Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 42010X0630(05)

    Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 98 — Suvienodintos transporto priemonių priekinių žibintų su dujų išlydžio šviesos šaltiniais tvirtinimo nuostatos

    OL L 164, 2010 6 30, p. 92–150 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/98(2)/oj

    30.6.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 164/92


    Pagal tarptautinę viešąją teisę teisinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

    http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

    Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 98 — Suvienodintos transporto priemonių priekinių žibintų su dujų išlydžio šviesos šaltiniais tvirtinimo nuostatos

    Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

    taisyklės pradinės versijos 13 papildymo. Įsigaliojimo data: 2010 m. rugpjūčio 19 d.

    TURINYS

    TAISYKLĖ

    A.   ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

    0.

    Taikymo sritis

    1.

    Apibrėžtys

    2.

    Priekinio žibinto patvirtinimo paraiška

    3.

    Ženklinimas

    4.

    Patvirtinimas

    B.   TECHNINIAI PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ REIKALAVIMAI

    5.

    Bendros specifikacijos

    6.

    Apšvieta

    7.

    Nepatogumo ir (arba) negalios vertinimas

    C.   PAPILDOMOS ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

    8.

    Priekinio žibintų tipo pakeitimas ir išplėtimo patvirtinimas

    9.

    Gamybos atitiktis

    10.

    Baudos už gamybos neatitiktį

    11.

    Visiškas gamybos nutraukimas

    12.

    Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

    13.

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    PRIEDAI

    1 priedas.

    Pranešimas dėl priekinio žibinto tipo patvirtinimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo pagal taisyklę Nr. 98

    2 priedas.

    Patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai

    3 priedas.

    Matavimo ekranai

    4 priedas.

    Naudojamų priekinių žibintų fotometrinių savybių pastovumo bandymai

    Priedėlis.

    Eksploatacijos laikotarpių apžvalga atsižvelgiant į fotometrinių savybių pastovumo bandymą

    5 priedas.

    Žibintų su plastikiniais sklaidytuvais reikalavimai. Sklaidytuvų arba medžiagos bandinių ir surinktų žibintų bandymas

    1 priedėlis. Patvirtinimo bandymų chronologinė tvarka

    2 priedėlis. Šviesos sklaidos ir praleidimo matavimo metodas

    3 priedėlis. Purškimo bandymo metodas

    4 priedėlis. Lipniosios juostos sukibimo bandymas

    6 priedas.

    Atskaitos centras

    7 priedas.

    Įtampos žymenys

    8 priedas.

    Minimalūs gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

    9 priedas.

    Minimalūs inspektoriaus atliekamos bandinių atrankos reikalavimai

    10 priedas.

    Instrumentinė priekinių žibintų artimosios šviesos ribinės linijos patikra

    11 priedas.

    Šviesos diodų modulių ir priekinių žibintų su šviesos diodų moduliais reikalavimai

    A.   ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

    0.   TAIKYMO SRITIS (1)

    Ši taisyklė taikoma:

    a)

    priekiniams žibintams ir

    b)

    paskirstyto apšvietimo sistemoms,

    kuriuose (-iose) naudojami dujų išlydžio šviesos šaltiniai, skirti M, N ir L3 kategorijų transporto priemonėms.

    1.   APIBRĖŽTYS

    Šioje taisyklėje:

    1.1.   šiai taisyklei taikomos taisyklėje Nr. 48 ir jos pakeitimų serijoje, galiojančioje teikiant tipo patvirtinimo paraišką, pateiktos apibrėžtys;

    1.2.   sklaidytuvas – tolimiausia priekinio žibinto (bloko) sudedamoji dalis, praleidžianti šviesą pro šviečiamąjį paviršių;

    1.3.   danga – gaminys (-iai), kurio (-ių) vienu ar keliais sluoksniais padengtas išorinis sklaidytuvo paviršius;

    1.4.   balastas – dujų išlydžio šviesos šaltinio elektros tiekimo įtaisas. Šis balastas iš dalies arba visas gali būti įrengtas priekinio žibinto viduje arba išorėje;

    1.5.   suderinta pora – kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje įrengtų tą pačią funkciją atliekančių žibintų rinkinys;

    1.6.   skirtingų rūšių priekiniai žibintai – priekiniai žibintai, kurie skiriasi šiomis esminėmis savybėmis:

    1.6.1.

    prekės pavadinimu arba ženklu;

    1.6.2.

    optinėmis sistemos savybėmis;

    1.6.3.

    sudedamosiomis dalimis, dėl kurių naudojimo ar nenaudojimo kinta optiniai efektai – atspindėjimas, lūžis, sugertis ir (arba) deformacija eksploatacijos metu;

    1.6.4.

    tinkamumu eismui dešiniąja arba kairiąja pusėmis arba abiem eismo sistemoms;

    1.6.5.

    skleidžiamo spindulių pluošto tipu (artimoji šviesa, tolimoji šviesa arba abu tipai);

    1.6.6.

    sklaidytuvo ir dangos, jeigu naudojama, medžiagomis.

    1.6.7.

    Tačiau laikoma, kad įtaisas, skirtas montuoti kairėje transporto priemonės pusėje, ir atitinkamas įtaisas, skirtas montuoti dešinėje transporto priemonės pusėje, yra tokio paties tipo.

    1.7.   Šioje taisyklėje vartojamos standartinio (-ių) (etaloninės (-ių)) kaitrinės (-ių) lempos (-ų) ir dujų išlydžio šviesos šaltinio (-ių) sąvokos atitinkamai grindžiamos taisyklėmis Nr. 37 ir 99 bei jų pakeitimų serijomis, galiojančiomis teikiant tipo patvirtinimo paraišką.

    2.   PRIEKINIO ŽIBINTO PATVIRTINIMO PARAIŠKA (2)

    2.1.   Patvirtinimo paraišką pateikia priekiniam žibintui suteikto prekės pavadinimo arba ženklo savininkas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas. Paraiškoje nurodoma:

    2.1.1.

    ar priekinis žibintas skirtas spinduliuoti artimąją šviesą, tolimąją šviesą, ar abi;

    2.1.2.

    jeigu priekinis žibintas skirtas spinduliuoti artimąją šviesą, ar jis skirtas eismui kairiąja ir dešiniąja pusėmis, ar tik eismui viena iš šių pusių;

    2.1.3.

    jeigu priekiniame žibinte įtaisytas reguliuojamas atšvaitas, priekinio žibinto įrengimo padėtis (-ys) žemės ir transporto priemonės išilginės vidurinės plokštumos atžvilgiu;

    2.1.4.

    didžiausi vertikalūs kampai aukščiau ir žemiau vardinės (-ių) padėties (-ių) ir nustatomi naudojant reguliavimo įtaisą;

    2.1.5.

    kokiems šviesos šaltiniams teikiama energija, kai naudojami įvairūs spindulių pluošto deriniai;

    2.1.6.

    ar naudojama paskirstyto apšvietimo sistema, ir kokio (-ių) tipo (-ų) spindulių pluoštui (-ams) skleisti skirta ši sistema;

    2.1.7.

    šviesos šaltinio kategorija pagal Taisyklę Nr. 37 arba Nr. 99 ir jų pakeitimų serijas, galiojančias teikiant tipo patvirtinimo paraišką.

    Jeigu tai paskirstyto apšvietimo sistema, kurioje naudojamas pagal Taisyklę Nr. 99 nepatvirtintas nekeičiamas dujų išlydžio šviesos šaltinis, šviesos generatoriaus gamintojo suteiktas sudedamosios dalies numeris.

    2.2.   Prie kiekvienos paraiškos pridedama:

    2.2.1.

    Trys pakankamai išsamių, kad būtų galima nustatyti tipą, brėžinių (žr. 3.2 ir 4.2 punktus) egzemplioriai. Brėžiniuose privalo būti nurodyta patvirtinimo numeriui ir papildomiems simboliams numatyta vieta patvirtinimo ženklą supančio apskritimo atžvilgiu, o jeigu tai šviesos diodų modulis (-iai) – ir specialiam (-iems) modulio identifikavimo kodui (-ams) nurodyti skirta vieta; taip pat privalo būti pateiktas kiekvieno priekinio žibinto vertikalusis (ašinis) pjūvis ir vaizdas iš priekio, nurodant pagrindines optines savybes, įskaitant gūbrėtumą, jeigu taikoma.

    2.2.2.

    Trumpas techninis aprašas, nurodant balasto (-ų), jeigu jis (jie) naudojama (-i), gamybinę markę ir tipą ir, jeigu naudojama priekinių žibintų pasukimo posūkiuose funkcija, kraštutinės padėtys, kaip nurodyta 6.2.7 punkte. Jeigu tai šviesos diodų modulis (-iai), pateikiama:

    a)

    trumpas techninis šviesos diodų modulio (-ių) aprašas;

    b)

    brėžinys su matmenimis ir pagrindinėmis elektrinių ir fotometrinių savybių bei vardinio šviesos srauto vertėmis.

    Be to, jeigu tai paskirstyto apšvietimo sistema, pridedamas trumpas techninis aprašas, pateikiant šviesolaidžių ir susijusių optinių sudedamųjų dalių sąrašą ir nurodoma pakankama indentifikavimui reikalinga informacija apie šviesos generatorių (-ius). Pateikiant šią informaciją nurodomas šviesos generatoriaus gamintojo suteiktas sudedamosios dalies numeris, pateikiamas brėžinys su matmenimis ir pagrindinėmis elektrinių ir fotometrinių savybių vertėmis ir oficialus bandymo protokolas, susijęs su šios taisyklės 5.8 punktu.

    2.2.3.

    Bandiniai:

    2.2.3.1.

    jeigu norima patvirtinti priekinį žibintą, pateikiama po du kiekvieno tipo priekinių žibintų pavyzdžius – po vieną, skirtą montuoti kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėse, su standartiniais dujų išlydžio šviesos šaltiniais ir po vieną visų numatomų naudoti tipų balastą, jeigu jie naudojami.

    Jeigu norima patvirtinti paskirstyto apšvietimo sistemą, kurioje naudojamas pagal taisyklę Nr. 99 nepatvirtintas nekeičiamas dujų išlydžio šviesos šaltinis, pateikiami du sistemos su šviesos generatoriumi pavyzdžiai ir po vieną visų numatomų naudoti tipų balastą, jeigu jie naudojami.

    2.2.4.

    Plastiko, iš kurio pagaminti sklaidytuvai, bandymui:

    2.2.4.1.

    keturiolika sklaidytuvų;

    2.2.4.1.1.

    dešimt šių sklaidytuvų gali būti pakeisti dešimčia ne mažesnių kaip 60 × 80 mm dydžio medžiagos bandinių plokščiu arba išgaubtu išoriniu paviršiumi ir iš esmės plokščia ne mažesne kaip 15 mm × 15 mm vidurio sritimi (kreivio spindulys ne mažesnis kaip 300 mm);

    2.2.4.1.2.

    kiekvienas toks sklaidytuvas arba medžiagos bandinys turi būt pagaminti tokiu pačiu metodu, koks bus taikomas masinei gamybai;

    2.2.4.2.

    atšvaitas, prie kurio pagal gamintojo instrukcijas gali būti montuojami sklaidytuvai.

    2.2.5.

    Šviesą perduodančių plastikinių sudedamųjų dalių atsparumo priekinio žibinto viduje esančių dujų išlydžio šviesos šaltinių ultravioletinei spinduliuotei bandymui:

    2.2.5.1.

    po vieną kiekvienos atitinkamos medžiagos, panaudotos gaminant priekinį žibintą, bandinį arba vieną priekinio žibinto, kuriame panaudotos šios medžiagos, pavyzdį. Kiekvieno medžiagos bandinio išvaizda ir paviršiaus apdorojimas (jeigu paviršius apdorotas) turi būti tokie pat, kaip medžiagos, skirtos priekiniam žibintui, kurį norima patvirtinti;

    2.2.5.2.

    vidaus medžiagų atsparumo šviesos šaltinio ultravioletinei spinduliuotei bandymai nebūtini, jeigu:

    2.2.5.2.1.

    naudojami žemo ultravioletinės spinduliuotės lygio dujų išlydžio šviesos šaltiniai, kaip nurodyta Taisyklėje Nr. 99; arba

    2.2.5.2.2.

    jeigu imamasi priemonių atitinkamas priekinio žibinto sudedamąsias dalis uždengti nuo ultravioletinės spinduliuotės, pvz., stiklo filtrais.

    2.3.   Jeigu tai paskirstyto apšvietimo sistema, (po) 10 medžiagos (-ų) ir atitinkamos apsauginės dangos (ekranų), jeigu naudojama, iš kurių pagaminti šviesolaidžiai ir kitos sistemos optinės sudedamosios dalys, bandinių.

    2.4.   Medžiagos, iš kurių gaminami sklaidytuvai ir, jeigu tai paskirstyto apšvietimo sistema, medžiagos, iš kurių pagamintos šios sistemos optinės sudedamosios dalys ir atitinkamos dangos (ekranai), jeigu naudojama, turi būti pateikiama su bandymų protokolais, kuriuose nurodytos tų medžiagų ir dangų savybės, jeigu šie gaminiai jau buvo išbandyti.

    3.   ŽENKLINIMAS

    3.1.   Ant priekinių žibintų arba paskirstyto apšvietimo sistemų, teikiamų patvirtinti, turi būti aiškus nenutrinamas pareiškėjo prekės pavadinimas arba ženklas.

    3.2.   Ant sklaidytuvo ir pagrindinio korpuso (3) turi būti pakankamo dydžio tarpai 4 dalyje nurodytam patvirtinimo ženklui ir papildomiems simboliams; šie tarpai turi būti parodyti brėžiniuose, minėtuose 2.2.1 punkte.

    3.3.   Priekiniai žibintai, sukonstruoti taip, kad atitiktų eismo dešiniąja ir kairiąja pusėmis reikalavimus, turi būti pažymėti ženklais, nurodančiais dvi transporto priemonėje esančio optinio įtaiso arba prie atšvaito pritvirtinto dujų išlydžio šviesos šaltinio reguliavimo padėtis; šie ženklai turi būti sudaryti iš raidžių „R/D“, žyminčių eismo dešiniąja puse padėtį, ir raidžių „L/G“, žyminčių eismo kairiąja puse padėtį.

    3.4.   Kad ir koks būtų spindulių pluoštas, ant šviesą skleidžiančio paviršiaus gali būti pažymėtas atskaitos centras, kaip parodyta 6 priede.

    3.5.   Jeigu tai paskirstyto apšvietimo sistemos, kurioje naudojamas pagal Taisyklę Nr. 99 nepatvirtintas nekeičiamasis dujų išlydžio šviesos šaltinis, šviesos generatorius, ant jo turi būti jo gamintojo prekės pavadinimas arba ženklas ir sudedamosios dalies numeris, minėtas 2.2.2 punkte.

    3.6.   Jeigu tai žibintas su šviesos diodų moduliu (-iais), ant žibinto turi būti vardinės įtampos žymuo, vardinės galios vatais žymuo ir specialus šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodas.

    3.7.   Prie žibinto, teikiamo patvirtinti, pridedamas (-i) šviesos diodų mudulis (-iai):

    3.7.1.

    turi būti pažymėtas (-i) pareiškėjo prekės pavadinimu arba ženklu. Šis ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas;

    3.7.2.

    turi būti pažymėtas (-i) specialiu modulio identifikavimo kodu. Šis ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas;

    Specialus identifikavimo kodas sudaromas pirmiausia pateikiant raides „MD“ (t. y. „modulis“), o po jų – patvirtinimo ženklą be apskritimo, kaip nurodyta 4.2.1 punkte, o jeigu naudojama keletas skirtingų šviesos šaltinio modulių, taip pat pateikiami papildomi simboliai arba rašmenys. Šis specialus identifikavimo kodas turi būti nurodytas 2.2.1 punkte minėtuose brėžiniuose. Patvirtinimo ženklas neprivalo būti toks pat kaip ant žibinto, kuriame naudojamas tas modulis, tačiau abu ženklai turi būti to paties pareiškėjo.

    3.8.   Jeigu šviesos diodui (-ams) valdyti naudojamas elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris nėra sudedamoji šviesos diodo dalis, ant tokio įrenginio turi būti pažymėtas specialus (-ūs) identifikavimo kodas (-ai), vardinė įtampa ir galia vatais.

    4.   PATVIRTINIMAS

    4.1.   Bendrosios nuostatos

    4.1.1.   Jeigu visi pagal 2 dalį pateikti priekinio žibinto tipo pavyzdžiai atitinka šios taisyklės nuostatas, suteikiamas patvirtinimas.

    4.1.2.   Šios taisyklės nuostatas atitinkantys priekiniai žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti su kitą (-omis) apšvietimo arba šviesos signalų perdavimo funkciją (-as) atliekančiu žibintu, jeigu tai nekenkia atitinkamoms apšvietimo funkcijoms.

    4.1.3.   Jei sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai atitinka daugiau nei vienos taisyklės reikalavimus, jie gali būti ženklinami tik vienu tarptautiniu patvirtinimo ženklu su sąlyga, kad kiekvienas iš sugrupuotųjų, kombinuotųjų ar tarpusavyje sujungtųjų žibintų atitinka ženklui taikomas nuostatas.

    4.1.4.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 00) nurodo pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, galiojančius suteikiant patvirtinimą, serijas. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam priekinių žibintų tipui, kuriam taikoma ši taisyklė. Tačiau laikoma, kad suderinta pora yra to paties tipo.

