25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/13

(1)

2000 m. vasario 21 d. raštu Komisijai buvo pateiktas skundas dėl Bavarijos gyvūnų sveikatos tarnybos (toliau – TGD) taikomų priemonių. Gauta ir daugiau to paties skundo pateikėjo raštų dėl to paties skundo. Byla dėl pagalbos užregistruota numeriu NN 75/00.

(2)

Dėl šio skundo Komisija Vokietijai išsiuntė keletą raštų, į kuriuos Vokietija atsakė 2000 m. liepos 4 d., 2000 m. gruodžio 22 d., 2002 m. lapkričio 22 d., 2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. gruodžio 1 d. ir 2005 m. birželio 27 d. raštais, pateikdama informaciją. 2003 m. liepos 17 d. buvo surengtas susitikimas su Vokietijos atstovais.

(3)

Priemonė buvo taikoma nuo 1974 m. Nors ir buvo apie tai pasiteirauta, nebuvo įmanoma gauti įrodymų, kad apie šią priemonę buvo pranešta. Todėl pagalba įregistruota pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta, registre.

(4)

2006 m. liepos 7 d. raštu Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje (1) nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(6)

Suinteresuotosios šalys pateikė savo pastabas 2006 m. spalio 30 d., lapkričio 2 d. ir lapkričio 7 d. raštais.

(7)

Vokietija savo nuomonę išdėstė 2006 m. lapkričio 6 d., 2007 m. sausio 22 d., 2008 m. liepos 25 d. ir 2009 m. vasario 9 d. raštais.

(8)

Priemonė taikoma remiantis Bavarijos žemės ūkio rėmimo įstatymo (Gesetz zur Förderung der bayerischen Landwirtschaft, toliau – LwFöG) 14 straipsnio 1 dalimi.

(9)

Priemonės tikslas – užtikrinti ir pagerinti gyvūninės kilmės maisto produktų higieną.

(10)

Gavėjai – ūkininkai ir žvejai (toliau bendrai – ūkininkai).

(11)

Taip pat gavėjas – Bavarijos gyvūnų sveikatos tarnyba (TGD).

(12)

Priemonė finansuojama iš Bavarijos žemės ir Bavarijos gyvūnų ligų fondo (toliau – BTSK) lėšų.

(13)

Nors ūkininkams teikiamos priemonės vadinamos „bendromis“, tačiau iš jų naudos turi tik Bavarijoje įsisteigę ūkininkai. Be to, Vokietijos duomenimis, jos yra labai specifinės, grynai prevencinio pobūdžio priemonės, susijusios su pieno ir mėsos gamyba bei kiaulių, naminių paukščių, avių ir žuvų auginimu. Gyvūnai tikrinami pagal nustatytą programą, kurioje atsižvelgiama į ypatingą gyvūnų ligų riziką ar gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės kriterijus. Be to, Vokietija nurodė, kad parama teikiama tik bendroms priemonėms, kurios atitinka bendrą interesą ir viršija įprastas teisės nuostatas, taikomas pavieniams gyvūnų augintojams (2006 m. lapkričio 6 d. raštas, p. 4).

(14)

Ūkiuose taikomos šių rūšių priemonės: nuolatinė priežiūra vykdant bandymus ir (arba) prevencinius tikrinimus, bandinių ėmimas ir (laboratoriniai ir (arba) pakartotiniai) tyrimai, veterinarų konsultacijos, prevencinių ir (arba) sunaikinimo planų rengimas ir skiepijimo programų kūrimas.

(15)

Vokietijos teigimu, 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta veikla sudaro pagrindą teikti ūkininkams konsultacijas dėl tinkamų prevencijos ir veterinarinės priežiūros priemonių. Vokietijos duomenimis, paslaugos, kurias įprastai teikia ten įsisteigę veterinarai (pavyzdžiui, gydymas vaistais ar skiepijimas), nėra šių „bendrų priemonių“ dalis.

(16)

„Bendros priemonės“ ūkininkams yra nemokamos, tačiau jie negali jų reikalauti – šių priemonių savo iniciatyva imasi TGD, kuriai pavesta jas atlikti.

(17)

Šių priemonių išlaidas TGD kompensuoja Bavarijos žemė. LwFöG 14 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje sakoma, kad „iš valstybės lėšų apmokama 50 % būtinų išlaidų“.

(18)

Kita personalo ir materialinių išlaidų dalis TGD kompensuojama iš kitų valstybės lėšų, būtent BTSK (plg. bylas dėl pagalbos NN 23/07, N 426/03 ir N 81/04). Taigi bendra išlaidų kompensacija – iki 100 %.

(19)

TGD mokamos šios išmokos:

(20)

Pagal LwFöG iš valstybės lėšų TGD gali būti kompensuojama tik pusė „būtinų išlaidų“. Tačiau iš tikrųjų, Vokietijos duomenimis, galima gauti iki 100 % kompensaciją.

(21)

Pagalba TGD teikiama nuo 1974 m. 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (3), 15 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Tyrimo procedūrą Komisija pradėjo 2000 m. Taigi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnio 2 dalyje numatytas dešimties metų terminas siekia 1990 m. Todėl iki 1990 m. suteikta pagalba tiriama nebus.

(22)

Vokietijos pateikti ir priede nurodyti biudžeto duomenys atitinkamai susiję su išmokomis TGD už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą nuo 1990 iki 2008 m.

