30.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 164/181

1.

2.

3.

4.

5.

5.1.

5.2.

5.3.

5.4.

6.

6.1.

6.2.

6.3.

6.4.

6.5.

7.

7.1.

7.2.

7.3.

7.4.

7.5.

8.

8.1.

8.2.

8.3.

8.4.

8.5.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

1 priedas.

1 dalis

2 dalis

3 dalis

2 priedas.

1 dalis

2 dalis

3 dalis

3 priedas.

4 priedas.

5 priedas.

6 priedas.

7 priedas.

8 priedas.

9 priedas.

10 priedas.

1.1.

I DALIS: M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių (1) patvirtinimui atsižvelgiant į jų apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisus.

1.2.

II DALIS: transporto priemonių signalizacijos sistemų (TPSS), skirtų neišardomai įrengti M1 kategorijos transporto priemonėse, ir tose N1 kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausia leidžiama masė neviršija 2 tonų, patvirtinimui (1).

1.3.

III DALIS: M1 kategorijos transporto priemonių, ir tų N1 kategorijos transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiama masė neviršija 2 tonų, patvirtinimui atsižvelgiant į jų signalizacijos sistemą (-as) (2).

1.4.

IV DALIS: imobilizatorių, M1 kategorijos transporto priemonių ir tų N1 kategorijos transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiama masė neviršija 2 tonų, patvirtinimui atsižvelgiant į imobilizatorius (1), (2).

1.5.

Kitų kategorijų transporto priemonėse I dalyje nurodytų įtaisų įrengti neprivaloma, bet, jei toks įtaisas yra įrengtas, jis turi atitikti visas susijusias šios taisyklės nuostatas.

1.6.

Kitų kategorijų transporto priemonėse ir N1 kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausia masė viršija 2 tonas, II ir III dalyse nurodytų įtaisų įrengti neprivaloma, bet, jei toks įtaisas yra įrengtas, jis turi atitikti visas susijusias šios taisyklės nuostatas.

1.7.

Gamintojo prašymu susitariančiosios šalys gali suteikti patvirtinimus pagal I–IV dalis kitų kategorijų transporto priemonėms ir į tokias transporto priemones įrengti skirtiems įtaisams.

1.8.

Šios taisyklės taikymo metu susitariančiosios šalys turi deklaruoti, kurias taisyklės dalis jos ketina taikyti kaip privalomas savo teritorijoje kiekvienai transporto priemonių kategorijai (3).

3.1.

Paraišką patvirtinti transporto priemonės arba sudedamosios dalies tipą, atsižvelgiant į šią taisyklę, teikia transporto priemonės gamintojas.

3.2.

Paraiška teikiama kartu su informaciniu dokumentu, pagal 1 priedo atitinkamai 1, 2 arba 3 dalyse pateiktą pavyzdį.

3.3.

Už patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama (-os) tvirtinamo tipo transporto priemonė(s) / sudedamoji (-osios) dalis (-ys).

4.1.

Tipo patvirtinimas suteikiamas, jei pagal šią taisyklę patvirtinti pateiktas tipas atitinka atitinkamos (-ų) šios taisyklės dalies (-ių) reikalavimus.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu – 00, atitinkantys Taisyklės pradinę versiją) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi [svarbiausi] taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio kitam transporto priemonių ar sudedamosios dalies tipui pagal šios taisyklės apibrėžtį.

4.3.

Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą arba išplėtimą kitoms šią taisyklę taikančioms susitarimo susitariančiosioms šalims pateikiamas pasinaudojant šios taisyklės 2 priedo atitinkamai 1, 2 arba 3 dalyse pateikto pavyzdžio pranešimo blanku.

4.4.

Lengvai pastebimoje ir pasiekiamoje kiekvienos transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę, vietoje, nurodytoje patvirtinimo blanke, turi būti pritvirtintas tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

4.5.

Jei tipas atitinka patvirtintą tipą pagal vieną ar daugiau kitų prie šio susitarimo pridedamų taisyklių, šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę, 4.4.1 punkte nustatyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklės, pagal kurią patvirtinimas buvo suteiktas šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę, simboliai išdėstomi vertikaliomis skiltimis į dešinę nuo 4.4.1 nustatyto simbolio.

4.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.

Jei ženklinama transporto priemonė, patvirtinimo ženklas turi būti ant gamintojo pritvirtintos jos duomenų plokštelės arba greta jos.

4.8.

Jei sudedamoji dalis patvirtinama atskirai kaip signalizacijos sistema, imobilizatorius ar abu dalykai, gamintojas tvirtina patvirtinimo ženklą ant įtaiso svarbiausio (-ių) elemento (-ų).

4.9.

Šios taisyklės 3 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

4.10.

Vietoje patvirtinimo ženklo, aprašyto 4.4 punkte, kiekvienai parduodamai TPSS arba imobilizatoriui išduodamas atitikties pažymėjimas.

Jeigu TPSS ir (arba) imobilizatoriaus gamintojas tiekia transporto priemonės gamintojui patvirtintą nepažymėtą TPSS ir (arba) imobilizatorių, kuriuos pastarasis transporto priemonės modelyje arba transporto priemonės modelių grupėje įrengia kaip originalią įrangą, TPSS ir (arba) imobilizatoriaus gamintojas transporto priemonės gamintojui pateikia tiek atitikties pažymėjimo kopijų, kad tas gamintojas galėtų gauti transporto priemonės patvirtinimą atitinkamai pagal šios taisyklės II, III ir IV dalis.

Jei TPSS arba imobilizatorius sudaryti iš atskirų sudedamųjų dalių, jos pagrindinė (-ės) sudedamoji (-osios) dalis (-ys) turi būti pažymėta (-os) informaciniu ženklu, o atitikties pažymėjime turi būti pateiktas tų informacinių ženklų sąrašas.