    4.1.5.   Apie priekinių žibintų tipo patvirtinimą, išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims pranešama naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

    4.1.6.   Be 3.1 punkte nurodyto ženklo, kiekvienas priekinis žibintas, atitinkantis pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, 3.2 punkte nurodytose vietose žymimas 4.2 ir 4.3 punktuose aprašytu patvirtinimo ženklu.

    4.2.   Patvirtinimo ženklo struktūra

    Patvirtinimo ženklas turi būti sudarytas iš:

    4.2.1.

    tarptautinio patvirtinimo ženklo, kurį sudaro:

    4.2.1.1.

    raidę „E“ supantis apskritimas, po kurios nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (4);

    4.2.1.2.

    4.1.4 punkte nurodytas patvirtinimo numeris;

    4.2.2.

    šis (šie) papildomas (-i) simbolis (-iai):

    4.2.2.1.

    ant priekinių žibintų, atitinkančių tik eismo kairiąja puse reikalavimus, – horizontali rodyklė, nukreipta į dešinę pusę, kai žiūrima stovint prieš priekinį žibintą, t. y., į tą kelio pusę, kuria vyksta eismas;

    4.2.2.2.

    ant priekinių žibintų, sukonstruotų taip, kad atitiktų abiejų eismo sistemų reikalavimus, ir kurių optinį įrenginį arba šviesos šaltinį galima atitinkamai reguliuoti, – horizontali dvipusė rodyklė, nukreipta į kairę ir į dešinę puses;

    4.2.2.3.

    ant priekinių žibintų, atitinkančių tik šios taisyklės reikalavimus dėl artimosios šviesos – raidės „DC“;

    4.2.2.4.

    ant priekinių žibintų, atitinkančių tik šios taisyklės reikalavimus dėl tolimosios šviesos – raidės „DR“;

    4.2.2.5.

    ant priekinių žibintų, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus dėl artimosios ir tolimosios šviesos, – raidės „DCR“;

    4.2.2.6.

    priekiniai žibintai su plastikiniais sklaidytuvais greta 4.2.2.3–4.2.2.5 punktuose nurodytų simbolių pažymimi raidėmis „PL“;

    4.2.2.7.

    ant priekinių žibintų, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus dėl tolimosios šviesos, prie raidę „E“ supančio apskritimo nurodomas didžiausias šviesos stipris, išreikštas atskaitos žyme, kaip nustatyta 6.3.2.2 punkte.

    Jeigu tai tarpusavyje sujungtieji tolimosios šviesos priekiniai žibintai, nurodomas bendras didžiausias tolimosios šviesos stipris, išreikštas taip, kaip pirmiau nurodyta;

    4.2.2.8.

    ant paskirstyto apšvietimo sistemų vietoje „D“ raidės, kaip reikalaujama 4.2.2.3, 4.2.2.4 ir 4.2.2.5 punktuose, rašomos raidės „DLS“, taikant tuos pačius kriterijus.

    4.2.3.

    Bet kuriuo atveju šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims perduodamose patvirtinimo ir pranešimo blankuose turi būti nustatytas atitinkamas veikimo režimas, taikytinas atliekant bandymą pagal 4 priedo 1.1.1.1 punktą, ir leidžiama įtampa pagal 4 priedo 1.1.1.2 punktą.

    Atitinkamais atvejais įtaisas turi būti ženklinamas taip:

    4.2.3.1.

    priekinių žibintų, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus ir sukonstruotų taip, kad artimosios šviesos žibintas nebūtų įjungiamas kartu su kurią nors kitą apšvietimo funkciją atliekančiu žibintu, su kuriuo jis gali būti tarpusavyje sujungtas, patvirtinimo ženkle po artimosios šviesos žibinto simbolio turi būti rašomas pasvirasis brūkšnys (/);

    4.2.3.2.

    4.2.3.1 punkto reikalavimas netaikomas šios taisyklės reikalavimus atitinkantiems priekiniams žibintams, sukonstruotiems taip, kad artimoji šviesa ir tolimoji šviesa būtų skleidžiama to paties dujų išlydžio šviesos šaltinio.

    4.2.4.

    Du patvirtinimo numerio skaitmenys (šiuo metu 00), rodantys pakeitimų, apimančių naujausius ir svarbiausius techninius taisyklės pakeitimus ir galiojančių suteikiant patvirtinimą, serijas, ir, jeigu būtina, reikiama rodyklė gali būti žymima šalia pirmiau minėtų papildomų simbolių.

    4.2.5.

    4.2.1–4.2.3 punktuose nurodyti ženklai ir simboliai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. Jie gali būti vidinėje arba išorinėje (skaidrioje arba neskaidrioje) priekinio žibinto pusėje, kuri negali būti atskirta nuo skaidrios šviesą skleidžiančios priekinio žibinto dalies. Jeigu tai paskirstyto apšvietimo sistema su išoriniais sklaidytuvais, įrengtais šviesolaidyje, laikoma, kad šios sąlygos laikomasi, jeigu patvirtinimo ženklas žymimas bent ant šviesos generatoriaus ir ant šviesolaidžio arba jo apsauginės dangos. Bet kokiu atveju ženklai turi būti matomi, kai priekinis žibintas arba sistema yra sumontuoti transporto priemonėje arba kai atidaryta slankioji jos dalis, pvz., variklio dangtis.

    4.3.   Patvirtinimo ženklo išdėstymas

    4.3.1.   Atskiri žibintai

    Šios taisyklės 2 priedo 1–9 paveiksluose pateikti patvirtinimo ženklo ir pirmiau minėtų papildomų simbolių išdėstymo pavyzdžiai.

    4.3.2.   Sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai

    4.3.2.1.

    Jeigu sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji žibintai atitinka keleto taisyklių reikalavimus, jie gali būti ženklinami vienu tarptautiniu patvirtinimo ženklu, kurį sudaro raidę „E“ supantis apskritimas, po kurios eina patvirtinimą suteikusios šalies numeris, ir patvirtinimo numeris. Šis patvirtinimo ženklas gali būti žymimas bet kurioje sugrupuotų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų vietoje su sąlyga, kad:

    4.3.2.1.1.

    jis būtų matomas, kaip nurodyta 4.2.5 punkte;

    4.3.2.1.2.

    nė viena sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų šviesą praleidžianti dalis negalėtų būti pašalinta kartu nepašalinant ir patvirtinimo ženklo.

    4.3.2.2.

    Kiekvieno žibinto identifikavimo simbolis, atitinkantis kiekvieną taisyklę, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas, kartu su atitinkamomis pakeitimų serijomis, apimančiomis naujausius ir svarbiausius techninius taisyklių pakeitimus, galiojančius suteikiant patvirtinimą, ir, jeigu būtina, privaloma rodyklė turi būti pažymėti:

    4.3.2.2.1.

    ant atitinkamo šviesą skleidžiančio paviršiaus

    4.3.2.2.2.

    arba visi vienoje vietoje taip, kad kiekvieną iš sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų būtų galima aiškiai identifikuoti (žr. 2 priedo 10 paveiksle pateiktus keturis galimus pavyzdžius).

    4.3.2.3.

    Bendro patvirtinimo ženklo sudedamųjų dalių dydis negali būti mažesnis už mažiausią dydį, nustatytą mažiausiems atskiriems ženklams pagal taisyklę, kuria remiantis suteiktas patvirtinimas.

    4.3.2.4.

    Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio priskirti kitam sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų tipui, kuriam taikoma ši taisyklė.

    4.3.2.5.

    Šios taisyklės 2 priedo 10 paveiksle pateikti sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų žibintų patvirtinimo ženklų su visais pirmiau minėtais papildomais simboliais išdėstymo pavyzdžiai.

    4.3.3.   Žibintai, kurių sklaidytuvai naudojami skirtingų rūšių priekiniuose žibintuose ir kurie gali būti tarpusavyje sujungti arba sugrupuoti su kitais žibintais

    Taikomos 4.3.2 punkte išdėstytos nuostatos.

    4.3.3.1.

    Be to, jeigu naudojamas tas pats sklaidytuvas, jis gali būti žymimas skirtingais patvirtinimo ženklais, taikomais skirtingų tipų priekiniams žibintams arba žibintų įrenginiams, su sąlyga, kad ant priekinio žibinto pagrindinio korpuso arba paskirstyto apšvietimo sistemos, net jeigu jų negalima atskirti nuo sklaidytuvo, taip pat būtų numatyta 3.2 punkte aprašyta vieta, kurioje būtų pažymėti atliekamų funkcijų patvirtinimo ženklai.

    4.3.3.2.

    Šios taisyklės 2 priedo 11 paveiksle pateikti patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai, susiję su pirmiau minėtu atveju.

    4.3.4.   Paskirstyto apšvietimo sistemos

    Paskirstyto apšvietimo sistemos turi atitikti taikytinus 4.3.1–4.3.3.2 punktų reikalavimus, taikomus kartu su 3.4 punkto reikalavimais.

    B.   TECHNINIAI PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ REIKALAVIMAI (5)

    5.   BENDROS SPECIFIKACIJOS

    5.1.   Kiekvienas bandinys turi atitikti 6–8 dalyse nustatytas specifikacijas.

    5.2.   Priekiniai žibintai turi būti pagaminti taip, kad nepaisant galimo vibracijos poveikio būtų išsaugotos jiems nustatytos fotometrinės savybės ir kad įprastomis naudojimo sąlygomis jie išliktų geros darbinės būklės.

    5.2.1.   Priekiniai žibintai turi būti montuojami su įtaisu, kuriuo tuos priekinius žibintus transporto priemonėje būtų galima sureguliuoti pagal priekiniams žibintams taikomas taisykles. Toks įtaisas neprivalo būti montuojamas įrenginiuose, kuriuose atšvaito negalima atskirti nuo sklaidytuvo, su sąlyga, kad tokie įrenginiai bus naudojami tik tokiose transporto priemonėse, kuriose priekiniai žibintai gali būti reguliuojami kitomis priemonėmis.

    Jeigu priekinis žibintas, skleidžiantis pagrindinę artimąją šviesą, ir priekinis žibintas, skleidžiantis tolimąją šviesą, turintys atskirą (-us) šviesos šaltinį (-ius), montuojami į sudėtinį bloką, reguliavimo įtaisu turi būti įmanoma atskirai tinkamai sureguliuoti kiekvieną optinę sistemą. Tokia pati nuostata taikoma priekiniams žibintams, skleidžiantiems priekinio rūko žibinto šviesą ir tolimąją šviesą, priekiniams žibintams, skleidžiantiems pagrindinę artimąją šviesą ir priekinio rūko žibinto šviesą, ir priekiniams žibintams, skleidžiantiems visas tris minėtąsias šviesas.

    5.2.2.   Tačiau šios nuostatos netaikomos priekinio žibinto sąrankoms, kuriose negalima atskirti atšvaito. Tokio tipo sąrankoms taikomi šios taisyklės 6.3 punkte nustatyti reikalavimai.

    5.3.   Priekiniai žibintai, sukonstruoti taip, kad atitiktų eismo dešiniąja ir kairiąja pusėmis reikalavimus, gali būti pritaikomi eismui tam tikra kelio puse atliekant atitinkamus pradinius nustatymus montuojant priekinį žibintą transporto priemonėje arba naudotojui pačiam pasirinkus nustatymus. Toks pradinis arba pasirinktinis nustatymas gali būti, pavyzdžiui, optinio įrenginio nustatymas transporto priemonėje tam tikru kampu arba šviesos šaltinio (-ių) nustatymas tam tikru kampu optinio įrenginio atžvilgiu. Bet kuriuo atveju galimi tik du aiškiai skirtingi nustatymai: vienas – eismui dešiniąja puse, kitas – eismui kairiąja puse; konstrukcija turi būti tokia, kad nebūtų galima netyčia perjungti iš vieno nustatymo į kitą arba į tarpinę padėtį. Jeigu numatytos dvi skirtingos nustatomosios šviesos šaltinio padėtys, jo tvirtinimo prie atšvaito dalys privalo būti sukonstruotos ir pagamintos taip, kad esant bet kuriai nustatytajai padėčiai šviesos šaltinis tam tikroje padėtyje laikytųsi taip pat tiksliai, kaip reikalaujama dėl priekinių žibintų, skirtų eismui tik viena kelio puse. Atitiktis šio punkto reikalavimams tikrinama atliekant apžiūrą ir, jeigu būtina, naudojant bandymo įrenginį.

    5.4.   Apšvietos sureguliavimas pagal įvairias eismo sąlygas

    5.4.1.   Jeigu priekiniai žibintai sukonstruoti pagal eismo tik viena kelio puse (dešiniąja arba kairiąja) reikalavimus, turi būti taikomos tinkamos priemonės, kad nebūtų keliama nepatogumų eismo dalyviams tose šalyse, kuriose eismas vyksta kita kelio puse – priešinga tai, kuriai buvo sukonstruotas priekinis žibintas (6). Tai gali būti tokios priemonės:

    a)

    tam tikros priekinio žibinto sklaidytuvo paviršiaus ploto dalies uždengimas;

    b)

    spindulių pluošto nukreipimas žemyn. Leidžiama spindulių pluoštą nukreipti horizontaliai;

    c)

    kitos priemonės, kuriomis pašalinama arba silpninama asimetrinė spindulių pluošto dalis.

    5.4.2.   Pritaikius šią (šias) priemonę (es), turi būti laikomasi toliau pateiktų apšvietos reikalavimų, nekeičiant tam tikrų nustatymų, skirtų pirminei eismo krypčiai:

    5.4.2.1.

    artimoji šviesa, skirta eismui dešiniąja puse ir pritaikyta eismui kairiąja puse:

    0,86D–1,72L:

    ne mažiau kaip 5 liuksai;

    0,57U–3,43R:

    ne daugiau kaip 1,4 liukso;

    5.4.2.2.

    artimoji šviesa, skirta eismui kairiąja puse ir pritaikyta eismui dešiniąja puse:

    0,86D–1,72R:

    ne mažiau kaip 5 liuksai;

    0,57U–3,43L:

    ne daugiau kaip 1,4 liukso.

    5.5.   Priekiniuose žibintuose, skirtuose pakaitomis skleisti tolimąją ir artimąją šviesą, arba priekiniuose žibintuose, kuriuose artimoji šviesa ir (arba) tolimoji šviesa atlieka ir pasukimo posūkiuose funkciją, kiekvienas mechaninis, elektromechaninis arba kitoks priekiniame žibinte tuo tikslu montuojamas įtaisas (7) turi būti sukonstruotas taip, kad:

    5.5.1.

    įtaisas būtų pakankamai atsparus atlikti 50 000 operacijų įprastomis naudojimo sąlygomis. Kad patikrintų, ar laikomasi šio reikalavimo, už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba gali:

    a)

    pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų bandymui atlikti reikalingą įrangą;

    b)

    neatlikti bandymo, jeigu pareiškėjas priekinį žibintą pateikė kartu su bandymų protokolu, kurį išdavė už tokios pačios konstrukcijos (sąrankos) priekinių žibintų patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba ir kuriame patvirtinama atitiktis šiam reikalavimui;

    5.5.2.

    gedimo atveju apšvieta virš H–H linijos neturi viršyti artimajai šviesai pagal 6.2.6 punktą nustatytų verčių; be to, priekinių žibintų, sukonstruotų skleisti artimąją ir (arba) tolimąją šviesą su pasukimo posūkiuose funkcija, kontroliniame taške 25 V (VV linija, D 75 cm) turi būti išlaikyta ne mažesnė kaip 5 liuksų apšvieta.

    Atlikdama bandymus šių reikalavimų atitikčiai patikrinti, už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba remiasi pareiškėjo pateiktomis instrukcijomis;

    5.5.3.

    pagrindinė artimoji šviesa arba tolimoji šviesa visuomet turi būti įjungiamos mechanizmui nepaliekant galimybės sustoti tarp dviejų padėčių;

    5.5.4.

    naudotojas neturi galėti paprastais įrankiais pakeisti slankiųjų dalių formos arba padėties.

    5.6.   Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pernelyg didelių fotometrinių savybių pokyčių, pagal 4 priedo reikalavimus turi būti atlikti papildomi bandymai.

    5.7.   Iš plastiko pagamintos šviesą skleidžiančios sudedamosios dalys tikrinamos pagal 5 priedo reikalavimus.

    5.8.   Šviesos šaltinių pakeičiamumas

    5.8.1.   Dujų išlydžio šviesos šaltinis (-iai), naudojamas (-i) dujų išlydžio priekiniuose žibintuose arba paskirstyto apšvietimo sistemose, turi būti pakeičiamos ir patvirtintos pagal Taisyklę Nr. 99 ir jos pakeitimų, galiojančių pateikiant patvirtinimo paraišką, seriją,. Tačiau pagal Taisyklę Nr. 99 nepatvirtintas (-i) dujų išlydžio šviesos šaltinis (-iai) gali būti naudojamas (-i) tik tada, kai jis (jie) yra nekeičiama šviesos generatoriaus dalis. Tačiau paskirstyto apšvietimo sistemose šviesos generatorius gali būti pakeičiamas nenaudojant specialių įrankių, net jeigu jame naudojamas šviesos generatorius nėra patvirtintas.

