25.3.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/25

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 329/08/COL

2008 m. gegužės 28 d.

dėl pagalbos, suteiktos Sementsverksmiðjan hf. (Islandija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 5 dalį ir 14 straipsnį (4),

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos gaires (5) dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo, ypač į skyrių apie pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimą dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje (6),

PAPRAŠIUSI suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal tas nuostatas (7) ir atsižvelgusi į jų pastabas,

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   PROCEDŪRA

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį 2003 m. rugpjūčio 19 d. Islandijos misijos prie Europos Sąjungos raštu, kuriuo buvo persiųstas 2003 m. rugpjūčio 19 d. Finansų ministerijos raštas, Islandijos valdžios institucijos pranešė apie valstybei priklausančių Sementsverksmiðjan hf. akcijų pardavimą (dok. Nr. 03-5685 A).

2003 m. gruodžio 17 d. įmonė Aalborg Portland Íslandi ehf. pateikė Institucijai skundą dėl Islandijos valstybei priklausančių Sementsverksmiðjan hf. akcijų pardavimo terminų ir sąlygų. Institucija gavo ir užregistravo šį raštą 2003 m. gruodžio 23 d. (dok. Nr. 03-9059 A). Skundo pareiškėjas paprašė išnagrinėti šį skundą kartu su Vyriausybės pateiktu pranešimu apie įmonės pardavimą.

Po įvairaus pobūdžio susirašinėjimo (8)2004 m. gruodžio 21 d. raštu Institucija pranešė Islandijos valdžios institucijoms nusprendusi pradėti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl Islandijos valstybei priklausančių Sementsverksmiðjan hf. akcijų pardavimo (dok. Nr. 296878). Institucijai kilo abejonių dėl Sementsverksmiðjan hf. rinkos vertės, kai buvo parduodamos valstybei priklausančios akcijos, valstybės atpirkto turto rinkos vertės, Sementsverksmiðjan hf. teisės nemokamai naudoti tam tikrą valstybės iždui parduotą Reikjavike esantį turtą ir taip pat dėl įmonės teisės atpirkti tam tikrą nekilnojamąjį turtą ir teises į žemę Reikjavike už iš anksto nustatytą kainą.

Institucijos sprendimas Nr. 421/04/COL pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (9). Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šio sprendimo. Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl šio sprendimo 2005 m. vasario 24 d. raštu (dok. Nr. 311243). 2005 m. birželio 20 d. Institucija gavo Íslenskt sement ehf., Sementsverksmiðjan hf. pirkėjos, pastabas (dok. Nr. 323552). 2005 m. rugsėjo 2 d.Aalborg Portland Íslandi ehf. pateikė daugiau pastabų (dok. Nr. 333018).

2006 m. vasario 17 d. raštu (dok. Nr. 363608) Islandijos valdžios institucijos persiuntė Institucijai Sementsverksmiðjan hf. ir Pramonės ministerijos Islandijos Vyriausybės vardu pasirašyto susitarimo, kuriuo remiantis buvo panaikinta įmonės galimybė išpirkti tam tikrą turtą Reikjavike, kopiją anglų kalba. Be to, pagal šio susitarimo 2 straipsnį įmonė 2004 m. sausio 1 d. neribotam laikotarpiui išsinuomojo jos naudotą turtą, už kurį ji moka pagal rinkos kainas nustatytą mėnesio nuomos mokestį.

Atsižvelgusi į skundo pareiškėjo pastabas ir į papildomą informaciją bei paaiškinimus, kuriuos pateikė Islandijos valdžios institucijos per oficialią tyrimo procedūrą, Institucija nusprendė, jog būtina išplėsti oficialią tyrimo procedūrą ir įtraukti į ją su pensijomis susijusių Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimų perėmimą Islandijos valstybės žinion. Taigi 2006 m. lapkričio 29 d. Institucija priėmė Sprendimą Nr. 367/06/COL dėl su pensijomis susijusių Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimų perėmimo Islandijos valstybės žinion. 2006 m. lapkričio 29 d. raštu (dok. Nr. 399095) Institucija pranešė Islandijos valdžios institucijoms nusprendusi įtraukti šią priemonę į oficialią tyrimo procedūrą. Islandijos valdžios institucijos nepateikė jokių pastabų dėl šio Institucijos sprendimo.

Tą pačią dieną, 2006 m. lapkričio 29 d., Institucija užbaigė oficialią tyrimo procedūrą dėl pagalbos priemonių Íslenskt sement ehf., investuotojų grupei, kuri įsigijo valstybei priklausančias Sementsverksmiðjan hf. akcijas. Institucija padarė išvadą, kad šis sandoris nebuvo susijęs su pagalba.

Institucijos sprendimas Nr. 367/06/COL buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (10). Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl šio sprendimo. 2007 m. gegužės 7 d. Institucija gavo Íslenskt sement ehf. pastabas (dok. Nr. 420691). 2007 m. gegužės 14 d. raštu (dok. Nr. 421504) Institucija persiuntė šias pastabas Islandijos valdžios institucijoms, kurioms buvo suteikta galimybė į jas atsakyti. Islandijos valdžios institucijos atsakė 2008 m. balandžio 18 d. (dok. Nr. 474416).

2.   PAGRINDINĖ INFORMACIJA

2.1.   SEMENTSVERKSMIÐJAN HF. PARDAVIMAS

Iki 2000 m., kai į Islandijos rinką žengė Danijos cemento importuotojas, Sementsverksmiðjan hf. turėjo de facto monopolį cemento rinkoje. Susiklosčius naujai konkurencinei padėčiai, Sementsverksmiðjan hf. susidūrė su ekonominiais sunkumais ir pradėjo patirti nuostolių. Taigi 2003 m. kovo mėn. valstybė nusprendė parduoti įmonę ir paskelbė konkursą įsigyti 100 % valstybei priklausančių Sementsverksmiðjan hf. (11) akcijų.

Vykdant konkursą, buvo atrinkta investuotojų grupė (12), kuri valstybės akcijoms įsigyti įkūrė Íslenkst sement ehf. Vyriausybė su šiais investuotojais pradėjo derybas dėl valstybei priklausančių Sementsverksmiðjan hf. akcijų pardavimo. Vyriausybei ir Íslenkst sement ehf. užbaigus derybas, įmonė buvo parduota iš esmės pagal toliau apibūdintus susitarimus.

2003 m. spalio 2 d. Pramonės ministerija Islandijos Vyriausybės vardu pasirašė Akcijų pirkimo susitarimą su Íslenskt sement ehf. Remdamasi šiuo susitarimu valstybė, valdanti 100 % Sementsverksmiðjan hf. akcijų, kurių nominali vertė buvo 450 mln. ISK, pardavė jas Íslenskt sement ehf. už 68 mln. ISK.

Pagal Akcijų pirkimo susitarimo 4 straipsnį Islandijos Vyriausybė perėmė su pensijomis susijusias Sementsverksmiðjan hf. skolas ir įsipareigojimus. Ji taip pat perėmė visus esamus ir būsimus įsipareigojimus dėl metinių mokėjimų asmenims, kurie moka įmokas Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyriui, kol dirba Sementsverksmiðjan hf.

Pagal 2003 m. spalio 23 d. su Valstybės tarnautojų pensijų fondu pasirašytą susitarimą Finansų ministerija valstybės iždo vardu perėmė likusias obligacijas, kurios buvo išleistos sukauptiems Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimams apmokėti, kaip nustatyta 1997 m. susitarime, taip pat esamus ir būsimus įsipareigojimus dėl B skyriui priklausančių esamų įmonės darbuotojų. Taigi Vyriausybė įvykdė Pramonės ministerijos ir Íslenskt sement ehf. pasirašyto Akcijų pirkimo susitarimo 4 straipsnyje nustatytą įpareigojimą.

Pagal Akcijų pirkimo susitarimo 5 straipsnį Islandijos Vyriausybė turėjo įsigyti iš Sementsverksmiðjan hf. tam tikrą pagal atskirą susitarimą. Kaip nurodyta 5 straipsnio 3 skirsnyje, šio turto pirkimo kaina buvo 450 mln. ISK.

Tą pačią dieną, 2003 m. spalio 2 d., Sementsverksmiðjan hf. ir Islandijos valstybės iždas pasirašė pirkimo sutartį, pagal kurią valstybės iždas įsigijo įmonės nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą Reikjavike, įmonės biurų pastatą Akranese (išskyrus pusantro aukšto) ir Sementsverksmiðjan hf. priklausančias kitų įmonių akcijas ir obligacijas už 450 mln. ISK. Kaip nustatyta pirkimo sutarties 5 straipsnyje, Sementsverksmiðjan hf. buvo leista pasilikti dalį parduoto turto Reikjavike (13), naudoti jį savo pramoninei veiklai ir grąžinti jį valstybės iždui ne vėliau kaip2011 m. gruodžio 31 d.Sementsverksmiðjan hf. moka už visą šio turto priežiūrą ir patobulinimus, bet nemoka jokio atlygio už šią naudojimosi teisę. Pagal pirkimo sutarties 6 straipsnį iki 2009 m. gruodžio 31 d.Sementsverksmiðjan hf. turi teisę atpirkti pirmiau minėtą parduotą turtą Reikjavike už bendrą 95 mln. ISK kainą su fiksuotomis metinėmis 7 % palūkanomis, skaičiuojant nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d.

2006 m. vasario 16 d. ši pirkimo sutartis buvo iš dalies pakeista Sementsverksmiðjan hf., Pramonės ministerijos Islandijos Vyriausybės vardu ir Íslenskt sement ehf. pasirašytu susitarimu. Šio susitarimo šalys sutiko nukrypti nuo Akcijų pirkimo susitarimo 5.4 skirsnio dėl tam tikro turto atpirkimo galimybės, nuo pirkimo sutarties 6 skirsnio ir pakeisti jį nuostata dėl tam tikro turto nuomos (14). Nustatytas mėnesio nuomos mokestis sudaro […] ISK ir tikslinamas pagal statybos kainų indeksą. Dėl valstybės iždui parduoto turto perdavimo laiko šalys sutiko pakeisti 2011 m. gruodžio 31 d. datą į 2004 m. sausio 1 d.

