A.

kadangi EB sutarties 274 straipsnyje nustatyta, kad atsakomybė už Bendrijos biudžeto vykdymą tenka Komisijai, ir kad biudžetas vykdomas vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis,

B.

kadangi ES politikos krypčių įgyvendinimui būdingas bendrai Komisijos ir valstybių narių atliekamas Bendrijos biudžeto valdymas, kai 80 % Bendrijos išlaidų valdo valstybės narės,

C.

kadangi savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (8) Parlamentas pasiūlė, kad kiekviena valstybė narė turi būti pajėgi prisiimti atsakomybę už jos gautų ES lėšų valdymą ir pateikti vieną bendrą nacionalinę valdymo deklaraciją arba keletą deklaracijų pagal nacionalinę sistemą,

D.

kadangi Parlamentas savo rezoliucijose dėl 2003 m. ir 2004 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimo pasiūlė, kad būtina skubiai atitinkamu politiniu lygmeniu pateikti nacionalines deklaracijas, kuriomis būtų apimamos visos pagal dalijamąjį valdymą naudojamos Bendrijos lėšos,

E.

kadangi 2006 finansiniams metams skirtoje metinėje ataskaitoje (0.10 punktas) Audito Rūmai pripažįsta nacionalinių deklaracijų ir metinių apibendrinimų svarbą, nes tinkamai įgyvendinus visus šiuos elementus, ES lėšų valdymas ir kontrolė valstybėse narėse galėtų pagerėti ir kai kuriomis sąlygomis šie elementai galėtų duoti pridėtinę vertę ir Audito Rūmai galėtų juos panaudoti atsižvelgę į tarptautinių audito standartų reikalavimus,

F.

kadangi Audito Rūmai savo nuomonėje Nr. 6/2007 dėl valstybių narių metinių apibendrinimų ir valstybių narių nacionalinių deklaracijų taip pat pabrėžia, kad nacionalinės deklaracijos gali būti laikomos nauju ES lėšų vidaus kontrolės elementu ir kad, jei juose išryškinamos stiprybės ir trūkumai, jie skatins geresnę ES lėšų kontrolę dalijamojo valdymo atveju,

G.

kadangi Europos Sąjungos finansų valdymo tobulinimui būtina įdėmiai stebėti pažangą Komisijoje ir valstybėse narėse, o valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už ES lėšų valdymą, užtikrindamos ES integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimą siekiant, kad būtų pateiktas teigiamas patikinimo pareiškimas,

H.

kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) (9) 44 punkto, taip pat Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalies nuostatų dėl atlikto audito metinių apibendrinimų ir deklaracijų įgyvendinimas turėtų gerokai prisidėti prie Bendrijos biudžeto valdymo tobulinimo,

I.

kadangi patikimo finansų valdymo principas, įskaitant veiksmingą vidaus kontrolę, yra vienas iš Finansiniame reglamente, iš dalies pakeistame Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (10), išdėstytų biudžeto principų, kaip nurodyta Komisijos veiksmų plane dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos,

J.

kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto darbas apskritai, o ypač biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, sudaro dalį veiklos, kuria vadovaujantis Sutartimi siekiama nustatyti visišką Komisijos ir pavienių narių bei kitų susijusių subjektų, iš kurių svarbiausią vaidmenį atlieka valstybės narės, atskaitomybę už finansų valdymą ES, taip nustatant tvirtesnį sprendimų priėmimo pagrindą,

K.

kadangi Parlamentas deramai atsižvelgs į 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezultatus ir rekomendacijas kitos biudžeto sudarymo procedūros metu,

L.

kadangi Taryba turėtų dėti daugiau pastangų siekdama reformų ir didindama valstybių narių atsakomybę, kad būtų pašalinti Audito Rūmų nurodyti trūkumai ir užtikrintas geresnis finansų valdymas Europos Sąjungoje,

M.

kadangi 2006-ieji buvo Europos darbuotojų mobilumo metai, per kuriuos buvo didinamas supratimas apie mobilumo vaidmenį steigiant tikrą Europos darbo rinką ir ruošiamasi Europos lygių galimybių visiems metams 2007 m.;

1.

Džiaugiasi Komisijos pasiekta ir Europos Audito Rūmų (EAR) patikinimo pareiškime paminėta pažanga siekiant veiksmingiau naudoti ES lėšas ir keisti bendrą kontrolės aplinką; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad EAR pareiškime nurodė finansinį klaidų poveikį; skatina EAR ateityje nurodyti šį poveikį visuose savo metinės ataskaitos skyriuose;

2.

Džiaugiasi nemaža, ypač dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos veikimo pasiekta pažanga bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų valdymo srityje ir primena Graikijai jos įsipareigojimą įdiegti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą pagal jos veiksmų planą;

3.

Teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą kas mėnesį pateikti ataskaitą Biudžeto kontrolės komitetui apie tolesnių priemonių, kurių imtasi po 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, įgyvendinimą, kurioje kiekvieną mėnesį vienas Komisijos narys pristato pokyčius srityje, už kurią jis atsakingas, ir kuri apima nacionalines deklaracijas bei metinius apibendrinimus, išorės veiksmus ir Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimą;

4.

Teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą politiniu požiūriu tvirtai remti nacionalines iniciatyvas parengti ir paskelbti nacionalines deklaracijas, kurias audituotų nacionalinės audito institucijos, ir toliau skatinti valstybes nares sekti Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Švedijos pavyzdžiu; taigi tikisi, kad Komisija įtrauks naują veiklos punktą dėl nacionalinių valdymo deklaracijų skatinimo, kuris bus pirmiau minėtos integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų plano persvarstymo ir tolesnių veiksmų dalis; be to, tikisi, kad Komisija ir valstybės narės užtikrins, kad rengiant nacionalinius apibendrinimus būtų griežtai laikomasi TIS 44 punkto tikslų ir esmės;

5.

Mano, kad Komisija turi reaguoti ir patenkinti Parlamento rezoliucijoje, kuri yra 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo dalis, pateiktus svarbius reikalavimus, kurių nepaisyta aptariant nacionalines deklaracijas, šiuo klausimu Parlamentas paprašė Komisijos iki 2007 m. pabaigos pateikti Tarybai pasiūlymą dėl nacionalinės ES lėšų valdymo deklaracijos, kuri apimtų visus pagal dalijamojo valdymo principą valdomas Bendrijos lėšas; apgailestauja dėl Komisijos nebylaus pritarimo valstybių narių, išskyrus Daniją, Švediją, Nyderlandus ir Jungtinę Karalystę, kolektyviniam neatsakingumui Europos Sąjungos finansų valdymo srityje;

6.

Mano, kad Komisija privalo pateikti išsamius ir patikimus duomenis apie lėšų susigrąžinimą, nurodant su konkrečiais lėšų susigrąžinimo atvejais susijusias konkrečias biudžeto eilutes ir metus; kitaip pateikiant duomenis rimta kontrolė neįmanoma; supranta, kad Komisija turi gauti šią informaciją daugiausia iš valstybių narių; pažymi, kad šiuo tikslu Parlamentas pastaruosius trejus metus siūlė reikalauti nacionalinių valdymo deklaracijų, kad Komisija galėtų suteikti trūkstamą informaciją ir užpildyti skaidrumo spragą;

7.

Džiaugiasi, kad buvo paskelbtas pirmiau minėtas Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planas, kaip reakcija į Parlamento pareikštą susirūpinimą vykstant 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai; Parlamentas, rengdamasis 2007 finansinių metų ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, atidžiai stebės, kaip atsiskaitoma už šį veiksmų planą;

8.

Teigiamai vertina tvirtą Komisijos įsipareigojimą, kad bet kurios netinkamai išmokėtos sumos būtų susigrąžinamos per laiką, likusį iki procedūrų dėl 2000–2006 m. pabaigos;

9.

Teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą pasiekti, kad Finansinis reglamentas būtų taikomas be išlygų, visų pirma, kiek tai susiję su metiniais apibendrinimais; tikisi, kad Komisija išsamiai informuos Parlamentą apie visus teisinius veiksmus, kurių imtasi prieš valstybes nares, ir apie valstybių narių pažeidimus; taigi džiaugiasi, kad atlikti žemės ūkio ir struktūrinių fondų metinių apibendrinimų kokybės preliminarūs vertinimai; tikisi, kad galutiniai vertinimai bus pateikti įvairių generalinių direktoratų metinės veiklos ataskaitose;

10.