(23)

Po pirmojo patikrinimo buvo neaišku, ar išmokos iš biudžeto išteklių ir BSTK išmokos TGD suteikė konkurencinį pranašumą.

(24)

Be to, skundo pateikėjas teigė, kad TGD dirbantys veterinarai kai kurias klinikines diagnostines ir terapijos (veterinarinės priežiūros) paslaugas teikę iki 90 % pigiau už jų savikainą. Tai esanti sritis, kurioje TGD veikusi pagal pelno siekimo principus.

(25)

Skundo pateikėjo teigimu, tai įmanoma tik todėl, kad TGD gavusi subsidijų už „bendras priemones“ ir todėl galėjusi klinikines diagnostines ir terapijos paslaugas teikti daug pigiau negu laisvai praktikuojantys veterinarai, kurie turi išsiversti be subsidijų. Be to, skundo pateikėjas atkreipia dėmesį į palankią progą sudaryti sutartį ir į tai, kad vietoje veikiantiems TGD dirbantiems veterinarams nereikia apmokėti kelionės išlaidų.

(26)

Remdamasi Komisijos pranešimu dėl taikomų taisyklių neteisėtai valstybės pagalbai vertinti nustatymo (4) Komisija neteisėtos valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka visada vertina pagal kriterijus, kurie nustatyti pagalbos suteikimo metu galiojusiose nuostatose. Pradėdama procedūrą Komisija neturėjo pakankamai informacijos įsitikinti, kad ūkininkams teikta pagalba atitiko atitinkamas Europos Sąjungos nuostatas, tai yra Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui ir Gaires dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo. Todėl Komisija paprašė Vokietiją pateikti reikalingą informaciją.

(27)

2008 m. gruodžio 12 d. raštu Komisija paprašė Vokietijos patvirtinti, ar tiriama pagalba buvo teikiama ir po 2008 m. sausio 1 d., ir jei taip, pateikti reikalingus dokumentus, kad Komisija galėtų įvertinti šios pagalbos suderinamumą su Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairėmis (5) (toliau – Bendrijos valstybės pagalbos gairės), kuriomis nuo 2007 m. sausio 1 d. pakeistos 2000 m. vasario 1 d. Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (6) (toliau – Bendrijos gairės), ir Gairėmis dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo (7) (toliau – 2008 m. gairės). 2009 m. vasario 9 d. raštu Vokietija pranešė, kad pagalba žemės ūkio sektoriuje buvo teikiama ir po 2008 m., ir pateikė informaciją, kurios prašė Komisija.

(28)

Vokietija teigė, kad Bavarijos žemės ir BTSK išmokos už bendrų priemonių atlikimą yra kompensacija už bendro intereso viešųjų paslaugų teikimą. Vokietija nurodė į teismų praktiką, pagal kurią valstybės kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą tam tikromis sąlygomis nėra valstybės pagalba. Todėl, Vokietijos manymu, priemonės nelaikytinos valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(29)

Vokietija išsakė nuomonę, kad bendros priemonės skirtos gyvūnų sveikatai ir gerovei bei vartotojų ir gyvūnų apsaugai. Taigi bendros priemonės taikomos pirmiausia dėl bendro intereso.

(30)

Vokietija aiškina, kad taikant bendras priemones prieita prie išsamių mokslinių išvadų, kurios vėliau paskelbtos daugelyje nacionalinių ir tarptautinių specializuotų publikacijų ir mokslinių pranešimų. Taigi didelė dalis mokslinių išvadų, prie kurių prieita atliekant bendras priemones, prieinama specialistams visoje Europos Sąjungoje.

(31)

Vokietijos teigimu, vykdant bendrų priemonių programą, nebuvo teikiama jokių veterinarinės priežiūros paslaugų, tai yra tokių paslaugų, kurias įprastai teikia ten įsisteigę veterinarai (pavyzdžiui, gydymas vaistais ar skiepijimas). Vokietija nurodo, kad, be šios programos, kuriai teikiama parama, TGD užsiima ir pelno siekimu pagrįsta veikla (teikia veterinarinės priežiūros paslaugas), tačiau tokia veikla sudaro tik mažiau kaip 5 % visų veterinarijos paslaugų. Pelno siekimu pagrįsta TGD veikla per metus sudaro 2,6–2,85 % jos visos apyvartos.

(32)

Vokietija teigia, kad aiškiai ir suprantamai atskyrus veiklos sritis „bendros priemonės“ ir „pelno siekimu pagrįsta veikla“ galima atmesti kryžminių subsidijų galimybę – tai užtikrinama taikant labai daug sąnaudų reikalaujantį ir išsamų apskaitos būdą bei atliekant išsamius patikrinimus.

(33)

Suinteresuotosios šalys pakartojo savo teiginį, kad TGD, pasitelkdama savo veterinarus, taiko ne tik prevencines priemones, bet teikia ir veterinarinės priežiūros paslaugas.

(34)

Suinteresuotosios šalys netvirtino, kad už šias veterinarinės priežiūros paslaugas tiesiogiai teikiama finansinė parama, tačiau tvirtino, kad TGD panašias paslaugas gali teikti daug palankesnėmis sąlygomis negu laisvai praktikuojantys veterinarai.

(35)

Argumento, kad pagalba ūkininkams prieštarauja Bendrijos gairėms dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui arba kitoms taikytinoms teisės aktų nuostatoms, pateikta nebuvo. Taip pat nebuvo pareikšta jokio prieštaravimo dėl lėšų teikimo.