Atitikties pažymėjimo pavyzdys pateiktas šios taisyklės 6 priede.

5.2.1.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad jį reikėtų padaryti neaktyviu tam, kad:

5.2.2.

5.2.1 punkto reikalavimų turi būti laikomasi naudojant vieną raktą.

5.2.3.

Išskyrus 5.3.1.5 punkte numatytą atvejį, į spynelę įkišamu raktu valdoma sistema turi neleisti ištraukti rakto, kol nesuveikė ar nebuvo nustatytas veikti 5.2.1 nurodytas įtaisas.

5.2.4.

5.2.1 punkte nurodytas apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas ir transporto priemonės sudedamosios dalys, kurias jis veikia, turi būti suprojektuoti taip, kad jų nebūtų galima staigiai ir neatkreipiant dėmesio atidaryti, padaryti neveiksmingus ar sunaikinti, pvz., naudojantis pigiais lengvai paslepiamais įrankiais, įranga ar gaminiais, kuriuos gali lengvai įsigyti visi žmonės.

5.2.5.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi būti sumontuotas transporto priemonėje kaip originalios įrangos dalis (t. y. įranga, kurią transporto priemonės gamintojas sumontuoja prieš pirmąsyk parduodant mažmeninėje rinkoje). Jis turi būti įmontuotas taip, kad, net pašalinus korpusą, jį užblokuotą būtų įmanoma išmontuoti tik specialiais įrankiais. Jei apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisą įmanoma padaryti neveiksmingą išsukant varžtus, tie varžtai, jei nėra neišsukamo tipo, turi būti uždengti užblokuoto apsaugos įtaiso dalimis.

5.2.6.

Mechaninės blokavimo sistemos turi turėti ne mažiau kaip 1 000 skirtingų raktų derinių arba tokį mažesnį jų skaičių, kuris lygus bendram per metus pagaminamų transporto priemonių skaičiui. Vieno tipo transporto priemonėse kiekvieno derinio pasikartojimo dažnis turi būti maždaug 1 iš 1 000.

5.2.7.

Elektrinės arba elektroninės blokavimo sistemos, pvz., nuotolinio valdymo pultas, turi turėti ne mažiau kaip 50 000 variantų, jose turi būti naudojami važiavimo kodai ir (arba) jų nuskaitymo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 10 dienų, pvz., ne daugiau kaip 5 000 variantų per 24 valandas iš ne mažiau kaip 50 000 variantų.

5.2.8.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaiso tipui taikomas 5.2.6 arba 5.2.7 punktas.

5.2.9.

Raktas ir užraktas neturi būti koduojami matomomis priemonėmis.

5.2.10.

Užraktas turi būti suprojektuotas, sukonstruotas ir sumontuotas taip, kad kitu raktu jo cilindro užrakinimo padėtyje nebūtų įmanoma pasukti mažesniu kaip 2,45 Nm sukamuoju momentu ir

5.2.11.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisai turi būti tokie, kad, varikliui veikiant, nebūtų jokios atsitiktinės trikties rizikos, ypač tokios, kad užblokavimas galėtų sumažinti saugą.

5.2.12.

Pagalbinė energija gali būti naudojama tik apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisui suaktyvinti ir (arba) norint jį padaryti neaktyvų. Veikimo padėtyje įtaisas turi išlikti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, kurioms nebūtinas energijos tiekimas.

5.2.13.

Turi būti neįmanoma įjungti transporto priemonės variklio įprastomis priemonėmis tol, kol apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas yra suaktyvintas.

5.2.14.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisai, neleidžiantys atlaisvinti transporto priemonės stabdžių, leidžiami tik tuomet, jei stabdžių darbinės dalys laikomos veikimo padėtyje vien mechaniniu būdu. Tokiu atveju 5.2.13 punkto reikalavimai negalioja.

5.2.15.

Jei apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi vairuotojo perspėjimo funkciją, ji turi suveikti vairuotojui atidarius savo pusės dureles, jei vairuotojas įtaiso neįjungė ir neištraukė rakto.

5.3.1.1.

Vairo mechanizmą veikiantis apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi padaryti vairo mechanizmą neveiksmingą. Variklį turi būti įmanoma užvesti tik tuomet, kai grąžinamas įprastas vairo veikimas.

5.3.1.2.

Kai apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas suaktyvinamas, neturi būti įmanoma neleisti jam veikti.

5.3.1.3.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi atitikti 5.2.11, 5.3.1.1, 5.3.1.2 ir 5.3.1.4 punktų reikalavimus atlikus po 2 500 rakinimo ciklų abiem šios taisyklės 4 priedo 1 dalyje nurodyto dėvėjimosi bandymo kryptimis.

5.3.1.4.

Suaktyvintas apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi atitikti vieną iš šių kriterijų:

5.3.1.5.

Jei apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas yra toks, kad raktą galima ištraukti ne vien toje padėtyje, kurioje vairavimo mechanizmas užblokuotas, jis turi būti suprojektuotas taip, kad tai padėčiai pasiekti ir raktui ištraukti reikalingo veiksmo nebūtų galima padaryti netyčia.

5.3.1.6.

Jei sudedamoji dalis suyra taip, kad 5.3.1.4.1, 5.3.1.4.2 ir 5.3.1.4.3 punktuose nurodytų sukamojo momento reikalavimus taikyti sunku, bet vairavimo sistema išlieka užblokuota, sistema atitinka reikalavimus.

5.3.2.1.

Transmisiją veikiantis apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi neleisti suktis transporto priemonės varomiesiems ratams.

5.3.2.2.

