisyklės pradinės versijos 12 papildymo. Įsigaliojimo data: 2009 m. spalio 24 d.

    TURINYS

    TAISYKLĖ

    1.

    Taikymo sritis

    2.

    Apibrėžtys

    3.

    Patvirtinimo paraiška

    4.

    Ženklinimas

    5.

    Patvirtinimas

    6.

    Bendrieji reikalavimai

    7.

    Konkretūs reikalavimai

    8.

    Bandymai

    9.

    Saugiosios įstiklinimo medžiagos tipo patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimo patvirtinimas

    10.

    Gamybos atitiktis

    11.

    Baudos už gamybos neatitiktį

    12.

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    13.

    Visiškas gamybos nutraukimas

    14.

    Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

    PRIEDAI

    1 priedas.

    Pranešimas dėl saugiosios įstiklinimo medžiagos tipo patvirtinimo (arba išplėtimo patvirtinimo, arba atsisakymo suteikti patvirtinimą, arba patvirtinimo panaikinimo, arba visiško gamybos nutraukimo) pagal Taisyklę Nr. 43

    1A priedas.

    Pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo (arba išplėtimo patvirtinimo, arba atsisakymo suteikti patvirtinimą, arba patvirtinimo panaikinimo, arba visiško gamybos nutraukimo) atsižvelgiant į jos saugųjį stiklą

    2 priedas.

    Sudedamųjų dalių patvirtinimo ženklų išdėstymas

    2A priedas.

    Transporto priemonių patvirtinimo ženklų išdėstymas

    3 priedas.

    Bendrosios bandymų sąlygos

    4 priedas.

    Grūdintieji priekiniai stiklai

    5 priedas.

    Tolygiai grūdintosios stiklo plokštės

    6 priedas.

    Paprastieji beskeveldriai priekiniai stiklai

    7 priedas.

    Beskeveldrio stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    8 priedas.

    Apdorotieji beskeveldriai priekiniai stiklai

    9 priedas.

    Plastiku (iš vidaus) padengtos saugiojo stiklo plokštės

    10 priedas.

    Stiklaplasčio priekiniai stiklai

    11 priedas.

    Stiklaplasčio plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    12 priedas.

    Stiklo paketai

    13 priedas.

    Priekinių stiklų grupavimas patvirtinimo bandymams

    14 priedas.

    Standusis plastikinis stiklas, išskyrus priekinius stiklus

    15 priedas.

    Lankstusis plastikinis stiklas, išskyrus priekinius stiklus

    16 priedas.

    Standusis plastiko paketas

    17 priedas.

    Nuopjovos aukštinės matavimas ir dūžio vietų nustatymas

    18 priedas.

    M1 kategorijos transporto priemonių priekinių stiklų bandymo zonų nustatymo taškų V atžvilgiu metodai

    19 priedas.

    Motorinių transporto priemonių sėdimųjų vietų taško H ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo metodika

    20 priedas.

    Gamybos atitikties patikros

    21 priedas.

    Saugiojo stiklo plokščių montavimo transporto priemonėse nuostatos

    1.   TAIKYMO SRITIS

    Ši taisyklė taikoma:

    a)

    saugiosioms įstiklinimo medžiagoms, skirtoms montuoti kaip priekinis arba kitoks stiklas arba kaip pertvara L, M, N, O ir T (1) kategorijų transporto priemonėse;

    b)

    M, N ir O kategorijų transporto priemonėms, atsižvelgiant į šių medžiagų montavimą;

    abiem atvejais, išskyrus šviesos ir šviesos signalizacijos įtaisų ir prietaisų skydų stiklą, specialų neperšaunamą stiklą ir dvigubus langus.

    2.   APIBRĖŽTYS

    Šioje taisyklėje:

    2.1.

    grūdintojo stiklo plokštė – vienasluoksnė stiklo plokštė, specialiai apdorota, kad padidėtų jos mechaninis stiprumas ir kad tuo atveju, jeigu plokštė sudužtų, jos duženos būtų tam tikros būklės;

    2.2.

    beskeveldrio stiklo plokštė – stiklo plokštė, sudaryta iš dviejų arba kelių stiklo sluoksnių, suklijuotų vienu arba keliais plastiko tarpsluoksniais; ji gali būti:

    2.2.1.   paprastoji– jeigu nė vienas sudedamasis stiklo sluoksnis nėra apdorotas, arba

    2.2.2.   apdorotoji– jeigu bent vienas sudedamasis stiklo sluoksnis specialiai apdorotas, kad padidėtų jo mechaninis stiprumas ir kad tuo atveju, jeigu plokštė sudužtų, jos duženos būtų tam tikros būklės;

    2.3.

    plastiku padengta saugiojo stiklo plokštė – 2.1 arba 2.2 skirsnyje apibrėžta stiklo plokštė, kurios vidinis paviršius padengtas plastiko sluoksniu;

    2.4.

    stiklaplasčio plokštė – beskeveldrio stiklo plokštė, sudaryta iš vieno stiklo sluoksnio ir vieno arba kelių plastiko sluoksnių, iš kurių bent vienas panaudotas kaip tarpsluoksnis. Stiklo plokštę sumontavus transporto priemonėje, plastiko sluoksnis (-iai) turi būti vidinėje pusėje;

    2.5.

    plastikinis stiklas – nedūžtama medžiaga, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra viena arba daugiau organinių polimerinių didelės molekulinės masės cheminių medžiagų, kuri baigta gaminti yra vientisa ir kurią tam tikru gamybos arba perdirbimo į gatavus gaminius etapu galima formuoti liejant;

    2.5.1   standusis plastikinis stiklas– plastikinė įstiklinimo medžiaga, kuri atliekant lankstumo bandymą vertikaliai išlinksta ne daugiau kaip per 50 mm (3 priedo 12 skirsnis);

    2.5.2.   lankstusis plastikinis stiklas– plastikinė įstiklinimo medžiaga, kuri atliekant lankstumo bandymą vertikaliai išlinksta daugiau kaip per 50 mm (3 priedo 12 skirsnis);

    2.6.

    dvigubas langas – dviejų langų stiklo plokščių, atskirai sumontuotų toje pačioje transporto priemonės angoje, konstrukcija;

    2.7.

    stiklo paketas – gaminant nejudinamai sujungtų dviejų langų stiklo plokščių, tarp kurių yra vienodas nustatyto dydžio tarpas, konstrukcija;

    2.7.1.   simetriškas stiklo paketas: stiklo paketas, sudarytas iš dviejų tokio paties tipo stiklo plokščių (grūdinto stiklo, beskeveldrio stiklo, standaus plastiko), kurių pagrindinės ir (arba) antrinės savybės yra vienodos;

    2.7.2.   asimetriškas stiklo paketas: stiklo paketas, sudarytas iš dviejų skirtingo tipo stiklo plokščių (grūdinto stiklo, beskeveldrio stiklo, standaus plastiko), kurių pagrindinės ir (arba) antrinės savybės yra skirtingos;

    2.8.

    pagrindinė savybė – savybė, dėl kurios saugiosios įstiklinimo medžiagos optinės ir (arba) mechaninės savybės pastebimai pasikeičia taip, kad šis pokytis turi neabejotinos įtakos funkcijai, kurią transporto priemonėje turi atlikti toji medžiaga. Šis terminas taip pat taikomas patvirtinimo turėtojo nurodytiems prekės pavadinimams arba ženklams;

    2.9.

    antrinė savybė – savybė, dėl kurios saugiosios įstiklinimo medžiagos optinės ir (arba) mechaninės savybės gali pasikeisti taip, kad šis pokytis turės įtakos funkcijai, kurią transporto priemonėje turi atlikti toji medžiaga. Šio pokyčio mastas vertinamas pagal atsparumo indeksus;

    2.10.

    terminas atsparumo indeksai apima dviejų pakopų vertinimo sistemą, taikomą pasitaikantiems kiekvienos antrinės savybės pokyčiams. Jeigu indeksas 1 tampa indeksu 2, reikia atlikti papildomus bandymus;

    2.11.

    priekinio stiklo ruošinio plotas – mažiausias stačiakampis stiklo plotas, iš kurio gali būti pagamintas priekinis stiklas;

    2.12.

    priekinio stiklo polinkio kampas – kampas tarp vertikalios linijos ir tiesės, esančių transporto priemonės išilginės ašies vertikalioje plokštumoje ir einančių per priekinio stiklo viršutinę ir apatinę briaunas;

    2.12.1.

    polinkio kampas matuojamas transporto priemonei stovint ant lygaus horizontalaus paviršiaus; jeigu tai keleivinė transporto priemonė, ji turi būti paruošta naudoti, su pilnais degalų, aušinimo skysčio ir alyvos rezervuarais, su įrankiais ir atsarginiu ratu arba ratais (jeigu juos transporto priemonės gamintojas tiekia kaip standartinę įrangą); kompensuojama vairuotojo masė ir, jeigu tai keleivinė transporto priemonė, vieno ant priekinės sėdynės sėdinčio keleivio masė, skaičiuojant, kad vairuotojo ir keleivio masė yra po 75 ± 1 kg;

    2.12.2.

    transporto priemonės su hidropneumatine, hidrauline arba pneumatine pakaba arba automatiniu prošvaisos reguliavimo pagal apkrovą įtaisu, bandomos įprastomis gamintojo nurodytomis eksploatacijos sąlygomis;

    2.13.

    priekinių stiklų grupė – grupė, sudaryta iš įvairaus dydžio ir įvairių formų priekinių stiklų, su kuriais turi būti atlikti bandymai jų mechaninėms savybėms, dužimo pobūdžiui ir kitimo pobūdžiui per atsparumo stipriam išoriniam poveikiui bandymus nustatyti;

    2.13.1.   plokščias priekinis stiklas– priekinis stiklas be įprasto išlinkio, dėl kurio nuopjovos aukštinė per kiekvieną ilginį metrą padidėja daugiau kaip 10 mm;

    2.13.2.   lenktas priekinis stiklas– priekinis stiklas su įprastu išlinkiu, dėl kurio nuopjovos aukštinė per kiekvieną ilginį metrą padidėja daugiau kaip 10 mm;

    2.14.

    nuopjovos aukštinė h – didžiausias atstumas, išmatuotas maždaug stačiu kampu į stiklo plokštę, vidinį plokštės paviršių skiriančią nuo plokštumos, einančios per plokštės kraštus (žr. 17 priede pateiktą 1 paveikslą);

    2.15.

    saugiosios įstiklinimo medžiagos tipas – 2.1–2.7 skirsniuose apibrėžta įstiklinimo medžiaga, kurios pagrindinės ir antrinės savybės iš esmės nesiskiria nuo savybių, apibrėžtų 4–12 ir 14–16 prieduose;

    2.15.1.

    nors pasikeitus pagrindinėms savybėms gaminys tampa naujo tipo gaminiu, pripažįstama, kad tam tikrais atvejais pakitus formai ir matmenims nebūtina atlikti visų bandymų. Atskiruose prieduose nustatytiems bandymams atlikti stiklas gali būti grupuojamas, jeigu akivaizdu, kad pagrindinės to stiklo savybės yra panašios;

    2.15.2.

    įvairus stiklas, kuris skiriasi tik antrinėmis savybėmis, gali būti laikomas to paties tipo stiklu; tačiau tam tikrus bandymus galima atlikti naudojant tokio stiklo pavyzdžius, jeigu šių bandymų atlikimas aiškiai privalomas pagal bandymų sąlygas;

    2.16.

    išlinkis r – apytikslė priekinio stiklo lanko mažiausio spindulio vertė, išmatuota didžiausio išlinkio zonoje;

    2.17.

    GSK (galvos sužalojimo koeficientų) vertė – kaukolės ir smegenų sužalojimo, kurio priežastis – dėl stabdymo jėgų statmenu kampu patirtas smūgis buku stiklo paviršiumi, savybių vertė;

    2.18.

    būtinasis saugusis stiklas, vairuotojui užtikrinantis matomumą:

    2.18.1.   būtinasis saugusis stiklas, vairuotojui užtikrinantis matomumą priekyje: visas priešais plokštumą, kertančią vairuotojo tašką R ir statmeną išilginei transporto priemonės vidurio plokštumai, esantis stiklas, per kurį vairuotojas gali matyti kelią, vairuodamas transporto priemonę arba ja manevruodamas;

    2.18.2.   būtinasis saugusis stiklas, vairuotojui užtikrinantis matomumą užpakalyje: visas už plokštumos, kertančios vairuotojo tašką R ir statmenos išilginei transporto priemonės vidurio plokštumai, esantis stiklas, per kurį vairuotojas gali matyti kelią, vairuodamas transporto priemonę arba ja manevruodamas;

    2.19.

    neskaidri uždanga – šviesos nepraleidžiantis stiklo plotas;

    2.20.

    tamsinta juosta – mažesnio pastoviojo šviesos pralaidumo stiklo plotas;

    2.21.

    skaidrus plotas – visas stiklo plotas, išskyrus neskaidrias uždangas ir tamsintas juostas;

    2.22.

    natūralaus apšvietimo anga – visas stiklo plotas, išskyrus neskaidrias uždangas, bet įskaitant tamsintas juostas;

    2.23.

    tarpsluoksnis – medžiaga, naudojama sudedamiesiems beskeveldrio stiklo sluoksniams sujungti;

    2.24.

    transporto priemonės tipas atsižvelgiant į saugųjį stiklą – tos pačios kategorijos transporto priemonės, nesiskiriančios bent šiais esminiais aspektais:

     

    gamintoju;

     

    gamintojo naudojamu tipo ženklinimu;

     

    esminiais konstrukcijos ir projektavimo aspektais;

    2.25.

    sėdynės atlošo kampas – projektinis liemens polinkio kampas, nustatytas šios taisyklės 19 priede.

    3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

    3.1.   Įstiklinimo medžiagos tipo patvirtinimas

    Įstiklinimo medžiagos tipo patvirtinimo paraišką teikia gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas šalyje, kurioje teikiama paraiška.

    3.2.   Pagal kiekvieną įstiklinimo medžiagos tipą prie paraiškos pridedama po tris toliau nurodytų dokumentų egzempliorius su tokia informacija:

    3.2.1.

    techninis aprašas, apimantis visas pagrindines ir antrines savybes, ir

    3.2.1.1.

    jeigu įstiklinimo medžiaga nėra priekinis stiklas, ne didesnės kaip A4 formato arba tokiu formatu sulankstytos diagramos, kuriose nurodoma:

     

    didžiausias plotas;

     

    mažiausias kampas tarp dviejų gretimų bandinio kraštų;

     

    didžiausia nuopjovos aukštinė, jeigu taikytina;

    3.2.1.2.

    jeigu tai priekinis stiklas:

    3.2.1.2.1.

    priekinių stiklų modelių, dėl kurių norima gauti patvirtinimą, sąrašas, nurodant transporto priemonės gamintojo pavadinimą, transporto priemonės tipą ir kategoriją;

    3.2.1.2.2.

    1:1 mastelio, jeigu tai M1 kategorijos transporto priemonė, arba 1:10 mastelio, jeigu tai kitos kategorijos transporto priemonė, priekinio stiklo ir jo įrengimo transporto priemonėje brėžiniai ir diagramos, kurie turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų matoma:

    3.2.1.2.2.1.

    priekinio stiklo padėtis vairuotojo sėdynės taško R atžvilgiu, jeigu taikytina;

    3.2.1.2.2.2.

    priekinio stiklo polinkio kampas;

    3.2.1.2.2.3.

    sėdynės atlošo polinkio kampas;

    3.2.1.2.2.4.

    sričių, kuriose tikrinamos optinės savybės, padėtis ir dydis, ir, jeigu taikytina, skirtingo grūdinimo plotas;

    3.2.1.2.2.5.

    priekinio stiklo ruošinio plotas;

    3.2.1.2.2.6.

    didžiausia priekinio stiklo nuopjovos aukštinė;

    3.2.1.2.2.7.

    mažiausias priekinio stiklo išlinkio spindulys (tik priekinių stiklų grupavimo tikslais);

    3.2.1.3.

    jeigu tai stiklo paketas, ne didesnės kaip A4 formato arba tokiu formatu sulankstytos diagramos, kuriose, be 3.2.1.1 skirsnyje minėtos informacijos, nurodoma:

     

    kiekvienos sudedamosios stiklo plokštės tipas;

     

    klijavimo būdas;

     

    vardinis tarpo tarp dviejų plokščių dydis.

    3.3.   Be to, patvirtinimo paraiškos teikėjas pateikia tiek bandinių arba gatavų atitinkamo modelio pavyzdžių, kiek jų būtina pateikti pagal susitarimą su technikos tarnyba, atsakinga už bandymus.

    3.4.   Transporto priemonės patvirtinimas

    Paraišką dėl transporto priemonės patvirtinimo atsižvelgiant į joje sumontuotą saugųjį stiklą pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

    3.5.   Prie paraiškos pridedama po tris toliau nurodytų dokumentų egzempliorius su šia išsamia informacija:

    3.5.1.

    tinkamo mastelio transporto priemonės brėžinys, kuriame parodyta:

    3.5.1.1.

    priekinio stiklo padėtis transporto priemonės taško R atžvilgiu;

    3.5.1.2.

    priekinio stiklo polinkio kampas;

    3.5.1.3.

    sėdynės atlošo polinkio kampas;

    3.5.2.

    techniniai priekinio stiklo ir visų kitų įstiklinimo medžiagų duomenys, pirmiausia:

    3.5.2.1.

    naudojamos medžiagos;

    3.5.2.2.

    patvirtinimo numeriai;

    3.5.2.3.

    5.5 skirsnyje aprašyti papildomi ženklai.

    3.6.   Už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama transporto priemonė, atitinkanti tipą, kurį norima patvirtinti.

    4.   ŽENKLAI

    4.1.

    Kiekviena saugiosios įstiklinimo medžiagos dalis, įskaitant patvirtinimo tikslais pateiktus pavyzdžius ir bandinius, paženklinama prekės pavadinimu arba ženklu, nurodytu 1 priedo 3 dalyje. Pagamintos dalys privalo būti paženklintos pagal EEK taisyklę Nr. 43 pagrindiniam gamintojui suteiktu numeriu. Ženklas turi būti aiškus ir nenutrinamas;

    5.   PATVIRTINIMAS

    5.1.   Įstiklinimo medžiagos tipo patvirtinimas

    Jeigu patvirtinti pateikti pavyzdžiai atitinka šios taisyklės 6–8 dalių reikalavimus, atitinkamam saugiosios įstiklinimo medžiagos tipui suteikiamas patvirtinimas.

    5.2.   Patvirtinimo numeris suteikiamas kiekvienam tipui, kaip apibrėžta 5, 7, 11, 12, 14, 15 ir 16 prieduose, arba, jeigu tai priekiniai stiklai, kiekvienai patvirtintai grupei. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu – 00, t. y. pradinė taisyklės versija) rodo pakeitimų seriją, į kurią įtraukti naujausi ir svarbiausi techniniai taisyklės pakeitimai, galiojantys suteikiant patvirtinimą. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam saugiosios įstiklinimo medžiagos tipui arba kitai tokių medžiagų grupei.

    5.3.   Apie saugiosios įstiklinimo medžiagos tipo patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę pranešama šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant šios taisyklės 1 priede ir jo priedėliuose pateikto pavyzdžio blanką.

    5.3.1.

    Jeigu tai priekiniai stiklai, prie pranešimo apie patvirtinimą pridedamas dokumentas, kuriame pagal 1 priedo 8 priedėlį nurodomi visi patvirtintai grupei priskiriami priekinių stiklų modeliai ir tos grupės ypatumai.

    5.4.   Be 4.1 skirsnyje nustatyto ženklinimo, prie kiekvienos pagal šią taisyklę patvirtintą tipą atitinkančios įstiklinimo medžiagos ir stiklo paketo dalies pritvirtinamas aiškus tarptautinis patvirtinimo ženklas. Taip pat gali būti pritvirtintas specialus patvirtinimo ženklas, suteiktas kiekvienai stiklo paketą sudarančiai plokštei. Šis patvirtinimo ženklas turi būti sudarytas iš:

    5.4.1.

    apskritimo, kuriame įrašyta raidė E, o po jos – patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (2);

    5.4.2.

    5.4.1 skirsnyje nurodyto apskritimo dešinėje pusėje įrašyto šios taisyklės numerio, po jo įrašytos raidės R, brūkšnelio ir patvirtinimo numerio.

    5.5.   Šalia pirmiau nurodyto patvirtinimo ženklo pritvirtinami šie papildomi simboliai:

    5.5.1.

    jeigu tai priekinis stiklas:

    I.

    jeigu tai grūdintas stiklas (I/P, jeigu poliruotas) (3);

    II.

    jeigu tai paprastasis beskeveldris stiklas (II/P, jeigu poliruotas) (3);

    III.

    jeigu tai apdorotasis beskeveldris stiklas (III/P, jeigu poliruotas) (3);

    IV.

    jeigu tai stiklaplastis;

    5.5.2.

    V.

    jeigu tai saugusis stiklas, kurio pastovusis šviesos pralaidumas mažesnis kaip 70 proc.;

    5.5.3.

    VI.

    jeigu tai stiklo paketas;

    5.5.4.

    VII.

    jeigu tai tolygiai grūdintosios stiklo plokštės, kurios gali būti naudojamos kaip lėtaeigių transporto priemonių, kurių konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 40 km/h, priekiniai stiklai;

    5.5.5.

    VIII.

    jeigu tai standusis plastikinis stiklas. Be to, toliau nurodytais simboliais pažymima paskirtis:

    /A.

    jeigu tai į priekį nukreiptos plokštės;

    /B.

    jeigu tai šoninis, užpakalinis arba stogo stiklas;

    /C.

    jeigu tai vietų, į kurias atsitrenkti galva yra beveik arba visiškai neįmanoma, įstiklinimo medžiaga.

    Plastikinis stiklas, pateiktas 3 priedo 4 dalyje aprašytiems atsparumo dilinimui bandymams, taip pat paženklinamas šiais simboliais:

    /L.

    jeigu tai plokštės, kurių šviesos sklaida atlikus 1 000 išorinio paviršiaus poveikio ciklų ne didesnė kaip 2 proc., o atlikus 100 vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc. (žr. 14 ir 16 priedus, 6.1.3.1 skirsnį);

    /M.

    jeigu tai plokštės, kurių šviesos sklaida atlikus 500 išorinio paviršiaus poveikio ciklų ne didesnė kaip 10 proc., o atlikus 100 vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc. (žr. 14 ir 16 priedus, 6.1.3.2 skirsnį);

    5.5.6.

    IX.

    jeigu tai lankstusis plastikinis stiklas;

    5.5.7.

    X.

    jeigu tai standusis plastiko paketas. Be to, toliau nurodytais simboliais pažymima paskirtis:

    /A.

    jeigu tai į priekį nukreiptos plokštės;

    /B.

    jeigu tai šoninis, užpakalinis arba stogo stiklas;

    /C.

    jeigu tai vietų, į kurias atsitrenkti galva yra beveik arba visiškai neįmanoma, įstiklinimo medžiaga.

    Plastikinis stiklas, pateiktas 3 priedo 4 dalyje aprašytam atsparumo dilimui bandymui, taip pat paženklinamas šiais simboliais:

    /L.

    jeigu tai plokštės, kurių šviesos sklaida atlikus 1 000 išorinio paviršiaus poveikio ciklų ne didesnė kaip 2 proc., o atlikus 100 vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc. (žr. 6 priedą, 6.1.3.1 skirsnį);

    /M.

    jeigu tai plokštės, kurių šviesos sklaida atlikus 500 išorinio paviršiaus poveikio ciklų ne didesnė kaip 10 proc., o atlikus 100 vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc. (žr. 16 priedą, 6.1.3.2 skirsnį);

    5.5.8.

    XI.

    jeigu tai beskeveldrio stiklo plokštė, išskyrus priekinį stiklą.

    5.6.   Patvirtinimo ženklas ir simbolis turi būti lengvai įskaitomi ir nenutrinami. Į patvirtinimo ženklą privalo būti įtraukti papildomi simboliai.

    5.7.   Šios taisyklės 2 priede pateikta patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžių.

    5.8.   Transporto priemonės patvirtinimas

    Jeigu patvirtinti pagal šią taisyklę pateikta transporto priemonė atitinka šios taisyklės 21 priedo reikalavimus, tam transporto priemonės tipui suteikiamas patvirtinimas.

    5.9.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu – 00, t. y. pradinė taisyklės versija) rodo pakeitimų seriją, į kurią įtraukti naujausi ir svarbiausi techniniai taisyklės pakeitimai, galiojantys suteikiant patvirtinimą. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio priskirti kitam transporto priemonių tipui, kaip pirmiau apibrėžta 2.24 skirsnyje.

    5.10.   Apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę pranešama šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant šios taisyklės 1A priede pateikto pavyzdžio blanką.

    5.11.   Ant kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, patvirtinimo blanke nurodytoje lengvai pasiekiamoje vietoje pritvirtinamas aiškus tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

    5.11.1.

    apskritimo, kuriame įrašyta raidė E, o po jos – patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (4);

    5.11.2.

    5.11.1 skirsnyje nurodyto apskritimo dešinėje pusėje įrašyto šios taisyklės numerio, po jo įrašytos raidės R, brūkšnelio ir patvirtinimo numerio.

    5.12.   Jeigu transporto priemonė atitinka pagal vieną arba daugiau prie Susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonės tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą išdavusioje šalyje 5.11.1 skirsnyje nurodyto ženklo galima pakartotinai neteikti; tokiu atveju visų taisyklių, pagal kurias šalyje, suteikusioje patvirtinimą pagal šią taisyklę, buvo suteiktas patvirtinimas, papildomi numeriai ir simboliai surašomi stulpeliais dešinėje 5.11.1 skirsnyje aprašyto ženklo pusėje.

    5.13.   Patvirtinimo ženklas turi būti lengvai įskaitomas ir nenutrinamas.

    5.14.   Patvirtinimo ženklas pateikiamas šalia gamintojo pritvirtintos transporto priemonės informacinės lentelės arba ant jos.

    5.15.   Šios taisyklės 2A priede pateikta patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžių.

    6.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

    6.1.

    Visos įstiklinimo medžiagos, įskaitant priekiniams stiklams gaminti skirtas įstiklinimo medžiagas, turi būti tokios, kad joms sudužus, kiltų kaip galima mažesnis pavojus susižeisti. Įstiklinimo medžiagos turi būti pakankamai atsparios per nelaimingus atsitikimus, galinčius įvykti esant įprastam transporto eismui, taip pat atmosferos, temperatūros ir cheminių medžiagų poveikiui, deginimui ir dilimui.

    6.2.

    Be to, saugiosios įstiklinimo medžiagos turi būti pakankamai skaidrios, pernelyg neiškreipti per priekinį stiklą matomų objektų vaizdo ir nebūti kelių eismo ženklų bei signalų spalvų supainiojimo priežastis. Sudužus priekiniam stiklui, vairuotojas ir toliau turi gana aiškiai matyti kelią, kad galėtų saugiai stabdyti ir sustabdyti vairuojamą transporto priemonę.

    7.   KONKRETŪS REIKALAVIMAI

    Visų tipų saugusis stiklas, atsižvelgiant į kategoriją, kuriai jis yra priskirtas, turi atitikti šiuos konkrečius reikalavimus:

    7.1.

    grūdintieji priekiniai stiklai – 4 priedo reikalavimus;

    7.2.

    tolygiai grūdintosios stiklo plokštės – 5 priedo reikalavimus;

    7.3.

    paprastieji beskeveldriai priekiniai stiklai – 6 priedo reikalavimus;

    7.4.

    paprastosios beskeveldrio stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus – 7 priedo reikalavimus;

    7.5.

    apdorotieji beskeveldriai priekiniai stiklai – 8 priedo reikalavimus;

    7.6.

    plastiku padengtos saugiojo stiklo plokštės, be pirmiau nurodytų atitinkamų reikalavimų – 9 priedo reikalavimus;

    7.7.

    stiklaplasčio priekiniai stiklai – 10 priedo reikalavimus;

    7.8.

    stiklaplasčio plokštės, išskyrus priekinius stiklus – 11 priedo reikalavimus;

    7.9.

    stiklo paketai – 12 priedo reikalavimus;

    7.10.

    standusis plastikinis stiklas – 14 priedo reikalavimus;

    7.11.

    lankstusis plastikinis stiklas – 15 priedo reikalavimus;

    7.12.

    standieji plastiko paketai – 16 priedo reikalavimus.

    8.   BANDYMAI

    8.1.   Šioje taisyklėje nustatyti šie bandymai:

    8.1.1.   Skilimo bandymas

    Šio bandymo tikslas:

    8.1.1.1.

    patikrinti, ar suskilus stiklo plokštei susidariusios skeveldros ir atplaišos yra tokios, kad susižalojimo rizika būtų kuo mažesnė;

    8.1.1.2.

    jeigu tai priekinis stiklas, patikrinti matomumą jam suskilus.

    8.1.2.   Mechaninio stiprumo bandymas

    8.1.2.1.   Bandymas smūgiuojant rutuliu

    Šis bandymas atliekamas dvejopai: vienam bandymui naudojamas 227 g rutulys, kitam – 2 260 g rutulys.

    8.1.2.1.1.

    Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu: šio bandymo tikslas – įvertinti beskeveldrio stiklo tarpsluoksnio sukibimą ir tolygiai grūdinto stiklo bei plastikinio stiklo mechaninį stiprumą.

    8.1.2.1.2.

    Bandymas smūgiuojant 2 260 g rutuliu: šio bandymo tikslas – nustatyti beskeveldrio stiklo atsparumą rutulio prasiskverbimui.

    8.1.2.2.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar įstiklinimo medžiaga atitinka reikalavimus, kad susižalojimas vairuotojui galva atsitrenkus į priekinį stiklą, beskeveldrio stiklo, stiklaplasčio arba standaus plastiko plokštes, kurios nėra priekinis stiklas, taip pat į stiklo paketus, naudojamus šoniniuose languose, būtų kaip galima mažesnis.

    8.1.3.   Atsparumo aplinkos poveikiui bandymas

    8.1.3.1.   Atsparumo dilimui bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar saugiojo stiklo atsparumas dilimui neviršija nustatytos vertės.

    8.1.3.2.   Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar beskeveldrio stiklo arba stiklaplasčio, ilgą laiką veikiamo aukšta temperatūra, tarpsluoksnyje neatsiranda pūslių arba kitokių defektų.

    8.1.3.3.   Atsparumo spinduliuotei bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar labai sumažėja ilgą laiką spinduliuotės veikiamų beskeveldrio stiklo, stiklaplasčio arba plastiku padengtų stiklo plokščių šviesos pralaidumas ir ar įstiklinimo medžiaga labai išblunka.

    8.1.3.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar beskeveldrio stiklo, stiklaplasčio, plastiku padengto stiklo plokštės ir standusis plastikas išlaikys ilgalaikį atmosferos drėgmės poveikį ir ar nepablogės jų kokybė.

    8.1.3.5.   Atsparumo temperatūros pokyčiams bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar labai nepasikeis ilgą laiką pakaitomis aukšta ir žema (ribine) temperatūra veikiamo plastiko, panaudoto gaminant saugųjį stiklą bei apibrėžto 2.3 ir 2.4 skirsniuose, kokybė.

    8.1.3.6.   Atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymas

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar saugusis plastikinis stiklas atsparus imituojamoms oro sąlygoms.

    8.1.3.7.   Įpjovimo bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar dilimui atspari standžiojo plastikinio stiklo danga pakankamai atitinka sukibimo reikalavimus.

    8.1.4.   Optinės savybės

    8.1.4.1.   Šviesos pralaidumo bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar pastovusis saugiojo stiklo pralaidumas neviršija nustatytos vertės.

    8.1.4.2.   Optinio iškraipymo bandymas

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar per priekinį stiklą matomų objektų vaizdai neiškraipomi taip, kad galėtų suklaidinti vairuotoją.

    8.1.4.3.   Antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymas

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar kampinis antrinio atvaizdo atsiskyrimas nuo pirminio atvaizdo neviršija nustatytos vertės.

    8.1.4.4.   Spalvų skyrimo bandymas

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar nėra rizikos supainioti pro priekinį stiklą matomas spalvas

    8.1.5.   Degimo pobūdžio (atsparumo liepsnai) bandymas

    Šio bandymo tikslas – patikrinti, ar saugiosios įstiklinimo medžiagos, pirmiau apibrėžtos 2.3 ir 2.4 skirsniuose, degimo sparta yra pakankamai maža.

    8.1.6.   Atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar saugiosios įstiklinimo medžiagos, pirmiau apibrėžtos 2.3, 2.4 ir 2.5 skirsniuose, yra atsparios cheminių medžiagų, galinčių būti arba naudojamų transporto priemonėje (pvz., valymo mišinių), poveikiui.

    8.1.7.   Lankstumo ir sulenkimo bandymas

    Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar plastikinė įstiklinimo medžiaga priskirtina standžiųjų ar lanksčiųjų medžiagų kategorijai.

    8.2.   Bandymai, kurie turi būti atlikti su šios taisyklės 2.1–2.5 skirsniuose apibrėžtų kategorijų įstiklinimo medžiagomis

    8.2.1.

    Su saugiomis įstiklinimo medžiagomis atliekami toliau 8.2.1.1 ir 8.2.1.2 skirsniuose pateiktose lentelėse nurodyti bandymai.

    8.2.1.1.

    Su saugiojo stiklo plokštėmis atliekami toliau pateiktoje lentelėje nurodyti bandymai.

    Bandymai

    Priekinis stiklas

    Stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    Grūdinto stiklo

    Paprastojo beskeveldrio stiklo

    Apdorotojo beskeveldrio stiklo

    Stiklaplasčio

    Grūdinto stiklo

    Beskeveldrio stiklo

    Stiklaplasčio

    I

    I-P

    II

    II-P

    III

    III-P

    IV

    Skilimo

    A4/2

    A4/2

    A8/4

    A8/4

    A5/2

    Mechaninio stiprumo

    227 g rutuliu

    A6/4.3

    A6/4.3

    A6/4.3

    A6/4.3

    A6/4.3

    A5/3.1

    A7/4

    A7/4

    2 260 g rutuliu

    A6/4.2

    A6/4.2

    A6/4.2

    A6/4.2

    A6/4.2

    Bandymas smūgiuojant galvos maketu (5)

    A4/3

    A4/3

    A6/3

    A6/3

    A6/3

    A6/3

    A10/3

    A7/3

    A11/3

    Atsparumo dilimui

    Išorinio paviršiaus

    A6/5.1

    A6/5.1

    A6/5.1

    A6/5.1

    A6/5.1

    A6/5.1

    A6/5.1

    Vidinio paviršiaus

    A9/2

    A9/2

    A9/2

    A9/2

    A9/2 (6)

    A9/2 (6)

    A9/2

    Atsparumo aukštai temperatūrai

    A3/5

    A3/5

    A3/5

    A3/5

    A3/5

    A3/5

    A3/5

    Atsparumo spinduliuotei

    A3/6

    A3/6

    A3/6

    A3/6

    A3/6

    A3/6

    A3/6

    A3/6

    Atsparumo drėgmei

    A3/7

    A3/7

    A3/7

    A3/7

    A3/7

    A3/7

    A3/7 (6)

    A3/7

    A3/7

    Šviesos pralaidumo

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    Optinio iškraipymo

    A3/9.2

    A3/9.2

    A3/9.2

    A3/9.2

    A3/9.2

    A3/9.2

    A3/9.2

    A3/9.2 (7)

    Antrinio atvaizdo

    A3/9.3

    A3/9.3

    A3/9.3

    A3/9.3

    A3/9.3

    A3/9.3

    A3/9.3

    A3/9.3 (7)

    Spalvų skyrimo

    A3/9.4

    A3/9.4

    A3/9.4

    A3/9.4

    A3/9.4

    A3/9.4

    A3/9.4

    Atsparumo temperatūros pokyčiams

    A3/8

    A3/8

     

    A3/8

    A3/8

    A3/8 (6)

    A3/8 (6)

    A3/8

    Atsparumo liepsnai

    A3/10

    A3/10

    A3/10

    A3/10

    A3/10 (6)

    A3/10 (6)

    A3/10

    Atsparumo cheminėms medžiagoms

    A3/11.2.1

    A3/11.2.1

     

    A3/11.2.1

    A3/11.2.1

    A3/11.21 (6)

    A3/11.2.1 (6)

    A3/11.2.1

    Pastaba.

    Lentelėse pateiktos nuorodos, pvz., A4/3, rodo priedą (4) ir to priedo skirsnį (3), kuriame aprašytas atitinkamas bandymas ir pateikti patvirtinimo reikalavimai.

    8.2.1.2.

    Su plastikinėmis įstiklinimo medžiagomis atliekami toliau pateiktoje lentelėje nurodyti bandymai.

    Bandymas

    Plastikas, išskyrus priekinius stiklus

    Standus plastikas

    Plastiko paketas

     

    Motorinės transporto priemonės

    Priekabos ir tuščios transporto priemonės

    Motorinės transporto priemonės

    Priekabos ir tuščios transporto priemonės

    Lankstus plastikas

    Lankstumo

    A3/12

    A3/12

    A3/12

    A3/12

    A3/12

    227 g rutuliu

    A14/5

    A14/5

    A16/5

    A16/5

    A15/4

    Smūgiuojant galvos maketu (8)

    A14/4

    A16/4

    Šviesos pralaidumo (9)

    A3/9.1

    A3/9.1

    A3/9.1

    Atsparumo liepsnai

    A3/10

    A3/10

    A3/10

    A3/10

    A3/10

    Atsparumo cheminėms medžiagoms

    A3/11

    A3/11

    A3/11

    A3/11

    A3/11.2.1

    Atsparumo dilimui

    A14/6.1

    A16/6.1

    Atsparumo oro sąlygoms

    A3/6.4

    A3/6.4

    A3/6.4

    A3/6.4

    A3/6.4

    Atsparumo drėgmei

    A14/6.4

    A14/6.4

    A16/6.4

    A16/6.4

    Įpjovimo (9)

    A3/13

    A3/13

    8.2.2.