(36)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(37)

Teisingumo Teismas nusprendė, kad, kilus klausimui, ar valstybės priemonė yra pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnyje, reikia nustatyti, ar įmonė gavėja dėl to turėjo ekonominį pranašumą, kurio įprastomis rinkos sąlygomis ji nebūtų turėjusi (8), arba ar įmonė dėl to nesutaupė išlaidų, kurias ji įprastai būtų turėjusi apmokėti iš savo lėšų (9).

(38)

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šių sąlygų laikomasi:

(39)

Priemonė finansuojama iš valstybės lėšų. Iš jos naudos turi kai kurios įmonės, būtent Bavarijos ūkininkai, kuriems subsidijuojamos paslaugos teikiamos nemokamai. Kadangi šios įmonės veikia rinkoje, kurioje vyrauja didelis tarptautinis konkurencinis spaudimas, priemonė iškreipia rinką arba gali ją iškreipti (10); taip pat ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai (11).

(40)

Todėl ši priemonė yra pagalba ir taikytina SESV 107 straipsnio 1 dalis. Taigi reikia ištirti, ar, nukrypstant nuo SESV 107 straipsnio 1 dalies, galima pritaikyti bendro principo, kad valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka, išimtį.

(41)

Apie ūkininkams taikomas „bendras priemones“ (nuo 1990 m.) ir TGD mokamas kompensacijas už „bendrų priemonių“ vykdymą nuo 1990 iki 2004 m. Komisijai nebuvo pranešta. Šios priemonės yra neteisėtos, nes jų taikymas prieštarauja SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

(42)

Tačiau draudimas teikti valstybės pagalbą, kaip numatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, turi išimčių. Komisija tyrė, ar galima pritaikyti vieną iš išimčių ar galimybę nesilaikyti principinio draudimo teikti pagalbą, kaip numatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(43)

Šiuo atveju negalima taikyti išimtį pagrindžiančių aplinkybių, nurodytų SESV 107 straipsnio 2 dalyje, susijusių su socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų ūkiui.

(44)

Komisija mano, kad šios pagalbos atveju negalima taikyti SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų, su tam tikrų regionų ekonomine plėtra susijusių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti galimybę nesilaikyti principinio draudimo teikti pagalbą, nes ši priemonė nėra pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti.

(45)

Kalbant apie SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatytas aplinkybes, kuriomis būtų galima pagrįsti galimybę nesilaikyti principinio draudimo teikti pagalbą, užtenka pažymėti, kad minėta pagalba nesusijusi su bendriems Europos interesams svarbiais projektais, taip pat nereikia atitaisyti Vokietijos ekonomikos didelių sutrikimų. Taip pat šia pagalba nesiekiama remti kultūrą ir išsaugoti paveldą, kaip numatyta SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte.

(46)

Nei Vokietija, nei kitos suinteresuotosios šalys tyrimo procedūros metu nenurodė minėtų aplinkybių, kuriomis galima pagrįsti išimtį ar galimybę nesilaikyti principinio draudimo teikti pagalbą.

(47)

Todėl vienintelė aplinkybė, kuria būtų galima pagrįsti galimybę nesilaikyti principinio draudimo teikti pagalbą, yra SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta nuostata, pagal kurią su vidaus rinka suderinama galima laikyti pagalbą, skirtą tam tikrų rūšių ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(48)

Kadangi pagalba teikiama ūkininkams, taikomos Valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės ir Gairės dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo. Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad šios priemonės yra neteisėta valstybės pagalba, jos suderinamumą su vidaus rinka vertina pagal kriterijus, kurie nustatyti pagalbos suteikimo metu galiojusiose nuostatose.

(49)

Remiantis Komisijos pranešimu dėl taikomų taisyklių neteisėtai valstybės pagalbai vertinti nustatymo, dėl minėtų priemonių taikomos Bendrijos gairės, o dėl pagalbos, suteiktos prieš joms įsigaliojant (tai yra prieš 2000 m. sausio 1 d.) – 1986 m. lapkričio 10 d. Komisijos darbinis dokumentas (12).

(50)

Bendrijos gairių 11.4.1 punkte sakoma: „Pagal EB sutartyje naudojamą apibrėžimą gaivaline nelaime ar ypatingais įvykiais nelaikomi tie atvejai, kai ūkininkas netenka gyvūnų dėl gyvūnų ligos arba kai jo pasėlius apninka augalų liga.“

(51)

Tokiais atvejais Komisija gali leisti teikti pagalbą kaip kompensaciją už patirtus nuostolius ir pagalbą siekiant ateityje išvengti nuostolių tik remdamasi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis, pagal kurias pagalba, skirta tam tikrų rūšių ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, yra suderinama su vidaus rinka, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(52)

Dėl šios pagalbos ūkininkams taikomas Bendrijos gairių 11 punktas, nes priemonės skirtos gyvūnų ligų prevencijai ir kontrolei. Komisija, vertindama pagalbą, skirtą gyvūnų ligų prevencijai ir kontrolei, remiasi Bendrijos gairių 11.4 punktu. Tokia pagalba laikoma suderinama su SESV 107 ir 108 straipsniais, jei laikomasi toliau nurodytų sąlygų.

