16.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/24

(1)

2001 m. sausio 22 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 132/2001 (3) importuojamam Ukrainos, inter alia, kilmės amonio nitratui (toliau – AN), kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90, nustatė galutinį 33,25 EUR už toną antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos šios priemonės, toliau vadinamas pirminiu tyrimu.

(2)

2004 m. gegužės 17 d. po dalinės tarpinės peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 993/2004 (4) atleido nuo antidempingo muitų, nustatytų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 132/2001, į Sąjungą importuojamą AN, pagamintą bendrovių, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1001/2004 (5) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1996/2004 (6), įsipareigojimai priimti laikotarpiui iki 2005 m. gegužės 20 d. Šiais įsipareigojimais siekta atsižvelgti į tam tikras Europos Sąjungos plėtros iki 25 valstybių narių pasekmes.

(3)

Po tarpinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėta tik nagrinėjamojo produkto apibrėžtis, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 945/2005 (7) nusprendė, kad reikėtų patikslinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir kad galiojančios priemonės turėtų būti taikomos nagrinėjamajam produktui, kai jis naudojamas kitų trąšų sudėtyje, proporcingai jose esančiam amonio nitrato kiekiui, kartu su kitomis marginaliosiomis ir maistinėmis medžiagomis.

(4)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 442/2007 (8) nusprendė pratęsti galiojančias priemones, kaip patikslinta Reglamentu (EB) Nr. 945/2005, dvejiems metams.

(5)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 661/2008 (9) nustatė galutines antidempingo priemones importuojamam Rusijos kilmės AN.

(6)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 662/2008 (10) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 442/2007, priimdama vieno eksportuojančio gamintojo pasiūlytą įsipareigojimą dėl kainos.

(7)

2008 m. spalio 17 d. paskelbus pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą (11), 2009 m. sausio 22 d. pateiktas prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Šį prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso AN Sąjungoje, vardu pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (ETGA) (toliau – pareiškėjas).

(8)

Pareiškėjas teigė, kad importuojant Ukrainos kilmės (toliau – nagrinėjamoji šalis) AN gali pasikartoti dempingas bei žala Sąjungos pramonei, ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų.

(9)

2009 m. balandžio 23 d. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (12) informavo apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2008 m. balandžio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Komisija oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms, eksportuojančios šalies atstovams, pareiškėjui ir Sąjungos gamintojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų ir Sąjungos importuotojų skaičių, laikyta tikslinga, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, išnagrinėti, ar nereikėtų atlikti atrankos. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(14)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į tai, kad dvylika Sąjungos gamintojų nurodė pageidaujantys bendradarbiauti, nuspręsta, kad būtina atlikti Sąjungos gamintojų atranką. Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

(15)

Dvylika Sąjungos gamintojų, per PTL pagaminusių maždaug 80 % visos Sąjungos produkcijos, per nustatytą laikotarpį tinkamai užpildė atrankos formą ir oficialiai sutiko toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Dėl šios priežasties Komisija pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinko bendroves, remdamasi didžiausiu tipiniu AN gamybos ir pardavimo Sąjungoje kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Buvo atrinkti penki Sąjungos gamintojai, kurie per PTL pagamino 57 % visos Sąjungos pramonės produkcijos.

(16)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, su susijusiomis šalimis konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių, ir jos atrankos rezultatams neprieštaravo.

(17)

Penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams nagrinėjamoje šalyje nusiųsti klausimynai.

(18)

Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų ir trijų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(20)

Nagrinėjamasis produktas yra Ukrainos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91. AN yra kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje. Jos gaminamos iš amoniako ir azoto rūgšties, o jų sudėtyje esančio priliuoto arba granuliuoto azoto kiekis sudaro daugiau kaip 28 % masės.

(21)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis buvo patikslinta Reglamente (EB) Nr. 945/2005.