Mano, kad didelis 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros laimėjimas yra tai, kad Komisija įsipareigojo ištaisyti visas pavienes klaidas, kurių rasta EAR metinėje ataskaitoje, o ypač tai, kad buvo įsipareigota visiškai ištaisyti visus rimtus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus ir taikyti nustatyto dydžio sumas arba ištaisyti nustatytas finansines klaidas, jeigu Komisija nustato paraiškų dalyvauti konkurse teikimo sistemos problemų;

11.

Tačiau ragina Komisiją pateikti objektyvią, aiškią ir išsamią informaciją apie savo gebėjimą susigrąžinti netinkamai išmokėtas sumas;

12.

Teigiamai vertina faktą, kad Komisija pagaliau įsipareigojo kuo greičiau sustabdyti mokėjimus, jeigu nustatoma rimtų sistemos trūkumų, o tai – tiesioginis 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rezultatas;

13.

Laukia ketvirčio taisymų ir lėšų susigrąžinimo ketvirčio ataskaitų, kurias turės audituoti EAR, įskaitant sistemos ir atsiskaitymo mechanizmo, pagal kuriuos ex post susigrąžintos lėšos galėtų būti siejamos su tais metais, kuriais buvo skirtas finansavimas, sukūrimą; tikisi, kad remiantis šiomis ataskaitomis pirmą kartą ir 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros laikotarpiu bus galima susidaryti bendrą padėties šioje srityje vaizdą; mano, kad Komisija turėtų pateikti pirmiau minėto dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir galutinę datą;

14.

primena Komisijai 2008 m. vasario 25 d. neeiliniame klausyme Biudžeto kontrolės komitete prisiimtus įsipareigojimus:

15.

pritaria Komisijos pozicijai, kad jeigu aptinkama pažeidimų, tai imamasi taisomųjų veiksmų, įskaitant mokėjimų sustabdymą ir nepagrįstai ar neteisingai išmokėtų lėšų susigrąžinimą, ir kad Komisija bent du kartus per metus Parlamentui teiks ataskaitas apie šioje srityje taikomas priemones;

16.

Mano, kad po 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros Komisija geriau suvokė su visais ES fondais, kurių lėšos naudojamos išorės veiksmams finansuoti, susijusio skaidrumo, matomumo ir politinio vadovavimo svarbą, nesvarbu, ar šias priemones tiesiogai taikytų Komisija, ar tarptautiniai patikos fondai, ar jos būtų taikomos vykdant decentralizuotą valdymą;

17.

Teigiamai vertina JT įgaliotinio Irakui įsipareigojimą nedelsiant teikti kokybiškesnę informaciją Komisijai ir mano, kad 13 mėnesių išsamaus tyrimo, kaip naudojamos ES lėšos per tarptautinius patikos fondus, padėjo geriau suvokti, kad reikia ES mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo atskaitomybės; ragina Komisiją persvarstant Europos bendrijos ir Jungtinių Tautų Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (angl. FAFA) glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu;

18.

Teigiamai vertina faktą, kad Komisija į metines veiklos ataskaitas, kurias 2008 m. kovo mėn. pabaigoje pasirašė kompetentingi generaliniai direktoriai, įtraukė informaciją apie patikras, atliekamas pagal FAFA, taip pat atitinkamas išvadas, ir tai padės Parlamentui atsižvelgti į šią informaciją balsuojant dėl šios ataskaitos;

19.

Pritaria Komisijos pasiūlymui apsvarstyti klausimą dėl nevyriausybinės organizacijos (NVO) apibrėžties, kai bus galima susipažinti su EAR vykdomo nevyriausybinių organizacijų audito rezultatais;

20.

Ragina Komisiją:

21.

Teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą toliau informuoti Parlamentą apie lėšų gavėjus, kaip nurodyta Finansinio reglamento 30 straipsnio 3 dalyje, ir toliau didinti politinį šių lėšų valdymą, jų matomumą ir kontrolę, ypač per tarptautinius patikos fondus valdomų lėšų kontrolę;

22.

Primygtinai ragina, kad būtų viešai prieinami duomenys, susiję su visais su Komisija dirbančių ekspertų ir darbo grupių nariais, taip pat būtų atskleisti visi ES lėšų gavėjai;

23.

Su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į EAR nuomonę, kad galutinės metinės ataskaitos patikimos, ir jų pareiškimą, kad, išskyrus keletą pastabose minimų išimčių, ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai pateikta Bendrijų finansinė būklė, taip pat jų iždo operacijų rezultatai ir pinigų srautai, apskaityti iki 2006 m. gruodžio 31 d. imtinai, atsižvelgiant į Finansinio reglamento nuostatas ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles (Patikinimo pareiškimo 1 skyriaus VII–IX punktai);

24.

Vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų pateiktų pastabų dėl nustatytų klaidų, turinčių įtakos sumoms, apskaitos sistemoje įrašytoms kaip sąskaitos faktūros arba išlaidų ataskaitos ir išankstinis finansavimas, nes mokėtinos sumos buvo maždaug 201 milijonu EUR, o bendra ilgalaikio ir trumpalaikio išankstinio finansavimo suma – maždaug 656 milijonais EUR didesnės; itin apgailestauja, kad dėl kai kurių generalinių direktoratų apskaitos sistemų trūkumų vis dar išlieka finansinės informacijos kokybės rizika (visų pirma, atskyrimo ir išmokų darbuotojams atveju) ir dėl to reikėjo atlikti kai kuriuos pataisymus po negalutinių finansinių ataskaitų pateikimo;

25.

Apgailestauja, kad finansiniai dokumentai Biudžeto kontrolės komiteto nariams nepateikiami visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis;

26.

Atkreipia dėmesį, kad Komisijos apskaitos pareigūnas negalėjo patvirtinti EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos, Švietimo ir kultūros generalinio direktorato bei Išorės santykių generalinio direktorato 2006 finansinių metų vietinių sistemų;

27.

Primena Komisijai jos įsipareigojimą kas šešis mėnesius biudžeto valdymo institucijai teikti ataskaitą apie išankstinio finansavimo operacijų valdymą, kuris, kaip buvo prašoma Parlamento rezoliucijoje, pridėtoje prie sprendimo dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, buvo pateiktas metinėje ataskaitoje biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimais, taip pat itin apgailestauja, kad ši ataskaita vis dar nepateikta Parlamentui;

28.

Su pasitenkinimu atkreipia dėmesį, kad EAR mano, kad srityse, kuriose priežiūros ir kontrolės sistemos įdiegtos užtikrinant tinkamą rizikos valdymą, atliekant operacijas iš esmės išvengta svarbių netikslumų;

29.

Vis dėlto apgailestauja, kad atliekant mokėjimus itin svarbiose Bendrijos išlaidų srityse (struktūrinių priemonių, vidaus politikos ir išorės veiksmų srityse) vis dar pasitaiko daug esminių klaidų įgyvendinančių organizacijų lygmenyje;

30.

Reiškia itin didelį susirūpinimą dėl to, kad EAR vis dar nustato trūkumų, susijusių su priežiūros ir kontrolės sistemų veikimu bei generalinių direktorių pareiškimuose pateiktomis atitinkamomis išlygomis, visų pirma dėl pagrindinių operacijų teisėtumo bei tvarkingumo, taip pat primena valstybėms narėms ir Komisijai apie jų atitinkamą atsakomybę šioje srityje;

31.

Teigiamai vertina EAR pasiekimus toliau didinant patikinimo pareiškimų metodo aiškumą, susijusį su veiksniais, padedančiais kasmet didinti kontrolės sistemų našumą ir veiksmingumą kiekviename sektoriuje, ir ragina EAR toliau nuolat informuoti Parlamentą apie pažangą šioje srityje;

32.