(53)

Priemonė turi būti Europos Sąjungos arba nacionaliniu ar regionų lygmeniu vykdomos ligų prevencijos, kontrolės ar likvidavimo programos dalis (Bendrijos gairių 11.4.2 punktas). Bendrijos gairių 11.4.2 punkte numatyta, kad turi būti sukurta įspėjimo apie pavojų sistema, derinama, jei reikia, su pagalba, skatinančia asmenis savanoriškai taikyti prevencijos priemones. Atitinkamai pagalbos priemonės gali būti skiriamos tik valdžios institucijoms susirūpinimą keliančių ligų, o ne priemonių, dėl kurių ūkininkai turi pagrįstai patys prisiimti atsakomybę, atveju.

(54)

Pagalbos priemonėmis turėtų būti siekiama arba prevencinių tikslų, arba kompensacinių tikslų arba mišrių tikslų (Bendrijos gairių 11.4.3 punktas).

(55)

Pagalba turėtų būti suderinama su atitinkamomis Europos Sąjungos veterinarijos ir augalų apsaugos teisės nuostatomis (Bendrijos gairių 11.4.4 punktas).

(56)

Pagalbos dydis gali siekti 100 % išlaidų (Bendrijos gairių 11.4.5 punktas). Pagalbos teikti neleidžiama, jei Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, jog priemonės išlaidas turi apmokėti patys ūkininkai.

(57)

Šių sąlygų laikomasi taip:

(58)

Priemonės yra regiono lygmeniu (Bavarijoje) vykdomos programos dalis. Jų tikslas – gyvūnų ligų prevencija ir kontrolė. Tai matyti iš LwFöG aiškiai suformuluoto tikslo („užtikrinti ir pagerinti gyvūninės kilmės maisto produktų higieną“) ir iš taikytų „bendrų priemonių“. Tiriamų priemonių tikslas – užkrečiamųjų gyvūnų ligų, įskaitant daugiafaktorines ligas ir zoonozes, kontrolė, taip pat veiksmingesnis ir mažesnis vaistų naudojimas. Svarbiausios tam tikrų grupių gyvūnų ligos: galvijų ir avių – zoonozės, Ku karštligė, paratuberkuliozė, užkrečiama spongiforminė encefalopatija ir mastitas, kiaulių ir naminių paukščių – zoonozės, salmoneliozė, Escherichia coli ir enteritas. Be to, kuriami ir išbandomi virusinių infekcijų atpažinimo ir diagnozės metodai ir procedūros.

(59)

Bendros priemonės padeda siekti Europos Sąjungos tikslo – užtikrinti gerą gyvūnų sveikatą. Be to, Komisija neturi pagrindo manyti, kad jos galėtų prieštarauti atitinkamiems Europos Sąjungos veterinarijos teisės aktams.

(60)

Programoje numatytas didžiausias pagalbos intensyvumas – 100 %. Programoje nenumatyta pagalba tais atvejais, kai pagal Europos Sąjungos teisės nuostatas išlaidas turi apmokėti patys ūkininkai.

(61)

50 % bendrų priemonių žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje išlaidų apmoka Bavarijos žemė. Vokietija savo pastabose, kurias ji pateikė Komisijai pradėjus procedūrą, ją informavo, kad kitą išlaidų dalį apmoka BTSK. BTSK yra viešoji įstaiga, finansuojama iš parafiskalinių mokesčių. Bendras pagalbos finansavimas iš Bavarijos žemės ir BTSK lėšų negali būti didesnis kaip 100 %, o praktiškai jis yra netgi mažesnis. Anksčiau Komisija kelis kartus pritarė BTSK finansavimui iš parafiskalinių mokesčių (13), todėl neturi pagrindo jų dar kartą išsamiai nagrinėti. Nei skundo pateikėjas, nei kitos suinteresuotosios šalys neišreiškė jokio prieštaravimo dėl BTSK finansavimo modelio (tai yra dėl šios pagalbos finansavimo dalies).

(62)

Bendrijos gairės grindžiamos tais pačiais principais, kaip ir 1986 m. lapkričio 10 d. Komisijos darbo dokumentas. Taigi nuo 1990 iki 1999 m. ūkininkams suteikta pagalba vertinama lygiai taip pat, ir ji taip pat laikoma suderinama su šiais principais. Todėl valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(63)

Kalbant apie padėtį po 2007 m., Bendrijos valstybės pagalbos gairių 133 punkte numatyta, kad Komisija pripažins valstybės pagalbą kovojant su gyvūnų ir augalų ligomis suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (14), 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju reikia atsižvelgti tik į prevencines priemones, nes pagalba už veterinarinės priežiūros priemones ar kompensacijos už nuostolius neteikiamos.

(64)

Jei į pagalbą ūkininkams būtų įskaičiuotos konsultavimo išlaidos, tai būtų laikoma techninės paramos teikimu, kaip numatyta Bendrijos valstybės pagalbos gairių 103 punkte. Atitinkamai Komisija pripažins valstybės pagalbą teikiant techninę paramą suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, jei ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(65)

Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnyje pagalbą leidžiama teikti šiais atvejais.

(66)

Pagalba, skirta kompensuoti ūkininkų nuostoliams, susijusiems su gyvūnų ir augalų ligų prevencija ir gydymu bei kenkėjų prevencija ir naikinimu, t. y. išlaidoms už sveikatos patikrinimus, tyrimus ir kitas tikrinimo priemones, vakcinų įsigijimą ir vakcinų, vaistų bei augalų apsaugos produktų tvarkymą, gyvūnų skerdimo ir sunaikinimo išlaidoms bei pasėlių sunaikinimo išlaidoms padengti, yra suderinama su vidaus rinka. Pagalba turi būti teikiama kaip iki 100 % subsidijuojamos paslaugos ir negali apimti tiesioginių piniginių išmokų gamintojams (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 1 dalis).