(22)

Kaip nustatyta pirminiame tyrime, šiuo peržiūros tyrimu patvirtinta, kad AN yra plataus vartojimo produktas, o jo kokybė ir pagrindinės fizinės savybės yra identiškos nepriklausomai nuo kilmės šalies. Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir produktai, kuriuos gamina ir parduoda eksportuojantys gamintojai savo vidaus rinkoje ir trečiosioms šalims, taip pat produktai, kuriuos gamina ir parduoda Sąjungos gamintojai Sąjungos rinkoje, turi tokias pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir iš esmės naudojami toms pačioms reikmėms, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Trys Ukrainos eksportuojantys gamintojai sutiko bendradarbiauti. Ketvirtas žinomas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(24)

Palyginus trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto apimtį su viso Ukrainos eksporto į Sąjungą apimtimi paaiškėjo, kad šie trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL pagamino daugiau nei 90 % visų iš Ukrainos į Sąjungą importuojamų produktų. Todėl manoma, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas.

(25)

Bendra nagrinėjamojo produkto importo iš Ukrainos apimtis buvo nedidelė, per PTL sudaranti 1,1 % visos Sąjungos rinkos dalies.

(26)

Primenama, kad per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą Ukraina dar nebuvo laikoma rinkos ekonomikos šalimi, todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis iš bendradarbiaujančio JAV (panašios šalies) gamintojo gautais duomenimis.

(27)

Atliekant šią peržiūrą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis iš trijų bendradarbiaujančių Ukrainos eksportuojančių gamintojų gautais ir jų patalpose patikrintais duomenimis. Komisija patikrino, ar jų pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Šiuo tikslu išnagrinėtos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto gamybos sąnaudos.

(28)

Nagrinėjant dujų sąnaudas nustatyta, kad Ukraina didžiąją dalį dujų, naudojamų AN gaminti, importavo iš Rusijos. Visi tyrimo metu turimi ir patikrinti duomenys rodė, kad per PTL Ukraina importavo gamtines dujas iš Rusijos už maždaug 40 % žemesnę kainą nei tuo metu iš Rusijos į Sąjungą eksportuojamų gamtinių dujų kaina. Vis dėlto, nustatyta, kad paskutinį PTL ketvirtį kainos buvo panašios.

(29)

Nustatyta, kad, išskyrus vieno gamintojo eksportuojamą vienos rūšies produktą, pardavimas vidaus rinkoje per PTL vyko įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta arba pagal kainą, kurią Ukrainos vidaus rinkoje moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, arba pagal įprastomis prekybos sąlygomis neparduoto vienos rūšies produkto apskaičiuotąją normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė apskaičiuota prie eksportuojamos rūšies produkto gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) sumą bei pagrįstą pelno dydį. Šios PBA išlaidų ir pelno sumos apskaičiuotos remiantis faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(30)

Reikėtų pažymėti, kad normalioji vertė nustatyta jos nekoreguojant dėl Ukrainos eksportuojančių gamintojų patiriamų dujų sąnaudų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Taip buvo daroma, nes, kaip nurodyta 32–34 konstatuojamose dalyse, nekoreguotų Ukrainos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos sąnaudų ir kainų naudojimas, nepaisant akivaizdžiai iškraipytų dujų kainų, jau aiškiai rodo, kad per PTL buvo vykdomas dempingas. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tikslas – nustatyti dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos, ir siekiant nustatyti, ar šiuo metu galiojančios priemonės turėtų būti toliau taikomos ar panaikintos, buvo nuspręsta, kad nebūtina nagrinėti, ar šiuo atveju koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį yra pagrįstas.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuri buvo faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Bendriją parduodamą nagrinėjamąjį produktą. Visas trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(32)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama atsižvelgiant į transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų skirtumus, draudimą, komisinius mokesčius ir pakavimą.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(34)

Trims susijusiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 6–7 % vidutinis svertinis dempingo skirtumas visos šalies mastu.

(35)

Per PTL trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje sudarė vidutiniškai 46 % jų gamybos pajėgumų.

(36)

Nors trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai didelę savo produkcijos dalį pardavė vidaus rinkoje, jie taip pat buvo priklausomi nuo eksporto į trečiąsias šalis. Per PTL jų nepanaudoti pajėgumai sudarė maždaug 6 % Sąjungos suvartojimo.

(37)

Remiantis su peržiūros prašymu gauta informacija, susijusia su ketvirtuoju žinomu Ukrainos gamintoju, kuris nebendradarbiavo atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad visi nepanaudoti pajėgumai Ukrainoje per PTL sudarė maždaug 9 % Sąjungos suvartojimo.