    Saugioji įstiklinimo medžiaga patvirtinama, jeigu ji atitinka susijusias 8.2.1.1 ir 8.2.1.2 skirsniuose pateiktose lentelėse nurodytas nuostatas.

    9.   SAUGIOSIOS ĮSTIKLINIMO MEDŽIAGOS TIPO PATVIRTINIMO PAKEITIMAS ARBA IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

    9.1.   Apie kiekvieną saugiosios įstiklinimo medžiagos tipo pakeitimą arba, jeigu tai priekiniai stiklai, priekinio stiklo įtraukimą į grupę, pranešama administravimo padaliniui, patvirtinusiam saugiosios įstiklinimo medžiagos tipą. Tuomet šis padalinys gali:

    9.1.1.

    nuspręsti, kad atlikti pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir, jeigu tai priekiniai stiklai, kad naujasis tipas priskirtinas patvirtintai priekinių stiklų grupei, ir kad saugioji įstiklinimo medžiaga vis dar atitinka reikalavimus; arba

    9.1.2.

    pareikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomą bandymų protokolą.

    9.2.   Pranešimas

    9.2.1.

    Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą (arba išplėtimo patvirtinimą) pirmiau 5.3 skirsnyje nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

    9.2.2.

    Išplėtimą patvirtinusi kompetentinga institucija ant kiekvieno pranešimo apie išplėtimą užrašo serijos numerį.

    10.   GAMYBOS ATITIKTIS

    10.1.   Gaminių atitikties metodika turi atitikti nurodytą Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) ir užtikrinti toliau pateiktų reikalavimų laikymąsi.

    10.2.   Specialiosios nuostatos

    Atliekant Susitarimo 2 priedėlio 2.2 skirsnyje nurodytas patikras, turi būti patikrinta atitiktis šios taisyklės 20 priedo reikalavimams.

    10.3.   Paprastai Sutarties 2 priedėlio 2.4 skirsnyje nurodytos patikros atliekamos kasmet.

    11.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

    11.1.

    Jeigu nesilaikoma pirmiau 10.1 skirsnyje nustatyto reikalavimo, pagal šią taisyklę saugiosios įstiklinimo medžiagos tipui suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas.

    11.2.

    Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina patvirtinimą, kurį anksčiau pati buvo suteikusi, ji, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, apie tai nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

    12.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

    12.1.

    Nuo šios taisyklės pradinės versijos 8 papildymo įsigaliojimo dienos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atmesti paraiškos suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su pakeitimais, padarytais šios taisyklės pradinės versijos 8 papildymu.

    12.2.

    Praėjus 24 mėnesiams nuo oficialios 8 papildymo įsigaliojimo dienos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti saugiojo įstiklinimo medžiagos patvirtinimą, jeigu ta įstiklinimo medžiaga nepaženklinta šios taisyklės 5.5 skirsnyje nustatytais simboliais.

    12.3.

    Nuo oficialios šios taisyklės 12 papildymo įsigaliojimo dienos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su pakeitimais, padarytais šios taisyklės pradinės versijos 12 papildymu.

    12.4.

    Praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo dienos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys patvirtinimus suteikia tik tuo atveju, jeigu sudedamosios dalies arba atskiro įrenginio, kurį norima patvirtinti, tipas atitinka taisyklės 12 papildymo reikalavimus.

    12.5.

    Praėjus 24 mėnesiams nuo 12 papildymo įsigaliojimo dienos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti saugiosios įstiklinimo medžiagos patvirtinimą, jeigu ta įstiklinimo medžiaga nepaženklinta šios taisyklės 5.5 skirsnyje nustatytais simboliais.

    13.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

    Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo saugiosios įstiklinimo medžiagos gamybą, jis apie tai praneša patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims.

    14.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

    Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys pateikia Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių, kurie suteikia patvirtinimus ir kuriems reikia siųsti apie patvirtinimo suteikimą, išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba patvirtinimo panaikinimą liudijančius pranešimus, pavadinimus ir adresus.

    15.   Už patvirtinimo bandymus atsakingos technikos tarnybos turi laikytis darniųjų standartų, susijusių su bandymų laboratorijų veikla (ISO/CEI gairės Nr.25). Be to, jas turėtų paskirti patvirtinimo institucija, kuriai jos atlieka patvirtinimo bandymus.


    (1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend. 4).

    (2)  1 – Vokietija, 2– Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojama), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojama), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojama), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojama), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojama), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojama), 42 – Europos Bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės, naudodamos atitinkamus savo EEK ženklus), 43 – Japonija, 44 (nenaudojama), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojama), 56 – Juodkalnija. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų priėmimo, arba kuria prie šio susitarimo prisijungia; apie tokiu būdu paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

    (3)  Kaip apibrėžta 2.3 skirsnyje.

    (4)  Žr. 5.4.1 skirsnyje pateiktą (2) išnašą.

    (5)  Be to, šis bandymas atliekamas su stiklo paketais, kaip nurodyta 12 priedo 3 dalyje (A12/3).

    (6)  Jeigu vidinis paviršius padengtas plastiku.

    (7)  Šis bandymas atliekamas tik su tolygiai grūdintosiomis stiklo plokštėmis, skirtomis naudoti kaip lėtaeigių transporto priemonių, kurių konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 40 km/h, priekiniai langai.

    (8)  Bandymų reikalavimai taikomi atsižvelgiant į įstiklinimo medžiagos vietą transporto priemonėje.

    (9)  Taikoma tik tuo atveju, jeigu įstiklinimo medžiagą numatyta naudoti būtinojoje vairuotojui matomumą užtikrinančioje vietoje.


    1 PRIEDAS

    PRANEŠIMAS

    (Didžiausias leidžiamas formatas: A4 (210 × 297 mm)

    Image

    1 PRIEDĖLIS

    GRŪDINTIEJI PRIEKINIAI STIKLAI

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 43 4 arba 9 priede)

    Image

    2 PRIEDĖLIS

    TOLYGIAI GRŪDINTOSIOS STIKLO PLOKŠTĖS

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 43 5 arba 9 priede)

    Image

    3 PRIEDĖLIS

    BESKEVELDRIAI PRIEKINIAI STIKLAI

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 43 6, 8 arba 9 priede)

    Image

    4 PRIEDĖLIS

    BESKEVELDRIO STIKLO PLOKŠTĖS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 43 7 arba 9 priede)

    Image

    5 PRIEDĖLIS

    STIKLAPLASČIO PRIEKINIAI STIKLAI

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 43 10 priede)

    Image

    6 PRIEDĖLIS

    STIKLAPLASČIO PLOKŠTĖS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 43 11 priede)

    Image

    7 PRIEDĖLIS

    STIKLO PAKETAI

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 43 12 arba 16 priede)

    Image

    8 PRIEDĖLIS

    STANDAUS PLASTIKO PLOKŠTĖS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos pagal 14 priedą)

    Image

    9 PRIEDĖLIS

    LANKSTAUS PLASTIKO PLOKŠTĖS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    (Pagrindinės ir antrinės savybės, apibrėžtos pagal 15 priedą)

    Image

    10 PRIEDĖLIS

    PRIEKINIŲ LANGŲ SĄRAŠO TURINYS  (1)

    Apie kiekvieną priekinį langą, kuriam taikomas šis patvirtinimas, pateikiami bent šie duomenys:

     

    transporto priemonės gamintojas

     

    transporto priemonės tipas

     

    transporto priemonės kategorija

     

    ruošinio plotas (F)

     

    nuopjovos aukštinė (h)

     

    išlinkis (r)

     

    stiklo montavimo kampas (α)

     

    sėdynės atlošo kampas (β)

     

    taško R koordinatės (A, B, C)

     

    priekinio lango viršutinio briaunos centro atžvilgiu.

    Image


    (1)  Šie duomenys pridedami prie šio priedo 1, 2 (jeigu taikytina), 3 ir 5 priedėlių.


    1A PRIEDAS

    PRANEŠIMAS

    Didžiausias leidžiamas formatas: A4 (210 × 297 mm)

    Image

    Image


    2 PRIEDAS

    SUDEDAMŲJŲ DALIŲ PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

    (Žr. šios taisyklės 5.5 skirsnį)

    Grūdintieji priekiniai stiklai

    Image

    Toks ant grūdintojo priekinio stiklo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Plastiku padengti grūdintieji priekiniai stiklai

    Image

    Toks ant plastiku padengto grūdintojo priekinio stiklo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Paprastieji beskeveldriai priekiniai stiklai

    Image

    Toks ant paprastojo beskeveldrio priekinio stiklo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Plastiku padengti paprastieji beskeveldriai priekiniai stiklai

    Image

    Toks ant paprastojo beskeveldrio priekinio stiklo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Apdorotieji beskeveldriai priekiniai stiklai

    Image

    Toks ant apdorotojo beskeveldrio priekinio stiklo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Stiklaplasčio priekiniai stiklai

    Image

    Toks ant stiklaplasčio priekinio stiklo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus, kurių pastovusis šviesos pralaidumas mažesnis kaip 70 proc.

    Image

    Toks ant stiklo plokštės, išskyrus priekinį stiklą, kuriam taikomi 3 priedo 9.1.4 skirsnio reikalavimai, pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Stiklo paketai, kurių pastovusis šviesos pralaidumas mažesnis kaip 70 proc.

    Image

    Toks ant stiklo paketo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Tolygiai grūdintosios stiklo plokštės, kurios gali būti naudojamos kaip lėtaeigių transporto priemonių, kurių konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 40 km/h, priekiniai stiklai

    Image

    Toks ant tolygiai grūdintosios stiklo plokštės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis, skirta naudoti kaip lėtaeigės transporto priemonės, kurios konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 40 km/h, priekinis stiklas, patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus, kurių pastovusis šviesos pralaidumas ≥ 70 proc.

    Image

    Toks ant stiklo plokštės, išskyrus priekinį stiklą, kuriam taikomi 3 priedo 9.1.4.1 skirsnio reikalavimai, pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Standusis plastikinis stiklas, išskyrus priekinius stiklus

    Image

    Toks ant standžiojo plastikinio stiklo plokštės, skirtos į priekį nukreiptiems stiklams, kurių šviesos sklaida atlikus 1 000 išorinio paviršiaus poveikio ciklų ne didesnė kaip 2 proc., o atlikus 100 vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc., pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Lankstusis plastikinis stiklas, išskyrus priekinius stiklus

    Image

    Toks ant lanksčiojo plastikinio stiklo plokštės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Standieji plastiko paketai

    Image

    Toks ant standžiojo plastiko paketo pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    Beskeveldrio stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    Image

    Toks ant beskeveldrio stiklo plokštės, išskyrus priekinį stiklą, pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkama sudedamoji dalis patvirtinta Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 43, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.


    2A PRIEDAS

    TRANSPORTO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

    A   PAVYZDYS

    (žr. šios taisyklės 5.11 skirsnį)

    Image

    Toks ant transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal taisyklę Nr. 43. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal Taisyklės Nr. 43 reikalavimus.

    B   PAVYZDYS

    (žr. šios taisyklės 5.12 skirsnį)

    Image

    Toks ant transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal taisykles Nr. 43 ir 52 (1). Patvirtinimo numeris rodo, kad atitinkamų patvirtinimų suteikimo dieną galiojo pradinė Taisyklės Nr. 43 versija, o į Taisyklę Nr. 52 jau buvo įtraukti 01 serijos pakeitimai


    (1)  Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.


    3 PRIEDAS

    BENDROSIOS BANDYMŲ SĄLYGOS

    1.   SKILIMO BANDYMAS

    1.1.

    Bandomoji stiklo plokštė neturi būti pritvirtinta standžiai; tačiau ją galima pritvirtinti prie tokios pat stiklo plokštės, lipnia juosta apklijavus visas jos briaunas.

    1.2.

    Stiklas skaldomas maždaug 75 g plaktuku arba kitu įtaisu, kurio smūgio padariniai būtų panašūs. Plaktuko penties išlinkio spindulys turi būti 0,2 ± 0,05 mm.

    1.3.

    Kiekviename nustatytame dūžio taške atliekama po vieną bandymą.

    1.4.

    Skeveldrų tyrimas atliekamas taikant bet kokį metodą, kuris buvo patvirtintas atsižvelgiant į paties skaičiavimo tikslumą ir gebėjimą taikant šį metodą nustatyti tikslią vietą, kurioje turėtų būti atliekami didžiausios ir mažiausios apimties skaičiavimai.

    Išliekamasis skilimo pobūdžio registravimas privalo būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 sekundžių nuo smūgio, o baigtas ne vėliau kaip per 3 minutes nuo smūgio. Technikos tarnyba turi saugoti išliekamuosius skilimo pobūdžio įrašus.

    2.   BANDYMAI SMŪGIUOJANT RUTULIU

    2.1.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu

    2.1.1.   Prietaisai

    2.1.1.1.

    227 ± 2 g masės ir maždaug 38 mm skersmens grūdinto plieno rutulys.

    2.1.1.2.

    Įtaisas rutuliui numesti iš nurodyto aukščio arba įtaisas, suteikiantis rutuliui greitį, prilygstantį tokiam greičiui, kurį rutulys įgautų laisvai krisdamas. Jeigu naudojamas įtaisas rutuliui suteikti tam tikrą greitį, greičio paklaida, lyginant su greičiu, kurį rutulys įgautų laisvai krisdamas, turi būti ± 1 proc.

    2.1.1.3.

    Atraminis tvirtinimo įtaisas, kaip parodyta 1 paveiksle, sudarytas iš plieninių 15 mm pločio mechaniškai apdorotų, vienas prie kito pritvirtintų rėmų, tarp kurių įdėti apie 3 mm storio ir 15 mm pločio guminiai tarpikliai (gumos kietis – 50 IRHD).

    Apatinis rėmas uždedamas ant maždaug 150 mm aukščio plieninės dėžės. Bandinys prispaudžiamas viršutiniu rėmu, kurio masė apie 3 kg. Atraminis rėmas turi būti privirintas prie maždaug 12 mm storio plieno lakšto, padėto ant grindų, tarp atraminio rėmo ir plieno lakšto turi būti įterptas maždaug 3 mm storio gumos lakštas (gumos kietis – 50 IRHD).

    1   paveikslas

    Atrama, naudojama per bandymus smūgiuojant rutuliu

    Image

    2.1.2.   Bandymo sąlygos

    Temperatūra

    :

    20 ± 5 °C;

    slėgis

    :

    860– 1 060 mbar;

    santykinis drėgnis

    :

    60 ± 20 proc.

    2.1.3.   Bandinys

    Bandinys turi būti plokščia kvadrato formos plokštė, kurios kraštinių ilgis 300 + 10 / - 0 mm, arba išpjautas iš plokščiausios priekinio stiklo arba kitos išlenktos saugiojo stiklo plokštės dalies.

    Tačiau atliekant bandymą galima naudoti ir lenktą saugiojo stiklo plokštę. Tokiu atveju reikia užtikrinti, kad tokia saugiojo stiklo plokštė būtų gerai prispausta prie atramos.

    2.1.4.   Metodika

    Prieš pradedant bandymą bandinys bent keturias valandas laikomas nustatytoje temperatūroje.

    Bandinys padedamas ant tvirtinimo įtaiso (2.1.1.3 skirsnis). Bandinio plokštuma turi būti statmena (paklaida iki 3°) rutulio kritimo krypčiai.

    Bandinys iš lankstaus stiklaplasčio priveržiamas prie atramos.

    Rutulį metant iš 6 m arba mažesnio aukščio, smūgio vieta turi būti 25 mm spinduliu nuo bandinio geometrinio centro, o jį metant iš didesnio kaip 6 m aukščio – 50 mm spinduliu nuo bandinio centro. Rutulys turi atsitrenkti į tą bandinio paviršių, kuris, saugiojo stiklo plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų išorinis paviršius. Rutuliu į stiklą galima smogti tik vieną kartą.

    2.2.   Bandymas smūgiuojant 2 260 g rutuliu

    2.2.1.   Prietaisai

    2.2.1.1.

    2 260 ± 20 g masės ir maždaug 82 mm skersmens grūdinto plieno rutulys.

    2.2.1.2.

    Įtaisas rutuliui numesti iš nurodyto aukščio arba įtaisas, suteikiantis rutuliui greitį, prilygstantį tokiam greičiui, kurį rutulys įgautų laisvai krisdamas. Jeigu naudojamas įtaisas rutuliui suteikti tam tikrą greitį, greičio paklaida, lyginant su greičiu, kurį rutulys įgautų laisvai krisdamas, turi būti ± 1 proc.

    2.2.1.3.

    Atraminis tvirtinimo įtaisas turi būti toks, kaip parodyta 1 paveiksle ir kaip aprašyta 2.1.1.3 skirsnyje.

    2.2.2.   Bandymo sąlygos

    Temperatūra

    :

    20 ± 5 °C;

    slėgis

    :

    860– 1 060 mbar;

    santykinis drėgnis

    :

    60 ± 20 proc.

    2.2.3.   Bandinys

    Bandinys turi būti plokščia kvadrato formos plokštė, kurios kraštinių ilgis 300 + 10 / - 0 mm, arba išpjautas iš plokščiausios priekinio stiklo arba kitos išlenktos saugiojo stiklo plokštės dalies.

    Tačiau atliekant bandymą galima naudoti ir visą priekinį stiklą arba kitą lenktą saugiojo stiklo plokštę. Tokiu atveju reikia užtikrinti, kad tokia saugiojo stiklo plokštė būtų gerai prispausta prie atramos.

    2.2.4.   Metodika

    Prieš pradedant bandymą bandinys bent keturias valandas laikomas nustatytoje temperatūroje.

    Bandinys padedamas ant tvirtinimo įtaiso (2.1.1.3 skirsnis). Bandinio plokštuma turi būti statmena (paklaida – 3°) rutulio kritimo krypčiai.

    Stiklaplasčio bandinys priveržiamas prie atramos.

    Smūgio vieta turi būti 25 mm spinduliu nuo bandinio geometrinio centro.

    Rutulys turi atsitrenkti į tą bandinio paviršių, kuris, saugiojo stiklo plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų vidinis paviršius.

    Rutuliu į stiklą galima smogti tik vieną kartą.

    3.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    3.1.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu nematuojant lėtinimo pagreičio

    3.1.1.   Prietaisai

    Galvą imituojantis svarmuo – rutulio arba pusrutulio pavidalo maketas, pagamintas iš beskeveldrio kietmedžio, aptrauktas keičiamu veltiniu, su medine skersine sija arba be jos. Tarp rutulio pavidalo maketo dalies bei skersinės sijos ir kitoje skersinės sijos pusėje esančio tvirtinimo strypo sumontuojama į kaklą panaši tarpinė detalė.

    Matmenys turi atitikti 2 paveiksle nurodytus matmenis. Bendroji prietaisų masė turi būti 10 ± 0,2 kg.

    2   paveikslas

    Galvą imituojantis svarmuo

    Image

    3.1.2.   Įtaisas, skirtas galvą imituojančiam svarmeniui numesti iš nurodyto aukščio, arba įtaisas, kuriuo galvą imituojančiam svarmeniui suteikiamas greitis, lygiavertis greičiui, kurį tas svarmuo įgautų laisvai krisdamas. Jeigu naudojamas įtaisas galvą imituojančiam svarmeniui suteikti tam tikrą greitį, greičio paklaida, lyginant su greičiu, kurį tas svarmuo įgautų laisvai krisdamas, turi būti ± 1 proc.

    3.1.3.   Plokštiems bandiniams bandyti naudojamas 3 paveiksle parodytas atraminis tvirtinimo įtaisas. Tvirtinimo įtaisas sudaromas iš dviejų 50 mm pločio kraštinės, mechaniškai apdorotų, vienas ant kito sumontuotų plieninių rėmų su maždaug 3 mm storio, 15 ± 1 mm pločio gumos tarpikliais (gumos kietis – 70 IRHD). Viršutinis rėmas prie apatinio rėmo priveržiamas bent aštuoniais varžtais.

    3.1.4.   Bandymo sąlygos

    Temperatūra

    :

    20 ± 5 °C;

    slėgis

    :

    860–1 060 mbar;

    santykinis drėgnis

    :

    60 ± 20 proc.

    3.1.5.   Metodika

    3.1.5.1.   Bandymas naudojant plokščią bandinį

    Plokščias 1 100 + 5 /- 2 mm ilgio ir 500 + 5 / - 2 mm pločio bandinys prieš bandymą bent keturias valandas laikomas esant pastoviai 20 ± 5 °C temperatūrai.

    3   paveikslas

    Atrama, naudojama per bandymus smūgiuojant galvos maketu

    Image

    Bandinys pritvirtinamas prie atraminių rėmų (3.1.3 skirsnis); varžtams tenkantis sukimo momentas turi būti toks, kad atliekant bandymą bandinys pasislinktų ne daugiau kaip 2 mm. Bandinio plokštuma turi būti iš esmės statmena svarmens kritimo krypčiai. Svarmuo turi smogti ne daugiau kaip per 40 mm nuo bandinio geometrinio centro į tą saugiojo stiklo plokštės paviršių, kuris, šią plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų vidinis paviršius; smogti leidžiama tik vieną kartą.

    Veltinio dangos paviršius, kuriam tenka smūgis, po 12 bandymų turi būti pakeičiamas.

    3.1.5.2.   Viso priekinio stiklo bandymai (taikoma tik tada, kai svarmuo metamas iš ne didesnio kaip 1,5 m aukščio)

    Priekinis stiklas padedamas ant atramos; tarp stovo ir stiklo pakišama maždaug 3 mm storio gumos juosta (gumos kietis – 70 IRHD); šios juostos lietimosi su stiklu per visą jo perimetrą plotis turi būti maždaug 15 mm.

    Atrama – standi konstrukcija, priderinta apie priekinio stiklo pavidalo taip, kad galvą imituojantis svarmuo smogtų į vidinį stiklo paviršių. Prireikus priekinis stiklas priveržiamas prie atramos.

    Atrama turi būti padėta ant standaus stovo, ant kurio patiesiamas maždaug 3 mm storio gumos lakštas (gumos kietis – 70 IHRD). Priekinio stiklo paviršius turi būti iš esmės statmenas galvą imituojančio svarmens kritimo krypčiai.

    Galvą imituojantis svarmuo turi smogti ne daugiau kaip per 40 mm nuo bandinio geometrinio centro į tą saugiojo stiklo plokštės paviršių, kuris, šią plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų vidinis paviršius; leidžiama smogti tik vieną kartą.

    Veltinio dangos paviršius, kuriam tenka smūgis, po 12 bandymų turi būti pakeičiamas.

    3.2.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu matuojant lėtinimo pagreitį

    3.2.1   Prietaisai

    Atliekant bandymus smūgiuojant galvos maketu, kartu nustatant GSK vertes, numetamas 2.1 skirsnyje aprašytas galvos maketas. Bendroji maketo masė turėtų būti 10,0 + 0,2 / - 0,0 kg.

    Atraminės plokštės (24) viduryje, sunkio centre sumontuojamas triašis registravimo blokas (26), priimantis pagreičio matuoklių (27) signalus. Pagreičio matuokliai turėtų būti įrengti vertikaliai vienas kito atžvilgiu.

    Bendras dubens (18) ir dangčio (19), kurie padedami po atramine plokšte (24), tamprumas iš esmės turėtų būti toks, kaip žmogaus kaukolės. Smūgiuojamo galvos maketo tamprumą lemia tarpinio žiedo (13) ir dubens kietis ir storis.

    2.1   paveikslas

    10 kg galvos maketas

    Image

    2.1 paveiksle pavaizduoto 10 kg galvos maketo sudedamųjų dalių sąrašas

    Pozicijos Nr.

    Sudedamųjų dalių kiekis

    Įprastas pavadinimas

    Medžiaga

    Pastabos

    1

    1

    Magnetinis laikiklis

    Plienas, DIN 17100

    2

    1

    Vibracijos amortizatorius

    Guma, plienas

    Skersmuo: 50 mm

    Storis: 30 mm

    Sriegis: M10

    3

    4

    Galvos maketo NBC tipo jungtis

    4

    1

    Šešiakampė veržlė, DIN 985

    5

    6

    Diskas, DIN 125

    6

    3

    Sandūros detalė

    7

    6

    Cilindrinis sraigtas, DIN 912

    8

    3

    Šešiakampė veržlė

    9

    3

    Diskas

    Plienas, DIN 17100

    Angos skersmuo: 8 mm Išorinis skersmuo: 35 mm Storis: 1,5 mm

    10

    3

    Guminis žiedas

    Guma (kietis 60 IRHD)

    Angos skersmuo: 8 mm Išorinis skersmuo: 30 mm Storis: 10 mm

    11

    1

    Amortizacinis žiedas

    Popierinė pakuotė

    Angos skersmuo: 120 mm

    Išorinis skersmuo: 199 mm

    Storis: 0,5 mm

    12

    13

    1

    Tarpinis žiedas

    Butadieno guma (kietis apie 80 IRHD)

    Angos skersmuo: 129 mm

    Išorinis skersmuo: 192 mm

    Storis: 4 mm

    14

    3

    Kreipiamasis vamzdelis

    Politetrafluoretenas (PTFE)

    Vidinis skersmuo: 8 mm

    Išorinis skersmuo: 10 mm

    Ilgis: 40 mm

    15

    3

    Šešiakampė veržlė

    16

    3

    Sraigtinis varžtas, DIN 976

    17

    3

    Sraigtinė įvorė

    Lydinys DIN 1709-GD-CuZn 37Pb

    18

    1

    Dubuo

    Poliamidas 12

    19

    1

    Dangtis

    Butadieno guma

    Storis: 6 mm Viena pusė rantuota

    20

    1

    Kreipiamoji įvorė

    Plienas, DIN 17100

    21

    4

    Paslėptinis sraigtas

    22

    1

    Amortizacinis diskas

    Popierinė pakuotė

    Skersmuo: 65 mm

    Storis: 0,5 mm

    23

    24

    1

    Atraminė plokštė

    Plienas, DIN 17100

    25

    1

    Montavimo sraigtas su šešiakampe veržle

    Stiprumo klasė – 45H

    26

    1

    Triašis registravimo blokas

    27

    3

    Pagreičio matuoklis

    28

    1

    Medinė detalė

    Skroblas, suklijuotas sluoksniais

    29

    1

    Dengiamoji plokštė

    Lydinys (AlMg5)

    30

    1

    Apsauginis dangtis

    Poliamidas 12

    3.2.2.   Derinimas ir kalibravimas

    Prieš atliekant bandymą smūgiuojant galvos maketu, galvos maketas pritvirtinamas prie kreipiamosios sistemos skersinio (2.2 paveikslas) ir keltuvu pakeliamas į reikiamą išmetimo aukštį. Atliekant bandymą smūgiuojant galvos maketu, skersinis su galvos maketu atpalaiduojamas. Krentančiam galvos maketui kirtus reguliuojamame aukštyje įrengtą šviesos barjerą, galvos maketas atkabinamas nuo skersinio, skersinio kritimas amortizuojamas, o galvos maketas nukrenta ant pavyzdžio.

    Numetimo įtaisas arba matavimo laidas neturi paveikti galvos maketo: maketo greičio didėjimui įtakos turi turėti tik sunkio jėga, ir maketas turi kristi vertikaliai.

    2.2   paveikslas

    Bandymo prietaisai, naudojami per bandymą smūgiuojant galvos maketu ir matuojant lėtinimo pagreitį

    Image

    3.2.2.1.

    Matuoklis, kuriuo, naudojant 3.2.1 skirsnyje aprašytą galvos maketą, galima nustatyti GSK vertes.

    3.2.2.2.

    Galvos maketo kalibravimo įranga

    Numetimo įtaisu turi būti galima tiksliai – 1 mm tikslumu – nustatyti 50–254 mm aukštį. Esant tokiam išmetimo aukščiui, kreipiamoji sistema nebūtina.

    Plieninė dūžio plokštė, pagaminta iš 600 mm × 600 mm dydžio, ne plonesnės kaip 50 mm storio plieno plokštės. Dūžio paviršius privalo būti poliruotas:

    paviršiaus šiurkštis Rmax = 1 μm, leidžiamas lygumo nuokrypis t = 0,05 mm.

    3.2.2.3.

    Galvos maketo kalibravimas ir derinimas

    Prieš kiekvieną bandymų seką, bet ne rečiau kaip kas 50 kiekvienos sekos bandymų, galvos maketas privalo būti sukalibruotas ir prireikus suderintas.

    Dūžio plokštė privalo būti švari ir sausa, per bandymą ji privalo būti neaktyviąja puse paguldyta ant betoninio pagrindo.

    Galvos maketas vertikalia kryptimi numetamas ant dūžio plokštės. Taikomi tokie išmetimo aukščio (matuojama nuo žemiausiojo galvos maketo taško iki dūžio plokštės paviršiaus) variantai: 50, 100, 150 ir 254 mm. Turėtų būti registruojamos lėtinimo pagreičio kreivės.

    Didžiausias lėtinimo pagreitis az, užregistruotas taikant įvairų išmetimo aukštį z ašyje, turi neviršyti toliau pateiktoje lentelėje nustatytų ribų:

    Išmetimo aukštis,

    mm

    Didžiausias lėtinimo pagreitis az, kaip pagreičio, pasiekto dėl sunkio g, kartotinis

    50

    64 ± 5

    100

    107 ± 5

    150

    150 ± 7

    254

    222 ± 12

    Lėtinimo pagreičio kreivės turėtų būti pagrįstos vienmode vibracija. Lėtinimo pagreičio kreivė, kai galvos maketas numetamas iš 254 mm aukščio, turi būti brėžiama ne trumpiau kaip 1,2 ms ir ne ilgiau kaip 1,5 ms, kai g daugiau kaip 100.

    Jeigu nesilaikoma 3.2.2.3 skirsnio reikalavimų, galvos maketo tamprumas privalo būti suderintas keičiant atraminės plokštės (24) tarpinio žiedo (13) storį. Gali būti atlikti pataisymai, pareguliuojant tris savaiminio fiksavimo šešiakampes veržles (8), užsuktas ant sraigtinių varžtų (16), kuriais dubuo (18) pritvirtintas prie atraminės plokštės (24). Po šešiakampėmis veržlėmis (8) padėti guminiai žiedai (10) turi būti netrapūs ir neįtrūkę.

    Pažeistas dūžio paviršiaus dangtis (19) ir tarpinis žiedas (13) visada turėtų būti nedelsiant pakeičiami, ypač jeigu nebeįmanoma suderinti maketo.

    3.2.3.   Plokštiems bandiniams bandyti skirtas atraminis tvirtinimo įtaisas turi būti toks, kaip aprašyta 3.1.3 skirsnyje.

    3.2.4.   Bandymo sąlygos nustatytos 3.1.4 skirsnyje.

    3.2.5.   Visos plokštės bandymai (taikoma, kai išmetimo aukštis 1,5–3 m). Plokštė paguldoma ant atramos, tarp jų įterpiant maždaug 3 mm storio gumos juostą (gumos kietis – 70 IHRD).

    Plokštė priveržiama prie atraminės konstrukcijos naudojant atitinkamus įtaisus. Plokštės paviršius turi būti iš esmės statmenas galvą imituojančio svarmens kritimo krypčiai. Galvą imituojantis svarmuo turi smogti ne daugiau kaip per 40 mm nuo bandinio geometrinio centro į tą plokštės paviršių, kuris, šią plokštę sumontavus transporto priemonėje, būtų vidinis plastikinės plokštės paviršius; leidžiama smogti tik vieną kartą.

    Pradedant nuo pasirinkto pradinio išmetimo aukščio, išmetimo aukštis per kiekvieną tolesnį bandymą turėtų būti padidinamas po 0,5 m. Lėtinimo pagreičio kreivės, susidarančios į pavyzdį smūgiuojant ax, ay ir az pagreičiu, turėtų būti registruojamos per laiką t.

    Baigus bandymą smūgiuojant galvos maketu, reikėtų patikrinti, ar įstiklinimo plokštės briauna per montavimo taškus nepajudėjo daugiau kaip per 2 mm ir ar buvo laikomasi reikalavimo dėl dūžio taško. Vertikalaus dūžio lėtinimo pagreičio sudedamosios vertės ax ir ay turėtų būti mažesnės už 0,1az.

    3.2.6.   Vertinimas

    Lėtinimo pagreičio kreivės turėtų būti vertinamos taip:

    galutinis lėtinimo pagreitis ares(t) sunkio centre, kaip nurodyta 1 lygtyje, sudarytoje remiantis išmatuoto lėtinimo pagreičio kreivėmis ax(t), ay(t) ir az(t), nustatomas atsižvelgiant į kelias pagreičio, susidarančio dėl sunkio, vertes.

    (1)

    Formula

    Turėtų būti nustatytas laikas, kurį ares vertė nuolat viršijo 80 g, ir didžiausias lėtinimo pagreitis iš ares verčių. Pagal toliau pateiktą lygtį (2) turėtų būti apskaičiuota GSK vertė, rodantį pavojaus patirti kaukolės ir smegenų sužalojimą buku paviršiumi dydį:

    (2)

    Formula

    Integralo ribos t1 ir t2 turėtų būti parinktos taip, kad būtų gauta didžiausioji integralo vertė.

    4.   ATSPARUMO DILIMUI BANDYMAS

    4.1.   Prietaisai

    4.1.1.

    Dilinimo prietaiso (1) schema pateikta 4 paveiksle; šis prietaisas sudaromas iš: horizontalaus sukamojo rato su centrinio tvirtinimo veržtuvu; šis ratas sukasi prieš laikrodžio rodyklę 65–75 sūkių per minutę greičiu;

    4   paveikslas

    Dilinimo prietaiso schema

    Image

    dviejų lygiagrečių svirčių su specialiais abrazyviniais diskais, laisvai besisukančiais apie horizontalią rutuliniame guolyje įtaisytą ašį; kiekvienas diskas bandinį spaudžia 500 g slėgiu.

    Dilinimo prietaiso sukamasis ratas turi suktis tolygiai, iš esmės vienoje plokštumoje (nuokrypis nuo šios plokštumos 1,6 mm atstumu nuo sukamojo rato krašto negali būti didesnis kaip ± 0,05 mm).

    Diskai turi būti sumontuoti taip, kad liesdami besisukantį bandinį suktųsi į priešingas puses ir veiktų taip, jog per kiekvieną bandinio apsisukimą diskai maždaug 30 cm2 ploto skritulyje du kartus prisispaustų prie bandinio ir išilgai lenktų linijų trintųsi į bandinio paviršių.

    4.1.2.

    Kiekvienas abrazyvinis diskas (2) turi būti 45–50 mm skersmens ir 12,5 mm storio ir turi būti pagamintas iš specialių kruopščiai išrūšiuotų abrazyvinių medžiagų, įterptų į vidutinio kietumo gumą. Diskų kietumas turi būti 72 ± 5 IRHD, matuojant keturiuose vienodu atstumu vienas nuo kito nutolusiuose abrazyvinio paviršiaus vidurio linijoje esančiuose taškuose, kai apkrova veikia vertikalia kryptimi išilgai disko skersmens, o rodmenys registruojami praėjus 10 sekundžių nuo visos apkrovos poveikio.

    Siekiant užtikrinti, kad abrazyvinių diskų paviršius būtų visiškai lygus, abrazyviniai diskai paruošiami naudoti labai lėtai juos sukant prispaudus prie plokščio stiklo lakšto.

    4.1.3.

    Šviesos šaltinis – kaitinimo lempa, kurios kaitinamasis siūlas yra gretasienio formos kolboje, kurios matmenys 1,5 mm × 1,5 m × 3 mm. Lempos kaitinamojo siūlo įtampa turi būti tokia, kad spalvinė temperatūra būtų 2 856 ± 50 K. Ši įtampa stabilizuojama ± 1/1 000 ribose. Įtampai patikrinti naudojamas pakankamo tikslumo prietaisas.

    4.1.4.

    Optinė sistema, sudaryta iš lęšio, kurio židinio nuotolis f ne mažesnis kaip 500 mm ir kuris patikslintas atsižvelgiant į chromatinę aberaciją. Visiškai atidaryta lęšio apertūra turi būti ne didesnė kaip f/20. Atstumas tarp lęšio ir šviesos šaltinio sureguliuojamas taip, kad šviesos srautas būtų iš esmės lygiagretus. Kad šviesos srauto skersmuo būtų ne didesnis kaip 7 mm ± 1 mm, įterpiama diafragma. Ši diafragma įterpiama 100 ± 50 mm atstumu nuo lęšio, kitoje šviesos šaltinio pusėje.

    4.1.5.

    Išsklaidytos šviesos matavimo įranga (žr. 5 paveikslą) sudaroma iš fotoelemento su 200–250 mm skersmens fotometriniu rutuliu. Rutulyje padaromos angos šviesai įeiti ir išeiti. Įėjimo anga turi būti apskrita, o jos skersmuo turi būti bent du kartus didesnis už šviesos srauto skersmenį. Laikantis toliau 4.4.3 skirsnyje aprašytos tvarkos, rutulio išėjimo angoje įrengiama šviesos gaudyklė arba standartinis atšvaitas. Kai šviesos srauto sklidimo kelyje nėra bandinio, šviesos gaudyklė turi sugerti visą šviesą.

    Šviesos srauto ašis turi kirsti įėjimo ir išėjimo angų centrą. Šviesos išėjimo angos skersmuo b turi būti 2a x tg4°; čia a – rutulio skersmuo. Fotoelementas įmontuojamas taip, kad į jį nepatektų šviesa, sklindanti tiesiai iš įėjimo angos arba nuo standartinio atšvaito.