    5.8.2.   Jeigu dujų išlydžio priekiniame žibinte naudojamas vienas arba daugiau (papildomų) kaitrinių šviesos šaltinių, šie kaitriniai šviesos šaltiniai tvirtinami pagal Taisyklę Nr. 37 ir jos pakeitimų, galiojančių pateikiant tipo patvirtinimo paraišką, seriją, jeigu Taisyklėje Nr. 37 ir jos pakeitimų, galiojančių pateikiant tipo patvirtinimo paraišką, serijoje netaikomi kokie nors naudojimo apribojimai.

    5.8.3.   Įtaiso konstrukcija turi būti tokia, kad kaitrinį žibintą, jeigu jis naudojamas, būtų galima įtaisyti tik taip, kaip reikia.

    5.8.4.   Jeigu naudojami keičiamieji dujų išlydžio šviesos šaltiniai ir papildomi kaitriniai šviesos šaltiniai, žibinto laikiklio matmenys turi būti tokie, kaip nurodyta IEC leidinio Nr. 60061 duomenų lape pagal naudojamo (-ų) šviesos šaltinio (-ų) kategoriją. Šviesos šaltinis (-iai) turi būti lengvai įtaisomas (-i) į priekinį žibintą.

    5.9.   Pagal Taisyklę Nr. 99 nepatvirtinti nekeičiamieji dujų išlydžio šviesos šaltiniai, naudojami paskirstyto apšvietimo sistemose, taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus (atitinkančius Taisyklėje Nr. 99 pateiktus dujų išlydžio šaltinių patvirtinimo reikalavimus):

    5.9.1.

    įsijungimo, įsižiebimo ir greitojo perjungimo, kaip nurodyta Taisyklės Nr. 99 3.6 punkte;

    5.9.2.

    spalvos, kaip nurodyta Taisyklės Nr. 99 3.9 punkte; spalva turi būti balta;

    5.9.3.

    ultravioletinės spinduliuotės, kaip nurodyta Taisyklės Nr. 99 3.10 punkte, jeigu tai nurodyta patvirtinimo paraiškoje (2.2.2 punktas).

    5.10.   Priekinis žibintas ir balasto sistema neturi skleisti spinduliuojamų arba elektros grandinės trukdžių, dėl kurių gali sugesti transporto priemonės kitos elektros ir (arba) elektroninės sistemos (8).

    5.11.   Jeigu tai svarbu bandymui, bandymų įstaiga gali pareikalauti, kad gamintojas pateiktų daugiau bandinių, bandymų stendų (laikiklių) arba specialių energijos šaltinių.

    5.12.   Bandymas atliekamas pagal gamintojo montavimo specifikacijas.

    5.13.   Priekinis žibintas (jeigu jame sumontuoti šviesos diodų moduliai) ir pats (patys) šviesos modulis (-iai) turi atitikti atitinkamus reikalavimus, nustatytus šios taisyklės 11 priede. Tikrinama atitiktis reikalavimams.

    6.   APŠVIETA

    6.1.   Bendrosios nuostatos

    6.1.1.   Priekiniai žibintai arba paskirstyto apšvietimo sistemos turi būti pagaminti taip, kad įmontavus tinkamą dujų išlydžio šviesos šaltinį neakindami užtikrintų tinkamą apšvietą skleisdami artimąją šviesą ir gerą apšvietą – skleisdami tolimąją šviesą.

    6.1.2.   Priekinio žibinto sukuriama apšvieta nustatoma naudojant plokščią vertikalų ekraną, pastatytą 25 m atstumu priešais priekinį žibintą ir tinkamu kampu jo ašių atžvilgiu, kaip parodyta šios taisyklės 3 priede; bandymo ekranas turi pakankamai platus, kad būtų galima patikrinti ir sureguliuoti artimosios šviesos ribinę liniją ne mažiau kaip per 5o į abi puses nuo V–V linijos.

    6.1.3.   Priekinis žibintas arba paskirstyto apšvietimo sistema laikomi tinkamais, jeigu vienas šviesos šaltinis, ne mažiau kaip 15 ciklų sendintas pagal Taisyklės Nr. 99 4 priedo 4 punkto reikalavimus, atitinka 6 dalyje nustatytus fotometrinius reikalavimus.

    Jeigu dujų išlydžio šviesos šaltinis yra patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 99, jis turi būti standartinis (etaloninis) šviesos šaltinis, kurio šviesos srautas gali skirtis nuo vardinio šviesos srauto, nurodyto Taisyklėje Nr. 99. Tokiu atveju apšvietos vertės atitinkamai pakoreguojamos.

    Pirmiau minėto koregavimo nereikia atlikti paskirstyto apšvietimo sistemoms, kuriose naudojamas nekeičiamas dujų išlydžio šviesos šaltinis, arba priekiniams žibintams su visiškai arba iš dalies integruotu (-ais) balasto įtaisu (-ais).

    Jeigu dujų išlydžio šviesos šaltinis nepatvirtintas pagal Taisyklę Nr. 99, jis laikomas gamykliniu nekeičiamu šviesos šaltiniu.

    6.1.4.   Matmenys, kuriais apibrėžiama standartiniame dujų išlydžio šviesos šaltinyje naudojamo lanko padėtis, nurodyti atitinkamame Taisyklėje Nr. 99 pateiktame duomenų lape.

    6.1.5.   Fotometrinė atitiktis privalo būti tikrinama pagal šios taisyklės 6.2.6 arba 6.3 punkto reikalavimus. Šis reikalavimas taikomas ir ribinei zonai nuo 3 oR iki 3 oL (ties riba skleidžiamų spindulių spalvos matavimo metodas dar svarstomas).

    6.1.6.   Priekinių žibintų, kuriuose naudojami dujų išlydžio šviesos šaltiniai, skleidžiamos šviesos spindulių spalva turi būti balta.

    6.1.7.   Praėjus keturioms sekundėms nuo priekinio žibinto, kuris prieš tai nebuvo naudojamas ne mažiau kaip 30 minučių, įjungimo:

    6.1.7.1.

    jeigu tai tik tolimąją šviesą skleidžiantis priekinis žibintas, taške HV turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 60 liuksų apšvietimas;

    6.1.7.2.

    jeigu tai tik artimąją šviesą skleidžiantis priekinis žibintas arba pakaitomis artimąją ir tolimąją šviesą galintis skleisti priekinis žibintas, kaip aprašyta šios taisyklės 5.4 punkte, taške 50V turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 10 liuksų apšvietimas;

    6.1.7.3.

    abiem atvejais energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti.

    6.2.   Nuostatos dėl artimųjų šviesų

    6.2.1.   Artimosios šviesos žibinto šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad būtų užtikrinta tam tikra ribinė linija (žr. 1 paveikslą), leidžianti tinkamai sureguliuoti priekinį žibintą, kad būtų galima atlikti fotometrinius matavimus ir užtikrinti reikiamą jo padėtį transporto priemonėje.

    Ribinė linija turi būti tokia:

    a)

    jeigu tai eismui dešiniąja puse skirtos šviesos:

    i)

    tiesi horizontali dalis kairėje pusėje;

    ii)

    pakelta alkūnės–peties dalis dešinėje pusėje;

    b)

    jeigu tai eismui kairiąja puse skirtos šviesos:

    i)

    tiesi horizontali dalis dešinėje pusėje;

    ii)

    pakelta alkūnės–peties dalis kairėje pusėje.

    Bet kuriuo atveju alkūnės–peties dalis turi būti įžambi.

    6.2.2.   Naudojant ribinę liniją (žr. 1 paveikslą) priekinis žibintas vizualiai sureguliuojamas taip:

    6.2.2.1.

    vertikalus sureguliavimas: horizontali ribinės linijos dalis kreipiama į viršų nuo B linijos ir sureguliuojama taip, kad atitiktų vardinę padėtį – 1 proc. (25 cm) žemiau H–H linijos;

    1   pav.

    Image

    6.2.2.2.

    horizontalus sureguliavimas: ribinės linijos alkūnės–peties dalis nukreipiama taip:

    a)

    jeigu apšvietimas skirtas eismui dešiniąja puse – iš dešinės į kairę, pabaigoje horizontaliai sureguliuojant taip:

    b)

    virš 0,2 oD linijos ribinės linijos petys kairėje pusėje neturi kirsti A linijos,

    c)

    ties 0,2 oD linija arba žemiau jos ribinės linijos petys turėtų kirsti A liniją ir

    d)

    alkūnės linkis būtinai turėtų kirstis su V–V linija;

    arba:

    jeigu apšvietimas skirtas eismui kairiąja puse – iš kairės į dešinę, pabaigoje horizontaliai sureguliuojant taip:

    a)

    virš 0,2 oD linijos ribinės linijos petys dešinėje pusėje neturi kirsti A linijos,

    b)

    ties 0,2 oD linija arba žemiau jos ribinės linijos petys turėtų kirsti A liniją ir

    c)

    alkūnės linkis turėtų būti ties V–V linija.

    6.2.2.3.

    Jeigu taip sureguliuotas priekinis žibintas neatitinka 6.2.5, 6.2.6 ir 6.3 punktuose nustatytų reikalavimų, jo sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulio ašis į šonus nepasislinktų:

    horizontaliai nuo A linijos daugiau kaip:

    a)

    0,5 oį kairę arba 0,75 oį dešinę, kai apšvietimas skirtas eismui dešiniąja puse, arba

    b)

    0,5 oį dešinę arba 0,75 oį kairę, kai apšvietimas skirtas eismui kairiąja puse, ir:

    vertikaliai ne daugiau kaip 0,25 oį viršų nuo B linijos arba žemiau jos.

    6.2.2.4.

    Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamais nuokrypiais, aprašytais 6.2.2.3 punkte, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai bei horizontaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 10 priedo 2 ir 3 dalyse aprašytas instrumentinis metodas.

    6.2.3.   Kai priekinis žibintas taip reguliuojamas siekiant patvirtinimo tik artimajai šviesai; pakanka laikytis tik 6.2.4 ir 6.2.5 punktuose nustatytų reikalavimų; jeigu priekinis žibintas skirtas skleisti artimosios ir tolimosios šviesos spindulius, jis turi atitikti reikalavimus, nustatytus 6.2.4–6.2.6 punktuose. 6.2.5 punkte II atkarpai nustatytos vertės netaikomos 3 priede pateiktam 2 ekranui.

    6.2.4.   Viename artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti tik vienas dujų išlydžio šviesos šaltinis. Gali būti įrengti ne daugiau kaip du papildomi tokie šviesos šaltiniai:

    6.2.4.1.

    artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti naudojamas vienas papildomas šviesos šaltinis, atitinkantis Taisyklės Nr. 37 reikalavimus, arba vienas ar daugiau papildomų šviesos diodų modulių, kurie padėtų užtikrinti šviesos pasukimo posūkiuose funkciją;

    6.2.4.2.

    artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti naudojamas vienas papildomas šviesos šaltinis, atitinkantis Taisyklės Nr. 37 reikalavimus, ir (arba) vienas ar daugiau šviesos diodų modulių, kurie skleistų infraraudonąją spinduliuotę. Šis (šie) šviesos šaltinis (-iai) turi būti įjungiamas (-i) tik kartu su dujų išlydžio šviesos šaltiniu. Sugedus dujų išlydžio šviesos šaltiniui, šis papildomas šviesos šaltinis ir (arba) šviesos diodų modulis (-iai) turi būti automatiškai išjungiamas (-i).

    Per bandymą naudojama įtampa, skirta atlikti matavimus, susijusius su šiuo papildomu šviesos šaltiniu ir (arba) šviesos moduliu (-iais), turi būti tokia pati, kaip nurodyta 6.2.4.4 punkte.

    6.2.4.3.

    Sugedus papildomam šviesos šaltiniui arba šviesos diodų moduliui, priekinis žibintas turi toliau veikti pagal artimosios šviesos reikalavimus.

    6.2.4.4.

    Balasto įtaiso (-ų) gnybtams tiekiama tokia įtampa:

     

    13,5 ± 0,1 V,

    jeigu tai 12 V sistemos;

    arba:

    pagal kitus nurodymus

    (žr. 7 priedą).

    6.2.5.   Praėjus 10 minučių nuo uždegimo, apšvieta, sukuriama ant 1 arba 2 ekrano (arba aplink VV liniją apsukto atitinkamo ekrano, jeigu šviesa skirta eismui kairiąja puse), turi atitikti šiuos reikalavimus:

    Pastaba. Lentelėje:

     

    L raidė reiškia, kad taškas arba atkarpa yra kairėje VV linijos pusėje;

     

    R raidė reiškia, kad taškas arba atkarpa yra dešinėje VV linijos pusėje;

     

    U raidė reiškia, kad taškas arba atkarpa yra virš HH linijos;

     

    D raidė reiškia, kad taškas arba atkarpa yra žemiau HH linijos.

    Taškai arba atkarpos

    Žymėjimas

    Apšvieta

    (lx)

    Horizontalus

    atstumas (cm)

    Vertikalus

    atstumas (cm)

     

    Ant linijos H/H2 arba virš jos arba

    ant linijos H/H3/H4 arba virš jos

    ≤ 1

     

     

    1

    HV

    ≤ 1

    0

    0

    2

    B 50 L

    ≤ 0,5

    L 150

    U 25

    3

    75 R

    ≥ 20

    R 50

    D 25

    4

    50 L

    ≤ 20

    L 150

    D 37,5

    5

    25 L1

    ≤ 30

    L 150

    D 75

    6

    50 V

    ≥ 12

    0

    D 37,5

    7

    50 R

    ≥ 20

    R 75

    D 37,5

    8

    25 L2

    ≥ 4

    L 396

    D 75

    9

    25 R1

    ≥ 4

    R 396

    D 75

    10

    25 L3

    ≥ 2

    L 670

    D 75

    11

    25 R2

    ≥ 2

    R 670

    D 75

    12

    15 L

    ≥ 1

    L 910

    D 125

    13

    15 R

    ≥ 1

    R 910

    D 125

    14

     

     (9)

    L 350

    U 175

    15

     

     (9)

    0

    U 175

    16

     

     (9)

    R 350

    U 175

    17

     

     (9)

    L 175

    U 87,5

    18

     

     (9)

    0

    U 87,5

    19

     

     (9)

    R 175

    U 87,5

    20

     

    ≥ 0,1

    L 350

    0

    21

     

    ≥ 0,2

    L 175

    0

    A–B

    I atkarpa

    ≥ 6

    L 225–R 225

    D 37,5

    C–D

    II atkarpa

    ≤ 6

    R 140–R 396

    U 45

    E–F

    III atkarpa ir žemiau

    ≤ 20

    L 417–R 375

    D 187,5

     

    Emax R

    ≤ 70

    Dešinė VV linijos pusė

    Virš D 75

     

    Emax L

    ≤ 50

    Kairė VV linijos pusė

     

    6.2.6.   6.2.5 punkte nurodyti reikalavimai taip pat taikomi priekiniams žibintams, skirtiems užtikrinti šviesos pasukimo posūkiuose funkciją ir (arba) priekiniams žibintams su papildomu šviesos šaltiniu arba šviesos diodų moduliu (-iais), minėtais 6.2.4.2 punkte. Jeigu priekinis žibintas skirtas užtikrinti šviesos pasukimo posūkiuose funkciją, jo sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulių pluošto ašis vertikaliai nepasislinktų daugiau kaip 0,2o.

    6.2.6.1.

    Jeigu šviesos pasukimas posūkiuose atliekamas:

    6.2.6.1.1.

    apsukant artimąją šviesą arba horizontaliai pakreipiant ribinės linijos alkūnės linkio vietą, matavimai atliekami atkūrus pradinę horizontalią visos priekinio žibinto sąrankos padėtį, pvz., goniometru;

    6.2.6.1.2.

    pakreipiant vieną arba daugiau priekinio žibinto optinių dalių, tačiau horizontaliai nejudinant ribinės linijos alkūnės linkio vietos, matavimai atliekami šioms dalims esant kraštutinėje veikimo padėtyje;

    6.2.6.1.3.

    naudojant papildomą šviesos šaltinį arba vieną ar daugiau šviesos diodų modulių, horizontaliai nejudinant ribinės linijos alkūnės linkio vietos, matavimai atliekami įjungus šį šviesos šaltinį arba šviesos diodų modulį (-ius).

    6.3.   Nuostatos dėl tolimųjų šviesų

    6.3.1.   Jeigu priekinis žibintas skirtas skleisti tolimąją ir artimąją šviesas, tolimosios šviesos sukuriama apšvieta ekrane matuojama sureguliavus priekinį žibintą taip pat, kaip atliekant matavimus pagal 6.2.5 punkto nuostatas; jeigu priekinis žibintas skleidžia tik tolimąją šviesą, jis sureguliuojamas taip, kad didžiausios apšvietos centras būtų H–H ir V–V linijų sankirtos taške; toks priekinis žibintas turi atitikti tik reikalavimus, nurodytus 6.3 punkte. Per bandymą naudojama įtampa turi būti tokia pati, kaip nurodyta 6.2.4.4 punkte.

    6.3.2.   Tolimajai šviesai skleisti galima naudoti keletą šviesos šaltinių, nurodytų Taisyklėje Nr. 37 (tokiu atveju kaitriniai žibintai bandomi sureguliavus standartinį šviesos srautą) arba Taisyklėje Nr. 99.

    Be to, dalis tolimosios šviesos, skleidžiamos kurio nors vieno iš šių šviesos šaltinių, gali būti naudojama tik trumpalaikiams signalams (pvz., mirktelėjimas, kad praleistų) perduoti, kaip nurodė pareiškėjas. Tai nurodoma atitinkame brėžinyje ir pažymima pranešimo formoje.