(67)

Iš išlaidų arba nuostolių, atitinkančių pagalbos skyrimo kriterijus, sumos atimama visa pagal draudimo schemą gauta suma ir išlaidos, kurios nebuvo patirtos dėl ligos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 3 dalis).

(68)

Išmokos turi būti susijusios su gyvūnų ar augalų ligomis arba kenkėjais, nurodytais galiojančiose Europos Sąjungos arba nacionalinėse nuostatose, kurios numatytos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Išmokos turi būti mokamos kaip Europos Sąjungos, nacionalinės arba regioninės viešosios programos, skirtos atitinkamos ligos ar kenkėjų prevencijai, kontrolei ar sunaikinimui, dalis. Programoje turi būti aiškiai nurodomos konkrečios ligos ir kenkėjai bei pateikiamas aiškus taikomų priemonių aprašymas (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 4 dalis).

(69)

Pagalba negali būti susijusi su liga, dėl kurios kontrolės priemonių Europos Sąjungos teisės aktuose numatyti specialūs mokesčiai arba dėl kurių patirtas išlaidas pagal Europos Sąjungos teisės aktus padengia žemės ūkio valda, nebent išlaidos dėl paramos taikymo visiškai padengiamos privalomomis gamintojų rinkliavomis (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 5 ir 6 dalys).

(70)

Su gyvūnų ligomis susijusi pagalba turi būti teikiama dėl Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos sąraše ir (arba) 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (15) priede išvardytų ligų (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 7 dalis).

(71)

Pagalbos schemos turi būti pradėtos taikyti per trejus metus nuo išlaidų arba nuostolių patyrimo. Pagalba turi būti išmokėta per ketverius metus po įvykio (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 8 dalis).

(72)

Šių sąlygų laikomasi taip:

(73)

Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, pagalba apima skirtingas priemones (nuolatinę priežiūrą, bandinių ėmimą ir (laboratorinius ir (arba) pakartotinius) tyrimus, veterinarų konsultacijas, prevencinių ir (arba) sunaikinimo planų rengimą ir skiepijimo programų kūrimą), kurių tiesioginis tikslas – ligų prevencija. 2009 m. vasario 9 d. raštu Vokietija patvirtino, kad pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 1 dalį leidžiama teikti pagalbą už tokias paslaugas.

(74)

2009 m. vasario 9 d. raštu Vokietija patvirtino, kad ligos, su kuriomis buvo susiję vykdyti projektai, išvardytos Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos sąraše ir (arba) Sprendimo 90/424/EEB priede.

(75)

Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 3 dalis nesvarbi, nes pagalba teikiama tik už prevencines priemones.

(76)

Tais atvejais, kai išmokos susijusios su tam tikromis ligomis, pagalba yra regioninės programos, kurioje aiškiai įvardyta ta liga ir atitinkamos priemonės, dalis. Tai reiškia, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

(77)

Išlaidos, kurias pagal Europos Sąjungos teisės aktus turi apmokėti patys gamintojai, nesubsidijuojamos. Tai reiškia, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų.

(78)

Prieš paslaugų teikimą atsiradusios išlaidos neatitinka pagalbos skyrimo kriterijų. Tai reiškia, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnio 8 dalies reikalavimų.

(79)

Vokietija neatmetė, kad 14 konstatuojamojoje dalyje išvardytos priemonės gali būti susijusios ir su kitais gyvūnų sveikatos aspektais, ne tik su specifinėmis ir aiškiai įvardytomis ligomis ar kenkėjais (pavyzdžiui, gamybos higiena). Tokiais atvejais tos priemonės laikomos konsultacinėmis paslaugomis, kurias teikiant rekomendacijos ir planai pritaikomi prie tam tikrų ūkininkų ar ūkininkų grupių padėties.

(80)

Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalies c punkte sakoma, kad pagalba gali būti teikiama padengti atlygiui už trečiųjų šalių teikiamas konsultacines paslaugas, kurios nelaikomos nuolatine arba periodine veikla, nėra susijusios su įprastomis įmonės veiklos išlaidomis, pavyzdžiui, įprastos konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos, reguliarios juridinės paslaugos arba reklama. Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagalba šias išlaidas gali padengti 100 % ir turi būti teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos.

(81)

Šių sąlygų laikomasi taip:

(82)

Iš Vokietijos pateiktų dokumentų (plg. 14 konstatuojamąją dalį) matyti, kad subsidijuojamos konsultacinės paslaugos buvo teikiamos kaip projektai, susiję su bendro intereso specifiniais ir konkrečiais gyvūnų sveikatos reikalais. Nors vykdant kai kurias priemones galėjo būti būtina nuolatinė priežiūra arba reguliarūs bandymai, panašu, kad jas galima priskirti atitinkamam projektui ir kad jos nėra įprasta nuolatinė gyvūnų veterinarinė ar kokybės kontrolė. Tokių priemonių išlaidų negalima laikyti įprastomis įmonės veiklos išlaidomis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalies c punkte, nes reguliarių veterinarų apsilankymų prevencijos ir gydymo tikslais išlaidos neatitinka pagalbos skyrimo kriterijų. Visa pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos ir negali būti didesnė kaip 100 % leistinų išlaidų. Todėl valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(83)