    Fotometrinio rutulio ir standartinio atšvaito vidinis paviršius turi būti matinis, neatrankinis, atspindžio geba turi būti iš esmės vienoda.

    Fotoelemento išėjimo signalas turi būti tiesinis su leidžiama ±2 proc. naudojamo šviesos stiprio paklaida. Prietaisas turi būti suprojektuotas taip, kad, kai rutulys yra tamsus, galvanometro nuokrypio nebūtų.

    Visi prietaisai turi būti reguliariai tikrinami, naudojant nustatytus kalibruotus etaloninius matinius paviršius.

    Jeigu matinis paviršius matuojamas naudojant įrangą arba metodus, kurie skiriasi nuo pirmiau apibrėžtųjų, prireikus rezultatai patikslinami, kad atitiktų rezultatus, užregistruotus su pirmiau aprašytais prietaisais.

    5   paveikslas

    Nefelometras

    Image

    4.2.   Bandymo sąlygos

    Temperatūra

    :

    20 ± 5 °C;

    slėgis

    :

    860–1 060 mbar;

    santykinis drėgnis

    :

    60 ± 20 proc.

    4.3.   Bandiniai

    Bandiniai turi būti plokščios kvadrato formos plokštės, kurių kraštinių ilgis 100 mm, o abu paviršiai yra visiškai lygūs ir, jeigu reikia, su 6,4 Formula mm skersmens viduryje išgręžtomis tvirtinimo skylėmis.

    4.4.   Metodika

    Atsparumo dilimui bandymas atliekamas su tuo bandinio paviršiumi, kuris yra išorinis plokštės paviršius, kai plokštė sumontuojama transporto priemonėje, o jeigu tai plokštė su plastiko danga – ir su vidiniu plokštės paviršiumi.

    4.4.1.

    Prieš pat dilinimo pradžią ir tuojau po jo bandiniai nuvalomi taip:

    a)

    nuvalomi lininiu audiniu tekančio švaraus vandens srovėje;

    b)

    išskalaujami distiliuotu arba demineralizuotu vandeniu;

    c)

    nusausinami pučiant deguonį arba azotą;

    d)

    vandens lašeliai, kurių galėjo likti, pašalinami bandinį švelniai šluostant drėgnu lininiu audiniu. Prireikus bandiniai iš abiejų pusių nusausinami dviem lininėmis audinio atraižomis.

    Nereikėtų naudoti ultragarsinės įrangos. Nuvalytus bandinius galima imti tik už briaunų, ir bandiniai turi būti saugomi taip, kad jų paviršiai nebūtų pažeisti arba užteršti.

    4.4.2.

    Bandiniai ne trumpiau kaip 48 valandas laikomi 20 ± 5 °C temperatūroje, esant 60 ± 20 proc. santykiniam drėgniui.

    4.4.3.

    Bandinys nedelsiant padedamas priešais fotometrinio rutulio įėjimo angą. Kampas tarp bandinio paviršiaus statmens ir šviesos srauto turi būti ne didesnis kaip 8 °.

    Registruojami keturi toliau pateiktoje lentelėje nurodyti rodmenys:

    Dydis

    Bandinys

    Šviesos gaudyklė

    Standartinis atšvaitas

    Gauta vertė

    T1

    Ne

    Ne

    Taip

    Krentantis šviesos srautas

    T2

    Taip

    Ne

    Taip

    Visuminis šviesos srautas, praėjęs pro bandinį

    T3

    Ne

    Taip

    Ne

    Prietaiso išsklaidytas šviesos srautas

    T4

    Taip

    Taip

    Ne

    Prietaiso ir bandinio išsklaidytas šviesos srautas

    Rodmenys T1, T2, T3 ir T4 registruojami dar kartą, bandinį padėjus į kitas nurodytas padėtis, kad būtų nustatyta, ar rodmenys yra tokie pat.

    Apskaičiuojamas visuminis pralaidumas Tt = T2/T1.

    Difuzinis pralaidumas Td apskaičiuojamas taip:

    Formula.

    Procentinis matiškumas arba išsklaidytoji šviesa, arba abu parametrai apskaičiuojami taip:

    Formula

    Nenudilintame bandinio paviršiuje esančių ir vienas nuo kito vienodu atstumu nutolusių keturių taškų pradinis matiškumas apskaičiuojamas pagal pirmiau pateiktą formulę. Apskaičiuojamas kiekvieno bandinio rezultatų vidurkis. Užuot atlikus keturis matavimus, vidutinę vertę galima nustatyti bandinį sukant vienodu trijų sūkių per sekundę greičiu arba greičiau.

    Su kiekvieno tipo saugiojo stiklo plokšte atliekami trys bandymai, taikant tokią pačią apkrovą. Atlikus bandinių atsparumo dilimui bandymą, kaip paviršiaus nudilimo matas naudojamas matiškumas.

    Nudilinto ruožo išsklaidytoji šviesa matuojama pagal pirmiau nurodytą formulę mažiausiai keturiuose vienodu atstumu vienas nuo kito nutolusiuose nudilinto ruožo taškuose. Apskaičiuojamas kiekvieno bandinio rezultatų vidurkis. Užuot atlikus keturis matavimus, vidutinę vertę galima nustatyti bandinį sukant vienodu trijų sūkių per sekundę greičiu arba greičiau.

    4.5.   Ar atlikti atsparumo dilimui bandymą, sprendžia pati laboratorija, atsižvelgdama į jos turimą informaciją.

    Išskyrus stiklaplasčio medžiagas, pasikeitus tarpsluoksnio arba medžiagų storiui, papildomų bandymų atlikti paprastai nereikia.

    4.6.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    5.   ATSPARUMO AUKŠTAI TEMPERATŪRAI BANDYMAS

    5.1.   Metodika

    Iš trijų priekinių stiklų arba, jeigu reikia, iš trijų kitokių stiklo plokščių, kurios nėra priekiniai stiklai, laboratorijos paimti trys pavyzdžiai arba trys kvadratiniai bandiniai, kurių dydis ne mažesnis kaip 300 mm × 300 mm, o vienos iš bandinio briaunų matmenys atitinka įstiklinimo plokštės viršutiniosios briaunos matmenis, įkaitinami iki 100 °C. Ši temperatūra išlaikoma dvi valandas, po to pavyzdžiai arba bandiniai ataušinami iki kambario temperatūros. Jeigu saugiojo stiklo plokštės abu išoriniai paviršiai yra iš neorganinės medžiagos, bandymą galima atlikti pavyzdį nurodytam laikui vertikaliai panardinus į verdantį vandenį užtikrinant, kad būtų išvengta pernelyg didelio šiluminio smūgio. Jeigu pavyzdžiai išpjauti iš priekinių stiklų, viena tokio bandinio briauna turi būti priekinio stiklo briaunos dalis.

    5.2.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

     

    Bespalvis

    Spalvotas

    Tarpsluoksnio spalva

    1

    2

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    5.3.   Rezultatų aiškinimas

    5.3.1.

    Atsparumo aukštai temperatūrai bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu toliau negu per 15 mm nuo nepjautinių arba toliau negu per 25 mm nuo pjautinių bandinio arba pavyzdžio briaunų, arba toliau negu per 10 mm nuo visų įtrūkių, kurie gali atsirasti atliekant bandymą, neatsiranda pūslių arba kitokių defektų.

    5.3.2.

    Laikoma, kad patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys išlaikė atsparumo aukštai temperatūrai bandymą, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    5.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus; arba

    5.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių arba pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.   ATSPARUMO SPINDULIUOTEI BANDYMAS

    6.1   Bandymo metodas

    6.1.1.   Prietaisai

    6.1.1.1.

    Spinduliuotės šaltinis – vidutinio slėgio gyvsidabrio garų lankinė lempa su vamzdine kvarcine kolba be ozono; kolbos ašis turi būti vertikali. Vardiniai lempos matmenys: ilgis – 360 mm, skersmuo – 9,5 mm. Lempos lanko ilgis – 300 ± 4 mm. Lempa turi veikti 750 ± 50 W galia.

    Galima naudoti kitokį spinduliuotės šaltinį, jeigu jo poveikis yra toks pat, kaip pirmiau nurodytos lempos. Norint patikrinti, ar kito spinduliuotės šaltinio poveikis yra toks pat, lyginamas energijos, išspinduliuotos 300–450 nm ilgio bangomis, kiekis, visas kito ilgio bangas pašalinant atitinkamais filtrais. Kitas spinduliuotės šaltinis po to naudojamas su šiais filtrais.

    Jeigu bandant saugiojo stiklo plokštes, bandymo sąlygos nepakankamai atitinka tų plokščių naudojimo sąlygas, bandymo sąlygas reikėtų pakeisti.

    6.1.1.2.

    Elektros tiekimo transformatorius ir kondensatorius, galintys lempai (6.1.1.1 skirsnis) tiekti ne mažesnę kaip 1 100 V pradinę didžiausią įtampą ir 500 ± 50 V darbinę įtampą.

    6.1.1.3.

    Įtaisas bandiniams pritvirtinti ir sukti 1–5 sūkių apie viduryje esantį spinduliuotės šaltinį per minutę greičiu, kad poveikis būtų tolygus.

    6.1.2.   Bandiniai

    6.1.2.1.

    Bandinių matmenys – 76 mm × 300 mm.

    6.1.2.2.

    Bandiniai laboratorijoje išpjaunami iš stiklo plokščių viršutiniosios dalies taip, kad:

     

    bandinių iš stiklo plokščių, kurios nėra priekiniai stiklai, viršutinioji briauna sutaptų su viršutiniąja stiklo plokštės briauna,

     

    bandinių iš priekinių stiklų viršutinioji briauna sutaptų su viršutiniąja zonos, kurioje pagal šio priedo 9.1.2.2 skirsnį turi būti patikrintas pastovusis pralaidumas, riba.

    6.1.3.   Metodika

    Prieš poveikio trims bandiniams bandymą patikrinamas pastovusis šių bandinių šviesos pralaidumas, nustatomas pagal šio priedo 9.1.1–9.1.2 skirsnius. Dalis kiekvieno bandinio uždengiama nuo spinduliuotės ir tada bandiniai įdedami į bandymo prietaisą per 230 mm nuo lempos išilginės ašies, lygiagrečiai šiai ašiai. Per visą bandymą išlaikoma 45 ± 5 °C bandinių temperatūrą.

    Kiekvieno bandinio paviršius, kuris bus įstiklintoji transporto priemonės dalis, turi būti nukreiptas į lempą. Jeigu naudojama 6.1.1.1 skirsnyje nurodyta lempa, poveikio bandiniui trukmė – 100 valandų. Atlikus poveikio bandymą, dar kartą išmatuojamas kiekvieno bandinio ploto, kuriam buvo daromas poveikis, pastovusis šviesos pralaidumas.

    6.1.4.   Kiekvienas bandinys arba pavyzdys (iš viso trys vienetai) pirmiau nustatyta tvarką veikiamas tokia spinduliuote, kad per kiekvieną bandinio arba pavyzdžio tašką naudojamam tarpsluoksniui perduodamas spinduliuotės poveikis atitiktų 1 400 W/m2 saulės spinduliuotę, trunkančią 100 valandų.

    6.2.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

     

    Bespalvis

    Spalvotas

    Stiklo spalva

    2

    1

    Tarpsluoksnio spalva

    1

    2

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    6.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.3.1.

    Laikoma, kad atsparumo spinduliuotei bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu laikomasi šių sąlygų:

    6.3.1.1.

    pagal šio priedo 9.1.1–9.1.2 skirsnių nuostatas išmatuotas visuminis šviesos pralaidumas, palyginti su pradine verte, kai bandinys dar nebuvo paveiktas spinduliuote, nesumažėja daugiau kaip iki 95 proc. ir:

    6.3.1.1.1.

    jokiu būdu netampa mažesnis kaip 70 proc. – kai tai stiklo plokštės, kurios nėra priekiniai stiklai ir kurios privalo atitikti reikalavimus dėl vairuotojo regėjimo lauko visomis kryptimis;

    6.3.1.1.2.

    netampa mažesnis kaip 70 proc. – tame priekinių stiklų plote, kuriame matuojamas pastovusis šviesos pralaidumas, kaip apibrėžta toliau 9.1.2.2 skirsnyje.

    6.3.1.2.

    Tačiau bandinys arba pavyzdys, paveiktas spinduliuote, gali įgauti tam tikrą spalvą, matomą žiūrint baltame fone, tačiau neturi būti matoma jokių kitų defektų.

    6.3.2.

    Laikoma, kad patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys išlaikė atsparumo spinduliuotei bandymą, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    6.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus;

    6.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių arba pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.4.   Atsparumas imituojamoms oro sąlygoms

    6.4.1.   Bandymo metodas

    6.4.1.1.   Prietaisai

    6.4.1.1.1.   Ilgalankė ksenono lempa

    Poveikio prietaise (3) kaip spinduliuotės šaltinis naudojama ilgalankė ksenono lempa, tačiau leidžiama taikyti ir kitus metodus, kuriais užtikrinamas reikiamas ultravioletinių spindulių poveikio lygis. Ilgalankė ksenono lempa naudinga tuo, kad ji, su tinkamu filtru ir tinkamai naudojama, gali sukurti spektrą, kuris yra labai panašus į įprastą saulės šviesos spektrą. Šiuo tikslu kvarciniame ksenono išlydžio vamzdyje įtaisomas (-i) tinkamas (-i) borosilikatinio stiklo optinis (-iai) filtras (-ai) (4). Naudojamoms ksenono lempoms tiekiama tinkama 50 arba 60 Hz elektros srovė, naudojant tinkamos reaktyvinės varžos transformatorius ir tinkamą elektros įrangą.

    Poveikio prietaise sumontuojama toliau nurodytų dydžių matavimo ir (arba) valdymo įranga:

    spinduliuotės,

    juodojo kūno standarto temperatūros,

    vandens srauto,

    veikimo režimo arba ciklo.

    Poveikio prietaisas turi būti pagamintas iš inertinių medžiagų, kurios neterštų per bandymą naudojamo vandens.

    Spinduliuotė matuojama pavyzdžio paviršiuje ir reguliuojama pagal poveikio aparato gamintojo rekomendacijas.

    Išmatuojamas arba apskaičiuojamas bendras ultravioletinių (5) spindulių poveikis (džauliais kvadratiniam metrui), kuris laikomas pagrindiniu poveikio bandiniui matu.

    6.4.1.2.   Bandiniai

    Bandinio matmenys paprastai turi būti tokie, kaip nurodyta aprašant atitinkamą bandymo metodą, skirtą savybei (-ėms), matuojamai (-oms) baigus poveikio procedūrą.

    Pagal kiekvieną bandymo sąlygą arba poveikio etapą nustatomas papildomas kontrolinių ir bandomų pavyzdžių kiekis, pridedamas prie pavyzdžių, reikalingų vizualinei patikrai atlikti atsižvelgiant į bandymų metodams reikiamą kiekį.

    Rekomenduojama, kad vizualinės patikros būtų atliekamos naudojant didžiausius išbandytus bandinius.

    6.4.1.3.   Metodika

    Pagal šio priedo 9.1 skirsnį išmatuojamas bandinio (-ių), kuriam (-iems) bus daromas poveikis, šviesos pralaidumas. Pagal šio priedo 4 skirsnį išmatuojamas kontrolinio (-ių) pavyzdžio (-ių) paviršiaus atsparumas dilimui. Kiekvieno bandinio paviršius, kuris bus išorinis kelių transporto priemonės įstiklinimo medžiagos paviršius, nukreipiamas į lempą. Kitos poveikio sąlygos:

    6.4.1.3.1.

    visam bandinio plotui tenkančios spinduliuotės kaita turi būti ne didesnė kaip ± 10 proc.;

    6.4.1.3.2.

    tam tikrais intervalais lempos filtrai turi būti nuplaunami valikliu ir vandeniu. Ksenono lanko filtrai turi būti keičiami laikantis įrangos gamintojo rekomendacijų;

    6.4.1.3.3.

    per tą ciklo dalį, kai vanduo nepurškiamas, poveikio prietaiso vidaus temperatūra turi būti reguliuojama užtikrinant pakankamą oro apytaką, kad būtų išlaikyta vienoda juodojo kūno standarto temperatūra.

    Ksenono lanko poveikio prietaise ši temperatūra turi būti 70 ± 3 °C pagal juodojo kūno standarto termometro arba lygiaverčio įtaiso rodmenis.

    Juodojo kūno standarto termometras įmontuojamas ant bandinio stovo, o rodmenys registruojami toje vietoje, kurioje dėl šviesos poveikio susidaro aukščiausia temperatūra;

    6.4.1.3.4.

    per tas ciklo dalis, kai vanduo nepurškiamas, poveikio prietaise turi būti palaikomas 50 ± 5 proc. santykinis drėgnis;

    6.4.1.3.5.

    per purškimo ciklą naudojamame dejonizuotame vandenyje kietųjų silicio dioksido dalelių turi būti mažiau kaip 1 mln. d, o ant bandinių turi nelikti ilgalaikių nuosėdų arba liekanų, kurios trukdytų atlikti tolesnius matavimus;

    6.4.1.3.6.

    vandens pH turi būti 6,0–8,0, o savitasis laidumas – mažesnis kaip 5 μS;

    6.4.1.3.7.

    vandens temperatūra kanale, kuriuo vanduo patenka į poveikio prietaisą, turi būti aplinkos vandens temperatūra;

    6.4.1.3.8.

    vanduo turi kristi ant bandinių purslų pavidalu ir pakankama srove, kad bandiniai būtų tolygiai sudrėkinti iš karto, kai užpurškiama vandens.

    Vandens purslai nukreipiami tik į tą bandinio paviršių, kuris nukreiptas į šviesos šaltinį. Išpurkštas vanduo negali būti naudojamas dar kartą, bandinių negalima pamerkti į vandenį;

    6.4.1.3.9.

    bandiniai turi būti sukami apie lanką, kad būtų užtikrintas tolygus šviesos pasiskirstymas. Visos bandiniams skirtos poveikio prietaiso vietos turi būti užpildytos bandiniais arba jų pakaitalais, kad būtų užtikrintas tolygus temperatūros pasiskirstymas. Bandiniai turi būti laikomi rėmeliuose su nugarėlėmis, atsuktomis į kameros aplinką. Tačiau atspindžiai nuo kameros sienelių negali pateikti ant bandinių paviršiaus. Prireikus pavyzdžius galima uždengti nuo tokių atspindžių, jeigu tai netrukdo laisvai oro apytakai ties bandinio paviršiumi;

    6.4.1.3.10.

    poveikio prietaisas turi veikti taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas šviesos srautas ir nenutrūkstamas vandens purškimas dviejų valandų ciklais. Kiekvienas dviejų valandų ciklas padalijamas į du laikotarpius: 102 minutes bandiniai veikiami tik šviesa, nepurškiant vandens, o 18 minučių – šviesa ir vandens purslais.

    6.4.1.4.   Vertinimas

    Baugus poveikio procedūrą, prireikus bandinius galima nuvalyti taip, kaip rekomenduoja jų gamintojas, siekiant pašalinti galimas liekanas.

    Bandiniai, kuriems buvo daromas poveikis, įvertinami vizualiai, atsižvelgiantį šias savybes:

    pūslėtumą,

    spalvą,

    matiškumą,

    irimo požymius.

    Išmatuojamas bandinių, kuriems buvo daromas poveikis, šviesos pralaidumas.

    6.4.1.5.   Rezultatų išraiška

    Bandinių, kuriems buvo daromas poveikis, vizualinis įvertinimas pateikiamas kiekvieną bandinį lyginant su bandiniu, kuriam poveikis nebuvo daromas.

    Išmatuotasis pastovusis šviesos pralaidumas turi nesiskirti nuo pavyzdžių, kuriems dar nebuvo padarytas poveikis, pradinės patikros rezultatų daugiau kaip 5 proc. ir negali sumažėti daugiau kaip:

    iki 70 proc. – kai tai priekiniai stiklai ir kitos įstiklinimo medžiagos, montuojamas būtinojoje vairuotojui matomumą užtikrinančioje vietoje.

    7.   ATSPARUMO DRĖGMEI BANDYMAS

    7.1.   Metodika

    Trys pavyzdžiai arba trys kvadrato formos bandiniai, kurių kraštinės ne trumpesnės kaip 300 mm × 300 mm, dvi savaites vertikalioje padėtyje laikomi uždarame inde, kuriame palaikoma 50 ± 2 °C temperatūra ir 95 ± 4 proc. santykinis drėgnis. Jeigu tai standusis plastikinis stiklas arba standusis plastiko paketas, bandoma dešimt pavyzdžių.

    Bandiniai paruošiami taip, kad:

    bent viena bandinio briauna sutaptų su tikrąja stiklo plokštės briauna;

    jeigu vienu metu bandoma keletas bandinių, tarp jų paliekamas tinkamas tarpas.

    Turi būti imtasi atsargumo priemonių, kad ant bandymo kameros sienelių arba lubų susikondensavę lašai nekristų ant bandinių.

    7.2.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

     

    Bespalvis

    Spalvotas

    Tarpsluoksnio spalva

    1

    2

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    7.3.   Rezultatų aiškinimas

    7.3.1.

    Laikoma, kad saugiojo stiklo plokštė atitinka atsparumo drėgmei reikalavimus, jeigu paprastąsias arba apdorotąsias beskeveldrio stiklo plokštes dvi valandas, o plastiku padengtas ir stiklaplasčio plokštes 48 valandas palaikius tam tikromis aplinkos sąlygomis, ant jų didesniu kaip 10 mm atstumu nuo nepjautinių kraštų arba didesniu kaip 15 mm atstumu nuo pjautinių kraštų neaptinkama jokių didesnių pakitimų.

    7.3.2.

    Laikoma, kad patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys išlaikė atsparumo drėgmei bandymą, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    7.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus;

    7.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    8.   ATSPARUMO TEMPERATŪROS POKYČIAMS BANDYMAS

    8.1.   Bandymo metodas

    Du 300 mm × 300 mm dydžio bandiniai šešias valandas laikomi uždaroje aplinkoje, kurios temperatūra yra –40 ± 5 °C; po to bandiniai vieną valandą arba kol nusistovi jų temperatūra laikomi atviroje aplinkoje, kurios temperatūra 23 ± 2 °C. Tada bandiniai tris valandas laikomi cirkuliuojančio oro aplinkoje, kurios temperatūra 72 ± 2 °C. Po to bandiniai vėl padedami atviroje aplinkoje, kurios temperatūra 23 ± 2 °C, atvėsinami iki šios temperatūros ir apžiūrimi.

    8.2.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

     

    Bespalvis

    Spalvotas

    Tarpsluoksnio arba plastikinės dangos spalva

    1

    2

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    8.3   Rezultatų aiškinimas

    Atsparumo temperatūros pokyčiams bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu bandiniai nesutrūksta, netampa neskaidrūs, neatsiskiria jų sluoksniai ir jeigu neaptinkama kitų akivaizdžių defektų.

    9.   OPTINĖS SAVYBĖS

    9.1.   Šviesos pralaidumo bandymas

    9.1.1.   Prietaisai

    9.1.1.1.   Šviesos šaltinis – kaitinimo lempa, kurios kaitinamasis siūlas yra gretasienio formos kolboje, kurios matmenys 1,5 mm × 1,5 m × 3 mm. Lempos kaitinamojo siūlo įtampa turi būti tokia, kad spalvinė temperatūra būtų 2 856 ± 50 K. Ši įtampa stabilizuojama ± 1/1 000 ribose. Įtampai patikrinti naudojamas tinkamo tikslumo prietaisas.

    9.1.1.2.   Optinė sistema, sudaryta iš lęšio, kurio židinio nuotolis f ne mažesnis kaip 500 mm ir kuris patikslintas atsižvelgiant į chromatinę aberaciją. Visiškai atidaryta lęšio apertūra turi būti ne didesnė kaip f/20. Atstumas tarp lęšio ir šviesos šaltinio sureguliuojamas taip, kad šviesos srautas būtų iš esmės lygiagretus. Įterpiama diafragma, kad šviesos srauto skersmuo būtų ne didesnis kaip 7 ± 1 mm. Ši diafragma įterpiama 100 ± 50 mm atstumu nuo lęšio, kitoje šviesos šaltinio pusėje. Matavimo taškas pasirenkamas šviesos srauto centre.

    9.1.1.3.   Matavimo įranga

    Imtuvo santykinis spektrinis jautris iš esmės turi sutapti su standartinio fotometrinio imtuvo, naudojamo esant dienos matomumui, santykiniu spektriniu šviesos našumu, kurį tokiam prietaisui yra nustačiusi IEC (6). Šviesai jautrus imtuvo paviršius turi būti padengtas difuzine medžiaga ir bent du kartus didesnis už optinės sistemos spinduliuojamo šviesos srauto skerspjūvį. Jeigu naudojamas fotometrinis rutulys, jo apertūros skerspjūvio plotas turi būti bent du kartus didesnis už šviesos srauto lygiagrečiąją dalį.

    Imtuvo ir su juo sujungto matuoklio tiesiškumas turi būti didesnis kaip 2 proc. skalės aktyviosios dalies.

    Imtuvas turi būti šviesos srauto ašies centre.

    9.1.2.   Metodika

    Matavimo sistemos jautrumas sureguliuojamas taip, kad šviesos srauto kelyje neįstačius saugiojo stiklo plokštės, matuoklio, rodančio imtuvo jautrį, rodyklė būtų ties padalos žyme 100. Kai į imtuvą šviesa nepatenka, prietaiso rodyklė turi rodyti nulį.

    Saugiojo stiklo plokštė padedama tokiu atstumu nuo imtuvo, kad tas atstumas būtų apie penkis kartus didesnis už imtuvo skersmenį. Saugiojo stiklo plokštė įstatoma tarp diafragmos ir imtuvo, ją pakreipiant taip, kad šviesos srauto kritimo kampas būtų 0 ± 5 °. Matuojamas saugiojo stiklo plokštės pastovusis šviesos pralaidumas; kiekviename matavimo taške registruojamas padalų skaičius n, kurį rodo matuoklis. Pastovusis šviesos pralaidumas τr lygus n/100.

    9.1.2.1.   Atliekant priekinių stiklų bandymus, galima taikyti kitokius bandymo metodus, naudojant iš priekinio stiklo plokščiausios dalies išpjautus arba specialiai paruoštus plokščius kvadrato formos bandinius, kurių medžiaga ir storis yra tokie pat kaip ir priekinių stiklų, ir matavimus atliekant stiklo plokštei statmena kryptimi.

    9.1.2.2.   M1 kategorijos transporto priemonių priekinių stiklų (7) atveju

    bandymas atliekamas bandymo zonoje B, kaip apibrėžta 18 priedo 2.3 skirsnyje, pašalinus bet kokią neskaidrią uždangą, tamsinančią tą zoną.

    Dėl N1 kategorijos transporto priemonių gamintojas gali reikalauti, kad toks pat bandymas būtų atliekamas bandymo zonoje B, kaip apibrėžta 18 priedo 2.3 skirsnyje, pašalinus bet kokią neskaidrią uždangą, tamsinančią tą zoną, arba srityje I, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.2.3 skirsnyje.

    Su kitų kategorijų transporto priemonių priekiniais stiklais bandymas atliekamas srityje I, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.2.3 skirsnyje.

    Tačiau, jeigu tai žemės ūkio bei miškų ūkio traktoriai ir statybos aikštelėje naudojamos transporto priemonės, kurioms neįmanoma nustatyti srities I, bandymas atliekamas srityje I, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.3 skirsnyje.

    9.1.3.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

     

    Bespalvis

    Spalvotas

    Stiklo spalva

    1

    2

    Tarpsluoksnio spalva(jeigu tai beskeveldris priekinis stiklas)

    1

    2


     

    Nesumontuota

    Sumontuota

    Tamsinta juosta ir (arba) neskaidri uždanga

    1

    2

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    9.1.4.   Rezultatų aiškinimas

    Pagal 9.1.2 skirsnio nuostatas matuojamas pastovusis šviesos pralaidumas ir registruojamas rezultatas. Priekinio stiklo įprastas šviesos pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 70 proc. Kitokios įstiklinimo medžiagos, kuri nėra priekinis stiklas, reikalavimai nustatyti 21 priede.

    9.2.   Optinio iškraipymo bandymas

    9.2.1.   Taikymo sritis

    Nurodytas būdas – tai projekcinis metodas, kurį taikant galima įvertinti saugiojo stiklo plokštės optinį iškraipymą.

    9.2.1.1.   Apibrėžtys

    9.2.1.1.1.

    Optinis nuokrypis – kampas tarp tikrosios ir tariamosios taško matymo per saugiojo stiklo plokštę krypties, kai kampo dydis yra žiūrėjimo trajektorijos pokrypio, stiklo plokštės storio, jos pakrypimo ir išlinkio spindulio tame taške, kuriame žiūrėjimo trajektorija kerta stiklo plokštę, funkcija.

    9.2.1.1.2.

    Optinis iškraipymas MM' kryptimi – kampinio nuokrypio algebrinis skirtumas Δα, išmatuotas tarp dviejų stiklo plokštės paviršiaus taškų M ir M', kai atstumas tarp šių taškų yra toks, kad jų projekcijos stačiu kampu į žiūrėjimo kryptį yra atskirtos nustatytu atstumu Δx (žr. 6 paveikslą).

    Nuokrypis prieš laikrodžio rodyklę, turėtų būti laikomas teigiamu, o pagal laikrodžio rodyklę – neigiamu.

    9.2.1.1.3.

    Optinis iškraipymas taške M – didžiausias optinis iškraipymas visomis kryptimis M-M' iš taško M.

    6   paveikslas

    Optinio iškraipymo schema

    Image

    PASTABOS

    Δα = α1 – α2

    optinis iškraipymas kryptimi M-M';

    Δx = MC

    atstumas tarp dviejų tiesių, lygiagrečių žiūrėjimo krypčiai ir kertančių taškus M ir M'.

    9.2.1.2.   Prietaisai

    Taikant šį metodą ekrane per tiriamą saugiojo stiklo plokštę projektuojama atitinkama skaidrė (rastras). Matuojamas dėl šviesos srauto kelyje pastatytos saugiojo stiklo plokštės atsiradęs projektuojamo atvaizdo pavidalo skirtumas – optinio iškraipymo dydis.

    Prietaisai – tai toliau nurodyti prietaisai, išdėstyti taip, kaip parodyta 9 paveiksle.

    9.2.1.2.1.

    Geros kokybės projektorius su didelio intensyvumo taškiniu šviesos šaltiniu; pvz., projektoriaus savybės gali būti tokios:

     

    židinio nuotolis – ne mažesnis kaip 90 mm,

     

    apertūra – apie 1/2,5,

     

    150 W kvarcinė halogeninė lempa (jeigu naudojama be filtro),

     

    250 W kvarcinė halogeninė lempa (jeigu naudojamas žalios spalvos filtras).

    Projektoriaus schema pateikta 7 paveiksle. 8 mm skersmens diafragma įstatoma maždaug per 10 mm nuo priekinio lęšio.

    7   paveikslas

    Projektoriaus optinė schema

    Image

    9.2.1.2.2.

    Skaidrės (rastrai), pvz., šviesių apskritimų tamsiame fone matrica (žr. 8 paveikslą). Skaidrės turi būti pakankamai geros kokybės ir didelio kontrastingumo, kad atliktinų matavimų paklaida būtų mažesnė kaip 5 proc.

    Kai ištirtina saugiojo stiklo plokštė nėra įstatyta, apskritimų matmenys turi būti tokie, kad per juos sklindant šviesai susidarytų

    Formula, kai Δx = 4 mm (žr. 6 ir 9 paveikslus).

    8   paveikslas

    Padidinta skaidrės dalis

    Image

    9   paveikslas

    Optinio iškraipymo bandymo prietaisų išdėstymas

    Image

    R1

    =

    4 m

    R2

    =

    2 arba 4 m (pageidautina, kad būtų 4 mm)

    9.2.1.2.3.

    Atraminis stovas, pageidautina, labiausiai tinkantis vertikaliai ir horizontaliai saugiojo stiklo plokštės žvalgai, taip pat tos plokštės pasukimui.

    9.2.1.2.4.

    Patikros šablonas matmenų pokyčiams matuoti, kai reikia greitai įvertinti. Tinkamas modelis pateiktas 10 paveiksle.

    10   paveikslas

    Tinkamo patikros šablono modelis

    Image

    9.2.1.3.   Metodika

    9.2.1.3.1.   Bendrosios nuostatos

    Saugiojo stiklo plokštė nustatytu polinkio kampu pritvirtinama ant atraminio stovo (9.2.1.2.3 skirsnis). Per tiriamąjį plotą projektuojamas bandomasis atvaizdas. Kad būtų ištirtas visas nurodytas saugiojo stiklo plokštės plotas, plokštė pasukama arba pakreipiama vertikaliai arba horizontaliai.

    9.2.1.3.2.   Įvertinimas naudojant patikros šabloną

    Jeigu pakanka greitojo įvertinimo, kurio leidžiama paklaidos atsarga ne didesnė kaip 20 proc., dydis A (žr. 10 paveikslą) apskaičiuojamas iš nuokrypio pokyčio ribinės vertės ΔαL ir R2 vertės (atstumas nuo saugiojo stiklo plokštės iki ekrano):

    A = 0,145 ΔαL – R2

    Projektuojamo atvaizdo skersmens pokyčio Δd ir kampinio nuokrypio pokyčio Δα santykis apskaičiuojamas taip:

    Δd = 0,29 Δα × R2;

    čia:

    Δd

    vertė milimetrais,

    A

    vertė milimetrais,

    ΔαL

    vertė lanko minutėmis,

    Δα

    vertė lanko minutėmis,

    R2

    vertė metrais.

    9.2.1.3.3.   Matavimas fotoelementu

    Jeigu būtinas tikslus matavimas, kurio leidžiama paklaidos atsarga ne didesnė kaip 10 proc. ribinės vertės, dydis Δd matuojamas projekcijos ašyje, dėmės pločio vertę matuojant toje vietoje, kurioje apšviestumas atitinka pusę didžiausios taškinio apšvietimo vertės.

    9.2.1.4.   Rezultatų išraiška

    Saugiojo stiklo plokščių optinis iškraipymas apskaičiuojamas bet kuriame paviršiaus taške visomis kryptimis išmatavus Δd ir nustačius didžiausią Δd vertę.

    9.2.1.5.   Kitas būdas

    Be pirmiau aprašyto metodo, jeigu užtikrinamas 9.2.1.3.2 ir 9.2.1.3.3 skirsniuose nurodytas matavimų tikslumas, leidžiama taikyti strioskopinę metodiką.

    9.2.1.6.   Nuotolis Δx turi būti 4 mm.

    9.2.1.7.   Priekinis stiklas turi būti pritvirtintas tokiu pat kampu, kokiu jis montuojamas transporto priemonėje.

    9.2.1.8.   Projekcijos ašis horizontalioje plokštumoje turi būti beveik statmena priekinio stiklo projekcijai toje plokštumoje.

    9.2.2.   Matavimai atliekami:

    9.2.2.1.

    jeigu tai M1 kategorijos transporto priemonė – bandymo zonoje A, išplėstoje iki transporto priemonės vidurio plokštumos, ir atitinkamoje priekinio stiklo dalyje, simetriškoje jai transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu, ir sumažintoje bandymo zonoje B, kaip nurodyta 18 priedo 2.4 skirsnyje;

    9.2.2.2.

    jeigu tai M ir N kategorijų, išskyrus M1 kategoriją, transporto priemonės:

    a)

    jeigu tai M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės – srityje I, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.2 skirsnyje,

    b)

    jeigu tai N1 kategorijos transporto priemonė – srityje I, kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.2 skirsnyje, arba bandymo zonoje A, išplėstoje iki transporto priemonės vidurio plokštumos ir atitinkamoje priekinio stiklo dalyje, simetriškoje jai transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu, taip pat sumažintoje bandymo zonoje B, kaip nurodyta 18 priedo 2.4 skirsnyje;

    9.2.2.3.

    jeigu tai žemės ūkio bei miškų ūkio traktoriai ir statybos aikštelėje naudojamos transporto priemonės, kurioms neįmanoma nustatyti srities I, – srityje I', kaip apibrėžta šio priedo 9.2.5.3 skirsnyje.

    9.2.2.4.

    Transporto priemonės tipas

    Jeigu priekinis stiklas skirtas montuoti tokio tipo transporto priemonėje, kurioje priekinis regėjimo laukas yra kitoks nei to tipo transporto priemonėje, kurio priekinis stiklas jau patvirtintas, bandymas kartojamas.

    9.2.3.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    9.2.3.1.   Medžiagos rūšis

    Poliruotas (veidrodinis) stiklas

    Flotacinis stiklas

    Lakštinis stiklas

    1

    1

    2

    9.2.3.2.   Kitos antrinės savybės

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    9.2.4.   Pavyzdžių kiekis

    Bandymui pateikiami keturi pavyzdžiai.

    9.2.5.   Sričių apibrėžtys

    9.2.5.1.

    M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių priekinių langų zonos A ir B apibrėžtos šios taisyklės 18 priede.

    9.2.5.2.

    M ir N kategorijų, išskyrus M1 kategoriją, transporto priemonių priekinių langų zonos nustatomos pagal:

    9.2.5.2.1.

    akių lygio tašką, kuris yra 625 mm virš vairuotojo sėdynės taško R, vertikalioje plokštumoje, lygiagrečioje išilginei transporto priemonės, kuriai skirtas tas priekinis stiklas, vidurio plokštumai, kertančiai vairaračio ašį. Toliau akių lygio taškas žymimas nuliu (0);

    9.2.5.2.2.

    tiesę OQ, kuri yra horizontali tiesė, kertanti akių lygio tašką 0 ir statmena transporto priemonės vidurinei išilginei plokštumai;

    9.2.5.2.3.

    priekinio stiklo sritį I, apibrėžtą priekinio stiklo sankirtos su toliau nurodytomis keturiomis plokštumomis linijomis:

    P1 —

    vertikali plokštuma, kertanti tašką 0 ir pakrypusi 15 ° kampu į kairę nuo transporto priemonės vidurinės išilginės plokštumos,

    P2 —

    vertikali plokštuma, simetriška plokštumai P1 transporto priemonės vidurinės išilginės plokštumos atžvilgiu.