2.2.   SEMENTSVERKSMIÐJAN HF. SKOLA VALSTYBINIAM PENSIJŲ FONDUI

2.2.1.    Valstybės tarnautojų pensijų fondo veikimas

Valstybės tarnautojų pensijų fondo veiklą iš pradžių reglamentavo Įstatymo Nr. 29/1963 nuostatos. 1990 m. įmokos į Valstybės tarnautojų pensijų fondą pasirodė nepakankamos jo pensijų išmokoms padengti. Todėl valstybė nusprendė pertvarkyti sistemą ir priėmė Įstatymą Nr. 1/1997 „Vyriausybės tarnautojų pensijų fondo įstatymas“. Valstybės tarnautojų pensijų fondas buvo suskirstytas į du skyrius: buvo sukurtas naujasis A skyrius, o esamas pensijų fondas pakeistas į B skyrių. Visi naujieji darbuotojai turėjo prisijungti prie A skyriaus, o esami darbuotojai galėjo pasirinkti narystę A skyriuje arba išsaugoti savo teisę į narystę B skyriuje, kuris nuo šiol nebepriėmė jokių naujų narių. Islandijos valdžios institucijų teigimu, suskaidžius buvusį Valstybės tarnautojų pensijų fondą į A ir B skyrius, fondas tapo savarankiškas ir nebeturi neigiamo įmokų ir įsipareigojimų balanso, kurį galiausiai būtų tekę kompensuoti valstybės iždui (15).

Dėl B skyrių reglamentuojančių nuostatų, atvirkščiai, paprastai susidaro deficitas, kuris reguliariai turi būti dengiamas. B skyriaus nuostatuose numatyta, kad įmokos į Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyrių mokamos tik remiantis baziniu skyriui priklausančių darbuotojų atlyginimu, o ne visu jų užmokesčiu. Skyriui priklausantys darbuotojai įgyja teisę gauti tam tikrą pagal pareigas, kurias jie ėjo išeidami į pensiją, nustatyto bazinio užmokesčio procentinę dalį. Vėliau pensija siejama su vidutiniu vyriausybės darbuotojų užmokesčio padidėjimu. Pagal Įstatymo Nr. 1/1997 33 straipsnį šį skirtumą privalo dengti Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyriaus narių darbdavys. Vis dėlto darbdaviui neatlikus mokėjimo pagal Įstatymo Nr. 1/1997 32 straipsnį, valstybės iždas pagal įstatymą garantuoja pensijos mokėjimą darbuotojui.

2.2.2.    Sementsverksmiðjan hf. skolos Valstybės tarnautojų pensijų fondui nustatymas

1996 m. įgyvendinus reformą, Valstybės tarnautojų pensijų fondo veiklą reglamentuojantis įstatymas buvo papildytas nauja nuostata, pagal kurią darbdaviai privalo kompensuoti pensijų išmokų padidėjimą.

Įstatymo Nr. 1/1997 33 straipsnyje nustatyta, kad „tuo atveju, jeigu pirmiau nustatyta […] pensija padidėja dėl bendro valstybės tarnautojų atlyginimo padidėjimo, valstybės iždas ir kiti darbdaviai, draudžiantys savo darbuotojus fonde, kompensuoja [ (16)] dėl šios priežasties įvykusį pensijų išmokų padidėjimą. […]“.

1997 m. spalio 8 d. Finansų ministerija pasirašė susitarimą su Valstybės tarnautojų pensijų fondu dėl valstybės iždo įsipareigojimų Iceland State Cement Works darbuotojams iki 1996 m. pabaigos mokėjimo pagal Įstatymo Nr. 1/1997 dėl Valstybės tarnautojų pensijų fondo 33 straipsnį. Šie įsipareigojimai atitiko sukauptą padidėjusį pensijų įsipareigojimą Sementsverksmiðjan hf. darbuotojams, atėmus įmonei priklausančią fondo turto dalį.

Šio susitarimo 3 straipsnyje nustatyta: „Taikant sąlyginę 3,5 % palūkanų normą, dabartinė LSR [ (17)] iki 1996 m. pabaigos sukauptų įsipareigojimų Iceland State Cement Works darbuotojams vertė sudaro 494 816 380 ISK. LSR turtas įsipareigojimams mokėti sudaro 19 % sukauptų neįvykdytų fondo įsipareigojimų. Taigi valstybės įsipareigojimai Sementsverksmiðjan hf. Ltd. vardu sudaro 400 801 268 ISK.“

Įstatymo Nr. 1/1997 naujajame 33 straipsnyje numatyta galimybė mokėti obligacijomis.

Pagal to paties susitarimo 4 straipsnį „Valstybės iždas įvykdys savo įsipareigojimą LSR pagal 2 straipsnį, pateikdamas fondui Iceland Cement Ltd. obligacijų už bendrą 326 488 714 ISK sumą […]. Obligacijos indeksuotos pagal infliaciją pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), taikant 178,6 bazinį indeksą. Metinės palūkanos sudaro 5,5 % (2,75 % pusmečiui) ir skaičiuojamos nuo 1997 m. sausio 1 d. Laikotarpio nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 30 d. palūkanos mokamos atskirai 1997 m. lapkričio 1 d. Obligacijų vertė, taikant sąlyginę 3,5 % palūkanų normą, nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. sudaro 400 801 268 ISK. Valstybės iždas garantuoja LSR su šiomis obligacijomis susijusių įmokų ir palūkanų mokėjimą. Šiomis obligacijomis valstybės iždas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus LSR dėl pensijų priedų pagal Įstatymo Nr. 1/1997 dėl valstybės tarnautojų pensijų fondo 33 straipsnį, kurie atsirado dėl Iceland State Cement Works darbuotojų narystės LSR iki 1996 m. pabaigos“.

Taigi, pritaikius Įstatymo Nr. 1/1997 33 straipsnio paskutinės dalies nuostatas, Sementsverksmiðjan hf. išleidus 1997 m. spalio 8 d. susitarime nustatytos sumos obligacijas ir taip įvykdžius savo įsipareigojimą, įmonė nebėra atsakinga už fondo įsipareigojimus mokėti pensijas už laikotarpį iki 1996 m. pabaigos tiems buvusiems įmonės darbuotojams, kuriems taikomas šis mokėjimas. Vadinasi, šios obligacijos tėra skolos mokėjimo atidėjimas.

1999 m. kovo 30 d.Sementsverksmiðjan hf. ir Valstybės tarnautojų pensijų fondas pasirašė antrą susitarimą pagal Įstatymo Nr. 1/1997 33 straipsnį. Remdamasis šiuo susitarimu, fondas kasmet vertina per metus atsiradusį sukauptą pensijų įsipareigojimą tiems įmonėms darbuotojams, kurie priklauso fondo B skyriui ir tebedirba įmonėje. Įmonė įvykdo šiuos įsipareigojimus, atskaičiusi visas įmokas, kurias darbuotojai ir įmonė jau sumokėjo per metus, įgytų teisių atžvilgiu. Pagal Islandijos valdžios institucijų pateiktą informaciją 2003 m. Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyriui vis dar priklausė penki Sementsverksmiðjan hf. darbuotojai.

2.2.3.    Sementsverksmiðjan hf. pensijų įsipareigojimų perėmimas valstybės žinion

Pagal 2003 m. spalio 23 d. Finansų ministerijos ir Valstybės tarnautojų pensijų fondo, veikiančio Valstybės iždo vardu, susitarimą Finansų ministerija perėmė likusias obligacijas, kurias Sementsverksmiðjan hf. išleido savo sukauptiems įsipareigojimams apmokėti, kaip nustatyta 1997 m. susitarime. Vyriausybė taip pat perėmė Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimus Valstybės tarnautojų pensijų fondui kasmet mokėti ir nustatyti kompensacinę išmoką už įmonės darbuotojus, priklausančius Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyriui (kaip nustatyta 1999 m. kovo 30 d. Valstybės tarnautojų pensijų fondo ir Sementsverksmiðjan hf. susitarime).

Šiuo susitarimu Finansų ministerija įvykdė įpareigojimą, kurį prisiėmė pagal 2003 m. spalio 2 d. su investuotojų grupe Íslenskt sement ehf. pasirašyto Akcijų pirkimo susitarimo 4 straipsnį. Pagal tą nuostatą „[ ] Pardavėjas perima įmonės pensijų skolas ir įsipareigojimus, kuriems taikoma vyriausybės garantija ir kuriuos įmonė perėmė 1997 m. pagal specialųjį susitarimą. Pardavėjas taip pat perima visus esamus ir būsimus įsipareigojimus dėl metinės kompensacinės išmokos už asmenis, kurie šiuo metu moka įmokas Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyriui, kol jie dirbs įmonėje.“

Net jei Finansų ministerija būtų pati nusprendusi perimti šias Sementsverksmiðjan hf. skolas ir įsipareigojimus Akcijų pirkimo susitarime su investuotojų grupe Íslenskt sement ehf., Sementsverksmiðjan hf. buvo atleista nuo šių įsipareigojimų pagal atskirą teisės aktą, t. y. 2003 m. spalio 23 d. Finansų ministerijos ir Valstybės tarnautojų pensijų fondo susitarimą.

Pagal Islandijos valdžios institucijų pateiktą informaciją (18) pensijų įsipareigojimai į pensiją jau išėjusiems darbuotojams 2003 m. sudarė 412 mln. ISK. Apskaičiuota, kad būsimi įsipareigojimai Sementsverksmiðjan hf. darbuotojams, kurie vis dar priklauso Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyriui, sudarys 10–15 mln. ISK, priklausomai nuo įmonėje išdirbto laiko.

3.   ŠIAME SPRENDIME VERTINAMOS PRIEMONĖS

Kaip jau nurodyta, pagal Sprendimą Nr. 421/04/COL pradėta oficiali tyrimo procedūra buvo išplėsta, pagal Sprendimą Nr. 367/06/COL įtraukiant į ją su pensijomis susijusių įmonės įsipareigojimų perėmimą valstybės žinion.

Tą pačią dieną, t. y. 2006 m. lapkričio 29 d., Institucija priėmė Sprendimą Nr. 368/06/COL užbaigti oficialią tyrimo procedūrą dėl valstybei priklausančių Sementsverksmiðjan hf. akcijų pardavimo Íslenskt sement ehf. už 68 mln. ISK ir padarė išvadą, kad pardavimas nebuvo susijęs su valstybės pagalba.

Šiame sprendime Institucija vertina galimą valstybės pagalbos Sementsverksmiðjan hf. buvimą ir suderinamumą tų priemonių, dėl kurių Institucija iki šiol dar nepriėmė sprendimo, atžvilgiu:

1)

Valstybės įvykdytas Sementsverksmiðjan hf. nekilnojamojo turto, kito turto, akcijų ir obligacijų pirkimas Sprendime Nr. 421/04/COL Institucija iškėlė klausimą, kad Islandijos valstybės iždo įvykdytas Sementsverksmiðjan hf. (19) priklausančio turto įsigijimas už 450 mln. ISK galėjo būti susijęs su valstybės pagalba, jei ši kaina neatitiko šio turto rinkos vertės.