Priemonės buvo taikomos ir žuvininkystės sektoriuje. 1988, 1992, 1994, 1997 ir 2001 m. Gairėse dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo, kurios atitinka Bendrijos valstybės pagalbos gaires, nustatyti tokie valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka veterinarijos ir sveikatos srityje kriterijai (16): valdžios institucija turi imtis priemonių prieš ligą, kad veiksmais būtų užtikrinamas ne tik tam tikras, bet ir bendras interesas. Pagalbos priemonėmis turi būti siekiama arba prevencinių tikslų, arba kompensacinių tikslų, arba ir prevencinių, ir kompensacinių tikslų. Bavarijos žemė pavedė TGD taikyti šias priemones; TGD, kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje dėl kito klausimo, jas taiko savarankiškai. Šiomis priemonėmis siekiama prevencinių tikslų. Todėl valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(84)

Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. suteiktos valstybės pagalbos atvejai tiriami atskirai remiantis Gairių dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo (17) (toliau – 2004 m. gairės) 3.10 punktu, kuriame nurodoma į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1595/2004 (18) 4 straipsnį, kuriame vėlgi nurodoma į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (19), 15 straipsnio 3 dalį. Pagal 2004 m. gairių 3.1 punkto 2 dalį ši valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir atitinka konkurencijos politikos ir bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, kaip nustatyta reglamentuose (EB) Nr. 2371/2002 (20) ir (EB) Nr. 2792/1999: pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 15 straipsnio 2 dalį galima teikti paramą bendro intereso priemonėms, kurios viršija įprastą privataus verslo apimtį. Tokių priemonių pavyzdžių pateikta 15 straipsnio 3 dalies e punkte ir 1 dalyje. Pirmiausia Komisija konstatuoja, kad šių priemonių tikslas sutampa su šių pavyzdžių tikslais. Antra, TGD šią veiklą vykdo savo iniciatyva, o ne ūkininkų reikalavimu. Be to, grynai rinkos sąlygomis šias priemones – plg. taip pat 2004 m. gairių 3.4 punktą – ūkininkai nebūtinai vykdytų. Ir pagaliau šios priemonės prisideda prie ilgalaikio pagerinimo sektoriuje, kaip numatyta 2004 m. gairių 3.5 punkte.

(85)

2009 m. vasario 9 d. raštu Vokietija patvirtino, kad pagalba žemės ūkio sektoriuje ir toliau teikiama, ir pateikė tipiškų projektų pavyzdžių. Tarp šių pavyzdžių nebuvo projektų iš žuvininkystės sektoriaus. Tačiau kadangi neatmetama, jog pagalba žuvininkystės sektoriuje teikiama ir po 2008 m. balandžio 1 d., reikia ištirti, ar ji būtų suderinama su žemės ūkio ir žuvininkystės teisės aktais, galiojančiais nuo to laiko. 2008 m. gairių 4.2 punkte dėl pagalbos, kuriai taikomi kiti teisės aktai, nurodoma į šiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, šiuo atveju į 2008 m. liepos 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 736/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (21), nustatytas sąlygas. Dėl pagalbos veterinarijos priemonėms svarbus Reglamento (EB) Nr. 736/2008 14 straipsnis. Pagal šį straipsnį pagalba veterinarijos priemonėms suderinama su vidaus rinka, jei ji atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 (22) 28 ir 32 straipsniuose bei Komisijos reglamento (EB) Nr. 498/2007 (23) 12 straipsnyje nustatytas sąlygas. Kalbant apie minėtą pagalbą, šiuose reglamentuose nustatytų sąlygų ir 2008 m. gairių 3 punkte numatytų bendrųjų principų turinys liko toks pats kaip teisės aktų, kurie buvo taikomi prieš 2008 m. balandžio 1 d. suteiktai pagalbai. Todėl ir po 2008 m. balandžio 1 d. suteiktą pagalbą galima vertinti lygiai taip pat, kaip ir pagalbą, suteiktą prieš 2008 m. balandžio 1 d. Kadangi prieš 2008 m. balandžio 1 d. suteikta pagalba yra suderinama su galiojusių teisės aktų nuostatomis, taip pat kadangi pati pagalba ir jos suteikimo būdas po 2008 m. balandžio 1 d. nepakito, Komisija daro išvadą, kad pagalba atitinka galiojančiuose žuvininkystės ir akvakultūros teisės aktuose nustatytas sąlygas.

(86)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad taikant tirtą priemonę ūkininkams suteikta valstybės pagalba atitinka žemės ūkiui ir žuvininkystės sektoriui taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas sąlygas. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatuoja, kad nei skundo pateikėjas, nei kitos suinteresuotosios šalys nenurodė jokio atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimo. Todėl valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(87)

Kad būtų pagalba, priemonė gavėjui turi suteikti pranašumą.

(88)

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą nėra pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jei paisoma tam tikrų sąlygų (24). Jei šių sąlygų nesilaikoma, tačiau tenkinami bendrieji SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijai, tokia kompensacija yra valstybės pagalba.

(89)

Altmark byloje Teisingumo Teismas išaiškino, kokiomis sąlygomis kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą nėra valstybės pagalba (3 motyvas):

(90)

Jei šių sąlygų laikomasi, kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą nėra valstybės pagalba, taigi SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnis netaikomi. Jei valstybės narės nesilaiko šių sąlygų ir tenkinami bendrieji SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijai, kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą yra valstybės pagalba, apie kurią reikia pranešti Komisijai, kaip nustatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje.

(91)

Pradedant procedūrą ypač buvo abejojama, ar laikomasi c ir d punktuose nustatytų sąlygų.