    Jeigu šio reikalavimo neįmanoma laikytis (pvz., nėra simetriškos vidurinės išilginės plokštumos), plokštuma P2 laikoma plokštuma, simetriška plokštumai P1 transporto priemonės išilginės plokštumos atžvilgiu ir kertanti tašką 0;

    P3 —

    plokštuma, kertanti tiesę OQ ir virš horizontalios plokštumos pakrypusi 10 ° kampu;

    P4 —

    plokštuma, kertanti tiesę OQ ir po horizontalia plokštuma pakrypusi 8 ° kampu;

    9.2.5.3.

    jeigu tai žemės ūkio bei miškų ūkio traktoriai ir statybos aikštelėje naudojamos transporto priemonės, kurioms neįmanoma nustatyti srities I, taikoma sritis I', apimanti visą priekinio stiklo paviršių.

    9.2.6.   Rezultatų aiškinimas

    Laikoma, kad priekinio stiklo tipas atitinka reikalavimus dėl optinio iškraipymo, jeigu bandymams pateiktų keturių pavyzdžių optinio iškraipymo vertės neviršija toliau kiekvienai sričiai nustatytų verčių.

    Transporto priemonės kategorija

    Zona

    Didžiausios leidžiamos optinio iškraipymo vertės

    M1 ir N1

    A – išplėsta pagal 9.2.2.1 skirsnį.

    2 lanko minutės (2')

    B – sumažinta pagal 18 priedo 2.4 skirsnį

    6 lanko minutės (6')

    M ir N, išskyrus M1

    I

    2 lanko minutės (2')

    Kitos transporto priemonių kategorijos

    I'

    2 lanko minutės (2')

    9.2.6.1.

    Jeigu tai M ir N kategorijų transporto priemonės, matavimai negali būti atliekami kraštinėje 25 mm pločio juostoje.

    9.2.6.2.

    Jeigu tai žemės ūkio bei miškų ūkio ir statybos aikštelėje naudojamos transporto priemonės, matavimai negali būti atliekami kraštinėje 100 mm pločio juostoje.

    9.2.6.3.

    Jeigu priekiniai stiklai sudaryti iš kelių dalių, matavimai negali būti atliekami plokštės 35 mm pločio juostoje, esančioje šalia skiriamosios atramos.

    9.2.6.4.

    Visose srities I arba srities A dalyse, nuo priekinio stiklo briaunos nutolusiose mažiau kaip per 100 mm, didžiausia leidžiama vertė – 6 lanko minutės.

    9.2.6.5.

    18 priedo 2.4 skirsnyje apibrėžtai sumažintai bandymo zonai B gali būti taikomi nedideli nukrypimai nuo reikalavimų, jeigu tie nukrypimai nedideli ir jeigu jie nurodomi protokole.

    9.3.   Antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymas

    9.3.1.   Taikymo sritis

    Bandymui atlikti galima taikyti du pripažintus metodus:

     

    naudojant diafragmą ir

     

    naudojant kolimacinį teleskopą.

    Šiuos bandymų metodus prireikus galima taikyti sudedamosios dalies tipui patvirtinti, kokybei kontroliuoti arba gamybai įvertinti.

    9.3.1.1.   Bandymas naudojant diafragmą

    9.3.1.1.1.   Prietaisai

    Taikant šį metodą per saugiojo stiklo plokštę žiūrima į apšviestą diafragmą. Diafragma turi būti sukonstruota taip, kad atliekant bandymą būtų galima nustatyti tik tiek, ar stiklas atitinka reikalavimus, ar ne.

    Pageidautina, kad diafragma būtų vieno iš šių tipų:

    a)

    apšviesta žiedinė diafragma, kurios išorinis skersmuo yra D ir kuri x metrų atstumu esančiame taške (11a paveikslas) šviesos srautą sutraukia n lanko minučių kampu; arba

    b)

    apšviesta žiedinė diafragma su dėme viduryje, kurių matmenys yra tokie, kad atstumui nuo dėmės krašto iki žiedo vidinės dalies artimiausio taško esant D, x metrų atstumu esančiame taške (11b paveikslas) šviesos srautas būtų sutraukiamas n lanko minučių kampu; čia:

    n – antrinio atvaizdo atsiskyrimo ribinė vertė;

    x – atstumas nuo saugiojo stiklo plokštės iki diafragmos (ne mažiau kaip 7 m);

    D apskaičiuojama pagal lygtį: D = x × tg n.

    Apšviesta diafragma sukonstruojama iš šviesdėžės, kurios matmenys maždaug 300 mm × 300 mm × 150 mm); jos priekinę dalį tinkamiausia konstruoti iš nepermatomu popieriumi uždengto arba juodais matiniais dažais nudažyto stiklo.

    Dėžė apšviečiama tinkamu šviesos šaltiniu. Dėžės vidus padengiamas baltais matiniais dažais. Dėžė turėtų būti patogi naudojant ir kitokio pavidalo diafragmas, pvz., tokio, kaip parodyta 14 paveiksle. Diafragmos sistemą galima pakeisti vaizdo projektavimo sistema ir projektuojamus atvaizdus stebėti ekrane.

    9.3.1.1.2.   Metodika

    Ant tinkamo stovo nurodytu polinkio kampu tvirtinama saugiojo stiklo plokštė sumontuojama taip, kad stebima būtų diafragmos centrą kertančioje horizontalioje plokštumoje. Norint nustatyti, ar apšvietus diafragmą susidaro antrinis atvaizdas, į šviesdėžę per kiekvieną tiriamąją plokštės dalį žiūrima tamsiame arba pritemdytame kambaryje. Jeigu reikia, saugiojo stiklo plokštė pasukama taip, kad būtų užtikrinta reikiama žiūrėjimo kryptis. Galima žiūrėti pro monoklį.

    9.3.1.1.3.   Rezultatų išraiška

    Nustatoma, ar:

    naudojant diafragmą a (žr. 11a paveikslą), atsiskiria žiedo pirminis ir antrinis atvaizdas, t. y. ar viršijama ribinė vertė n; arba

    naudojant diafragmą b (žr. 11b paveikslą), dėmės antrinis atvaizdas pasislenka už taško, kuriame jis liečiasi su žiedo vidiniu kraštu, t. y. ar viršijama ribinė vertė n.

    11   paveikslas

    Diafragmų matmenys

    Image

    12   paveikslas

    Prietaisų išdėstymas

    Image

    13   paveikslas

    Bandymo naudojant kolimacinį teleskopą prietaisai

    Image

    1

    Lempos kolba

    2

    Kondensoriaus apertūra, didesnė kaip 8,6 mm

    3

    Matinis stiklas, kurio apertūra didesnė už kondensoriaus apertūrą

    4

    Spalvinis filtras, kurio skersmuo didesnis kaip 8,6 mm, su daugmaž 0,3 mm skersmens centrine anga

    5

    Polinių koordinačių plokštelė, kurios skersmuo didesnis kaip 8,6 mm

    6

    Achromatinis lęšis, f ≥ 86 mm, apertūra – 10 mm

    7

    Achromatinis lęšis, f ≥ 86 mm, apertūra – 10 mm

    8

    Tamsi dėmė, kurios skersmuo apie 0,3 mm

    9

    Achromatinis lęšis, f = 20 mm, apertūra – ne didesnė kaip 10 mm

    9.3.1.2.   Bandymas naudojant kolimacinį teleskopą

    Prireikus taikoma šiame skirsnyje aprašyta bandymo metodika.

    9.3.1.2.1.   Prietaisai

    Aparatūrą sudaro kolimatorius ir teleskopas; ji gali būti sumontuota pagal 13 paveiksle pateiktą schemą. Tačiau gali būti naudojama ir kitokia lygiavertė optinė sistema.

    9.3.1.2.2.   Metodika

    Kolimacinis teleskopas sukuria beribį polinių koordinačių sistemos atvaizdą su šviesia dėmele centre (žr. 14 paveikslą).

    Stebėjimo teleskopo židinio plokštumoje, optinėje ašyje yra maža neskaidri dėmė, kurios skersmuo šiek tiek didesnis už šviesios dėmelės atvaizdą; žiūronas nukreipiamas taip, kad neskaidri dėmė užstotų šviesią dėmelę.

    Kai bandinys, naudojamas antriniam atvaizdui sukurti, yra padedamas tarp teleskopo ir kolimatoriaus, tam tikru atstumu nuo polinių koordinačių sistemos centro susidaro antras, ne toks ryškus taškas. Antrinio atvaizdo atsiskyrimas gali būti užregistruotas kaip atstumas tarp taškų, matomų per teleskopą (žr. 14 paveikslą). (Optinis iškraipymas – tai atstumas tarp tamsios dėmės ir polinės koordinačių sistemos centre esančio ryškaus taško.)

    9.3.1.2.3.   Rezultatų išraiška

    Saugiojo stiklo plokštė pirmiausia tikrinama taikant nesudėtingą žvalgos metodiką, leidžiančią nustatyti plotą, kuriame antrinis atvaizdas yra ryškiausias. Tada šis plotas atitinkamu kritimo kampu ištiriamas naudojant kolimacinio teleskopo sistemą. Išmatuojamas didžiausias antrinio atvaizdo atsiskyrimas.

    9.3.1.3.   Stebėjimo kryptis horizontalioje plokštumoje turi būti beveik statmena priekinio stiklo projekcijai toje plokštumoje.

    9.3.2.   Matuojama 9.2.2 skirsnyje nustatytose zonose, atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją.

    9.3.2.1.   Transporto priemonės tipas

    Jeigu priekinis stiklas skirtas montuoti tokio tipo transporto priemonėje, kurioje priekinis regėjimo laukas yra kitoks nei to tipo transporto priemonėje, kurio priekinis stiklas jau patvirtintas, bandymas kartojamas.

    9.3.3.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    9.3.3.1.   Medžiagos rūšis

    Poliruotas (veidrodinis) stiklas

    Flotacinis stiklas

    Lakštinis stiklas

    1

    1

    2

    9.3.3.2.   Kitos antrinės savybės

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    9.3.4.   Pavyzdžių kiekis

    Bandymui pateikiami keturi pavyzdžiai.

    14   paveikslas

    Stebėjimo taikant bandymo kolimaciniu teleskopu metodą pavyzdys

    Image

    9.3.5.   Rezultatų aiškinimas

    Laikoma, kad priekinio stiklo tipas atitinka reikalavimus dėl antrinio atvaizdo atsiskyrimo, jeigu bandymams pateiktų keturių pavyzdžių antrinio atvaizdo atsiskyrimo vertės neviršija toliau kiekvienai sričiai nustatytų verčių.

    Transporto priemonės kategorija

    Zona

    Didžiausios leidžiamos pirminio ir antrinio atvaizdo atsiskyrimo vertės

    M1 ir N1

    A – išplėsta pagal 9.2.2.1 skirsnį.

    15 lanko minučių (15')

    B – sumažinta pagal 18 priedo 2.4 skirsnį

    25 lanko minutės (25')

    M ir N, išskyrus M1

    I

    15 lanko minučių (15')

    Kitos transporto priemonių kategorijos

    I'

    15 lanko minučių (15')

    9.3.5.1.

    Jeigu tai M ir N kategorijų transporto priemonės, matavimai negali būti atliekami kraštinėje 25 mm pločio juostoje.

    9.3.5.2.

    Jeigu tai žemės ūkio bei miškų ūkio ir statybos aikštelėje naudojamos transporto priemonės, matavimai negali būti atliekami kraštinėje 100 mm pločio juostoje.

    9.3.5.3.

    Jeigu priekiniai stiklai sudaryti iš kelių dalių, matavimai negali būti atliekami stiklo plokštės 35 mm pločio juostoje, esančioje šalia skiriamosios atramos.

    9.3.5.4.

    Visose srities I arba zonos A dalyse, nuo priekinio stiklo briaunos nutolusiose mažiau kaip per 100 mm, didžiausia leidžiama vertė – 25 lanko minutės.

    9.3.5.5.

    18 priedo 2.4 skirsnyje apibrėžtai sumažintai bandymo zonai B gali būti taikomi nedideli nukrypimai nuo reikalavimų, jeigu tie nukrypimai nedideli ir jeigu jie nurodomi protokole.

    9.4.   Spalvų skyrimo bandymas

    Jeigu priekinio stiklo zonos, apibrėžtos 9.2.5.1, 9.2.5.2 arba 9.2.5.3 skirsniuose, yra spalvotos, tiriami keturi priekiniai stiklai, siekiant identifikuoti šias spalvas:

    baltą, pasirinkto atspalvio geltoną, raudoną, žalią, mėlyną, gintarinę.

    10.   DEGIMO POBŪDŽIO (ATSPARUMO LIEPSNAI) BANDYMAS

    10.1.   Bandymo tikslas ir taikymo sritis

    Šiuo metodu galima nustatyti medžiagų, naudojamų motorinių transporto priemonių (pvz., privačių keleivinių automobilių, sunkvežimių, automobilių su universaliu kėbulu, autobusų) keleivių salonuose, horizontalaus degimo spartą, įdegus nedidelę liepsną.

    Šiuo metodu transporto priemonės vidaus įrenginių medžiagas ir sudedamąsias dalis galima išbandyti atskirai arba kartu, jeigu jų storis neviršija 13 mm. Šis bandymas atliekamas siekiant nustatyti pirmiau minėtų medžiagų gamybos partijų vienodumą jų degimo pobūdžio požiūriu.

    Kadangi tikrosios aplinkybės (medžiagų naudojimas ir jų išdėstymas transporto priemonėje, naudojimo sąlygos, užsidegimo priežastis ir t. t.) labai įvairios, o bandymo atlikimo sąlygos, nustatytos šiame skirsnyje, yra gana griežtos, šis metodas negali būti laikomas tinkamu visoms transporto priemonėje vykstančių degimo procesų savybėms įvertinti.

    10.2.   Apibrėžtys

    10.2.1.

    Degimo sparta – išdegusios atkarpos, išmatuotos šiuo metodu, ir laiko, per kurį ta atkarpa išdegė, santykis. Degimo sparta išreiškiama milimetrais per minutę.

    10.2.2.

    Sudėtinė medžiaga – medžiaga, sudaryta iš kelių panašios arba skirtingos medžiagos sluoksnių, glaudžiai visu medžiagos paviršiumi suklijuotų, sujungtų, sulydytų, suvirintų ir t. t.

    Jeigu skirtingos medžiagos viena su kita sujungiamos ne ištisiniu sluoksniu (pvz., susiuvamos, suvirinamos aukšto dažnio lauku, sujungiamos kniedėmis), tada norint, kad pagal 10.5 skirsnio reikalavimus būtų galima paruošti atskirus pavyzdžius, tokios medžiagos nelaikomos sudėtinėmis.

    10.2.3.

    Atviroji pusė – medžiagos pusė, kuri, medžiagą sumontavus transporto priemonėje, yra atkreipta į keleivių saloną.

    10.3.   Principas

    Pavyzdys įtvirtinamas U pavidalo laikiklyje ir degimo kameroje 15 sekundžių kaitinamas nustatyta nekaitria liepsna, kaitinant laisvąjį pavyzdžio galą. Bandymu nustatoma, ar liepsna užgęsta ir kada ji užgęsta, arba nustatomas laikas, per kurį liepsna sudegina išmatuotą bandinio dalį.

    10.4.   Prietaisai

    10.4.1.   Pageidautina, kad degimo kamera (15 paveikslas) būtų nerūdijamo plieno ir 16 paveiksle nurodytų matmenų.

    Degimo kameros priekinėje dalyje įrengiamas liepsnai atsparus stebėjimo langas, kuris gali būti tokio pat dydžio, kaip ir kameros priekinė dalis, ir kuris gali būti sukonstruotas kaip durelės.

    Kameros dugne padaromos vėdinimo angos, o viršuje – daugybė vėdinimo plyšių. Degimo kamera pastatoma ant keturių 10 mm aukščio kojų. Viename degimo kameros šone gali būti anga pavyzdžių laikikliui su pavyzdžiu įdėti į kamerą; priešingame degimo kameros šone įrengiama anga dujų tiekimo vamzdžiui prijungti. Išsilydžiusios medžiagos suteka į degimo kameros dugne esantį lovelį (žr. 17 paveikslą), padėtą tarp vėdinimo angų taip, kad nebūtų uždengta nė viena vėdinimo anga.

    15   paveikslas

    Degimo kameros su pavyzdžių laikikliu ir loveliu pavyzdys

    Image

    10.4.2.   Pavyzdžių laikiklis – dvi U pavidalo metalinės plokštės arba rėmai iš korozijai atsparios medžiagos. Matmenys pateikti 18 paveiksle.

    Apatinėje plokštėje įrengiami strypeliai, o atitinkamose viršutinės plokštės vietose padaromos skylutės, kad pavyzdžiai būtų tinkamai laikomi. Strypeliai taip pat naudojami kaip išdegusios bandinio atkarpos pradžios ir pabaigos matavimo atžymos.

    Bandiniai pritvirtinami šilumai atsparia 0,25 mm skersmens viela, 25 mm tarpeliais išdėstyta per visą apatinį U pavidalo rėmą (žr. 19 paveikslą).

    Apatinės pavyzdžių dalies plokštuma turi būti per 178 mm virš degimo kameros dugno plokštumos. Priekinis pavyzdžių laikiklio kraštas nuo degimo kameros galinės sienelės turi būti per 22 mm; išilginiai pavyzdžių laikiklio kraštai nuo degimo kameros šonų turi būti per 50 mm (visi matmenys yra vidinės dalies). (Žr. 15 ir 16 paveikslus.)

    10.4.3.   Dujų degiklis

    Kaip mažos galios liepsnos šaltinis naudojamas 9,5 mm vidinio skersmens Bunzeno degiklis. Bunzeno degiklio padėtis bandymų kameroje turi būti tokia, kad degiklio antgalio vidurys būtų 19 mm žemiau už pavyzdžio atvirojo galo apatinio krašto vidurį (žr. 16 paveikslą).

    10.4.4.   Bandymo dujos

    Į degiklį tiekiamų dujų šilumingumas turi būti apie 38 MJ/m3 (pvz., gamtinės dujos).

    10.4.5.   Ne trumpesnis kaip 110 mm ilgio metalinis šepetys su septyniais arba aštuoniais 25 mm ilgio danteliais vienodai suapvalintais galais.

    16   paveikslas

    Degimo kameros pavyzdys

    Image

    17   paveikslas

    Tipinė vonelė

    Image

    18   paveikslas

    Pavyzdžių laikiklio atvaizdas

    Image

    19   paveikslas

    Apatinės U pavidalo rėmo dalies, skirtos vielos atramai, pavyzdys

    Image

    10.4.6.   Laikmatis, kurio rodmenų tikslumas 0,5 sekundės.

    10.4.7.   Traukos spinta

    Degimo kamera gali būti įdėta į traukos spintą, jeigu jos vidinis tūris ne mažiau kaip 20 kartų ir ne daugiau kaip 110 kartų didesnis už degimo kameros tūrį ir jeigu nė vienas traukos spintos matmuo – ilgis, aukštis arba plotis – už bet kuriuos kitus du matmenis didesnis ne daugiau kaip 2,5 karto.

    Prieš pradedant bandymą 100 mm atstumu prieš degimo kameros vidurį ir tokiu pat atstumu už jos išmatuojamas vertikalus oro srauto greitis per traukos spintą. Kad operatorius būtų apsaugotas nuo galimo nepageidautino deginių poveikio, vertikalus oro srauto greitis turi būti 0,10–0,30 m/s. Galima naudoti traukos spintą su natūraliu vėdinimu ir atitinkamu oro srauto greičiu.

    10.5.   Pavyzdžiai

    10.5.1.   Pavidalas ir matmenys

    Pavyzdžių pavidalas ir matmenys nurodyti 20 paveiksle. Pavyzdžio storis atitinka bandomo gaminio storį. Storis turi būti ne didesnis kaip 13 mm. Jeigu leidžiama pagal pavyzdžių paruošimo sąlygas, pavyzdys turi būti lygiai perpjautas per visą savo ilgį. Jeigu, atsižvelgiant į gaminio pavidalą ir matmenis, nustatyto dydžio pavyzdžio paruošti negalima, turi būti laikomasi šių mažiausių matmenų:

    a)

    jeigu pavyzdžio plotis 3–60 mm, jo ilgis turi būti 356 mm. Šiuo atveju medžiaga išbandoma per gaminio plotį;

    b)

    jeigu pavyzdžio plotis 60–100 mm, jo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 138 mm. Šiuo atveju galima degimo atkarpa sutampa su pavyzdžio ilgiu ir matuoti pradedama nuo pirmojo matavimo taško.

    c)

    pavyzdžiai, kurių plotis mažesnis kaip 60 mm, o ilgis mažesnis kaip 356 mm, ir pavyzdžiai, kurių plotis 60–100 mm, o ilgis mažesnis kaip 138 mm, šiuo metodu negali būti bandomi; taip pat negali būti bandomi siauresni kaip 3 mm pavyzdžiai.

    20   paveikslas

    Pavyzdys

    Image

    10.5.2.   Pavyzdžių ėmimas

    Iš bandomos medžiagos turi būti paimti ne mažiau kaip penki pavyzdžiai. Jeigu bandomos medžiagos, kurių degimo sparta pagal medžiagos struktūros kryptingumą yra kitokia (tai nustatoma pirminiais bandymais), turi būti paimti penki (arba daugiau kaip penki) pavyzdžiai, kurie į bandymo prietaisą sudedami taip, kad būtų išmatuota didžiausia degimo sparta.

    Jeigu medžiaga tiekiama tam tikro pločio gabalais, per visą jų plotį nupjaunama ne trumpesnė kaip 500 mm ilgio medžiagos atkarpa. Gabalo, išpjauto pirmiau aprašytu būdu, pavyzdžiai išpjaunami ne arčiau kaip per 100 mm nuo medžiagos krašto ir taškuose, kurie vienas nuo kito nutolę vienodu atstumu.

    Pavyzdžiai iš gatavų gaminių imami taip pat, jeigu tą galima padaryti atsižvelgiant į gaminio pavidalą. Jeigu gaminys storesnis kaip 13 mm, jo storis turi būti sumažintas iki 13 mm mechaniškai apdirbant tą gaminio šoną, kuris nėra atsuktas į keleivių saloną.

    Sudėtinės medžiagos (žr. 10.2.2 skirsnį) bandomos taip, tarsi jos būtų vienarūšės.

    Jeigu medžiagos pagamintos iš skirtingos sudėties vienas ant kito uždėtų sluoksnių, kurie nėra sudėtinės medžiagos, su visais paviršiniame į keleivių saloną atsuktame 13 mm storio sluoksnyje esančiais medžiagos sluoksniais atliekami atskiri bandymai.

    10.5.3.   Bandinių kondicionavimas

    Pavyzdžiai kondicionuojami ne mažiau kaip 24 valandas, tačiau ne ilgiau kaip 7 dienas, iki pat bandymo pradžios juos laikant aplinkoje, kurios temperatūra 23 ± 2 °C, o santykinis drėgnis 50 ± 5 proc.

    10.6.   Metodika

    10.6.1.

    Pavyzdžiai sušiauštu arba kutuotu paviršiumi patiesiami ant plokščio lygaus paviršiaus ir prieš pūkelius du kartus perbraukiami šepečiu (aprašytu 10.4.5 skirsnyje).

    10.6.2.

    Pavyzdį į pavyzdžių laikiklį (aprašytą 10.4.2 skirsnyje) įdėkite taip, kad degintinas pavyzdžio paviršius būtų atsuktas į apačią, liepsnos link.

    10.6.3.

    Dujų liepsna pagal degimo kameroje esantį ženklą sureguliuojama taip, kad uždarius angą, kuria oras tiekiamas degikliui, ji būtų ne aukštesnė kaip 38 mm. Prieš pradedant pirmą bandymą dujos deginamos bent vieną minutę, kad nusistovėtų liepsna.

    10.6.4.

    Pavyzdžių laikiklis įstumiamas į degimo kamerą taip, kad pavyzdžio galą degintų liepsna; po 15 sekundžių dujų čiaupas užsukamas.

    10.6.5.

    Degimo proceso trukmė pradedama matuoti tada, kai apatinė liepsnos dalis atsiduria už pirmo matavimo taško. Liepsnos plitimas stebimas ta kryptimi (į viršų arba į apačią), kuria ji plinta sparčiau.

    10.6.6.

    Degimo proceso trukmė baigiama matuoti tada, kai liepsna atsiduria už paskutinio matavimo taško, arba kai ji užgęsta nepasiekusi šio taško. Jeigu liepsna nepasiekia paskutinio matavimo taško, išmatuojama atkarpa, išdegusi iki to taško, kuriame liepsna užgeso. Išdegusi atkarpa – tai liepsnos sudeginta pavyzdžio dalis (medžiagos paviršiuje arba iš vidaus).

    10.6.7.

    Jeigu pavyzdys neužsiliepsnoja arba išjungus degiklį nebedega, arba jeigu liepsna užgęsta nepasiekusi pirmojo matavimo taško ir dėl to neužfiksuojama degimo trukmė, bandymų protokole įrašoma, kad degimo sparta yra 0 mm/min.

    10.6.8.

    Atliekant keletą bandymų arba atliekant pakartotinius bandymus, prieš pradedant bandymą privalu įsitikinti, kad temperatūra degimo kameroje ir pavyzdžių laikiklio temperatūra būtų ne didesnė kaip 30 °C.

    10.7.   Apskaičiavimas

    Degimo sparta B, išreiškiama milimetrais per minutę, apskaičiuojama pagal šią formulę:

    B = s/t × 60;

    čia:

     

    s – sudegusios atkarpos ilgis milimetrais,

     

    t – laikas, per kurį sudegė atkarpa s, išreikštas sekundėmis.

    10.8.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    10.9.   Rezultatų aiškinimas

    10.9.1.

    Plastiku padengtos saugiojo stiklo plokštės (šios taisyklės 2.3 skirsnis) ir stiklaplasčio plokštės (šios taisyklės 2.4 skirsnis) laikomos atitinkančiomis atsparumo liepsnai reikalavimus, jeigu degimo sparta ne didesnė kaip 250 mm/min.

    10.9.2

    Standžiojo plastikinio stiklo (šios taisyklės 2.5.1 skirsnis), lanksčiojo plastikinio stiklo (šios taisyklės 2.5.2 skirsnis) ir standžiojo plastiko paketo plokštės laikomos atitinkančiomis atsparumo liepsnai reikalavimus, jeigu degimo sparta ne didesnė kaip 110 mm/min.

    11.   ATSPARUMO CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS BANDYMAS

    11.1.   Per bandymą naudojamos cheminės medžiagos

    11.1.1.

    Neabrazyvinis muilo tirpalas: 1 proc. kalio oleatas (skaičiuojant nuo vandens masės), ištirpintas dejonizuotame vandenyje;

    11.1.2.

    langų valiklis: vandeninis tirpalas, kuriame izopropanolio ir dipropilenglikoliomonometilo eterio koncentracija yra 5–10 proc., o amonio hidroksido koncentracija yra 1–5 proc. (pagal masę);

    11.1.3.

    neatskiestas denatūruotas alkoholis: viena metilo alkoholio tūrio dalis sumaišoma su dešimt etilo alkoholio tūrio dalių;

    11.1.4.

    benzinas arba lygiavertis etaloninis benzino mišinys, sudarytas iš: 50 tūrio proc. toluolo, 30 tūrio proc. 2,2,4-trimetilpentano, 15 tūrio proc. 2,4,4-trimetil-1-pentano ir 5 tūrio proc. etilo alkoholio.

    Pastaba. Naudojama benzino sudėtis nurodoma bandymų protokole;

    11.1.5.

    etaloninis žibalas: mišinys, kurio 50 tūrio proc. sudaro n-oktanas ir 50 tūrio proc.– n-dekanas.

    11.2.   Bandymo metodas

    11.2.1.   Panardinimo bandymas

    Du 180 mm × 25 mm dydžio bandiniai bandomi kiekviena chemine medžiaga, nurodyta 11.1 skirsnyje; per kiekvieną bandymą ir per kiekvieną valymo valikliu procedūrą naudojamas naujas bandinys.

    Prieš kiekvieną bandymą bandiniai nuvalomi pagal gamintojo nurodymus, o tada 48 valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje, esant 50 ± 5 proc. santykiniam drėgniui. Šios sąlygos turi būti išlaikomos per visus bandymus.

    Bandiniai visiškai panardinami į bandymo skystį, laikomi jame vieną minutę, tada išimami ir nedelsiant sausai nušluostomi švariu drėgmę sugeriančiu medvilniniu audeklu.

    11.2.2.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

     

    Bespalvis

    Spalvotas

    Tarpsluoksnio arba plastikinės dangos spalva

    1

    2

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    11.2.3.   Rezultatų aiškinimas

    11.2.3.1.

    Atsparumo cheminėms medžiagoms bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu bandiniai nesuminkštėja, netampa lipnūs, nesutrūkinėja arba nepraranda skaidrumo.

    11.2.3.2.

    Laikoma, kad patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys išlaikė atsparumo cheminėms medžiagoms bandymą, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    11.2.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus;

    11.2.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    11.2.4.   Bandymo naudojant svarmenį metodika

    11.2.4.1.

    Bandinys paguldomas kaip horizontalus svertas, jo vienas galas įremiamas į įtvirtintą atraminę sienelę taip, kad bandinys per visą plotį remtųsi į aštrią briauną (atramos tašką), esančią per 51 mm nuo įtvirtinto galo. Ant bandinio laisvojo galo per 102 mm nuo atramos taško pakabinamas svarmuo, kaip toliau parodyta 21 paveiksle:

    21   paveikslas

    Bandinio įtaisymo būdas

    Image

    11.2.4.2.

    Svarmens masė turi būti 28,7 t2 g, čia t – bandinio storis milimetrais. Taip įtaisyto bandinio išorinis sluoksnis turi būti slegiamas apie 6,9 MPa jėga.

    Pavyzdys. 3 mm storio bandinys horizontaliai paguldomas, jį įremiant į žemyn nukreiptą įtvirtintą sienelę ir atremiant į viršun nukreiptą atramos tašką, nuo minėtos sienelės nutolusį per 51 mm; už 102 mm nuo atramos taško pakabinamas svarmuo, kurio masė 258 g.

    11.2.4.3.

    Taip slegiant bandinį, ant jo viršutiniojo paviršiaus ties atramos tašku užtepama viena iš nustatytų cheminių medžiagų. Cheminė medžiaga tepama minkštu 13 mm pločio teptuku, jį sudrėkinant prieš kiekvieną potėpį. Kas sekundę per visą bandinio plotį padaroma dešimt potėpių, netepant bandinio galų ir kraštų (žr. 22 paveikslą).

    22   paveikslas

    Cheminių medžiagų tepimo ant bandinio būdas

    Image

    11.2.5.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

     

    Bespalvis

    Spalvotas

    Plastikinės dangos arba plastikinio stiklo spalva

    1

    2

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    11.2.6.   Rezultatų aiškinimas

    11.2.6.1.

    Atsparumo cheminėms medžiagoms bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu bandiniai nesuminkštėja, netampa lipnūs, nesutrūkinėja arba nepraranda skaidrumo.

    11.2.6.2.

    Laikoma, kad patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys išlaikė atsparumo cheminėms medžiagoms bandymą, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    11.2.6.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus;

    11.2.6.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    12.   LANKSTUMO IR SULENKIMO BANDYMAS

    12.1.   Taikymo sritis

    Šiuo bandymu nustatoma, ar plastikas standus, ar lankstus.

    12.2.   Bandymo metodas

    Iš vardinio storio medžiagos išpjaunamas plokščias 300 mm ilgio ir 25 mm pločio stačiakampio pavidalo pavyzdys; jis priveržiamas veržtuvu taip, kad 275 mm išilginė pavyzdžio dalis laisvai kyšotų virš laikiklio. Prieš bandymą laisvasis galas horizontaliai atremiamas tinkamu įtaisu. Praėjus 60 sekundžių nuo šios atramos pašalinimo registruojamas laisvojo galo vertikalus polinkis milimetrais. Jeigu polinkis didesnis kaip 50 mm, atliekamas sulenkimo 180 ° kampu bandymas. Pavyzdys sulenkiamas visiškai, tada jis lenkiamas apie 0,5 mm storio metalo lakštą taip, kad glaudžiai prisispaustų prie abiejų to lakšto pusių.

    12.3.   Bandymo sąlygos

    :

    Temperatūra

    :

    20 ± 2 °C;

    :

    Santykinis drėgnis

    :

    60 ± 5 proc.

    12.4.   Reikalavimai

    Lankstaus plastiko vertikalus polinkis turi būti didesnis kaip 50 mm; praėjus 10 sekundžių nuo bandinio sulenkimo 180 ° kampu, medžiagos linkio vietoje neturi būti įtrūkimų (žr. 23 paveikslą).

    13.   ĮPJOVIMO BANDYMAS

    13.1   Taikymo sritis

    Šiuo nesudėtingu bandymo metodu nustatomas dangos sukibimas su popaviršiniu sluoksniu. Galima įvertinti trapumą ir kitas stiprumo savybes.

    13.2.   Prietaisai

    Pjovimo įrankis su šešiomis geležtėmis, išdėstytomis 1 mm tarpais. Du kartus didinantis didinamasis stiklas įpjautam bandiniui ištirti (žr. 24 paveikslą).

    23   paveikslas

    Įrangos išdėstymas atliekant lankstumo bandymą

    Image

    24   paveikslas

    Įrankis su šešiomis geležtėmis

    Image

    13.3.   Bandymo metodas

    Danga šešiais rėžiais įpjaunama iki popaviršio, o tada – skersai šioms įpjovoms, kad susidarytų 25 kvadrato pavidalo langelių tinklelis (tinklelio pavidalo įpjovos).

    Pjovimo įrankis turėtų būti traukiamas vienodu 2–5 cm/s greičiu, kad įpjovos siektų popaviršį, bet nebūtų pernelyg gilios.

    Pjaunama taip, kad abi ties prietaiso kraštu esančios priekinės galvutės paviršių liestų vienodai. Baigus bandymą, įpjovos apžiūrimos naudojant didinamąjį stiklą, siekiant patikrinti, ar jos siekia popaviršį. Bandymas atliekamas nustačius ne mažiau kaip dvi skirtingas bandinio padėtis. Padarius įpjovas, jos, lengvai spaudžiant rankiniu šepečiu su poliamido šeriais, įstrižai perbraukiamos penkis kartus.

    13.4.   Rezultatų aiškinimas

    Tinklelio pavidalo įpjovos apžiūrimos naudojant didinamąjį stiklą. Jeigu įpjovų kraštai yra visiškai lygūs ir danga nė vienoje vietoje neatsiklijavusi, bandiniui suteikiama įpjovimo vertė Gt0. Jeigu įpjovų sankirtos vietoje yra nedidelių atsiklijavusių dalelių ir jeigu pažeistas plotas sudaro apie 5 proc. tinklelio ploto, įpjovimo vertė yra Gt1.

    Didesniems atsiklijavusiems plotams suteikiamos vertės nuo Gt2 iki Gt5.

    ĮPJOVIMO VERTĖ

    PAŽEISTA TINKLELIO PLOTO DALIS

    Gt2

    5–15 proc.

    Gt3

    15–35 proc.

    Gt4

    35–65 proc.

    Gt5

    Daugiau kaip 65 proc.


    (1)  Tinkamus dilinimo prietaisus tiekia „Teledyne Taber“ (Jungtinės Amerikos Valstijos).

    (2)  Tinkamus abrazyvinius diskus tiekia Teledyne Taber (Jungtinės Amerikos Valstijos).

    (3)  Pvz., Atlas Ci serijos, Heraeus Xenotest serijos arba Suga WEL-X serijos.

    (4)  Pvz., Corning 7 740 Pyrex arba Heraeus Suprax.

    (5)  Bendra ultravioletinė spinduliuotė – visi trumpesni nei 400 nm bangos ilgio spinduliai.

    (6)  Tarptautinė apšvietimo komisija (IEC – International Commission on Illumination).

    (7)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend. 4).


    4 PRIEDAS

    GRŪDINTIEJI PRIEKINIAI STIKLAI

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Grūdintieji priekiniai stiklai laikomi skirtingų tipų stiklais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    pavidalas ir matmenys.

    Atliekant skilimo bandymą ir mechaninių savybių nustatymo bandymą grūdintieji priekiniai stiklai laikomi priklausančiais vienai iš dviejų grupių, t. y.:

    1.1.2.1.

    plokštiesiems priekiniams stiklams arba

    1.1.2.2.

    lenktiesiems priekiniams stiklams;

    1.1.3.

    storio kategorija, kuriai priskiriamo stiklo vardinis storis e yra (gaminant stiklą leidžiamas ± 0,2 mm nuokrypis):

    I kategorija:

    e ≤ 4,5 mm;

    II kategorija:

    4,5 mm < e ≤ 5,5 mm;

    III kategorija:

    5,5 mm < e ≤ 6,5 mm;

    IV kategorija:

    6,5 mm < e.

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, flotacinis stiklas, lakštinis stiklas);

    1.2.2.

    stiklo spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.3.

    įmontuoti ar neįmontuoti laidai;

    1.2.4.

    įmontuota ar neįmontuota neskaidri uždanga.

    2.   SKILIMO BANDYMAS

    2.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    2.1.1.

    Atliekant šį bandymą atsižvelgiama tik į medžiagos savybes.

    2.1.2.

