Înapoi la prima pagină EUR-Lex

EUR-Lex Acces la dreptul Uniunii Europene

Înapoi la prima pagină EUR-Lex

Acest document este un extras de pe site-ul EUR-Lex

Folosiți ghilimele pentru a căuta o „expresie exactă”. Adăugați un asterisc (*) la un termen pentru a găsi variante (transport*, 32019R*). Puteți folosi semnul întrebării (?) în locul unui caracter din termenul căutat pentru a găsi variante (dacă scrieți ca?, rezultatele căutării vor include caz, cap, cal).
Recomandări pentru căutare
Aveți nevoie de mai multe opțiuni de căutare? Utilizați Căutare avansată
Sunteți aici

Document 42010X0630(02)

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 80 — Suvienodintos didelių keleivinių transporto priemonių sėdynių ir tokių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų stiprumą, nuostatos

OL L 164, 2010 6 30, p. 18-45 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Statutul juridic al documentului care este în vigoare

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/80(2)/oj

30.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 164/18

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT EEK statusą nurodančio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 80 — Suvienodintos didelių keleivinių transporto priemonių sėdynių ir tokių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų stiprumą, nuostatos

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

01 serijos pakeitimų 3 papildymo. Įsigaliojimo data: 2007 m. birželio 18 d.

01 serijos pakeitimų 1 klaidų ištaisymo. Įsigaliojimo data: 2008 m. lapkričio 12 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

 Taikymo sritis

2.

 Apibrėžtys

3.

 Patvirtinimo paraiška

4.

 Patvirtinimas

5.

 Sėdynių reikalavimai

6.

 Transporto priemonių tipo sėdynių tvirtinimo įtaisų reikalavimai

7.

 Transporto priemonių tipo sėdynių montuotės reikalavimai

8.

 Gamybos atitiktis

9.

 Baudos už gamybos neatitiktį

10.

 Sėdynės tipo ir (arba) transporto priemonių tipo pakeitimas ir tipo išplėtimo patvirtinimas

11.

 Visiškas gamybos nutraukimas

12.

 Laikinosios nuostatos

13.

 Patvirtinimo bandymus atliekančių technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

1 priedėlis. –

 5 punkto reikalavimus atitinkančių sėdynių ir (arba) 6.1.2 punkto reikalavimus atitinkančių tvirtinimo įtaisų bandymų tvarka

2 priedėlis. –

 Transporto priemonės tvirtinimo įtaisų bandymų tvarka pagal 6.1.1 punktą

3 priedėlis. –

 Būtini matavimai

4 priedėlis. –

 Priimtinumo kriterijų nustatymas

5 priedėlis. –

 Statinio bandymo reikalavimai ir tvarka

6 priedėlis. –

 Sėdynių atlošų galinės dalies energijos sugerties charakteristikos

PRIEDAI

1 priedas. –

 Pranešimas dėl sėdynių tipo (–ų), atsižvelgiant į jų stiprumą, patvirtinimo, išplėtimo, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo pagal Taisyklę Nr. 80

2 priedas. –

 Pranešimas dėl transporto priemonių tipo, atsižvelgiant į sėdynių tvirtinimo įtaisų stiprumą, patvirtinimo, išplėtimo, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo pagal Taisyklę Nr. 80

3 priedas. –

 Patvirtinimo ženklų išdėstymas

4 priedas. –

 Variklinių transporto priemonių sėdimųjų vietų taško H ir tikrojo liemens kampo nustatymo tvarka

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.

Ši taisyklė taikoma:

a)

M2 ir M3 kategorijų II, III ir B (1) klasių transporto priemonių keleivių sėdynėms, skirtoms montuoti atsukus į priekį;

b)

M2 ir M3 kategorijų II, III ir B (1) klasių transporto priemonėms, atsižvelgiant į jų keleivių sėdynių tvirtinimo įtaisus ir sėdynių montuotę.

1.2.

Gamintojo prašymu M2  (1) kategorijos transporto priemonės, patvirtintos pagal Taisyklę Nr. 17, laikomos atitinkančiomis šios taisyklės reikalavimus.

1.3.

Pagal šią taisyklę patvirtinamos tos transporto priemonės, kurių sėdynėms taikoma Taisyklės Nr. 14 7.4 punkte numatyta išlyga.

2.   APIBRĖŽTYS

2.1.

Sėdynės patvirtinimas – sėdynės, kaip sudedamosios dalies, tipo patvirtinimas pagal į priekį atsuktų sėdynių keleivių apsaugą, atsižvelgiant į jų stiprumą ir atlošų konstrukciją.

2.2.

Transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į transporto priemonės konstrukcijos, prie kurios tvirtinamos sėdynės, stiprumą ir į sėdynių montuotę.

2.3.

Sėdynės tipas – sėdynės, kurios iš esmės nesiskiria tokiomis savybėmis, galinčiomis turėti įtakos jų stiprumui ir pavojingumui:

2.3.1.

apkrovą laikančių dalių konstrukcija, forma, matmenimis ir medžiagomis;

2.3.2.

sėdynės atlošo ir fiksavimo sistemos tipu ir matmenimis;

2.3.3.

tvirtinimo įtaisų ir atramų (pvz., kojoms) matmenimis, konstrukcija ir medžiagomis.

2.4.

„Transporto priemonių tipas“ – transporto priemonės, kurios iš esmės nesiskiria tokiais aspektais:

2.4.1.

su šia taisykle susijusiais konstrukcijos elementais;

2.4.2.

jose įmontuotų sėdynių, turinčių tipo patvirtinimą, tipu ar tipais.

2.5.

Sėdynė – konstrukcija, kuri gali būti pritvirtinta prie transporto priemonės konstrukcijos, kartu su jos apdaila ir tvirtinimo elementais, skirta naudoti transporto priemonėje vienam ar daugiau suaugusiųjų sėdėti.

2.6.

Atskira sėdynė – sėdynė, suprojektuota ir sukonstruota vienam keleiviui sėdėti.

2.7.

Dviguba sėdynė – sėdynė, suprojektuota ir sukonstruota dviem keleiviams vienas šalia kito sėdėti; dvi greta viena kitos esančios tarpusavyje nesusijusios sėdynės laikomos dviem atskiromis sėdynėmis.

2.8.

Sėdynių eilė – sėdynė, suprojektuota ir sukonstruota trims ar daugiau keleivių vienas šalia kito sėdėti; keletas greta viena kitos esančių atskirų arba dvigubų sėdynių nelaikomos sėdynių eile.sėdynė, suprojektuota ir sukonstruota trims ar daugiau keleivių vienas šalia kito sėdėti; keletas greta viena kitos esančių atskirų arba dvigubų sėdynių nelaikomos sėdynių eile.

2.9.

Sėdynės pagalvėlė – beveik horizontali sėdynės dalis, skirta sėdinčiam keleiviui laikyti.

2.10.

Sėdynės atlošas – beveik vertikali sėdynės dalis, skirta sėdinčio keleivio nugarai, pečiams ir galbūt galvai atremti.

2.11.

Reguliavimo sistema – įtaisas, kuriuo sėdynę ar jos dalis galima nustatyti į joje sėdinčiam asmeniui tinkamą padėtį.

2.12.

Slankiojimo sistema – įtaisas, kuriuo gali būti pakeistas sėdynės ar vienos iš jos dalių nustatymo kampas arba jos paslinktos skersai arba išilgai be fiksuotų tarpinių padėčių, kad keleiviams būtų lengviau atsisėsti.

2.13.

Fiksavimo sistema – įtaisas, užtikrinantis, kad sėdynė ir jos dalys išliktų naudojimo padėtyje.

2.14.

Tvirtinimo įtaisas – transporto priemonės grindų ar kėbulo dalis, prie kurios gali būti tvirtinama sėdynė.

2.15.

Tvirtinimo elementai – varžtai ar kitos dalys, naudojamos sėdynei transporto priemonėje pritvirtinti.

2.16.