Stabdžius veikiantis apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi stabdyti bent po vieną ratą abiejose vieno tilto pusėse.

5.3.2.3.

Kai apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas suaktyvinamas, neturi būti įmanoma neleisti jam veikti.

5.3.2.4.

Turi būti neįmanoma netyčia užblokuoti transmisiją ar stabdžius, kai raktas yra apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaiso užrakte, net jei suveikė ar buvo nustatytas veikti užvesti variklio neleidžiantis įtaisas. Tai negalioja, jei šios taisyklės 5.3.2 punkto reikalavimų laikomasi kitais įtaisais, kurie naudojami ir kitais tikslais, o tai papildomai funkcijai (pvz., elektrinis stovėjimo stabdys) būtinas blokavimas pirmiau minėtomis sąlygomis.

5.3.2.5.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi būti suprojektuotas ir sukonstruotas taip, kad išliktų visiškai veiksmingas po tam tikro nusidėvėjimo, atsiradusio atlikus 2 500 abipusių blokavimo ciklų. Jei apsauginis įtaisas veikia stabdžius, minėtas reikalavimas taikomas kiekvienai mechaninei ir elektrinei sudedamajai daliai.

5.3.2.6.

Jei apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas yra toks, kad raktą galima ištraukti ne toje padėtyje, kurioje transmisija ar stabdžiai yra užblokuoti, jis turi būti suprojektuotas taip, kad tai padėčiai pasiekti ir raktui ištraukti reikalingo veiksmo nebūtų galima padaryti netyčia.

5.3.2.7.

Jei naudojamas transmisiją veikiantis apsauginis įtaisas, jis turi būti pakankamai tvirtas, kad be saugą galinčio sumažinti apgadinimo abiem kryptimis išlaikytų statinį sukamąjį momentą, 50 % didesnį už didžiausiąjį sukamąjį momentą, kuris paprastai gali veikti transmisiją. Nustatant šio bandomojo sukamojo momento dydį turi būti atsižvelgiama ne į didžiausią variklio sukamąjį momentą, bet į tą, kurį gali perduoti sankaba arba automatinė transmisija.

5.3.2.8.

Jei transporto priemonėje įrengtas stabdžius veikiantis apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas, jis turi nejudamai išlaikyti pakrautą transporto priemonę ant 20 % nuokalnės ar įkalnės.

5.3.2.9.

Jei transporto priemonėje įrengtas stabdžius veikiantis apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas, šios taisyklės reikalavimai neturi būti laikomi nukrypimu nuo Taisyklės Nr. 13 arba 13-H reikalavimų net ir jam sulūžus.

5.3.3.1.

Pavarų perjungimo svirtį veikiantis apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi neleisti perjungti jokios pavaros.

5.3.3.2.

Jei pavarų perjungimo dėžė yra mechaninė, pavarų perjungimo svirtį turi būti įmanoma užblokuoti tik atbulinės eigos padėtyje; be to, gali būti leista užblokuoti neutraliojoje padėtyje.

5.3.3.3.

Jei automatinės pavarų dėžės turi stovėjimo padėtį, užblokuoti mechanizmą turi būti įmanoma tik stovėjimo padėtyje; be to, gali būti leista užblokuoti neutraliojoje ir (arba) atbulinės eigos padėtyje.

5.3.3.4.

Jei automatinės pavarų dėžės neturi stovėjimo padėties, užblokuoti mechanizmą turi būti įmanoma tik neutraliojoje ir (arba) atbulinės eigos padėtyje.

5.3.3.5.

Apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo įtaisas turi būti suprojektuotas ir sukonstruotas taip, kad išliktų visiškai veiksmingas po tam tikro nusidėvėjimo, atsiradusio atlikus 2 500 abipusių blokavimo ciklų.

6.2.1.

Įsibrovus į transporto priemonę arba jai padarius fizinį poveikį, TPSS turi duoti perspėjimo signalą. Perspėjimo signalas turi būti garsinis, be to, gali būti įrengti regimieji perspėjimo įtaisai, radijo signalizacijos įtaisas arba pirmiau minėtų sistemų derinys.

6.2.2.

TPSS turi būti projektuojamos, konstruojamos ir įrengiamos taip, kad transporto priemonė su įrengta TPSS atitiktų taikomus techninius reikalavimus, ypač susijusius su elektromagnetiniu suderinamumu (EMS).

6.2.3.

Jei TPSS pritaikyta perduoti signalą radijo bangomis, pvz., signalizacijos įtaisui įjungti ar išjungti arba pavojaus signalui perduoti, ta sistema turi atitikti atitinkamus ETSI standartus (5), pvz., EN 300 220–1 V1.3.1. (2000–09), EN 300 220–2 V1.3.1. (2000–09), EN 300 220–3 V1.1.1. (2000–09) ir EN 301 489–3 V1.2.1. (2000–08) (įskaitant rekomendacinio pobūdžio reikalavimus). Signalizacijos sistemai įjungti ir išjungti skirtų radijo signalų dažnis ir didžiausia spinduliavimo galia turi atitikti CEPT/ERC (6) rekomendaciją Nr. 70–03 ( 2000 m. vasario 17 d.) dėl mažo nuotolio įtaisų naudojimo (7).

6.2.4.

Transporto priemonėje įrengus TPSS, ši neturi turėti įtakos transporto priemonės eksploatacinėms charakteristikoms (jei sistema neįjungta) arba saugiam tos transporto priemonės veikimui.

6.2.5.

TPSS ir jos sudedamosios dalys neturi įsijungti netyčia, ypač veikiant transporto priemonės varikliui.

6.2.6.

TPSS gedimas arba elektros energijos tiekimo tai sistemai triktis neturi pakenkti saugiam transporto priemonės veikimui.