    Tariama, kad flotacinio stiklo ir lakštinio stiklo atsparumo indeksai yra vienodi.

    2.1.3.

    Poliruotą (veidrodinį) stiklą pakeitus flotaciniu arba lakštiniu stiklu ir atvirkščiai, skilimo bandymai privalo būti pakartoti.

    2.2.   Pavyzdžių kiekis

    Bandomi šeši pavyzdžiai, paimti iš mažiausio ruošinio ploto stiklų grupės, ir šeši pavyzdžiai, paimti iš didžiausio ruošinio ploto stiklų grupės, atrenkant taip, kaip nurodyta 13 priede.

    2.3.   Įvairios stiklo zonos

    Grūdintieji priekiniai stiklai turi būti sudaryti iš dviejų pagrindinių zonų – FI ir FII. Stikluose gali būti ir tarpinė – FIII – zona. Šios zonos apibrėžtos toliau:

    2.3.1.

    zona FI

    :

    ne mažesnio kaip 7 cm pločio skilimo smulkiomis skeveldromis pakraštinė zona palei priekinio stiklo kraštus, įskaitant išorinę 2 cm pločio juostą, kuri nevertinama;

    2.3.2.

    zona FII

    :

    įvairaus skilimo pobūdžio matomumą užtikrinanti zona; jai būtinai priskiriama keturkampė ne mažesnė kaip 20 cm pločio ir 50 cm ilgio dalis;

    2.3.2.1.

    jeigu tai M1 kategorijos transporto priemonė, stačiakampio centras turi būti 10 cm spinduliu nubrėžtame apskritime, kurio centras sutampa su atkarpos V1V2 vidurio taško projekcija;

    2.3.2.2.

    jeigu tai M arba N, išskyrus M1, kategorijos transporto priemonė, stačiakampio centras turi būti 10 cm spinduliu nubrėžtame apskritime, kurio centras sutampa su taško 0 projekcija;

    2.3.2.3.

    jeigu tai žemės ūkio bei miškų ūkio ir statybos aikštelėje naudojamos transporto priemonės, matomumą užtikrinančios zonos vieta nurodoma bandymų protokole;

    2.3.2.4.

    jeigu priekinių stiklų aukštis mažesnis kaip 44 cm, pirmiau minėto stačiakampio plotis gali būti mažesnis, bet ne mažesnis kaip 15 cm;

    2.3.3.

    zona FIII

    :

    ne platesnė kaip 5 cm tarpinė zona, esanti tarp zonų FI ir FII.

    2.4.   Bandymo metodas

    Taikomas 3 priedo 1 dalyje aprašytas metodas.

    2.5.   Dūžio vietos (žr. 17 priedo 2 paveikslą)

    2.5.1.

    Dūžio vietos parenkamos taip:

    taškas 1

    :

    zonos FII vidurinėje dalyje, didžiausios arba mažiausios apkrovos plote;

    taškas 2

    :

    zonoje FIII, kaip galima arčiau zonos FII vertikalios simetrijos plokštumos;

    taškai 3 ir 3′

    :

    per 3 cm nuo pavyzdžio vidurio linijos kraštų; jeigu yra žnyplių įspaudai, vienas dūžio taškas turi būti prie krašto su žnyplių įspaudais, o antras – prie priešingo krašto;

    taškas 4

    :

    toje vietoje, kurioje ilgiausios vidurio linijos išlinkio spindulys yra mažiausias;

    taškas 5

    :

    per 3 cm nuo pavyzdžio krašto toje vietoje, kur krašto išlinkio spindulys yra mažiausias (į kairę arba į dešinę).

    2.5.2.

    Skilimo bandymas atliekamas kiekviename iš šių taškų: 1, 2, 3, 3′, 4 ir 5.

    2.6.   Rezultatų aiškinimas

    2.6.1.   Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu skeveldros atitinka visas 2.6.1.1, 2.6.1.2 ir 2.6.1.3 skirsniuose nustatytas sąlygas.

    2.6.1.1.   Zona FI:

    2.6.1.1.1.

    Kiekvienas 5 cm × 5 cm stiklo kvadratas turi būti suskilęs į ne mažiau kaip 40 ir į ne daugiau kaip 350 skeveldrų; tačiau suskaičiavus mažiau kaip 40 skeveldrų, jeigu skeveldrų skaičius bet kuriame 10 cm × 10 cm dydžio stiklo kvadrate, kuriame yra 5 × 5 cm kvadratas, yra ne mažesnis kaip 160, rezultatas laikomas priimtinu.

    2.6.1.1.2.

    Taikant pirmiau nustatytą taisyklę, skeveldra, kurios ilgis lygus kvadrato kraštinei, laikoma puse skeveldros.

    2.6.1.1.3.

    Skeveldros netikrinamos 2 cm pločio juostoje palei pavyzdžio kraštą (ši juosta laikoma stiklo plokštės rėmu) ir 7,5 cm spinduliu nuo dūžio taško.

    2.6.1.1.4.

    Gali būti ne daugiau kaip trys skeveldros, kurių plotas didesnis kaip 3 cm2. Dvi iš pirmiau minėtųjų trijų skeveldrų negali atsirasti tame pačiame minėtame 10 cm skersmens apskritime.

    2.6.1.1.5.

    Gali būti pailgų skeveldrų, jeigu jų kraštai nėra aštrūs ir jeigu skeveldros ne ilgesnės kaip 7,5 cm, išskyrus 2.6.2.2 skirsnyje numatytus atvejus. Jeigu šios pailgos skeveldros nusitęsia iki stiklo krašto, jos su stiklo kraštu negali sudaryti didesnio kaip 45° kampo.

    2.6.1.2.   Zona FII:

    2.6.1.2.1.

    Kai stiklas sutrūkinėja, liekamasis matomumas tikrinamas pirmiau 2.3.2 skirsnyje apibrėžtame stačiakampio pavidalo plote. Šiame stačiakampyje iš skeveldrų, kurių plotas didesnis kaip 2 cm2, sudarytas bendras paviršiaus plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. šio stačiakampio ploto; tačiau, jeigu priekinio stiklo aukštis mažesnis kaip 44 cm arba jeigu stiklo montavimo kampas su vertikale mažesnis kaip 15 proc., plotas, per kurį galima žiūrėti, turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. atitinkamo stačiakampio paviršiaus ploto.

    2.6.1.2.2.

    Nė vienos skeveldros plotas negali būti didesnis kaip 16 cm2, išskyrus 2.6.2.2 skirsnyje numatytą atvejį.

    2.6.1.2.3.

    10 cm spinduliu aplink dūžio vietą, tačiau tik zonoje FII esančioje apskritimo dalyje, leidžiama, kad susidarytų trys skeveldros, kurių plotas didesnis kaip 16 cm2, bet mažesnis kaip 25 cm2.

    2.6.1.2.4.

    Skeveldros iš esmės turi būti taisyklingo pavidalo, jose neturi būti 2.6.1.2.4.1 skirsnyje aprašytų nuoskilų. Tačiau bet kuriame 50 × 20 cm stačiakampyje gali susidaryti ne daugiau kaip 10 netaisyklingo pavidalo skeveldrų, o visame priekinio stiklo paviršiuje – ne daugiau kaip 25 skeveldros.

    Nei viena iš minėtųjų skeveldrų negali būti su nuoskila, kurios ilgis, išmatuotas pagal 2.6.1.2.4.1 skirsnio nuostatas, būtų didesnis kaip 35 mm.

    2.6.1.2.4.1.

    Skeveldra laikoma netaisyklingo pavidalo, jeigu aplink skeveldrą negalima apibrėžti 40 mm skersmens apskritimo, jeigu bent viena skeveldros nuoskila yra ilgesnė kaip 15 mm, matuojant nuo nuoskilos viršaus iki jos dalies, kurios plotis lygus stiklo storiui, ir jeigu skeveldros nuoskilos vienos arba kelių viršūnių kampas (-ai) mažesnis (-i) kaip 40°.

    2.6.1.2.5.

    Apskritai leidžiama, kad zonoje FII susidarytų pailgų skeveldrų, jeigu jų ilgis ne didesnis kaip 10 cm, išskyrus 2.6.2.2 skirsnyje numatytą atvejį.

    2.6.1.3.   Zona FIII

    Šios zonos stiklo skeveldrų savybės turi būti tarpinės, palyginti su skeveldrų, į kurias gali sudužti dvi greta esančios zonos (FI ir FII), savybėmis.

    2.6.2.   Patvirtinti pateiktas priekinis stiklas laikomas atitinkančiu skilimo reikalavimus, jeigu laikomasi bent vienos iš šių sąlygų:

    2.6.2.1.

    jeigu visų bandymų, kuriuos atliekant dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 skirsnio nuostatas, rezultatai atitinka reikalavimus;

    2.6.2.2.

    jeigu vieno iš tų bandymų, kuriuos atliekant dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 skirsnio nuostatas, rezultatai neatitinka reikalavimų, atsižvelgiant į nuokrypius, kurie neviršija šių ribų:

    zona FI

    :

    susidaro ne daugiau kaip penkios 7,5–15 cm ilgio skeveldros;

    zona FII

    :

    plote, esančiame už 10 cm spindulio apskritimo, nubrėžto aplink dūžio tašką, susidaro daugiau kaip trys skeveldros, kurių plotas yra 16–20 cm2;

    zona FIII

    :

    susidaro ne daugiau kaip keturios 10–17,5 cm ilgio skeveldros,

    ir jeigu šis bandymas atliktas dar kartą su kitu pavyzdžiu, kuris arba atitinka 2.6.1 skirsnio reikalavimus, arba kurio rezultatų nuokrypiai neviršija pirmiau nurodytų ribų;

    2.6.2.3.

    jeigu dviejų iš tų bandymų, kuriuos atliekant dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 skirsnio nuostatas, rezultatai neatitinka reikalavimų atsižvelgiant į nuokrypius, neviršijančius 2.6.2.2 skirsnyje nustatytų ribų, ir jeigu kitos bandymų, atliktų naudojant naują pavyzdžių rinkinį, sekos rezultatai atitinka 2.6.1 skirsnio reikalavimus arba jeigu ne daugiau kaip dviejų pavyzdžių iš naujo pavyzdžių rinkinio rezultatų nuokrypiai neviršija 2.6.2.2 skirsnyje nustatytų ribų.

    2.6.3.   Jeigu užregistruojami pirmiau minėtieji nuokrypiai, tai nurodoma bandymų protokole, ir prie protokolo pridedamas (-i) atitinkamų priekinio stiklo dalių skilimo pobūdžio išliekamasis (-ieji) įrašas (-ai).

    3.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Pavyzdžių kiekis

    3.2.1.

    Iš kiekvienos grūdintųjų priekinių stiklų grupės bandymams pateikiama po keturis pavyzdžius, kurių ruošinio plotas daugmaž mažiausias, ir po keturis pavyzdžius, kurių ruošinio plotas daugmaž didžiausias; visi aštuoni pavyzdžiai turi būti tokių pat tipų, kaip ir skilimo bandymams parinkti pavyzdžiai (žr. 2.2 skirsnį).

    3.2.2.

    Arba bandymus atliekančios laboratorijos nuožiūra bandomi šeši kiekvienos priekinio stiklo storio kategorijos bandiniai, kurių matmenys (1 100 mm × 500 mm)

    Formula

    .

    3.3.   Bandymo metodas

    3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.3.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 1,5 m

    Formula

    .

    3.4.   Rezultatų aiškinimas

    3.4.1.

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu priekinis stiklas arba bandinys sudūžta į skeveldras.

    3.4.2.

    Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    3.4.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus;

    3.4.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.   OPTINĖS SAVYBĖS

    Kiekvienam priekinio stiklo tipui taikomi 3 priedo 9 dalyje nustatyti reikalavimai dėl optinių savybių.


    5 PRIEDAS

    TOLYGIAI GRŪDINTI STIKLAI  (1)

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Tolygiai grūdintos stiklo plokštės laikomos skirtingų tipų plokštėmis, jeigu jos viena nuo kitos skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    grūdinimo proceso pobūdis (terminis arba cheminis procesas);

    1.1.3.

    pavidalo kategorija; išskiriamos dvi kategorijos:

    1.1.3.1.

    plokščiosios stiklo plokštės;

    1.1.3.2.

    plokščiosios lenktosios stiklo plokštės;

    1.1.4.

    storio kategorija, kuriai priskiriamo stiklo vardinis storis e yra (gaminant stiklą leidžiamas ± 0,2 mm nuokrypis):

    I kategorija

    e ≤ 3,5 mm

    II kategorija

    3,5 mm < e ≤ 4,5 mm

    III kategorija

    4,5 mm < e ≤ 6,5 mm

    IV kategorija

    6,5 mm < e

    1.2.

    antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, flotacinis stiklas, lakštinis stiklas);

    1.2.2.

    stiklo spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.3.

    įmontuoti ar neįmontuoti laidai;

    1.2.4.

    įmontuota ar neįmontuota neskaidri uždanga.

    2.   SKILIMO BANDYMAS

    2.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Medžiaga

    Atsparumo indeksas

    Veidrodinis stiklas

    2

    Flotacinis stiklas

    1

    Lakštinis stiklas

    1

    Į kitas antrines savybes neatsižvelgiama.

    2.2.   Pavyzdžių atranka

    2.2.1.

    Visų pavidalo kategorijų ir visų storio kategorijų pavyzdžiai, kuriuos sunku paruošti, parenkami pagal šiuos bandymo reikalavimus:

    2.2.1.1.

    bandant plokščiąsias stiklo plokštes, pateikiami du pavyzdžių rinkiniai, sudaryti iš pavyzdžių, kurių:

    2.2.1.1.1.

    ruošinio plotas yra didžiausias,

    2.2.1.1.2.

    kampas tarp dviejų gretimų kraštų yra mažiausias;

    2.2.1.2.

    bandant plokščiąsias lenktąsias stiklo plokštes, pateikiami trys pavyzdžių rinkiniai, sudaryti iš pavyzdžių, kurių:

    2.2.1.2.1.

    ruošinio plotas yra didžiausias,

    2.2.1.2.2.

    kampas tarp dviejų gretimų kraštų yra mažiausias,

    2.2.1.2.3.

    nuopjovos aukštinė yra didžiausia.

    2.2.2.

    Bandymai, kuriuos atliekant naudojami didžiausiojo ploto S pavyzdžiai, laikomi taikytinais visoms kitoms zonoms, kurių plotas mažesnis kaip S + 5 proc.

    2.2.3.

    Jeigu pateiktų pavyzdžių kampas γ mažesnis kaip 30 °, bandymai laikomi taikytinais visoms pagamintoms stiklo plokštėms, kurių kampas didesnis už kampą γ – 5 °.

    Jeigu pateiktų bandinių γ kampas ne mažesnis kaip 30 °, bandymai laikomi taikytinais visiems pagamintiems stiklams, kurių kampas ne mažesnis kaip 30 °.

    2.2.4.

    Jeigu pateiktų pavyzdžių nuopjovos aukštinė h didesnė kaip 100 mm, bandymai laikomi taikytinais visoms pagamintoms stiklo plokštėms, kurių nuopjovos aukštinė mažesnė kaip h + 30 mm.

    Jeigu pateiktų pavyzdžių nuopjovos aukštinė ne didesnė kaip 100 mm, bandymai laikomi taikytinais visoms pagamintoms stiklo plokštėms, kurių nuopjovos aukštinė ne didesnė kaip 100 mm.

    2.3.   Pavyzdžių kiekis rinkinyje

    Kiekvienoje grupėje, atsižvelgiant į pirmiau 1.1.3 skirsnyje apibrėžtą pavidalo kategoriją, turi būti toks pavyzdžių kiekis:

    Stiklo plokštės kategorija

    Pavyzdžių kiekis

    Plokščiasis stiklas (du rinkiniai)

    4

    Plokščiasis lenktasis stiklas (trys rinkiniai)

    5

    2.4.   Bandymo metodas

    2.4.1.

    Taikomas 3 priedo 1 dalyje aprašytas metodas.

    2.5.   Dūžio vietos (žr. 17 priedo 3 paveikslą)

    2.5.1.

    Plokščiųjų stiklo plokščių ir lenktųjų stiklų plokščių dūžio vietos, pavaizduotos atitinkamai 17 priedo 3a bei 3b paveiksluose ir 17 priedo 3c paveiksle, turi būti tokios:

    taškas 1

    :

    per 3 cm nuo stiklo plokštės kraštų toje dalyje, kurioje briaunos išlinkio spindulys yra mažiausias;

    taškas 2

    :

    per 3 cm nuo vienos iš vidurio linijų krašto, pasirenkant tą stiklo plokštės šoną, kuriame yra žnyplių įspaudai (jeigu toks šonas yra);

    taškas 3

    :

    stiklo plokštės geometriniame centre;

    taškas 4

    :

    pasirenkamas tik lenktiesiems stiklams; šis taškas pasirenkamas toje stiklo plokštės ilgiausios vidurio linijos dalyje, kurioje išlinkio spindulys yra mažiausias.

    2.5.2.

    Kiekviename nustatytame dūžio taške atliekama tik po vieną bandymą.

    2.6.   Rezultatų aiškinimas

    2.6.1.

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu skeveldros atitinka šias sąlygas:

    2.6.1.1.

    Bet kuris 5 cm × 5 cm stiklo kvadratas suskyla į ne mažiau kaip 40 skeveldrų ir į ne daugiau kaip 400 skeveldrų arba, jeigu stiklo storis ne didesnis kaip 3,5 mm, – į ne daugiau kaip 450 skeveldrų.

    2.6.1.2.

    Taikant pirmiau nustatytą taisyklę, skeveldra, kurios ilgis lygus kvadrato kraštinei, laikoma puse skeveldros.

    2.6.1.3.

    Skeveldros netikrinamos 2 cm pločio juostoje palei pavyzdžio kraštą (ši juosta laikoma stiklo plokštės rėmu) ir 7,5 cm spinduliu nuo dūžio taško.

    2.6.1.4.

    Neturi būti didesnio kaip 3 cm2 ploto skeveldrų, išskyrus 2.6.1.3 skirsnyje apibrėžtose stiklo dalyse.

    2.6.1.5.

    Gali būti keletas pailgos formos skeveldrų, jeigu:

     

    jų briaunos nėra aštrios,

     

    iki pat stiklo plokštės krašto nusitęsusios skeveldros su tuo kraštu sudaro ne didesnį kaip 45 ° kampą,

     

    skeveldros yra ne ilgesnės kaip 7,5 cm,

     

    išskyrus toliau pateiktame 2.6.2.2 skirsnyje numatytu atveju.

    2.6.2.

    Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu skilimo reikalavimus, jeigu laikomasi bent vienos iš šių sąlygų:

    2.6.2.1.

    jeigu visų bandymų, kuriuos atliekant dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 skirsnio nuostatas, rezultatai atitinka reikalavimus;

    2.6.2.2.

    jeigu vieno iš tų bandymų, kuriuos atliekant dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 skirsnio nuostatas, rezultatai neatitinka reikalavimų, atsižvelgiant į nuokrypius, kurie neviršija šių ribų:

     

    susidaro ne daugiau kaip penkios 6–7,5 cm ilgio skeveldros;

     

    susidaro ne daugiau kaip keturios 7,5–10 cm ilgio skeveldros;

     

    ir jeigu šis bandymas dar kartą atliktas su kitu pavyzdžiu, ir jeigu tas pavyzdys atitinka 2.6.1 skirsnio reikalavimus arba jeigu pakarotino bandymo rezultatų nuokrypiai neviršija pirmiau nurodytų ribų;

    2.6.2.3.

    jeigu dviejų iš visų bandymų, kuriuos atliekant dūžio vietos parinktos pagal 2.5.1 skirsnio nuostatas, rezultatai neatitinka reikalavimų atsižvelgiant į nuokrypius, neviršijančius 2.6.2.2 skirsnyje nustatytų ribų, ir jeigu kitos bandymų, atliktų naudojant naują pavyzdžių rinkinį, sekos rezultatai atitinka 2.6.1 skirsnio reikalavimus arba jeigu ne daugiau kaip dviejų pavyzdžių iš naujo pavyzdžių rinkinio rezultatų nuokrypiai neviršija 2.6.2.2 skirsnyje nustatytų ribų.

    2.6.3.

    Jeigu užregistruojami pirmiau minėtieji nuokrypiai, tai nurodoma bandymų protokole, ir prie protokolo pridedamas (-i) atitinkamų stiklo plokštės dalių skilimo pobūdžio išliekamasis (-ieji) įrašas (-ai).

    3.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS

    3.1.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu

    3.1.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Medžiaga

    Atsparumo indeksas

    Spalva

    Atsparumo indeksas

    Poliruotas stiklas

    2

    Bespalvis

    1

    Flotacinis stiklas

    1

    Spalvotas

    2

    Lakštinis stiklas

    1

     

     

    Į kitas antrines savybes (pvz., įmontuoti ar neįmontuoti laidai) neatsižvelgiama.

    3.1.2.   Bandinių skaičius

    Bandoma po šešis kiekvienos storio kategorijos, kurios pirmiau apibrėžtos 1.1.4 skirsnyje, bandinius.

    3.1.3.   Bandymo metodas

    3.1.3.1.

    Taikomas 3 priedo 2.1 skirsnyje aprašytas bandymo metodas.

    3.1.3.2.

    Išmetimo aukštis (nuo rutulio apačios iki bandinio viršutinio paviršiaus), atsižvelgiant į stiklo plokštės storį, nurodytas šioje lentelėje:

    Stiklo plokštės vardinis storis (e)

    Išmetimo aukštis

    e ≤ 3,5 mm

    2,0 m + 5/- 0 mm

    3,5 mm < e

    2,5 m + 5/- 0 mm

    3.1.4.   Rezultatų aiškinimas

    3.1.4.1.

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu bandinys nesudūžta.

    3.1.4.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu mechaninio stiprumo reikalavimus, jeigu laikomasi bent vienos iš šių sąlygų:

    3.1.4.2.1

    jeigu reikalavimų neatitinka ne daugiau kaip vieno bandymo rezultatai,

    3.1.4.2.2

    jeigu dviejų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau kitų bandymų su nauju šešių bandinių rinkiniu rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.   OPTINĖS SAVYBĖS

    4.1.

    3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimai dėl pastoviojo šviesos pralaidumo taikomi tolygiai grūdintoms stiklo plokštėms arba stiklo plokščių dalims, išskyrus priekinius stiklus, montuojamoms tose vietose, kurios turi didelės įtakos vairuotojui užtikrinant matomumą.

    4.2.

    Tolygiai grūdintiems stiklams, naudojamiems kaip lėtaeigių transporto priemonių, kurių konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 40 km/h, priekiniai stiklai, taikomos 3 priedo 9 dalies nuostatos. Tai netaikoma plokštiesiems priekiniams stiklams, priskiriamiems jau patvirtintai grupei.


    (1)  Šio tipo tolygiai grūdintas stiklas taip pat gali būti naudojamas lėtaeigių transporto priemonių, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h, priekiniams stiklams.


    6 PRIEDAS

    PAPRASTIEJI BESKEVELDRIAI PRIEKINIAI STIKLAI

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Paprastieji beskeveldriai priekiniai stiklai laikomi skirtingų tipų stiklais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    pavidalas ir matmenys;

    atliekant mechaninių savybių nustatymo ir atsparumo aplinkos poveikiui bandymus naudojami paprastieji beskeveldriai priekiniai langai laikomi priklausančiais vienai grupei;

    1.1.3.

    stiklo sluoksnių skaičius;

    1.1.4.

    priekinio stiklo vardinis storis e; gaminant stiklą leidžiamas ± 0,2 n mm (n – priekinio stiklo sluoksnių skaičius) nuokrypis nuo vardinės vertės;

    1.1.5.

    vardinis tarpsluoksnio (-ių) storis;

    1.1.6.

    tarpsluoksnio (-ių) medžiagos rūšis ir tipas (pvz., polivinilbuteralio arba kitokio plastiko tarpsluoksnis (-iai)).

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, flotacinis stiklas, lakštinis stiklas);

    1.2.2.

    bet kurio tarpsluoksnio (-ių) (dalinė arba ištisinė) spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.3.

    stiklo spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.4.

    įmontuoti ar neįmontuoti laidai;

    1.2.5.

    įmontuota ar neįmontuota neskaidri uždanga.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Paprastųjų beskeveldrių priekinių stiklų bandymai, išskyrus bandymus smūgiuojant galvos maketu (3.2 skirsnis), ir optinių savybių nustatymo bandymai atliekami naudojant plokščius bandinius, išpjautus iš priekinių stiklų arba specialiai pagamintus šiems bandymams. Bet kuriuo atveju bandiniai turi visais požiūriais tiksliai atitikti serijinės gamybos priekinius stiklus, kuriuos norima patvirtinti.

    2.2.

    Prieš kiekvieną bandymą bandiniai ne trumpiau kaip keturias valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje. Bandymai atliekami iš karto, kai tik bandiniai išimami iš saugyklos, kurioje jie buvo laikomi.

    3.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu naudojant visą priekinį stiklą

    3.2.1.   Pavyzdžių kiekis

    Bandomi keturi pavyzdžiai, pagal 13 priedo nuostatas atrinkti iš mažiausio ruošinio ploto stiklų grupės, bei keturi pavyzdžiai, atrinkti iš didžiausio ruošinio ploto stiklų grupės.

    3.2.2.   Bandymo metodas

    3.2.2.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.2.2.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 1,5 m

    Formula

    .

    3.2.3.   Rezultatų aiškinimas

    3.2.3.1.

    Šio bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    3.2.3.1.1.

    pavyzdžiui sudužus susidaro daug apskritų įtrūkių, beveik tolygiai susitelkusių apie dūžio tašką, o atstumas nuo dūžio taško iki pirmųjų įtrūkių ne didesnis kaip 80 mm;

    3.2.3.1.2.

    stiklo sluoksniai neatsiklijuoja nuo plastikinio tarpsluoksnio. Už 60 mm skersmens apskritimo, nubrėžto aplink dūžio tašką, vienoje arba keliose įtrūkio vietose stiklo sluoksnis gali būti iš dalies atsiklijavęs nuo tarpsluoksnio ne platesne kaip 4 mm juostele į abi puses nuo įtrūkio.

    3.2.3.1.3.

    Dūžio pusėje:

    3.2.3.1.3.1.

    be stiklo likusio tarpsluoksnio plotas turi būti ne didesnis kaip 20 cm2,

    3.2.3.1.3.2.

    tarpsluoksnyje gali atsirasti ne ilgesnis kaip 35 mm plyšys.

    3.2.3.2.

    Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    3.2.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    3.2.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    3.3.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu naudojant plokščius bandinius

    3.3.1.   Bandinių skaičius

    Bandomi šeši plokšti bandiniai, kurių matmenys (1 100 mm × 500 mm) Formula mm.

    3.3.2.   Bandymo metodas

    3.3.2.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.3.2.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 4 m

    Formula

    .

    3.3.3.   Rezultatų aiškinimas

    3.3.3.1.

    Šio bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    3.3.3.1.1.

    bandiniui neatlaikius ir sudužus atsiranda daug apskritų įtrūkių, beveik tolygiai susitelkusių apie dūžio tašką;

    3.3.3.1.2.

    tarpsluoksnis gali įplyšti, tačiau galvos maketas turi nepramušti bandinio kiaurai;

    3.3.3.1.3.

    nuo tarpsluoksnio neatsiskiria didelių stiklo skeveldrų.

    3.3.3.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    3.3.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    3.3.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS

    4.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    4.2.   Bandymas smūgiuojant 2 260 g rutuliu

    4.2.1.   Bandinių skaičius

    Bandomi šeši kvadrato, kurio kraštinių ilgis 300 mm Formula, pavidalo bandiniai.

    4.2.2.   Bandymo metodas

    4.2.2.1.

    Taikomas 3 priedo 2.2 skirsnyje aprašytas metodas.

    4.2.2.2.

    Išmetimo aukštis (atstumas nuo rutulio apačios iki bandinio viršutinio paviršiaus) turi būti 4 m mm

    Formula

    .

    4.2.3.   Rezultatų aiškinimas

    4.2.3.1.

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu per penkias sekundes nuo dūžio momento rutulys nepramuša įstiklinimo medžiagos.

    4.2.3.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant 2 260 g rutuliu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    4.2.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    4.2.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.3.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu

    4.3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    4.3.2.   Bandinių skaičius

    Bandoma dvidešimt kvadrato, kurio kraštinių ilgis 300 mm Formula mm, pavidalo bandinių.

    4.3.3.   Bandymo metodas

    4.3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 2.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    Dešimt bandinių bandomi esant +40 ± 2 °C temperatūrai ir dešimt bandinių – esant –20 ± 2 °C temperatūrai.

    4.3.3.2.

    Išmetimo aukštis pagal įvairias storio kategorijas ir atskilusių skeveldrų masė nurodyta toliau pateiktoje lentelėje:

    Bandinių storis

    mm

    + 40 °C

    – 20 °C

    Išmetimo aukštis

    m (1)

    Didžiausia leidžiama skeveldrų masė,

    g

    Išmetimo aukštis

    m (1)

    Didžiausia leidžiama skeveldrų masė,

    g

    e ≤ 4,5

    4,5 < e ≤ 5,5

    5,5 < e ≤ 6,5

    e > 6,5

    9

    10

    11

    12

    12

    15

    20

    25

    8,5

    9

    9,5

    10

    12

    15

    20

    25

    4.3.4.   Rezultatų aiškinimas

    4.3.4.1.

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    rutulys nepramuša bandinio kiaurai,

    bandinys nesudūžta į kelias dalis,

    jeigu stiklo tarpsluoksnis nesuplyšta, skeveldrų, atsiklijavusių nuo tos stiklo pusės, kuri yra kitoje dūžio taško pusėje, masė turi būti ne didesnė už 4.3.3.2 skirsnyje nurodytas vertes.

    4.3.4.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant 227 g rutuliu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    4.3.4.2.1.

    ne mažiau kaip aštuonių bandymų, atliktų esant kiekvienai bandymo temperatūrai, rezultatai atitinka reikalavimus arba

    4.3.4.2.2.

    daugiau kaip dviejų bandymų, atliktų esant kiekvienai bandymo temperatūrai, rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    5.   ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIUI BANDYMAS

    5.1.   Atsparumo dilimui bandymas

    5.1.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 4 dalies reikalavimai, bandymas trunka 1 000 ciklų.

    5.1.2.   Rezultatų aiškinimas

    Saugiojo stiklo plokštė laikoma atitinkančia atsparumo dilimui reikalavimus, jeigu šviesos sklaida, susidariusi dėl bandinio nudilinimo, yra ne didesnė kaip 2 proc.

    5.2.   Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas

    Taikomi 3 priedo 5 dalies reikalavimai.

    5.3.   Atsparumo spinduliuotei bandymas

    5.3.1.   Bendrasis reikalavimas

    Šis bandymas atliekamas tik tada, kai laboratorija, atsižvelgdama į jos turimą informaciją apie tarpsluoksnį, mano, kad šis bandymas yra reikalingas.

    5.3.2.   Taikomi 3 priedo 6.3 skirsnio reikalavimai.

    5.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

    Taikomi 3 priedo 7 dalies reikalavimai.

    6.   OPTINĖS SAVYBĖS

    Kiekvienam priekinio stiklo tipui taikomi 3 priedo 9 dalyje nustatyti reikalavimai dėl optinių savybių. Tai netaikoma plokštiesiems priekiniams stiklams, priskiriamiems jau patvirtintai grupei, jeigu polinkio kampas su statmeniu mažesnis kaip 40°.


    (1)  Leidžiamas Formula išmetimo aukščio nuokrypis.


    7 PRIEDAS

    BESKEVELDRIO STIKLO PLOKŠTĖS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Beskeveldrio stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus, laikomos skirtingo tipo plokštėmis, jeigu jos viena nuo kito skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    plokštės storio kategorija, kuriai priskiriamo stiklo vardinis storis e yra (gaminant stiklą leidžiamas ± 0,2 n mm nuokrypis (n – plokštės stiklo sluoksnių skaičius)):

    I kategorija:

    e ≤ 5,5 mm

    II kategorija:

    5,5 mm < e ≤ 6,5 mm

    III kategorija:

    6,5 mm < e

    1.1.3.

    vardinis tarpsluoksnio (-ių) storis;

    1.1.4.

    tarpsluoksnio (-ių) medžiagos rūšis ir tipas, pvz., polivinilbuteralio arba kitokio plastiko tarpsluoksnis (-iai);

    1.1.5.

    bet koks specialus apdorojimas, taikytas vienam arba keliems stiklo sluoksniams.

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, flotacinis stiklas, lakštinis stiklas);

    1.2.2.

    bet kurio tarpsluoksnio (-ių) (dalinė arba ištisinė) spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.3.

    stiklo spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.4.

    įmontuota ar neįmontuota neskaidri uždanga.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Beskeveldrio stiklo plokštės, kurios nėra priekiniai langai, bandomos naudojant plokščius bandinius, išpjautus iš tikrų stiklo plokščių arba specialiai pagamintus šiems bandymams. Bet kuriuo atveju bandiniai turi visais požiūriais tiksliai atitikti gaminamas stiklo plokštes, kurias norima patvirtinti.

    2.2.

    Prieš kiekvieną bandymą beskeveldrio stiklo bandiniai ne trumpiau kaip keturias valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje. Šių bandinių bandymai atliekami iš karto, kai tik bandiniai išimami iš saugyklos, kurioje jie buvo laikomi.

    2.3.

    Tariama, kad šio priedo nuostatų yra laikomasi, jeigu patvirtinti pateikti stiklai yra tokios pat sudėties kaip ir priekinis stiklas, jau patvirtintas pagal 6, 8 arba 9 priedo nuostatas.

    3.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi šeši plokšti bandiniai, kurių matmenys (1 100 mm x 500 mm) Formula.

    3.3.   Bandymo metodas

    3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.3.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 1,50 m 

    Formula

    .

    3.4.   Rezultatų aiškinimas

    3.4.1.

    Šio bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    3.4.1.1.

    bandiniui neatlaikius ir sudužus atsiranda daug apskritų įtrūkių, beveik tolygiai susitelkusių apie dūžio tašką;

    3.4.1.2.

    tarpsluoksnis gali įplyšti, tačiau galvos maketas turi nepramušti bandinio kiaurai;

    3.4.1.3.

    nuo tarpsluoksnio neatsiskiria didelių stiklo skeveldrų.

    3.4.2.

    Patvirtinimo bandymams pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    3.4.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    3.4.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS SMŪGIUOJANT 227 g RUTULIU

    4.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    4.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi keturi kvadrato, kurio kraštinių ilgis 300 mm Formula, pavidalo bandiniai.

    4.3.   Bandymo metodas

    4.3.1.

    Taikomas 3 priedo 2.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    4.3.2.

    Išmetimo aukštis (atstumas nuo rutulio apačios iki bandinio viršutinio paviršiaus) turi būti toks, kaip tolau pateiktoje lentelėje nurodyta atsižvelgiant į vardinį storį:

    Vardinis storis

    Išmetimo aukštis

    e ≤ 5,5 mm

    5 m

    Formula

    5,5 mm < e ≤ 6,5 mm

    6 m

    6,5 mm < e

    7 m

    4.4.   Rezultatų aiškinimas

    4.4.1.

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    rutulys nepramuša bandinio kiaurai,

    bandinys nesudūžta į kelias skeveldras,

    bendra kelių skeveldrų, kurios gali susidaryti kitoje dūžio vietos pusėje, masė ne didesnė kaip 15 g.

    4.4.2.

    Patvirtinimo bandymams pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu mechaninio stiprumo reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    4.4.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    4.4.2.2.

    ne daugiau kaip dviejų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    5.   ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIUI BANDYMAS

    5.1.   Atsparumo dilimui bandymas

    5.1.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 4 dalies reikalavimai, bandymas trunka 1 000 ciklų.

    5.1.2.   Rezultatų aiškinimas

    Saugiojo stiklo plokštė laikoma atitinkančia atsparumo dilimui reikalavimus, jeigu šviesos sklaida, susidariusi dėl bandinio nudilinimo, yra ne didesnė kaip 2 proc.

    5.2.   Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas

    Taikomi 3 priedo 5 dalies reikalavimai.

    5.3.   Atsparumo spinduliuotei bandymas

    5.3.1.   Bendrasis reikalavimas

    Šis bandymas atliekamas tik tada, kai laboratorija, atsižvelgdama į jos turimą informaciją apie tarpsluoksnį, mano, kad šis bandymas yra reikalingas.

    5.3.2.   Pavyzdžių arba bandinių skaičius

    Taikomi 3 priedo 6.3 skirsnio reikalavimai.

    5.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

    Taikomi 3 priedo 7 dalies reikalavimai.

    6.   OPTINĖS SAVYBĖS

    3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimai dėl pastoviojo šviesos pralaidumo taikomi stiklo plokštėms, išskyrus priekinius stiklus, arba stiklo plokščių, išskyrus priekinius stiklus, dalims, montuojamoms tose vietose, kurios turi didelės įtakos vairuotojui užtikrinant matomumą.


    8 PRIEDAS

    APDOROTIEJI BESKEVELDRIAI PRIEKINIAI STIKLAI

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Apdorotieji beskeveldriai priekiniai stiklai laikomi skirtingų tipų stiklais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    pavidalas ir matmenys;

    atliekant skilimo, mechaninių savybių nustatymo ir atsparumo aplinkos poveikiui bandymus naudojami apdorotieji beskeveldriai priekiniai langai laikomi priklausančiais vienai grupei;

    1.1.3.

    stiklo sluoksnių skaičius;

    1.1.4.

    priekinio stiklo vardinis storis e; gaminant stiklą leidžiamas ± 0,2 n mm (n – priekinio stiklo sluoksnių skaičius) nuokrypis nuo vardinės vertės;

    1.1.5.

    bet koks specialus apdorojimas, taikytas vienam arba keliems stiklo sluoksniams;

    1.1.6.

    vardinis tarpsluoksnio (-ių) storis;

    1.1.7.

    tarpsluoksnio (-ių) medžiagos rūšis ir tipas (pvz., polivinilbuteralio arba kitokio plastiko tarpsluoksnis (-iai)).