Vežimėlis – bandymo įrenginys, pagamintas ir naudojamas susidūrimo priekiais avarijoms keliuose dinaminiu būdu imituoti.

2.17.

Pagalbinė sėdynė – manekenui skirta sėdynė, sumontuota ant vežimėlio už bandomosios sėdynės. Ši sėdynė turi atitikti transporto priemonėje už bandomosios sėdynės esančią sėdynę.

2.18.

Atskaitos plokštuma – per manekeno kulnų sąlyčio taškus einanti plokštuma, naudojama variklinių transporto priemonių sėdimųjų vietų taškui H ir tikrajam liemens kampui nustatyti pagal 4 priedo nurodymus.

2.19.

Atskaitos aukštis – sėdynės viršaus aukštis virš atskaitos plokštumos.

2.20.

Manekenas – HYBRID II arba HYBRID III (2) reikalavimus atitinkantis manekenas.

2.21.

Atskaitos sritis – erdvė tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, esančių 400 mm atstumu viena nuo kitos, simetriškai taško H atžvilgiu, apibrėžta sukant taisyklės Nr. 21 1 priede aprašytą galvos formos įtaisą iš vertikalios padėties į horizontalią. Įtaisas pastatomas tame priede aprašytoje padėtyje ir nustatomas didžiausiu 840 mm ilgiu ir mažiausiu 736 mm ilgiu minėtai erdvei apriboti.

2.22.

„Trijose vietose tvirtinamais diržais“ šioje taisyklėje laikomi ir daugiau kaip trijose vietose tvirtinami diržai.

2.23.

Tarpas tarp sėdynių – horizontalus atstumas tarp dviejų viena už kitos esančių į tą pačią pusę atsuktų sėdynių, išmatuotas 620 mm aukštyje virš grindų nuo vienos sėdynės atlošo priekio iki už jos esančios sėdynės atlošo galo.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Sėdynės patvirtinimo paraišką teikia sėdynės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.

Transporto priemonės patvirtinimo paraišką teikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.3.

Sėdynės arba transporto priemonės patvirtinimo paraiška teikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais (trimis egzemplioriais) ir šia informacija:

3.3.1.

Sėdynei patvirtinti:

3.3.1.1.

išsamus sėdynės, jos tvirtinimo elementų ir reguliavimo, slankiojimo ir fiksavimo sistemų aprašas;

3.3.1.2.

tinkamo mastelio ir pakankamo detalumo sėdynės, jos tvirtinimo elementų ir reguliavimo, slankiojimo ir fiksavimo sistemų brėžiniai;

3.3.2.

Transporto priemonei patvirtinti:

3.3.2.1.

išsamus kaip tvirtinimo įtaisai naudojamų transporto priemonės dalių aprašas;

3.3.2.2.

tinkamo mastelio ir pakankamo detalumo kaip tvirtinimo įtaisai naudojamų transporto priemonės dalių brėžiniai.

3.4.

Už patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai turi būti pateikta:

3.4.1.

jei patvirtinimo prašoma sėdynei – dvi tvirtinamą tipą atitinkančios sėdynės;

3.4.2

jei patvirtinimo prašoma transporto priemonei – jos konstrukcijos dalis.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.

Sėdynių tipo patvirtinimas suteikiamas, jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateikta sėdynė atitinka atitinkamus 5 dalyje pateiktus reikalavimus.

4.2.

Transporto priemonių tipo patvirtinimas suteikiamas, jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateikta transporto priemonė atitinka atitinkamus 6 ir 7 dalyse pateiktus reikalavimus.

4.3.

Suteikiamas kiekvieno patvirtinto tipo patvirtinimo numeris. Jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu – 01, atitinkantys taisyklės 01 serijos pakeitimus) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali suteikti to paties numerio jokiam kitam sėdynių arba transporto priemonių tipui.

4.4.

Atitinkamą šios taisyklės 1 priede ir (arba) 2 priede pateikto blanko pavyzdį atitinkantis pranešimas apie sėdynių tipo ir (arba) transporto priemonių tipo patvirtinimą, tipo išplėtimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims.

4.5.

Patvirtinimo blanke nurodytoje lengvai pasiekiamoje kiekvienos sėdynės arba transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal šią taisyklę, vietoje pritvirtinamas gerai matomas tarptautinis patvirtinimo ženklas, sudarytas iš:

4.5.1.

apskritimo aplink E raidę, po kurios nurodomas tipo patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (3);

4.5.2.

šios taisyklės numerio, po kurio rašoma R raidė, brūkšnys ir 4.5.1 punkte nurodytas patvirtinimo numeris.

4.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.

Patvirtinimo ženklas turi būti pritvirtintas ant sėdynės ar sėdynių arba gamintojo pritvirtintoje transporto priemonės duomenų plokštelėje arba greta jos.

4.8.

3 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5.   SĖDYNIŲ REIKALAVIMAI

5.1.

Kiekvieno tipo sėdynės išbandomos pagal 1 priedėlio (dinaminio bandymo) arba, gamintojo reikalavimu, pagal 5 ir 6 priedėlių (statinio bandymo) reikalavimus.

5.2.

Sėdynės bandymai, kurių rezultatai atitinka reikalavimus, turi būti įrašyti į pranešimo dėl sėdynės tipo patvirtinimo blanką, atitinkantį 1 priede pateiktą pavyzdį.

5.3.

Visose įrengtose reguliavimo ir slankiojimo sistemose turi būti automatiškai veikianti fiksavimo sistema.

5.4.

Reguliavimo ir fiksavimo sistemos po bandymo neprivalo būti visiškai tinkamos naudoti.

6.   TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIPO SĖDYNIŲ TVIRTINIMO ĮTAISŲ REIKALAVIMAI

6.1.

Transporto priemonės sėdynių tvirtinimo įtaisai turi gebėti išlaikyti:

6.1.1.

2 priedėlyje aprašytą bandymą, arba

6.1.2.

jei sėdynė sumontuota ant bandomos transporto priemonės konstrukcijos dalies – 1 priedėlyje nurodytus bandymus. Sėdynė neprivalo būti patvirtinta, jei ji atitinka pirmiau minėto priedėlio 3.2.1 punkto reikalavimus.

6.2.

Jei nustatyta jėga išlaikoma nustatytą laikotarpį, leistina tvirtinimo įtaiso ar srities apie jį liekamoji deformacija, įskaitant sulūžimą.

6.3.

Jei transporto priemonėje yra daugiau kaip vienos rūšies tvirtinimo įtaisų, transporto priemonės patvirtinimui gauti turi būti išbandyti visi jų variantai.

6.4.

Vieną bandymą galima naudoti iškart ir sėdynei, ir transporto priemonei patvirtinti.

6.5.

M3 kategorijos transporto priemonių sėdynių tvirtinimo įtaisai laikomi atitinkančiais 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus, jei atitinkamų sėdimųjų vietų saugos diržų tvirtinimo įtaisai yra įmontuoti tiesiai į įrengtinas sėdynes ir atitinka Taisyklės Nr. 14 reikalavimus prireikus taikant 7.4 punkte nurodytą išlygą.

7.   TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIPO SĖDYNIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

7.1.

Visos į priekį atsuktos sėdynės patvirtinamos pagal šios taisyklės 5 dalies reikalavimus ir turi atitikti tokius reikalavimus:

7.1.1.

sėdynės atskaitos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1 m, ir

7.1.2.

iškart už jos esančios sėdynės taškas H turi būti mažiau kaip 72 mm aukščiau už vertinamosios sėdynės tašką H arba, jei už jos esanti sėdynė yra daugiau kaip 72 mm aukščiau, sėdynė turi būti išbandyta ir patvirtinta, kad ją galima įrengti tokioje padėtyje.

7.2.

Tvirtinant pagal 1 priedėlį taikomi 1-as ir 2-as bandymai, išskyrus šiuos atvejus:

7.2.1.