    6.3.3.   Apšvieta, kurią ekrane sukuria tolimoji šviesa, turi atitikti toliau pateiktus reikalavimus.

    6.3.3.1.

    HH ir VV linijų sankirtos taškas (HV) turi būti izoliuksės, žyminčios 80 proc. didžiausios apšvietos, ribojamame plote. Ši didžiausia apšvieta, toliau žymima Emax, turi būti nuo 70 iki 345 liuksų.

    6.3.3.2.

    4.2.2.7 punkte minėta atskaitos žymė nustatoma pagal šią formulę:

    Atskaitos žymė = 0,146 Emax

    Ši vertė suapvalinama iki vienos iš šių verčių: 17,5 – 20 – 25 – 27,5 – 30 – 37,5 – 40.

    6.3.3.3.

    Pradedant nuo taško HV ir horizontaliai judant į dešinę ir į kairę, apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 40 liuksų 1,125 m atstumu ir ne mažesnė kaip 10 liuksų 2,25 m atstumu.

    6.4.   Ekrano apšvietos vertės, minėtos 6.2.5–6.3.2.3 punktuose, matuojamos fotoreceptoriumi, kurio naudingasis plotas iki 65 kvadratinių milimetrų.

    6.5.   Nuostatos dėl slankiųjų atšvaitų

    6.5.1.   Žibintą įrengus atsižvelgiant į visas padėtis, aprašytas 2.1.4 punkte, priekinis žibintas privalo atitikti 6.2 ir (arba) 6.3 punkte nustatytus fotometrinius reikalavimus.

    6.5.2.   Priekinio žibinto reguliavimo įtaisais atšvaitą vertikaliai pakreipus į viršų 2.1.4 punkte nurodytu arba 2 laipsnių kampu (pakreipiama mažesniuoju iš šių dviejų kampų), atliekami papildomi bandymai. Tada priekinis žibintas grąžinamas į pradinę žemesniąją padėtį (naudojant goniometrą); fotometrinės specifikacijos privalo būti užtikrintos šiuose taškuose:

    pagrindinė artimoji šviesa: taškai HV ir 75 R (atitinkamai 75 L);

    tolimoji šviesa: E max, HV, kaip procentinė Emax dalis.

    Jeigu reguliavimo įtaisais tolydaus judėjimo užtikrinti negalima, pasirenkama 2 laipsnių kampui artimiausia padėtis.

    6.5.3.   Atkuriamas vardinis atšvaito sureguliavimo kampas, nustatytas 6.2.2 punkte, o goniometras vėl nustatomas į pradinę padėtį. Priekinio žibinto reguliavimo įtaisu atšvaitas vertikaliai pakreipiamas žemyn 2.1.4 punkte nurodytu arba 2 laipsnių kampu (pakreipiama mažesniuoju iš šių dviejų kampų). Tada priekinis žibintas grąžinamas į pradinę aukštesniąją padėtį (pvz., naudojant goniometrą) ir tikrinami 6.5.2 punkte nurodyti taškai.

    7.   NEPATOGUMO IR (ARBA) NEGALIOS VERTINIMAS

    Nustatomas nepatogumas ir (arba) negalia, kuriuos sukelia priekinių žibintų artimoji šviesa. (10)

    C.   PAPILDOMOS ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

    8.   PRIEKINIO ŽIBINTO TIPO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

    8.1.   Apie kiekvieną priekinio žibinto, įskaitant balasto įrenginį, tipo pakeitimą pranešama administravimo padaliniui, suteikusiam priekinio žibinto tipo patvirtinimą. Tuomet šis padalinys gali:

    8.1.1.

    nuspręsti, kad pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad priekinis žibintas vis dar atitinka reikalavimus, arba

    8.1.2.

    pareikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomą bandymų protokolą.

    8.2.   Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.1.5 punkte nurodyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

    8.3.   Išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija kiekvienam pranešimo apie tokį išplėtimo patvirtinimą blankui suteikia serijos numerį ir šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančiu pranešimo blanku informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis.

    9.   GAMYBOS ATITIKTIS

    9.1.   Pagal šią taisyklę patvirtinti priekiniai žibintai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų pagal 6 dalies reikalavimus patvirtintą tipą.

    9.2.   Siekiant patikrinti, ar laikomasi 9.1 punkto reikalavimų, turi būti taikomos tinkamos gamybos kontrolės priemonės.

    9.3.   Patvirtinimo turėtojas pirmiausia turi:

    9.3.1.

    užtikrinti, kad būtų parengtos veiksmingos gaminių kokybės kontrolės procedūros;

    9.3.2.

    turėti galimybę naudotis kontrolės įranga, būtina atitikčiai kiekvienam patvirtintam tipui patikrinti;

    9.3.3.

    užtikrinti, kad būtų registruojami bandymų rezultatų duomenys ir kad tam tikrą laiką, suderintą su administravimo tarnyba, būtų galima naudotis susijusiais dokumentais;

    9.3.4.

    analizuoti kiekvienos rūšies bandymų rezultatus, siekiant patikrinti ir užtikrinti gaminio savybių pastovumą, pramoninei gamybai taikant tam tikrą leidžiamą nuokrypį;

    9.3.5.

    užtikrinti, kad su kiekvieno tipo gaminiu būtų atlikti bent tie bandymai, kurie yra nurodyti šios taisyklės 8 priede;

    9.3.6.

    užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu su atrinktais bandiniais atlikus susijusius bandymus nustatyta neatitiktis tipui, būtų atliekama papildoma atranka ir papildomas bandymas. Turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų atkurta susijusios gamybos atitiktis.

    9.4.   Patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija gali bet kada patikrinti kiekvieno gamybos padalinio taikytinus kontrolės metodus.

    9.4.1.   Per kiekvieną patikrinimą apsilankiusiam inspektoriui pateikiami bandymų žurnalai ir gamybos tyrimų duomenys.

    9.4.2.   Inspektorius gali atsitiktine tvarka atrinkti bandinius, kurie bus išbandyti gamintojo laboratorijoje. Mažiausiasis bandinių kiekis gali būti nustatomas atsižvelgiant į paties gamintojo atliktų patikrų rezultatus.

    9.4.3.   Nustatęs, kad kokybės lygis nepakankamas arba kad būtina patikrinti bandymų, atliktų pagal 9.4.2 punktą, patikimumą, inspektorius, vadovaudamasis 9 priede nurodytais kriterijais, atrenka bandinius, kurie bus perduoti technikos tarnybai, atlikusiai tipo patvirtinimo bandymus.

    9.4.4.   Kompetentinga institucija gali atlikti bet kurį šioje taisyklėje nustatytą bandymą. Šie bandymai atliekami su bandiniais, atsitiktine tvarka atrinktais nepažeidžiant gamintojo bandinių teikimo įsipareigojimų ir laikantis 9 priede nustatytų kriterijų.

    9.4.5.   Kompetentinga institucija siekia, kad patikros būtų atliekamos ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Tačiau šios nuostatos įgyvendinimas paliekamas kompetentingos institucijos nuožiūrai, atsižvelgiant į tai, kaip ji vertina gamybos atitikties veiksmingos kontrolės įgyvendinimo priemonių patikimumą. Kompetentinga institucija, per kurį nors apsilankymą gavusi neigiamų rezultatų, turi užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi visų reikiamų priemonių gamybos atitikčiai atkurti.

    9.5.   Į priekinius žibintus su akivaizdžiais trūkumais neatsižvelgiama.

    9.6.   Į atskaitos žymę neatsižvelgiama.

    9.7.   Į 14–21 matavimo taškus, minimus šios taisyklės 6.2.6 punkte, neatsižvelgiama.

    10.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

    10.1.   Jeigu nesilaikoma reikalavimų arba jeigu patvirtinimo ženklu paženklintas priekinis žibintas neatitinka patvirtinto tipo, pagal šią taisyklę priekinių žibintų tipui suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas.

    10.2.   Šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis, panaikinusi anksčiau jos suteiktą patvirtinimą, apie tai nedelsdama informuoja kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį pranešimo blanką.

    11.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

    Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo priekinių žibintų gamybą, jis turi apie tai informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Gavusi tokį pranešimą, ši institucija apie jį informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkantį pranešimo blanką.

    12.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

    Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimus suteikiančių administravimo padalinių, kuriems siunčiamos kitose šalyse išduoti pranešimų dėl patvirtinimo, išplėtimo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo blankai, pavadinimus ir adresus.

    13.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

    13.1.   Nuo oficialios 9 papildymo įsigaliojimo dienos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su pakeitimais, padarytais pradinės šios taisyklės versijos 9 papildymu.

    13.2.   Praėjus 24 mėnesiams nuo 9 papildymo įsigaliojimo dienos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys patvirtinimus suteikia tik tuo atveju, jeigu priekinio žibinto tipas, kurį norima patvirtinti, atitinka šios taisyklės su pakeitimais, padarytais pradinės šios taisyklės versijos 9 papildymu, reikalavimus.

    13.3.   Pagal ankstesnius šios taisyklės papildymus suteikti patvirtinimai lieka galioti.

    13.4.   Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys patvirtinimus ir toliau suteikia pagal ankstesnius šios taisyklės papildymus, jeigu priekiniai žibintai yra skirti naudoti kaip pakaitinės dalys, montuotinos naudojamose transporto priemonėse.

    13.5.   Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali atsisakyti suteikti tipo, patvirtinto pagal šios taisyklės ankstesnius papildymus, išplėtimo patvirtinimą.


    (1)  Nė viena šios taisyklės nuostata negali būti draudžiama šią taisyklę taikančiai susitariančiajai šaliai jos registruojamose transporto priemonėse pagal šią taisyklę patvirtintą priekinį žibintą su plastikiniu sklaidytuvu naudoti kartu su mechaniniu priekinio žibinto valymo įtaisu (t. y. su valytuvais).

    (2)  Dėl dujų išlydžio šviesos šaltinių žr. Taisyklę Nr. 99.

    (3)  Jeigu sklaidytuvo negalima atskirti nuo pagrindinės priekinio žibinto dalies, pakanka specialaus ženklo, nurodyto 4.2.5 punkte.

    (4)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojama), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojama), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojama), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojama), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojama), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojama), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus teikia jos valstybės narės naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojama), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta ir 51 – Korėjos Respublika. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų priėmimo, arba kuria prie šio susitarimo prisijungia; apie tokiu būdu paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

    (5)  Dujų išlydžio šviesos šaltinių techniniai reikalavimai pateikti Taisyklėje Nr. 99.

    (6)  Žibintų su šiomis priemonėmis montavimo instrukcijos pateiktos taisyklėje Nr. 48.

    (7)  Šios nuostatos netaikomos valdymo jungikliui.

    (8)  Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų atitiktis nustatoma atsižvelgiant į konkretų transporto priemonių tipą.

    (9)  Apšvietos vertės 14–19 taškuose turi būti tokios, kad:

     

    14 + 15 + 16 + 0,3 liukso, o

     

    17 + 18 + 19 + 0,6 liukso.

    (10)  Šis reikalavimas bus įtrauktas į rekomendacijas, skirtas administracijos padaliniams.


    1 PRIEDAS

    PRANEŠIMAS

    (Didžiausias leidžiamas formatas: A4 (210 × 297 mm))

    Image

    Image


    2 PRIEDAS

    PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMO PAVYZDŽIAI

    1   pav.

    Image

    2

    pav.

    3a

    pav.

    Image

    Pavaizduotuoju patvirtinimo ženklu paženklintas priekinis žibintas atitinka šios taisyklės reikalavimus dėl artimosios ir tolimosios šviesos ir yra skirtas:

    tik eismui kairiąja puse.

    abiem eismo sistemoms, naudojant reikiamą transporto priemonės optinio įrenginio arba šviesos šaltinio sureguliavimą.

    3b   pav.

    Image

    4

    pav.

    5

    pav.

    Image

    Pavaizduotuoju patvirtinimo ženklu paženklintas priekinis žibintas atitinka šios taisyklės pradinės versijos reikalavimus, yra su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, skirtu tik artimajai šviesai, ir su plastikiniu sklaidytuvu ir yra skirtas:

    abiem eismo sistemoms.

    tik eismui dešiniąja puse.

    6   pav.

    Image

    7a

    pav.

    7b

    pav.

    Image

    Pavaizduotuoju patvirtinimo ženklu paženklintas priekinis žibintas atitinka šios taisyklės reikalavimus ir yra:

    su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, skleidžiančiu tik artimąją šviesą ir skirtu tik eismui kairiąja puse.

    įrengtas taip pat, kaip nurodyta 6 paveiksle, bet priekinis rūko žibintas negali šviesti kartu su tolimąja šviesa.

    8

    pav.

    9

    pav.

    Image

    Taip žymimas šios taisyklės reikalavimus atitinkantis trumposios šviesos priekinis žibintas su plastikiniu sklaidytuvu ir:

    kombinuotas arba sugrupuotas, arba tarpusavyje sujungtas su R 8 halogeniniu tolimosios šviesos šaltiniu.

    skirtas abiem eismo sistemoms.

    Artimoji šviesa negali būti skleidžiama kartu su halogenine tolimąja šviesa. Artimoji šviesa skirta tik eismui dešiniąja puse.

    Artimoji šviesa negali būti skleidžiama kartu su kito tarpusavyje sujungto priekinio žibinto šviesa.

    10   pav.

    Image

    11   pav.

    Galimo supaprastinto sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtųjų priekinių žibintų, įrengtų transporto priemonės priekyje, ženklinimo pavydžiai

    (Vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis vaizduojama šviesos signalizacijos įtaiso forma ir bendras išdėstymas. Šios linijos nėra sudedamoji patvirtinimo ženklo dalis.)

    A   PAVYZDYS

    Image

    B   PAVYZDYS

    Image

    C   PAVYZDYS

    Image

    D   PAVYZDYS

    Image

    PASTABA

    Šiuose keturiuose paveiksluose pateikti apšvietimo įtaiso ženklinimo patvirtinimo ženklu pavyzdžiai, kuriuose nurodyta, kad tai yra:

     

    priekinis gabaritinis žibintas, patvirtintas pagal Taisyklės Nr. 7 01 serijos pakeitimus ir skirtas montuoti kairėje pusėje;

     

    priekinis žibintas su dujų išlydžio artimąja šviesa, skirta eismui dešiniąja ir kairiąja pusėmis, ir dujų išlydžio tolimąja šviesa, kurios didžiausias stipris yra 86 250–101 250 kandelų (kaip nurodyta skaičiumi 30), patvirtintas pagal šios taisyklės pradinės versijos (00) reikalavimus, su plastikiniu sklaidytuvu;

     

    priekinis rūko žibintas, patvirtintas pagal Taisyklės Nr. 19 02 serijos pakeitimus, su plastikiniu sklaidytuvu;

     

    priekinis posūkio rodiklis, 1a kategorijos, patvirtintas pagal Taisyklės Nr. 6 01 serijos pakeitimus.

    12   pav.

    Žibintas, tarpusavyje sujungtas arba sugrupuotas su priekiniu žibintu

    1   pavyzdys

    Image

    Ant priekinio žibinto pagrindinio korpuso žymimas tik galiojantis patvirtinimo numeris, pavyzdžiui:

     

    Image

    arba

    Image

    arba

    Image

    arba

    Image

    2   pavyzdys

    Image

    13   pav.

    Šviesos diodų moduliai

    Image


    3 PRIEDAS

    A   pav.

    1 matavimo ekranas

    *

    Proporcingai nedidinti ir nemažinti.

    Artimoji šviesa

    Image

    B   pav.

    2 matavimo ekranas

    *

    Proporcingai nedidinti ir nemažinti.

    Artimoji šviesa

    Image

    C   pav.

    Apšvietos verčių matavimo taškai

    Image


    4 PRIEDAS

    Naudojamų priekinių žibintų fotometrinių savybių pastovumo bandymai

    SURINKTŲ PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ BANDYMAI

    Pagal šios taisyklės nurodymus taške Emax, jeigu bandoma tolimoji šviesa, ir taškuose HV, 50 R ir B 50 L, jeigu bandoma artimoji šviesa (arba HV, 50 L, B 50 R, jeigu bandomi priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse), išmatavus fotometrines vertes, atliekamas naudojamo surinkto priekinio žibinto pavyzdžio fotometrinių savybių bandymas. Surinktas priekinis žibintas – tai žibintas su balasto įtaisu (-ais) ir supančiomis korpuso dalimis bei žibintais, kurie gali turėti įtakos jo šiluminei sklaidai.

    Bandymai atliekami:

    a)

    sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C aplinkos temperatūrai, surinktą bandinį sumontavus ant pagrindo taip, kaip jis turėtų būti tinkamai montuojamas transporto priemonėje;

    b)

    jeigu tai keičiami šviesos šaltiniai: naudojant serijinės gamybos kaitrinius šviesos šaltinius, naudotus ne mažiau kaip valandą, arba serijinės gamybos dujų išlydžio šviesos šaltinius, naudotus ne mažiau kaip 15 valandų, arba serijinės gamybos šviesos diodų modulius, naudotus ne mažiau kaip 48 valandas, ir prieš pradedant šioje taisyklėje nustatytus bandymus atvėsintus iki aplinkos temperatūros. Naudojami pareiškėjo pateikti šviesos diodų moduliai.