Apgailestauja dėl to, kad trūksta aiškumo dėl teisėtumo ir dėl neišvengiamo poveikio žiniasklaidai, susijusio su EAR pranešimais apie atvejus, kai ES lėšas gauna tam tikri paramos gavėjai (pvz., geležinkelių bendroves, jodinėjimo ir (arba) žirgų veisimo klubus, taip pat golfo laisvalaikio klubus bei miestų tarybas) pagal tinkamumo finansuoti taisykles; pažymi, kad teisiniu požiūriu tai galiausiai virsta diskusija dėl išlaidų tinkamumo finansuoti; pabrėžia, kad Parlamentas praeityje rėmė ir ateityje rems EAR specialiosiose ataskaitose pateikiamas pastabas apie našumą ir veiksmingumą;

33.

Primena, kad EAR pagal savo naująją metodiką naudoja turimus nacionalinių audito institucijų auditus ir ataskaitas; prašo EAR pranešti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui, kaip EAR naudoja šią informaciją, ir pateikti nuomonę dėl informacijos, gautos iš nacionalinių audito institucijų, naudingumo rengiant EAR metinę ataskaitą;

34.

Džiaugiasi EAR metinės ataskaitos specialių dalių kokybe, pvz., dalimi apie struktūrines priemones, kuri suteikia galimybes visiems suinteresuotiems subjektams nustatyti problemas ir sutelkti pastangas į būtinus patobulinimus;

35.

Atkreipia dėmesį į Komisijos tarnybų 2006 m. dėtas pastangas siekiant užtikrinti naujų išankstinio finansavimo mokėjimų, naujų neapmokėtų sąskaitų faktūrų ir išlaidų ataskaitų bei atskyrimo įrašymo į apskaitą išsamumą ir tikslumą;

36.

Atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie struktūrinius fondus, 2006 m. buvo paskutiniai 2000–2006 m. programavimo laikotarpio metai, kurių pabaigoje reikėjo prisiimti visus šio laikotarpio įsipareigojimus;

37.

Yra susirūpinęs dėl to, kad 2006 m. pabaigoje neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai – tai visi neįvykdyti mokėjimai, kuriuos būtina įvykdyti už 2000–2006 m. finansinės programos laikotarpį ir kurie sudaro 28 % visų atitinkamų finansinės programos išlaidų kategorijų sumų už visą laikotarpį;

38.

Apgailestauja, kad su struktūriniais veiksmais ir Sanglaudos fondu susijusių neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų – nepanaudotų ir perkeltų į tolesnius metus įsipareigojimų tam, kad būtų panaudoti, ypač daugiametėms programoms, – 2006 m. padidėjo 12,6 milijardo EUR (10,6 %) ir jie sudarė 131,6 milijardo EUR;

39.

Yra susirūpinęs, kad n+2 lėšų panaudojimo modelis gali trukdyti tinkamai atlikti struktūrinių programų ir projektų užbaigimo procedūras; pažymi, kad 2007 m. struktūrinių fondų mokėjimai, palyginti su 2006 m., jau išaugo beveik 50 %; pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti veiksmingą užbaigimo procedūrą, ir pabrėžia, kad taikant šią procedūrą svarbų vaidmenį turi atlikti valstybės narės;

40.

Taip pat apgailestauja, kad dėl sunkumų, iškilusių įsisavinant lėšas, naujosiose valstybėse narėse Sanglaudos fondo, ERPF ir ESF biudžeto įvykdymo lygis buvo mažesnis nei tikėtasi; prašo Komisijos pateikti išsamesnį mažesnių nei nacionaliniu lygmeniu numatyta išlaidų struktūrinių veiksmų srityje paaiškinimą;

41.

Primena, kad, kaip Parlamentas paprašė savo rezoliucijoje, pridėtoje prie 2003, 2004 ir 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo, būtina skubiai atitinkamu politiniu lygmeniu pateikti nacionalines deklaracijas, kuriomis būtų apimamos visos pasidalijamojo valdymo principu valdomas Bendrijos lėšos;

42.

Primena, kad rezoliucijoje, pridėtoje prie 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo, Parlamentas paprašė Komisijos iki 2007 m. pabaigos pateikti Tarybai pasiūlymą dėl nacionalinės valdymo deklaracijos, kuri apimtų visas pasidalijamojo valdymo principu valdomas Bendrijos lėšas ir būtų paremta įvairių nacionalinių institucijų, atsakingų už išlaidų valdymą, pagalbinėmis deklaracijomis; atmeta Komisijos ataskaitos dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, priede pateiktą Komisijos atsakymą, kuriame teigiama, kad Komisija nesiims pasiūlytų veiksmų, nes bendros standartinės deklaracijos nustatymas neduotų esminės naudos dėl skirtingų 27 valstybių narių vyriausybių struktūrų ir ES lėšų valdymo pagal pasidalijamojo valdymo principą struktūrų, vis dėlto Komisija toliau rems tokias iniciatyvas, kurių imasi nacionalinės administracijos; mano, kad šis atsakymas nepatenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 80 % Europos Sąjungos bendrojo biudžeto patenka į vadinamojo pasidalijamojo valdymo sritį, tuo labiau žinant dabartinę struktūrinių fondų padėtį, kaip EAR konstatavo savo metinėje ataskaitoje;

43.

Tvirtai remia kai kurių valstybių narių (Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Švedijos ir Danijos) iniciatyvą patvirtinti nacionalinę Bendrijos lėšų valdymo deklaraciją ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant šių iniciatyvų, dauguma kitų valstybių narių prieštarauja šios deklaracijos nustatymui; ragina Komisiją nurodyti pranašumus, atsiradusius Komisijos ir tą iniciatyvą įgyvendinusių valstybių narių kontrolės santykiuose; prašo Komisiją Biudžeto kontrolės komitetui reguliariai pranešti apie šiuo atžvilgiu padarytą pažangą;

44.

Atkreipia dėmesį į pirmus daugumos valstybių narių atsiųstus metinius apibendrinimus ir prašo Komisiją pradėti pažeidimo procedūras prieš įsipareigojimų neįvykdžiusias valstybes nares; pažymi, kad Parlamentas mano, jog šie metiniai apibendrinimai – pirmasis žingsnis nacionalinių valdymo deklaracijų link; prašo Komisijos prieš pirmąjį 2009 m. biudžeto svarstymą parengti dokumentą, kuriame būtų analizuojami kiekvienos valstybės narės nacionalinės Bendrijos lėšų administravimo ir kontrolės sistemos teigiami ir neigiami aspektai bei atliktų auditų rezultatai, taip pat perduoti šį dokumentą Parlamentui ir Tarybai; ragina Komisiją pranešti apie metinių apibendrinimų kokybę ir skatinti procesui suteikti papildomą vertę, pvz., nustatyti bendras problemas, rasti galimus sprendimus ir aptarti pažangiąją patirtį;

45.

Vis dėlto atkreipia dėmesį į kritinį EAR pareiškimą dėl nacionalinio audito: „išorės auditorius, norintis pasiremti ar pasinaudoti kitų auditorių nuomone ar darbu, turi gauti tiesioginius įrodymus dėl šio darbo pagrįstumo“; todėl mano, kad kontaktinio komiteto darbo grupės, kuri yra atsakinga už bendrų ES kontekstui pritaikytų audito standartų ir palyginamų audito kriterijų rengimą, darbas yra būtinas, ir ragina Komisiją skatinti visas valstybes nares jame dalyvauti;

46.

Primena Komisijai savo ankstesnę kritiką dėl suvestinėje ataskaitoje Komisijos nurodytų jos politinės atsakomybės pagrindų pagrįstumo, kadangi Komisijai trūksta informacijos apie 80 % pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų lėšų, o metinių veiklos ataskaitų kokybė įvairi; pažymi, kad nepakankamos informacijos priežastis dvejopa: Komisija vykdo nepakankamą stebėjimą ir priežiūrą, o valstybių narių lygmeniu nėra konkrečių sprendimų ir atskaitingumo;

47.

Apgailestauja dėl Komisijos nebylaus pritarimo daugumos valstybių narių kolektyviniam neatsakingumui Europos Sąjungos finansų valdymo srityje; teigiamai vertina ir remia kai kurių valstybių narių šios srities iniciatyvas ir ragina kitas valstybes nares pasekti jų pavyzdžiu;

48.