2)

Sementsverksmiðjan hf. teisė pasilikti dalį turto ir atpirkti jį už fiksuotą kainą Sprendime Nr. 421/04/COL Institucija taip pat pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl galimybės Sementsverksmiðjan hf. pasilikti dalį parduoto nekilnojamojo turto Reikjavike (20), naudoti jį savo pramoninei veiklai ir grąžinti jį valstybės iždui ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.Sementsverksmiðjan hf. turėjo apmokėti visą šio turto priežiūrą ir patobulinimus, bet nemokėjo jokio atlygio už šią naudojimosi teisę. Be to, pagal pirkimo sutarties 6 straipsnį Sementsverksmiðjan hf. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi teisę atpirkti pirmiau minėtą parduotą turtą Reikjavike už bendrą 95 mln. ISK kainą su fiksuotomis metinėmis 7 % palūkanomis, skaičiuojant nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. Sprendime Nr. 421/04/COL Institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad atlygio už Reikjavike esančio turto, kuris buvo parduotas iždui, naudojimą nebuvimas yra valstybės pagalba. Institucija laikėsi nuomonės, kad Sementsverksmiðjan hf. nusprendus pasinaudoti pirmiau minėta atpirkimo kaina, valstybė galėtų prarasti įplaukų, jeigu parduotų turtą už mažesnę nei jo rinkos vertė kainą.

3)

Valstybės iždo įvykdytas Sementsverksmiðjan hf. pensijų įsipareigojimų perėmimas Sprendime Nr. 367/06/COL Institucija padarė preliminarią išvadą, kad valstybės įvykdytas su pensijomis susijusių Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimų perėmimas buvo valstybės pagalba, kaip nustatyta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Institucija abejojo, ar būtų galima taikyti kurią nors iš bendrojo valstybės pagalbos uždraudimo išimčių, numatytų EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Jeigu šis perėmimas būtų susijęs su valstybės pagalba, Institucija pareiškė abejojanti, ar ji galėtų būti paskelbta suderinama su EEE susitarimo veikimu. Konkrečiau Institucija išreiškė susirūpinimą, ar pagalba galėtų būti laikoma suderinama remiantis Valstybės pagalbos gairių dėl sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos nuostatomis.

4.   ISLANDIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PATEIKTOS PASTABOS

2005 m. vasario 23 d. rašte Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabų dėl abejonių, kurias Institucija išreiškė Sprendime Nr. 421/04/COL. Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad turto atpirkimas iš Sementsverksmiðjan hf. buvo įvykdytas kaip restruktūrizavimo dalis: „Valstybė išpirktų iš įmonės visą turtą, kuris nėra esminis gamybai ir veiklai, kad sumažintų veiklos sąnaudas ir padarytų įmonės veiklą gyvybingą.“

Kalbėdamos apie teisingą atpirkto turto vertę, Islandijos valdžios institucijos įrodinėjo, kad teisingausią įvertinimą 2003 m. rugsėjo mėn. atliko AV ir VSO Ráðgjöf ekspertai. Šie ekspertai nekilnojamąjį turtą Reikjavike įvertino 276 mln. ISK, o biurų pastatą Akranese – 74,4 mln. ISK. Islandijos valdžios institucijos mano, kad turto Reikjavike vertinimas buvo labai palankus valstybei, kadangi tas turtas, remiantis numatoma būsima verte, buvo strategiškai vertingas, „nes pardavimo metu buvo rengiami didelio tilto projekto planai, pagal kuriuos įmonės uostas Saeverhöfdi Reikjavike būtų izoliuotas, tad šis objektas taptų nebenaudingas įmonės veiklai. Tačiau dėl šio tilto pasikeis šios miesto dalies planavimas ir tikimasi, kad žemė bus rezervuota gyvenamajam rajonui, taigi jos vertė gerokai padidės.“

Kalbėdamos apie 2003 m. spalio 2 d. pirkimo susitarimo 6 straipsnyje nustatytą teisę atpirkti tam tikrą turtą, Islandijos valdžios institucijos šiame rašte pareiškė apie savo norą iš dalies pakeisti susitarimą ir pakeisti šią galimybę teise pirmam pasirinkti taikant rinkos vertę.

Galiausiai Islandijos valdžios institucijos pateikė argumentų, kuriais siekė pagrįsti, jog pagalba, jei ji būtų susijusi Sementsverksmiðjan hf. pardavimo procesu, būtų laikoma suderinama, remiantis Valstybės pagalbos gairėmis dėl sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos. Tam paremti institucijos pridėjo Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo planą.

Islandijos valdžios institucijos nekomentavo Institucijos sprendimo Nr. 367/06/COL dėl Islandijos valstybės įvykdyto su pensijomis susijusių Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimų perėmimo.

5.   ÍSLENSKT SEMENT EHF. PASTABOS

Íslenskt sement ehf. pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo Nr. 421/04/COL 2005 m. birželio 20 d. (dok. Nr. 323552). Šiame rašte įmonė įrodinėjo, kad turtas, kurį valstybė atpirko iš Sementsverksmiðjan hf., nebuvo parduotas atskirai, o buvo susijęs su akcijų pardavimu. Taigi tas pardavimas buvo neatsiejama viso pirkimo susitarimo dėl visų Sementsverksmiðjan hf. akcijų pardavimo dalis. Be to, Íslenskt sement ehf. laikėsi nuomonės, kad Sementsverksmiðjan hf. teisės naudoti tam tikrą atpirktą turtą yra neatsiejama įmonės privatizavimo dalis, ir į tai buvo atsižvelgta derantis dėl visos pirkimo kainos. Nepaisant to, Íslenskt sement ehf. nuomone, objektyvi teisės naudoti šį turtą rinkos vertė būtų nereikšminga, „jei ne visiškai bevertė“, nes tą turtą galėtų naudoti tik Sementsverksmiðjan hf., kuri yra vienintelė cemento gamintoja Islandijoje. Galiausiai Íslenskt sement ehf. užginčijo, kad įmonės teisė atpirkti turtą, kurį ji turi teisę naudoti, už bendrą 95 mln. ISK sumą yra valstybės pagalba, nes šios specializuotos cemento gamybos priemonės turėjo nedidelę rinkos vertę.

2007 m. gegužės 7 d. rašte (dok. Nr. 421504) Íslenskt sement ehf. pirmiausia išreiškė savo nuomonę apie Institucijos taikomą požiūrį – suskirstyti šį atvejį į dvi dalis, t. y. į akcijų pardavimą ir kitas priemones. Šios įmonės nuomone, atskiri sandoriai turi būti vertinami bendrai. „Ir pardavėjas (Islandijos Vyriausybė), ir pirkėjas (Íslenskt sement ehf.) laikėsi išankstinės sąlygos, kad tą pačią dieną sudaryti susitarimai sudaro vieną sandorį, kuris negali būti suskaidytas. Taigi vienas ar daugiau susitarimų nebūtų sudaryti, jeigu visi kiti susitarimai nebūtų sudaryti tuo pat metu ir nebūtų susiję vienas su kitu.“

Antra, Íslenskt sement ehf. pateikė argumentų, kuriais siekė parodyti, kad Islandijos valstybės įvykdytas su pensijomis susijusių Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimų perėmimas nebuvo susijęs su valstybės pagalba. Íslenskt sement ehf. paaiškino, kad pensijų įsipareigojimai nebuvo įtraukti į 1996 m. metinės atskaitomybės balansą, o nurodyti tik kaip nebalansinis sąlyginis įsipareigojimas. 1997 m. įmonė buvo atleista nuo pensijų įsipareigojimų mainais už obligacijų išleidimą. Tai reiškia, kad jie buvo finansuoti skola (obligacijomis) Valstybės tarnautojų pensijų fondui, kuri buvo įtraukta į 1997 ir vėlesnių metų metinės atskaitomybės balansą kaip ilgalaikis įsipareigojimas. Íslenskt sement ehf. papildomai paaiškino, kad parduodama savo akcijas Sementsverksmiðjan hf. valstybė perėmė įmonės Valstybės tarnautojų pensijų fondui 2003 m. turėtą skolą. Taigi 2003 m. metinėje atskaitomybėje nuo balanse nurodytų įsipareigojimų buvo atskaityta 388 028 317 ISK suma, o įmonės nepaskirstytasis pelnas tuo pačiu metu buvo padidintas tokia pačia suma.

Trečia, Íslenskt sement ehf. paminėjo Sementsverksmiðjan hf. turto pardavimą valstybei už 450 mln. ISK pirkimo sumą, kuris buvo apsvarstytas Institucijos sprendime Nr. 421/04/COL. Visos akcijos ir obligacijos buvo parduotos valstybei už rinkos kainą (21). Saevarhófdi nekilnojamojo turto Reikjavike ir biurų pastato Akranese dalies vertė sudarė atitinkamai 276 mln. ISK ir 74,4 mln. ISK, ir šis turtas buvo parduotas valstybei už atitinkamai 280 mln. ISK ir 72,5 mln. ISK.

Íslenskt sement ehf. taip pat paminėjo Sementsverksmiðjan hf. likvidavimo išlaidas, kurias 2003 m. nustatė MP Investment Bank Ltd., ir vėl pareiškė, kad apskaičiuota likvidavimo kaina sudarė 506 498 730 ISK, įskaitant sklypo Akranese valymą.

Galiausiai Íslenskt sement ehf. pareiškė, kad „[] taikant Europos Teisingumo Teismo, pvz., Gröditzer Stahlwerke GmbH byloje, nustatytą metodą, šios bylos klausimas – ar visos valstybės išlaidos įmonei likviduoti būtų didesnės už kainą, už kurią valstybė perimtų įmonės skolas ir parduotų akcijas. Jeigu atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, būtina laikyti, kad valstybė veikė pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą, nes privatus investuotojas būtų perėmęs įmonės skolą ir pardavęs įmonės akcijas remdamasis pagrįstu ekonominiu racionalumu.“ Taigi Íslenskt sement ehf. laikėsi nuomonės, kad „bendros likvidavimo išlaidos viršijo visą įmonės pardavimo kainą 70 376 683 ISK (22), tad valstybė veikė pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą. Taigi valstybės įvykdytas įmonės skolos Pensijų fondui perėmimas, kuris buvo susijęs su valstybei priklausančių įmonės akcijų pardavimu, negali būti susijęs su jokia valstybės pagalba.“

6.   AALBORG PORTLAND ÍSLANDI EHF. PASTABOS

2005 m. rugsėjo 2 d. raštu skundo pareiškėjas Aalborg Portland Íslandi ehf. pateikė pastabų dėl Institucijos sprendimo Nr. 421/04/COL. Įmonė pareiškė pritarianti Institucijos susirūpinimui, bet pabrėžė, kad Sementsverksmiðjan hf. pensijų įsipareigojimų perėmimas nebuvo numatytas sprendime pradėti procedūrą. Nepaisant to, Aalborg Portland Íslandi ehf. nepateikė jokių pastabų dėl Institucijos sprendimo Nr. 367/06/COL išplėsti procedūrą, įtraukiant į ją Islandijos valstybės įvykdytą su pensijomis susijusių Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimų perėmimą.