    Matavimo įranga turi būti lygiavertė įrangai, naudojamai per priekinių žibintų tipo patvirtinimo bandymus.

    Bandinys bandomas jo nenuimant nuo bandymų įrangos ir nereguliuojant bandymo įrangos atžvilgiu. Šviesos šaltinis turi būti tokiam priekiniam žibintui nustatytos kategorijos.

    1.   FOTOMETRINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMO BANDYMAS

    Bandymai atliekami sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C aplinkos temperatūrai, surinktą priekinį žibintą sumontavus ant pagrindo taip, kaip jis turėtų būti tinkamai montuojamas transporto priemonėje.

    1.1.   Švarus priekinis žibintas

    Priekinis žibintas laikomas įjungtas 12 valandų, kaip aprašyta 1.1.1 papunktyje, ir tikrinamas, kaip nurodyta 1.1.2 papunktyje.

    1.1.1.   Bandymo metodika

    Priekinis žibintas laikomas įjungtas nustatytą laiko tarpą laikantis šių nuostatų:

    a)

    jeigu norima patvirtinti tik vieną apšvietimo funkciją (tolimąją arba artimąją šviesą), atitinkamas šviesos šaltinis laikomas įjungtas nustatytą laikotarpį, (1)

    b)

    jeigu tai tarpusavyje sujungti trumposios šviesos ir tolimosios šviesos žibintai arba jeigu tai tolimosios šviesos priekinis žibintas, tarpusavyje sujungtas su priekiniu rūko žibintu, ir:

    jeigu pareiškėjas nurodo, kad priekinis žibintas bus naudojamas vienu metu šviečiant tik vienam šviesos šaltiniui (2), bandymas atliekamas laikantis šios sąlygos, paeiliui įjungiant (1) ir 1.1 punkte nustatytą laiko tarpą laikant įjungtą kiekvieną nurodytą funkciją;

    visais kitais atvejais (1)  (2) priekinis žibintas bandomas taikant toliau nurodytą veiksmų seką, kol sukanka nustatytas laikas:

     

    15 minučių šviečiant artimajai šviesai;

     

    5 minutes veikiant visoms apšvietimo funkcijoms.

    Jeigu artimąją ir tolimąją šviesas skleidžia tas pats dujų išlydžio šviesos šaltinis, taikoma tokia veiksmų seka:

     

    15 minučių šviečiant artimajai šviesai;

     

    5 minutes šviečiant visiems tolimosios šviesos šaltiniams.

    c)

    Jeigu bandomi apšvietimo funkcijas atliekantys sugrupuoti žibintai, vienu metu įjungiami visi atskiras apšvietimo funkcijas atliekantys žibintai laiko tarpui, nustatytam atskiroms apšvietimo funkcijoms (a), įskaitant naudojamas tarpusavyje sujungtas apšvietimo funkcijas (b), laikantis gamintojo specifikacijų.

    d)

    Jeigu artimoji šviesa turi pasukimo posūkiuose funkciją, užtikrinamą papildomu šviesos šaltiniu, šis šviesos šaltinis įjungiamas 1 minutei ir išjungiamas 9 minutėms, šviečiant tik artimajai šviesai (žr. 1 priedėlį).

    e)

    Jeigu artimoji šviesa skleidžiama naudojant keletą šviesos šaltinių, kaip nustatyta 6.3.2 punkte, ir jeigu pareiškėjas nurodo, kad tam tikra tolimosios šviesos dalis (vienas iš šių papildomų šviesos šaltinių) bus naudojama tik trumpalaikiams signalams (mirktelėjimas, kad praleistų) perduoti, bandymas atliekamas be šios tolimosios šviesos dalies.

    1.1.1.2.   Bandymo įtampa

    Bandinio gnybtams tiekiama tokia įtampa:

    a)

    jeigu bandomas keičiamas (-i) kaitrinis (-iai) šviesos šaltinis (-iai), maitinamas (-i) tiesiogiai iš transporto priemonės maitinimo sistemos:

    bandymas atliekamas pagal poreikį naudojant 6,3 V, 13,2 V arba 28,0 V įtampą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas nurodo, kad bandinys gali būti maitinamas naudojant kitokią įtampą. Tokiu atveju bandymas atliekamas su kaitriniu šviesos šaltiniu, maitinamu naudojant didžiausią įtampą, kokią galima naudoti;

    b)

    jeigu tai keičiamas (-i) dujų išlydžio šviesos šaltinis (-iai): transporto priemonei, kurios maitinimo sistemos įtampa 12 V, šviesos šaltinio elektroninio reguliavimo įrenginio bandymo įtampa turi būti 13,2 ± 0,1 V, jeigu patvirtinimo paraiškoje nenurodyta kitaip;

    c)

    jeigu bandomas nekeičiamas (-i) šviesos šaltinis (-iai), maitinamas (-i) tiesiogiai iš transporto priemonės maitinimo sistemos: visi apšvietimo įrenginių su nekeičiamais šviesos šaltiniais (kaitriniais ir (arba) kitokiais) matavimai atliekami naudojant 6,3 V, 13,2 V, 28,0 V arba kitokią įtampą, atitinkančią pareiškėjo nurodytą transporto priemonės maitinimo sistemos įtampą;

    d)

    jeigu bandomi keičiami arba nekeičiami, veikiantys nepriklausomai nuo transporto priemonės maitinimo įtampos ir visiškai sistemos valdomi šviesos šaltiniai arba šviesos šaltiniai, įjungiami maitinimo ir valdymo įtaisu, įvadiniams to įtaiso gnybtams tiekiama pirmiau nurodytų verčių bandymo įtampa. Bandymų laboratorija gali pareikalauti, kad gamintojas pateiktų maitinimo ir valdymo įtaisą arba specialų energijos šaltinį, reikalingą šviesos šaltiniui (-iams) maitinti;

    e)

    šviesos diodų modulis (-iai) matuojami atitinkamai naudojant 6,75 V, 13,2 V arba 28,0 V įtampą, jeigu šioje taisyklėje nenurodyta kitaip. Šviesos diodų modulis (-iai), valdomi elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio, matuojami pagal pareiškėjo nurodymus.

    f)

    Jeigu signalizavimo žibintai yra sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti su bandiniu ir veikia naudojant ne 6 V, 12 V arba 24 V vardinę įtampą, įtampa sureguliuojama taip, kad atitiktų gamintojo nurodytą įtampą, reikalingą tinkamam fotometriniam to žibinto veikimui užtikrinti.

    1.1.2.   Bandymo rezultatai

    1.1.2.1.   Apžiūra

    Priekiniam žibintui pasiekus aplinkos temperatūrą, priekinio žibinto sklaidytuvas ir išorinis sklaidytuvas, jeigu toks yra, nuvalomas švariu, drėgnu medvilnės audeklu. Tada priekinis žibintas apžiūrimas; neturi būti jokių matomų priekinio žibinto sklaidytuvo arba išorinio sklaidytuvo, jeigu toks yra, deformacijos ir įtrūkimo požymių arba spalvos pokyčių.

    1.1.2.2.   Fotometrinis bandymas

    Siekiant užtikrinti šios taisyklės reikalavimų laikymąsi, fotometrinės vertės tikrinamos šiuose taškuose:

     

    artimoji šviesa:

     

    50 R–B 50 L–HV, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui dešiniąją puse;

     

    50 L–B 50 R–HV, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse;

     

    tolimoji šviesa: taške Emax.

    Siekiant kompensuoti priekinio žibinto pagrindo deformaciją dėl šilumos (ribinės linijos pokytis aprašytas šio priedo 2 punkte), priekinis žibintas gali būti sureguliuotas ir kitaip.

    Leidžiama 10 proc. fotometrinių savybių ir prieš bandymą išmatuotų verčių neatitiktis, įskaitant leidžiamus fotometrinių matavimų procedūros nuokrypius.

    1.2.   Nešvarus priekinis žibintas

    Priekinį žibintą išbandžius taip, kaip nurodyta 1.1 punkte, priekinis žibintas laikomas įjungtas vieną valandą, kaip aprašyta 1.1.1 punkte, jį parengus taip, kaip nurodyta 1.2.1 punkte, ir patikrinus taip, kaip nurodyta 1.1.2 punkte.

    1.2.1.   Priekinio žibinto paruošimas

    1.2.1.1.   Bandymo mišinys

    1.2.1.1.1.

    Priekiniam žibintui su išoriniu stikliniu sklaidytuvu:

     

    priekiniam žibintui naudojamas vandens ir teršalo mišinys rengiamas iš:

     

    9 dalių (pagal masę) silicio dvideginio, kurio smilčių dydis 0–100 μm,

     

    1 dalies (pagal masę) augalinių anglies dulkių (buko malkų), kurių dalelių dydis 0–100 μm,

     

    0,2 dalies (pagal masę) NaCMC (3) ir

     

    atitinkamo kiekio distiliuoto vandens, kurio savitasis laidumas ne didesnis kaip 1 mS/m.

     

    Mišinys privalo būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.

    1.2.1.1.2.

    Priekiniam žibintui su išoriniu plastikiniu sklaidytuvu:

     

    priekiniam žibintui naudojamas vandens ir teršalo mišinys rengiamas iš:

     

    9 masės dalių silicio dvideginio, kurio smilčių dydis 0–100 μm,

     

    1 masės dalių augalinių anglies dulkių (buko malkų), kurių dalelių dydis 0–100 μm,

     

    0,2 masės dalių NaCMC (3),

     

    13 masės dalių distiliuoto vandens, kurio savitasis laidumas ne didesnis kaip 1 mS/m, ir

     

    2 ± 1 masės dalies paviršiaus įtempimą mažinančios medžiagos. (4)

     

    Mišinys privalo būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.

    1.2.1.2.   Bandymo mišinio tepimas ant priekinio žibinto

    Bandymo mišinys tolygiai paskleidžiamas ant viso šviesą skleidžiančio priekinio žibinto paviršiaus ir leidžiama jam išdžiūti. Ši procedūra kartojama tol, kol apšvietos vertė tampa 15–20 proc. mažesnė už vertes, pagal šiame priede aprašytas sąlygas išmatuotas kiekviename toliau nurodytame taške:

     

    taške Emax – artimajai ir (arba) tolimajai šviesai ir tik tolimajai šviesai;

     

    50 R ir 50 V (5) – tik artimosios šviesos žibintui, skirtam eismui dešiniąja puse;

     

    50 L ir 50 V (5) – tik artimosios šviesos žibintui, skirtam eismui kairiąja puse.

    2.   RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOSIOS PADĖTIES POKYČIO DĖL ŠILUMOS POVEIKIO BANDYMAS

    Per šį bandymą nustatoma, ar šilumos sukeliamas ribinės linijos vertikalusis poslinkis neviršija veikiančiam artimosios šviesos žibintui nustatytos vertės.

    Pagal 1 dalies nurodymus patikrintas priekinis žibintas bandomas pagal 2.1 punkto nurodymus, jo nenuimant nuo bandymo įrangos ir nereguliuojant bandymo įrangos atžvilgiu.

    Jeigu priekiniame žibinte sumontuotas slankusis atšvaitas, per šį bandymą tikrinama tik padėtis, artimiausia vidutiniam vertikaliosios plokštumos kampui.

    2.1.   Artimosios šviesos priekinių žibintų bandymas

    Bandymas atliekamas sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C aplinkos temperatūrai.

    Naudojant serijinės gamybos dujų išlydžio šviesos šaltinį, kuris prieš bandymą buvo naudotas ne mažiau kaip 15 valandų, įjungiama priekinio žibinto artimoji šviesa, priekinio žibinto nenuimant nuo bandymo įrangos ir nereguliuojant bandymo įrangos atžvilgiu. (Šiam bandymui įtampa turi būti sureguliuota taip, kaip nurodyta 1.1.1.2 punkte.) Ribinės linijos horizontaliosios dalies padėtis (tarp VV ir vertikalios linijos, kertančios tašką B 50 L, jeigu artimoji šviesa skirta eismui dešiniąja puse, arba B 50 R, jeigu artimoji šviesa skirta eismui kairiąja puse) tikrinama nuo įjungimo praėjus 3 minutėms (r3) ir 60 minučių (r60).

    Pirmiau aprašytos ribinės linijos padėties pokyčiai matuojami taikant bet kurį metodą, pagal kurį užtikrinamas pakankamas tikslumas ir atkuriami rezultatai.

    2.2.   Bandymo rezultatai

    2.2.1.   Miliradianais (mrad) išreikštas artimosios priekinio žibinto šviesos bandymo rezultatas laikomas priimtinu tada, jeigu užregistruota priekinio žibinto absoliuti vertė Formula ne didesnė kaip 1,0 mrad (Δr1 ≤ 1,0 mrad).

    2.2.2.   Tačiau, jeigu ši vertė yra didesnė kaip 1,0 mrad, bet ne didesnė kaip 1,5 mrad (1,0 mrad < Δr1 ≤ 1,5 mrad), su antruoju priekiniu žibintu atliekamas 2.1 punkte aprašytas bandymas, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus toliau aprašytą veiksmų seką; šio pakartotinio bandymo tikslas – stabilizuoti priekinio žibinto mechaninių dalių padėtį ant pagrindo, šias dalis sumontavus taip, kaip jos montuojamos transporto priemonėje:

     

    vienai valandai įjungiama artimoji šviesa (įtampa sureguliuojama taip, kaip nurodyta 1.1.1.2 punkte);

     

    žibintas vienai valandai išjungiamas.

    Priekinio žibinto tipas laikomas priimtinu, jeigu pirmojo bandinio išmatuotų absoliučių verčių ΔrI vidutinė vertė ir antrojo pavyzdžio ΔrII neviršija 1,0 mrad.

    Formula


    (1)  Jeigu bandomasis priekinis žibintas sugrupuotas ir (arba) tarpusavyje sujungtas su signalizavimo žibintais, šie turi būti įjungti per visą bandymą. Posūkio žibintas turi būti įjungtas mirksėjimo režimu taip, kad įjungimo ir išjungimo laikas būtų beveik vienodas.

    (2)  Jeigu priekiniam žibintui mirksint vienu metu įjungiami du arba daugiau šviesos šaltinių, tai neturi būti laikoma įprastu šviesos šaltinių naudojimu vienu metu.

    (3)  NaCMC yra karboksimetilceliuliozės, paprastai žymimos CMC, natrio druska. Teršalų mišinyje naudojamos NaCMC pakeitimo laipsnis (PL) turi būti 0,6–0,7, o 2 proc. tirpalo klampa 20 °C temperatūroje – 200–300 cP.

    (4)  Šis kiekio nuokrypis leidžiamas tam, kad nešvarumai tinkamai pasiskirstytų ant visų plastikinių sklaidytuvų.

    (5)  Taškas 50 V yra 375 mm žemiau HV, 25 m atstumu esančiame ekrane ant vertikalios linijos VV.

    Priedėlis

    Eksploatacijos laikotarpių apžvalgA

    Image


    5 PRIEDAS

    Žibintų su plastikiniais sklaidytuvais reikalavimai. sklaidytuvų arba medžiagos bandinių ir surinktų žibintų bandymas

    1.   BENDROS SPECIFIKACIJOS

    1.1.   Pagal šios taisyklės 2.2.5 ir 2.3 punktus pateikti bandiniai turi atitikti 2.1–2.5 punktuose nurodytas specifikacijas.

    1.2.   Du surinktų žibintų ir (arba) sistemų pavyzdžiai, pateikti pagal šios taisyklės 2.2.4 punktą, ir tuose žibintuose ir (arba) sistemose montuojamų plastikinių sklaidytuvų medžiaga turi atitikti toliau nurodytas specifikacijas.

    1.3.   Su plastikinių sklaidytuvų pavyzdžiais arba medžiagos bandiniais su reflektoriumi, su kuriuo jie bus montuojami (jeigu montuojami), chronologine tvarka, nurodyta šio priedo 1 priedėlio A lentelėje, atliekami patvirtinimo bandymai.

    1.4.   Tačiau, jeigu žibinto gamintojas gali įrodyti, kad gaminio 2.1–2.5 punktuose nurodytų bandymų arba lygiaverčių bandymų pagal kitą taisyklę rezultatai atitinka reikalavimus, šių bandymų nereikia kartoti; privaloma atlikti tik 1 priedėlio B lentelėje nurodytus bandymus.

    1.5.   Jeigu priekiniai žibintai skirti montuoti tik dešinėje arba tik kairėje pusėje, bandymai pagal šį priedą gali būti atliekami tik su vienu bandiniu, parinktu pareiškėjo nuožiūra.

    2.   BANDYMAI

    2.1.   Atsparumas temperatūros pokyčiams

    2.1.1.   Bandymai

    Trims naujiems bandiniams (sklaidytuvams) taikomi penki temperatūros ir drėgnio (SOD = santykinis oro drėgnis) pokyčių ciklai pagal šią programą:

     

    3 valandos 40 ± 2 °C temperatūroje, esant 85–95 proc. SOD;

     

    1 valanda 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD;

     

    15 valandų – 30 ± 2 °C temperatūroje;

     

    1 valanda 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD;

     

    3 valandos 80 ± 2 °C temperatūroje;

     

    1 valanda 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD.

    Prieš šį bandymą ne mažiau kaip keturias valandas bandiniai laikomi 23 ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD.