Atkreipia dėmesį, kad biudžetą vykdo Komisija ir jos nariai, o ne generaliniai direktoriai, kurie yra įgalioti leidimus duodantys pareigūnai, dėl to apgailestauja, kad padidinus generalinių direktorių atsakomybę nenustatyta tiesioginė (ne tik politinė) Komisijos narių atsakomybė; siūlo Komisijai pateikti pasiūlymus, kaip pataisyti šią padėtį, kai pažeidžiamos Sutarties 274 straipsnio nuostatos;

49.

Džiaugiasi EAR pateikta svaria Komisijos vidaus kontrolės sistemos analize (jo metinės ataskaitos 2 skyrius); dėl to ragina EAR pratęsti šiuos teigiamus pokyčius įtraukiant pavienių Komisijos narių veiksmų arba neveikimo analizę;

50.

Primena, kad valdymas susijęs su apskaitos ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų padėtimi vadovų atžvilgiu, jiems suteiktais įgaliojimais vykdyti veiklą, jų kvalifikacija ir apmokymu;

51.

Reikalauja, kad Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius pateiktų oficialią nuomonę dėl vidaus kontrolės sistemų kokybės ir veiksmingumo;

52.

Reikalauja, kad generalinis sekretorius pateiktų oficialų patikinimo pareiškimą dėl generalinių direktorių individualių pareiškimų kokybės;

53.

Reikalauja, kad Komisijos vidaus auditorius įvertintų generalinio sekretoriaus patikinimo pareiškimą pateikdamas audito nuomonę;

54.

Primena, kad tokiose uždarose organizacijose kaip Komisija svarbūs funkciniai atskaitomybės santykiai – atvira komunikacija tarp tokių pačių profesionalių specialistų grupių skirtinguose generaliniuose direktoratuose, pvz., tarp IT darbuotojų, vidaus kontrolės darbuotojų, vidaus audito darbuotojų ir apskaitininkų; apgailestauja dėl labai menkų pastangų pradėti naudoti šios rūšies valdymo priemonę; ragina Komisiją užtikrinti, kad kuo skubiau būtų nustatyti privalomi funkciniai atskaitomybės santykiai, ir ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo mėn. apie tai pateikti ataskaitą Biudžeto kontrolės komitetui;

55.

Ragina Komisiją apskaitos pareigūnui suteikti tokią pačią kategoriją kaip ir tą pačią veiklą vykdantiems pareigūnams;

56.

Taip pat ragina Komisiją Audito pažangos komiteto sudėtį pakeisti tokiu būdu, kad išorės narių būtų tiek, kiek Komisijos narių; be to, ragina Komisiją paskirti vieną išorinių Audito pažangos komiteto narių jo pirmininku;

57.

Tikisi, kad Komisija parengs visos Komisijos metinį institucinį patikinimo pareiškimą, kurį Komisijos pirmininkas pristatys kompetentingam Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui;

58.

Džiaugiasi, kad apskritai pasiekta pažangos vystant Komisijos vidaus kontrolės sistemą;

59.

Nesutinka su pirmiau minėtoje 2008 m. pažangos ataskaitoje dėl veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos pateiktu Komisijos teiginiu, kad veiksmai 1, 3, 3N, 5, 8 ir 13 yra baigti; pažymi, kad iki šiol Parlamentui nežinoma, kad būtų šį teiginį pagrindžiančių dokumentų ar teiginių; taigi yra priverstas rimtai abejoti, ar šios priemonės buvo pradėtos taikyti, jau nekalbant apie tai, ar jos įgyvendintos ir ar turi poveikį to veiksmų plano įgyvendinimo pažangai;

60.

Vis dėlto teigiamai vertina pusmečio to veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

61.

Pabrėžia, kad įgyvendindama priemones 1, 3, 3N, 5, 10, 10N, 11, 11N, 13 ir 15 Komisija priklauso ir nuo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad visiškai remia šiuos veiksmus, ir todėl ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis galimybėmis, kad jie būtų kuo greičiau įgyvendinti;

62.

Tikisi, kad Parlamentui atitinkama pažangos ataskaita bus pateikta iki 2009 m. sausio 1 d. ir galės būti panaudota 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

63.

Labai apgailestauja dėl to, kad Parlamentas iki šiol negavo jokios informacijos apie ES lėšų kontrolės sistemos sąnaudų ir naudos analizę, kurią buvo prašoma pateikti rezoliucijoje, pridėtoje prie 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo;

64.

Mano, kad nepriimtina, jog Komisija EAR audito rezultatus, grindžiamus visuotinai priimtais Tarptautiniais audito standartais, laiko vien „skirtingomis nuomonėmis dėl klaidų tipologijos bei poveikio ir dėl sistemų trūkumų vertinimo, iš dalies – skirtingu finansinių klaidų taisymo mechanizmų veikimo suvokimu“ (paskutinė ataskaitos dalis, p. 2);

65.

Mano, kad visos išlygos dėl nepakankamo patikinimo dėl Bendrijos išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo turėtų atsispindėti metinėse veiklos ataskaitose ir suvestinėje ataskaitoje; todėl yra labai nustebęs, kad trys generaliniai direktoriai tik 2006 m. nusprendė įtraukti išlygą dėl programos INTERREG valdymo ir kontrolės, kuri, kaip jie pažymėjo, buvo taikoma jau keletą metų (paskutinė ataskaitos dalis, p. 4);

66.

Yra susirūpinęs dėl teiginių, pateiktų pirmojoje bendrojoje vidaus auditoriaus ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad, nepaisant tam tikros pažangos, iki nustatytų terminų liko neįgyvendinta pusė lemiamos reikšmės turinčių ir labai svarbių rekomendacijų (prieš paskutinę dalį, p. 8); prašo Komisijos daugiau dėmesio skirti šių rekomendacijų įgyvendinimui;

67.

Apgailestaudamas atkreipia dėmesį, kad EAR teigia: „su svarbiomis ES biudžeto dalimis susijusios generalinių direktorių išvados dėl ES išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo yra labiau teigiamos nei atitinkamos Audito Rūmų audito išvados“ (metinės ataskaitos 2.13 punktas);

68.

Apgailestauja, kad savo metinėje ataskaitoje EAR vėl pabrėžė, kad kai kuriose metinėse veiklos ataskaitose vis dar nėra pateikta pakankamai duomenų, kurių reikia EAR patikinimo pareiškimui (metinės ataskaitos 2.14–2.18 punktai);

69.

Džiaugiasi, kad suvestinėje ataskaitoje pabrėžiama: „Visais atvejais, kai Europos Audito Rūmų ir generalinio direktoriaus nuomonės skiriasi, kitų metų metinėje veiklos ataskaitoje generalinis direktorius turės pateikti paaiškinimą“ (2 punktas); taip pat tikisi pastebimos pažangos 2007 m. metinėje veiklos ataskaitoje ir vėlesniuose dokumentuose;

70.

Prašo Komisiją patobulinti metines veiklos ataskaitas – sukurti bendrus išlygų teikimo kriterijus ir labiau formalizuoti metines veiklos ataskaitas, kad būtų galima geriau palyginti įvairių generalinių direktoratų ir įvairaus laikotarpio metines veiklos ataskaitas; prašo Komisiją atsižvelgti į EAR pastebėjimus dėl metinių veiklos ataskaitų ir artimai konsultuojantis su EAR jas patobulinti;

71.

Teigiamai vertina tai, kad buvo paskelbtas komunikatas dėl tolesnių veiksmų dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2007) 127), kuriame Komisija teigia, kad, vadovaujantis Finansinio reglamento 30 straipsnio 3 dalimi, informacija apie ES lėšų gavėjus bus viešai prieinama nuo 2008 m. (2.3.2 dalis), ir pareiškia, kad Komisija 2008 m. pavasarį sukurs interesų grupių atstovų (lobistų) registrą;

72.

Supranta ir už savanorišką, ir už privalomą lobistų registravimą pateikiamus argumentus; atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą pirmiausia sudaryti savanorišką registrą ir po metų įvertinti, kaip ši sistema veikia; žino Lisabonos sutartyje numatytą privalomo registro teisinį pagrindą; primena, kad Parlamentas jau turi privalomą registrą, o galimas bendras registras būtų de facto privalomas, nes abiem atvejais norint lankytis Parlamente būtina užsiregistruoti;

73.