(38)

Tam tikri bendradarbiaujantys eksportuojantys Ukrainos gamintojai tvirtino, kad jų rinkos dalis vidaus rinkoje vis labiau mažėjo Rusijos gamintojų, kurie dėl daug mažesnių dujų kainų Rusijoje gali pasiūlyti labai žemas kainas, naudai. Taigi atrodo mažai tikėtina, kad Ukrainos vidaus rinka galėtų absorbuoti šiuos nepanaudotus gamybos pajėgumus, todėl padidėjusi produkcija greičiausiai būtų eksportuota.

(39)

Trys bendradarbiaujančios bendrovės per PTL eksportavo AN į daugelį kitų trečiųjų šalių keliuose žemynuose. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad kai kurios tradicinės trečiųjų šalių rinkos nėra atviros Ukrainos eksportui dėl taikomų antidempingo priemonių (pvz., JAV taikomos antidempingo priemonės viršija 100 %) ir (arba) dėl saugos apribojimų (pvz., Kinijos Liaudies Respublikoje, Australijoje). Bet kuriuo atveju, Sąjungos rinka yra didžiausia, patraukliausia ir geografiškai artimiausia eksporto rinka. Jos patrauklumą dar labiau didina palanki logistinė padėtis, susidariusi dėl žemų geležinkelio tarifų Ukrainoje.

(40)

Atsižvelgiant į šią informaciją, negalima paneigti, kad, jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės, didelė nepanaudotų Ukrainos pajėgumų dalis galėtų būti panaudota eksportui į Sąjungą didinti.

(41)

Trijų Ukrainos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainų analizė parodė, kad per PTL eksporto į minėtas šalis kainos, nustatytos CIF lygiu naudojant peržiūros prašyme pateiktus tarptautinio krovinių vežimo tarifus, buvo iki 25 % mažesnės nei dominuojanti rinkos kaina Sąjungoje.

(42)

Tuo remiantis galima manyti, kad priemonių panaikinimas paskatintų Ukrainos eksportą į trečiąsias šalis nukreipti į Sąjungą. Aukštesnės kainos Sąjungos rinkoje padidintų Ukrainos eksportuotojų pelną.

(43)

Remiantis Ukrainos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta statistika taip pat galima nustatyti, kad per PTL eksportas iš Ukrainos (visos šalies mastu) į kitas trečiąsias šalis vyko dempingo kainomis.

(44)

Atsižvelgiant į aprašytus faktus galima daryti išvadą, kad eksportas iš Ukrainos vis dar vykdomas dempingo kainomis ir kad, jei galiojančios antidempingo priemonės būtų panaikintos, yra tikimybė, kad dempingas Sąjungos rinkoje tęsis. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Ukrainos nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, atrodo, kad Ukrainos eksportuojantys gamintojai turi paskatų i) padidinti eksportą į Sąjungos rinką ir ii) AN eksportą dempingo kainomis iš kitų trečiųjų šalių rinkų nukreipti į Sąjungos rinką (to galima tikėtis bent iš dviejų eksportuojančių gamintojų).

(45)

Be to, nustatyta, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos taip pat yra daug mažesnės, palyginti su Sąjungoje dominuojančia kaina. Tai sustiprina padidėjusio eksporto iš Ukrainos į Sąjungą dempingo kainomis tikimybę, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių.

(46)

Sąjungoje panašų produktą gamina šešiolika bendrovių ar bendrovių grupių, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro visą Sąjungos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(47)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo dvylika Sąjungos gamintojų:

(48)

Kadangi per PTL šių 12 Sąjungos gamintojų produkcija sudarė maždaug 80 % visos Sąjungos produkcijos, laikoma, kad jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Šie gamintojai toliau vadinami „Sąjungos pramone“.