6.2.7.

TPSS, jos sudedamosios dalys ir jų valdomos dalys turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas pavojus, jog kas nors galėtų greitai ir neatkreipdamas dėmesio, pvz., naudodamasis pigiais lengvai paslepiamais įrankiais, įranga ar gaminiais, lengvai įsigyjamais visiems žmonėms, sutrikdyti TPSS, jos sudedamųjų dalių ir jų valdomų dalių veikimą arba sugadinti jas.

6.2.8.

Tai reiškia, kad TPSS įjungimo ir išjungimo priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad nebūtų pažeisti I dalies reikalavimai. Leidžiama naudoti šios taisyklės I dalyje nurodytas sudėtinių dalių elektros jungtis.

6.2.9.

Sistema turi būti išdėstyta taip, kad jeigu viena perspėjimo signalo grandinė būtų sujungta trumpuoju jungimu, nebūtų sutrikdyti kiti signalizacijos sistemos veiklos aspektai, išskyrus tą grandinę, kuri sujungta trumpuoju jungimu.

6.2.10.

TPSS gali turėti imobilizatorių, kuris turi atitikti šios taisyklės IV dalies reikalavimus.

i)

apie įsibrovimą į transporto priemonę, pvz., keleivių salono kontrolės įtaisus, langų stiklų kontrolės įtaisus, įsilaužimo per visas įstiklintas vietas jutiklius, arba

ii)

apie mėginimą pavogti transporto priemonę, pvz., transporto priemonės polinkio kampo jutiklį,

6.3.1.2.1.

Tinkamomis priemonėmis, pvz.,

turi būti užtikrinta, kad įjungta arba išjungta TPSS negalėtų be reikalo įjungti pavojaus signalo dėl:

6.3.1.2.2.

Jei patvirtinimo paraiškos pateikėjas gali įrodyti, pvz., techniniais duomenimis, kad apsauga nuo netikro pavojaus signalo yra tinkamai užtikrinta, už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba gali nereikalauti atlikti kai kurių pirmiau minėtų bandymų.

Ne trumpesnė kaip

25 s.

Ne ilgesnė kaip

30 s.

6.3.2.3.1.

Vienodo tono signalą (vienodo dažnio garso virpesius) skleidžiantis įtaisas, pvz., sirena, kurios garsiniai ir kt. duomenys atitinka EEC taisyklės Nr. 28 I dalį.

Protarpinis signalas (įsijungiantis ir išsijungiantis):

Aktyvinimo dažnis …(2 ± 1) Hz

Veikimo trukmė = Neveikimo trukmė ± 10 %

6.3.2.3.2.

Garsinio signalo įtaisas, skleidžiantis kintamo dažnio garso virpesius: garsiniai ir kt. duomenys pagal EEK Taisyklės Nr. 28 I dalį, bet taikomas vienodas gana didelis dažnio pokytis iš pirmiau nurodyto intervalo (1 800–3 550 Hz) abiem kryptimis.

Pokyčių dažnis … (2 ± 1) Hz

6.3.2.3.3.

Garso lygis

Garso šaltinis turi būti:

Tačiau, jei garso šaltinis – ne originaliosios įrangos garsinis perspėjimo įtaisas, mažiausią leidžiamą garso lygį galima sumažinti iki 100 dB(A), jei matuojama EEK taisyklės Nr. 28 I dalyje nurodytomis sąlygomis.

6.3.5.1.

Varikliui veikiant neturi būti įmanoma tyčia arba netyčia įjungti signalizacijos sistemos.

6.3.6.2.1.

Mechaniniu raktu (atitinkančiu šios taisyklės 10 priedo reikalavimus), kurį galima sujungti su centrine transporto priemonės rakinimo sistema, valdoma iš išorės ir turinčia bent 1 000 variantų.

6.3.6.2.2.

Elektriniu ir (arba) elektroniniu įtaisu, pvz., nuotolinio valdymo įtaisu, kuriame numatyta bent 50 000 variantų, naudojami važiavimo kodai ir (arba) kurio nuskaitymo trukmė ne mažesnė kaip 10 dienų, pvz., per 24 valandas ne daugiau kaip 5 000 variantų iš ne mažiau kaip 50 000 variantų;

6.3.6.2.3.

Apsaugotame keleivių salone įrengtu mechaniniu raktu arba elektriniu ar elektroniniu įtaisu, kuriuo galima nustatyti įlipimo ir (arba) išlipimo delsą.

6.3.9.1.

Informacijai apie TPSS būseną (įjungta, išjungta, signalas nustatomas, signalas įjungtas) pateikti keleivių salone ir už jo ribų leidžiama įtaisyti regimuosius indikatorius. Ne keleivių salone įrengtų įtaisų regimųjų signalų šviesos stipris turi būti ne didesnis kaip 0,5 cd.

6.3.9.2.

Jei yra numatyti trumpalaikių „dinaminių“ procesų, pvz., perjungimo iš įjungimo padėties į išjungimo padėtį ir atvirkščiai, indikatoriai, jie turi būti regimieji ir atitikti 6.3.9.1 punkto reikalavimus. Šie regimieji indikatoriai taip pat gali būti vienu metu veikiantys posūkio rodikliai ir (arba) keleivių salono lempa (-os), tačiau posūkio rodikliais rodomų regimųjų indikatorių trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 3 s.

a)

nuo – 40 °C iki + 85 °C – keleivių salone ir bagažinėje įrengtoms sudedamosioms dalims;

b)

nuo – 40 °C iki + 125 °C – variklio skyriuje įrengtoms sudedamosioms dalims, jei nenurodyta kitaip.

i)

IP 40, jei tai keleivių salone įrengtos sudedamosios dalys;

ii)

IP 42, jei tai atidengtų dviviečių automobilių ir (arba) automobilių nuimamu viršumi ir stumdomąją stogo plokštę turinčių automobilių keleivių salone įrengtos sudedamosios dalys, kai įrengimo vietoje reikalingas didesnis nei IP 40 apsaugos laipsnis;

iii)

IP 54, jei tai visos kitos sudedamosios dalys.