Primena, jog reikia naujo Komisijos narių elgesio kodekso tam, kad būtų pagerinta ir apibrėžta jų individuali ir kolektyvinė politinė atsakomybė ir atskaitingumas už jų politinius sprendimus ir už tai, kaip jų tarnybos įgyvendina savo politikos kryptis;

74.

Primygtinai teigia, kad Komisija atsako už tai, kad būtų užtikrintas informacijos, teikiamos apie ES lėšų gavėjus, išsamumas, palyginamumas ir paieškos galimybės, taip pat primena apie Komisijos Parlamentui pateiktą atsakymą raštu, kuriame nurodytas ketinimas iki 2008 m. balandžio mėn. baigti rengti bendrus šiai informacijai taikomus reikalavimus ir dėl jų susitarti su valstybėmis narėmis;

75.

Primena, kad savo rezoliucijos, pridėtos prie 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo, 85 dalyje pateikė pastabą, kuria pareikalavo, kad informacija apie įvairaus pobūdžio ekspertų grupių narius ir jų funkcijas būtų lengvai pasiekiama, be to, 86 dalyje pateikė pastabą, kuria paragino Komisiją paskelbti tų grupių narių, taip pat pavienių Komisijos narių, generalinių direktorių arba kabinetų specialiųjų patarėjų pavardes; prašo viešai paskelbti visų Komisijos darbo grupėse dalyvaujančių ekspertų ir konsultantų pavardes;

76.

Primena 2008 m. sausio 21 d. klausymo Biudžeto kontrolės komitete metu Komisijos nario, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, pateiktus atsakymus, kad ekspertų grupių registre bus pateikta informacija apie visas tokias grupes, įskaitant informaciją apie komitologijos komitetų, bendrų organų ir socialinio dialogo komitetų narius bei pavienius ekspertus;

77.

Taip pat primena savo rezoliucijos, pridėtos prie 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo, 76 dalį, kurioje jis prašė „Komisiją užpildyti dabartinę spragą ir į privalomą „Komisarų elgesio kodeksą“ įtraukti pamatines etikos normas ir pagrindinius principus, kurių komisarai turėtų laikytis eidami pareigas, visų pirma skirdami darbo kolegas, ypač savo „kabineto“ narius“;

78.

Apgailestauja dėl Komisijos pirmiau minėtos ataskaitos dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2005 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, priede pateikto Komisijos atsakymo (18 psl.), kuriame teigiama, kad šios taisyklės nenustatytos, ir ragina Komisiją jas patvirtinti;

79.

Primena, kad svarbus visiškas informacijos apie Komisijos narių kabinetų darbuotojus, kurie įdarbinti ne pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, skaidrumas ir viešumas;

80.

Teigiamai vertina tai, kad, EAR manymu, visais esminiais požiūriais muitinės priežiūros sistemos buvo patenkinamos, su tradiciniais nuosavais ištekliais susijusios ataskaitos buvo patikimos, o pagridinės operacijos buvo teisėtos ir tvarkingos, nors buvo aptikta kai kurių trūkumų;

81.

Teigiamai vertina tai, kad EAR nustatė, jog Komisija teisingai apskaičiavo, surinko ir į Bendrijos ataskaitas įrašė išteklius iš PVM ir BNP;

82.

Su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad PVM išteklių srityje Komisija išlaikė tinkamą savo patikrų dažnį ir kokybę; tačiau yra susirūpinęs dėl nepanaikintų išlygų skaičiaus, todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad išlygos būtų panaikintos per pagrįstą laiką;

83.

Prašo Komisijos pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių ji ketina imtis valstybių narių, kuriose nepanaikintos išlygos, atžvilgiu;

84.

Teigiamai vertina 2006 m. pagerėjusią padėtį, susijusią su BŽŪP išlaidomis, ir džiaugiasi EAR pareiškimu, kad tinkamai taikoma IAKS, kuri yra pagalbos už plotą, priemokų už gyvulius ir vienkartinės išmokos už plotus schemos pagrindinė kontrolės priemonė, yra veiksminga netvarkingų išlaidų rizikos ribojimo sistema;

85.

Teigiamai vertina Komisijos pastangas išplėsti IAKS taikymą ir tikisi, jog Komisija, kaip numatyta Parlamentui pateiktuose planuose ir atsakymuose, užtikrins, kad iki 2010 m. bent 89 %, o iki 2013 m. 91,3 % žemės ūkio išlaidų bus taikoma IAKS;

86.

Remdamasis EAR išvadomis, apgailestauja dėl to, kad BŽŪP išlaidų srityje vis dar pasitaiko esminių klaidų, ir dėl to, kad pagal IAKS nustatytos kontrolės ir patikros priemonės kai kuriose valstybėse narėse vis dar nėra veiksmingai vykdomos arba visiškai patikimos, todėl ragina Komisiją dar kartą kartu su valstybėmis narėmis patikrinti, kad IAKS būtų visapusiškai įgyvendinta visose ES-15 valstybėse narėse, ir pašalinti ES-10 valstybėse narėse nustatytus trūkumus;

87.

Apgailestauja dėl EAR vėl aptiktų problemų, susijusių su IAKS įgyvendinimu Graikijoje; visiškai palaiko Komisijos ketinimus (išdėstytus Biudžeto kontrolės komitetui) užtikrinti, kad Graikijos vyriausybei per nustatytą laikotarpį nepašalinus esamų trūkumų būtų be išlygų taikomi galiojantys mokėjimų sustabdymą reglamentuojantys teisės aktai;

88.

Apgailestauja, kad kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos priemonių atveju pasitaiko didelis klaidų kiekis, kadangi ūkininkai neatitinka dažnai sudėtingų finansavimo tinkamumo sąlygų; mano, kad Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į šių priemonių tinkamumo finansuoti sąlygas ir apsvarstyti galimybes šias sąlygas supaprastinti;

89.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nurodo galimą poreikį taikyti kitokį toleruotinos rizikos lygį agrarinės aplinkosaugos srityje, siekdama išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp aplinkos gerinimo bei apsaugos ir taikomų priemonių kontrolės sąnaudų; tačiau reikalauja, kad būtų užtikrintas teisingas taikymas ir pakankama Bendrijos išlaidų kontrolė, taip pat ragina Komisiją nuodugniai ištirti bei įvertinti galimas sąnaudas ir naudą agrarinės aplinkosaugos srityje bei ryšį su kitomis išlaidų sritimis ir pateikti analizę Tarybai, Parlamentui ir EAR, nes bent tokia informacija būtina Komisijos pasiūlyto pertvarkymo reikalingumo aptarimui;

90.

Atkreipia dėmesį, kad dėl to, kad naujoji finansinio patvirtinimo procedūra taikoma pažeidimams, kurių sumas valstybės narės laiko neatgautinomis, ir pagal valstybių narių pateiktą informaciją šių sumų apmokėjimas priskiriamas Bendrijai, Komisija dabar privalo atlikti išsamų paskesnį tyrimą, užtikrindama, kad skolos teisingai įrašytos ir tinkamai priskirtos Bendrijos biudžetui;

91.

Taip pat primena, kad finansinių klaidų taisymų išlaidas padengia ne neteisėtai išmokėtos pagalbos gavėjai, o valstybė narė, dažniausiai mokesčių mokėtojai;

92.

Atkreipia dėmesį, kad, anot EAR, Komisija, 2006 m. atlikdama pirmąjį bendrosios išmokos schemos auditą, tiksliai neapibrėžė šios sertifikuojančių įstaigų atliekamos užduoties apimties ir darbų išsamumo lygio ir kad kai kurios sertifikuojančios įstaigos (pvz., Italijoje) į savo darbą neįtraukė teisių į išmokas tikrinimo ir tai paminėjo tik savo sertifikatuose, o Komisija šiuo klausimu nepateikė jokių pastabų;

93.