(49)

Kaip nurodyta 14 ir 15 konstatuojamose dalyse, iš šių 12 Sąjungos gamintojų buvo atrinkti penki gamintojai. Visi atrinkti gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą laikotarpį atsiuntė klausimyno atsakymus. Be to, likę septyni bendradarbiaujantys gamintojai tinkamai pateikė tam tikrus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(50)

Tikrasis suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, Eurostato duomenimis apie visą Sąjungos importą ir iš bendradarbiaujančių bendrovių klausimyno atsakymų gauta informacija apie nagrinėjamo produkto iš Ukrainos importą. Atsižvelgiant į 2007 m. Sąjungos plėtrą iki 27 valstybių narių ir siekiant analizės aiškumo bei nuoseklumo, visi nagrinėjamojo laikotarpio žalos rodikliai nustatyti pagal ES-27 rinką.

(51)

2005 m.–PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 10 %.

(52)

Importo iš Ukrainos apimtis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Šios apimties ir kainų tendencijos pagrįstos iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymų gauta informacija, importo statistiniais duomenimis (Eurostatas) ir Ukrainos eksporto statistiniais duomenimis.

(53)

Iki 2007 m. importo iš Ukrainos apimtis nuolat mažėjo, bet per PTL pasiekė beveik 2005 m. lygį. Ukrainos rinkos dalis šiek tiek padidėjo – nuo 1 % 2005 m. iki 1,1 % per PTL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto kaina padidėjo nuo 123 iki 230 EUR už toną. Šį padidėjimą per PTL reikia vertinti atsižvelgiant į pasaulinę kainų raidą ir pagrindinės žaliavos kainą.

(54)

Siekiant apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo lygį per PTL, Sąjungos pramonės nesusijusiems pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo palygintos su nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų CIF importo kainomis Sąjungos pasienyje, kurios buvo tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į iškrauto produkto kainą. Tokiu būdu palyginus nustatyta, kad dėl importo iš Ukrainos per PTL kainos Sąjungoje priverstinai sumažėjo vidutiniškai 22,5 %. 11 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo nustatytas Ukrainos eksportuotojams ir tuomet, kai prie jų kainų Sąjungai buvo pridėtas antidempingo muitas.

(55)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šios apimties ir kainų tendencijos grindžiamos Eurostato duomenimis.

(56)

Nustatyta, kad importo iš visų trečiųjų šalių kainos Sąjungos rinkoje labai padidėjo 2008 m. ir per PTL. Matyti, kad visos lentelėje paminėtos šalys, išskyrus Rusiją, padidino savo eksporto į Sąjungą apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Rusijos importuojamiems produktams, kurie, kaip ir Ukrainos produktai, buvo importuojami mažiausia kaina (palyginti su visų kitų eksportuojančių šalių kaina), taikomas pastovus 47,07 EUR už toną antidempingo muitas.

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(58)

Kai žalos tyrime taikoma atranka, tam tikri žalos rodikliai (gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, rinkos dalies, našumo ir užimtumo) analizuojami visos Sąjungos pramonės (toliau lentelėse – Sąjunga) mastu. Kiti žalos rodikliai, susiję su atskirų bendrovių veiklos rezultatais (kainos, atsargos, gamybos sąnaudos, pelningumas, darbo užmokestis, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautai ir pajėgumas didinti kapitalą), yra nagrinėjami remiantis iš atrinktų Sąjungos gamintojų (toliau lentelėse – AG) gauta informacija.

(59)

2005 m.–PTL Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 18 %, t. y. nuo maždaug 7 mln. tonų 2005 m. iki maždaug 5,8 mln. tonų per PTL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarajam naudojimui skirtos produkcijos apimtis išliko nedidelė ir, ypač per PTL, neturėjo poveikio Sąjungos pramonei.

(60)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nekito. Sumažėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 55 % 2005 m. iki 45 % per PTL. Kaip minėta pirminiame tyrime, AN gamybos pajėgumų naudojimui įtakos gali turėti kitų produktų, kuriuos galima gaminti su ta pačia gamybos įranga, gamyba. Todėl pajėgumų naudojimo tendencija yra ne tokia svarbi vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(61)

2005 m.–PTL Sąjungos pramonės parduotas kiekis Sąjungos rinkoje sumažėjo 14 %. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į tuo laikotarpiu sumažėjusį Sąjungos suvartojimą.

(62)

2005–2008 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis nekito, bet 2008 m.–PTL ji sumažėjo trimis procentiniais punktais.