(92)

Dėl a punkte nustatytos sąlygos Komisija nurodo, kad LwFöG 14 straipsnio 1 dalyje numatytos visuotinės svarbos paslaugos, tai yra iškeltas bendras tikslas (sveika mityba) ir nurodytos galimybės jam pasiekti (geros kokybės žemės ir miškų ūkio gaminiai) taikant kai kurias priemones (plg. 14 konstatuojamąją dalį). Pagal įstatus TGD tikslas – skatinti ir užtikrinti gyvūnų sveikatą, ypač siekiant gaminti sveikatai visiškai nekenksmingus gyvūninės kilmės maisto produktus bei apsaugoti vartotojus ir gyvūnus. Šiam tikslui siekti tarnyba turi savo darbuotojus ir savo įrangą. TGD taikomos priemonės reglamentuojamos Bavarijos žemės ir TGD Bayern sudarytame 1974 m. susitarime Nr. R1–4010/1393 ir 1993 m. liepos 13 d. pagrindų susitarime Nr. T-7482–100. Išsamesnės nuostatos nustatomos kiekvienais metais metiniuose susitarimuose ir administracijos sprendimais.

(93)

Dėl b punkte nustatytos sąlygos reikia pažymėti, kad bet kokia veikla buvo apibrėžta iš anksto, o finansinė kompensacija apskaičiuota taikant taškų sistemą pagal numatomas laiko sąnaudas ir išlaidas. Vėlesniais metais dėl naujų paslaugų taikyta analogiška procedūra. Kalbant apie tai reikia pastebėti, kad TGD veiklą tikrino ir patvirtino Bavarijos aukščiausieji audito rūmai (Bayerischer Oberster Rechnungshof). Be to, tuo laikotarpiu, kurį apima šis sprendimas, kelis kartus auditą atliko nepriklausomi auditoriai.

(94)

Dėl c punkte nustatytos sąlygos – Vokietija pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad kompensacija buvo ne didesnė už išlaidas, reikalingas viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti (žr. priedą). Iš duomenų iš tikrųjų matyti, kad nuo 1990 iki 2004 m. TGD negavo jokio pelno. Bendrų priemonių išlaidos apskaičiuojamos pagal taškų sistemą – vienas taškas reiškia tam tikrą vertę eurais. Šis apskaičiavimo metodas sukurtas Bavarijos aukščiausiųjų audito rūmų iniciatyva. Jį galima palyginti su medicinos paslaugų apskaičiavimo metodu. Vokietija pranešė, kad šis nuo 2002 m. taikomas apskaičiavimo metodas atitinka Komisijos direktyvos 2005/52/EB (25) reikalavimus.

(95)

Dėl d punkte nustatytos sąlygos – Bavarija 2005 m. sausio 1 d. viešųjų pirkimų konkurso tvarka pavedė TGD vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Po svarstymų su Komisija 2004 m. birželio mėn. Bavarija pradėjo pirkimo procedūrą Europos Sąjungos lygmeniu paskelbdama konkursą dėl paslaugų teikimo sutarties „Planuojamos priemonės žemės ūkio gyvūnų sveikatos srityje Bavarijoje“ sudarymo. Visų priemonių išlaidų sąmata penkeriems metams siekė 8 mln. EUR per metus. Konkursas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (S serija) (26) ir Bavarijos įstatymų ir nutarimų leidinyje (Bayerisches Gesetz- und Verordnungsblatt). Konkurse dalyvavo trys galimi vykdytojai. Penkerių metų trukmės sutartis pasirašyta su TGD, nes ši pageidaujamas paslaugas pasiūlė teikti pigiausiai. 2009 m. paskelbtas naujas konkursas.

(96)

Dėl d punkte nustatytos sąlygos antros alternatyvos – Vokietija pripažino negalinti nurodyti iki 2004 m. gruodžio 31 d. buvus tipišką įmonę, kurią būtų galima visiškai palyginti su TGD.

(97)

Vokietija taip pat neįrodė, kad TGD nuo 1990 iki 2004 m. mokėta kompensacija apskaičiuota remiantis išlaidų, kurių, vykdant tuos įsipareigojimus, būtų patyrusi tipiška gerai valdoma įmonė, analize. Taigi galima daryti prielaidą, kad minėta priemonė iki 2004 m. gruodžio 31 d. TGD suteikė ekonominį pranašumą, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(98)

Todėl nuo 1990 iki 2004 m. TGD kasmet mokėta kompensacija yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, o nuo 2005 m. sausio 1 d. pagal viešųjų pirkimų konkurso procedūrą kasmet mokėta kompensacija atitinka visas sprendime Altmark nurodytas sąlygas ir todėl nėra valstybės pagalba TGD. Atsižvelgdama į tai, Komisija pastebi, kad iš Vokietijos pateiktų dokumentų matyti, jog išmokos TGD nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. pabaigos apima ne visas bendrų priemonių išlaidas.

(99)

Dėl sprendime Altmark nurodytų sąlygų laikymosi nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė nei skundo, nei pastabų.

(100)

Siekiant įvertinti TGD mokėtos kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suderinamumą su SESV reikia remtis pagalbos suteikimo metu galiojusiomis nuostatomis.