6.4.2.1.1.

Turi būti patikrinta, ar TPSS atitinka toliau nurodytas specifikacijas:

6.4.2.1.2.

Įprastos bandymų sąlygos

Įtampa U = (12 ± 0,2) V

Temperatūra … T = (23 ± 5) °C

6.4.2.2.1.

Bandymo temperatūra … T = (– 40 ± 2) °C

Bandymo įtampa … U = (9 ± 0,2) V

Laikymo trukmė …4 val.

6.4.2.2.2.

Keleivių salone ir bagažinėje įrengtų sudedamųjų dalių bandymai:

6.4.2.2.3.

Variklio skyriuje įrengtų sudedamųjų dalių bandymai, jei nenurodyta kitaip:

6.4.2.2.4.

Įjungta ir išjungta TPSS 1 val. veikiama 18 V ± 0,2 V viršįtampiu.

6.4.2.2.5.

Įjungta ir išjungta TPSS 1 min veikiama 24 V ± 0,2 V viršįtampiu.

6.4.2.8.1.

Atliekant šį bandymą, sudedamosios dalys suskirstomos į du tipus:

6.4.2.8.2.

TPSS (jos sudedamosios dalys) veikiamos sinusinių virpesių, kurių charakteristikos yra tokios:

6.4.2.8.3.

Atliekant bandymą TPSS turi būti prijungta prie elektros energijos šaltinio; laidas turi būti pritvirtintas už 200 mm.

6.4.2.8.4.

Atlikus atsparumo virpesiams bandymą, turi būti pakartotas veikimo bandymas pagal 6.4.2.1 punktą.

6.4.2.10.1.

Raktu valdomas jungiklis turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad jo veikimas nė kiek nesutriktų net po 2 500 įjungimo ir išjungimo ciklų kiekviena kryptimi, po kurių pagal IEC 68–2–11–1981 ne trumpiau kaip 96 val. atliekamas poveikio druskos aerozoliu – atsparumo korozijai – bandymas.

6.5.1.

Įrengimo instrukcijos:

6.5.2.

Neužpildytas įrengimo pažymėjimas, kurio pavyzdys pateiktas 7 priede.

6.5.3.

TPSS pirkėjui skirtas bendras pareiškimas, kuriame atkreipiamas to pirkėjo dėmesys į šiuos dalykus:

6.5.4.

Naudojimo instrukcijos.

6.5.5.

Techninės priežiūros instrukcijos.

6.5.6.

Bendro pobūdžio įspėjimas apie pavojų, kuris kiltų kaip nors pakeitus sistemą arba prie jos pritaisius kokius nors priedus; atlikus pirmiau minėtus pakeitimus arba pritaisius tokius priedus, iš karto netektų galios 6.5.2 punkte nurodytas įrengimo pažymėjimas.

6.5.7.

Šios taisyklės 4.4 punkte nurodyto tarptautinio patvirtinimo ženklo ir (arba) šios taisyklės 4.10 punkte nurodyto tarptautinio atitikties pažymėjimo vietos (-ų) nuoroda.

7.1.1.

„Signalizacijos sistema (os)“ (SS) – tam tikro tipo transporto priemonėse įrengtų originaliosios įrangos sudedamųjų dalių, skirtų nurodyti, kad buvo įsibrauta į transporto priemonę arba kad jai buvo padarytas fizinis poveikis, sąranka; šios sistemos gali užtikrinti papildomą transporto priemonės apsaugą nuo neteisėto pasinaudojimo.

7.1.2.

„Transporto priemonių tipas atsižvelgiant į jų signalizacijos sistemą“ – transporto priemonės, nesiskiriančios šiais esminiais aspektais:

7.1.3.

„Transporto priemonės patvirtinimas“ – transporto priemonės patvirtinimas pagal 7.2, 7.3 ir 7.4 punktuose nustatytus reikalavimus.

7.1.4.

Kitos III dalyje taikomos apibrėžtys pateiktos šios taisyklės 6.1 punkte.

7.2.1.

SS turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad įsibrovus į transporto priemonę arba padarius jai fizinį poveikį, būtų duodamas perspėjimo signalas, ir jos gali turėti imobilizatorių.

Perspėjimo signalas turi būti garsinis, be to, gali būti įrengti regimieji perspėjimo įtaisai, radijo signalizacijos įtaisas arba pirmiau minėtų sistemų derinys.

7.2.2.

Transporto priemonės su įrengtomis signalizacijos sistemomis turi atitikti taikomus techninius reikalavimus, pirmiausia – susijusius su elektromagnetiniu suderinamumu (EMS).

7.2.3.

Jei SS pritaikyta perduoti signalą radijo bangomis, pvz., norint įjungti arba išjungti signalizacijos įtaisą arba perduoti pavojaus signalą, ši sistema turi atitikti tam tikrus ETSI standartus (žr. 6.2.3 punkte pateiktą 5 išnašą), pvz., EN 300 220–1 V1.3.1. (2000–09), EN 300 220–2 V1.3.1. (2000–09), EN 300 220–3 V1.1.1. (2000–09) ir EN 301 489–3 V1.2.1. (2000–08) (įskaitant rekomendacinio pobūdžio reikalavimus). Signalizacijos sistemai įjungti ir išjungti skirtų radijo signalų dažnis ir didžiausia spinduliavimo galia turi atitikti CEPT/ERC (žr. 6.2.3 punkte pateiktą 6 išnašą) rekomendaciją Nr. 70–03 (2000 m. vasario 17 d.) dėl mažo nuotolio įtaisų naudojimo (žr. 6.2.3 punkte pateiktą 7 išnašą).