    Pastaba. Į vienos valandos trukmės laikymo 23 ± 5 °C temperatūroje laikotarpius įtraukiami perėjimo iš vienos temperatūros į kitą laikotarpiai, reikalingi tam, kad būtų išvengta šilumos smūgio poveikio.

    2.1.2.   Fotometriniai matavimai

    2.1.2.1.   Metodas

    Bandinių fotometriniai matavimai atliekami prieš bandymą ir po jo.

    Tokie matavimai, naudojant standartinį žibintą, atliekami šiuose taškuose:

     

    B 50 L ir 50 R, jeigu matuojama artimosios šviesos žibinto arba artimosios ir tolimosios šviesos žibinto artimoji šviesa (B 50 R ir 50 L, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse);

     

    Emax, jeigu matuojama tolimosios šviesos žibinto arba artimosios ir tolimosios šviesos žibinto tolimoji šviesa.

    2.1.2.2.   Rezultatai

    Kiekvieno bandinio prieš bandymą ir po jo išmatuotų fotometrinių verčių pokyčiai neturi viršyti 10 proc., įskaitant leidžiamus fotometrinių matavimų procedūros nuokrypius.

    2.2.   Atsparumas atmosferos ir cheminiams veiksniams

    2.2.1.   Atsparumas atmosferos veiksniams

    Trys nauji bandiniai (sklaidytuvai arba medžiagos bandiniai) laikomi šaltinio, kurio energijos spektro sudėtis artima 5 500–6 000 K temperatūros juodojo kūno energijos spektro sudėčiai, spinduliuose. Tarp šaltinio ir bandinių įterpiami reikiami filtrai, kuo labiau mažinantys trumpesnių kaip 295 nm ilgio bangų ir ilgesnių kaip 2 500 nm ilgio bangų spinduliuotę. Bandiniai veikiami 1 200 ± 200 W/m2 šviesos energija tiek laiko, kol bandinių gautas šviesos energijos kiekis pasiekia 4 500 ± 200 MJ/m2. Bandymo įrenginyje, vienodame lygyje su bandiniais padėto juodo skydelio temperatūra turi būti 50 ± 5 °C. Kad bandiniai būtų veikiami tolygiai, jie turi suktis aplink spinduliuotės šaltinį 1–5 min.–1 dažniu.

    Bandiniai apipurškiami 23 ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu, kurio savitasis laidumas mažesnis kaip 1 mS/m, taikant tokį ciklą:

    apipurškimas

    :

    5 minutės,

    džiūvimas

    :

    25 minutės.

    2.2.2.   Atsparumas cheminiams veiksniams

    Atlikus 2.2.1 punkte aprašytą bandymą ir 2.2.3.1 punkte aprašytą matavimą, minėtų trijų bandinių išorinio paviršius 2.2.2.2 punkte nustatyta tvarka padengiamas 2.2.2.1 punkte aprašytu mišiniu.

    2.2.2.1.   Bandymo mišinys

    Bandymo mišinį sudaro 61,5 proc. n-heptano, 12,5 proc. toluolo, 7,5 proc. etilo tetrachlorido, 12,5 proc. trichloretileno ir 6 proc. ksileno (nurodyta tūrio procentinėmis dalimis).

    2.2.2.2.   Bandymo mišinio naudojimas

    Medvilninio audinio skiautė įmirkoma (pagal ISO 105) 2.2.2.1 punkte aprašytame mišinyje ir per 10 sekundžių dešimčiai minučių prispaudžiama prie bandinio išorinio paviršiaus 50 N/cm2 slėgiu, atitinkančiu slėgį, gaunamą 14 × 14 mm bandomąjį paviršių veikiant 100 N jėga).

    Per šį 10 minučių laikotarpį audinys dar kartą įmirkomas mišinyje, kad naudojamo skysčio sudėtis nuolat būtų tokia pati kaip nustatyto bandymo mišinio.

    Per bandymą leidžiama kompensuoti slėgį, kuriuo veikiamas bandinys, kad šis neįtrūktų.

    2.2.2.3.   Valymas

    Baigus naudoti bandymo mišinį, bandiniai išdžiovinami atvirame ore ir nuplaunami 2.3 punkte (Atsparumas valikliams) aprašytu 23 ± 5 ° temperatūros tirpalu.

    Tada bandiniai kruopščiai išskalaujami 23 ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,2 proc. priemaišų, ir nušluostomi minkšto audeklo skiaute.

    2.2.3.   Rezultatai

    2.2.3.1.   Atlikus atsparumo atmosferos veiksniams bandymą, išoriniame bandinių paviršiuje neturi būti jokių įskilimų, įbrėžimų, atplaišų arba deformacijos požymių, o laidumo pokyčių vidurkis

    Δt = (T2 – T3)/T2, gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris bandinius, neturi viršyti 0,020

    (Δtm < 0,020).

    2.2.3.2.   Atlikus atsparumo cheminiams veiksniams bandymą, ant bandinių neturi būti likę cheminio poveikio pėdsakų, galinčių sukelti šviesos srauto sklaidos pokyčius, kurių verčių vidurkis

    Δd = (T5 – T4)/T2, gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris bandinius, neturi viršyti 0,020

    (Δdm < 0,020).

    2.2.4.   Atsparumas šviesos šaltinių skleidžiamai spinduliuotei

    Atliekamas toks bandymas:

     

    Kiekvieno priekinio žibinto šviesą praleidžiančios plastikinės sudedamosios dalies plokšti bandiniai laikomi dujų išlydžio šviesos šaltinio šviesoje. Matmenys, pvz., kampai ir atstumai tarp bandinių, turi būti tokie pat, kaip ir priekiniame žibinte. Šie bandiniai turi būti tokios pat spalvos, kaip priekinio žibinto sudedamosios dalys, o bandinių paviršius, jeigu jis apdorotas, turi būti apdorotas taip pat, kaip ir priekinio žibinto sudedamosios dalys.

     

    Po 1 500 valandų nepertraukiamo laikymo minėtoje šviesoje, naudojant naują standartinį dujų išlydžio šviesos šaltinį, turi būti užtikrintos skleidžiamos šviesos spalvinės specifikacijos, be to, bandinių paviršiuje neturi būti įtrūkimų, įbrėžimų, atplaišų arba deformacijos pokyčių.

    2.3.   Atsparumas valikliams ir angliavandeniliams

    2.3.1.   Atsparumas valikliams

    Trijų bandinių (sklaidytuvų arba medžiagos bandinių) išorinis paviršius įkaitinamas iki 50 ± 5 °C temperatūros, po to 5 minutėms pamerkiamas į 23 ± 5 °C temperatūros mišinį, kurį sudaro 99 dalys distiliuoto vandens su ne daugiau kaip 0,02 proc. priemaišų ir viena dalis alkilarilo sulfonato.

    Baigiant bandymą, bandiniai išdžiovinami esant 50 ± 5 °C temperatūrai. Bandinių paviršius nuvalomas drėgna audeklo skiaute.

    2.3.2.   Atsparumas angliavandeniliams

    Minėtų trijų bandinių išorinis paviršius vieną minutę nestipriai trinamas medvilninio audeklo skiaute, įmirkyta mišinyje, sudarytame iš 70 proc. n-heptano ir 30 proc. toluolo (nurodyta tūrio procentais), paskui išdžiovinamas atvirame ore.

    2.3.3.   Rezultatai

    Atlikus abu pirmiau aprašytus bandymus, vidutinė laidumo pokyčių vertė

    Δt = (T2 – T3)/T2, gauta šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris bandinius, neturi viršyti 0,010

    (Δtm < 0,010).

    2.4.   Atsparumas mechaniniams veiksniams

    2.4.1.   Mechaninio poveikio metodas

    Trijų naujų bandinių (sklaidytuvų) išorinis paviršius bandomas taikant tolygaus mechaninio poveikio metodą, aprašytą šio priedo 3 priedėlyje.

    2.4.2.   Rezultatai

    Baigus bandymą, pokyčiai:

    laidumo

    :

    Δt = (T2 – T3)/T2

    ir sklaidos

    :

    Δd = (T5 – T4)/T2

    matuojami 2 priedėlyje aprašyta tvarka, šios taisyklės 2.2.4 punkte nustatytoje vietoje. Visų trijų bandinių vidutinė pokyčio vertė turi būti tokia:

     

    Δtm < 0,100;

     

    Δdm < 0,050.

    2.5.   Dangos (jeigu naudojama) sukibimo bandymas

    2.5.1.   Bandinio paruošimas

    20 mm × 20 mm ploto sklaidytuvo dangos paviršius skutimosi peiliuku arba adata išraižomas taip kad susidarytų maždaug 2 mm × 2 mm dydžio langelių tinklelis. Peiliuką arba adatą reikia spausti pakankamai, kad būtų perrėžtas bent dangos sluoksnis.

    2.5.2.   Bandymo aprašymas

    Naudojama lipnioji juosta, kurios sukibimo jėga 2 N/(plotis cm) ± 20 proc., sukibimą matuojant šio priedo 4 priedėlyje aprašytomis standartinėmis sąlygomis. Ši ne mažiau kaip 25 mm pločio lipnioji juosta ne mažiau kaip penkias minutes laikoma prispausta prie paviršiaus, paruošto, kaip nurodyta 2.5.1 punkte.

    Lipniosios juostos galas apkraunamas taip, kad sukibimo su paviršiumi jėgą būtų galima išlyginti šiam paviršiui statmena jėga. Tada juosta nuplėšiama traukiant vienodu 1,5 ± 0,2 m/s greičiu.

    2.5.3.   Rezultatai

    Tinklelio plote neturi būti reikšmingų apgadinimų. Tinklelio linijų sankirtose arba įrantų kraštuose apgadinimų gali būti, tačiau apgadintas plotas neturi viršyti 15 proc. suraižyto paviršiaus ploto.

    2.6.   Surinkto priekinio žibinto su plastikiniu sklaidytuvu bandymai

    2.6.1.   Sklaidytuvo paviršiaus atsparumas mechaniniam poveikiui

    2.6.1.1.   Bandymai

    Su žibinto bandinio Nr. 1 sklaidytuvu atliekamas 2.4.1 punkte aprašytas bandymas.

    2.6.1.2.   Rezultatai

    Atlikus bandymą, pagal šią taisyklę atliktų priekinio žibinto fotometrinių matavimų rezultatai neturi daugiau kaip 30 proc. viršyti didžiausių verčių, nustatytų taškams B 50 L ir HV, ir neturi būti daugiau kaip 10 proc. mažesni už mažiausias vertes, nustatytas taškui 75 R (jeigu priekiniai žibintai skirti eismui kairiąja puse, taškai, į kuriuos atsižvelgiama, yra B 50 R, HV ir 75 L).

    2.6.2.   Dangos (jeigu naudojama) sukibimo bandymas

    Su žibinto bandinio Nr. 2 sklaidytuvu atliekamas 2.5 punkte aprašytas bandymas.

    1 priedėlis

    PATVIRTINIMO BANDYMŲ CHRONOLOGINĖ TVARKA

    A.   Plastikinių medžiagų (sklaidytuvų arba medžiagos bandinių, pateiktų pagal šios taisyklės 2.2.4 punktą) bandymai

    Bandiniai

    Bandymai

    Sklaidytuvai arba medžiagos bandiniai

    Sklaidytuvai

    1

    2

    3

    4

    5

    6

    7

    8

    9

    10

    11

    12

    13

    14

    1.1.

    Ribota fotometrija (2.1.2 punktas)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    x

    x

    x

     

    1.1.1.

    Temperatūros pokytis (2.1.1 punktas)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    x

    x

    x

     

    1.2.

    Ribota fotometrija (2.1.2 punktas)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    x

    x

    x

     

    1.2.1.

    Laidumo matavimas

    x

    x

    x

    x

    x

    x

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

    1.2.2.

    Sklaidos matavimas

    x

    x

    x

     

     

     

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

    1.3.

    Atmosferos veiksniai (2.2.1 punktas)

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.3.1.

    Laidumo matavimas

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.4.

    Cheminiai veiksniai (2.2.2 punktas)

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.4.1.

    Sklaidos matavimas

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.5.

    Valikliai (2.3.1 punktas)

     

     

     

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.6.

    Angliavandeniliai (2.3.2 punktas)

     

     

     

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.6.1.

    Laidumo matavimas

     

     

     

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.7.

    Mechaninis poveikis (2.4.1 punktas))

     

     

     

     

     

     

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

    1.7.1.

    Laidumo matavimas

     

     

     

     

     

     

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

    1.7.2.

    Sklaidos matavimas

     

     

     

     

     

     

    x

    x

    x

     

     

     

     

     

    1.8.

    Sukibimas (2.5 punktas)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    x

    1.9.

    Atsparumas šviesos šaltinio spinduliuotei (2.2.4 punktas)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    x

     

     

     

     


    B.   Surinktų priekinių žibintų (pateiktų pagal šios taisyklės 2.2.3 punktą) bandymai

    Bandymai

    Surinktas priekinis žibintas

    Bandinio Nr.

    1

    2

    2.1.

    Mechaninis poveikis (2.6.1.1.1 punktas)

    x

     

    2.2.

    Fotometrija (2.6.1.2 punktas)

    x

     

    2.3.

    Sukibimas (2.6.2 punktas)

     

    x

    2 priedėlis

    Šviesos sklaidos ir laidumo matavimo būdas

    1.   ĮRANGA (žr. paveikslą)

    Pusinės divergencijos β/2 = 17,4 × 10–4 kolimatoriaus K spindulys apribojamas diafragma DT su 6 mm skersmens apertūra, prieš kurią pastatytas stovas su bandiniu.

    Glaudžiamasis achromatinis sklaidytuvas L2, apsaugotas nuo sferinės aberacijos, jungia diafragmą DT ir imtuvą R; sklaidytuvo L2 skersmuo turi būti toks, kad neribotų bandinio sklaidomos šviesos kūgio, kurio pusinis viršūnės kampas β/2 = 14°.

    Sklaidytuvo L2 vaizdo židinio plokštumoje pastatyta žiedo pavidalo diafragma DD, kurios kampai α/2 = 1° ir αmax/2 = 12°.

    Neskaidri centrinė diafragmos dalis reikalinga tam, kad nepraleistų tiesiai iš šviesos šaltinio sklindančios šviesos. Centrinę diafragmos dalį turi būti įmanoma patraukti iš šviesos srauto taip, kad ją būtų galima grąžinti tiksliai į pradinę vietą.

    Atstumas L2DT ir sklaidytuvo L2 židinio nuotolis F2  (1) parenkamas taip, kad DT atvaizdas visiškai uždengtų imtuvą R.

    Pradinį krentantį srautą prilyginus 1 000 vienetų, absoliutus kiekvieno rodmens tikslumas turi būti didesnis už 1 vienetą.

    2.   MATAVIMAI

    Matuojami šie dydžiai:

    Dydis

    Su bandiniu

    Su centrineDD dalimi

    Gauta vertė

    T1

    Ne

    Ne

    Krentančio srauto pradinis rodmuo

    T2

    Taip

    (prieš bandymą)

    Ne

    Srautas, kurį praleidžia naujoji medžiaga 24° srityje

    T3

    Taip

    (po bandymo)

    Ne

    Srautas, kurį praleidžia bandomoji medžiaga 24° srityje

    T4

    Taip

    (prieš bandymą)

    Taip

    Naujosios medžiagos srauto sklaida

    T5

    Taip

    (po bandymo)

    Taip

    Bandomosios medžiagos srauto sklaida

    1   pav.

    Optinė sistema sklaidos ir laidumo pokyčiams matuoti

    Image


    (1)  Rekomenduojamas židinio nuotolis L2 – apie 80 mm.

    3 priedėlis

    BANDYMAS PURŠKIMO METODU

    1.   Bandymo įranga

    1.1.   Purkštuvas

    Naudojamas purkštuvas su 1,3 mm skersmens antgaliu, kuriuo skystį būtų galima purkšti 0,24 ± 0,02 l/min. greičiu, esant 6–6,5 barų darbiniam slėgiui.

    Šiomis darbinėmis sąlygomis ant bandomojo paviršiaus, esančio 380 ± 10 mm atstumu nuo purkštuvo antgalio, turi būti gauta 170 ± 50 mm skersmens srovės projekcija.

    1.2.   Bandymo mišinys

    Bandymo mišinys sudaromas iš:

    kvarcinio smėlio, kurio kietumas pagal Moso skalę – 7, smilčių dydis – 0–0,2 mm, pasiskirstymas daugmaž normalus, kampinis koeficientas 1,8–2;

    vandens, kurio kietumas ne didesnis kaip 205 g/m3; į litrą vandens dedama 25 g smėlio.

    2.   Bandymas

    Ant žibinto sklaidytuvų išorinio paviršiaus vieną arba daugiau kaip vieną kartą užpurškiama pirmiau aprašytoji smėlio srovė. Srovė į bandomąjį paviršių turi būti purškiama beveik statmenai.

    Paviršiaus dilimas tikrinamas prie bandomųjų sklaidytuvų pridedant vieną arba kelis standartinius stiklo bandinius. Mišinio purškiama tol, kol 2 priedėlyje aprašytais metodais išmatuotos bandinio arba bandinių šviesos sklaidos pokytis tampa lygus:

    Formula

    Tikrinant, ar visas bandomas paviršius nudilo vienodai, gali būti naudojami keli standartiniai bandiniai.