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, flotacinis stiklas, lakštinis stiklas);

    1.2.2.

    bet kurio tarpsluoksnio (-ių) (dalinė arba ištisinė) spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.3.

    stiklo spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.4.

    įmontuoti ar neįmontuoti laidai;

    1.2.5.

    įmontuota ar neįmontuota neskaidri uždanga.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Apdorotųjų beskeveldrių priekinių stiklų bandymai, išskyrus bandymus smūgiuojant galvos maketu naudojant visą priekinį stiklą, ir optinių savybių nustatymo bandymai atliekami naudojant pavyzdžius ir (arba) specialiai šiems bandymams pagamintus plokščius bandinius. Tačiau bandiniai turi visais požiūriais tiksliai atitikti serijinės gamybos priekinius stiklus, kuriuos norima patvirtinti.

    2.2.

    Prieš kiekvieną bandymą bandiniai arba pavyzdžiai ne trumpiau kaip keturias valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje. Bandymai atliekami iš karto, kai tik bandiniai arba pavyzdžiai išimami iš saugyklos, kurioje jie buvo laikomi.

    3.   PRIVALOMI BANDYMAI

    Su apdorotaisiais beskeveldriais stiklais atliekami šie bandymai:

    3.1.

    6 priede paprastiesiems beskeveldriams priekiniams stiklams nustatyti bandymai;

    3.2.

    toliau 4 dalyje aprašytas skilimo bandymas.

    4.   SKILIMO BANDYMAS

    4.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Medžiaga

    Atsparumo indeksas

    Veidrodinis stiklas

    2

    Flotacinis stiklas

    1

    Lakštinis stiklas

    1

    4.2.   Bandinių arba pavyzdžių skaičius

    Kiekviename dūžio taške išbandomas vienas bandinys, kurio matmenys (1 100 mm × 500 mm) Formula, arba vienas pavyzdys.

    4.3.   Bandymo metodas

    Taikomas 3 priedo 1 dalyje aprašytas metodas.

    4.4.   Dūžio vieta (-os)

    Ties bandinio arba pavyzdžio viduriu smogiama į kiekvieną išorinį apdorotąjį stiklo plokštės lakštą.

    4.5.   Rezultatų aiškinimas

    4.5.1.

    Laikoma, kad skilimo bandymo rezultatai kiekviename dūžio taške atitinka reikalavimus, jeigu didesnių kaip 2 cm2 ploto skeveldrų, per bandymą susidariusių stačiakampyje, kaip apibrėžta 4 priedo 2.3.2 skirsnyje, bendras plotas sudaro ne mažiau kaip 15 proc. to stačiakampio ploto.

    4.5.1.1.

    Jeigu bandomas pavyzdys:

    4.5.1.1.1.

    jeigu tai M1 kategorijos transporto priemonė, stačiakampio centras turi būti 10 cm spinduliu nubrėžtame apskritime, kurio centras sutampa su atkarpos V1V2 vidurio taško projekcija;

    4.5.1.1.2.

    jeigu tai M arba N, išskyrus M1, kategorijos transporto priemonė, stačiakampio centras turi būti 10 cm spinduliu nubrėžtame apskritime, kurio centras sutampa su taško 0 projekcija;

    4.5.1.1.3.

    jeigu tai žemės ūkio bei miškų ūkio traktoriai ir statybos aikštelėje naudojamos transporto priemonės, matomumą užtikrinančios zonos vieta nurodoma bandymų protokole;

    4.5.1.1.4.

    priekinių stiklų, kurių aukštis mažesnis kaip 44 cm arba kurie sumontuoti mažesniu kaip 15 ° kampu, stačiakampio aukštis gali būti sumažintas iki 15 cm; plotas, pro kurį galima žiūrėti, turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. atitinkamo stačiakampio ploto.

    4.5.1.2.

    Jeigu bandomas bandinys, stačiakampio centras turi būti ilgesniojoje bandinio ašyje, 450 mm atstumu nuo vieno iš bandinio kraštų.

    4.5.2.

    Patvirtinti pateiktas (-i) bandinys (-iai) arba pavyzdys (-džiai) laikomas (-i) atitinkančiu (-ais) skilimo bandymo reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    4.5.2.1.

    bandymo rezultatai atitinka reikalavimus kiekviename dūžio taške arba

    4.5.2.2.

    su keturiais naujais bandiniais atlikto pakartotinio bandymo rezultatai kiekviename dūžio taške, kuriame bandymų rezultatai iš pradžių neatitiko reikalavimų, atitinka reikalavimus.


    9 PRIEDAS

    PLASTIKU PADENGTOS SAUGIOJO STIKLO PLOKŠTĖS

    (iš vidaus)

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Plastiku padengtos saugiosios įstiklinimo medžiagos, apibrėžtos 4–8 prieduose, turi atitikti ne tik atitinkamų priedų, bet ir toliau pateiktus reikalavimus.

    2.   ATSPARUMO DILIMUI BANDYMAS

    2.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Su plastikine danga pagal 3 priedo 4 dalies reikalavimus atliekamas 100 ciklų bandymas.

    2.2.   Rezultatų aiškinimas

    Plastikinė danga laikoma atitinkančia atsparumo dilimui reikalavimus, jeigu šviesos sklaida, susidariusi dėl bandinio nudilinimo, yra ne didesnė kaip 4 proc.

    3.   ATSPARUMO DRĖGMEI BANDYMAS

    3.1.

    Su plastiku padengta grūdintąja saugiąją įstiklinimo medžiaga turi būti atliktas atsparumo drėgmei bandymas.

    3.2.

    Taikomi 3 priedo 7 dalies reikalavimai.

    4.   ATSPARUMO TEMPERATŪROS POKYČIAMS BANDYMAS

    Taikomi 3 priedo 8 dalies reikalavimai.

    5.   ATSPARUMO LIEPSNAI BANDYMAS

    Taikomi 3 priedo 10 dalies reikalavimai.

    6.   ATSPARUMO CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS BANDYMAS

    Taikomi 3 priedo 11.2.1 skirsnio reikalavimai.


    10 PRIEDAS

    STIKLAPLASČIO PRIEKINIAI STIKLAI

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Stiklaplasčio priekiniai stiklai laikomi skirtingų tipų stiklais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    pavidalas ir matmenys;

    atliekant mechaninio stiprumo nustatymo, atsparumo aplinkos poveikiui, temperatūros pokyčiui ir cheminėms medžiagoms bandymus, priekiniai stiklaplasčio stiklai laikomi priklausančiais vienai grupei;

    1.1.3.

    plastiko sluoksnių skaičius;

    1.1.4.

    priekinio lango stiklo vardinis storis e; gaminant stiklą leidžiamas ± 0,2 n mm (n – priekinio stiklo sluoksnių skaičius) nuokrypis;

    1.1.5.

    vardinis stiklo sluoksnio storis;

    1.1.6.

    plastiko sluoksnio (-ų), naudojamo (-ų) kaip tarpsluoksnis (-iai), vardinis storis;

    1.1.7.

    plastiko sluoksnio (-ių), naudojamo (-ų) kaip tarpsluoksnis (-iai), ir plastiko, kuriuo padengtas vidinis paviršius, medžiagos rūšis ir tipas (pvz., polivinilbuteralis arba kitokia medžiaga);

    1.1.8.

    bet koks specialus stiklo plokštei taikytas apdorojimas.

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1

    medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, flotacinis stiklas, lakštinis stiklas);

    1.2.2.

    plastikinio (-ų) tarpsluoksnio (-ių) (ištisinė arba dalinė) spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.3.

    stiklo spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.4.

    įmontuoti ar neįmontuoti laidai;

    1.2.5.

    įmontuota ar neįmontuota neskaidri uždanga.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Stiklaplasčio priekinių stiklų bandymai, išskyrus bandymus smūgiuojant galvos maketu (3.2 skirsnis), ir optinių savybių nustatymo bandymai atliekami naudojant plokščius bandinius, išpjautus iš priekinių stiklų arba specialiai pagamintus šiems bandymams. Bet kuriuo atveju bandiniai turi visais požiūriais tiksliai atitikti serijinės gamybos priekinius stiklus, kuriuos norima patvirtinti.

    2.2.

    Prieš kiekvieną bandymą bandiniai ne trumpiau kaip keturias valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje. Bandymai atliekami iš karto, kai tik bandiniai išimami iš saugyklos, kurioje jie buvo laikomi.

    3.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu naudojant visą priekinį stiklą

    3.2.1.   Pavyzdžių skaičius

    Bandomi keturi pagal 13 priedo nuostatas iš pavyzdžių partijos atrinkti pavyzdžiai, kurių ruošinio plotas yra mažiausias, ir keturi pavyzdžiai, kurių ruošinio plotas yra didžiausias.

    3.2.2.   Bandymo metodas

    3.2.2.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.2.2.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 1,50 m

    Formula

    .

    3.2.3.   Rezultatų aiškinimas

    3.2.3.1.

    Šio bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    3.2.3.1.1.

    stiklo sluoksniui sudužus susidaro daug apskritų įtrūkių, beveik tolygiai susitelkusių apie dūžio tašką, o atstumas nuo dūžio taško iki pirmųjų įtrūkių yra ne didesnis kaip 80 mm;

    3.2.3.1.2.

    stiklo sluoksnis neatsiklijuoja nuo plastikinio tarpsluoksnio. Vienoje arba keliose įtrūkio, esančio už 60 mm skersmens apskritimo, nubrėžto aplink dūžio tašką, vietose stiklo sluoksnis gali būti iš dalies atsiklijavęs nuo tarpsluoksnio ne platesne kaip 4 mm juostele bet kurioje įtrūkio pusėje;

    3.2.3.1.3.

    dūžio pusėje gali atsirasti ne ilgesnis kaip 35 mm plyšys.

    3.2.3.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    3.2.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    3.2.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    3.3.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu naudojant plokščius bandinius

    3.3.1.   Bandinių skaičius

    Bandomi šeši plokšti bandiniai, kurių matmenys (1 100 mm x 500 mm) Formula.

    3.3.2.   Bandymo metodas

    3.3.2.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.3.2.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 4 m

    Formula

    .

    3.3.3.   Rezultatų aiškinimas

    3.3.3.1.

    Šio bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    3.3.3.1.1.

    stiklo sluoksniui neatlaikius ir sudužus, atsiranda daug apskritų įtrūkių, beveik tolygiai susitelkusių apie dūžio tašką;

    3.3.3.1.2.

    tarpsluoksnis gali įplyšti, tačiau galvos maketas turi nepramušti bandinio kiaurai;

    3.3.3.1.3.

    nuo tarpsluoksnio neatsiskiria didelių stiklo skeveldrų.

    3.3.3.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    3.3.3.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    3.3.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS

    4.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai, bandymo metodas ir rezultatų aiškinimas

    Taikomi 6 priedo 4 dalies reikalavimai.

    4.2.   Tačiau 6 priedo 4.3.4.1 skirsnio trečiasis reikalavimas netaikomas.

    5.   ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIUI BANDYMAS

    5.1.   Atsparumo dilimui bandymas

    5.1.1.   Išorinio paviršiaus atsparumo dilimui bandymas

    5.1.1.1.

    Taikomi 6 priedo 5.1 skirsnio reikalavimai.

    5.1.2.   Vidinio paviršiaus atsparumo dilimui bandymas

    5.1.2.1.

    Taikomi 9 priedo 2 dalies reikalavimai.

    5.2.   Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas

    Taikomi 3 priedo 5 dalies reikalavimai.

    5.3.   Atsparumo spinduliuotei bandymas

    Taikomi 3 priedo 6.3 skirsnio reikalavimai.

    5.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

    Taikomi 3 priedo 7 dalies reikalavimai.

    5.5.   Atsparumo temperatūros pokyčiams bandymas

    Taikomi 3 priedo 8 dalies reikalavimai.

    6.   OPTINĖS SAVYBĖS

    Kiekvienam priekinio stiklo tipui taikomi 3 priedo 9 dalyje nustatyti reikalavimai dėl optinių savybių.

    7.   ATSPARUMO LIEPSNAI BANDYMAS

    Taikomi 3 priedo 10 dalies reikalavimai.

    8.   ATSPARUMO CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS BANDYMAS

    Taikomi 3 priedo 11.2.1 skirsnio reikalavimai.


    11 PRIEDAS

    STIKLAPLASČIO PLOKŠTĖS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Stiklaplasčio plokštės, išskyrus priekinius stiklus, laikomos skirtingo tipo plokštėmis, jeigu jos viena nuo kitos skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    storio kategorija, kuriai priskiriamo stiklo vardinis storis e yra (gaminant leidžiamas ± 0,2 mm nuokrypis):

    I kategorija:

    e ≤ 3,5 mm;

    II kategorija:

    3,5 mm < e ≤ 4,5 mm;

    III kategorija:

    4,5 mm < e;

    1.1.3.

    plastiko sluoksnio (-ių), naudojamo (-ų) kaip tarpsluoksnis (-iai), vardinis storis;

    1.1.4.

    vardinis stiklo plokštės storis;

    1.1.5.

    plastiko sluoksnio (-ių), naudojamo (-ų) kaip tarpsluoksnis (-iai) (pvz., polivinilbuteralis arba kitokia medžiaga), ir vidinio plokštės paviršiaus plastiko sluoksnio tipas;

    1.1.6.

    bet koks specialus apdorojimas, taikytas stiklo sluoksniui.

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    medžiagos rūšis (poliruotas (veidrodinis) stiklas, flotacinis stiklas, lakštinis stiklas);

    1.2.2.

    plastikinio (-ų) tarpsluoksnio (-ių) (ištisinė arba dalinė) spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.3.

    stiklo spalva (bespalvis ar spalvotas);

    1.2.4.

    įmontuota ar neįmontuota neskaidri uždanga.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Stiklaplasčio plokščių, kurios nėra priekiniai stiklai, bandymai atliekami naudojant plokščius bandinius, išpjautus iš įprastų stiklo plokščių arba specialiai pagamintus šiems bandymams. Bet kuriuo atveju bandiniai turi visais požiūriais tiksliai atitikti gaminamas stiklo plokštes, kurias norima patvirtinti.

    2.2.

    Prieš kiekvieną bandymą stiklaplasčio plokščių bandiniai ne trumpiau kaip keturias valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje. Bandymai atliekami iš karto, kai tik bandiniai išimami iš saugyklos, kurioje jie buvo laikomi.

    2.3.

    Tariama, kad šio priedo nuostatų yra laikomasi, jeigu patvirtinti pateikta stiklo plokštė yra tokios pat sudėties kaip ir priekinis stiklas, jau patvirtintas pagal 10 priedo nuostatas.

    3.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi šeši plokšti bandiniai, kurių matmenys (1 100 mm × 500 mm) Formula.

    3.3.   Bandymo metodas

    3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.3.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 1,50 m 

    Formula

    .

    3.4.   Rezultatų aiškinimas

    3.4.1.

    Šio bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    3.4.1.1.

    stiklo sluoksniui sudužus susidaro daug įtrūkių;

    3.4.1.2.

    tarpsluoksnis gali įplyšti, tačiau galvos maketas turi nepramušti bandinio kiaurai;

    3.4.1.3.

    nuo tarpsluoksnio neatsiskiria didelių stiklo skeveldrų.

    3.4.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    3.4.2.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    3.4.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS SMŪGIUOJANT 227 g RUTULIU

    4.1.

    Taikomos 7 priedo 4 dalies nuostatos, išskyrus 4.3.2 skirsnyje pateiktą lentelę, kuri pakeičiama šia lentele:

    Vardinis storis

    Išmetimo aukštis

    e ≤ 3,5 mm

    5 m

    Formula

    3,5 mm < e ≤ 4,5 mm

    6 m

    e > 4,5 mm

    7 m

    4.2.

    Tačiau 7 priedo 4.4.1.2 skirsnio nuostata netaikoma.

    5.   ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIUI BANDYMAS

    5.1   Atsparumo dilimui bandymas

    5.1.1.   Išorinio paviršiaus atsparumo dilimui bandymas

    Taikomi 7 priedo 5.1 skirsnio reikalavimai.

    5.1.2.   Vidinio paviršiaus atsparumo dilimui bandymas

    Taikomi 9 priedo 2.1 skirsnio reikalavimai.

    5.2.   Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas

    Taikomi 3 priedo 5 dalies reikalavimai.

    5.3.   Atsparumo spinduliuotei bandymas

    Taikomi 3 priedo 6.3 skirsnio reikalavimai.

    5.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

    Taikomi 3 priedo 7 dalies reikalavimai.

    5.5.   Atsparumo temperatūros pokyčiams bandymas

    Taikomi 3 priedo 8 dalies reikalavimai.

    6.   OPTINĖS SAVYBĖS

    3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimai dėl pastoviojo šviesos pralaidumo taikomi stiklo plokštėms arba jų dalims, išskyrus priekinius stiklus, montuojamoms tose vietose, kurios turi didelės įtakos vairuotojui užtikrinant matomumą.

    7.   ATSPARUMO LIEPSNAI BANDYMAS

    Taikomi 3 priedo 10 dalies reikalavimai.

    8.   ATSPARUMO CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS BANDYMAS

    Taikomi 3 priedo 11 dalies reikalavimai.


    12 PRIEDAS

    STIKLO PAKETAI

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Stiklo paketai laikomi skirtingų tipų paketais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    stiklo paketo konstrukcija (simetriška, nesimetriška);

    1.1.3.

    kiekvienos sudedamosios stiklo plokštės tipas, kaip apibrėžta šios taisyklės 5, 7 arba 11 priedų 1 dalyje;

    1.1.4.

    vardinis tarpo tarp dviejų stiklo plokščių dydis;

    1.1.5.

    klijavimo būdas.

    1.2.

    Antrinės charakteristikos yra šios:

    1.2.1.

    Kiekvienos sudedamosios stiklo plokštės tipas, kaip apibrėžta šios taisyklės 5, 7 arba 11 priedų 1.2 skirsnyje.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Kiekvienai stiklo paketą sudarančiai stiklo plokštei turi būti suteiktas tipo patvirtinimas arba taikomi šios taisyklės atitinkamame priede (5, 7 arba 11) nustatyti reikalavimai.

    2.2.

    Stiklo paketų, kurių vardinio tarpo dydis yra e, bandymai laikomi taikytinais visiems stiklo paketams, kurių savybės yra tokios pat, o vardinio tarpo dydis yra ± 3 mm. Tačiau patvirtinimo paraiškos teikėjas patvirtinimo bandymams gali pateikti pavyzdį, kurio tarpas yra mažiausias, ir pavyzdį, kurio tarpas yra didžiausias.

    2.3.

    Stiklo paketų, kurių sudėtyje yra bent viena beskeveldrio stiklo arba bent viena stiklaplasčio plokštė, bandiniai prieš bandymą ne trumpiau kaip keturias valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje. Bandymai atliekami iš karto, kai tik bandiniai yra išimami iš saugyklos, kurioje jie buvo laikomi.

    3.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandinių skaičius

    Bandoma po šešis kiekvienos sudedamosios stiklo plokštės storio kategorijos ir kiekvieno tarpo dydžio, kaip pirmiau apibrėžta 1.1.4 skirsnyje, bandinius, kurių matmenys (1 100 mm × 500 mm) Formula.

    3.3.   Bandymo metodas

    3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 3.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    3.3.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 1,50 m

    Formula

    .

    3.3.3.

    Nesimetriškos konstrukcijos stiklo paketai bandomi po tris kartus iš abiejų pusių.

    3.4.   Rezultatų aiškinimas

    3.4.1.

    Stiklo paketas, sudarytas iš dviejų tolygiai grūdintųjų stiklo plokščių:

    bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu abi sudedamosios dalys sudūžta;

    3.4.2.

    stiklo paketas, sudarytas iš beskeveldrio stiklo ir (arba) stiklaplasčio plokščių, išskyrus priekinius stiklus:

    bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    3.4.2.1.

    abiem bandinio sudedamosioms dalims neatlaikius ir sudužus atsiranda daug apskritų įtrūkių, beveik tolygiai susitelkusių apie dūžio tašką;

    3.4.2.2.

    tarpsluoksnis (-iai) gali įplyšti, tačiau galvos maketas turi nepramušti bandinio kiaurai;

    3.4.2.3.

    nuo tarpsluoksnio neatsiskiria didelių stiklo skeveldrų.

    3.4.3.

    Stiklo paketas, sudarytas iš tolygiai grūdintos stiklo plokštės ir beskeveldrio stiklo arba stiklaplasčio plokštės, išskyrus priekinius stiklus:

    3.4.3.1.

    grūdintoji stiklo plokštė sudūžta;

    3.4.3.2.

    beskeveldrio stiklo arba stiklaplasčio plokštei neatlaikius ir sudužus atsiranda daug apskritų įtrūkių, beveik tolygiai susitelkusių apie dūžio tašką;

    3.4.3.3.

    tarpsluoksnis (-iai) gali įplyšti, tačiau galvos maketas turi nepramušti bandinio kiaurai;

    3.4.3.4.

    nuo tarpsluoksnio neatsiskiria didelių stiklo skeveldrų.

    3.4.4.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    3.4.4.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus;

    3.4.4.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.   OPTINĖS SAVYBĖS

    3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimai dėl pastoviojo šviesos pralaidumo taikomi stiklo paketo plokštėms arba jų dalims, montuojamoms tose vietose, kurios turi didelės įtakos vairuotojui užtikrinant matomumą.


    13 PRIEDAS

    PRIEKINIŲ STIKLŲ GRUPAVIMAS PATVIRTINIMO BANDYMAMS

    1.   PRIEKINIO STIKLO SAVYBĖS, Į KURIAS ATSIŽVELGIAMA:

    1.1.

    ruošinio plotas;

    1.2.

    nuopjovos aukštis;

    1.3.

    išlinkis.

    2.   GRUPĖ SUDAROMA IŠ STORIO KLASIŲ.

    3.   STIKLAI KLASIFIKUOJAMI PAGAL RUOŠINIO PLOTĄ DIDĖJIMO TVARKA.

    Parenkami penki stiklai, kurių ruošinio plotas yra didžiausias, ir penki stiklai, kurių ruošinio plotas yra mažiausias, ir sunumeruojami taip:

    1– didžiausias

    2– antrasis pagal dydį mažėjimo tvarka

    3– trečiasis pagal dydį mažėjimo tvarka

    4– ketvirtasis pagal dydį mažėjimo tvarka

    5– penktasis pagal dydį mažėjimo tvarka

    1– mažiausias

    2– antrasis pagal dydį didėjimo tvarka

    3– trečiasis pagal dydį didėjimo tvarka

    4– ketvirtasis pagal dydį didėjimo tvarka

    5– penktasis pagal dydį didėjimo tvarka

    4.   ABIEJŲ PIRMIAU 3 DALYJE APIBRĖŽTŲ GRUPIŲ STIKLŲ NUOPJOVOS AUKŠTINĖ NURODOMA TAIP:

    1– didžiausia nuopjovos aukštinė,

    2– antroji pagal dydį nuopjovos aukštinė,

    3– trečioji pagal dydį nuopjovos aukštinė

    ir t. t.

    5.   ABIEJŲ PIRMIAU 3 DALYJE APIBRĖŽTŲ GRUPIŲ STIKLŲ IŠLINKIS NURODOMAS TAIP:

    1– mažiausias išlinkis;

    2– antrasis pagal dydį išlinkis didėjimo tvarka,

    3– trečiasis pagal dydį išlinkis didėjimo tvarka

    ir t. t.

    6.   KIEKVIENAM ABIEJŲ GRUPIŲ PRIEKINIAM STIKLUI PAGAL 3 DALĮ PRISKIRTI NUMERIAI SUDEDAMI.

    6.1.

    Naudojant priekinį stiklą, kuris priklauso didžiausio ruošinio ploto grupei ir kurio skaičių suma yra mažiausia, ir priekinį stiklą, kuris priklauso mažiausio ruošinio ploto grupei ir kurio skaičių suma yra mažiausia, atliekami išsamūs bandymai, kaip nustatyta 4, 6, 8, 9 ir 10 prieduose.

    6.2.

    Su kitais tos pačios grupės priekiniais stiklais atliekami optinių savybių nustatymo bandymai, aprašyti 3 priedo 9 dalyje.

    7.   Be to, gali būti bandomi keli priekiniai stiklai, kurių pavidalo ir (arba) išlinkio parametrai labai skiriasi nuo atrinktos grupės stiklų didžiausių ir mažiausių matmenų, jeigu bandymus atliekanti technikos tarnyba mano, kad tie parametrai gali turėti daug žalingos įtakos.

    8.   Grupės ribos nustatomos pagal priekinio stiklo ruošinio plotą. Jeigu patvirtinti pateikto priekinio stiklo ruošinio plotas yra didesnis už patvirtintas ribas ir (arba) jeigu tokio ruošinio nuopjovos aukštinė yra gerokai didesnė arba stiklo išlinkis yra gerokai mažesnis, toks priekinis stiklas laikomas naujo tipo stiklu ir turi būti bandomas papildomai, jeigu technikos tarnyba, atsižvelgdama į jos turimą informaciją apie gaminį ir apie naudojamas medžiagas, mano, kad atlikti šiuos bandymus yra būtina techniniais sumetimais.

    9.   Jeigu patvirtinimo turėtojas vėliau pagamina kitokio modelio priekinį stiklą, priskirtą jau patvirtintai storio klasei:

    9.1.

    įvertinama, ar tą modelį galima priskirti penkiems didžiausiems arba penkiems mažiausiems priekiniams stiklams, atrinktiems atitinkamos grupės tipo patvirtinimui gauti;

    9.2.

    stiklai vėl sunumeruojami 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka;

    9.3.

    jeigu nustatoma, kad skaičių, suteiktų priekiniam stiklui, naujai priskirtam penkiems didžiausiems arba penkiems mažiausiems priekiniams stiklams, suma:

    9.3.1.

    yra mažiausia, atliekami šie bandymai:

    9.3.1.1.

    grūdintasis priekinis stiklas:

    9.3.1.1.1.

    skilimo bandymas;

    9.3.1.1.2.

    bandymas smūgiuojant galvos maketu;

    9.3.1.1.3.

    optinio iškraipymo bandymas;

    9.3.1.1.4.

    antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymas;

    9.3.1.1.5.

    šviesos pralaidumo bandymas;

    9.3.1.2.

    paprasto beskeveldrio stiklo arba stiklaplasčio priekiniai stiklai:

    9.3.1.2.1.

    bandymas smūgiuojant galvos maketu;

    9.3.1.2.2.

    optinio iškraipymo bandymas;

    9.3.1.2.3.

    antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymas;

    9.3.1.2.4.

    šviesos pralaidumo bandymas;

    9.3.1.3.

    su apdorotaisiais beskeveldriais priekiniais stiklais atliekami 9.3.1.1.1., 9.3.1.1.2 ir 9.3.1.2 skirsniuose aprašyti bandymai;

    9.3.1.4.

    su plastiku padengtais priekiniais stiklais atliekami 9.3.1.1 arba 9.3.1.2 skirsniuose aprašyti bandymai (atsižvelgiant į aplinkybes);

    9.3.2.

    nėra mažiausia, atliekami tik privalomi optinių savybių nustatymo bandymai, aprašyti 3 priedo 9 dalyje.


    14 PRIEDAS

    STANDUSIS PLASTIKINIS STIKLAS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Standžiojo plastikinio stiklo plokštės laikomos skirtingų tipų plokštėmis, jeigu jos viena nuo kitos skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    medžiagos cheminės sudėties žymuo;

    1.1.3.

    medžiagos klasifikavimas pagal gamintojo sistemą;

    1.1.4.

    gamybos metodas;

    1.1.5.

    pavidalas ir matmenys;

    1.1.6.

    vardinis storis. Leidžiamas ± 10 proc. presuotų plastikinių gaminių storio nuokrypis nuo vardinio storio. Jeigu plastikiniai gaminiai pagaminti taikant kitokį metodą (pvz., naudojant lietąjį akrilo plastiko lakštą), leidžiamas storio nuokrypis apskaičiuojamas pagal formulę: leidžiamas storio nuokrypis = ± (0,4 + 0,1 e); čia: e – lakšto storis milimetrais. Turi būti vadovaujamasi standartu ISO 7823/1;

    1.1.7.

    plastikinio gaminio spalva;

    1.1.8.

    paviršiaus dangos rūšis.

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    įmontuoti ar neįmontuoti laidai arba šildymo elementai.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Jeigu bandomos standaus plastiko plokštės, bandymai atliekami naudojant plokščius bandinius, kurių savybės tiksliai atitinka gatavų gaminių arba gatavų sudedamųjų dalių savybes. Visi optiniai matavimai atliekami naudojant tikras sudedamąsias dalis.

    2.2.

    Prieš bandymą nuo bandinių turi būti nuimtos apsauginės dangos, ir bandiniai turi būti gerai nuvalyti.

    2.2.1.

    48 valandas jie turi būti laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje, esant 50 ± 5 proc. santykiniam drėgniui.

    2.3.

    Dėl dinaminio poveikio įvykusio skilimo pobūdžiui aprašyti sukuriamos klasės, kurioms gaminiai priskiriami pagal plastiko naudojimo būdą. Šios klasės siejamos su žmogaus galvos atsitrenkimo į plastikinį stiklą galimybes, ir šioms klasėms nustatomi skirtingi bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimai.

    3.   LANKSTUMO BANDYMAS

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandinių skaičius

    Bandomas vienas plokščias bandinys, kurio matmenys 300 mm x 25 mm.

    3.3.   Bandymo metodas

    3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 12 dalyje aprašytas metodas.

    3.4.   Rezultatų aiškinimas

    Laikoma, kad bandinys arba pavyzdys yra standus, jeigu bandinio vertikalusis nuokrypis po 60 sekundžių yra mažesnis kaip 50 mm.

    4.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    4.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    4.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi šeši plokšti bandiniai, kurių matmenys (1 170 mm × 570 mm + 0 / - 2 mm), arba šešios gatavos sudedamosios dalys.

    4.3.   Bandymo metodas

    4.3.1.

    Taikomas 3 priedo 3.2 skirsnyje aprašytas metodas.

    4.3.2.

    Atliekant bandymus su plokštėmis, kurios naudojamos kaip pertvaros arba skiriamieji langai ir į kurias yra tikimybė atsitrenkti (klasė VIII/A), išmetimo aukštis turi būti 3 m. Taip pat turi būti išmatuota GSK vertė.

    4.3.3.

    Atliekant bandymus su plokštėmis, kurios naudojamos kaip šoniniai langai, užpakaliniai langai arba stoglangiai ir į kurias galima atsitrenkti tik retais atvejais (klasė VIII/B), išmetimo aukštis turi būti 1,5 m. Taip pat turi būti išmatuota GSK vertė.

    4.3.4.

    Jeigu tai plokštės, į kurias atsitrenkti neįmanoma, maži transporto priemonių langeliai arba priekabų langai (klasė VIII/C), bandymai smūgiuojant galvos maketu neatliekami. Mažu langeliu laikomas langas, į kurį negalima įbrėžti 150 mm skersmens apskritimo.

    4.4.   Rezultatų aiškinimas

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    4.4.1.

    bandinys arba pavyzdys nepramušamas kiaurai ir nesudūžta į visiškai atskiras dideles skeveldras;

    4.4.2.

    GSK vertė mažesnė kaip 1 000;

    4.4.3.

    patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    4.4.3.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    4.4.3.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    5.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS SMŪGIUOJANT 227 G RUTULIU

    5.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai:

    1)

    be laidų arba šildymo elementų;

    2)

    su laidais arba šildymo elementais.

    5.2.   Bandinių skaičius

    Bandoma dešimt plokščių kvadrato, kurio kraštinės 300 + 10 / - 0 mm, pavidalo bandinių arba dešimt iš esmės plokščių gatavų sudedamųjų dalių.

    5.3.   Bandymo metodas

    5.3.1.

    Taikomas 3 priedo 2.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    5.3.2.

    Išmetimo aukštis pagal įvairias storio vertes nurodytas toliau pateiktoje lentelėje:

    Lakšto storis (mm)

    Išmetimo aukštis (m)

    < 3

    2

    4

    3

    5

    4

    > 6

    5

    Tarpinio 3–6 mm storio bandiniams taikytinas išmetimo aukštis turi būti apskaičiuotas interpoliacijos būdu.

    5.4.   Rezultatų aiškinimas

    5.4.1.

    Bandymo smūgiuojant rutuliu rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    rutulys nepramuša bandinio kiaurai,

    bandinys nesudūžta į kelias dalis.

    Tačiau dėl smūgio lakšte gali susidaryti įtrūkių ir plyšių.

    5.4.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant 227 g rutuliu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    5.4.2.1.

    aštuonių arba daugiau bandymų rezultatai atitinka reikalavimus atsižvelgiant į išmetimo aukštį;

    5.4.2.2.

    trijų arba daugiau bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    5.5.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu, esant – 18 ± 2 °C temperatūrai

    5.5.1.

    Kad bandinio temperatūros pokytis būtų kuo mažesnis, bandymas atliekamas per 30 sekundžių nuo bandinio išėmimo iš kondicionavimo kameros.

    5.5.2.

    Taikomas šio priedo 5.3 skirsnyje aprašytas metodas, išskyrus tai, kad bandymo temperatūra turi būti - 18 ± 2 °C.

    5.5.3.

    Rezultatai aiškinami taip, kaip nustatyta šio priedo 5.4 skirsnyje.

    6.   ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIUI BANDYMAS

    6.1.   Atsparumo dilimui bandymas

    6.1.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 4 dalies reikalavimai; siekiant išmatuoti gaminio paviršiaus nudilimą, taikoma 1 000, 500 arba 100 bandymo ciklų.

    6.1.2.   Bandomi trys plokšti kvadrato, kurio kraštinių ilgis – 100 mm, bandiniai pagal kiekvieną paviršiaus tipą.

    6.1.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.1.3.1.

    Jeigu tai L klasės įstiklinimo medžiaga, atsparumo dilimui bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu po atsparumo dilimui bandymo bendroji šviesos sklaida atlikus 1 000 bandomo pavyzdžio išorinio paviršiaus poveikio ciklų yra ne didesnė kaip 2 proc., o atlikus 100 bandomo pavyzdžio vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc.

    6.1.3.2.

    Jeigu tai M klasės įstiklinimo medžiaga, atsparumo dilimui bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu po atsparumo dilimui bandymo bendroji šviesos sklaida atlikus 500 bandomo pavyzdžio išorinio paviršiaus poveikio ciklų yra ne didesnė kaip 10 proc., o atlikus 100 bandomo pavyzdžio vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc.

    6.1.3.3.

    Su stoglangiais atsparumo dilimui bandymo atlikti nereikia.

    6.1.4.   Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus arba

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau pakartotinių bandymų, atliktų su kitu pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.2.   Atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymas

    6.2.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 6.4 skirsnio reikalavimai. Bendrasis ultravioletinės spinduliuotės poveikis naudojant ilgalankę ksenono lempą turi būti 500 MJ/m2. Spinduliais veikiami bandiniai tam tikrais nepertraukiamais ciklais apipurškiami vandeniu. Per kiekvieną 120 minučių ciklą bandiniai 102 minutes veikiami tik šviesa, nepurškiant vandens, o 18 minučių – šviesa ir vandens purslais.

    6.2.1.1.

    Leidžiama taikyti kitus metodus, jeigu jų rezultatai tokie patys.

    6.2.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi trys plokšti 130 mm × 40 mm bandiniai, išpjauti iš plokščio lakštinio pavyzdžio.

    6.2.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.2.3.1.

    Atsparumas imituojamoms oro sąlygoms laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu:

    6.2.3.1.1.

    šviesos pralaidumas, išmatuotas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį, yra ne mažesnis kaip 95 proc. vertės, išmatuotos prieš atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymą. Be to, vairuotojui matomumą užtikrinančių langų šviesos pralaidumo vertė turi būti ne mažesnė kaip 70 proc.

    6.2.3.1.2.

    Atliekant atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymą turi neatsirasti pūslių arba kitokių irimo, blukimo, balsvėjimo arba trūkinėjimo požymių.

    6.2.4.   Patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu atsparumo imituojamoms oro sąlygoms reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    6.2.4.1.

    visi bandiniai atitinka reikalavimus;

    6.2.4.2.

    vieno bandinys neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių arba pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.3.   Įpjovimo bandymas

    6.3.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    3 priedo 13 dalies reikalavimai taikomi tik padengtiems standiems gaminiams.

    6.3.2.   Įpjovimo bandymas atliekamas naudojant vieną iš bandinių, naudotų per 6.2 skirsnyje aprašytą bandymą.

    6.3.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.3.3.1

    Įpjovimo bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu;

    6.3.3.1.1.

    gaunama įpjovimo vertė Gt1;

    6.3.3.2.

    bandinys laikomas atitinkančiu patvirtinimo reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    6.3.3.2.1.

    bandymo rezultatai atitinka reikalavimus;

    6.3.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomo bandymo, atlikto su kitu bandiniu, likusiu po 6.2 skirsnyje aprašyto bandymo, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

    6.4.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 7 dalies reikalavimai.

    6.4.2.   Bandoma dešimt kvadrato, kurio kraštinių ilgis 300 mm, pavidalo bandinių.

    6.4.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.4.3.1

    Atsparumo drėgmei bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu;

    6.4.3.1.1.

    nematyti nė vieno pavyzdžio irimo požymių, pvz., pūslių arba balsvų dėmių;

    6.4.3.1.2

    šviesos pralaidumas, išmatuotas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį, yra ne mažesnis kaip 95 proc. vertės, išmatuotos prieš bandymą, o vairuotojui matomumą užtikrinančių langų – ne mažesnis kaip 70 proc.