7.   PAPILDOMOS ISLANDIJOS PASTABOS

2008 m. balandžio 8 d. raštu Islandijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos apie pirmiau pateiktą restruktūrizavimo planą ir pridėjo rinkos tyrimą, kuris dar nebuvo pristatytas Institucijai.

II.   VERTINIMAS

1.   VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

1.1.   NEKILNOJAMOJO TURTO, KITO TURTO, AKCIJŲ IR OBLIGACIJŲ PIRKIMAS

Pagal pirkimo sutartį Islandijos valstybės iždas įsigijo įmonės nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą Reikjavike, įmonės biurų pastatą Akranese, išskyrus pusantro aukšto, ir Sementsverksmiðjan hf. priklausančias kitų įmonių akcijas ir obligacijas už 450 mln. ISK.

Šioje lentelėje palyginta nepriklausomų ekspertų (23) nustatyta Sementsverksmiðjan hf. nekilnojamojo turto ir kito turto Reikjavike bei Akranese, taip pat akcijų ir obligacijų rinkos vertė ir kaina, kurią už jas sumokėjo valstybės iždas:

(mln. ISK)
	Nepriklausomų ekspertų įvertinimas	Islandijos valstybės iždo sumokėta kaina
Žemė, nekilnojamasis turtas ir įranga adresu Saeverhöfdi 31 Reikjavike	276	280
Biurų pastatas Akranese (neįskaitant pusantro aukšto)	74,4	72,5
Turimos Geca akcijos	46,5	46,5
Turimos Spölur akcijos	40	40
Turimos Spölur obligacijos	11	11
Iš viso	447,9	450

Taigi skirtumas, kurį valstybės iždas permokėjo, palyginti su nepriklausomų ekspertų apskaičiuota įsigyto turto rinkos verte, sudaro 2,1 mln. ISK (atitinka 21 214 EUR). Skirtumas susijęs su nekilnojamuoju turtu Reikjavike, kuris buvo parduotas 4 mln. ISK brangiau nei buvo įvertintas, ir su biurų pastatu Akranese, kuris buvo parduotas 1,9 mln. ISK pigiau nei buvo įvertintas.

Remiantis teismo praktika, Institucija šiame sprendime negali pasirinktinai nustatyti rinkos kainos vien remdamasi ekspertų įvertinimu (24). Nustatydama žemės ir pastatų rinkos kainą, Institucija „privalo atsižvelgti į neaiškumus, susijusius su tokiu tokių rinkos kainų nustatymu, kuris pagal savo pobūdį atliekamas atgaline data“ (25). Dažnai negalima spręsti, kad vienas vienintelis įvertinimas iš esmės yra rinkos vertė, su kuria pirkėjas bus pasirengęs sutikti. Atlikus rinkos tyrimą, greičiau gali būti nustatyta pagrįsto intervalo priimtina rinkos vertė. Institucijos nuomone, negalima aiškiai atsakyti, kokio dydžio turėtų būti šis vertės intervalas. Įvairiais atvejais jis tikriausiai būtų skirtingas.

Institucijos nuomone, šis grynosios kainos 2,1 mln. ISK skirtumas tarp nepriklausomų ekspertų atliktų įvertinimų ir valstybės iždo galiausiai sumokėtos kainos yra toks menkas, jog neduoda pagrindo manyti, kad pirkimo kaina neatspindėjo rinkos sąlygų. Nepriklausomų ekspertų nustatyta kaina gali būti laikoma orientacine. Dideli nukrypimai nuo to įvertinimo gali reikšti valstybės pagalbos buvimą. Tačiau, Institucijos nuomone (26), tokio nedidelio skirtumo, koks yra šiuo atveju, nepakanka valstybės pagalbos skyrimui Sementsverksmiðjan hf. nustatyti. Jis greičiau rodo, kad mokėjimas buvo atliktas taikant sąžiningą rinkos kainą. Taigi Institucija mano, kad parduodant nekilnojamąjį turtą, kitą turtą, akcijas ir obligacijas Islandijos valstybės iždui, Sementsverksmiðjan hf. negavo valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

1.2.   TEISĖ PASILIKTI DALĮ TURTO IR ATPIRKTI JĮ UŽ FIKSUOTĄ KAINĄ

Pagal pirkimo sutarties 5 straipsnį Sementsverksmiðjan hf. buvo suteikta galimybė pasilikti parduoto nekilnojamojo turto Reikjavike dalis (27), naudoti jas savo pramoninei veiklai ir grąžinti jas valstybės iždui ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.Sementsverksmiðjan hf. turėjo mokėti už visą šio turto priežiūrą ir patobulinimus, bet nemokėjo jokio atlygio už šią naudojimosi teisę. Be to, pagal pirkimo sutarties 6 straipsnį iki 2009 m. gruodžio 31 d.Sementsverksmiðjan hf. turi teisę atpirkti pirmiau minėtą parduotą turtą Reikjavike už bendrą 95 mln. ISK kainą su sukauptomis palūkanomis, apskaičiuotomis nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d., taikant fiksuotas metines 7 % palūkanas.

2006 m. vasario 17 d. raštu (dok. Nr. 363608) Islandijos valdžios institucijos persiuntė Institucijai Sementsverksmiðjan hf. ir Pramonės ministerijos, veikiančios Islandijos Vyriausybės vardu, susitarimo kopiją anglų kalba. Pagal šį susitarimą atšaukiama įmonės galimybė atpirkti tam tikrą turtą Reikjavike. Iždui parduotas turtas buvo jam perduotas nuo 2004 m. sausio 1 d. Pagal šio susitarimo 2 straipsnį nuo tos datos įmonė išsinuomojo naudojamą turtą neribotam laikotarpiui. Turto (28) mėnesio nuomos mokestis – […] ISK. Nuomos mokestis tikslinamas kartą per metus pagal statybos kainų indeksą. Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad nuomos mokesčio suma buvo apskaičiuota taikant Islandijos nekilnojamojo turto rinkai įprastą santykį.

Institucija neturi pagrindo abejoti Islandijos valdžios institucijų pateiktos informacijos, pagal kurią Sementsverksmiðjan hf. moka už šį turtą nuomos mokestį rinkos kaina (29), tikrumu ir tikslumu. Taigi, atlikus pirmiau minėtus susitarimo pakeitimus, Institucija mano, kad valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, nebuvo suteikta.

1.3.   PENSIJŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PERĖMIMAS

Pagal 2003 m. spalio 23 d. Finansų ministerijos ir Valstybės tarnautojų pensijų fondo susitarimą Finansų ministerija, veikdama valstybės iždo vardu, perėmė likusias obligacijas, kurios buvo išleistos sukauptiems Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimams apmokėti, kaip nustatyta 1997 m. susitarime. Be to, pagal tą patį susitarimą valstybės iždas perėmė Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimus dėl įmonėje dar dirbančių darbuotojų. Šie įsipareigojimai turi būti apmokami ir už juos atsiskaitoma kasmet.

1.3.1.    Valstybės išteklių naudojimas

Pagalbos priemonė yra valstybės pagalba, jeigu, pirma, ją suteikė valstybė arba ji buvo suteikta iš valstybės išteklių. Pagal 2003 m. spalio mėn. Finansų ministerijos ir Valstybės tarnautojų pensijų fondo pasirašytą susitarimą iždas Sementsverksmiðjan hf. vardu mokės pensijų fondui įmonės mokėtinas sumas. Pasirašant susitarimą, Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimai pensijų fondui dėl pensijų mokėjimo į pensiją jau išėjusiems darbuotojams, kaip apskaičiuota, sudarė 412 mln. ISK. Be to, apskaičiuoti būsimi įsipareigojimai dėl likusių įmonės darbuotojų, priklausančių pensijų fondo B skyriui ir dar dirbančių, sudarė nuo 10 iki 15 mln. ISK. Su pensijomis susijusių įsipareigojimų perėmimas ir jų mokėjimas iš iždo susijęs su valstybės ištekliais.

1.3.2.    Pranašumo tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai suteikimas

Antra, pagalbos priemonė turi suteikti gavėjui pranašumų, kurie atleidžia jį nuo mokėjimų, paprastai mokamų iš savo biudžeto.

Valstybė perėmė Sementsverksmiðjan hf. skolą Valstybės tarnautojų pensijų fondui dėl pensijų mokėjimo savo darbuotojams. Sementsverksmiðjan hf. buvo įsteigta 1955 m. kaip valstybės administracijos dalis. Cemento gamintojos, kuri tuo metu veikė pavadinimu Iceland State Cement Works, darbuotojai, kaip ir visi kiti valstybės administracijos darbuotojai, priklausė Valstybės tarnautojų pensijų fondui.

1997 m. valstybė pertvarkė Valstybės tarnautojų pensijų fondą. Valstybės tarnautojų pensijų fondas atliko aktuarinį įsipareigojimų savo nariams dėl būsimų pensijų mokėjimų įvertinimą. Šio įvertinimo rezultatas buvo palygintas su fondo turtu ir įvairių darbdavių, kurių darbuotojai yra fondo nariai, įsipareigojimų dalimi. Valstybės tarnautojų pensijų fondo įsipareigojimai į pensiją jau išėjusiems Sementsverksmiðjan hf. darbuotojams 1996 m. pabaigoje sudarė 400 mln. ISK (30).

Iždas šį įsipareigojimą Valstybės tarnautojų pensijų fondui sumokėjo įmonės obligacijomis. Už šį įsipareigojimą Sementsverksmiðjan hf. liko atskaitinga iki 2003 m. spalio 23 d., kai valstybė perėmė Sementsverksmiðjan hf. skolą pensijų fondui. Ši skola, viena vertus, buvo susijusi su pensijų mokėjimu Sementsverksmiðjan hf. darbuotojams, kurie, 1997 m. nustačius skolą, jau buvo išėję į pensiją. Kita vertus, skola taip pat buvo susijusi su apskaičiuotu pensijų mokėjimu 5 darbuotojams, kurie tuo metu tebedirbo Sementsverksmiðjan hf. ir tebepriklausė Valstybės tarnautojų pensijų fondo B skyriui (31).

Šių mokėjimų perėmimas valstybės žinion atleido Sementsverksmiðjan hf. nuo veiklos išlaidų tiek, kiek pensijų įsipareigojimų mokėjimas priklauso įprastoms išlaidoms, kurias įmonė patiria plėtodama verslą. Padariusi tai, valstybė suteikė šiai įmonei išskirtinį pranašumą, nes kitos įmonės turi apmokėti visas su savo darbuotojų pensijomis susijusias išlaidas.