Apgailestauja, kad neteisėtų BŽŪP mokėjimų dydžio Komisija dar nežino arba jo neįvertino taip, kaip EAR laikytų tinkama; pažymi, kad EAR nustatė, jog neteisėtų mokėjimų, kurių didžiausia galima suma, kaip manoma, yra 100 mln. EUR, nebuvo galima ištaisyti, nes jie buvo aptikti po nustatyto dvejų metų laikotarpio; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių atitikties auditui, kad būtų galima laiku ištaisyti neteisėtus mokėjimus;

94.

Mano, kad, siekiant užtikrinti didesnį patikinimo lygį, susijusį su sertifikuojančių įstaigų darbu, Komisija turėtų pašalinti visus EAR metinėje ataskaitoje nurodytus trūkumus;

95.

Atkreipia dėmesį į EAR metinės ataskaitos išvadas, pateiktas 5.20 ir 5.21 punktuose, ir ragina Komisiją tobulinti patikras Jungtinėje Karalystėje, kuri nesilaikė Bendrijos teisės aktų suteikdama teises į išmokas ir mokėdama bendrosios išmokos schemos (BIS) ir kaimo plėtros pagalbos išmokas žemės savininkams už ūkininkams išnuomotus ir jų dirbamus žemės sklypus, taip pat tose valstybėse narėse (Austrijoje, Airijoje ir JK), kurios nesugebėjo teisingai taikyti tam tikrų pagrindinių BIS elementų ir teisių į išmokas konsolidavimą atliko pažeisdamos 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (11) nuostatas;

96.

Atkreipia dėmesį, kad Komisija labai aiškiai patvirtino atsakydama EAR (metinės ataskaitos 5.27 punktas) ir Biudžeto kontrolės komitetui, kad žemės ūkio paramą gali gauti tik žemės ūkio veikla užsiimantys paramos gavėjai; tikisi, kad Komisija ištirs EAR nurodytus atvejus ir užtikrins, kad žemės ūkio veiklos nevykdantiems žemės savininkams nebūtų mokamos išmokos, o jas išmokėjus, jos bus susigrąžintos;

97.

Atsižvelgdamas į EAR pranešimą apie tai, kad daugiau kaip 700 naujų ES lėšų gavėjų yra, pvz., golfo klubai, kriketo klubai, laisvalaikio parkai, zoologijos sodai, jodinėjimo klubai, geležinkelių bendrovės ir miestų tarybos, ragina Komisiją pateikti žemės ūkio paramos paskirstymo tokiems lėšų gavėjams, kurie gali gauti lėšų pagal galiojančias taisykles, raidos apžvalgą ir įvertinimą;

98.

Primena valstybėms narėms apie esamas galimybes daryti įtaką ir nacionaliniu mastu priimti sprendimus dėl papildomų apribojimų nustatant, kokiai veiklai ir kuriems gavėjams gali būti skiriamos lėšos; ragina Komisiją, jei reikia, atsižvelgiant į esamą padėtį, ir vadovaujantis Komisijos paramos priemonių paskirties įvertinimu, pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų taisyklių pakeitimų arba peržiūros;

99.

Primena, kad 2006 m. struktūrinei politikai finansuoti Bendrija skyrė 32,4 mlrd. EUR; pažymi, kad 2007 m. ši suma padidėjo iki 46,4 mlrd., neskaitant valstybių narių teikiamos bendrojo finansavimo dalies;

100.

Su dideliu susirūpinimu pažymi, kad savo metinėje ataskaitoje EAR nurodo, jog kompensuojant išlaidas struktūrinės politikos projektams daroma didelių klaidų – kompensacijų, apskaičiuotų su klaidomis, dalis imtyse buvo 44 % ir mažiausiai 12 % bendros kompensuotos struktūrinei politikai skirtų lėšų sumos neturėjo būti kompensuota;

101.

Su dideliu susirūpinimu pažymi EAR pastebėjimus, kad:

apgailestauja dėl EAR išvados, kuria remiantis EAR gana tvirtai įsitikinęs, kad mažiausiai 12 % visos struktūrinės politikos projektuose kompensuotos sumos neturėjo būti kompensuota;

102.

Mano, kad nepriimtina tai, kad, remiantis EAR duomenimis, pirmojo lygmens kontrolės sistemos valstybėse narėse dažniausiai neveiksmingos arba riboto veiksmingumo ir kad kai kurios nacionalinių ir regioninių institucijų neskiria pakankamai dėmesio ES lėšų valdymui; pažymi, kad EAR audito imtyse (19 pirmojo lygmens kontrolės sistemų) nė viena sistema nebuvo veiksminga, tik šešios buvo riboto veiksmingumo, o 13 buvo neveiksmingos, todėl, palyginti su 2005 m., struktūrinių fondų srityje nebuvo padaryta jokios pažangos; yra labai susirūpinęs dėl Tarybos nesugebėjimo aiškiai pripažinti savo atsakomybę už šią padėtį, susidariusią daugiausia dėl nepakankamos valstybių narių vykdomos kontrolės;

103.

Ragina Komisiją atliekant ex ante patikras nustatyti, ar visose valstybėse narėse taikomos 2007–2013 m. laikotarpio priežiūros ir kontrolės sistemos, ir nuolat imtis tolesnių su minėtomis patikromis susijusių veiksmų;

104.

Taip pat apgailestauja dėl to, kad, anot EAR, Komisija anaiptol nepakankamai veiksmingai prižiūri valstybių narių kontrolės sistemas ir nesugeba užkirsti kelio per didelių ar finansuoti netinkamų išlaidų kompensavimui;

105.

Apgailestaudamas pažymi, kad, kalbant apie išlaidas struktūrinei politikai (pvz., BŽŪP ir vidaus politikai), kaip nurodė EAR, sudėtingi arba neaiškūs tinkamumo finansuoti kriterijai arba sudėtingi teisiniai reikalavimai turi neigiamą poveikį pagrindinių sandorių teisėtumui ir tvarkingumui;

106.

Mano, kad nepriimtina, jog, anot Komisijos (12), neverta tikėtis didelės pažangos esamų 2007–2013 m. laikotarpiui taikomų struktūrinius fondus reglamentuojančių teisės aktų supaprastinimo srityje ir kad pasiūlymai dėl tolesnio supaprastinimo bus teikiami tik naujuoju teisės aktų leidybos laikotarpiu;

107.

Ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl EAR rekomendacijos (metinės ataskaitos 6.45 punktas) dėl Sanglaudos fondo ir kuo greičiau pateikti tolesnius pasiūlymus dėl supaprastinimo, apimančius inter alia aiškias ir konkrečias taisykles, gaires ir tinkamumo finansuoti kriterijus;

108.

Mano ir visiškai sutinka su EAR, kad valstybių narių institucijos turi atlikti labai svarbų vaidmenį veiksmingai panaudojant struktūrinius fondus, o Komisija turėtų įtvirtinti jų auditus ir imtis papildomų veiksmų valstybių narių valdymo institucijoms prižiūrėti;

109.

Apgailestauja, kad valstybėms narėms trūksta paskatų veiksmingai valdyti išlaidas, nes bet kokias Komisijos ar EAR įvardytas netinkamas finansuoti išlaidas valstybė narė gali pakeisti tinkamomis; prašo Komisiją užtikrinti, kad ateityje tik pačių valstybių narių aptiktus pažeidimus galima pakeisti kitomis išlaidomis atitinkamai valstybei narei neprarandant nė kiek finansavimo;

110.

Teigiamai vertina pirmiau minėtą Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą, kuriame nurodytos 37 priemonės, skirtos mažinti neteisėtas valstybių narių išmokas; taip pat teigiamai vertina 2008 m. vasario 25 d. Biudžeto kontrolės komiteto klausyme viešai paskelbtą Komisijos įsipareigojimą kas ketvirtį pranešti Parlamentui apie šio veiksmų plano įgyvendinimo pažangą; tikisi, kad Komisija, bendradarbiaudama su EAR, patobulins ataskaitų teikimo sistemą; ragina Komisiją prisiimant Sutartyje įtvirtintą atsakomybę už biudžeto vykdymą, laikantis patikimo finansų valdymo principo ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis šių struktūrinių fondų dalijamojo valdymo priemonių:

111.