(63)

2005 m.–PTL užimtumo lygis Sąjungos pramonėje sumažėjo 8 %.

(64)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno Sąjungos pramonės darbuotojo vidutinis našumas sumažėjo 11 %. Taip įvyko, nes santykinis gamybos apimties sumažėjimas buvo didesnis nei santykinis užimtumo sumažėjimas.

(65)

Atsižvelgiant į šiuo metu nedidelę importo iš Ukrainos apimtį, manoma, kad faktinio dempingo skirtumo dydis neturi didelio poveikio, o jo rodiklis yra nereikšmingas žalos analizei.

(66)

2008 m. ir per PTL vidutinės atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų grynojo pardavimo kainos labai padidėjo: tai rodo, kad tuo laikotarpiu tarptautinėje AN rinkoje vyravo palankios sąlygos.

(67)

2005 m.–PTL Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 26 %. 2006 m. užregistruotą staigų atsargų padidėjimą lėmė didelis parduoto kiekio sumažėjimas 2005–2006 m.

(68)

2005 m.–PTL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 6 %, kaip nurodyta lentelėje. Atsižvelgiant į infliacijos lygį ir bendrai sumažėjusį darbuotojų skaičių, laikoma, kad šis atlyginimų didėjimas yra nedidelis.

(69)

Penkių atrinktų gamintojų metinės investicijos į panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 70 %. Šios investicijos daugiausia buvo susijusios su tam tikrų įrenginių modernizavimu. Tai rodo Sąjungos pramonės pastangas nuolat didinti konkurencingumą.

(70)

Atrinktų gamintojų pelningumas pastebimai padidėjo nuo 2006 m., o per PTL sudarė 28,1 % apyvartos. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo maždaug taip pat kaip ir pelningumas.

(71)

Grynųjų pinigų srautai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo ir atitiko bendrą pelningumo augimą tuo laikotarpiu.

(72)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų didindami kapitalą. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad kai kurios iš šių bendrovių yra didelių grupių narės, jų veiklą finansuoja grupė, kuriai priklauso, per bendrą grynųjų pinigų fondą arba pagrindinės bendrovės teikiamas grupės vidaus paskolas.

(73)

2005 m.–PTL daugumos žalos rodiklių raida buvo teigiama: vieneto pardavimo kaina ir pelningumas labai išaugo, o pastarasis per PTL pasiekė 28,1 %. Teigiamai kito ir investicijos, investicijų grąža bei grynųjų pinigų srautai.

(74)

Nors gamybos apimtis ir parduotas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, tai reikia vertinti atsižvelgiant į apie 10 % sumažėjusią Sąjungos rinką.

(75)

Apskritai Sąjungos pramonės padėtis žymiai pagerėjo, palyginti su padėtimi, buvusia prieš antidempingo priemonių iš nagrinėjamosios šalies importuojamam AN nustatymą 2001 m.

(76)

Vertinant žalos pasikartojimo tikimybę analizuoti du pagrindiniai kriterijai: i) tikėtinas eksporto iš nagrinėjamosios šalies kiekis ir kainos toje šalyje; ii) tikėtinas prognozuojamo kiekio iš nagrinėjamosios šalies ir kainų poveikis Sąjungos pramonei.

(77)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantys Ukrainos gamintojai turi apie 650 tūkst. tonų nepanaudotų pajėgumų, o tai sudaro 9 % Sąjungos rinkos, kaip paminėta 37 konstatuojamoje dalyje. Šie pertekliniai pajėgumai rodo, kad Ukrainos gamintojai gali greitai padidinti dabartinę gamybą ir atitinkamai – AN eksportą.

(78)

Be to, dėl sąlyginai mažos vidaus rinkos Ukrainos gamintojai labai priklauso nuo eksporto į trečiąsias šalis. Kaip paaiškinta 41 konstatuojamoje dalyje, toks eksportas buvo vykdomas taikant gerokai mažesnes kainas, palyginti su dominuojančia rinkos kaina Sąjungoje.