1.3.3.    Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Trečia, pagalbos priemonė neturi iškreipti konkurencijos ir neturi daryti poveikio susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Įmonės, besinaudojančios valstybės suteiktu ekonominiu pranašumu, dėl kurio sumažėja jų įprasta išlaidų našta, užima geresnę konkurencinę padėtį negu tos, kurios negali naudotis šiuo pranašumu. EEE cemento rinkoje egzistuoja konkurencija. Šiuo metu Islandijos cemento rinkoje veikia dvi įmonės: Sementsverksmiðjan hf. ir Aalborg Portland Íslandi ehf. Bet koks Sementsverksmiðjan hf. suteiktas pranašumas, dėl kurio sumažėja išlaidos, kurias ji turėtų paprastai patirti, užtikrina šiai įmonei geresnę konkurencinę padėtį vis à vis kitų esamų ar galimų Islandijos cemento rinkos dalyvių, kurie šio pranašumo neturi. Taigi valstybės Sementsverksmiðjan hf. suteikta parama daro konkurenciją iškraipantį poveikį.

Ketvirta, kad būtų galima taikyti EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies nuostatas, priemonė, apie kurią pranešta, turi daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Tiesioginė Sementsverksmiðjan hf. konkurentė Islandijos rinkoje – kitoje EEE susitarimo šalyje esančios įmonės pavaldžioji įmonė, kuri negamina cemento Islandijoje, o importuoja jį į Islandiją iš kitų EEE šalių. Dėl šios priežasties priemonė daro poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

1.3.4.    Išvada

Dėl pirmiau minėtų priežasčių Institucija mano, kad pagal 2003 m. spalio mėn. Finansų ministerijos ir Valstybės pensijų fondo pasirašytą susitarimą perėmusi pensijų įsipareigojimus valstybė suteikė Sementsverksmiðjan hf. valstybės pagalbą.

2.   PROCEDŪRINIAI REIKALAVIMAI

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai tinkamu laiku pranešama apie visus planus suteikti arba pakeisti pagalbą (…), kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Atitinkama valstybė nepradeda taikyti savo siūlomų priemonių, kol pagal šią procedūrą priimamas galutinis sprendimas.“

Nors Islandijos valdžios institucijos 2003 m. rugpjūčio 29 d. raštu pateikė pranešimą apie planuojamą valstybei priklausančių Sementsverksmiðjan hf. akcijų pardavimą, Islandijos valdžios institucijoms pasirašius pirmiau minėtus susitarimus, bet kokia galima valstybės pagalbos priemonė, suteikta remiantis šiais susitarimais, buvo pradėta taikyti prieš Institucijai priimant galutinį sprendimą dėl pranešimo. Dėl šios priežasties valstybės pagalba, suteikta įgyvendinant šį sandorį, yra neteisėta valstybės pagalba, kaip apibrėžta 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f punkte, t. y. nauja pagalba, suteikta pažeidžiant to protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.   PAGALBOS SUDERINAMUMAS

Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta palengvinti tam tikros ūkinės veiklos arba tam tikrų ūkio sričių plėtrą, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jeigu tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Restruktūrizavimo pagalba turi būti vertinama pagal Institucijos sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos gaires (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės).

Sprendime Nr. 421/04/COL Institucija pabrėžė, kad Islandijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų ar atitinkamų dokumentais pagrįstų įrodymų, kurie leistų įvertinti pagalbos derėjimą su Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis. 2005 m. vasario mėn. raštu Islandijos valdžios institucijos persiuntė Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo planą. Be to, 2008 m. vasario mėn. Islandijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos apie restruktūrizavimo planą. Institucija toliau vertina, ar ši nauja informacija leidžia padaryti išvadą, jog pagalba atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių reikalavimus (32).

3.1.   TAIKYTINOS GAIRĖS

Pagalba buvo suteikta 2003 m. spalio mėn., kai valstybė atleido Sementsverksmiðjan hf. nuo įmonės pensijų įsipareigojimų. Šios pagalbos priemonės derėjimo įvertinimas pagrįstas nuo 1999 m. galiojančiomis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis (33), kurios buvo taikytos skiriant pagalbą.

3.2.   SUNKUMŲ PATIRIANTI ĮMONĖ

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.2.1 skirsnį ribotos turtinės atsakomybės bendrovė apskritai ir nepriklausomai nuo savo dydžio tose Gairėse laikoma sunkumus patiriančia įmone, jei ji yra praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių. Nepaisant bendrovės rūšies, Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse laikoma, kad įmonė patiria sunkumų, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra. Įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai – didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjantys palūkanų mokėjimai ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė.

Sementsverksmiðjan hf. registruotasis kapitalas sumažėjo nuo 1 096 mln. ISK 2000 m. iki 458 mln. ISK 2003 m. Įmonės apyvarta sumažėjo nuo 1,06 mlrd. ISK 2000 m. iki 863 mln. ISK 2001 m. ir 598 mln. ISK 2002 m. Įmonės pardavimas sumažėjo nuo […] 2000 m. iki […]2001 m. ir […]2002 m. Taigi gamyba sumažėjo daugiau kaip […] %. Veiklos rezultatai tuo pačiu laikotarpiu sparčiai blogėjo. 2000 m. Sementsverksmiðjan hf. pelnas sudarė 70 mln. ISK, tačiau 2001 m. įmonė patyrė 230 mln. ISK nuostolį. 2002 m. įmonės nuostolis sudarė 220 mln. ISK. Nuo 2000 iki 2002 m. visa Sementsverksmiðjan hf. skola padidėjo nuo 733 mln. iki 1 157 mln. ISK. Trumpalaikis turtas sumažėjo nuo 750 mln. ISK iki 640 mln. ISK.

Sementsverksmiðjan hf. 2002 m. metinėje ataskaitoje apskaitininkai išreiškė didelį susirūpinimą dėl finansinės įmonės padėties. Atsižvelgus į sukauptus nuostolius ir didelę tikimybę, kad veiklos nuostolių bus patiriama ir 2003 m., buvo padaryta išvada, jog tolesnės įmonės veiklos galimybė yra abejotina.

Iš Islandijos valdžios institucijų pateiktų paaiškinimų ir informacijos aiškėjo, kad Sementsverksmiðjan hf. buvo ties bankroto riba ir negalėjo atsigauti, naudodama tik savo išteklius.

Taigi Institucija mano, kad skiriant pagalbą Sementsverksmiðjan hf. buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse.

3.3.   RESTRUKTŪRIZAVIMO PAGALBOS APIBRĖŽTIS

Restruktūrizavimo pagalba turėtų būti pagrįsta įvykdomu, nuosekliu ir tolimą ateitį numatančiu planu atkurti įmonės ilgalaikės trukmės gyvybingumą. Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.2.2 skirsnį restruktūrizavimo pagalba paprastai susijusi su vienu ar daugiau iš šių elementų: veiksmingesnis pagrindas, paprastai nuostolingos veiklos atsisakyti reikalaujantis įmonės veiklos reorganizavimas ir racionalizavimas, vėl galinčių tapti konkurencingomis veiklos rūšių restruktūrizavimas ir galbūt veiklos diversifikavimas imantis naujų ir gyvybingų veiklos rūšių. Finansinis restruktūrizavimas (kapitalo injekcijos, skolos sumažinimas) paprastai turi būti vykdomas kartu su fiziniu restruktūrizavimu. Tačiau Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių nuostatose pabrėžiama, kad restruktūrizavimo operacijos negali apsiriboti patirtiems nuostoliams padengti skirta finansine pagalba, nešalinant tokių nuostolių atsiradimo priežasčių.

Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo plane buvo numatyta daug priemonių. Planas apėmė įmonės finansinį restruktūrizavimą, darbo jėgos ir gamybos išlaidų restruktūrizavimą bei alternatyvių įplaukų šaltinių įtraukimą. Taigi, atsižvelgiant į Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, šis restruktūrizavimo planas nebuvo apribotas vien finansiniu restruktūrizavimu, o apėmė įvairius kitus Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo aspektus. Todėl pradžioje pagalba atitiko rūšį, vertintiną pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

3.4.   SĄLYGOS, KURIOMIS LEIDŽIAMA TEIKTI RESTRUKTŪRIZAVIMO PAGALBĄ

Valstybės pagalba, skiriama siekiant padėti sunkumus patiriančioms įmonėms atlikti restruktūrizaciją, gali būti laikoma teisėta tik tam tikromis sąlygomis. Ji, pvz., gali būti pateisinama vykdoma socialine arba regionine politika, poreikiu atsižvelgti į naudingą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmenį ekonomikoje arba siekiant išlaikyti konkurencingos rinkos struktūrą, nes dėl įmonių žlugimo galėtų atsirasti monopolija arba tvirta oligopolija.

3.4.1.    Gyvybingumo atkūrimas

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.2 skirsnio b punktą pagalbos suteikimo sąlyga turi būti restruktūrizavimo plano, kurį privalo patvirtinti Institucija, įgyvendinimas. Restruktūrizavimo planu, kurio trukmė turi būti kuo trumpesnė, per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis turi būti atkurtas įmonės ilgalaikis gyvybingumas. Restruktūrizavimo pagalba turi būti susieta su gyvybingu restruktūrizavimo planu, kurį įgyvendinti įsipareigoja pati ELPA valstybė. Planas su visomis susijusiomis detalėmis turi būti pateiktas Institucijai, ypač svarbu, kad jame būtų pateiktas rinkos tyrimas.

Gyvybingumas turi būti didinamas daugiausia pasinaudojant restruktūrizavimo plane nurodytomis vidaus priemonėmis; gyvybingumo didinimas gali būti pagrįstas išoriniais veiksniais, pvz., kainų ir paklausos svyravimais, kuriems bendrovė neturi didelės įtakos, bet tik tada, jei iš esmės pritariama apie rinką daromoms prielaidoms. Restruktūrizuojant būtina atsisakyti tokių veiklos rūšių, kurios tebebūtų struktūriškai nuostolingos netgi pasibaigus restruktūrizavimui.

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.2 skirsnio b punkto nuostatas reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų apibūdintos aplinkybės, dėl kurių bendrovė pateko į sunkią padėtį – tai turėtų tapti pagrindu įvertinti, ar siūlomos priemonės yra tinkamos. Jame, inter alia, turėtų būti atsižvelgta į atitinkamo produkto rinkos pasiūlos ir paklausos dabartinę padėtį bei ateities perspektyvas, pateikti geriausios ir blogiausios situacijos scenarijai, tarpinės prielaidos bei konkretūs įmonės pranašumai ir trūkumai. Planas turėtų leisti įmonei pereiti prie naujos struktūros, suteikiančios jai ilgalaikio gyvybingumo perspektyvą ir leidžiančios jai veikti savo jėgomis.