Prašo Komisiją pateikti Parlamentui pažangos ataskaitą ir joje nurodyti galutinę šio veiksmų plano įgyvendinimo datą, įskaitant ir bendrą kiekybinių rodiklių sistemą ir tarpines jo įgyvendinimo datas;

112.

Mano, kad Komisija turėtų daugiausia dėmesio skirti valstybių narių atliekamos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemų patikimumui, valstybėms narėms skirtoms gairėms, audito standartų koordinavimui ir visada pateikti lyginamąją informaciją apie kiekvieną valstybę narę;

113.

Tikisi, kad Komisija inicijuos pažeidimo procedūras prieš valstybes nares, nesilaikančias įsipareigojimų pagal struktūrinių fondų reglamentus, Finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles, taip pat pagal TIS, ypač prieš valstybes nares, kurios neteikia ataskaitų apie susigrąžintas sumas ir finansinių klaidų taisymus, prieš tas, kurios neteikia gaires atitinkančių metinių apibendrinimų, ir prieš tas, kurių metinių apibendrinimų kokybė nepakankama;

114.

Pabrėžia Komisijos gairių svarbą siekiant veiksmingo TIS įgyvendinimo; mano, kad šios gairės pirmiausia turėtų apimti bent jau tai, ko jau reikalaujama pagal žemės ūkio sektorinio reglamentavimo priemones (t. y. pateikti valdymo institucijos vadovo pasirašytą patikinimo deklaraciją ir sertifikavimo ataskaitą);

115.

Primygtinai ragina Komisiją pradėti mokėjimų sustabdymo procedūras prieš valstybes nares, kuriose nepakankamos pirmojo lygmens kontrolės sistemos; ji turėtų pagreitinti sankcijų sistemos taikymą ir pateikti Parlamentui konkretų sankcijų, kurios bus taikomos aptikus pažeidimus, planą ir jų taikymo grafiką;

116.

Reikalauja Komisijos teikti audituojamas ataskaitas apie Komisijos atliktus taisymus ir susigrąžintas visų nepagrįstai atliktų mokėjimų, susijusių su visais fondais, sumas (nutrauktus mokėjimus, valstybių narių ir Komisijos susigrąžintas sumas, sumų pokyčius po taisymų, mokėjimų sustabdymą), tiksliai apibrėžus visas įvairias finansinių klaidų taisymų kategorijas, taip pat reikalauja, kad šie įrodymai būtų visiškai prieinami EAR; tikisi, kad Komisija sumų susigrąžinimą aiškiai susies su metais, kuriais buvo padarytas pažeidimas ir kad Komisija, bendradarbiaudama su EAR, sukurs šias ataskaitų teikimo sistemas;

117.

Pažymi Komisijos teiginį, kad nė vienas iš 2006 m. nepagrįstai atliktų mokėjimų nepražus, nes taikoma veiksminga ex post kontrolė; tikisi, kad ji suteiks Parlamentui objektyvią, aiškią ir išsamią informaciją apie savo galimybes susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas ir pateiks šių galimybių įrodymus;

118.

Primena priemonę 11N (13), kurios įgyvendinimo terminas buvo 2007 m. gruodžio 31 d. ir ragina Komisiją kuo skubiau ją įgyvendinti;

119.

Yra susirūpinęs dėl pirmiau minėtos Komisijos 2008 m. pažangos ataskaitoje pateikto jos teiginio, kad tik 2008 m. pradėtos susigrąžinti sumos bus įtrauktos į centrinę finansų ir apskaitos sistemą; todėl ragina Komisiją į šią sistemą įtraukti informaciją apie kontrolės instituciją, klaidos rūšį ir atgaline data įtraukti 1994–1999 m. ir 2000–2006 m. laikotarpiais susigrąžintas sumas;

120.

Prašo Komisiją pateikti daugiamečių susigrąžinimo sistemų efektyvumo ir veiksmingumo įvertinimą ir apie tai pranešti 2008 m. arba 2009 m. ataskaitose;

121.

Tikisi, kad Komisija Parlamentui pateiks visų metinių žemės ūkio, struktūrinės politikos ir žvejybos apibendrinimų kokybės įvertinimą; šiame įvertinime turėtų būti pateikta analizė pagal valstybes nares ir pagal kiekvieną politikos sritį, taip pat nuomonė dėl bendro patikinimo ir bendros analizės, kurią galima parengti pagal tuos apibendrinimus;

122.

Apgailestauja, kad Komisija pateikė tokią skirtingą informaciją apie finansinių klaidų taisymus ir susigrąžintas sumas, ir tikisi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimui pateikta informacija apims tokias pačias finansinių klaidų taisymų apibrėžtis, kaip reikalaujama pirmiau minėtose ketvirčio ataskaitose;

123.

Prašo Komisijos per laikotarpio vidurio peržiūrą pranešti apie „pasitikėjimo sutarties“ taikymo rezultatus, įskaitant atsakymą į pagrindinį klausimą, ar šios sutartys turi pridėtinės vertės;

124.

Tikisi, kad Komisija kasmet praneš Parlamentui apie tai, kaip valstybės narės laikosi arba nesilaiko Struktūrinių fondų reglamente ir TIS numatytų įpareigojimų; teigiamai vertina faktą, kad Komisija gavo nacionalines pataisytame TIS ir pataisytame Finansiniame reglamente reikalaujamų sektorinių auditų santraukas; tačiau apgailestauja, kad šį reikalavimą įvykdė ne visos valstybės narės; ragina Komisiją pradėti pažeidimo procedūras prieš sektorinių auditų nacionalinių santraukų nepateikusias valstybes nares;

125.

Prašo, kad Komisija tvirtinant 2007 m. biudžeto įvykdymą pateiktų ir grynųjų pinigų principu, ir kaupimo principu parengtus duomenis, aiškiai nurodydama, ar tie duomenys metiniai, ar daugiamečiai, aiškiai išdėstydama finansinių klaidų taisymų pobūdį (ar tai – vienodo dydžio išmokos sistemos trūkumų atveju, ar iš galutinių gavėjų susigrąžintos sumos) ir nurodydama ABAC apskaitos sistemos patobulinimus; tikisi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimui pateikta informacija apims tokias pačias finansinių klaidų taisymų apibrėžtis, kaip ir tos, kurios pateiktos per metus skelbiamose ataskaitose apie finansinių klaidų taisymus;

126.

Ragina Komisiją baigiantis paskutiniams iš 2006 m. biudžeto finansuojamiems projektams informuoti Parlamentą apie visą susigrąžintą sumą ir, jei reikia, apie galimus nuostolius bei jų priežastis;

127.

Susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose ES-15 valstybėse narėse labai sumažėjo mokėjimų, todėl labai padaugėjo neįvykdytų įsipareigojimų;

128.

Pažymi Komisijai, kad audito sistemų kokybė turi didelę įtaką projekto įvertinimui, tad ateityje bus ypač svarbu griežtai reguliuoti finansinės kontrolės procedūrų kokybę;

129.

Reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, kaip ir 2005 m., neįvykdyti įsipareigojimai ir toliau didėjo ir kad dėl šio fakto, taip pat dėl to, kad kai kurios valstybės narės 2007–2013 m. nuo taisyklės n+2 metai pereis prie taisyklės n+3 metai, gali pablogėti dabartinė padėtis, taigi reikės daugiau laiko, kol sumos pasieks galutinį gavėją, o metinių ir programos terminų bus laikomasi vis rečiau ir rečiau;

130.

Pritaria EAR nuomonei, kad reikia padidinti išankstinį valstybių narių kontrolės sistemų veiksmingumą siekiant išvengti klaidų pirmaisiais projektų etapais, ir mano, kad nacionaliniai pareigūnai, susiję su projektų vertinimu ir analize, turėtų būti gerai apmokyti, siekiant užtikrinti, kad jiems atliekant veiksmus struktūriniai fondai būtų pakankamai sparčiai naudojami;

131.

Mano, kad labai svarbi Komisijos rekomendacija valstybėms narėms, pagal kurią nuo šiol jos galės pasinaudoti naujose struktūrinių fondų taisyklėse (14) numatytu supaprastinimu, pvz., naudoti nustatyto dydžio normą netiesioginėms išlaidoms, susijusioms su Europos socialiniu fondu, tačiau šios išlaidos turėtų būti kuo mažesnės ir kuo aiškiau išreikštos; taip pat mano, kad ši rekomendacija yra itin svarbi;

132.