7.2.4.

SS ir jos sudedamosios dalys neturi įsijungti netyčia, ypač veikiant transporto priemonės varikliui.

7.2.5.

SS gedimas arba elektros energijos tiekimo tai sistemai triktis neturi pakenkti saugiam transporto priemonės veikimui.

7.2.6.

Signalizacijos sistema, jos sudedamosios dalys ir jų valdomos dalys turi būti įrengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas pavojus, jog kas nors galėtų greitai ir neatkreipdamas dėmesio, pvz., naudodamasis pigiais lengvai paslepiamais įrankiais, įranga ar gaminiais, kuriuos gali lengvai įsigyti visi žmonės, sutrikdyti jų veikimą arba sugadinti juos.

7.2.7.

Sistema turi būti išdėstyta taip, kad, vieną perspėjimo signalo grandinė sujungus trumpuoju jungimu, nebūtų sutrikdyti kiti signalizacijos sistemos veikimo aspektai, išskyrus tą grandinę, kuri sujungta trumpuoju jungimu.

i)

apie įsibrovimą į transporto priemonę, pvz., keleivių salono kontrolės įtaisus, langų stiklų kontrolės įtaisus, įsilaužimo per visas įstiklintas vietas jutiklius, arba

ii)

apie mėginimą pavogti transporto priemonę, pvz., transporto priemonės polinkio kampo jutiklį,

7.3.1.2.1.

Turi būti užtikrinta, kad įjungta arba išjungta SS negalėtų be reikalo įjungti pavojaus signalo dėl:

7.3.1.2.2.

Jei paraiškos suteikti patvirtinimą pateikėjas gali įrodyti, pvz., techniniais duomenimis, kad apsauga nuo netikro pavojaus signalo yra tinkamai užtikrinta, už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba gali nereikalauti atlikti tam tikrų pirmiau minėtų bandymų.

Ne trumpesnė kaip

25 s

Ne ilgesnė kaip

30 s

7.3.2.3.1.

Vienodo tono signalą (vienodo dažnio garso virpesius) skleidžiantis įtaisas, pvz., sirena, kurios garsiniai ir kt. duomenys atitinka EEK taisyklės Nr. 28 I dalį.

Protarpinis signalas (įsijungiantis ir išsijungiantis):

Aktyvinimo dažnis …(2 ± 1) Hz

Veikimo trukmė = Neveikimo trukmė ± 10 %

7.3.2.3.2.

Garsinio signalo įtaisas, skleidžiantis kintamo dažnio garso virpesius: garsiniai ir kt. duomenys pagal EEK Taisyklės Nr. 28 I dalį, bet taikomas vienodas gana didelis dažnio pokytis iš pirmiau nurodyto intervale (1 800–3 550 Hz) abiem kryptimis.

Pokyčių dažnis …(2 ± 1) Hz

7.3.2.3.3.

Garso lygis

Garso šaltinis turi būti:

Tačiau, jei garso šaltinis – ne originaliosios įrangos garsinis perspėjimo įtaisas, mažiausią leidžiamą garso lygį galima sumažinti iki 100 dB(A), jei matuojama EEK taisyklės Nr. 28 I dalyje nurodytomis sąlygomis.

7.3.5.1.

Varikliui veikiant neturi būti įmanoma tyčia arba netyčia įjungti signalizacijos sistemos.

7.3.6.2.1.

Mechaniniu raktu (atitinkančiu šios taisyklės 10 priedo reikalavimus), kurį galima sujungti su centrine transporto priemonės rakinimo sistema, valdoma iš išorės ir turinčia bent 1 000 variantų.

7.3.6.2.2.

Elektriniu ir (arba) elektroniniu įtaisu, pvz., nuotolinio valdymo įtaisu, kuriame numatyta bent 50 000 variantų, naudojami važiavimo kodai ir (arba) kurio nuskaitymo trukmė ne mažesnė kaip 10 dienų, pvz., per 24 valandas ne daugiau kaip 5 000 variantų iš ne mažiau kaip 50 000 variantų;

7.3.6.2.3.

Apsaugotame keleivių salone įrengtu mechaniniu raktu arba elektriniu ar elektroniniu įtaisu, kuriuo galima nustatyti įlipimo ir (arba) išlipimo delsą.

7.3.9.1.

Informacijai apie SS būseną (įjungta, išjungta, signalas nustatomas, signalas įjungtas) pateikti keleivių salone ir už jo ribų leidžiama įtaisyti regimuosius indikatorius. Ne keleivių salone įrengtų įtaisų regimųjų signalų šviesos stipris turi būti ne didesnis kaip 0,5 cd.

7.3.9.2.

Jei yra numatyti trumpalaikių „dinaminių“ procesų, pvz., perjungimo iš įjungimo padėties į išjungimo padėtį ir atvirkščiai, indikatoriai, jie turi būti regimieji ir atitikti 7.3.10.1 punkto reikalavimus. Šie regimieji rodmenys taip pat gali būti vienu metu veikiantys posūkio rodikliai ir (arba) keleivių salono lempa (-os), tačiau posūkio rodikliais rodomų regimųjų indikatorių trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 3 s.

7.4.1.

Sudedamosioms dalims, kurios įrengiamos ir bandomos kaip sudedamoji transporto priemonės dalis, nepaisant to, ar įrengta TPSS arba SS (pvz., lempoms), arba

7.4.2.