Planas turėtų padėti pasiekti tokią apyvartą, kuri leistų bendrovei po restruktūrizavimo padengti visas sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansinius privalomuosius mokėjimus. Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires laukiamos kapitalo grąžos turėtų pakakti restruktūrizuotai įmonei konkuruoti rinkoje, pasinaudojant savo pranašumais.

Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo planą sudarė keturios atskiros priemonės:

—	finansinis restruktūrizavimas,

—	darbo jėgos restruktūrizavimas,

—	gamybos išlaidų restruktūrizavimas,

—	alternatyvūs įplaukų šaltiniai.

Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad viena iš pagrindinių restruktūrizavimo priemonių buvo sumažinti skolas parduodant turtą. 2003 m. rudenį Sementsverksmiðjan hf. likvidavo visą su cemento gamyba ir tiekimu į Islandijos rinką tiesiogiai nesusijusį turtą. Pasinaudojusi iš šio pardavimo gautais pinigais, įmonė galėjo sumažinti turėtas skolas ir galėjo bent sumažinti veiklos nuostolius. Bendros įplaukos iš turto pardavimo sudarė 580 mln. ISK ir buvo panaudotos ilgalaikei ir trumpalaikei skolai sumažinti. Pagrindinis įmonės tikslas buvo kiek įmanoma sumažinti kapitalo išlaidas restruktūrizavimo laikotarpiu. Visos likusios ilgalaikės skolos tuomet buvo pakartotinai suderėtos, kad įmonei nereikėtų mažinti pagrindinės skolos sumos dvejus metus po pardavimo.

Remiantis pateikta informacija, sudėtingiausia įmonės restruktūrizavimo dalis buvo pakartotinai susiderėti dėl skolos su kreditoriais. Atrodo, kad įmonė dėl patirtų nuostolių per trejus metus iki pardavimo gerokai padidino trumpalaikį ir ilgalaikį skolinimąsi. Įmonė gavo paskolų iš įvairių institucijų. Kredito institucijos vertino šias Sementsverksmiðjan hf. suteiktas paskolas kaip valstybės įsigytas paskolas ir nebuvo linkusios suteikti privatizuotai įmonei daugiau paskolų, nebent būtų grąžintos jau suteiktos paskolos. Taigi reikėjo gerokai sumažinti skolos lygį, ir tai buvo įgyvendinta pardavus cemento gamybai ir (arba) platinimui nereikalingą turtą.

Islandijos valdžios institucijos nurodė, kad „lemiamas [finansinių] derybų veiksnys buvo pašalinti pensijų skolą iš įmonės balanso, kad ji galėtų pateikti įgyvendinamą ir patikimą mokėjimo tvarkaraštį. Aišku, ir pirkėjai, ir kreditoriai pritarė nuomonei, kad įmonė nebūtų galėjusi aptarnauti ir pensijų skolos, ir kitų trumpalaikių bei ilgalaikių paskolų ir kartu palaikyti esminį investicijų į ilgalaikį turtą lygį, kad įmonė tebegalėtų tęsti veiklą.“

Siekiant gauti leidimą finansiniam restruktūrizavimui, buvo svarbu pašalinti pensijų skolą ir kartu iš dalies grąžinti kitas skolas.

Pardavimo metu Sementsverksmiðjan hf. dirbo 63 darbuotojai. Ekonominių įmonės charakteristikų ir rinkos, kurioje ji veikė, analizė parodė, kad darbo jėgą reikėtų sumažinti bent 20 darbuotojų. Gamyklai valdyti būtų reikėję mažiausiai 41 darbuotojo. Sutartys su nereikalingais darbuotojais buvo nutrauktos, o dėl ilgo kai kurių darbuotojų darbo stažo įmonėje išlaidos išeitinėms pašalpoms buvo didelės.

Antra, įmonė daugumai savo darbuotojų taikė su gamyba susijusią premijų sistemą. Darbuotojams paskirstytina suma buvo pastovi, taigi įmonės išlaidos gamybos premijai liko tokios pačios, nepaisant darbuotojų skaičiaus. Buvo pradėtos derybos su profesine sąjunga, kad ši gamybos premija būtų taikoma vieno darbuotojo atžvilgiu, kad sumažėjus bendram darbuotojų skaičiui atitinkamai sumažėtų ir bendra mokama gamybos premijos suma.

Islandijos valdžios institucijų nuomone, svarbiausia priemonė buvo pakartotinai susiderėti dėl žaliavų kainų. Be to, buvo pakeista cemento sudėtis gamybai reikalingoms energijos sąnaudoms sumažinti.

Kalbant apie pakartotines derybas dėl žaliavų kainų, didelė Sementsverksmiðjan hf. kintamų veiklos išlaidų dalis buvo susijusi su tarptautinėmis ir (arba) nacionalinėmis rinkos kainomis ir negalėjo būti pakeista. Tai buvo taikoma anglims, elektros energijai, kvarco dulkėms ir kitoms žaliavoms. Tačiau kriauklių smėlio, vienintelės svarbiausios vidaus žaliavos, tiekimo kaina galėjo būti sumažinta […] %. Dėl kitų vidaus žaliavų kainų taip pat buvo galima derėtis.

Be to, ieškodama alternatyvių įplaukų šaltinių, Sementsverksmiðjan hf. ėmėsi skysčių atliekų deginimo kaip priemonės bendroms kuro išlaidoms sumažinti.

Remdamasi pirmiau apibūdintomis priemonėmis, Institucija mano, kad Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo planas atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių reikalavimus. Restruktūrizavimo plane apibūdintos aplinkybės, dėl kurių Sementsverksmiðjan hf. pateko į sunkią padėtį. Sementsverksmiðjan hf. negalėjo atlaikyti konkurencijos ir ekonominio statybos sektoriaus silpnumo šio amžiaus pradžioje. Plane numatytas išsamus finansinis restruktūrizavimas, apimantis pakartotines derybas su kreditoriais dėl skolų ir pensijų įsipareigojimų Valstybės pensijų fondui perėmimą Islandijos valstybės žinion. Be finansinio restruktūrizavimo, buvo numatytos fizinio restruktūrizavimo priemonės, įskaitant darbo jėgos restruktūrizavimą (sutarčių su darbininkais nutraukimas, pakartotinės derybos dėl lengvatų darbininkams) ir visų pirma gamybos išlaidų restruktūrizavimą, kuris yra brangiausia restruktūrizavimo plano dalis. Gamybos išlaidos buvo sumažintos, cemento sudėtis buvo pakeista, sutartys su tiekėjais buvo pakartotinai suderėtos, o įgyvendinant rinkos iniciatyvas pradėjo didėti įplaukos. Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo plane numatyta atgauti gyvybingumą per trumpą dvejų metų terminą, o tai atrodo pagrįstas laikotarpis. Planas jau visiškai įgyvendintas ir tai suteikė įmonei galimybę konkuruoti rinkoje, pasinaudojant savo pranašumais. Dėl šių priežasčių ir remdamasi Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, Institucija mano, kad Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo planas atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.2 skirsnio b punkto reikalavimus.

3.4.2.    Nederamų konkurencijos iškraipymų vengimas

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.2 skirsnio c punkto nuostatas reikalaujama imtis priemonių, kad bet koks neigiamas pagalbos poveikis konkurentams būtų kiek įmanoma sušvelnintas. Priešingu atveju pagalba turėtų būti laikoma prieštaraujančia bendrajam interesui, todėl nesuderinama su EEE susitarimo veikimu. Pagal šią sąlygą paprastai ribojamas galimas įmonės dalyvavimas savo rinkoje pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui. Jeigu atitinkamos rinkos dydis EEE lygiu yra nereikšmingas arba įmonės turima atitinkamos rinkos dalis nereikšminga, reikėtų manyti, kad nederamo konkurencijos iškraipymo nėra.

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.2 skirsnio c punktą Institucija nustato apribojimo arba sumažinimo, kuris būtinas užtikrinti, jog nėra jokių nederamų konkurencijos iškraipymų, mastą remdamasi prie restruktūrizavimo plano pridėtu rinkos tyrimu ir, jeigu buvo pradėta procedūra, remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija.

Šiuo atveju Institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą 2004 m. gruodžio mėn. ir ją išplėtė 2006 m. lapkričio mėn. Tačiau suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, kurios galėtų suteikti kokios nors informacijos apie būtinybę nustatyti kompensacines priemones ir jų mastą.

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse palankiau vertinamos tos įmonės, kurių veiklos tęsimas tikriausiai neturės reikšmingo poveikio konkurencinei padėčiai EEE. Islandijos valdžios institucijos pateikė rinkos tyrimą apie Sementsverksmiðjan hf. ir Islandijos cemento rinką, kuri yra vienintelė įmonės veiklos rinka. Pagal šį tyrimą bendra cemento rinka Islandijoje dėl nedidelio šalies gyventojų skaičiaus yra ribota. Islandijos cemento rinkoje veikia dvi įmonės: Sementsverksmiðjan hf. ir Aalborg Portland Ísland hf. Pirmoji įmonė gamina ir parduoda cementą ir šlakinį cementą, o antroji importuoja cementą iš Danijos ir parduoda jį Islandijoje. 2002 m. cemento vartojimas Islandijoje sudarė 122 899 tonų (34). 2002 m. cemento vartojimas ES sudarė 217,6 mln. tonų. Taigi galima manyti, jog Islandijos cemento rinkos dalis EEE yra nereikšminga.

Be to, pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.1 skirsnio 3 dalies nuostatas restruktūrizavimo pagalbos teikimas gali būti laikomas pateisinamu ir vykdoma socialine arba regionine politika, ir noru išlaikyti konkurencingos rinkos struktūrą, nes dėl įmonių žlugimo galėtų atsirasti monopolija ar tvirta oligopolija. Taip nutiktų Islandijoje, jeigu Sementsverksmiðjan hf. išnyktų iš rinkos, kuri greičiausiai taptų cemento monopoline rinka, priklausoma nuo vienintelio kito konkurento Islandijos cemento rinkoje importo. Tai, kad cemento rinkai Islandijoje būdinga arba monopolija, arba tvirta dviejų rinkos dalyvių oligopolija, rodo, kad šios rinkos galimybės ir patrauklumas kitiems dalyviams dėl mažo rinkos masto ir jos plėtros galimybių yra labai ribotas (šiuo atžvilgiu žr. pirmiau minėto rinkos tyrimo rezultatus).

Todėl Institucija nemano, jog būtina reikalauti kokių nors papildomų priemonių įmonės buvimui rinkoje apriboti.