(79)

Remiantis šiais faktais ir aplinkybėmis, Sąjungos rinka, palyginti su visomis kitomis eksporto rinkomis, Ukrainos eksportuojantiems gamintojams galėtų atrodyti patraukli dėl kainų. Galima pagrįstai manyti, kad, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių, didelė eksporto į trečiąsias šalis dalis butų nukreipta į Sąjungos rinką. Be to, Sąjungos rinka, palyginti su kitomis eksporto rinkomis, būtų patrauklesnė dėl sąlyginio jos artumo, todėl padidėtų tikimybė, kad į ją būtų nukreiptas dabartinis Ukrainos gamintojų eksportas į trečiąsias šalis.

(80)

Atsižvelgiant į šiuo metu silpną Ukrainos produktų padėtį Sąjungos rinkoje, Ukrainos eksportuotojai turėtų susigrąžinti rinkos dalį arba išplėsti pirkėjų ratą ir greičiausiai tai darytų siūlydami AN dempingo kainomis, kaip nustatyta per PTL.

(81)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tikėtina, kad, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių, reikšmingas Ukrainoje pagaminto AN kiekis būtų nukreiptas į Sąjungos rinką dempingo kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė būtų priversta mažinti savo kainas.

(82)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad AN yra vartojimo produktas, kurio kainoms didelį poveikį gali daryti importas žema kaina, dėl kurio Sąjungos pramonė priversta mažinti savo kainas. Kitaip tariant, Sąjungos AN rinka yra palyginti nepastovi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu dominuojančios palankios pasaulinės rinkos sąlygos amonio nitratui atliko svarbų vaidmenį palaikant aukštą kainų lygį, o taikomos antidempingo priemonės sumažino kainų iškraipymo Sąjungos rinkoje galimybę. Šiuo laikotarpiu pasiūlos ir paklausos pusiausvyra lėmė didesnes visų azoto trąšų, laikomų vartojimo produktais, kainas. AN taip pat yra vartojimo produktas, kurio kainai įtaką daro įvairūs veiksniai (dujų kaina, turinti didelį poveikį pasiūlai, nes dujos sudaro didžiausią sąnaudų dalį, oro sąlygos, pasėlių dydis ir grūdų atsargos), nulemiantys trąšų paklausos didėjimą arba mažėjimą.

(83)

Manoma, kad ypač Sąjungos rinkoje AN paklausa šiek tiek padidės, palyginti su per PTL nustatytu lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Ukrainos eksportuotjančių gamintojų nustatytų kainų Sąjungos pramonė buvo priversta smarkiai sumažinti savo kainas, dėl galimo importo iš Ukrainos padidėjimo Sąjungos pramonė būtų priversta arba labai sumažinti savo kainas (atitinkamai dėl to sumažės jos pelnas), arba prarasti didelę rinkos dalį (atitinkamai dėl to sumažės jos pajamos), arba ir sumažinti kainas, ir prarasti rinkos dalį. Sėkmingas Sąjungos pramonės restruktūrizavimas galbūt galėtų atsverti tik dalį tokio galimo kainų smukdymo, o visam atsigavimo procesui kiltų pavojus. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones pablogėtų Sąjungos pramonės bendra ekonominė padėtis.

(84)

Išdėstyti faktai ir aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti galiojančių priemonių, tikėtina, kad labai padidėtų nagrinėjamosios šalies eksportas dempingo kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė būtų priversta sumažinti savo kainas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendenciją rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Tai visų pirma trukdytų finansiniam atsigavimui, kuris buvo pasiektas nagrinėjamuoju laikotarpiu, o žala vėl pasikartotų.

(85)

Buvo nagrinėjama, ar yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad galiojančių antidempingo priemonių atnaujinimas Sąjungai nebūtų naudingas. Tuo tikslu pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo svarstoma dėl priemonių atnaujinimo poveikio visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims ir pasekmių, jei priemonės nustotų galioti.

(86)

Siekiant įvertinti galimo priemonių tolesnio taikymo poveikį, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę.

(87)

Reikėtų priminti, kad pirminiame tyrime laikytasi nuomonės, kad priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, ir suteikiama galimybė įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(88)

Sąjungos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiama jos ekonominės padėties raida nustačius antidempingo priemones 2001 m. Ypač 2005 m.–PTL Sąjungos pramonė labai padidino savo pelną ir sėkmingai restruktūrizavosi.