Sudedamosioms dalims, kurios prieš tai buvo išbandytos kaip transporto priemonės dalis ir dėl kurių buvo pateikti dokumentais pagrįsti įrodymai.

7.5.1.

Naudojimo instrukcijos.

7.5.2.

Techninės priežiūros instrukcijos.

7.5.3.

Bendro pobūdžio įspėjimas apie pavojų, kuris kiltų kaip nors pakeitus sistemą arba prie jos pritaisius kokius nors priedus.

8.2.1.

Imobilizatorių turi būti įmanoma įjungti ir išjungti pagal toliau nurodytus reikalavimus.

8.2.2.

Jei imobilizatorius pritaikytas perduoti signalą radijo bangomis, pvz., norint įjungti arba išjungti, jis turi atitikti tam tikrus ETSI standartus (žr. 6.2.3 punkte pateiktą 5 išnašą), pvz., EN 300 220–1 V1.3.1. (2000–09), EN 300 220–2 V1.3.1. (2000–09), EN 300 220–3 V1.1.1. (2000–09) ir EN 301 489–3 V1.2.1. (2000–08) (įskaitant rekomendacinio pobūdžio reikalavimus). Imobilizatoriui įjungti ir išjungti skirtų radijo signalų dažnis ir didžiausia spinduliavimo galia turi atitikti CEPT/ERC (žr. 6.2.3 punkte pateiktą 6 išnašą) rekomendaciją Nr. 70–03 (2000 m. vasario 17 d.) dėl mažo nuotolio įtaisų naudojimo (žr. 6.2.3 punkte pateiktą 7 išnašą).

8.2.3.

Imobilizatorius ir jo įrengimo būdas turi būti suprojektuotas taip, kad visos transporto priemonės, kuriose būtų įrengtas tas prietaisas, ir toliau atitiktų techninius reikalavimus.

8.2.4.

Imobilizatoriaus neturi būti įmanoma įjungti, jeigu uždegimo raktas yra variklio veikimo padėtyje, išskyrus šiuos atvejus:

kai transporto priemonė nejuda ir yra įjungtas stovėjimo stabdys. Jei taikoma ši išimtis, tai turi būti nurodyta pranešimo priedo 2 punkte (šios taisyklės 2 priedas).

8.2.5.

Neturi būti įmanoma ilgam išjungti imobilizatoriaus.

8.2.6.

Imobilizatorius turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad įrengtas neturėtų neigiamos įtakos numatytoms transporto priemonės funkcijoms ir saugiam veikimui net sugedęs.

8.2.7.

Imobilizatorius turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad, pagal gamintojo nurodymus tą prietaisą įrengus transporto priemonėje, nebūtų įmanoma, pvz., naudojantis pigiais lengvai paslepiamais įrankiais, įranga ar gaminiais, kuriuos lengvai gali įsigyti visi žmonės, greitai ir neatkreipiant dėmesio sutrikdyti jo veikimo arba sugadinti jį. Mėginant nutraukti imobilizatoriaus veikimą turi būti sunku pakeisti jo pagrindinę sudedamąją dalį arba mazgą ir tai atlikti turi būti įmanoma tik per ilgą laiko tarpą.

8.2.8.

Imobilizatorius turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad jį įrengus pagal gamintojo nurodymus, gana ilgą naudojimo laiką atlaikytų transporto priemonėje susidarančias sąlygas (dėl bandymo žr. 8.4 punktą). Pirmiausia, naudojant imobilizatorių, neturi pablogėti transporto priemonėje įrengtų elektros grandinių savybės (laido skerspjūviai, kontakto patikimumas ir t. t.).

8.2.9.

Imobilizatorių galima derinti arba sujungti su kitomis transporto priemonės sistemomis (pvz., variklio valdymu, signalizacijos sistemomis).

8.2.10.

Imobilizatorius neturėtų blokuoti transporto priemonės stabdžių atleidimo, išskyrus atvejus, kai tai imobilizatorius, kuris blokuoja pneumatiniu būdu atleidžiamų spyruoklinių stabdžių atleidimą (9) ir veikia taip, kad, esant įprastam darbo režimui arba gedimo atveju, būtų laikomasi Taisyklės Nr. 13 techninių reikalavimų, galiojančių teikiant tipo patvirtinimo paraišką pagal šią taisyklę.

Šio punkto nuostatas atitinkantis imobilizatorius, blokuojantis pneumatiniu būdu atleidžiamų spyruoklinių stabdžių atleidimą, taip pat turi atitikti šioje taisyklėje nustatytus techninius reikalavimus.

8.2.11.

Imobilizatorius neturi veikti kaip transporto priemonės stabdžių suaktyvinimo priemonė.

8.3.1.1.

Imobilizatorius turi būti suprojektuotas taip, kad bent dviem toliau nurodytais būdais neleistų važiuoti transporto priemone naudojant jos pačios varomąją jėgą:

8.3.1.2.

Dėl imobilizatoriaus, skirto įrengti katalizinį konverterį turinčioje transporto priemonėje, nesudegę degalai neturi patekti į išmetamąsias dujas.

8.3.4.1.

Vairuotojui nesiimant papildomų veiksmų imobilizatorius turi būti įjungiamas bent vienu iš toliau nurodytų būdų:

8.3.4.2.

Jei, kaip nurodyta 8.2.4 punkte, imobilizatorių galima įjungti, kai uždegimo raktas yra variklio veikimo padėtyje, imobilizatorių taip pat galima įjungti atidarant vairuotojo duris ir (arba) teisėtam naudotojui atliekant tam tikrą sąmoningą veiksmą.

8.3.5.1.