3.4.3.    Minimumu apsiribojanti pagalba

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.2 skirsnio d punkto nuostatas pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti griežtu minimumu, reikalingu restruktūrizavimui įvykdyti, atsižvelgiant į turimus bendrovės, jos akcininkų arba ją valdančios verslo grupės finansinius išteklius. Tikimasi, kad pagalbos gavėjai savais ištekliais svariai prisidės prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, įskaitant įmonės išlikimui nebūtino turto pardavimą arba pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu. Siekiant apriboti iškraipantį poveikį, pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.2 skirsnio d punkto nuostatas reikalaujama, jog pagalbos suma arba jos teikimo forma būtų tokia, kad bendrovei neliktų grynųjų pinigų pertekliaus, kurį būtų galima naudoti su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai, agresyviai, rinką iškreipiančiai veiklai.

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires Institucija tiria įmonės įsipareigojimų po restruktūrizavimo lygį, taip pat situaciją po jos skolų atidėjimo arba sumažinimo. Institucija taip pat tiria, ar kuri nors pagalbos dalis naudojama naujų, įmonės gyvybingumui atkurti nebūtinų investicijų finansavimui. Bet kuriuo atveju turi būti įrodyta, kad pagalba bus naudojama tik įmonės gyvybingumui atkurti ir kad ji nesuteiks gavėjui galimybės įgyvendinant restruktūrizavimo planą išplėsti gamybos pajėgumų, išskyrus kiek tai svarbu gyvybingumui atkurti, kartu vengiant nederamų konkurencijos iškraipymų.

Esminę Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo dalį sudarė įmonės išlikimui nebūtino turto, kaip antai žemė ir pastatai, taip pat kitų įmonių akcijos ir obligacijos, kurias įmonė galėjo parduoti, kad gautų grynųjų pinigų savo skoloms grąžinti, pardavimas. Be to, įmonės skolos, kiek įmanoma, buvo grąžintos ir pakartotinai suderėtos, siekiant palengvinti jų mokėjimą ir tęsti įmonės veiklą. Darbo jėga, gamybos išlaidos ir struktūros buvo atitinkamai restruktūrizuotos ir finansuotos iš nuosavų įmonės priemonių. Vienintelis valstybės įsikišimas buvo su pensijomis susijusių Sementsverksmiðjan hf. įsipareigojimų, sudarančių maždaug 425 mln. ISK sumą, perėmimas. Tai buvo laikoma conditio sine qua non įmonės kreditoriams, kad įmonės restruktūrizavimas būtų įvykdomas. Todėl Institucija daro išvadą, kad iždo suteikta pagalba buvo apribota būtinu minimumu, nes buvo susijusi tik su Sementsverksmiðjan hf. skolos Valstybės tarnautojų pensijų fondui perėmimu Islandijos valstybės žinion.

Restruktūrizavimo išlaidas galima apibendrinti taip:

a) pakartotinės derybos su kreditoriais	10 811 853 ISK 2 648 904 ISK (finansinio restruktūrizavimo mokestis)
b) darbo jėgos restruktūrizavimas	19 098 479 ISK 2 702 963 ISK (darbo jėgos restruktūrizavimo mokestis)
c) gamybos išlaidų restruktūrizavimas ir alternatyvūs įplaukų šaltiniai	1 018 200 000 ISK
d) pakartotinis turto įvertinimas	511 856 488 ISK

Institucija mano, kad Islandijos valstybės dalyvavimas Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavime perimant su pensijomis susijusius įmonės įsipareigojimus Valstybės tarnautojų pensijų fondui yra esminis elementas, siekiant įvykdyti Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimą. Įmonės kreditoriai laikė su pensijomis susijusių įsipareigojimų perėmimą valstybės žinion išankstine sąlyga dėl pakartotinių derybų dėl visų kitų skolų ir įsipareigojimų. Ši valstybės suteikta pagalba leido Sementsverksmiðjan hf. gauti būtinų išteklių vien tiktai restruktūrizavimo priemonėms finansuoti.

Nors išlaidų dėl pensijų įsipareigojimų perėmimo patyrė ne Sementsverksmiðjan hf., o valstybė, šis perėmimas turėtų būti įtrauktas į visą Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo vertinimą. Pagalba buvo būtina, siekiant imtis įvairių restruktūrizavimo priemonių. Atsižvelgiant į tai ir į išlaidų, būtinų Sementsverksmiðjan hf. gyvybingumui atgauti, sumą, Institucija mano, kad su šiuo restruktūrizavimu susijusios pagalbos suma apsiribojo būtinu minimumu.

3.4.4.    Restruktūrizavimo pagalba remiamose vietovėse

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.5 skirsnį vertindama restruktūrizavimo pagalbą remiamose vietovėse Institucija atsižvelgia į regioninės plėtros poreikius. Leidimo suteikti pagalbą sąlygos remiamose vietovėse gali būti ne tokios griežtos, visų pirma kompensacinių priemonių įgyvendinimo atžvilgiu. Tačiau tai nereiškia, kad Institucija taiko atlaidų požiūrį į pagalbą remiamose vietovėse esančioms sunkumus patiriančioms įmonėms restruktūrizuoti, kad padėtų regionui dirbtinai palaikyti bendroves. Priešingai, regionui būtų geriausia kuo greičiau išvystyti alternatyvią veiklą, kuri būtų gyvybinga ir tvari.

Sementsverksmiðjan hf. gamykla veikia Akranese, Islandijos Vidurio vakarų regione. Ši vietovė numatyta Islandijos regioninės pagalbos žemėlapyje, kurį Institucija patvirtino 2001 m. rugpjūčio 8 d. Sprendime Nr. 253/01/COL. Vietovei būdingas didesnis už nacionalinį vidurkį nedarbo lygis ir gyventojų nykimas. Cemento gamykla veikė Akranese nuo 1958 m. ir yra svarbi vietovės ekonominio gyvenimo dalis. Apie 5 500 gyventojų turinčiam miestui šios gamyklos uždarymas padarytų itin žalingą poveikį, kuris papildomai prisidėtų prie besitęsiančio gyventojų skaičiaus mažėjimo ir bendrojo socialinio ir ekonominio smukimo.

3.4.5.    Viso restruktūrizavimo plano įgyvendinimas

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių nuostatas bendrovė turi įgyvendinti visą restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė Institucija, ir įvykdyti visus kitus Institucijos sprendime nurodytus įpareigojimus (35). Bet kokį plano ar kitų įpareigojimų nevykdymą Institucija laikys netinkamu pagalbos panaudojimu.

Restruktūrizavimo planui įgyvendinti numatytas šis tvarkaraštis:

Priemonė	Restruktūrizavimo pradžia	Restruktūrizavimo pabaiga
Finansinio restruktūrizavimo priemonės (derybos su kredito institucijomis ir skolų grąžinimas, pensijų įsipareigojimų perėmimas valstybės žinion)	2003 m. rugsėjo mėn.	2003 m. spalio mėn.
Darbo jėgos restruktūrizavimas (darbuotojų atleidimas, pakartotinės derybos su profesinėmis sąlygomis)	2003 m. spalio mėn.	2004 m. balandžio mėn.
Gamybos išlaidų restruktūrizavimas (pakartotinės derybos dėl kainų su tiekėjais, alternatyvūs įplaukų šaltiniai ir išlaidų mažinimas)	2003 m. spalio mėn.	2004 m. gruodžio mėn.

Restruktūrizavimo plane buvo numatyta po įmonės restruktūrizavimo 2005 m. liepos mėn. gauti pelno. Islandijos valdžios institucijos pranešė Institucijai, kad Sementsverksmiðjan hf. baigė įgyvendinti restruktūrizavimo planą ir 2005 m. subalansavo pelną ir nuostolius. Nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2004 m. gegužės mėn. Sementsverksmiðjan hf. nuostoliai sudarė 83 mln. ISK, o 2002 m. nuostoliai sudarė 250 mln. ISK. Nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2005 m. gegužės mėn. įmonės pelnas sudarė 22 mln. ISK.

Iš šios informacijos matyti, kad Sementsverksmiðjan hf. restruktūrizavimo plano trukmė yra trumpiausia įmanoma, jį įgyvendinus įmonės gyvybingumas buvo atkurtas per pagrįstą laikotarpį, taigi planas buvo pagrįstas realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis.

3.4.6.    Stebėsena ir metinė ataskaita

Institucija turi turėti galimybę įsitikinti, kad restruktūrizavimo planas tinkamai įgyvendinamas. Tai paprastai užtikrinama atitinkamai ELPA valstybei reguliariai teikiant Institucijai išsamias ataskaitas. Tačiau šiuo atveju restruktūrizavimas jau buvo užbaigtas, atkūrus įmonės gyvybingumą. Visos restruktūrizavimo priemonės buvo sėkmingai užbaigtos, neliko jokių nebaigtų įgyvendinti priemonių. Vadinasi, šiuo atveju nėra poreikio teikti ataskaitą apie restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

3.5.   SĄLYGA „TIK VIENĄ IR PASKUTINĮ KARTĄ“

Siekiant išvengti nesąžiningos pagalbos įmonėms teikimo, restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą. Kai Institucijai pranešama apie planuojamą restruktūrizavimo pagalbą, pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 16.3.2.3 skirsnį reikalaujama, kad tam tikra ELPA valstybė nurodytų, ar tokia įmonė anksčiau yra gavusi restruktūrizavimo pagalbą, įskaitant pagalbą, suteiktą iki datos, nuo kurios taikomos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės, ir pagalbą, apie kurią anksčiau nepranešta.

Islandijos valdžios institucijos nurodė, kad sąlyga „tik vieną ir paskutinį kartą“ įvykdyta. Institucijos taip pat nurodė, kad įmonė anksčiau nėra gavusi jokios pagalbos ir kad nėra jokių planų teikti jai pagalbą ateityje.

4.   IŠVADA

Dėl pirmiau minėtų priežasčių Institucija mano, kad Sementsverksmiðjan hf. suteikta pagalba, Islandijos valstybei perimant su pensijomis susijusius įmonės įsipareigojimus, yra restruktūrizavimo pagalba, kuri yra suderinama su EEE susitarimo veikimu, remiantis Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos gairių nuostatomis, kurios buvo taikytos skiriant pagalbą.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės įvykdytas Sementsverksmiðjan hf. pensijų įsipareigojimų Valstybės tarnautojų pensijų fondui perėmimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodyta pagalba dera su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą bei 1999 m. Institucijos priimtas Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijos Respublikai.

4 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(4)  Toliau – 3 protokolas.

(5)  EEE susitarimo 61 bei 62 straipsnių ir Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, kurias priėmė ELPA priežiūros institucija ir išleido 1994 m. sausio 19 d.; gairės paskelbtos OL L 231, 1994 9 3, p.1, ir EEE priede Nr. 32, 1994 9 3. Paskutiniai Gairių pakeitimai padaryti 2007 m. gruodžio 19 d. Toliau – Valstybės pagalbos gairės. Atnaujinta Valstybės pagalbos gairių versija pateikta Institucijos tinklalapyje http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/guidelines/.