    4 priedėlis

    SUKIBIMO BANDYMAS LIPNIĄJA JUOSTA

    1.   TIKSLAS

    Šiuo metodu įprastinėmis sąlygomis galima išmatuoti linijinę lipniosios juostos sukibimo su stiklo plokšte jėgą.

    2.   PRINCIPAS

    Matuojama jėga, kurios reikia 90 ° kampu traukiamai lipniajai juostai atplėšti nuo stiklo plokštės.

    3.   ATMOSFEROS SĄLYGOS

    Aplinkos temperatūra turi būti 23 ± 5 °C, santykinis oro drėgnis (SOD) – 65 ± 15 proc.

    4.   BANDINIAI

    Prieš bandymą bandomasis lipniosios juostos ritinėlis 24 valandas laikomas nurodytomis atmosferos sąlygomi (žr. 3 punktą).

    Iš kiekvieno ritinėlio turi būti išbandyta po penkis 400 mm ilgio bandinius. Bandiniai iš ritinėlio imami pirmiau nusukus nuo ritinėlio ir išmetus pirmąsias tris juostos vijas.

    5.   PROCEDŪRA

    Bandymas atliekamas 3 punkte nurodytomis aplinkos sąlygomis.

    Ritinėlį vyniojant maždaug 300 mm/s greičiu, paimami penki bandiniai, kurie per 15 sekundžių užklijuojami tokiu būdu:

    juosta palaipsniui glaudžiama prie stiklo plokštės, išilgai lengvai trinant pirštu, kad tarp juostos ir stiklo plokštės nesusidarytų oro pūslių, tačiau pernelyg nespaudžiama.

    Stiklo plokštė su užklijuota juosta nurodytomis aplinkos sąlygomis laikomos 10 minučių.

    Juostos bandinys atplėšiamas nuo stiklo per maždaug 25 mm taip, kad plėšimo plokštuma būtų statmena bandinio ašiai.

    Plokštė įtvirtinama, o laisvasis juostos galas atlenkiamas atgal 90° kampu. Jėga naudojama taip, kad juostos ir plokštės skiriamoji linija būtų statmena šios jėgos vektoriui ir statmena plokštei.

    Juosta plėšiama 300 ± 30 mm/s greičiu ir registruojama juostai atplėšti reikalinga jėga.

    6.   REZULTATAI

    Gautosios penkios vertės surašomos didėjimo tvarka, ir matavimo rezultatu laikoma vidurinioji vertė. Ši vertė išreiškiama niutonais juostos pločio centimetrui.


    6 PRIEDAS

    ATSKAITOS CENTRAS

    Skersmuo = a

    Image


    7 PRIEDAS

    ĮTAMPOS ŽYMENYS

    Image

    Šis žymuo privalo būti pažymėtas ant kiekvieno priekinio žibinto, sudaryto tik iš dujų išlydžio šviesos šaltinių ir balasto įtaiso, pagrindinio korpuso ir ant kiekvienos išorinės balasto įtaiso dalies.

    Balasto įtaisas (-ai) turi būti skirtas (-i) ** voltų elektros sistemai.

     

    Šis žymuo privalo būti pažymėtas ant kiekvieno priekinio žibinto, sudaryto bent iš vieno dujų išlydžio šviesos šaltinio ir balasto įtaiso, pagrindinio korpuso.

    Balasto įtaisas (-ai) turi būti skirtas (-i) ** voltų elektros sistemai.

    Nė vienas kaitrinis žibintas ir (arba) šviesos diodų modulis, kurie yra sudedamosios priekinio žibinto dalys, neturi būti skirtas 24 voltų elektros sistemai.


    8 PRIEDAS

    Minimalūs gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

    1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    1.1.   Mechaniniu ir geometriniu požiūriu atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija įprastų gamybos nuokrypių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus.

    1.2.   Atsižvelgiant į fotometrines savybes, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jeigu 13,5 ± 0,1 V įtampos sąlygomis arba kitomis nurodytomis sąlygomis atliekant bet kurio atsitiktinai pasirinkto priekinio žibinto fotometrinių savybių bandymą, kai:

     

    priekiniame žibinte sumontuotas standartinis dujų išlydžio šviesos šaltinis, kaip nurodyta 6.1.3 punkte; šio dujų išlydžio šviesos šaltinio skleidžiamas šviesos srautas gali skirtis nuo standartinio šviesos srauto, nurodyto Taisyklėje Nr. 99. Tokiu atveju apšvietos vertės atitinkamai pakoreguojamos;

     

    arba:

    priekiniame žibinte sumontuotas serijinės gamybos dujų išlydžio šviesos šaltinis ir serijinės gamybos balasto įtaisas; šio šviesos šaltinio skleidžiamas šviesos srautas gali skirtis nuo vardinio šviesos srauto dėl leidžiamų šviesos šaltinio ir balasto įtaiso savybių nuokrypių, kaip nurodyta Taisyklėje Nr. 99; atsižvelgiant į tai, išmatuotos apšvietos vertės gali būti 20 proc. pakoreguotos į reikiamą pusę;

    1.2.1.

    nė viena apšvietos vertė, išmatuota ir pakoreguota pagal 1.2 punktą, nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų verčių daugiau kaip 20 proc. Vertės B 50 L (arba R) ir ant linijos H/H2 (arba H/H3/H4)) ir virš jos išmatuotos vertės atitinkamai į blogąją pusę daugiausia gali nukrypti:

    B 50 L (arba R) (1)

    :

    0,20 liukso, atitinkančio 20 proc.;

    0,30 liukso, atitinkančio 30 proc.;

    ant linijos H/H2 (arba ant linijos H/H3/H4) ir aukščiau

    :

    0,30 liukso, atitinkančio 20 proc.;

    0,45 liukso, atitinkančio 30 proc.;

    1.2.2.

    arba jeigu:

    1.2.2.1.

    artimosios šviesos atveju taške HV (leidžiamas + 0,2 lx nuokrypis) ir, atsižvelgiant į šį sureguliavimą, viename kiekvieno ploto, matavimo ekrane (25 m atstumu) ribojamo 15 cm spindulio apskritimu aplink taškus B 50 L (arba R) (1) (leidžiamas + 0,1 lx nuokrypis), 75 R (arba L), 50 V, 25 R1 ir 25 L2, taške ir I atkarpoje gaunamos šioje taisyklėje nustatytos vertės;

    1.2.2.2.

    ir jeigu tolimosios šviesos atveju, kai HV yra 0,75 Emax atitinkančios izoliuksės ribojamame plote, bet kuriame matavimo taške, nurodytame šios taisyklės 6.3.2 punkte, gaunamas leidžiamas + 20 proc. didžiausių fotometrinių verčių nuokrypis ir leidžiamas - 20 proc. mažiausių verčių nuokrypis.

    1.2.3.

    Jeigu pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, priekinio žibinto sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulio ašis į šonus nepasislinks daugiau kaip 0,5° į dešinę arba į kairę ir ne daugiau kaip 0,2° į viršų arba į apačią.

    1.2.4.

    Jeigu pirmiau aprašytų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, priekinio žibinto bandymai kartojami naudojant kitą standartinį dujų išlydžio šviesos šaltinį arba dujų išlydžio šviesos šaltinį ir balastą, atsižvelgiant į 1.2 punkto reikalavimus.

    1.3.   Tikrinant ribinės linijos vertikaliosios padėties pokytį dėl šilumos poveikio, taikoma tokia procedūra:

     

    Vienas iš bandomų priekinių žibintų bandomas 4 priedo 2.1 punkte aprašyta tvarka, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus 4 priedo 2.2.2 punkte aprašytą veiksmų seką.

     

    Priekinis žibintas laikomas priimtinu, jeigu Δr (kaip apibrėžta šios taisyklės 4 priedo 2.1 ir 2.2 punktuose) neviršija 1,5 mrad.

     

    Jeigu ši vertė didesnė kaip 1,5 mrad, bet ne didesnė kaip 2,0 mrad, bandymas atliekamas su antruoju priekiniu žibintu; atlikus šį bandymą, užregistruotų abiejų priekinių žibintų absoliučių verčių vidurkis neturi viršyti 1,5 mrad.

    1.4.   Turi būti užtikrintos reikiamos spalvų koordinatės.

    1.5.   Tačiau, jeigu negalima pakartotinai atlikti vertikalaus sureguliavimo ir nustatyti reikiamos padėties su leidžiamais nuokrypiais, aprašytais šios taisyklės 6.2.2.3 punkte, 10 priedo 2 ir 3 punktuose aprašyta tvarka atliekamas bandymas su vienu bandiniu.

    2.   MINIMALŪS GAMINTOJO ATLIEKAMOS ATITIKTIES PATIKROS REIKALAVIMAI

    Patvirtinimo ženklo turėtojas nustatytu laiku turi atlikti bent toliau nurodytus kiekvieno priekinių žibintų tipo bandymus. Bandymai atliekami pagal šios taisyklės nuostatas.

    Jeigu kuris nors bandinys neatitinka tam tikro tipo bandymo reikalavimų, imami ir bandomi kiti bandiniai. Gamintojas imasi veiksmų, kad būtų užtikrinta susijusios gamybos atitiktis.

    2.1.   Bandymų pobūdis

    Šioje taisyklėje aprašyti atitikties bandymai taikomi fotometrinėms savybėms ir ribinės linijos vertikaliosios padėties pokyčiui dėl šilumos poveikio patikrinti.

    2.2.   Bandymų metodai

    2.2.1.

    Bandymai paprastai atliekami šioje taisyklėje nustatytais metodais.

    2.2.2.

    Per bet kurį gamintojo atliekamą atitikties bandymą gali būti taikomi lygiaverčiai metodai, jeigu gaunamas už patvirtinimo bandymus atsakingos kompetentingos institucijos leidimas. Gamintojas privalo įrodyti, kad taikomi metodai yra lygiaverčiai šioje taisyklėje nustatytiems metodams.

    2.2.3.

    Taikant 2.2.1 ir 2.2.2 punktų nuostatas, būtina reguliariai kalibruoti bandymų įrangą ir užtikrinti šios įrangos rodmenų atitiktį kompetentingos institucijos atliktiems matavimams.

    2.2.4.

    Visais atvejais taikomi šioje taisyklėje nurodyti standartiniai metodai, ypač tie, kurie yra susiję su administracine patikra ir bandinių atranka.

    2.3.   Bandinių atrankos pobūdis

    Priekinių žibintų pavyzdžiai atsitiktine tvarka atrenkami iš vienodų gaminių partijos. Vienodų gaminių partija – tai to paties tipo priekinių žibintų rinkinys, apibrėžtas pagal gamintojo gamybos metodus.

    Paprastai vertinami serijiniai gaminiai, pagaminti atskirose gamyklose. Tačiau gamintojas gali grupuoti su tuo pačiu tipu susijusius duomenis, gautus iš kelių gamyklų, tačiau privalo taikyti tokią pat kokybės sistemą ir kokybės valdymo metodiką.

    2.4.   Išmatuotos ir užregistruotos fotometrinės savybės

    Su atrinktais priekiniais žibintais šioje taisyklėje nustatytuose taškuose atliekami fotometriniai matavimai; registruojami tik taškuose Emax, HV (2), HL, HR (3), jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose B 50 L (arba R) (4), HV, 50 V, 75 R (arba L) ir 25 L (arba R), jeigu tai artimoji šviesa, gauti rodmenys (žr. 3 priede pateiktą paveikslą).

    2.5.   Priimtinumo kriterijai

    Gamintojas yra atsakingas už statistinį bandymų rezultatų apdorojimą ir už gaminių priimtinumo kriterijų apibrėžimą kartu su kompetentinga institucija, siekiant užtikrinti šios taisyklės 9.1 punkte nustatytų patikros specifikacijų laikymąsi.

    Priimtinumo kriterijai turi būti tokie, kad esant 95 proc. pasikliovimo lygiui, mažiausia tikimybė įveikti atrankinę patikrą pagal 9 priedą (pirmoji bandinių atranka) būtų 0,95.


    (1)  Raidės skliausteliuose nurodo priekinius žibintus, skirtus eismui kairiąja puse.

    (2)  Jeigu tolimosios šviesos žibintas tarpusavyje sujungtas su artimosios šviesos žibintu, tolimosios šviesos atveju HV yra tas pats matavimo taškas, kaip ir artimosios šviesos atveju.

    (3)  HL ir HR: taškai „hh“, atitinkamai esantys 1,125 m atstumu į kairę ir į dešinę nuo taško HV.

    (4)  Žr. 1. išnašą.


    9 PRIEDAS

    MINIMALŪS INSPEKTORIAUS ATLIEKAMOS BANDINIŲ ATRANKOS REIKALAVIMAI

    1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    1.1.   Mechaniniu ir geometriniu požiūriu šios taisyklės atitikties reikalavimų, jei tokių yra, laikomasi, jeigu skirtumai neviršija įprastų gamybos nuokrypių.

    1.2.   Atsižvelgiant į fotometrines savybes, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jeigu 13,5 ± 0,1 V įtampos sąlygomis arba kitomis nurodytomis sąlygomis atliekant bet kurio atsitiktinai pasirinkto priekinio žibinto fotometrinių savybių bandymą, kai:

     

    arba:

    priekiniame žibinte sumontuotas standartinis dujų išlydžio šviesos šaltinis, kaip nurodyta 6.1.3 punkte; šio dujų išlydžio šviesos šaltinio skleidžiamas šviesos srautas gali skirtis nuo standartinio šviesos srauto, nurodyto Taisyklėje Nr. 99. Tokiu atveju apšvietos vertės atitinkamai pakoreguojamos;

     

    arba:

    priekiniame žibinte sumontuotas serijinės gamybos dujų išlydžio šviesos šaltinis ir serijinės gamybos balastas; šio šviesos šaltinio skleidžiamas šviesos srautas gali skirtis nuo vardinio šviesos srauto dėl šviesos šaltiniui ir balasto įtaisui taikomų leidžiamų nuokrypių, kaip nurodyta Taisyklėje Nr. 99; atitinkamai išmatuotos apšvietos vertės gali būti 20 proc. pakoreguotos į gerąją pusę;

    1.2.1.

    nė viena išmatuota vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų verčių daugiau kaip 20 proc.

    Šviesos zonoje leidžiami tokie didžiausi nuokrypiai:

    B 50 L (arba R) (1)

    :

    0,20 liukso, atitinkančio 20 proc.;

    0,30 liukso, atitinkančio 30 proc.;

    ant linijos H/H2 (arba ant linijos H/H3/H4) ir aukščiau

    :

    0,30 liukso, atitinkančio 20 proc.;

    0,45 liukso, atitinkančio 30 proc.;

    1.2.2.

    arba jeigu:

    1.2.2.1.

    artimosios šviesos atveju taške HV (leidžiamas + 0,2 lx nuokrypis) ir, atsižvelgiant į šį sureguliavimą, viename kiekvieno ploto, matavimo ekrane (25 m atstumu) ribojamo 15 cm spindulio apskritimu aplink taškus B 50 L (arba R) (1) (leidžiamas 0,1 lx nuokrypis), 75 R (arba L), 50 V, 25 R1 ir 25 L2, taške ir I atkarpoje gaunamos šioje taisyklėje nustatytos vertės;

    1.2.2.2.

    ir jeigu tolimosios šviesos atveju, kai HV yra 0,75 Emax atitinkančios izoliuksės ribojamame plote, bet kuriame matavimo taške, nurodytame šios taisyklės 6.3 punkte, gaunamas leidžiamas + 20 proc. didžiausių fotometrinių verčių nuokrypis ir leidžiamas – 20 proc. mažiausių verčių nuokrypis. Į atskaitos žymę neatsižvelgiama.

    1.2.3.

    Jeigu pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, priekinio žibinto sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulio ašis į šonus nepasislinks daugiau kaip 0,5° į dešinę arba į kairę ir ne daugiau kaip 0,2° į viršų arba į apačią.

    1.2.4.

    Jeigu pirmiau aprašytų bandymų rezultatai neatitinka reikalavimų, priekinio žibinto bandymai kartojami naudojant kitą standartinį dujų išlydžio šviesos šaltinį arba dujų išlydžio šviesos šaltinį ir balastą, atsižvelgiant į 1.2 punkto reikalavimus.

    1.3.   Tikrinant ribinės linijos vertikaliosios padėties pokytį dėl šilumos poveikio, taikoma tokia procedūra:

     

    Vienas iš bandomų priekinių žibintų bandomas 4 priedo 2.1 punkte aprašyta tvarka, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus 4 priedo 2.2.2 punkte aprašytą veiksmų seką.

     

    Priekinis žibintas laikomas priimtinu, jeigu Δr (kaip apibrėžta šios taisyklės 2.1 ir 2.2 punktuose) neviršija 1,5 mrad.

     

    Jeigu ši vertė didesnė kaip 1,5 mrad, bet ne didesnė kaip 2,0 mrad, bandymas atliekamas su antruoju priekiniu žibintu; atlikus šį bandymą, užregistruotų abiejų priekinių žibintų absoliučių verčių vidurkis neturi viršyti 1,5 mrad.

    1.4.   Turi būti užtikrintos reikiamos spalvų koordinatės.

    1.5.   Tačiau, jeigu negalima pakartotinai atlikti vertikalaus sureguliavimo ir nustatyti reikiamos padėties su leidžiamais nuokrypiais, aprašytais šios taisyklės 6.2.2.3 punkte, 10 priedo 2 ir 3 punktuose aprašyta tvarka atliekamas bandymas su vienu bandiniu.