1-as bandymas netaikomas, kai į sėdynės galinę dalį negali atsitrenkti neprisisegęs saugos diržo keleivis (t. y. iškart už bandomosios sėdynės nėra į priekį atsuktos sėdynės).

7.2.2.

2-as bandymas netaikomas:

7.2.2.1.

jei į sėdynės galinę dalį negali atsitrenkti prisisegęs saugos diržu keleivis; arba

7.2.2.2.

jei už bandomosios sėdynės esančioje sėdynėje trijose vietose tvirtinamas diržas su tvirtinimo įtaisais, kurie visiškai atitinka Taisyklę Nr. 14 (be išlygų), arba

7.2.2.3.

jei sėdynė atitinka šios taisyklės 6 priedėlio reikalavimus.

7.3.

Tvirtinant pagal 5 ir 6 priedėlius taikomi visi bandymai, išskyrus šiuos atvejus:

7.3.1.

5 priedėlio bandymas netaikomas, kai į sėdynės galinę dalį negali atsitrenkti neprisisegęs saugos diržu keleivis (t. y. iškart už bandomosios sėdynės nėra į priekį atsuktos sėdynės).

7.3.2.

6 priedėlio bandymas netaikomas:

7.3.2.1.

jei į sėdynės galinę dalį negali atsitrenkti prisisegęs saugos diržu keleivis, arba

7.3.2.2.

jei už bandomosios sėdynės esančioje sėdynėje trijose vietose tvirtinamas diržas su tvirtinimo įtaisais, kurie visiškai atitinka Taisyklę Nr. 14 (be išlygų).

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2); jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

8.1.

Pagal šią taisyklę patvirtintos sėdynės ir (arba) transporto priemonės turi būti pagamintos taip, kad įvykdžius 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus atitiktų patvirtintą tipą.

8.2.

Siekiant patikrinti, ar laikomasi 8.1 punkte nustatytų reikalavimų, atliekama tinkama gamybos kontrolė. Šiuo atveju tinkama kontrolė reiškia gaminio matmenų tikrinimą ir veiksmingos gaminių kokybės kontrolės tvarką.

8.3.

Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekviename gamybos padalinyje taikomą atitikties kontrolės metodiką ir atlikti su bandiniais bet kokius iš suteikiant patvirtinimą atliktų bandymų, kurie laikomi būtinais. Paprastai šios patikros atliekamos kartą per metus.

9.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.

Pagal šią taisyklę suteiktas sėdynių ir (arba) transporto priemonių tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma pirmiau nurodytų reikalavimų.

9.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina anksčiau suteiktą patvirtinimą, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims naudodama šios taisyklės 1 ir (arba) 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

10.   SĖDYNĖS TIPO IR (ARBA) TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIPO PAKEITIMAS IR TIPO IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

10.1.

Apie kiekvieną sėdynių ir (arba) transporto priemonių tipo pakeitimą pranešama sėdynių ir (arba) transporto priemonių tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

10.1.1.

laikyti, kad atlikti pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju sėdynė ir (arba) transporto priemonė atitinka reikalavimus, arba

10.1.2.

reikalauti iš technikos tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymų ataskaitos.

10.2.

Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.4 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims.

10.3.

Tipo išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija tokiam išplėtimo patvirtinimui suteikia serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 ir (arba) 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

11.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 1 ir (arba) 2 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

12.   LAIKINOSIOS NUOSTATOS

12.1.

Nuo oficialios 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis negali atsisakyti suteikti EEK patvirtinimus pagal šią taisyklę su 10 serijos pakeitimais.

12.2.

Nuo 1999 m. spalio 1 d. M2 kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausioji masė neviršija 3 500 kg, o nuo šešiasdešimtosios dienos po 01 serijos pakeitimų įsigaliojimo – M3 kategorijos transporto priemonėms, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys suteikia EEK patvirtinimus tik tuomet, jei laikomasi šios taisyklės su 01 serijos pakeitimais reikalavimų.

12.3.

Nuo 2001 m. spalio 1 d. M2 kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausioji masė neviršija 3 500 kg, o nuo 1999 m. spalio 1 d. – M3 kategorijos transporto priemonėms šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, kurie buvo suteikti ne pagal šios taisyklės pakeitimų serijos Nr. 01 reikalavimus.

13.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių, kurie išduoda patvirtinimo liudijimus ir kuriems turi būti nusiųsti kitose šalyse išduoti patvirtinimo suteikimo, tipo išplėtimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo pranešimų blankai, pavadinimus ir adresus.

(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 4 pataisa).

(2)  HYBRID II ir HYBRID II modelių techninius reikalavimus, atitinkančius Jungtinių Amerikos Valstijų penkiasdešimtosios procentilės vyro pagrindinius matmenis, ir šio bandymo nustatymų reikalavimai yra Jungtinių Tautų generaliniame sekretoriate ir pateikus prašymą jas galima gauti Europos ekonomikos komisijos sekretoriate, Palais des Nations, Ženeva, Šveicarija.

(3)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus teikia jos valstybės narės naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 bei 55 (nenaudojami) ir 56 – Juodkalnija. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

1 priedėlis

5 dalies reikalavimus atitinkančių sėdynių ir (arba) 6.1.2 punkto reikalavimus atitinkančių tvirtinimo įtaisų bandymų tvarka

1.   Reikalavimai

1.1.   Bandymai skirti nustatyti:

1.1.1.

ar keleivis (-iai) yra tinkamai išlaikomi priešais jį (juos) esančios (-ių) sėdynės (-ių) ir (arba) naudojamo saugos diržo.

1.1.1.1.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei bet kuri manekeno liemens dalis ir galva nepasislenka į priekį toliau skersinės vertikalios plokštumos, esančios 1,6 m atstumu nuo pagalbinės sėdynės taško R.

1.1.2.

Ar keleivis (-iai) nėra rimtai sužalojamas (-i).

1.1.2.1.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei laikomasi tokių manekeno su prietaisais biomechaninius priimtinumo kriterijų, kurie nustatyti pagal 4 priedėlį:

1.1.2.1.1.

galvos priimtinumo kriterijus (HAC) yra mažesnis kaip 500;

1.1.2.1.2.

krūtinės ląstos priimtinumo kriterijus (ThAC) yra mažesnis kaip 30 g, išskyrus trumpesnius kaip 3 ms bendros trukmės laikotarpius (g = 9,81 m/s2);

1.1.2.1.3.

šlaunies priimtinumo kriterijus (FAC) yra mažesnis kaip 10 kN, o 8 kN vertė neviršijama ilgesnius kaip 20 ms bendros trukmės laikotarpius.

1.1.3.

Ar sėdynė ir sėdynės montavimo elementai yra pakankamai stiprūs.

1.1.3.1.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei:

1.1.3.1.1.

bandymo metu nė viena sėdynės, sėdynės montavimo elementų ar priedų dalis visiškai neatsiskiria;

1.1.3.1.2.

visą bandymo laiką sėdynė išlieka gerai pritvirtinta, net jei vienas ar daugiau tvirtinimo įtaisų yra iš dalies atsikabinę, o visos fiksavimo sistemos išlieka užrakintos;

1.1.3.1.3.

po bandymo nė viena sėdynės konstrukcijos ar priedų dalis nėra įtrūkusi, neturi galinčių sužeisti aštrių ar smailių briaunų ar kampų.

1.2.   Visi tvirtinimo elementai, kurie yra sėdynės atlošo ar jo priedų sudedamoji dalis, turi būti tokie, kad smūgio metu negalėtų sužeisti keleivio. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei bet kurios dalies, prie kurios gali prisiliesti 165 mm skersmens rutulys, kreivio spindulys yra ne mažesnis kaip 5 mm.

1.2.1.

Jei kuri nors pirmiau minėtų tvirtinimo elementų ar priedų dalis, esanti ant standaus pagrindo, yra pagaminta iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra mažesnis kaip 50, 1.2 punkte nurodyti reikalavimai taikomi tik standžiam pagrindui.