(89)

Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad Sąjungos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu taikomos priemonės, o jos atsigavimas tęsis išlaikant ir stabilizuojant pelningumą. Jeigu priemonės nebebus taikomos, tikėtina, kad padidės nagrinėjamosios šalies importas dempingo kainomis, kuris darys žalą Sąjungos pramonei versdamas mažinti pardavimo kainas, o tai darys neigiamą poveikį jos šiuo metu teigiamai finansinei padėčiai.

(90)

Kaip minėta 14 konstatuojamoje dalyje nė vienas importuotojas nepareiškė pageidavimo būti įtrauktas į atranką ir pateikti pagrindinę informaciją, nurodytą atrankos formoje. Primenama, kad ankstesniais tyrimais nustatyta, jog priemonių taikymas neturėtų didelio poveikio, nes paprastai importuotojai prekiauja ne tik AN, bet ir dideliu mastu kitomis trąšomis. Antidempingo priemonių kitoms trąšoms panaikinimas tik patvirtina šį teiginį. Tokiomis aplinkybėmis importuojamam Rusijos ir Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos kilmės karbamidui taikomos antidempingo priemonės panaikintos atitinkamai 2007 m. rugpjūtį ir 2008 m. kovą (13). Tačiau, kadangi importuotojai nebendradarbiavo ir todėl nebuvo įtikinamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kokias nors reikšmingas neigiamas pasekmes, buvo padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(91)

Nėra patikimos informacijos, rodančios, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams arba prekybininkams.

(92)

AN naudotojai yra Sąjungos ūkininkai. Atliekant pirminį tyrimą padaryta išvada, kad, dėl nedidelio AN poveikio ūkininkų veiklai, mažai tikėtina, jog šių sąnaudų padidėjimas turėtų jiems reikšmingos neigiamos įtakos.

(93)

Atliekant šį tyrimą dvi ūkininkų asociacijos pateikė pastabas, kuriose rekomenduojama nutraukti priemonių taikymą. Pagrindinis jų teiginys rėmėsi 2003 m. bendros žemės ūkio politikos reforma, kuri apribojo rinkos intervencinių priemonių naudojimą ir nutraukė ryšį tarp Sąjungos paramos ir gamybos apimties. Šis liberalizavimo procesas privertė Sąjungos ūkininkus veikti pasaulinės rinkos sąlygomis. Tik galimybė laisvai rinktis AN tiekėjus neleistų smarkiai padidėti žemės ūkio produktų kainoms.

(94)

Vis dėlto, galimas galiojančių antidempingo priemonių tolesnis taikymas nesukliudys laisvai rinktis AN tiekėjus, bet užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje ir taip sustiprins veiksmingą konkurenciją. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių Ukrainai taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(96)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktas pagrįstas pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų toliau taikyti importuojamam Ukrainos kilmės AN nustatytas antidempingo priemones, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje. Primenama, kad šios priemonės yra specifiniai muitai.

(98)

Kaip nurodyta 28 konstatuojamoje dalyje, paskutinį PTL ketvirtį Ukrainos importuojamų gamtinių dujų kainos supanašėjo su Sąjungos rinkoje dominuojančiomis dujų kainomis. Todėl galimam žalingam dempingo poveikiui įtakos gali turėti gamybos sąnaudų padidėjimo, kilusio dėl išaugusių dujų kainų vidaus rinkoje (jei pasitvirtintų, kad jos ilgalaikės), poveikis eksporto kainoms. Taigi manoma, kad būtų protinga tolesnį priemonių taikymą apriboti dvejais metais.

(99)

Įsipareigojimai, priimti Komisijos sprendimu 2008/577/EB (14), lieka galioti,

—

juos pagamino, gabeno ir sąskaitą pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje tiesiogiai išrašė eksportuojantis gamintojas, ir

—

kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti duomenys ir pateiktas pareiškimas, ir

—

deklaruoti ir muitinės įstaigoms nurodyti produktai tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

—

nustačius, kad dėl 2 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

—

tada, kada pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį Komisija atsisako priimto įsipareigojimo reglamentu ar sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai ir atitinkamos įsipareigojimo sąskaitos faktūros paskelbiamos negaliojančiomis.