    2.   PIRMOJI BANDINIŲ ATRANKA

    Pirmą kartą atrenkant bandinius, atsitiktine tvarka pasirenkami keturi priekiniai žibintai. Pirmasis bandinys iš dviejų pažymimas raide A, antrasis – raide B.

    2.1.   Neginčijama atitiktis

    2.1.1.

    Atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą bandinių atrankos procedūrą, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jeigu priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai į blogąją pusę yra tokie:

    2.1.1.1.

    Bandinys A

    A1:

    vieno priekinio žibinto

    0 proc.

    vieno priekinio žibinto – ne daugiau kaip

    20 proc.

    A2:

    abiejų priekinių žibintų – daugiau kaip

    0 proc.

    bet ne daugiau kaip

    20 proc.

    Pereinama prie bandinio B.

     

    2.1.1.2.

    Bandinys B

    B1:

    abiejų priekinių žibintų

    0 proc.

    2.1.2.

    arba jeigu laikomasi 1.2.2 punkte bandiniui A nustatytų sąlygų.

    2.2.   Ginčijama atitiktis

    2.2.1.

    Atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą bandinių atrankos procedūrą, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis ginčijama ir iš gamintojo reikalaujama užtikrinti gaminiams nustatytų reikalavimų laikymąsi (atitiktį), jeigu priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra tokie:

    2.2.1.1.

    Bandinys A

    A3:

    vieno priekinio žibinto – ne daugiau kaip

    20 proc.

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    20 proc.

    bet ne daugiau kaip

    30 proc.

    2.2.1.2.

    Bandinys B

    B2:

    A2 atveju:

     

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    0 proc.

    bet ne daugiau kaip

    20 proc.

    vieno priekinio žibinto – ne daugiau kaip

    20 proc.

    B3:

    A2 atveju:

     

    vieno priekinio žibinto

    0 proc.

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    20 proc.

    bet ne daugiau kaip

    30 proc.

    2.2.2.

    arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 punkte bandiniui A nustatytų sąlygų.

    2.3.   Patvirtinimo panaikinimas

    Atitiktis ginčijama ir taikoma 10 dalis, jeigu atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą bandinių atrankos procedūrą, priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra:

    2.3.1.

    Bandinys A

    A4:

    vieno priekinio žibinto – ne daugiau kaip

    20 proc.

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    30 proc.

    A5:

    abiejų priekinių žibintų – daugiau kaip

    20 proc.

    2.3.2.

    Bandinys B

    B4:

    A2 atveju:

     

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    0 proc.

    bet ne daugiau kaip

    20 proc.

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    20 proc.

    B5:

    A2 atveju:

     

    abiejų priekinių žibintų – daugiau kaip

    20 proc.

    B6:

    A2 atveju:

     

    vieno priekinio žibinto

    0 proc.

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    30 proc.

    2.3.3.

    arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 punkte bandiniams A ir B nustatytų sąlygų.

    3.   PAKARTOTINĖ BANDINIŲ ATRANKA

    A3, B2 ir B3 atvejais per du mėnesius nuo pranešimo būtina atlikti pakartotinę bandinių atranką; šiuo tikslu imamas trečiasis bandinys C, sudarytas iš dviejų priekinių žibintų, ir ketvirtasis bandinys D, sudarytas iš dviejų priekinių žibintų, atrinktų iš gaminių, pagamintų užtikrinus atitiktį.

    3.1.   Neginčijama atitiktis

    3.1.1.

    Atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą bandinių atrankos procedūrą, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jeigu priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra tokie:

    3.1.1.1.

    Bandinys C

    C1:

    vieno priekinio žibinto

    0 proc.

    vieno priekinio žibinto – ne daugiau kaip

    20 proc.

    C2:

    abiejų priekinių žibintų – daugiau kaip

    0 proc.

    bet ne daugiau kaip

    20 proc.

    Pereinama prie bandinio D.

     

    3.1.1.2.

    Bandinys D

    D1:

    C2 atveju:

     

    abiejų priekinių žibintų

    0 proc.

    3.1.2.

    arba jeigu laikomasi 1.2.2 punkte bandiniui C nustatytų sąlygų.

    3.2.   Ginčijama atitiktis

    3.2.1.

    Atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą bandinių atrankos procedūrą, masinės gamybos priekinių žibintų atitiktis ginčijama ir iš gamintojo reikalaujama užtikrinti gaminiams nustatytų reikalavimų laikymąsi (atitiktį), jeigu priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra tokie:

    3.2.1.1.

    Bandinys D

    D2:

    C2 atveju:

     

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    0 proc.

    bet ne daugiau kaip

    20 proc.

    vieno priekinio žibinto – ne daugiau kaip

    20 proc.

    3.2.1.2.

    arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 punkte bandiniui C nustatytų sąlygų.

    3.3.   Patvirtinimo panaikinimas

    Atitiktis ginčijama ir taikoma 11 dalis, jeigu atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą bandinių atrankos procedūrą, priekinių žibintų išmatuotųjų verčių nuokrypiai yra:

    3.3.1.

    Bandinys C

    C3:

    vieno priekinio žibinto – ne daugiau kaip

    20 proc.

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    20 proc.

    C4:

    abiejų priekinių žibintų – daugiau kaip

    20 proc.

    3.3.2.

    Bandinys D

    D3:

    C2 atveju:

     

    vieno priekinio žibinto – 0 arba daugiau kaip

    0 proc.

    vieno priekinio žibinto – daugiau kaip

    20 proc.

    3.3.3.

    arba jeigu nesilaikoma 1.2.2 punkte bandiniams C ir D nustatytų sąlygų.

    4.   RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOS PADĖTIES POKYTIS

    Tikrinant ribinės linijos vertikaliųjų padėčių pokytį dėl šilumos poveikio, taikoma toliau nurodyta procedūra.

     

    Vienas iš bandinį A sudarančių priekinių žibintų, atlikus šio priedo 1 paveiksle pavaizduotą bandinių atrankos procedūrą ir tris kartus iš eilės atlikus 4 priedo 2.2.2 punkte aprašytą veiksmų seką, bandomas 4 priedo 2.1 punkte aprašyta tvarka.

     

    Priekinis žibintas laikomas priimtinu, jeigu Δr neviršija 1,5 mrad.

     

    Jeigu ši vertė didesnė kaip 1,5 mrad, bet ne didesnė kaip 2,0 mrad, atliekamas bandymas su antruoju bandinį A sudarančiu priekiniu žibintu; atlikus šį bandymą, abiejų priekinių žibintų užregistruotų absoliučių verčių vidurkis neturi viršyti 1,5 mrad.

     

    Tačiau jeigu šios 1,5 mrad vertės atliekant bandymą su bandiniu A negaunama, ta pati procedūra atliekama su dviem bandinį B sudarančiais priekiniais žibintais; kiekvieno iš jų Δr vertė neturi viršyti 1,5 mrad.

    1.   pav

    Image


    (1)  Raidės skliausteliuose nurodo priekinius žibintus, skirtus eismui kairiąja puse.


    10 PRIEDAS

    Instrumentinė priekinių žibintų artimosios šviesos ribinės linijos patikra

    1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

    Tais atvejais, kai taikomas šios taisyklės 6.2.2.4 punktas, ribinės linijos kokybė tikrinama pagal toliau 2 punkte nustatytus reikalavimus, o instrumentinis vertikalus ir horizontalus spindulių pluošto sureguliavimas atliekamas pagal 3 punkto reikalavimus.

    Prieš atliekant ribinės linijos kokybės matavimą ir instrumentinio reguliavimo procedūrą, būtina pagal šios taisyklės 6.2.2.1 ir 6.2.2.2 punktus atklikti preliminarų vizualų sureguliavimą.

    2.   RIBINĖS LINIJOS KOKYBĖS MATAVIMAS

    Mažiausiam ryškumui nustatyti atliekami matavimai, per kuriuos vertikaliai 0,05° kampo žingsniu skenuojama horizontali ribinės linijos dalis, pasirenkant vieną iš šių matavimo atstumų:

    a)

    10 m atstumu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 10 mm, arba

    b)

    25 m atstumu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 30 mm.

    Atliekant bandymą taikytas matavimo atstumas įrašomas pranešimo blanko 9 punkte (žr. šios taisyklės 1 priedą).

    Didžiausiam ryškumui nustatyti atliekami matavimai, per kuriuos vertikaliai 0,05° kampo žingsniu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 30 mm, tik 25 m atstumu skenuojama horizontali ribinės linijos dalis.

    Ribinės linijos kokybė laikoma priimtina, jeigu bent vienas matavimų rezultatų rinkinys atitinka 2.1–2.3 punktų reikalavimus.

    2.1.   Turi būti matoma ne daugiau kaip viena ribinė linija ( (1)).

    2.2.   Ribinės linijos ryškumas

    Ryškumo koeficientas G nustatomas vertikaliai 2,5° atstumu nuo V-V linijos skenuojant horizontalią ribinės linijos dalį, kai:

    G = (log Eβ - log E(β + 0,1°)), čia β = vertikali padėtis laipsniais.

    G vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,13 (mažiausias ryškumas) ir ne didesnė kaip 0,40 (didžiausias ryškumas).

    2.3.   Tiesiškumas

    Horizontalios ribinės linijos dalis, pagal kurią sureguliuojama vertikali padėtis, turi būti horizontali linija, einanti 1,5–3,5° atstumu nuo V-V linijos (žr. 1 paveikslą).

    a)

    Nuolaidžios ribinės linijos perlinkio taškai, esantys vertikaliose linijose ties 1,5°, 2,5° ir 3,5° taškais, nustatomi pagal lygtį:

    (d2 (log E) / dβ2 = 0).

    b)

    Didžiausias vertikalus atstumas tarp nustatytų perlinkio taškų turi būti ne didesnis kaip 0,2°.

    3.   VERTIKALUS IR HORIZONTALUS SUREGULIAVIMAS

    Jeigu ribinė linija atitinka šio priedo 2 punkte nustatytus kokybės reikalavimus, spindulių pluošto sureguliavimas gali būti atliekamas instrumentiniu būdu.

    1   pav.

    Ribinės linijos kokybės matavimas

    Image

    3.1.   Vertikalus sureguliavimas

    Judant į viršų nuo B linijos apačios (žr. 2 paveikslą), 2,5° atstumu nuo V-V linijos vertikaliai skenuojama horizontali ribinės linijos dalis. Nustatomas perlinkio taškas (kuriame d2 (log E) / dv2 = 0), ir jis sureguliuojamas taip, kad būtų ant B linijos, esančios per 1 proc. nuo H-H linijos.

    3.2.   Horizontalus sureguliavimas

    Pareiškėjas turi pasirinkti vieną iš šių horizontalaus sureguliavimo metodų:

    a)

    „0,2 D linijos“ metodas (žr. toliau pateiktą 2 paveikslą).

    Iš karto po to, kai žibintas buvo sureguliuotas vertikaliai, pradedant nuo 5° taško kairėje pusėje ir judant iki 5° taško dešinėje pusėje skenuojama viena horizontali 0,2°D linija. Didžiausias nuolydis G, nustatytas pagal formulę G = (log Eβ – log E(β + 0,1°)), kurioje β – horizontali padėtis laipsniais, turi būti ne mažesnis kaip 0,08.

    0,2 D linijos perlinkio taškas sureguliuojamas taip, kad būtų ant A linijos.

    2   pav.

    Instrumentinis vertikalus ir horizontalus sureguliavimas horizontalios linijos skenavimo metodu

    Image

    b)

    „Trijų linijų“ metodas (žr. toliau pateiktą 3 paveikslą).

    Iš karto po to, kai žibintas buvo sureguliuotas vertikaliai, judant nuo 2° D taško kairėje pusėje iki 2° U taško dešinėje pusėje 1° R, 2° R ir 3° R taškuose skenuojamos trys vertikalios linijos. Atitinkami didžiausi nuolydžiai G nustatomi pagal formulę:

    G = (log Eβ – log E(β + 0,1°));

    čia β – vertikali padėtis laipsniais – turi būti ne mažiau kaip 0,08. Nustatytieji minėtų trijų linijų perlinkio taškai turi būti vienoje tiesėje. Vertikaliai reguliuojant žibintą šios linijos ir B linijos susikirtimo taškas nustatomas ant V linijos.

    3   pav.

    Instrumentinis vertikalus ir horizontalus sureguliavimas trijų linijų taškinio matavimo metodu

    Image


    (1)  ( Šis punktas turėtų būti papildytas, kai bus nustatytas specialus bandymo metodas.


    11 PRIEDAS

    Šviesos diodų moduliams ir priekiniams žibintams su šviesos diodų moduliais taikomi reikalavimai

    1.   BENDROS SPECIFIKACIJOS

    1.1.   Kiekvienas pateiktas šviesos diodų modulio pavyzdys, bandomas kartu su pateiktu (-ais) elektroniniu (-ais) šviesos šaltinių reguliavimo įrenginiu (-iais), jeigu naudojama, turi atitikti atitinkamus šios taisyklės reikalavimus.

    1.2.   Šviesos diodų modulis (-iai) turi būti sukonstruotas (-i) taip, kad naudojamas (-i) įprastomis sąlygomis išliktų geros darbinės būklės. Be to, jie turi būti sukonstruoti arba pagaminti be trūkumų.

    1.3.   Šviesos diodų modulis (-iai) turi būti apsaugotas (-i) nuo sugadinimo.

    1.4.   Išimamo (-ų) šviesos diodų modulio (-ų) konstrukcija turi būti tokia, kad:

    1.4.1.

    šviesos diodų modulį išėmus arba jį pakeitus kitu pareiškėjo pateiktu moduliu, paženklintu tokiu pačiu šviesos šaltinio modulio identifikacijos kodu, būtų užtikrinta priekinio žibinto fotometrinių specifikacijų atitiktis;

    1.4.2.

    nebūtų galima sukeisti vietomis tame pačiame žibinto korpuse sumontuotų šviesos diodų modulių su skirtingais šviesos šaltinio modulio identifikacijos kodais.

    1.5.   Elektroninis (-iai) šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys (-iai) gali būti sudedamoji šviesos diodų modulio (-ių) dalis.

    2.   GAMYBA

    2.1.   Šviesos diodų modulyje sumontuotas (-i) šviesos diodas (-ai) turi būti su tinkamais tvirtinimo įtaisais.

    2.2.   Tvirtinimo įtaisai turi būti tvirti ir stipriai pritvirtinti prie šviesos diodo (-ų) ir šviesos diodų modulio.

    3.   BANDYMO SĄLYGOS

    3.1.   Taikymas

    3.1.1.   Visi bandiniai bandomi taip, kaip nurodyta 4 punkte.

    3.1.2.   Šviesos diodų modulyje montuojami šviesos šaltiniai turi būti šviesos diodai, kaip apibrėžta Taisyklės Nr. 48 2.7.1 punkte, pirmiausia dėl regimosios spinduliuotės elementų. Kitokių rūšių šviesos šaltinių naudoti negalima.

    3.2.   Naudojimo sąlygos

    3.2.1.   Šviesos diodų modulio naudojimo sąlygos

    Visi bandiniai bandomi šios taisyklės 6.2.4.4 punkte nustatytomis sąlygomis. Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, šviesos diodų moduliai bandomi sumontuoti priekiniame žibinte taip, kaip pateikė gamintojas.

    3.2.2.   Aplinkos temperatūra

    Matuojant elektrines ir fotometrines savybes, priekinis žibintas bandomas sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C laipsnių temperatūrai.

    3.3.   Sendinimas

    Pareiškėjo prašymu, prieš pradedant šioje taisyklėje nurodytus bandymus, šviesos diodų modulis 15 valandų laikomas įjungtas, o po to atvėsinamas iki aplinkos temperatūros.

    4.   SPECIALIEJI REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

    4.1.   Ultravioletinė spinduliuotė

    Šviesos diodų modulio ultravioletinė spinduliuotė turi būti tokia:

    Formula

    čia:

     

    S(l)(vienetas: 1) – spektrinė svorinė funkcija;

     

    km = 683 lm/W – didžiausia spinduliuotės veiksmingumo vertė.

    (Kitų simbolių apibrėžtys pateiktos Taisyklės Nr. 112 9 priedo 4.1.1 punkte.)

    Ši vertė apskaičiuojama taikant vieno nanometro intervalus. Ultravioletinės spinduliuotės (UV) koeficientai nustatomi pagal toliau pateiktoje UV lentelėje nurodytas vertes:

    l

    S(l)

    250

    0,430

    255

    0,520

    260

    0,650

    265

    0,810

    270

    1,000

    275

    0,960

    280

    0,880

    285

    0,770

    290

    0,640

    295

    0,540

    300

    0,300

    305

    0,060

    310

    0,015

    315

    0,003

    320

    0,001

    325

    0,00050

    330

    0,00041

    335

    0,00034

    340

    0,00028

    345

    0,00024

    350

    0,00020

     

     

    355

    0,00016

    360

    0,00013

    365

    0,00011

    370

    0,00009

    375

    0,000077

    380

    0,000064

    385

    0,000530

    390

    0,000044

    395

    0,000036

    400

    0,000030

     

     

    UV lentelė. Vertės nurodytos pagal leidinį „IRPA/INIRC gairės dėl ultravioletinės spinduliuotės poveikio ribų“. Parinktas tipinis bangų ilgis (nanometrais); kitos vertės turėtų būti interpoliuojamos.


    Top