1.2.1.

Sėdynės atlošo dalims, pvz., sėdynės reguliavimo įtaisams ir priedams, 1.2 punkto reikalavimai netaikomi, jei ramybės padėtyje jie yra žemiau horizontalios plokštumos, esančios 400 mm virš atskaitos plokštumos, net jei keleivis gali su jomis susiliesti.

2.   Bandomosios sėdynės paruošimas

2.1.   Bandomoji sėdynė turi būti sumontuota:

2.1.1.

ant bandymų platformos, imituojančios transporto priemonės kėbulą, arba

2.1.2.

ant standžios bandymų platformos.

2.2.   Bandomajai (-osioms) sėdynei (-ėms) ant bandymų platformos įrengti tvirtinimo įtaisai turi būti tokių pačių charakteristikų, kaip ir naudojami transporto priemonėje (-se), kuriai (-ioms) skirta sėdynė.

2.3.   Bandomoji sėdynė turi būti su visu apmušalu ir priedais. Jei sėdynė yra su staliuku, jis turi būti neatlenktas.

2.4.   Jei sėdynė yra reguliuojama skersine kryptimi, ji turi būti nustatyta į labiausiai ištrauktą padėtį.

2.5.   Jei sėdynės atlošas reguliuojamas, jis turi būti nustatytas taip, kad taškui H ir tikrajam liemens polinkio kampui variklinių transporto priemonių sėdimosiose vietose nustatyti naudojamo manekeno liemens polinkis būtų kuo artimesnis gamintojo rekomenduojamam įprastam naudojimui, o nesant konkrečių gamintojo rekomendacijų – kuo artimesnis 25° polinkiui nuo vertikalės atgal.

2.6.   Jei sėdynė turi reguliuojamo aukščio atramą galvai, ji turi būti žemiausioje padėtyje.

2.7.   Pagalbinėje sėdynėje ir bandomojoje sėdynėje turi būti sumontuoti patvirtinto tipo saugos diržai, atitinkantys Taisyklę Nr. 16 ir pritvirtinti prie tvirtinimo įtaisų, sumontuotų pagal Taisyklę Nr. 14 (jei reikia, įskaitant jos 7.4 punkte numatytą išlygą).

3.   Dinaminiai bandymai

3.1.   1-as bandymas

Bandymų platforma montuojama ant vežimėlio.

3.2.   Pagalbinė sėdynė

Pagalbinė sėdynė gali būti tokio paties tipo kaip ir bandomoji sėdynė ir turi būti sumontuota lygiagrečiai ir tiesiai už bandomosios sėdynės. Abi sėdynės turi būti tokiame pačiame aukštyje, vienodai nustatytos ir tarpui tarp jų esant 750 mm.

3.2.1.

Jei naudojama kitokio tipo pagalbinė sėdynė, tai turi būti nurodyta pranešime apie sėdynės tipo patvirtinimą, panaudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

3.3.   Manekenas

3.3.1.

Neprisegtas saugos diržu manekenas pasodinamas ant pagalbinės sėdynės taip, kad jo simetrijos plokštuma sutaptų su atitinkamos sėdimosios vietos simetrijos plokštuma.

3.3.2.

Manekeno rankos padedamos ant šlaunų, o alkūnės turi liesti sėdynės atlošą; kojos ištiesiamos kiek tik galima ir, jei įmanoma, turi būti lygiagrečios; kulnai turi liesti grindis.

3.3.3.

Visi reikiami manekenai pasodinami ant sėdynių taip:

3.3.3.1.

manekenas pasodinamas ant sėdynės kuo arčiau norimos padėties;

3.3.3.2.

manekeno liemens priekyje, kuo žemiau, uždedama 76 mm × 76 mm dydžio standi lygi plokštelė;

3.3.3.3.

plokštelė horizontaliai prispaudžiama prie manekeno liemens veikiant ją 25–35 daN apkrova:

3.3.3.3.1.

liemuo pečiais palenkiamas į vertikalią padėtį, tuomet atlošiamas atgal prie atlošo. Ši operacija atliekama du kartus;

3.3.3.3.2.

nejudinant liemens, galva nustatoma į tokią padėtį, kad galvoje esančius matavimo prietaisus laikanti platforma būtų horizontali, o vidurinė sagitalinė galvos projekcija būtų lygiagreti atitinkamai transporto priemonės projekcijai;

3.3.3.4.

plokštelė atsargiai nuimama;

3.3.3.5.

manekenas paslenkamas ant sėdynės į priekį ir pakartojama pirmiau aprašyta pasodinimo procedūra;

3.3.3.6.

jei reikia, pakoreguojama apatinių galūnių padėtis;

3.3.3.7.

įmontuoti matavimo prietaisai neturi niekaip veikti manekeno judėjimo smūgio metu;

3.3.3.8.

matavimo prietaisų sistemos temperatūra turi būti stabilizuota prieš bandymą ir kiek įmanoma išlaikyta 19–26 °C.

3.4.   Smūgio imitavimas

3.4.1.

Smūgį imituojančio vežimėlio suminis greičio pokytis turi būti 30–32 km/h.

3.4.2.

Vežimėlio lėtėjimas arba, pareiškėjo pasirinkimu, greitėjimas smūgio imitavimo bandymo metu turi atitikti 1 paveiksle pavaizduotas sąlygas. Išskyrus tarpsnius, kurių bendra trukmė mažesnė už 3 ms, vežimėlio lėtėjimo arba greitėjimo trukmės vertės turi išlikti tarp 1 paveiksle pavaizduotų ribinių kreivių.

3.4.3.

Be to, vidutinis lėtėjimas arba greitėjimas turi būti nuo 6,5 g iki 8,5 g.

3.5.   2-as bandymas

3.5.1.

1-as bandymas pakartojamas manekeną pasodinus į pagalbinę sėdynę; manekenas prisegamas saugos diržu, pritvirtintu ir sureguliuotu pagal gamintojo instrukcijas. Saugos diržų tvirtinimo vietų, naudotų atliekant 2-ą bandymą, skaičius nurodomas pranešime apie sėdynės tipo patvirtinimą, panaudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

3.5.2.

Pagalbinė sėdynė turi būti tokio pat tipo kaip ir bandomoji arba skirtingo tipo – tai nurodoma pranešime apie sėdynės tipo patvirtinimą, panaudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

3.5.3.

Jei 2-as bandymas atliekamas manekeną prisegus trijose vietose tvirtinamu saugos diržu ir sužeidimo kriterijai neviršijami, pagalbinė sėdynė laikoma atitinkanti reikalavimus, susijusius su statinio bandymo apkrovomis ir viršutinio tvirtinimo įtaiso judėjimu per Taisyklėje Nr. 14 nurodytą šios įrangos bandymą.

1 paveikslas

Image

2 priedėlis

Transporto priemonės tvirtinimo įtaisų bandymų tvarka pagal 6.1.1 punktą

1.   Bandymų įranga

1.1.

Standi konstrukcija, pakankamai panaši į transporto priemonėje ketinamą įrengti sėdynę, gamintojo pateiktais tvirtinimo elementais (varžtais, sraigtais ir kt.) pritvirtinama prie bandymams pateiktų konstrukcijos dalių.

1.2.

Jei tuo pačiu tvirtinimo įtaisu galima pritvirtinti keleto tipų sėdynes, kurios skiriasi atstumu tarp jų sėdynių priekinių ir galinių dalių, bandymas atliekamas su trumpiausiomis kojų atramomis. Kojų atramos turi būti aprašytos tipo patvirtinimo liudijime.

2.   Bandymo tvarka

2.1.

Jėga F turi veikti:

2.1.1.

750 mm virš atskaitos plokštumos ir vertikalioje linijoje, kurioje yra paviršiaus, kurį apriboja daugiakampis, kurio viršūnės yra skirtingos tvirtinimo vietos arba, jei taikytina, kraštiniai sėdynės tvirtinimo įtaisai, ir 1.1 punkte apibrėžta standi konstrukcija, geometrinis centras.