Išjungiama naudojant vieną iš toliau nurodytų įtaisų arba jų derinį. Leidžiama naudoti kitus lygiavertės apsaugos įtaisus, kurių darbinės charakteristikos yra lygiavertės.

8.3.5.1.1.

Klaviatūra individualiai pasirenkamam kodui, kuris turi ne mažiau kaip 10 000 variantų, įvesti.

8.3.5.1.2.

Elektrinis arba elektroninis įtaisas, pvz., nuotolinio valdymo įtaisas, kuriame numatyta bent 50 000 variantų, naudojami važiavimo kodai ir (arba) kurio nuskaitymo trukmė ne mažesnė kaip 10 dienų, pvz., per 24 valandas ne daugiau kaip 5 000 variantų iš ne mažiau kaip 50 000 variantų.

8.3.5.1.3.

Jei gali būti išjungiama nuotolinio valdymo įtaisu, po 5 min nuo išjungimo imobilizatorius turi vėl įsijungti, jei nebuvo imtasi papildomų veiksmų su starterio grandine.

8.3.6.1.

Informacijai apie imobilizatoriaus būseną (įjungtas, išjungtas, perjungiamas iš įjungto į išjungtą ir atvirkščiai) pateikti keleivių salone ir už jo ribų leidžiama įtaisyti regimuosius indikatorius. Ne keleivių salone įrengtų įtaisų regimųjų signalų šviesos stipris turi būti ne didesnis kaip 0,5 cd.

8.3.6.2.

Jei yra numatyti trumpalaikių „dinaminių“ procesų, pvz., perjungimo iš įjungimo padėties į išjungimo padėtį ir atvirkščiai, indikatoriai, jie turi būti regimieji ir atitikti 8.3.6.1 punkto reikalavimus. Šie regimieji indikatoriai taip pat gali būti vienu metu veikiantys posūkio rodikliai ir (arba) keleivių salono lempa (-os), bet posūkio rodikliais rodomų regimųjų indikatorių trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 3 sekundės.

i)

sudedamosioms dalims, kurios įrengiamos ir bandomos kaip sudedamoji transporto priemonės dalis, nepaisant to, ar įrengtas imobilizatorius (pvz., lempoms); arba

ii)

sudedamosioms dalims, kurios prieš tai buvo išbandytos kaip transporto priemonės dalys ir dėl kurių buvo pateikti dokumentais pagrįsti įrodymai.

8.5.1.

Įrengimo instrukcijos.

8.5.2.

Neužpildytas įrengimo pažymėjimas, kurio pavyzdys pateiktas 7 priede.

8.5.3.

Imobilizatoriaus pirkėjui skirtas bendras pareiškimas, kuriame atkreipiamas to pirkėjo dėmesys į šiuos dalykus:

8.5.4.

Naudojimo instrukcijos.

8.5.5.

Techninės priežiūros instrukcijos.

8.5.6.

Bendro pobūdžio įspėjimas apie pavojus, kurie kiltų kaip nors pakeitus imobilizatorių arba prie jo pritaisius kokius nors priedus; atlikus pirmiau minėtus pakeitimus arba pritaisius tokius priedus, iš karto netektų galios 8.5.2 punkte nurodytas įrengimo pažymėjimas.

9.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės arba sudedamosios dalies tipo pakeitimą, susijusį su šia taisykle, pranešama transporto priemonės arba sudedamosios dalies tipą patvirtinusiam administravimo padaliniui. Tuomet šis padalinys gali:

9.2.

Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms susitarimo susitariančiosioms šalims.

9.3.

Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija kiekvienam pranešimo blankui, parengtam suteikiant tokį išplėtimą, suteikia eilės numerį.

10.1.

Transporto priemonės arba sudedamosios dalys, kurioms taikoma ši taisyklė, turi būti pagamintos taip, kad atitiktų patvirtintą tipą, atitikdamos taikytinos (-ų) šios taisyklės dalies (-ių) reikalavimus.

10.2.

Su kiekvieno tipo transporto priemone ar sudedamąja dalimi statistiškai kontroliuojama ir atsitiktine tvarka turi būti atliekami atitinkamoje (-se) šios taisyklės dalyje (-se) nustatyti bandymai, laikantis vienos iš įprastų kokybės užtikrinimo procedūrų.

10.3.

Patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija bet kada gali patikrinti kiekviename gamybos padalinyje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai šios patikros atliekamos kas dveji metai.

11.1.

Jei nesilaikoma 10 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal šią taisyklę transporto priemonių arba sudedamųjų dalių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas.

11.2.

Jei šią taisyklę taikanti susitarimo susitariančioji šalis panaikina anksčiau jos suteiktą patvirtinimą, ji šios taisyklės 2 priedo atitinkamai 1, 2 arba 3 dalyje pateiktus pavyzdžius atitinkančios formos pranešimu nedelsdama apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

13.1.1.

Praėjus 36 mėnesiams nuo šios taisyklės pradinės versijos 1 papildymo įsigaliojimo dienos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys patvirtinimus turi suteikti tik tada, jei sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo, kurį norima patvirtinti, tipas atitinka šios taisyklės su pakeitimais, padarytais pradinės versijos 1 papildymu, reikalavimus.

13.1.2.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys ir toliau turi suteikti patvirtinimus tokių tipų sudedamosioms dalims arba atskiriems techniniams mazgams, kurie atitinka pradinę šios taisyklės versiją, jei ta sudedamoji dalis arba atskiras techninis mazgas yra skirti naudoti kaip pakaitinės dalys, įrengtinos naudojamose transporto priemonėse, ir jei tose transporto priemonėse techniškai neįmanoma įrengti sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo, atitinkančio šios taisyklės su pakeitimais, padarytais pradinės versijos 1 papildymu, reikalavimus.