    6.4.4.   Atlikus bandymus bandiniai ne mažiau kaip 48 valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje, esant 50 ± 5 proc. santykiniam drėgniui, o tada jie bandomi numetant 227 g rutulį, kaip aprašyta šio priedo 5 dalyje.

    7.   OPTINĖS SAVYBĖS

    Gaminiams, kurie yra būtini, kad vairuotojui būtų užtikrintas matomumas, taikomi 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimai.

    7.1.   Rezultatų aiškinimas

    Pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    7.1.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    7.1.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas bandinių rinkinys atitinka reikalavimus.

    8.   ATSPARUMO LIEPSNAI BANDYMAS

    8.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 10 dalies reikalavimai.

    8.2.   Rezultatų aiškinimas

    Atsparumo liepsnai bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu degimo sparta ne didesnė kaip 110 mm/min.

    8.2.1.

    Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    8.2.1.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    8.2.1.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas pavyzdžių rinkinys atitinka reikalavimus.

    9.   ATSPARUMAS CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS

    9.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 11 dalies reikalavimai.

    9.2.   Rezultatų aiškinimas

    Pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    9.2.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    9.2.2

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas pavyzdžių rinkinys atitinka reikalavimus.


    15 PRIEDAS

    LANKSTUSIS PLASTIKINIS STIKLAS, IŠSKYRUS PRIEKINIUS STIKLUS

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Lanksčiojo plastikinio stiklo plokštės laikomos skirtingų tipų plokštėmis, jeigu jos viena nuo kitos skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    medžiagos cheminės sudėties žymuo;

    1.1.3.

    medžiagos klasifikavimas pagal gamintojo sistemą;

    1.1.4.

    gamybos metodas;

    1.1.5.

    vardinis storis e; gaminant stiklą leidžiamas toks nuokrypis: ± (0,1 mm + 0,1 e); d > 0,1 mm;

    1.1.6.

    plastikinio gaminio spalva;

    1.1.7.

    paviršiaus dangos (-ų) rūšis (-ys).

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Lanksčiojo plastikinio stiklo plokščių bandymai atliekami naudojant plokščius bandinius, išpjautus iš gatavų gaminių arba specialiai pagamintus šiems bandymams. Abiem atvejais bandinys visais atžvilgiais turi tiksliai atitikti masinės gamybos plokštes, kurias norima patvirtinti.

    2.2.

    Prieš bandymą nuo bandinių turi būti nuimtos apsauginės dangos, ir bandiniai turi būti gerai nuvalyti.

    2.2.1.

    48 valandas jie turi būti laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje, esant 50 ± 5 proc. santykiniam drėgniui.

    3.   LANKSTUMO IR SULENKIMO BANDYMAS

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandinių skaičius

    Bandomas vienas plokščias bandinys, kurio matmenys 300 mm × 25 mm.

    3.3.   Bandymo metodas

    3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 12 dalyje aprašytas metodas.

    3.4.   Rezultatų aiškinimas

    Laikoma, kad bandinys arba pavyzdys yra lankstus, jeigu jo vertikalusis nuokrypis po 60 sekundžių yra didesnis 50 mm.

    Bandinį dešimt sekundžių palaikius sulenktą 180° kampu, linkio vietoje medžiaga turi išlikti nesutrūkinėjusi ir neapgadinta.

    4.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAI

    4.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    4.2.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu, esant 20 ± 5 °C temperatūrai

    4.2.1.   Bandinių skaičius

    Bandoma dešimt kvadrato, kurio kraštinių ilgis 300 + 10 / – 0 mm, pavidalo bandinių.

    4.2.2.   Bandymo metodas

    4.2.2.1.

    Taikomas 3 priedo 2.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    4.2.2.2.

    Išmetimo aukštis turi būti 2 m, kad ir koks būtų plokštės storis.

    4.2.3.   Rezultatų aiškinimas

    4.2.3.1.

    Bandymo smūgiuojant rutuliu rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu rutulys nepramuša bandinio kiaurai.

    4.2.3.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant 227 g rutuliu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    4.2.3.2.1.

    aštuonių arba daugiau bandymų rezultatai atitinka reikalavimus atsižvelgiant į išmetimo aukštį;

    4.2.3.2.2.

    ne daugiau kaip dviejų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, kai išmetimo aukštis mažiausias, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    4.3.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu, esant – 18 ± 2 °C temperatūrai

    4.3.1.

    Kad bandinio temperatūros pokytis būtų kuo mažesnis, bandymas atliekamas per 30 sekundžių nuo bandinio išėmimo iš kondicionavimo kameros.

    4.3.2.

    Taikomas šio priedo 4.2.2 skirsnyje aprašytas metodas, išskyrus tai, kad bandinio temperatūra turi būti – 18 ± 2 °C.

    4.3.3.

    Rezultatai aiškinami taip, kaip nustatyta šio priedo 4.2.3 skirsnyje.

    5.   ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIUI BANDYMAS

    5.1.   Atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymas

    5.1.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 6.4 skirsnio reikalavimai. Bendrasis ultravioletinės spinduliuotės poveikis naudojant ilgalankę ksenono lempą turi būti 500 MJ/m2. Spinduliais veikiami bandiniai nepertraukiamais ciklais apipurškiami vandeniu. Per kiekvieną 120 minučių ciklą bandiniai 102 minutes veikiami tik šviesa, nepurškiant vandens, o 18 minučių – šviesa ir vandens purslais.

    5.1.1.1.

    Leidžiama taikyti kitus metodus, jeigu jų rezultatai tokie patys.

    5.1.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi trys plokšti 130 mm × 40 mm bandiniai, išpjauti iš plokščio lakštinio pavyzdžio.

    5.1.3.   Rezultatų aiškinimas

    Atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu:

    5.1.3.1.

    šviesos pralaidumas, išmatuotas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį, yra ne mažesnis kaip 95 proc. vertės, išmatuotos prieš atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymą. Be to, vairuotojui matomumą užtikrinančių langų šviesos pralaidumo vertė turi būti ne mažesnė kaip 70 proc.

    5.1.3.2.

    Atliekant atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymą turi neatsirasti pūslių arba kitokių irimo, blukimo, balsvėjimo arba trūkinėjimo požymių.

    5.1.4.   Patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu atsparumo imituojamoms oro sąlygoms reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    5.1.4.1.

    visi bandiniai atitinka reikalavimus;

    5.1.4.2.

    vienas bandinys neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių arba pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.   OPTINĖS SAVYBĖS

    Gaminiams, kurie yra būtini, kad vairuotojui būtų užtikrintas matomumas, taikomi 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimai.

    6.1.   Rezultatų aiškinimas

    Pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    6.1.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    6.1.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas bandinių rinkinys atitinka reikalavimus.

    7.   ATSPARUMO LIEPSNAI BANDYMAS

    7.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 10 dalies reikalavimai.

    7.2.   Rezultatų aiškinimas

    Atsparumo liepsnai bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu degimo sparta ne didesnė kaip 110 mm/min.

    7.2.1.

    Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    7.2.1.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    7.2.1.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas pavyzdžių rinkinys atitinka reikalavimus.

    8.   ATSPARUMAS CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS

    8.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 11.2.1 skirsnio reikalavimai.

    8.2.   Rezultatų aiškinimas

    Pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    8.2.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    8.2.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas pavyzdžių rinkinys atitinka reikalavimus.


    16 PRIEDAS

    STANDIEJI PLASTIKO PAKETAI

    1.   TIPO APIBRĖŽTIS

    Stiklo paketai laikomi skirtingų tipų paketais, jeigu jie vienas nuo kito skiriasi bent viena iš toliau nurodytų pagrindinių arba antrinių savybių.

    1.1.

    Pagrindinės savybės yra šios:

    1.1.1.

    prekės pavadinimai arba ženklai;

    1.1.2.

    sudedamųjų lakštų cheminės sudėties žymuo;

    1.1.3.

    lakštų klasifikavimas pagal gamintojo sistemą;

    1.1.4.

    sudedamųjų lakštų storis;

    1.1.5.

    lango gamybos metodas;

    1.1.6.

    oro tarpo tarp sudedamųjų plastikinių lakštų dydis;

    1.1.7.

    plastikinių lakštų spalva;

    1.1.8.

    dangos rūšis ir tipas.

    1.2.

    Antrinės savybės yra šios:

    1.2.1.

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    2.1.

    Standieji plastiko paketai, atsižvelgiant į bandymo reikalavimus, bandomi naudojant plokščius bandinius arba gatavas sudedamąsias dalis.

    2.2.

    Prieš bandymą nuo bandinių turi būti nuimtos apsauginės dangos, ir bandiniai turi būti nuvalyti. Prieš bandymą jie 24 valandas turi būti laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje, esant 50 ± 5 proc. santykiniam drėgniui.

    2.3.

    Leidžiamas ± 10 proc. presuotų plastikinių gaminių storio nuokrypis nuo vardinio storio. Jeigu plastikiniai gaminiai pagaminti taikant kitokį metodą (pvz., naudojant lietajį akrilo plastiko lakštą), leidžiamas storio nuokrypis apskaičiuojamas pagal formulę:

     

    leidžiamas storio nuokrypis (mm) = ± (0,4 + 0,1 e);

     

    čia: e – lakšto storis milimetrais.

    Turi būti vadovaujamasi standartu ISO 7823/1.

    NB: jeigu dėl formavimo technikos storis nėra vienodas, storis matuojamas bandinio geometriniame centre.

    2.4.

    Bandymas, atliktas su standžiaisiais plastiko paketais, kurių vardinio tarpo dydis, išmatuotas geometriniame centre, yra (e), laikomas taikytinu visiems standiesiems stiklo paketams, kurių savybės yra tokios pat, o vardinio tarpo dydis (e) yra ± 5 mm.

    Tačiau patvirtinimo paraiškos teikėjas taip pat gali pateikti pavyzdį, kurio vardinis tarpas yra mažiausias, ir pavyzdį, kurio vardinis tarpas yra didžiausias.

    3.   LANKSTUMO BANDYMAS

    3.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    3.2.   Bandinių skaičius

    Bandoma po vieną lango kiekvieno sudedamojo lakšto bandinį; jo matmenys turi būti 300 mm × 25 mm.

    3.3.   Bandymo metodas

    3.3.1.

    Taikomas 3 priedo 12 dalyje aprašytas metodas.

    3.4.   Rezultatų aiškinimas

    Abiejų sudedamųjų lakštų vertikalusis nuokrypis po 60 sekundžių turi būti ne didesnis kaip 50 mm.

    4.   BANDYMAS SMŪGIUOJANT GALVOS MAKETU

    4.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    4.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi šeši tipiniai langai, kurių matmenys 1 170 mm × 570 mm (leidžiamas + 0 / - 2 mm nuokrypis abejomis kryptimis). Pavyzdžių kraštuose turi būti vieta priveržti.

    4.3.   Bandymo metodas

    4.3.1.

    Taikomas 3 priedo 3.2 skirsnyje aprašytas bandymo metodas. Smūgiuojama į vidinį lango paviršių.

    4.3.2.

    Atliekant bandymus su plokštėmis, kurios naudojamos kaip pertvaros arba skiriamieji langai ir į kurias galima atsitrenkti, išmetimo aukštis turi būti 3 m.

    Taip pat turi būti išmatuota GSK vertė.

    4.3.3.

    Atliekant bandymus su plokštėmis, kurios naudojamos kaip šoniniai langai, užpakaliniai langai arba stoglangiai ir į kurias galima atsitrenkti tik retais atvejais, išmetimo aukštis turi būti 1,5 m.

    Taip pat turi būti išmatuota GSK vertė.

    4.3.4.

    Jeigu tai plokštės, į kurias atsitrenkti neįmanoma, pvz., dengtų priekabų langai arba maži langeliai, bandymai smūgiuojant galvos maketu neatliekami. Mažu langeliu laikomas langas, į kurį negalima įbrėžti 150 mm skersmens apskritimo.

    4.4.   Rezultatų aiškinimas

    Bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    4.4.1.

    bandinys arba pavyzdys nepramušamas kiaurai ir nesudūžta į visiškai atskiras dideles skeveldras;

    4.4.2.

    GSK vertė mažesnė kaip 1 000;

    4.4.3.

    patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant galvos maketu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    4.4.3.1.

    visų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus arba

    4.4.3.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    5.   MECHANINIO STIPRUMO BANDYMAS SMŪGIUOJANT 227 G RUTULIU

    5.1.   Antrinių savybių atsparumo indeksai:

    Į antrines savybes neatsižvelgiama.

    5.2.   Bandinių skaičius

    Bandoma dešimt išorinio sudedamojo lakšto bandinių arba dešimt 300 x 300 mm +10/ - 0 mm dydžio gatavų sudedamųjų dalių.

    5.3.   Bandymo metodas

    5.3.1.

    Taikomas 3 priedo 2.1 skirsnyje aprašytas metodas.

    Smūgiuojama į išorinį bandomo lango paviršių.

    5.3.2.

    Išmetimo aukštis pagal įvairias išorinės lango sudedamosios dalies storio vertes nurodytas toliau pateiktoje lentelėje:

    Išorinio lakšto storis (mm)

    Išmetimo aukštis (m)

    < 3

    2

    4

    3

    5

    4

    > 6

    5

    Tarpinėms 3–6 mm storio vertėms taikytinas išmetimo aukštis turi būti apskaičiuotas interpoliacijos būdu.

    5.4.   Rezultatų aiškinimas

    5.4.1.

    Bandymo smūgiuojant rutuliu rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

    rutulys nepramuša bandinio kiaurai,

    bandinys nesudūžta į kelias dalis.

    5.4.2.

    Patvirtinti pateiktas bandinių rinkinys laikomas atitinkančiu bandymo smūgiuojant 227 g rutuliu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių dviejų sąlygų:

    5.4.2.1.

    aštuonių arba daugiau bandymų rezultatai atitinka reikalavimus atsižvelgiant į išmetimo aukštį;

    5.4.2.2.

    trijų arba daugiau bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    5.5.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu, esant - 18 ±2 °C temperatūrai

    5.5.1.

    Kad bandinio temperatūros pokytis būtų kuo mažesnis, bandymas atliekamas per 30 sekundžių nuo bandinio išėmimo iš kondicionavimo kameros.

    5.5.2.

    Taikomas šio priedo 5.3 skirsnyje aprašytas metodas, išskyrus tai, kad bandymo temperatūra turi būti - 18 ±2 °C.

    5.5.3.

    Rezultatai aiškinami taip, kaip nustatyta šio priedo 5.4 skirsnyje.

    6.   ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIUI BANDYMAS

    6.1.   Atsparumo dilimui bandymas

    6.1.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 4 dalies reikalavimai; siekiant išmatuoti gaminio paviršiaus nudilimą, taikoma 1 000, 500 arba 100 bandymo ciklų.

    6.1.2.   Bandomi trys plokšti kvadrato, kurio kraštinių ilgis – 100 mm, pavidalo bandiniai pagal kiekvieną paviršiaus tipą.

    6.1.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.1.3.1.

    Jeigu tai L klasės įstiklinimo medžiaga, atsparumo dilimui bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu po atsparumo dilimui bandymo bendroji šviesos sklaida atlikus 1 000 bandomo pavyzdžio išorinio paviršiaus poveikio ciklų yra ne didesnė kaip 2 proc., o atlikus 100 bandomo pavyzdžio vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc.

    6.1.3.2.

    Jeigu tai M klasės įstiklinimo medžiaga, atsparumo dilimui bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu po atsparumo dilimui bandymo bendroji šviesos sklaida atlikus 500 bandomo pavyzdžio išorinio paviršiaus poveikio ciklų yra ne didesnė kaip 10 proc., o atlikus 100 bandomo pavyzdžio vidinio paviršiaus poveikio ciklų – ne didesnė kaip 4 proc.

    6.1.3.3.

    Stoglangių atsparumo dilimui bandymo atlikti nereikia.

    6.1.4.   Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus arba

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau pakartotinių bandymų, atliktų su kitu pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.2.   Atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymas

    6.2.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 6.4 skirsnio reikalavimai. Bendrasis ultravioletinės spinduliuotės poveikis naudojant ilgalankę ksenono lempą turi būti 500 MJ/m2. Spinduliais veikiami bandiniai nepertraukiamais ciklais apipurškiami vandeniu. Per kiekvieną 120 minučių ciklą bandiniai 102 minutes veikiami tik šviesa, nepurškiant vandens, o 18 minučių – šviesa ir vandens purslais.

    6.2.1.1.

    Leidžiama taikyti kitus metodus, jeigu jų rezultatai tokie patys.

    6.2.2.   Bandinių skaičius

    Bandomi trys plokšti 130 mm × 40 mm bandiniai, išpjauti iš lango išorinio lakšto.

    6.2.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.2.3.1.

    Atsparumas imituojamoms oro sąlygoms laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu:

    6.2.3.1.1.

    šviesos pralaidumas, išmatuotas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį, yra ne mažesnis kaip 95 proc. vertės, išmatuotos prieš atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymą. Be to, vairuotojui matomumą užtikrinančių langų šviesos pralaidumo vertė turi būti ne mažesnė kaip 70 proc.

    6.2.3.1.2.

    Atliekant atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymą turi neatsirasti pūslių arba kitokių irimo, blukimo, balsvėjimo arba trūkinėjimo požymių.

    6.2.4.   Patvirtinti pateiktas bandinių arba pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu atsparumo imituojamoms oro sąlygoms reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    6.2.4.1.

    visi bandiniai atitinka reikalavimus;

    6.2.4.2.

    vienas bandinys neatitinka reikalavimų, tačiau papildomų bandymų, atliktų su kitu bandinių arba pavyzdžių rinkiniu, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.3.   Įpjovimo bandymas

    6.3.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    3 priedo 13 dalies reikalavimai taikomi tik padengtiems gaminiams.

    6.3.2.   Įpjovimo bandymas atliekamas naudojant vieną iš bandinių, naudotų per 6.2 skirsnyje aprašytą bandymą.

    6.3.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.3.3.1.

    Įpjovimo bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu;

    gaunama įpjovimo vertė Gt1;

    6.3.3.2.

    bandinys laikomas atitinkančiu patvirtinimo reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    6.3.3.2.1.

    bandymo rezultatai atitinka reikalavimus;

    6.3.3.2.2.

    vieno bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, tačiau papildomo bandymo, atlikto naudojant kitą bandinį, likusį po 6.2 skirsnyje aprašyto bandymo, rezultatai atitinka reikalavimus.

    6.4.   Atsparumo drėgmei bandymas

    6.4.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 7 dalies reikalavimai.

    6.4.2.   Bandoma dešimt kvadrato pavidalo bandinių arba bandomųjų langų, kurių dydis 300 × 300 mm.

    6.4.3.   Rezultatų aiškinimas

    6.4.3.1.

    Atsparumo drėgmei bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu;

    6.4.3.1.1.

    nematyti nė vieno pavyzdžio irimo požymių, pvz., pūslių arba balsvų dėmių;

    6.4.3.1.2.

    šviesos pralaidumas, išmatuotas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį, yra ne mažesnis kaip 95 proc. vertės, išmatuotos prieš bandymą, o vairuotojui matomumą užtikrinančių langų – ne mažesnis kaip 70 proc.

    6.4.4.   Atlikus bandymus bandiniai ne mažiau kaip 48 valandas laikomi 23 ± 2 °C temperatūroje, esant 50 ± 5 proc. santykiniam drėgniui, o tada jie bandomi numetant 227 g rutulį, kaip aprašyta šio priedo 5 dalyje.

    7.   OPTINĖS SAVYBĖS

    Gaminiams, kurie yra būtini, kad vairuotojui būtų užtikrintas matomumas, taikomi 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimai.

    7.1   Rezultatų aiškinimas

    Pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    7.1.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    7.1.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas bandinių rinkinys atitinka reikalavimus.

    8.   ATSPARUMO LIEPSNAI BANDYMAS

    8.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 10 dalies reikalavimai.

    8.2.   Rezultatų aiškinimas

    Turi būti atliekami atskiri abiejų stiklo paketo paviršių bandymai.

    Atsparumo liepsnai bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu degimo sparta ne didesnė kaip 110 mm/min.

    8.2.1.

    Patvirtinti pateiktas pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    8.2.1.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    8.2.1.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas pavyzdžių rinkinys atitinka reikalavimus.

    9.   ATSPARUMAS CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS

    9.1.   Atsparumo indeksai ir bandymo metodas

    Taikomi 3 priedo 11 dalies reikalavimai.

    Bandomi tik stiklo paketo išorinį paviršių atitinkantys pavyzdžiai.

    9.2.   Rezultatų aiškinimas

    Pavyzdžių rinkinys laikomas atitinkančiu reikalavimus, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

    9.2.1.

    visi pavyzdžiai atitinka reikalavimus;

    9.2.2.

    vienas pavyzdys neatitinka reikalavimų, tačiau kitas pavyzdžių rinkinys atitinka reikalavimus.


    17 PRIEDAS

    Nuopjovos aukštinės matavimas ir dūžio vietų nustatymas

    1   paveikslas

    Nuopjovos aukštinės h matavimas

    Image

    Jeigu saugiojo stiklo plokštės išlinkis yra paprastas, nuopjovos aukštinė yra lygi didžiausiajai h1 vertei.

    Jeigu saugiojo stiklo plokštės išlinkas yra dvigubas, nuopjovos aukštinė yra lygi didžiausiosios h1 vertės ir didžiausiosios h2 vertės sumai.

    2   paveikslas

    Nustatytosios priekinių stiklų dūžio vietos

    Image

    3a, 3b ir 3c   paveikslai

    Nustatytosios tolygiai grūdintųjų stiklo plokščių dūžio vietos

    3a   paveikslas

    Plokščio stiklo plokštė

    Image

    3b   paveikslas

    Plokščio stiklo plokštė

    Image

    3c   paveikslas

    Lenkto stiklo plokštė

    Image

    3a, 3b ir 3c paveiksluose pažymėti taškai „2“ – tai siūlomos taškų „2“ vietos, nustatytos 5 priedo 2.5 skirsnyje.


    18 PRIEDAS

    Transporto priemonių priekinių stiklų bandymo zonų nustatymo taškų V atžvilgiu metodika

    1.   TAŠKŲ V VIETA

    1.1.   Taškų V vieta taško R atžvilgiu (žr. šios taisyklės 19 priedą), apibrėžta trimatės atskaitos sistemos X, Y ir Z koordinatėmis, parodyta 1 ir 2 lentelėse.

    1.2.   1 lentelėje pateiktos pagrindinės koordinatės, taikomos projektiniam 25 ° sėdynės atlošo kampui. Teigiamos koordinatės pateiktos šio priedo 3 paveiksle.

    1 lentelė

    Taškas V

    a

    b

    c (d)

    V1

    68 mm

    –5 mm

    665 mm

    V2

    68 mm

    –5 mm

    589 mm

    1.3.   Pataisos, atliekamos, kai projektinis sėdynės atlošo kampas nėra lygus 25 °

    1.3.1.2

    lentelėje parodyta, kokias papildomas V taško X ir Z koordinačių pataisas reikėtų atlikti, kai projektinis sėdynės atlošo kampas nėra lygus 25 °. Teigiamos koordinatės pateiktos šio priedo 3 paveiksle.

    2 lentelė

    Nugaros atlošo kampas

    (laipsniais)

    Horizontalios koordinatės

    X

    Vertikalios koordinatės

    Z

    5

    – 186 mm

    28 mm

    6

    – 176 mm

    27 mm

    7

    – 167 mm

    27 mm

    8

    – 157 mm

    26 mm

    9

    – 147 mm

    26 mm

    10

    – 137 mm

    25 mm

    11

    – 128 mm

    24 mm

    12

    – 118 mm

    23 mm

    13

    – 109 mm

    22 mm

    14

    –99 mm

    21 mm

    15

    –90 mm

    20 mm

    16

    –81 mm

    18 mm

    17

    –71 mm

    17 mm

    18

    –62 mm

    15 mm

    19

    –53 mm

    13 mm

    20

    –44 mm

    11 mm

    21

    –35 mm

    9 mm

    22

    –26 mm

    7 mm

    23

    –17 mm

    5 mm

    24

    –9 mm

    2 mm

    25

    0 mm

    0 mm

    26

    9 mm

    –3 mm

    27

    17 mm

    –5 mm

    28

    26 mm

    –8 mm

    29

    34 mm

    –11 mm

    30

    43 mm

    –14 mm

    31

    51 mm

    –17 mm

    32

    59 mm

    –21 mm

    33

    67 mm

    –24 mm

    34

    76 mm

    –28 mm

    35

    84 mm

    –31 mm

    36

    92 mm

    –35 mm

    37

    100 mm

    –39 mm

    38

    107 mm

    –43 mm

    39

    115 mm

    –47 mm

    40

    123 mm

    –52 mm

    2.   BANDYMO ZONOS

    2.1.

    V taškų atžvilgiu nustatomos dvi bandymo zonos.

    2.2.

    Bandymo zona A – priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotas, ribojamas sankirtos su toliau nurodytomis keturiomis plokštumomis linijų (žr. 1 paveikslą):

    a)

    plokštuma, virš ašies X palinkusia 3 ° kampu, einančia per tašką V1 ir lygiagrečia ašiai Y (1 plokštuma);

    b)

    plokštuma, po ašimi X palinkusia 1 ° kampu, einančia per tašką V2 ir lygiagrečia ašiai Y (2 plokštuma);

    c)

    vertikalia plokštuma, einančia per taškus V1 ir V2 ir nuo ašies X pasvirusia 13 ° kampu į kairę, jeigu tai važiuoti kairiąja kelio puse skirta transporto priemonė, arba į dešinę, jeigu tai važiuoti dešiniąja kelio puse skirta transporto priemonė (3 plokštuma);

    d)

    vertikalia plokštuma, einančia per taškus V1 ir V2 ir nuo ašies X pasvirusia 20 ° kampu į dešinę, jeigu tai važiuoti kairiąja kelio puse skirta transporto priemonė, arba į kairę, jeigu tai važiuoti dešiniąja kelio puse skirta transporto priemonė (4 plokštuma).

    2.3.

    Bandymo zona B – priekinio stiklo išorinio paviršiaus plotas, ribojamas sankirtos su toliau nurodytomis keturiomis plokštumomis linijų:

    a)

    plokštuma, virš ašies X palinkusia 7 °kampu, einančia per tašką V1 ir lygiagrečia ašiai Y (5 plokštuma);

    b)

    plokštuma, po ašimi X palinkusia 5 ° kampu, einančia per tašką V2 ir lygiagrečia ašiai Y (6 plokštuma);

    c)

    vertikalia plokštuma, einančia per taškus V1 ir V2 ir nuo ašies X pasvirusia 17° kampu į kairę, jeigu tai važiuoti kairiąja kelio puse skirta transporto priemonė, arba į dešinę, jeigu tai važiuoti dešiniąja kelio puse skirta transporto priemonė (7 plokštuma);

    d)

    plokštuma, simetriška 7 plokštumai transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu (8 plokštuma).

    2.4.

    sumažintoji bandymo zona B – bandymo zona B be šių zonų (1) (žr. 2 ir 3 paveikslus):

    2.4.1.

    2.2 skirsnyje apibrėžtos bandymo zonos A, išplėstos pagal 3 priedo 9.2.2.1 skirsnį;

    2.4.2.

    transporto priemonės gamintojo nuožiūra gali būti taikoma viena iš šių dviejų pastraipų:

    2.4.2.1.

    neskaidrios uždangos, iš apačios ribojamos 1 plokštumos, o iš šonų – 4 plokštumos ir transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu jai simetriškos plokštumos (plokštuma 4');

    2.4.2.2.

    neskaidrios uždangos, iš apačios ribojamos 1 plokštumos, jeigu ji yra 300 mm pločio zonoje, esančioje transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos viduryje, ir jeigu neskaidri uždanga po 5 plokštumos pėdsaku yra zonoje, iš šonų ribojamoje plokštumų, einančių per 150 mm pločio atkarpos galus (2) ir atitinkamai lygiagrečių 4 ir 4' plokštumų pėdsakams, pėdsakų;

    2.4.3.

    neskaidrios uždangos, ribojamos sankirtos, kurioje priekinio stiklo išorinio paviršius kertasi su:

    a)

    plokštuma, po ašimi X palinkusia 4° kampu, einančia per tašką V2 ir lygiagrečia ašiai Y (9 plokštuma);

    b)

    6 plokštuma;

    c)

    7 ir 8 plokštumomis arba priekinio stiklo išorinio paviršiaus kraštu, jeigu 6 plokštumos sankirtos su 7 plokštuma (arba 6 plokštumos su 8 plokštuma) linija nekerta priekinio stiklo išorinio paviršiaus;

    2.4.4.

    neskaidrios uždangos, ribojamos sankirtos, kurioje priekinio stiklo išorinis paviršius kertasi su:

    a)

    horizontalia plokštuma, einančia per tašką V1 (10 plokštuma);

    b)

    3 plokštuma (3)

    c)

    7 plokštuma (4) arba priekinio stiklo išorinio paviršiaus kraštu, jeigu 6 plokštumos sankirtos su 7 plokštuma (arba 6 plokštumos su 8 plokštuma) linija nekerta priekinio stiklo išorinio paviršiaus;

    d)

    9 plokštuma;

    2.4.5.

    zona, esančia ne daugiau kaip per 25 mm nuo priekinio stiklo išorinio paviršiaus krašto arba nuo neskaidrios uždangos. Ši zona neturi patekti į išplėstąją bandymo zoną A.

    2.5.

    Nulinės atskaitos taškų apibrėžtis (žr. 3 paveikslą)

    Nulinės atskaitos taškai – tai taškai, išsidėstę linijų, einančių į priekį nuo taškų V, sankirtoje su priekinio stiklo išorinio paviršiumi:

    2.5.1.

    priešais V1 ir per 7° virš horizontalės esantis viršutinis vertikalios nulinės atskaitos taškas (Pr1);

    2.5.2.

    priešais V2 ir per 5° po horizontale esantis apatinis vertikalios nulinės atskaitos taškas (Pr2);

    2.5.3

    priešais V1 ir per 17° į kairę esantis horizontalios nulinės atskaitos taškas (Pr3);

    2.5.4.

    transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu nustatomi trys papildomi nulinės atskaitos taškai, simetriški 2.5.1–2.5.3 skirsniuose apibrėžtiems taškams (atitinkamai P'r1, P'r2, P'r3).

    1 paveikslas

    Bandymo zona A (pateiktas transporto priemonės, kurios vairo mechanizmas yra kairėje pusėje, pavyzdys)

    Image

    2a paveikslas

    Sumažintoji bandymo zona B (pateiktas transporto priemonės, kurios vairo mechanizmas yra kairėje pusėje, pavyzdys) – viršutinioji uždangos zona apibrėžta 2.4.2.2 skirsnyje)

    Image

    2b paveikslas

    Sumažintoji bandymo zona B (pateiktas transporto priemonės, kurios vairo mechanizmas yra kairėje pusėje, pavyzdys) – viršutinioji uždangos zona apibrėžta 2.4.2.1 skirsnyje)

    Image

    3 paveikslas

    Nulinės atskaitos taškų nustatymas (pateiktas transporto priemonės, kurios vairo mechanizmas yra kairėje pusėje, pavyzdys)

    Image


    (1)  Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2.5 skirsnyje apibrėžti nulinės atskaitos taškai privalo būti skaidrioje srityje.

    (2)  Matuojama išoriniame priekinio stiklo paviršiuje ir 1 plokštumos pėdsake.

    (3)  Kitoje priekinio stiklo pusėje – su plokštuma, simetriška 3 plokštumai transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu.

    (4)  Kitoje priekinio stiklo pusėje – su 8 plokštuma.


    19 PRIEDAS

    Motorinių transporto priemonių sėdimųjų vietų taško h ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo metodika

    1.   TIKSLAS

    Šiame priede aprašyta metodika taikoma taško H vietai ir tikrajam liemens polinkio kampui vienoje arba keliose motorinės transporto priemonės sėdimosiose vietose nustatyti ir išmatuotiems duomenims patikrinti atsižvelgiant į transporto priemonės gamintojo pateiktas projektines specifikacijas (1);

    2.   APIBRĖŽTYS

    Šiame priede:

    2.1.   atskaitos duomenys– viena arba keletas sėdimosios vietos charakteristikų:

    2.2.   trimatis taško H nustatymo įrenginys (3-D H įrenginys)– įtaisas, naudojamas taškui H ir tikrajam liemens polinkio kampui nustatyti. Šis įtaisas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje;

    2.3.   taškas H– 3-D H įrenginio, įtaisyto ant transporto priemonės sėdynės kaip toliau aprašyta 3 dalyje, liemens ir šlaunų sukimosi ašies centras. Taškas H yra 3-D H įrenginio vidurio linijos, einančios per abiejose to įrenginio pusėse esančius taško H ieškiklius, centras. Teoriškai taškai H ir R sutampa (leidžiamieji nuokrypiai toliau nurodyti 3.2.2 skirsnyje). Nustačius taško H padėtį pagal 4 dalyje aprašytą metodiką, jis laikomas nejudamu tašku sėdynės ir atlošo konstrukcijos atžvilgiu ir judančiu kartu su ja reguliuojant sėdynės padėtį;

    2.4.   taškas R arba sėdynės atskaitos taškas– transporto priemonės gamintojo nustatytas kiekvienos sėdimosios vietos projektinis taškas pagal trimatę atskaitos sistemą;

    2.5.   liemens linija– 3-D H įrenginio liestuko vidurio linija, kai liestukas yra visiškai atitrauktas atgal;

    2.6.   tikrasis liemens polinkio kampas– kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką H, ir liemens linijos, nustatytas naudojant 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą. Teoriškai tikrasis liemens polinkio kampas atitinka projektinį liemens kampą (leidžiamieji nuokrypiai toliau nurodyti 3.2.2 skirsnyje);

    2.7.   projektinis liemens polinkio kampas– kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką R, ir liemens linijos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį;

    2.8.   keleivio vidurio plokštuma (KVP)– 3-D H įrenginio, įtaisomo kiekvienoje nustatytoje sėdimojoje padėtyje, vidurio plokštuma; ją apibrėžia taško H koordinatė Y ašyje. Atskirų sėdynių vidurio plokštuma sutampa su keleivio vidurio plokštuma. Kitų sėdynių keleivio vidurio plokštumą apibrėžia gamintojas;

    2.9.   trimatė atskaitos sistema– šio priedo 2 priedėlyje aprašyta sistema;

    2.10.   atskaitos žymės– gamintojo nustatyti fiziniai taškai (kiaurymės, paviršiai, žymės arba įrėžiai), esantys ant transporto priemonės kėbulo;

    2.11.   transporto priemonės matuojamoji padėtis– transporto priemonės padėtis, apibrėžta atskaitos žymių koordinatėmis pagal trimatę atskaitos sistemą.

    3.   REIKALAVIMAI

    3.1.   Duomenų pateikimas

    Apie kiekvieną sėdimąją vietą, apie kurią būtina pateikti atskaitos duomenis norint įrodyti atitiktį šios taisyklės nuostatoms, pagal šio priedo 3 priedėlyje nurodytą formą pateikiami visi arba reikiami toliau nurodyti duomenys:

    3.1.1.

    taško R koordinatės trimatėje atskaitos sistemoje;

    3.1.2.

    projektinis liemens polinkio kampas;

    3.1.3.

    visi žymenys, reikalingi sėdynei nustatyti (jei ji reguliuojama) į matavimo padėtį, toliau nurodytą 4.3 skirsnyje.

    3.2.   Matuojamų duomenų ir projektinių specifikacijų ryšys

    3.2.1.

    Taško H koordinatės ir tikrojo liemens polinkio kampo vertė, gauta taikant 4 dalyje nustatytą metodiką, lyginamos atitinkamai su gamintojo nurodytomis taško R koordinatėmis ir projektinio liemens polinkio kampo verte.

    3.2.2.

    Nagrinėjamos sėdimosios vietos taškų R ir H tarpusavio padėtys ir projektinio bei tikrojo liemens polinkio kampo ryšys laikomi tinkamais, jeigu taškas H pagal jo koordinates yra 50 mm ilgio kraštinių kvadrate, turinčiame horizontalią ir vertikalią kraštines, kurių įstrižainės susikerta taške R, ir jeigu tikrasis liemens polinkio kampas nesiskiria nuo projektinio kampo daugiau kaip 5°.

    3.2.3.

    Jei šios sąlygos vykdomos, taškas R ir projektinis liemens polinkio kampas taikomi kaip atitikties šios taisyklės nuostatoms įrodymas.

    3.2.4.

    Jeigu taško H koordinatės arba tikrasis liemens polinkio kampas neatitinka 3.2.2 skirsnio reikalavimų, taško H padėtis ir tikrasis liemens polinkio kampas išmatuojami dar du kartus (iš viso tris kartus). Jeigu dviejų iš šių trijų matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, taikomos 3.2.3 skirsnio nuostatos.

    3.2.5.

    Jeigu ne mažiau kaip dviejų iš trijų 3.2.4 skirsnyje aprašytų matavimų rezultatai neatitinka 3.2.2 skirsnio reikalavimų arba jeigu neįmanoma to patikrinti, nes transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos apie taško R padėtį arba projektinį liemens polinkio kampą, naudojamas trijų išmatuotų taškų vidurio taškas arba trijų išmatuotų kampo verčių vidurkis, ir prireikus visais atvejais šios vertės laikomos šioje taisyklėje nurodytu tašku R arba projektiniu liemens polinkio kampu.

    4.   TAŠKO H IR TIKROJO LIEMENS POLINKIO KAMPO NUSTATYMO METODIKA

    4.1.