2.1.2.

Horizontalia kryptimi link transporto priemonės priekio;

2.1.3.

Kuo trumpesniu uždelsimu ir ne trumpiau kaip 0,2 s.

2.2.

Jėga F nustatoma:

2.2.1.

Pagal šią formulę: F = (5 000 ± 50) × i;

čia:

F išreikšta niutonais [N], o i reiškia sėdynės, kurios bandomi tvirtinimo įtaisai yra tvirtinami, sėdimų vietų skaičių, arba, gamintojo reikalavimu;

2.2.2.

pagal reprezentatyvias apkrovas, išmatuotas atliekant 1 priedėlyje aprašytą dinaminį bandymą.

3 priedėlis

BŪTINI MATAVIMAI

1.   Visi būtini matavimai atliekami naudojant matavimo sistemas, atitinkančias tarptautinio standarto ISO 6487:1987 „Smūgio bandymų matavimo metodika. Prietaisai“ specifikacijas.

2.   Dinaminis bandymas

2.1.   Ant vežimėlio atliekami bandymai

Pagal išmatuotą vežimėlio standaus rėmo lėtėjimo arba greitėjimo pagreitį, taikant CFC 60 klasės matavimo sistemas, išmatuojamos vežimėlio lėtėjimo arba greitėjimo charakteristikos.

2.2.   Su manekenais atliekami bandymai

Matavimo prietaisų rodmenys registruojami nepriklausomais duomenų kanalais, kurių CFC yra tokie:

2.2.1.

Matavimai manekeno galvoje

Taikant CFC 600 išmatuojamas atstojamasis erdvinis pagreitis sunkio centro atžvilgiu (gr) (1).

2.2.2.

Matavimai manekeno krūtinės ląstoje

Taikant CFC 180 išmatuojamas atstojamasis pagreitis sunkio centre.

2.2.3.

Matavimai manekeno šlaunyje

Taikant CFC 600 išmatuojama ašinė suspaudimo jėga.

(1)  Išreikštas g (= 9,81 m/s2) daugikliu, kurio skaliarinė vertė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

čia:

γl

–

momentinio išilginio pagreičio vertė;

γv

–

momentinio vertikaliojo pagreičio vertė;

γt

–

momentinio skersinio pagreičio vertė.

4 priedėlis

PRIIMTINUMO KRITERIJŲ NUSTATYMAS

1.   Galvos priimtinumo kriterijus (HAC)

1.1.

Šis sužalojimo kriterijus (HAC) skaičiuojamas remiantis atstojamuoju erdviniu pagreičiu, išmatuotu pagal 3 priedėlio 2.2.1 punktą, taikant šią lygtį:

Formula

čia t1 ir t2 yra bet kokios laiko vertės bandymo metu, HAC yra didžiausia vertė iš intervalo nuo t1 iki t2. Vertės t1 ir t2 išreiškiamos sekundėmis.

2.   Krūtinės ląstos priimtinumo kriterijus (ThAC)

2.1.

Šis kriterijus nustatomas pagal atstojamojo pagreičio, išmatuoto pagal 3 priedėlio 2.2.2 punktą, absoliučią vertę, išreikštą g, ir greitėjimo laikotarpį, išreikštą ms.

3.   Šlaunies priimtinumo kriterijus (FAC)

Šis kriterijus nustatomas pagal gniuždomąją apkrovą, išreikštą kN ir perduodamą išilgai kiekvienos manekeno šlaunies ašies, išmatuotą pagal 3 priedėlio 2.2.3 punktą, ir gniuždomosios apkrovos trukmę, išreikštą ms.

5 priedėlis

STATINIO BANDYMO REIKALAVIMAI IR TVARKA

1.   Reikalavimai

1.1.   Bandant sėdynes pagal šį priedėlį reikalaujama nustatyti:

1.1.1.

ar sėdynėje sėdintys keleiviai yra tinkamai išlaikomi priešais juos esančių sėdynių;

1.1.2.

ar sėdynėje sėdintys keleiviai nėra rimtai sužalojami, ir

1.1.3.

ar sėdynė ir jos tvirtinimo elementai yra pakankamai stiprūs.

1.2.   1.1.1 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei didžiausias kiekvienos 2.2.1 punkte nurodytos jėgos pridėjimo vidurinio taško poslinkis horizontalioje plokštumoje ir atitinkamos sėdimosios vietos išilginėje simetrijos plokštumoje neviršija 400 mm.

1.3.   1.1.2 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei įvykdomi tokie reikalavimai:

1.3.1.

didžiausias kiekvienos 2.2.1 punkte nurodytos jėgos veikimo vidurinio taško poslinkis, išmatuotas kaip nurodyta 1.2 punkte, yra ne mažesnis kaip 100 mm;

1.3.2.

didžiausias kiekvienos 2.2.2 punkte nurodytos jėgos veikimo vidurinio taško poslinkis, išmatuotas kaip nurodyta 1.2 punkte, yra ne mažesnis kaip 50 mm;

1.3.3.

visi tvirtinimo elementai, kurie yra sėdynės atlošo ar jo priedų sudedamoji dalis, turi būti tokie, kad smūgio metu negalėtų sužeisti keleivio. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei bet kurios dalies, prie kurios gali prisiliesti 165 mm skersmens rutulys, kreivio spindulys yra ne mažesnis kaip 5 mm;

1.3.4.

jei kuri nors pirmiau minėtų tvirtinimo elementų ar priedų sudedamoji dalis, esanti ant standaus pagrindo, yra pagaminta iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra mažesnis kaip 50, 1.3.3 punkte nurodyti reikalavimai taikomi tik standžiam pagrindui;

1.3.5.

sėdynės atlošo dalims, pvz., sėdynės reguliavimo įtaisams ir priedams, 1.3.3 punkto reikalavimai netaikomi, jei ramybės padėtyje jie yra žemiau horizontalios plokštumos, esančios 400 mm virš atskaitos plokštumos, net jei keleivis gali su jomis susiliesti.

1.4.   1.1.3 punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei:

1.4.1.

bandymo metu nė viena sėdynės, montavimo elementų ar priedų dalis visiškai neatsiskiria;

1.4.2.

visą bandymo laiką sėdynė išlieka gerai pritvirtinta, net jei vienas ar daugiau tvirtinimo įtaisų yra iš dalies atsikabinę, o visos fiksavimo sistemos išlieka užrakintos;

1.4.3.

po bandymo nė viena sėdynės konstrukcijos ar priedų dalis nėra įtrūkusi, neturi galinčių sužeisti aštrių ar smailių briaunų ar kampų.

2.   Statiniai bandymai

2.1.   Bandymų įranga

2.1.1.

Ją sudaro įtaisai cilindro formos paviršiumi, kurio kreivio spindulys yra 82 (± 3 mm), o plotis:

2.1.1.1.

viršutinio įtaiso: ne mažesnis kaip bandomosios sėdynės kiekvienos sėdimosios vietos atlošo plotis;

2.1.1.2.

apatinio įtaiso: 320 – 0/+ 10 mm, kaip pavaizduota šio priedėlio 1 paveiksle.

2.1.2.

Į sėdynės dalis besiremiantis įtaisas turi būti pagamintas iš medžiagos, kurios kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra mažesnis kaip 80.

2.1.3.

Kiekviename cilindriniame įtaise turi būti įmontuotas bent vienas jėgos jutiklis, gebantis išmatuoti jėgas, veikiančias 2.2.1.1 punkte apibrėžta kryptimi.

2.2.   Bandymo tvarka

2.2.1.

Formula

N bandymų jėga 2.1 punkte nurodytu įtaisu veikiama galinė sėdynės dalis, atitinkanti kiekvieną sėdynės sėdimąją vietą.

2.2.1.1.

Jėgos veikimo vektorius turi būti atitinkamos sėdimosios padėties vertikalioje simetrijos plokštumoje; ji turi būti horizontali ir veikti nuo sėdynės galinės dalies priekio link.