(6)  Paskelbta OL L 139, 2005 5 25, p. 37.

(7)  Institucijos sprendimas Nr. 421/04/COL paskelbtas OL C 117, 2005 5 19, p. 17, ir EEE priede Nr. 24, 2005 5 19. Institucijos sprendimas Nr. 368/06/COL paskelbtas OL C 77, 2007 4 5, p. 21, ir EEE priede Nr. 17, 2007 5 4, p. 1.

(8)  Išsamesnės informacijos apie Institucijos ir Islandijos valdžios institucijų susirašinėjimą galima rasti Institucijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Sprendimas Nr. 421/04/COL.

(9)  Žr. 7 išnašą.

(10)  Žr. 9 išnašą.

(11)  Išsamesnės informacijos apie pardavimo procesą galima rasti Institucijos sprendime Nr. 421/04/COL.

(12)  Investicijų grupę sudarė Framtak Fjárfestingarbanki hf., Björgun ehf., BM Vallá ehf. ir iš pradžių Steypustöðin, kurią vėliau pakeitė Norvegijos įmonė Norcem AS.

(13)  Dvi cemento saugyklos, cemento tiekimo ir (arba) pakavimo pastatas, laiptinės ir koridorius, cemento vamzdžių kolona, tvora ir vartai, plieninis bunkeris ir susijusi įranga, oro kompresoriai, džiovintuvas ir elektros įranga saugykloje prie doko, kranas prieplaukos rajone, vamzdžiai cemento vamzdžių kolonoje, transporto priemonių svarstyklės ir susijusi kompiuterinė įranga.

(14)  Presavimo patalpos, du bunkeriai, cemento tiekimo patalpos, siurblinė, automobilių svėrimo įranga ir susijusi kompiuterinė įranga tiekimo patalpose, kranas, vamzdžiai ir plieninis bunkeris su susijusia įranga, mašinos ir tualetai, transformatorinė, laiptinės ir koridorius.

(15)  Įmokos į Valstybės tarnautojų pensijų fondo A skyrių mokamos pagal bendras šiam skyriui priklausančių darbuotojų, kurie įgyja išėjimo į pensiją teises pagal visą sumokėtų įmokų sumą, pajamas. Kaip ir daugumos privalomų profesinių pensijų fondų atveju, teisės į pensijų išmokas A skyriuje susietos su vartotojų kainų indeksu. Šiam skyriui priklausančių darbuotojų teisę į pensiją reglamentuoja įstatymas, ir darbdaviai privalo periodiškai tikslinti savo įmokas, kad užtikrintų, jog fondo pajamos iš įmokų atitinka jo įsipareigojimus.

(16)  Pabrėžta Institucijos.

(17)  Valstybės tarnautojų pensijų fondo pavadinimo santrumpa islandų kalba.

(18)  Islandijos valdžios institucijos įvairiuose raštuose pateikė informacijos apie Sementsverksmiðjan hf. darbuotojų narystę pensijų fonduose. 2003 m. lapkričio 12 d. rašte jos pateikė šiuos nustatytus skaičius. 2006 m. balandžio 18 d. rašte Islandijos valdžios institucijos papildomai paaiškino, kad 1993 m. įsteigus įmonę 6 darbuotojai priklausė Valstybės tarnautojų pensijų fondui, o 93 – privatiems pensijų fondams. Kaip paaiškino Islandijos valdžios institucijos, tarnautojo statusą turintys Sementsverksmiðjan hf. darbuotojai turi galimybę kaupti pensiją Valstybės tarnautojų pensijų fonde, o darbininko statusą turintys darbuotojai priklausė privačių pensijų fondų sistemai, t. y. savo profesinių sąjungų pensijų fondams. Po įmonės įsteigimo 1993 m. nauji tarnautojo statusą turintys darbuotojai, kaip ir anksčiau, galėjo priklausyti valstybiniam pensijų fondui. 2003 m. pardavus valstybei priklausančias Sementsverksmiðjan hf. akcijas, visi nauji darbuotojai turi rinktis narystę privačiame pensijų fonde.

(19)  Šis turtas – tai įmonės nekilnojamasis ir kitoks turtas Reikjavike, įmonės biurų pastatas Akranese, išskyrus pusantro aukšto, ir Sementsverksmiðjan hf. turimos kitų įmonių akcijos ir obligacijos.

(20)  Dvi cemento saugyklos, cemento tiekimo ir (arba) pakavimo pastatas, laiptinės ir koridorius, cemento vamzdžių kolona, tvora ir vartai, plieninis bunkeris ir susijusi įranga, oro kompresoriai, džiovintuvas ir elektros įranga saugykloje prie doko, kranas prieplaukos rajone, vamzdžiai cemento vamzdžių kolonoje, transporto priemonių svarstyklės ir susijusi kompiuterinė įranga.

(21)  Įmonėje Geca turimų akcijų vertė – 46,5 mln. ISK, įmonėje Spölur turimų akcijų vertė – 40 mln. ISK, o turimų Spölur išleistų obligacijų vertė – 11 mln. ISK.

(22)  Islenskt Sement aiškina, kad visos įmonės likvidavimo išlaidos sudarė 390,4 mln. ISK, įskaitant pirkimo sumas, kurias sumokėjo valstybė už žemės sklypus Reikjavike ir Akranese. Jeigu likviduoti įmonę būtų nusprendusi valstybė, likvidavimo kainą sudarytų ilgalaikio turto likvidavimo vertė, t. y. 69,9 mln. ISK, atėmus sutartinį įsipareigojimą gamyklos sklypui išvalyti, taigi bendra įmonės likvidavimo kaina sudarytų 390,4 mln. ISK. Valstybės sprendimas perimti įmonės skolą Valstybės tarnautojų pensijų fondui sudaro 388 028 317 ISK, o parduoti įmonės akcijas Islenskt Sement – 68 mln. ISK, tad grynoji kaina yra 320 028 317 ISK. Taigi likvidavimo išlaidos viršijo visą įmonės pardavimo kainą 70 376 683 ISK.

(23)  Almenna Verkfræðistofan (AV) atliko dalinį Sementsverksmiðjan hf. nekilnojamojo turto Reikjavike vertinimą 2003 m. vasario mėn., o išsamų vertinimą – 2003 m. lapkričio mėn. Obligacijų ir akcijų vertę nustatė MP Verðbref, kai nustatė įmonės likvidavimo vertę prieš valstybei priklausančių akcijų pardavimą. P. Daníel Rúnar Elíasson, įgaliotasis nekilnojamojo turto agentas iš nekilnojamojo turto agentūros Hákot, įvertino pastatą Akranese 2003 m. rugpjūčio mėn.

(24)  2002 m. kovo 6 d. sprendimo Diputación Foral de Alava ir kiti prieš Komisiją, T-127/99, T-129/99 ir T-148/99, Rink. p. II-1275, 71 punktas.

(25)  2007 m. kovo 29 d. sprendimo Scott SA prieš Komisiją, T-366/00, Rink. p. II-797, 93 punktas.

(26)  Pagal Teismo jurisprudenciją Institucija „neturi būti kaltinama, nes jos įvertinimas apytikslis“, nes tokie įvertinimai yra apytiksliai pagal savo pobūdį, plg. su pirmiau minėto sprendimo Scott SA prieš Komisiją, T-366/00, 96 punktu.

(27)  Dvi cemento saugyklos, cemento tiekimo ir (arba) pakavimo pastatas, laiptinės ir koridorius, cemento vamzdžių kolona, tvora ir vartai, plieninis bunkeris ir susijusi įranga, oro kompresoriai, džiovintuvas ir elektros įranga saugykloje prie doko, kranas prieplaukos rajone, vamzdžiai cemento vamzdžių kolonoje, transporto priemonių svarstyklės ir susijusi kompiuterinė įranga.

(28)  Išnuomotas šis turtas – presavimo patalpos, du bunkeriai, cemento tiekimo patalpos ir siurblinė, kurių plotas – 290 kv. m. Be to, taip pat išnuomota automobilių svėrimo įranga, aikštelė, kranas, vamzdžiai ir plieninis bunkeris, mašinos ir tualetai, transformatorinė, laiptinės ir koridorius.

(29)  Islandijos valdžios institucijos pranešė Institucijai, kad didžioji dalis žemės sklypo Sævarhöfði Reikjavike, kuris anksčiau priklausė Sementsverksmiðjan hf., buvo išnuomota naudoti Jarðboranir hf. už […] ISK už kvadratinį metrą kainą. Nuomos kaina, reikalaujama iš Sementsverksmiðjan hf., sudarė […] ISK. Islandijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad skelbimas apie žemės nuomą Sævarhöfði buvo paskelbtas laikraštyje Morgunblaðið 2003 m. pabaigoje ir kad palankiausią pasiūlymą dėl pirmiau minėtos kainos pateikė Jarðboranir hf. Remdamosi šiais argumentais, Islandijos valdžios institucijos teigė, kad nuomos kaina atitiko rinkos kainas Islandijoje.

(30)  Pagal Valstybės tarnautojų pensijų fondo ir Finansų ministerijos susitarimo dėl valstybės iždo įsipareigojimų mokėjimo pagal Įstatymo Nr. 1/1997 dėl Valstybės tarnautojų pensijų fondo 33 straipsnį Iceland State Cement Works darbuotojų atžvilgiu už laikotarpį iki 1996 m. pabaigos, 3 straipsnį įsipareigojimai Iceland Cement Ltd vardu sudarė 400 801 268 ISK.

(31)  Pensijų įsipareigojimai, susiję su į pensiją jau išėjusiais darbuotojais, iki 2003 m. spalio mėn. sudarė 412 mln. ISK. Tą pačią dieną skola, atitinkanti būsimus įsipareigojimus dabartiniams darbuotojams, kaip apskaičiuota, sudarė apytikriai 10–15 mln. ISK.

(32)  2004 m. kovo 16 d. sprendimo Danske Busvognmænd prieš Komisiją, T-157/01, Rink. p. II-917, 116 punktas.

(33)  Paskelbta OL L 274, 2000 10 26, p. 1, ir EEE priede Nr. 48, 2000 10 26.

(34)  Į Islandiją buvo importuota 38,215 tonų, o šalyje buvo pagaminta 84,684 tonų.

(35)  Iš esmės restruktūrizavimo planas turėjo būti pateiktas visas kartu su pranešimu prieš suteikiant pagalbą. Šiuo atveju planas nebuvo pateiktas iš anksto, bet pagrindiniai restruktūrizavimo plano elementai buvo nustatyti prieš atliekant restruktūrizavimą. Taigi Institucija mano, kad jis gali būti patvirtintas pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

---