    Gamintojo nuožiūra transporto priemonė palaikoma 20 ± 10 °C temperatūroje, kad sėdynės medžiaga pasiektų kambario temperatūrą. Jeigu ant bandomosios sėdynės dar nebuvo sėdėta, sėdynei ir atlošui įspausti ant jos du kartus po vieną minutę turi pasėdėti 70–80 kg masės žmogus arba turi būti palaikytas tokios pat masės įrenginys. Gamintojo reikalavimu visos sėdynės sudedamosios dalys turi ne mažiau kaip 30 min. pabūti neapkrautos prieš įtaisant 3-D H įrenginį.

    4.2.

    Transporto priemonė turi būti 2.11 skirsnyje nustatytoje matavimo padėtyje.

    4.3.

    Jeigu sėdynė reguliuojama, iš pradžių ji nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą įprastą galinę vairavimo arba važiavimo padėtį, atsižvelgiant tik į sėdynės reguliavimą išilgai ir nenaudojant sėdynės reguliavimo padėčių, išskyrus skirtas įprastam vairavimui arba važiavimui. Jeigu yra kitų sėdynės reguliavimo būdų (vertikalus, kampinis, sėdynės atlošo ir kt.), sėdynė nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Jeigu sėdynė su pakaba, jų vertikalioji padėtis nejudamai įtvirtinama atsižvelgiant į gamintojo nurodytą įprastą vairavimo padėtį.

    4.4.

    Sėdimosios vietos plotas, kurį liečia 3-D H įrenginys, turi būti padengtas pakankamo dydžio ir tinkamos faktūros lygiu plonu medvilniniu audiniu, kurio tankis būtų 18,9 siūlo viename kvadratiniame centimetre, o masė – 0,228 kg/m2, arba tokias pat savybes turinčia megzta arba neaustine medžiaga. Jei sėdynė bandoma ne transporto priemonėje, grindys, ant kurių sėdynė įrengiama, turi turėti tas pačias pagrindines savybes (2), kaip ir transporto priemonės, kurioje tą sėdynę numatoma naudoti, grindys.

    4.5.

    3-D H įrenginio sėdimosios dalies ir atlošo konstrukcija įtaisoma taip, kad keleivio vidurio plokštuma (KVP) sutaptų su 3-D H įrenginio vidurio plokštuma. Gamintojo prašymu 3-D H įrenginys gali būti paslinktas į vidų KVP atžvilgiu, jeigu 3-D H įrenginys yra taip toli išstumtas, kad sėdynės kraštas neleistų išlyginti 3-D H įrenginio padėties.

    4.6.

    Pėdų ir kojų apatinių dalių konstrukcijos prie sėdynės lovio tvirtinamos atskirai arba pritaikant T pavidalo strypą ir kojų apatinių dalių konstrukciją. Per taško H ieškiklius einanti tiesė turi būti lygiagreti žemei ir statmena išilginei sėdynės vidurio plokštumai.

    4.7.

    3-D H įrenginio pėdų ir kojų padėtis nustatoma taip:

    4.7.1.

    Vairuotojo ir kraštinio priekinio keleivio sėdynės:

    4.7.1.1.

    Pėdų ir kojų konstrukcijos pastumiamos į priekį tiek, kad pėdos būtų įprastoje padėtyje ant grindų, prireikus – tarp valdymo pedalų. Jeigu įmanoma, kairioji pėda turi būti maždaug tokiu pat atstumu į kairę nuo 3-D H įrenginio vidurio plokštumos, kiek dešinioji pėda yra į dešinę nuo jos. Prireikus skersinę 3-D H įrenginio padėtį rodantis gulsčiukas nustatomas horizontaliai, prireikus pareguliuojant sėdynės lovį arba pastumiant kojų ir pėdų konstrukcijas atgal. Per taško H ieškiklius einanti tiesė visada turi būti statmena išilginei sėdynės vidurio plokštumai.

    4.7.1.2.

    Jeigu neįmanoma užtikrinti kairiosios ir dešiniosios kojų lygiagretumo ir kairiosios pėdos negalima atremti į konstrukciją, ji pastumiama tiek, kad ją būtų galima atremti. Ieškikliai turi likti vienoje tiesėje.

    4.7.2.

    Kraštinės galinės sėdynės:

    Sėdint ant galinių arba papildomų sėdynių, kojos turi būti statomos taip, kaip nurodė gamintojas. Jeigu pėdos į sudedamąsias grindų dalis remiasi skirtingame lygyje, kaip atskaitos pėda naudojama pėda, pirmoji atsiremianti į priekinę sėdynę, o kita pėda turi būti statoma taip, kad skersinę įrenginio sėdimosios dalies padėtį rodantis gulsčiukas rodytų horizontalią padėtį.

    4.7.3.

    Kitos sėdynės:

    Turi būti laikomasi 4.7.1 skirsnyje nustatytos bendrosios tvarkos, išskyrus tai, kad pėdos turi būti statomos taip, kaip nurodė transporto priemonės gamintojas.

    4.8.

    Uždedami kojų apatinių dalių ir šlaunų svarmenys ir išlyginama 3-D H įrenginio padėtis.

    4.9.

    Sėdynės atlošas palenkiamas į priekį iki priekinės atramos, o 3-D H įrenginys patraukiamas nuo sėdynės atlošo naudojant T pavidalo strypą. 3-D H įrenginys grąžinamas į ankstesnę padėtį ant sėdynės vienu iš tokių būdų:

    4.9.1.

    jeigu 3-D H įrenginys slenka atgal, atliekama ši procedūra: 3-D H įrenginiui leidžiama slinkti atgal tol, kol judėjimui stabdyti nebereikalinga horizontaliai T pavidalo strypą veikianti apkrova, t. y. kol sėdynės lovys prisispaudžia prie sėdynės atlošo. Prireikus pataisoma kojų apatinių dalių padėtis;

    4.9.2.

    jeigu 3-D H įrenginys atgal nejuda, atliekama ši procedūra: 3-D H įrenginys stumiamas atgal T pavidalo strypą veikiant horizontalia apkrova tol, kol sėdynės lovys prisispaudžia prie sėdynės atlošo (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 paveikslą).

    4.10.

    3-D H įrenginio atlošo ir lovio konstrukcija veikiama 100 ± 10 N apkrova klubų kampo kvadranto ir T pavidalo strypo korpuso sankirtos vietoje. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma išilgai linijos, einančios per šią sankirtą link taško, esančio šiek tiek virš šlaunų strypo korpuso (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 paveikslą). Tuomet atlošo lovys atsargiai pristumiamas atgal prie sėdynės atlošo. Likusią procedūros dalį reikia prižiūrėti, kad 3-D H įrenginys nepasislinktų į priekį.

    4.11.

    Uždedami dešinysis ir kairysis sėdmenų svarmenys, vėliau pakaitomis uždedami aštuoni liemens svarmenys. Užtikrinama reikiama 3-D H įrenginio padėtis.

    4.12.

    Atlošo lovys palenkiamas į priekį sėdynės atlošo spaudimui sumažinti. 3-D H įrenginys tris kartus pasiūbuojamas į šonus 10° lanku (po 5° į abi puses nuo vertikalios vidurio plokštumos), kad būtų pašalinta bet kokia atsiradusi trintis tarp 3-D H įrenginio ir sėdynės.

    Siūbuojant 3-D H įrenginio T pavidalo strypas gali nukrypti nuo nustatytos horizontalios ir vertikalios padėties. Todėl siūbuojant T pavidalo strypas turi būti prilaikomas jį veikiant atitinkama šonine apkrova. Laikant T pavidalo strypą ir siūbuojant 3-D H įrenginį reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad nebūtų taikoma jokia papildoma vertikali arba išilginė apkrova.

    Atliekant šį veiksmą 3-D H įrenginio pėdos neturi būti įtvirtintos arba laikomos. Jeigu pėdų padėtis pasikeičia, jas reikėtų palikti toje padėtyje.

    Atlošo lovys atsargiai grąžinamas ant sėdynės atlošo ir patikrinama abiejų gulsčiukų nulinė padėtis. Jeigu siūbuojant 3-D H įrenginį pėdos pajudėjo iš vietos, jos turi būti grąžintos į ankstesnę padėtį taip:

    pakaitomis kiekviena pėda pakeliama nuo grindų tik tiek, kiek reikia norint jas grąžinti į ankstesnę padėtį. Keliant pėdas jos turi galėti laisvai suktis; be to, neturi būti taikoma jokių į priekį arba į šoną veikiančių apkrovų. Kiekvieną pėdą nuleidus į apatinę padėtį, kulnas turi liesti tam tikslui skirtą konstrukciją.

    Patikrinama, ar skersinis gulsčiukas rodo nulinę padėtį; prireikus atlošo lovio viršus veikiamas iš šono tiek, kad 3-D H įrenginio sėdynės lovio padėtis ant sėdynės taptų horizontali.

    4.13.

    Laikant T pavidalo strypą, kad 3-D H įrenginys neslystų ant sėdynės pagalvėlės į priekį, daroma taip:

    a)

    atlošo lovys grąžinamas prie sėdynės atlošo;

    b)

    atlošo kampo strypas pakaitomis veikiamas maždaug ties liemens svarmenų viduriu ne didesne kaip 25 N horizontalia atgal veikiančia apkrova tol, kol klubų kampo kvadrantas rodo, kad nuėmus apkrovą yra pasiekta stabili padėtis. Reikia imtis priemonių, kad 3-D H įrenginiui nebūtų taikoma jokia išorinė žemyn arba iš šono veikianti apkrova. Jeigu būtina dar kartą sureguliuoti 3-D H įrenginio horizontalumą, atlošo lovys pasukamas į priekį, nustatoma horizontali padėtis ir procedūra kartojama nuo 4.12 skirsnio.

    4.14.

    Atliekami visi matavimai:

    4.14.1.

    išmatuojamos taško H koordinatės trimatės atskaitos sistemos atžvilgiu;

    4.14.2.

    pagal 3-D H įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą nustatomas tikrasis liemens polinkio kampas, kai liestukas yra visiškai atlenktas į galinę padėtį;

    4.15.

    jeigu norima pakartoti 3-D H įrenginio bandymą, sėdynės konstrukcija prieš tai turi būti palaikyta neapkrauta bent 30 min. 3-D H įrenginys neturėtų būti paliktas apkrautas ant sėdynės konstrukcijos ilgiau nei bandymui atlikti reikalingą laiką;

    4.16.

    jeigu tos pačios eilės sėdynes galima laikyti panašiomis (daugiavietė vientisa sėdynė, vienodos sėdynės ir kt.), kiekvienai sėdynių eilei nustatomas tik vienas taškas H ir vienas tikrasis liemens polinkio kampas, šio priedo 1 priedėlyje aprašytą 3-D H įrenginį padėjus toje vietoje, kuri laikoma tos eilės tipine sėdyne. Ši vieta turi būti:

    4.16.1.

    priekinėje eilėje – vairuotojo vieta;

    4.16.2.

    galinėje (-ėse) eilėje (-ėse) – kraštinė sėdynė.


    (1)  Bet kurioje sėdimojoje vietoje, išskyrus priekines sėdynes, kuriose taško H negalima nustatyti naudojant trimatį taško H nustatymo įrenginį arba taikant kitokias metodikas, kompetentingos institucijos nuožiūra kaip atskaitos taškas gali būti naudojamas gamintojo nurodytas taškas R.

    (2)  Polinkio kampas, sėdynės įrengimo aukščio skirtumas, paviršiaus faktūra ir kt.

    1 PRIEDĖLIS

    Trimačio taško h nustatymo įrenginio aprašymas  (1)

    (3-DH įrenginys)

    1.   ATLOŠO IR SĖDYNĖS LOVIAI

    Atlošo ir sėdynės loviai gaminami iš sustiprinto plastiko ir metalo; jie atitinka žmogaus liemenį bei šlaunis ir yra mechaniškai sujungiami per tašką H einančia šarnyrine jungtimi. Prie liestuko jungties, sukamos H taške, tvirtinamas kvadrantas tikrajam liemens polinkio kampui matuoti. Reguliuojamos padėties šlaunis jungiantis strypas, tvirtinamas prie sėdynės lovio, sudaro šlaunų vidurio liniją, naudojamą kaip klubų kampo kvadranto atskaitos linija.

    2.   KŪNO IR KOJŲ ELEMENTAI

    Apatiniai kojų segmentai prijungiami prie sėdynės lovio konstrukcijos kelius jungiančiu T pavidalo strypu, kuris yra reguliuojamo šlaunų strypo skersinis pailginimas. Apatiniuose kojų segmentuose įtaisomi kvadrantai kelių sulenkimo kampui matuoti. Batų ir pėdų konstrukcijos sukalibruojamos pėdos kampui matuoti. Įrenginio padėčiai erdvėje reguliuoti naudojami du gulsčiukai. Atitinkamuose sunkio centruose tvirtinami kūno elementų svarmenys, kad būtų gautas sėdynės spaudimas, atitinkantis 76 kg masės vyro spaudimą. Turi būti patikrinta, ar visi 3-DH įrenginio šarnyrai laisvai sukasi be pastebimos trinties.

    1   paveikslas

    3-DH įrenginio sudedamųjų dalių pavadinimai

    Image

    2   paveikslas

    3-DH įrenginio sudedamųjų dalių matmenys ir apkrovų pasiskirstymas

    Image


    (1)  Dėl išsamių 3-DH įrenginio konstrukcijos duomenų kreiptis į „Society of Automotive Engineers“ (SAE), 400 Commonwealth Drive, Warrendale, Pennsylvania 15096, Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Įrenginys atitinka ISO standarte 6549:1980 aprašytą įrenginį.

    2 PRIEDĖLIS

    TRIMATĖ ATSKAITOS SISTEMA

    1.

    Trimatę atskaitos sistemą apibrėžia trys viena kitai statmenos plokštumos, nustatytos transporto priemonės gamintojo (žr. paveikslą) (1).

    2.

    Transporto priemonės matuojamoji padėtis nustatoma pastačius transporto priemonę ant atraminio paviršiaus taip, kad atskaitos žymės atitiktų gamintojo nurodytas vertes.

    3.

    Taškų R ir H koordinatės nustatomos pagal transporto priemonės gamintojo nustatytas atskaitos žymes.

    Paveikslas

    Trimatė atskaitos sistema

    Image


    (1)  Atskaitos sistema atitinka ISO standartą 4130:1978

    3 PRIEDĖLIS

    SĖDIMŲJŲ VIETŲ ATSKAITOS DUOMENYS

    1.   ATSKAITOS DUOMENŲ KODAVIMAS

    Paeiliui nurodomi kiekvienos sėdimosios vietos atskaitos duomenys. Sėdimosios vietos identifikuojamos dviejų žymenų kodu. Pirmasis žymuo – arabiškas skaitmuo, žymintis sėdynių eilę, skaičiuojant nuo transporto priemonės priekio į galą. Antrasis žymuo – didžioji raidė, žyminti sėdimosios vietos padėtį sėdynių eilėje, žiūrint transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi; naudojamos šios raidės:

    L = kairioji,

    C = vidurinė,

    R = dešinioji.

    2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS MATUOJAMOSIOS PADĖTIES APRAŠAS

    2.1.   Atskaitos žymių koordinatės

    X …

    Y …

    Z …

    3.   ATSKAITOS DUOMENŲ SĄRAŠAS

    3.1.   Sėdimoji vieta: …

    3.1.1.   Taško R koordinatės:

    X …

    Y …

    Z …

    3.1.2.   Projektinis liemens polinkio kampas: …

    3.1.3.   Sėdynės reguliavimo specifikacijos (1)

    horizontaliojo: …

    vertikaliojo: …

    kampinio: …

    liemens polinkio kampo: …

    Pastaba:

    kitų sėdimųjų vietų atskaitos duomenys pateikiami 3.2, 3.3 ir kituose skirsniuose.


    (1)  Išbraukti, kas netinka.


    20 PRIEDAS

    GAMYBOS ATITIKTIES PATIKROS

    1.   APIBRĖŽTYS

    Šiame priede:

    1.1.   gaminio tipas– tai visos stiklo plokštės, kurių pagrindinės charakteristikos yra vienodos;

    1.2.   storio klasė– tai visos stiklo plokštės, kurių sudedamųjų dalių storis neviršija leidžiamų nuokrypių;

    1.3.   gamybinis agregatas– tai visi vieno arba kelių stiklo plokštės tipų gamybos įrenginiai, sumontuoti toje pačioje vietoje; gamybos įrenginiai gali būti sudaryti iš kelių gamybinių linijų;

    1.4.   pamaina– tai gamybos laikas, kurį ta pati gamybinė linija veikia kiekvieną dieną darbo valandomis;

    1.5.   gamybos laikotarpis– tai nepertraukiamas laikotarpis vieno tipo gaminiui per vieną pamainą pagaminti;

    1.6.   Ps– tai vieno tipo gaminio stiklo plokščių, pagamintų per vieną pamainą, kiekis;

    1.7.   Pr– tai vieno tipo gaminio stiklo plokščių, pagamintų per vieną gamybos laikotarpį, kiekis.

    2.   BANDYMAI

    Atliekami šie stiklo plokščių bandymai:

    2.1.   Grūdintieji priekiniai stiklai

    2.1.1.

    Skilimo bandymas pagal 4 priedo 2 dalies reikalavimus.

    2.1.2.

    Šviesos pralaidumo bandymas pagal 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimus.

    2.1.3.

    Optinio iškraipymo nustatymo bandymas pagal 3 priedo 9.2 skirsnio reikalavimus.

    2.1.4.

    Antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymas pagal 3 priedo 9.3 skirsnio reikalavimus.

    2.2.   Tolygiai grūdintosios stiklo plokštės

    2.2.1.

    Skilimo bandymas pagal 5 priedo 2 dalies reikalavimus.

    2.2.2.

    Šviesos pralaidumo bandymas pagal 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimus.

    2.2.3.

    Jeigu tai stiklo plokštės, naudojamos priekiniams stiklams:

    2.2.3.1.

    optinio iškraipymo nustatymo bandymas pagal 3 priedo 9.2 skirsnio reikalavimus;

    2.2.3.2.

    antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymas pagal 3 priedo 9.3 skirsnio reikalavimus.

    2.3.   Paprasti beskeveldriai priekiniai stiklai ir stiklaplasčio priekiniai stiklai

    2.3.1.

    Bandymas smūgiuojant galvos maketu pagal 6 priedo 3 dalies reikalavimus.

    2.3.2.

    Bandymas smūgiuojant 2 260 g rutuliu pagal 6 priedo 4.2 skirsnio ir 3 priedo 2.2 skirsnio reikalavimus.

    2.3.3.

    Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas pagal 3 priedo 5 dalies reikalavimus.

    2.3.4.

    Šviesos pralaidumo bandymas pagal 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimus.

    2.3.5.

    Optinio iškraipymo nustatymo bandymas pagal 3 priedo 9.2 skirsnio reikalavimus.

    2.3.6.

    Antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymas pagal 3 priedo 9.3 skirsnio reikalavimus.

    2.3.7.

    Jeigu tai stiklaplasčio priekiniai stiklai:

    2.3.7.1.

    atsparumo dilimui bandymas pagal 9 priedo 2.1 skirsnio reikalavimus;

    2.3.7.2.

    atsparumo drėgmei bandymas pagal 9 priedo 3 dalies reikalavimus;

    2.3.7.3.

    atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas pagal 3 priedo 11.2.1 skirsnio reikalavimus.

    2.4.   Paprastosios beskeveldrio stiklo ir stiklaplasčio plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    2.4.1.

    Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu pagal 7 priedo 4 dalies reikalavimus.

    2.4.2.

    Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas pagal 3 priedo 5 dalies reikalavimus.

    2.4.3.

    Šviesos pralaidumo bandymas pagal 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimus.

    2.4.4.

    Tik su stiklaplasčio plokštėmis:

    2.4.4.1.

    atsparumo dilimui bandymas pagal 9 priedo 2.1 skirsnio reikalavimus;

    2.4.4.2.

    atsparumo drėgmei bandymas pagal 9 priedo 3 dalies reikalavimus;

    2.4.4.3.

    atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas pagal 3 priedo 11.2.1 skirsnio reikalavimus.

    2.4.5.

    Tariama, kad pirmiau išdėstytų nuostatų yra laikomasi, jeigu atitinkami bandymai buvo atlikti naudojant tokios pačios sudėties priekinį stiklą.

    2.5.   Apdorotieji beskeveldriai priekiniai stiklai

    2.5.1.

    Be 2.3 skirsnyje nustatytų bandymų, atliekamas skilimo bandymas pagal 8 priedo 4 dalies reikalavimus.

    2.6.   Plastiku padengtos stiklo plokštės

    Be šio priedo įvairiuose skirsniuose nustatytų bandymų, atliekami šie bandymai:

    2.6.1.

    atsparumo dilimui bandymas pagal 9 priedo 2.1 skirsnio reikalavimus;

    2.6.2.

    atsparumo drėgmei bandymas pagal 9 priedo 3 dalies reikalavimus;

    2.6.3.

    atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas pagal 3 priedo 11.2.1 skirsnio reikalavimus.

    2.7.   Stiklo paketai

    2.7.1.

    Su kiekviena stiklo paketą sudarančia stiklo plokšte tuo pačiu dažnumu ir pagal tuos pačius reikalavimus turi būti atlikti šiame priede nurodyti bandymai.

    2.7.2.

    Stiklo paketų šviesos pralaidumo matavimas atliekamas pagal 3 priedo 9.1 skirsnio reikalavimus.

    2.8.   Standaus plastiko plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    2.8.1.

    Bandymas numetant 227 g rutulį pagal 14 priedo 5 dalį.

    2.8.2.

    Šviesos pralaidumo bandymas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį.

    2.8.3.

    Dilimo bandymas pagal 14 priedo 6.1 skirsnį.

    2.8.4.

    Įpjovimo bandymas pagal 14 priedo 6.3 skirsnį.

    NB: pirmiau 2.8.2 skirsnyje nurodytas bandymas atliekamas tik tuo atveju, jeigu įstiklinimo medžiagą numatyta naudoti būtinojoje vairuotojui matomumą užtikrinančioje vietoje.

    Pirmiau 2.8.4 skirsnyje nurodytas bandymas atliekamas naudojant pavyzdžius, nenaudotus per 14 priedo 6.2 skirsnyje aprašytą bandymą.

    2.8.5.

    Atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas pagal 3 priedo 11 skirsnio reikalavimus.

    2.9.   Lankstaus plastiko plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    2.9.1.

    Bandymas numetant 227 g rutulį pagal 15 priedo 4 dalį.

    2.9.2.

    Šviesos pralaidumo bandymas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį.

    NB: pirmiau 2.9.2 skirsnyje nurodytas bandymas atliekamas tik tuo atveju, jeigu įstiklinimo medžiagą numatyta naudoti būtinojoje vairuotojui matomumą užtikrinančioje vietoje.

    2.9.3.

    Atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas pagal 3 priedo 11.2.1 skirsnį.

    2.10.   Standieji plastiko paketai

    2.10.1.

    Bandymas numetant 227 g rutulį pagal 16 priedo 5 dalį.

    2.10.2.

    Šviesos pralaidumo bandymas pagal 3 priedo 9.1 skirsnį.

    NB: pirmiau 2.10.2 skirsnyje nurodytas bandymas atliekamas tik tuo atveju, jeigu įstiklinimo medžiagą numatyta naudoti būtinojoje vairuotojui matomumą užtikrinančioje vietoje.

    2.10.3.

    Atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas pagal 3 priedo 11 skirsnio reikalavimus.

    3.   BANDYMŲ DAŽNUMAS IR REZULTATAI

    3.1.   Skilimo bandymas

    3.1.1.   Bandymai

    3.1.1.1.

    Pirmoji bandymų, kai stiklas sudaužomas šioje taisyklėje nurodytose dūžio vietose, serija atliekama pradėjus gaminti kiekvieno naujo tipo stiklo plokštes, kad būtų galima nustatyti silpniausias plokštės vietas. Bandymų rezultatai registruojami.

    Tačiau su grūdintuoju priekiniu stiklu ši pirmoji bandymų serija atliekama tik tokiu atveju, jeigu per metus pagaminama daugiau kaip 200 šio tipo stiklo plokščių.

    3.1.1.2.

    Gamybos laikotarpiu atliekamas patikrinamasis bandymas naudojant 3.1.1.1 skirsnyje nustatytas dūžio vietas.

    3.1.1.3.

    Patikrinimas atliekamas kiekvieno gamybos laikotarpio pradžioje arba pakeitus spalvą.

    3.1.1.4.

    Gamybos laikotarpiu patikrinamieji bandymai turi būti atliekami ne rečiau kaip:

    Grūdintieji priekiniai stiklai

    Grūdintosios stiklo plokštės, išskyrus priekinius stiklus

    Apdorotieji beskeveldriai priekiniai stiklai

    Ps ≤ 200: vienas sudaužymas per gamybos laikotarpį

    Pr ≤ 500: vienas per pamainą

    0,1 proc. pagal tipą

    Ps > 200: vienas sudaužymas per keturias gamybos valandas

    Pr > 500: du per pamainą

     

    3.1.1.5.

    Patikrinimas atliekamas gamybos laikotarpio pabaigoje, naudojant vieną iš paskutinių pagamintų stiklo plokščių.

    3.1.1.6.

    Jeigu Pr < 20, gamybos laikotarpiu atliekamas tik vienas skilimo bandymas.

    3.1.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami, įskaitant rezultatus, kai nėra išliekamųjų skilimo pobūdžio įrašų.

    Be to, kartą per pamainą daromas išliekamasis skilimo pobūdžio įrašas, išskyrus atvejus, kai Pr ≤ 500. Pastaruoju atveju gamybos laikotarpiu daromas tik vienas išliekamasis skilimo pobūdžio įrašas.

    3.2.   Bandymas smūgiuojant galvos maketu

    3.2.1.   Bandymai

    Tikrinama ne mažiau kaip 0,5 proc. vienoje gamybos linijoje per dieną pagamintų beskeveldrių priekinių stiklų. Per dieną tikrinama ne daugiau kaip 15 priekinių stiklų.

    Pavyzdžiai parenkami iš įvairaus tipo gaminamų priekinių stiklų.

    Jeigu administravimo tarnyba sutinka, šie bandymai gali būti pakeisti bandymu smūgiuojant 2 260 g rutuliu (žr. 3.3 skirsnį). Smūgio galvos maketu poveikis per metus visuomet tikrinamas naudojant ne mažiau kaip du kiekvienos storio klasės pavyzdžius.

    3.2.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.

    3.3.   Bandymas smūgiuojant 2 260 g rutuliu

    3.3.1.   Bandymai

    Kiekviena storio klasė nuodugniai patikrinama ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

    3.3.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.

    3.4.   Bandymas smūgiuojant 227 g rutuliu

    3.4.1.   Bandymai

    Bandiniai išpjaunami iš pavyzdžių. Tačiau, kad būtų patogiau, bandymus galima atlikti naudojant gatavus gaminius arba jų dalis.

    Tikrinama ne mažiau kaip 0,5 proc. per vieną pamainą pagamintų gaminių, bet ne daugiau kaip dešimt pavyzdžių per dieną.

    3.4.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.

    3.5.   Atsparumo aukštai temperatūrai bandymas

    3.5.1.   Bandymai

    Bandiniai išpjaunami iš pavyzdžių. Tačiau, kad būtų patogiau, bandymus galima atlikti naudojant gatavus gaminius arba jų dalis. Jie parenkami taip, kad visi tarpsluoksniai būtų išbandyti pagal tai, kaip jie naudojami.

    Tikrinami ne mažiau kaip trys tą dieną pagaminti tos pačios tarpsluoksnio spalvos gaminiai.

    3.5.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.

    3.6.   Šviesos pralaidumas

    3.6.1.   Bandymai

    Šie bandymai atliekami naudojant tipinius spalvotų gatavų gaminių pavyzdžius.

    Jeigu pakeičiamos langų stiklo plokštės savybės, turinčios įtakos bandymo rezultatams, patikrinimas atliekamas bent kiekvieno gamybos laikotarpio pradžioje.

    Šio bandymo nereikia atlikti su priekiniais stiklais ir kitomis langų stiklo plokštėmis, kurių pastovusis šviesos pralaidumas, išmatuotas patvirtinant tipą, yra ne mažesnis kaip 75 proc., ir su stiklo plokštėmis, pažymėtomis simboliu V (žr. šios taisyklės 5.5.2 skirsnį).

    Arba grūdintųjų stiklo plokščių tiekėjas gali pateikti sertifikatą, kad pirmiau išdėstytų reikalavimų yra laikomasi.

    3.6.2.   Rezultatai

    Registruojama pastoviojo šviesos pralaidumo vertė. Be to, jeigu tai priekiniai stiklai su neskaidria uždanga, naudojant šios taisyklės 3.2.1.2.2.4 skirsnyje nurodytus brėžinius, patikrinama, ar šios juostos nepatenka į bandymo zoną B arba sritį I, atsižvelgiant į transporto priemonės, kuriai tas priekinis stiklas yra skirtas, kategoriją. Neskaidri uždanga privalo atitikti 18 priedo nuostatas.

    3.7.   Optinio iškraipymo ir antrinio atvaizdo atsiskyrimo bandymai

    3.7.1.   Bandymai

    Kiekvienas priekinis stiklas patikrinamas, ar nėra vizualių defektų. be to, taikant šioje taisyklėje nurodytus būdus arba tokį būdą, kuriuo gaunami panašūs rezultatai, įvairių matomumą užtikrinančių zonų matavimai atliekami ne rečiau kaip:

     

    arba: jeigu Ps ≤ 200, išmatuojamas vienas pavyzdys per pamainą;

     

    arba: jeigu Ps > 200, išmatuojami du pavyzdžiai per pamainą

     

    arba 1 proc. visų gaminių, parenkant tipinius visų gaminių pavyzdžius.

    3.7.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.

    3.8.   Atsparumo dilimui bandymas

    3.8.1.   Bandymai

    Šis bandymas atliekamas tik su plastiku padengtomis stiklo plokštėmis ir stiklaplasčio plokštėmis. Kiekvienas plastiko paviršinio sluoksnio arba plastiko tipas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

    3.8.2.   Rezultatai

    Registruojami šviesos sklaidos rezultatai.

    3.9.   Atsparumo drėgmei bandymas

    3.9.1.   Bandymai

    Šis bandymas atliekamas tik su plastiku padengtomis ir stiklaplasčio plokštėmis. Kiekvienas plastikinio paviršinio sluoksnio arba plastiko tipas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

    3.9.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.

    3.10.   Atsparumo cheminėms medžiagoms bandymas

    3.10.1.   Bandymai

    Šis bandymas atliekamas tik su plastiku padengtomis stiklo plokštėmis ir stiklaplasčio plokštėmis. Kiekvienas plastikinio paviršinio sluoksnio arba plastiko tipas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

    3.10.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.

    3.11.   Įpjovimo bandymas

    3.11.1.   Bandymai

    Šis bandymas atliekamas tik su standaus plastiko plokštėmis, padengtomis dilimui atsparia danga. Kiekvieno tipo plastikas ir plastikinė danga tikrinama ne rečiau kaip kartą per savaitę, naudojant pavyzdžius, su kuriais nebuvo atliekami atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymai (14 priedo 6.2 skirsnis).

    Bandymas naudojant pavyzdžius, su kuriais buvo atliekami atsparumo imituojamoms oro sąlygoms bandymai, atliekami kartą per tris mėnesius.

    3.11.2.   Rezultatai

    Visi rezultatai registruojami.


    21 PRIEDAS

    Saugiojo stiklo plokščių montavimo transporto priemonėse nuostatos

    1.   TAIKYMO SRITIS

    Šiame priede išdėstytos saugiojo stiklo plokščių montavimo M, N ir O (1) kategorijų transporto priemonėse nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti didelį keleivių saugumą ir, svarbiausia, siekiama vairuotojui užtikrinti labai gerą matomumą bet kokiomis eismo sąlygomis ne tik į priekį, bet taip pat atgal ir į šonus.

    Šis priedas netaikomas šarvuotosioms transporto priemonėms, kaip toliau apibrėžta 2.3 skirsnyje.

    2.   APIBRĖŽTYS

    Šiame priede:

    2.1.

    transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ir jos priekaba, skirta naudoti kelyje, turinti ne mažiau kaip keturis ratus, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 25 km/h, išskyrus transporto priemones, važiuojančias bėgiais ir visą mobiliają techniką;

    2.2.

    transporto priemonių kategorija – transporto priemonių grupė, priklausanti atitinkamai kategorijai pagal klasifikatorių, patvirtintą Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (1);

    2.3.

    specialios paskirties transporto priemonė, automobilinis furgonas, šarvuotoji transporto priemonė, greitosios medicinos pagalbos automobilis, katafalkas, automobilis su nudengiamu stogu yra atitinkamai apibrėžti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (1);

    2.4.

    dviaukštė transporto priemonė apibrėžta Taisyklės Nr. 107 2.1.2 skirsnyje.

    3.   BENDROSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS M, N IR O KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS

    3.1.

    Saugiojo stiklo plokštės montuojamos taip, kad nepaisant įprastomis eksploatavimo sąlygomis transporto priemonę veikiančių jėgų jos išliktų savo vietoje ir transporto priemonėms keleiviams užtikrintų matomumą bei jų saugumą.

    3.2.

    Saugiojo stiklo plokštės pažymimos atitinkamu šios taisyklės 5.4 skirsnyje nurodytu sudedamosios dalies tipo patvirtinimo ženklu, po jo, jeigu reikia, pateikiant vieną iš papildomų simbolių, nurodytų 5.5 skirsnyje.

    4.   SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS M ir N KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS (1)

    4.1.   Priekiniai stiklai

    4.1.1.

    Pastovusis šviesos pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 70 proc.

    4.1.2.

    Priekinis stiklas privalo būti patvirtintas tam transporto priemonių tipui, kuriame jis skirtas montuoti.

    4.1.3.

    Priekinis stiklas privalo būti tinkamai sumontuotas transporto priemonės vairuotojo taško R atžvilgiu.

    4.1.4.

    Transporto priemonėse, kurių didžiausias konstrukcinis greitis didesnis kaip 40 km/h, negalima montuoti grūdintųjų priekinių stiklų.

    4.2.   Saugusis stiklas, išskyrus priekinius stiklus ir pertvarų įstiklinimo medžiagas

    4.2.1.   Būtinasis saugusis stiklas, vairuotojui užtikrinantis matomumą priekyje

    4.2.1.1.

    Saugiojo stiklo plokščių, per kurias vairuotojui užtikrinamas matomumas priekyje, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.18.1 skirsnyje, pastovusis šviesos pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 70 proc.

    4.2.1.2.

    Plastikinis saugusis stiklas pažymimas papildomu simboliu /B/L, kaip apibrėžta šios taisyklės 5.5.5 ir 5.5.7 skirsniuose.

    4.2.2.   Būtinasis saugusis stiklas, vairuotojui užtikrinantis matomumą užpakalyje

    4.2.2.1.

    Šios taisyklės 2.18.2 skirsnyje apibrėžto saugiojo stiklo šviesos pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 70 proc., tačiau, jei montuojami du išoriniai užpakalinio vaizdo veidrodžiai, stiklo pralaidumas gali būti mažesnis kaip 70 proc., jeigu jis pažymimas papildomu simboliu V, nurodytu šios taisyklės 5.5.2 skirsnyje.

    4.2.2.2.

    Plastikinis saugusis stiklas pažymimas papildomu simboliu A/L arba B/L, kaip apibrėžta šios taisyklės 5.5.5 ir 5.5.7 skirsniuose.

    Arba automobilio su nudengiamu stogu sulankstomojo stogo užpakalinis stiklas gali būti pažymėtas papildomu simboliu /B/M.

    Automobilio su nudengiamu stogu sulankstomojo stogo užpakalinis stiklas gali būti pagamintas iš lankstaus plastiko plokštės.

    4.2.3.   Kitoks saugusis stiklas

    4.2.3.1.

    Į šios taisyklės 2.18.1 ir 2.18.2 skirsniuose pateiktas apibrėžtis neįtrauktas saugusis stiklas, kurio šviesos pralaidumas mažesnis kaip 70 proc., pažymimas papildomu simboliu V, nurodytu šios taisyklės 5.5.2 skirsnyje.

    4.2.3.2.

    Plastikinis saugusis stiklas pažymimas papildomais simboliais, kaip apibrėžta šios taisyklės 5.5.5, 5.5.6 ir 5.5.7 skirsniuose. Tačiau, jeigu transporto skirta vežti keleiviams, tose vietose, į kurias gali atsitrenkti galva, negalima naudoti įstiklinimo medžiagų, pažymėtų papildomais simboliais /C/L arba /C/M.

    4.2.4.   Išimtys

    Jeigu tai plastikinis saugusis stiklas, šio priedo 4.2.2.2 ir 4.2.3.2 skirsnių nuostatos dėl atsparumo dilimui netaikomos šioms transporto priemonėms ir įstiklinimo vietoms:

    a)

    greitosios medicinos pagalbos automobiliams;

    b)

    katafalkams;

    c)

    priekaboms, įskaitant dengtas priekabas;

    d)

    stoglangiams ir transporto priemonės stogo stiklams;

    e)

    visoms dviaukštės transporto priemonės viršutiniojo aukšto įstiklinimo medžiagoms.

    Dilimo bandymo atlikti nereikia, jokių simbolių pateikti nereikalaujama.

    4.3.   Konkretūs reikalavimai

    4.3.1.

    Į viršų nukreiptas stiklas, išskyrus priekinį stiklą, turi būti pagamintas iš beskeveldrio stiklo arba plastikinės plokštės, pažymėtų papildomu simboliu /A, kaip apibrėžta šios taisyklės 5.5.5 ir 5.5.7 skirsniuose.

    4.3.2.

    4.3.1 skirsnis netaikomas transporto priemonėms, kurių didžiausias konstrukcinis greitis mažesnis kaip 40 km/h.


    (1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2).


    Top