2.2.1.2.

Jėgos vektorius turi būti aukštyje H1, kuris yra nuo 0,70 m iki 0,80 m virš atskaitos plokštumos. Tikslų aukštį nustato gamintojas.

2.2.2.

 Tuo pat metu

Formula

N bandymų jėga 2.1 punkte nurodytu įtaisu veikiama galinė sėdynės dalis, atitinkanti kiekvieną sėdynės sėdimąją vietą; jėgos veikimo vektorius turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, aukštyje H2, kuris yra nuo 0,45 m iki 0,55 m virš atskaitos plokštumos. Tikslų aukštį nustato gamintojas.

2.2.3.

Veikiant 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodytoms jėgoms bandymų įtaisai, kiek įmanoma, turi būti išlaikomi priglausti prie sėdynės galinės dalies. Juos turi būti galima sukioti horizontalioje plokštumoje.

2.2.4.

Kai ant sėdynės yra daugiau kaip viena sėdimoji vieta, vienu metu veikiama kiekvieną sėdimąją vietą atitinkančiomis jėgomis ir naudojama tiek viršutinių bei apatinių įtaisų, kiek yra sėdimųjų vietų.

2.2.5.

Kiekvieno įtaiso pradinė padėtis ties sėdimąja vieta nustatoma bandymų įtaisus prispaudus prie sėdynės 20 N jėga.

2.2.6.

2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodytomis jėgomis turi būti paveikiama kuo staigiau ir neatsižvelgiant į deformaciją turi būti kartu išlaikytos nustatyto dydžio ne trumpiau kaip 0,2 s.

2.2.7.

Jei bandymas buvo atliktas vienai ar kelioms, bet ne visoms jėgoms esant didesnėms už 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodytas jėgas ir sėdynė atitinka reikalavimus, bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais reikalavimus.

1 paveikslas

Statinio bandymo įtaisas

Image

6 priedėlis

Sėdynių atlošų galinės dalies energijos sugerties charakteristikos

1.

Sėdynių atlošų galinės dalies elementai, esantys atskaitos zonoje, apibrėžtoje šios taisyklės 2.2.1 punkte, gamintojo reikalavimu tikrinami pagal visus energijos sugerties reikalavimus, nustatytus Taisyklės Nr. 21 4 priede. Tuo tikslu visi sumontuoti priedai turi būti išbandyti visose naudojimo padėtyse, išskyrus staliukus, kurie neatlenkiami.

2.

Šis bandymas turi būti nurodytas pranešime apie sėdynės tipo patvirtinimą, panaudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką. Turi būti pridėtas brėžinys, kuriame pavaizduota energijos išsklaidymo bandymu patikrinta sėdynės atlošo galinės dalies sritis.

1 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

Image

2 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

3 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

1.   Sėdynės patvirtinimo ženklo išdėstymas

Image

2.   Transporto priemonių tipo patvirtinimo ženklo išdėstymas

Image

4 PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių sėdimųjų vietų taško h ir tikrojo liemens kampo nustatymo tvarka

1.   TIKSLAS

Šiame priede aprašyta tvarka taikoma vienos ar kelių variklinės transporto priemonės sėdimųjų vietų taško H vietai bei tikrajam liemens kampui nustatyti ir palyginti išmatuotus duomenis su transporto priemonės gamintojo pateiktomis projektinėmis specifikacijomis (1).

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.   Atskaitos duomenys- viena ar kelios tokių sėdimosios vietos charakteristikų:

2.2.   Erdvinis taško H nustatymo įrenginys (3 DH įrenginys)- įtaisas, naudojamas taškui H ir tikrajam liemens kampui nustatyti. Šis įtaisas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje.

2.3.   Taškas H- 3 DH įrenginio, uždėto ant transporto priemonės sėdynės kaip aprašyta 4 dalyje, liemens ir šlaunų sukimosi centras. Taškas H yra įtaiso, esančio tarp abiejose 3 DH įrenginio pusėse esančių taško H matymo įtaisų, vidurio linijos centre. Teoriškai taškas H sutampa su tašku R (leistinieji nuokrypiai nurodyti 3.2.2 punkte). Nustačius taško H padėtį 4 dalyje aprašyta tvarka, jis laikomas nejudamu sėdynės atlošo konstrukcijos atžvilgiu, o atlošą reguliuojant – judančiu kartu su juo.

2.4.   „Taškas R“ arba „sėdimosios vietos atskaitos taškas“- transporto priemonės gamintojo nustatytas kiekvienos sėdimosios vietos projektinis taškas, apibrėžtas erdvinės atskaitos sistemos atžvilgiu.

2.5.   Liemens linija- 3 DH įrenginio liestuko, kai jis yra labiausiai į galą nutolusioje padėtyje, vidurio linija.

2.6.   Tikrasis liemens kampas- kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką H, ir liemens linijos, nustatytas naudojant 3 DH įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą. Teoriškai tikrasis liemens kampas atitinka projektinį liemens kampą (leistinieji nuokrypiai nurodyti 3.2.2 punkte).

2.7.   Projektinis liemens kampas- kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką R, ir liemens linijos padėtyje, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį.

2.8.   Keleivio simetrijos plokštuma (C/LO)- 3 DH įrenginio, esančio kiekvienoje nustatytoje sėdimojoje padėtyje, simetrijos plokštuma; ją apibrėžia taško H koordinatė ir „Y“ ašis. Atskirų sėdynių simetrijos plokštuma sutampa su keleivio simetrijos plokštuma. Kitų sėdynių keleivio simetrijos plokštumą nustato gamintojas.

2.9.   Erdvinė atskaitos sistema- šio priedo 2 priedėlyje aprašyta sistema.

2.10.   „Atskaitos pradžios žymė“- gamintojo nustatyti fiziniai taškai (kiaurymės, paviršiai, žymenys ar įrėžiai) ant transporto priemonės kėbulo.

2.11.   Transporto priemonės matuojamoji padėtis- transporto priemonės padėtis, apibrėžta atskaitos pradžios žymių koordinatėmis erdvinėje atskaitos sistemoje.

3.   REIKALAVIMAI

3.1.   Duomenų pateikimas

Kiekvienos sėdimosios vietos, apie kurią atskaitos duomenis pateikti būtina įrodant, kad laikomasi šios direktyvos nuostatų, visi arba tam tikri iš toliau nurodytų duomenų pateikiami šio priedo 3 priedėlyje nurodyta forma:

3.1.1.

taško R koordinatės erdvinės atskaitos sistemos atžvilgiu;

3.1.2.

projektinis liemens kampas;

3.1.3.

visi nurodymai, būtini sėdynei nustatyti (jei ji yra reguliuojama) į matavimų padėtį, nurodytą 4.3 punkte.

3.2.   Santykis tarp išmatuotų verčių ir projektinių specifikacijų

3.2.1.   Taško H koordinatės ir tikrojo liemens kampo vertė, gauta 4 dalyje nustatyta tvarka, sulyginamos atitinkamai su gamintojo nurodytomis taško R koordinatėmis ir projektinio liemens kampo verte.

3.2.2.   Nagrinėjamos sėdimosios vietos taškų R ir H tarpusavio padėtis ir santykis tarp projektinio ir tikrojo liemens kampo laikomi tinkamais, jei taško H koordinatės yra 50 mm ilgio kraštinės kvadrate, kurio įstrižainės susikerta taške R, o tikrasis liemens kampas nesiskiria nuo projektinio daugiau kaip 5°.

3.2.3.   Jei minėti reikalavimai įvykdyti, atitikčiai šios direktyvos nuostatoms patvirtinti naudojamas taškas R ir projektinis liemens kampas.

3.2.4.   Jei taško H koordinatės arba tikrasis liemens kampas neatitinka 3.2.2 punkto reikalavimų, taško H padėtis ir tikrasis liemens kampas nustatomi dar du kartus (iš viso – tris kartus). Jei dviejų iš šių trijų matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, taikomos 3.2.3 punkto nuostatos.