(101)

Kaip numatyta Komisijos komunikate dėl Europos bendros svarbos paslaugų (27) (toliau – Komunikatas), kuris taikomas pagalbai, apie kurią nepranešta, kaip numatyta Bendrijos bendrosiose nuostatose dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (28) 26 punkto b dalyje, valstybės kompensacijos nagrinėjamos remiantis trimis principais:

(102)

Pirmasis, neutralumo, principas reiškia, kad Komisija nenurodo, ar bendros svarbos paslaugas turi teikti valstybinės, ar privačios įmonės. Šiuo atveju nekeliamas klausimas dėl šio principo laikymosi.

(103)

Valstybių narių laisvė apibrėžti reiškia, kad valstybės narės, pirmiausia, atsižvelgiant į konkrečius veiklos aspektus, yra atsakingos už, jų manymu, bendros ekonominės svarbos paslaugų nustatymą. Dėl šio apibrėžimo Komisija įsikiša tik tokiu atveju, jei tuo piktnaudžiaujama arba esama akivaizdžių klaidų. Tačiau SESV 106 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį kai kuriais atvejais galima taikyti, tik jei viešųjų paslaugų misija aiškiai apibrėžta ir pavesta atlikti remiantis valdžios institucijos aktu (taip pat sutartimis). Tai būtina visuomenės teisiniam aiškumui ir skaidrumui užtikrinti, taip pat tam, kad Komisija galėtų atlikti proporcingumo įvertinimą.

(104)

TGD pavestas atlikti bendras priemones galima kvalifikuoti kaip bendros ekonominės svarbos paslaugas; kaip paaiškinta 92 konstatuojamojoje dalyje, jos aiškiai apibrėžtos ir pavestos atlikti TGD.

(105)

Atsižvelgiant į proporcingumo principą, SESV 106 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad dėl priemonių, naudojamų bendros svarbos misijai įgyvendinti, negali atsirasti nereikalingų rinkos iškraipymų ir kad šios priemonės negali būti didesnės nei iš tikrųjų reikalingos užduočiai atlikti. Pagal Komunikato 26 punktą ir tuo metu galiojusią Teisingumo Teismo praktiką kompensacija negali viršyti su pavesta užduotimi susijusių grynųjų pridėtinių išlaidų. Turi būti užtikrinama, kad bendros svarbos paslaugos bus teikiamos, o įmonėms, kurioms pavesta jas teikti, galės apmokėti su tos užduoties atlikimu susijusias papildomas išlaidas.

(106)

Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju reikia apskaičiuoti TGD patirtas grynąsias pridėtines išlaidas, susijusias su viešųjų paslaugų (bendrų priemonių) teikimu pagal abu susitarimus, o rezultatą palyginti su valstybės pagalba. Jei TGD sumokėta kompensacija ne didesnė už grynąsias pridėtines išlaidas, atsiradusias dėl viešųjų paslaugų misijos, galima sakyti, kad proporcingumo principo laikomasi.

(107)

Kaip matyti iš šio sprendimo priedo, šiam sprendimui svarbiu laikotarpiu, tai yra nuo 1990 iki 2004 m., pridėtinės išlaidos, susijusios su bendromis priemonėmis, buvo didesnės už TGD suteiktą pagalbą.

(108)

Todėl išmokos, kurios buvo sumokėtos TGD už bendras priemones, kurios yra šio sprendimo objektas, nebuvo per didelė vykdant šias priemones TGD patirtų pridėtinių išlaidų kompensacija.

(109)

Taigi nuo 1990 iki 2004 m. TGD mokėta kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, suderinama su SESV 106 straipsnio 2 dalimi.

(110)

Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad neaišku, kaip valstybės kompensaciją, kuri netgi nepadengė visų su viešųjų paslaugų misija susijusių pridėtinių išlaidų, būtų buvę galima panaudoti pelno siekimu pagrįstai TGD veiklai subsidijuoti, kaip teigia skundo pateikėjas. Be to, nei skundo pateikėjas, nei kitos suinteresuotosios šalys neįrodė skundo pateikėjo teiginio, kad TGD dirbantys veterinarai teikė kai kurias klinikines, diagnostikos ir terapijos paslaugas iki 90 % žemesne už savikainą kaina.

(111)

Dėl šio teiginio Vokietija atliko specialų TGD tyrimą. Tyrimo metu negauta jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Vokietija prašė ją informuoti, jei būtų gauta su tuo susijusi konkreti informacija, kad galėtų ištirti konkrečius atvejus.

(112)

Be to, Komisija konstatuoja, kad Bavarijos žemės veterinarų rūmai (Bayerische Landestierärztekammer) ir Federacinė praktikuojančių veterinarų sąjunga – Bavarijos federacinė sąjunga (Bundesverband praktizierender Tierärzte – Landesverband Bayern) remia TGD veiklą, taip pat ir jos pelno siekimu pagrįstą veiklą.

(113)

Komisija konstatuoja, kad Vokietija minėtą pagalbą suteikė pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(114)

Tačiau Komisija, remdamasi atliktu vertinimu, daro išvadą, kad 13 ir 14 konstatuojamosiose dalyse kaip „bendros priemonės“ ūkininkams teikta pagalba (nuo 1990 m.) bei 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse minėta valstybės kompensacija TGD už viešųjų paslaugų teikimą nuo 1990 iki 2004 m. yra suderinamos su SESV. Iš tikrųjų, kaip pirmiau paaiškinta, iš dalies tai nėra valstybės pagalba. 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse minėta kasmetinė kompensacija, mokama TGD nuo 2005 m. sausio 1 d. už viešųjų paslaugų teikimą, atitinka visas sprendime Altmark išvardytas sąlygas ir todėl nėra valstybės pagalba,