3.2.5.   Jei bent dviejų iš 3.2.4 punkte nurodytų matavimų rezultatai neatitinka 3.2.2 punkto reikalavimų, arba patikrinti neįmanoma, nes transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos apie taško R padėtį arba projektinį liemens kampą, naudojama trijų išmatuotų taškų centroidė arba kampo verčių vidurkis, kurie laikomi šioje direktyvoje nurodytais tašku R ir projektiniu liemens kampu.

4.   TAŠKO H IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO TVARKA

4.1.   Gamintojo nuožiūra transporto priemonė kondicionuojama 20 ± 10 °C temperatūroje, kad sėdynės medžiagos pasiektų kambario temperatūrą. Jei ant tikrinti skirtos sėdynės dar nebuvo sėdėta, ant jos du kartus po vieną minutę turi pasėdėti 70–80 kg masės asmuo arba palaikytas padėtu jį atstojantis įtaisas, kad pagalvėlė ir atlošas būtų įspausti. Gamintojo reikalavimu, prieš uždedant 3 DH įrenginį, visos sėdynės sąrankos išlaikomos neapkrautos ne trumpiau kaip 30 minučių.

4.2.   Transporto priemonė turi būti 2.11 punkte apibrėžtoje matuojamoje padėtyje.

4.3.   Jei sėdynė yra reguliuojamoji, iš pradžių ji nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą labiausiai į galą nutolusią įprastą vairavimo arba važiavimo padėtį, ją slenkant tik išilgine kryptimi ir nenustatant į padėtį, skirtą ne įprastam vairavimui ar važiavimui. Jei sėdynė reguliuojama kitaip (vertikalia kryptimi, reguliuojamas kampas, sėdynės atlošas ir kt.), ji nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Kabamosios sėdynės vertikalia kryptimi standžiai užfiksuojamos gamintojo nurodytoje įprasto vairavimo padėtyje.

4.4.   Sėdimosios vietos sritis, prie kurios liečiasi 3 DH įrenginys, turi būti padengta pakankamo dydžio ir tinkamos tekstūros muslino medvilnės lygiu audiniu, kurio tankis yra 18,9 siūlo viename kvadratiniame centimetre, o masė – 0,228 kg/m2, arba lygiavertes savybes turinčia megzta arba neaustine medžiaga.

Jei sėdynė bandoma ne transporto priemonėje, grindys, ant kurių sėdynė montuojama, turi turėti tas pačias pagrindines savybes (2) kaip ir transporto priemonės grindys, ant kurių sėdynės skirta montuoti.

4.5.   3 DH įrenginio sėdimosios dalies ir nugaros sąranka uždedama taip, kad keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) sutaptų su 3 DH įrenginio simetrijos plokštuma. Gamintojo reikalavimu 3 DH įrenginys gali būti paslinktas į vidų C/LO atžvilgiu, jei 3 DH įrenginys yra tiek toli į išorę, kad dėl sėdynės krašto būtų neįmanoma 3 DH įrenginio lygiuoti.

4.6.   Pėdų ir blauzdų sąrankos prie sėdynės sąrankos pritvirtinamos atskirai arba panaudojant T formos strypą ir blauzdų sąranką. Per taško H matymo įtaisus einanti linija turi būti lygiagreti su žeme ir statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.   3 DH įrenginio pėdų ir kojų padėtis nustatoma taip:

4.7.1.   Nustatyta sėdimoji vieta: vairuoto ir šoninio priekinio keleivio

4.7.1.1.

abiejų pėdų ir kojų sąrankos paslenkamos į priekį taip, kad pėdos būtų natūralioje padėtyje ant grindų, jei reikia – tarp valdymo pedalų. Jei įmanoma, kairioji pėda turi būti maždaug tokiu pat atstumu į kairę nuo 3 DH įrenginio simetrijos plokštumos, kiek dešinioji pėda yra į dešinę nuo jos. Jei reikia, skersinę 3 DH įrenginio padėtį rodantis spiritinis gulsčiukas nustatomas horizontaliai pareguliuojant sėdimąją dalį arba paslenkant kojų ir pėdų sąrankas atgal. Per taško H matymo įtaisus einanti linija turi būti išlaikyta statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai;

4.7.1.2.

jei kairioji koja negali būti lygiagreti su dešiniąja ir kairiosios pėdos negali laikyti konstrukcija, ji paslenkama tiek, kad turėtų atramą. Matymo įtaisų lygiavimas turi būti išlaikytas.

4.7.2.   Nustatyta sėdimoji vieta: šoninė galinė

Bandant galines arba pagalbines sėdynes, kojos nustatomos kaip nurodyta gamintojo. Jei pėdos atsiduria ant skirtingo lygio grindų dalių, atskaitine laikoma ta pėda, kuri pirmoji prisiliečia prie priekinės sėdynės, o kita koja nustatoma taip, kad skersinę įrenginio sėdimosios dalies padėtį rodantis spiritinis gulsčiukas būtų horizontalus.

4.7.3.   Kitos nustatytos sėdimosios vietos:

turi būti laikomasi 4.7.1 punkte nustatytos tvarkos, išskyrus tai, kad pėdos nustatomos kaip nurodo transporto priemonės gamintojas.

4.8.   Uždedami blauzdos ir šlaunų svarmenys ir išlyginama 3 DH įrenginio padėtis.

4.9.   Nugarinė dalis palenkiama į priekį iki priekinio stabdiklio ir 3 DH įrenginys patraukiamas nuo sėdynės už T formos strypo. 3 DH įrenginys grąžinamas į buvusią padėtį ant sėdynės vienu iš tokių būdų:

4.9.1.

jei 3 DH įrenginys slenka atgal, atliekama tokia procedūra: 3 DH įrenginiui leidžiama slinkti atgal, iki nebereikia horizontalios T formos strypą veikiančios slinkimą ribojančios apkrovos, t. y., kol sėdimoji dalis prisispaudžia prie sėdynės atlošo. Jei reikia, pakoreguojamos blauzdos;

4.9.2.

jei 3 DH įrenginys neslenka atgal, atliekama tokia procedūra: 3 DH įrenginys nustumiamas atgal T formos strypą veikiant horizontalia apkrova, kol sėdimoji dalis prisispaudžia prie sėdynės atlošo (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 paveikslą).

4.10.   3 DH įrenginio nugarinės ir sėdimųjų dalių sąranka ties klubų kampo kvadranto ir T formos strypo įvorės sankirta veikiama 100 10 N apkrova. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma lygiagrečiai su linija, einančia per minėtą sankirtą ir tašką, esantį virš šlaunų strypo įvorės (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 paveikslą). Tuomet nugarinės dalis atsargiai pristumiama prie sėdynės atlošo. Per likusią operacijos dalį reikia užtikrinti, kad 3 DH įrenginys neslinktų į priekį.

4.11.   Uždedami dešinysis ir kairysis sėdmenų svarmenys, o tuomet – pakaitomis aštuoni liemens svarmenys. 3 DH įrenginys išlaikomas horizontaliai.

4.12.   Nugarinė dalis pakreipiama į priekį, kad sėdynės atlošas nebūtų spaudžiamas. 3 DH įrenginys tris kartus pasiūbuojamas į šonus 10° lanku (po 5° į abi puses nuo vertikalios simetrijos plokštumos), kad pradingtų bet kokia susikaupusi trintis tarp 3 DH įrenginio ir sėdynės.

Siūbuojant 3 DH įrenginio T formos strypas gali nukrypti nuo nustatytos horizontalaus ir vertikalaus lygiavimo padėties. Todėl siūbuojant T formos strypą reikia prilaikyti atitinkama skersine apkrova. Prilaikyti T formos strypą ir siūbuoti 3 DH įrenginį reikia atsargiai, kad vertikalia arba priekine ir galine kryptimis nebūtų sudaryta papildoma apkrova.

Atliekant minėtą operaciją 3 DH įrenginio pėdos nesusaistomos ir neprilaikomos. Jei pasikeičia pėdų padėtis, joms kurį laiką leidžiama pasilikti toje padėtyje.

Nugarinė dalis atsargiai priglaudžiama prie sėdynės atlošo ir patikrinami abu spiritiniai gulsčiukai. Jei siūbuojant 3 DH įrenginį pajudėjo pėdos, jos turi būti grąžintos į buvusią padėtį taip:

pakaitomis kiekviena pėda pakeliama nuo grindų tik tiek, kiek reikia, kol papildomai nebejuda. Keliant pėdas jos turi galėti laisvai suktis ir neturi būti jokių į priekį ar šoną veikiančių apkrovų. Kiekvieną pėdą padėjus atgal ant paviršiaus, kulnas turi leistis su tam skirta konstrukcija.

Patikrinama, ar skersinis spiritinis gulsčiukas rodo horizontalią padėtį; jei reikia, nugarinės dalies viršus pastumiamas iš šono tiek, kad 3 DH įrenginio sėdimoji dalis ant sėdynės būtų horizontali.

4.13.   Laikant T formos strypą, kad 3 DH įrenginys neslystų ant sėdynės pagalvėlės į priekį:

a)

nugarinė dalis pristumiama prie sėdynės atlošo;

b)

maždaug ties liemens svarmenų viduriu nugarinės dalies kampo strypas protarpiais veikiamas ne didesne kaip 25 N horizontalia atgal veikiančia apkrova, kol pagal klubų kampo kvadrantą bus matyti, kad nuėmus apkrovą yra pasiekta stabili padėtis. Turi būti žiūrima, kad 3 DH įrenginio neveiktų išorinės žemyn arba iš šono veikiančios apkrovos. Jei būtina papildomai pareguliuoti 3 DH įrenginio horizontalumą, nugarinė dalis palenkiama į priekį, perlygiuojama ir procedūra pakartojama nuo 4.12 punkto.

4.14.   Atliekami visi matavimai:

4.14.1.

išmatuojamos taško H koordinatės erdvinės atskaitos sistemos atžvilgiu;

4.14.2.

pagal 3 DH įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą nustatomas tikrasis liemens kampas, kai liestukas yra labiausiai į galą nutolusioje padėtyje.

4.15.   Jei nusprendžiama pakartoti 3 DH įrenginio įrengimą, sėdynės sąranka prieš tai turi išbūti neapkrauta ne trumpiau kaip 30 minučių. 3 DH įrenginys neturi būti paliktas apkrautas ant sėdynės sąrankos ilgiau, nei bandymui atlikti reikalingą laiką.

4.16.   Jei tos pačios eilės sėdynės gali būti laikomos panašiomis (daugiavietė sėdynė, identiškos sėdynės ir kt.) kiekvienai sėdynių eilei nustatomas tik vienas taškas H ir vienas „tikrasis liemens kampas“, šio priedo 1 priedėlyje aprašytą 3 DH įrenginį padėjus vietoje, kuri laikoma tos sėdynių eilės pavyzdine sėdyne. Tokia vieta yra:

4.16.1.

priekinėje eilėje: vairuotojo vieta;

4.16.2.

galinėje eilėje ar eilėse: išorinė sėdynė.

(1)  Bet kurioje sėdimojoje vietoje, išskyrus priekines sėdynes, kurioje taško H neįmanoma nustatyti naudojant „erdvinį taško H nustatymo įrenginį“ arba tvarką, kompetentingos institucijos nuožiūra atskaitos tašku gali būti imamas gamintojo nurodytas taškas R.

(2)  Polinkio kampą, aukščių skirtumą su sėdynės montavimo elementais, paviršiaus tekstūrą ir kt.

1 priedėlis

Erdvinio taško h nustatymo įrenginio Aprašas  (1)

(3 DH įrenginio)

1.   Nugarinė ir sėdimoji dalys

Nugarinė ir sėdimoji dalys yra sukonstruotos iš sustiprinto plastiko ir metalo; jos imituoja žmogaus liemenį ir šlaunis ir yra mechaniškai sujungtos lankstu taške H. Prie lankstu taške H pritvirtinto liestuko pritvirtintas kvadrantas, skirtas tikrajam liemens kampui matuoti. Šlaunų vidurio liniją ir klubų kampo kvadranto bazinę liniją sudaro reguliuojamas šlaunų strypas, pritvirtintas prie sėdimosios dalies.

2.   Kūno ir kojų elementai

Blauzdų segmentai prijungti prie sėdimosios dalies sąrankos ties kelius jungiančiu T formos strypu, kuris yra statmenas reguliuojamo šlaunų strypo tęsinys. Blauzdų segmentuose įrengti kvadrantai kelių sulenkimo kampui matuoti. Batų ir pėdų sąrankos sukalibruotos pėdos kampui matuoti. Įrenginį erdvėje orientuoja du gulsčiukai. Atitinkamuose svorio centruose pritvirtinami kūno elementų svarmenys, atstojantys 76 kg svorio vyro poveikį sėdynei. Turi būti patikrinta, ar visi 3 DH įrenginio lankstai laisvai sukiojasi be pastebimos trinties.

1   paveikslas

3 DH įrenginio elementų pavadinimai

Image

2   paveikslas

DH įrenginio elementų matmenys ir apkrovos paskirstymas

Image

(1)  Išsamesnės informacijos apie 3 DH įrenginį kreipkitės į Automobilių inžinierių bendriją (Society of Automotive Engineers – SAE), 400 Commonwealth Drive, Warrendale, Pennsylvania 15096, JAV.

Įrenginys atitinka aprašytąjį ISO standarte 6549-1980.

2 priedėlis

ERDVINĖ ATSKAITOS SISTEMA

1.

Erdvinę atskaitos sistemą apibrėžia trys viena kitai statmenos plokštumos, nustatytos transporto priemonės gamintojo (žr. paveikslą). (1)

2.

Transporto priemonės matuojamoji padėtis nustatoma pastačius transporto priemonę ant atraminio paviršiaus taip, kad atskaitos pradžios žymių koordinatės atitiktų gamintojo nurodytas vertes.

3.

Taškų R ir H koordinatės nustatomos transporto priemonės gamintojo nustatytų atskaitos pradžios žymių atžvilgiu.

Paveikslas

Erdvinė atskaitos sistema

Image

(1)  Atskaitos sistema atitinka standartą ISO 4130:1978.

3 priedėlis

SĖDIMŲJŲ VIETŲ ATSKAITOS DUOMENYS

1.   Atskaitos duomenų kodavimas

Iš eilės išvardijami kiekvienos sėdimosios vietos atskaitos duomenys. Sėdimosios vietos identifikuojamos dviejų rašmenų kodu. Pirmasis rašmuo – tai arabiškas skaitmuo, žymintis sėdynių eilę, skaičiuojant nuo transporto priemonės galo. Antrasis rašmuo – tai didžioji raidė, žyminti sėdimosios vietos padėtį sėdynių eilėje, žiūrint transporto priemonės judėjimo į priekį kryptimi; naudojamos tokios raidės:

L

=

kairė;

C

=

vidurinė;

R

=

dešinė.

2.   Transporto priemonės matuojamosios padėties apibūdinimas

2.1.   Atskaitos pradžios žymių koordinatės

 

X …

 

Y …

 

Z …

3.   Atskaitos duomenų sąrašas

3.1.   Sėdimoji vieta: …

3.1.1.   Taško R koordinatės

 

X …

 

Y …

 

Z …

3.1.2.   Projektinis liemens kampas: …

3.1.3.   Sėdynės nustatymo specifikacijos (1)

 

horizontali: …

 

vertikali: …

 

kampinė: …

 

liemens kampas: …

Pastaba. Kitų sėdimųjų vietų atskaitos duomenys išvardijami 3.2, 3.3 ir t. t. punktuose

(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

Sus