Mano, kad labai svarbu vertinti struktūrinės politikos plėtrą taikant tinkamus, palyginamus rodiklius ir tikslus, kuriuos, kiek įmanoma, būtų galima apibendrinti per trumpą laiką, taigi būtų išvengta bendrų ir apytikrių vertinimų, dėl kurių neužtektų laiko taisymams atlikti;

133.

Susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės vidaus politikoje EAR audito metu vėl nustatyti du dideli trūkumai – „reikšmingas klaidų kiekis vykdant mokėjimus paramos gavėjams“ ir Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemoje, kuri „nepakankamai sumažina per didelių deklaruotų išlaidų atlyginimui būdingą riziką“ (metinės ataskaitos išvadų 7.30 punktas);

134.

Be to, pastebi, kad kaip ir ankstesniais metais EAR taip pat atkreipė dėmesį į Komisijos nuolatinį mokėjimų paramos gavėjams vėlavimą;

135.

Itin apgailestauja dėl EAR kritinio įvertinimo šioje srityje, kurioje Komisija vykdo tiesioginį finansų valdymą, taip pat ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad būtų imtasi būtinų veiksmų siekiant išvengti tokio pat masto trūkumų kitais metais;

136.

Mano, kad padėčiai gerinti būtinas deklaruotų išlaidų apskaičiavimo taisyklių supaprastinimas, ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas nustatyti lengviausiai paramos gavėjams taikomas taisykles;

137.

Pabrėžia, kad Komisija privalo laikytis Finansinio reglamento nuostatų, kuriose nustatyti išlaidų operacijų terminai, ir prašo Komisijos imtis rimtų priemonių, siekiant išvengti dabartinio nuolatinio mokėjimų vėlavimo;

138.

Teigiamai vertina galimybę deklaruoti dotacijoms skirtas netiesiogines išlaidas pagal vienodą normą, kaip numatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1081/2006dėl Europos socialinio fondo (15);

139.

Ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, patobulinti dotacijų gavėjų panaudotų lėšų priežiūros ir kontrolės sistemas;

140.

Pritaria EAR nuomonei, kad reikia gerinti finansinį vidaus politikos valdymą ir dėti pastangas siekiant supaprastinti taisykles, taikomas programoms, finansuoti teikiant nustatyto dydžio sumas ir taikyti rezultatais grindžiamą finansavimo sistemą;

141.

Pažymi, kad 2006 m. buvo paskelbti Europos darbuotojų mobilumo metais, o tai, neatsižvelgiant į kuklų biudžetą, padėjo atskleisti kai kurias laisvo judėjimo kliūtis, tačiau dabartinė padėtis dar nebuvo realiai pakeista;

142.

Teigiamai vertina tai, kad buvo investuota į naują EURES tinklavietę, kuri pradėjo veikti 2006 m. ir kuri jau prisidėjo prie realaus mobilumo ir laisvo judėjimo Europos darbo rinkoje; pažymi, kad nepaisant investicijų buvo susidurta su kalbos barjerais, todėl galbūt reikėtų rinktis kalbinį požiūrį, panašų į tą, kurio laikomasi studentų atžvilgiu vykdant Europos mobilumo programas;

143.

Pažymi, kad galutinai priimtame 2006 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, transporto politikai skirta 963,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 891,4 mln. EUR mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad šias sumas sudaro:

144.

Džiaugiasi tuo, kad ir toliau labai gerai panaudojami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (beveik 100 %), numatyti TEN–T projektams finansuoti, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skiriamas reikiamas finansavimas, prilygstantis šiam Bendrijos įsipareigojimui;

145.

Yra susirūpinęs dėl to, kad panaudota labai nedaug transporto saugai numatytų įsipareigojimų asignavimų (34 %), kurių didžioji iš pradžių 2006 m. skirtos sumos dalis buvo perkelta ir įsipareigota išmokėti 2007 m.; ir dėl to, kad panaudota nedaug mokėjimų asignavimų, numatytų programai Marco Polo (44,8 %), ir yra ypač susirūpinęs dėl itin žemo TEN–T kelių sektoriaus bandomajam saugos projektui numatytų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygio (29,6 %), kurį iš dalies lėmė vėlyvas sutarčių pasirašymas ir todėl pavėluota projektų pradžia; taigi ragina Komisiją ateityje kuo anksčiau skelbti kvietimus teikti paraiškas ir viešųjų pirkimų konkursus siekiant visiškai panaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus;

146.

Ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją užtikrinti, kad priimant bandomųjų projektų biudžetą būtų rasta tinkama įsipareigojimų asignavimams ir mokėjimų asignavimams skiriamų sumų pusiausvyra, kurią numatant būtų atsižvelgiama į tai, jog projektų vykdymas iki mokėjimo etapo dažnai trunka ilgiau negu vienerius biudžetinius metus;

147.

Su džiaugsmu pažymi, kad EAR parengtoje pagrindinių finansinių sandorių tvarkingumo ir teisėtumo standartų vidaus kontrolės įgyvendinimo analizėje nurodoma, kad Transporto ir energetikos generalinio direktorato taikomi standartai atitinka rizikos analizės ir valdymo, valdymo informacijos, pranešimų apie pažeidimus ir priežiūros srityse keliamus reikalavimus; vis dėlto ragina Transporto ir energetikos generalinį direktoratą panaudoti klaidų rūšių ir klaidų dažnio analizę tam, kad būtų sukurta rizika grindžiama kontrolės strategija, taikoma ex ante peržiūros metu tikrinant savo išlaidų ataskaitas, pateiktas paramos gavėjų;

148.

Džiaugiasi, kad EAR metinėje ataskaitoje nepateikta kritinių pastabų dėl vidaus rinkos politikos, muitų politikos ir vartotojų apsaugos politikos;

149.

Mano, kad 12 02 01 biudžeto eilutės, susijusios su vidaus rinkos politika, 85 % įvykdymo rodiklis didintinas, atsižvelgiant į Komisijos teiginį, kad šį rodiklį lėmė 1,05 mln. EUR padidinti įsipareigojimų asignavimai, kurie buvo pridėti biudžeto valdymo institucijos biudžeto sudarymo procedūros metu ir nebuvo numatyti planuojant biudžetą; tačiau pripažįsta, kad būta pastangų pagerinti biudžeto planavimą, nes 2007 m. įvykdymo rodiklis siekė beveik 100 %;

150.

Mano, kad 14 02 01 biudžeto eilutės, susijusios su muitų politika, 48 % įvykdymo rodiklis yra labai mažas, o tai, anot Komisijos, lėmė su konkurso tvarka susijęs politikos pakeitimas, pagal kurį nuo atskirų sutarčių sudarymo pereita prie ilgalaikių pagrindų sutarčių įgyvendinimo; todėl teigiamai vertina tai, kad įvykdymo rodiklis 2007 m. padidėjo iki 83 %, ir tai jau rodo teigiamus šio politikos pakeitimo rezultatus, nepaisant to, kad rodiklį reikia gerinti toliau;

151.

Palankiai vertina 17 02 01 biudžeto eilutės, susijusios su vartotojų apsaugos politika, 96 % įvykdymo rodiklį.

152.

Palankiai vertina pažangą, kuri pasiekta atliekant biudžeto mokėjimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve (atlikta 86,3 % mokėjimų, palyginti su 79,8 % 2005 m.); ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą ir toliau siekti pažangos šioje srityje, tačiau apgailestauja dėl to, kad įsipareigojimų vykdymo lygis sąlyginai žemas (94,5 %, nors 2005 m. šis rodiklis buvo 97,7 %); ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą 2007 m. stengtis kuo labiau skatinti įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymą neatsižvelgiant į vėluojančias teisėkūros procedūras, susijusias su fondų steigimu;

153.

Atkreipia dėmesį į EAR specialiojoje ataskaitoje Nr. 3/2007 išdėstytas pastabas, kurios susijusios su Europos pabėgėlių fondo valdymu nuo 2000 m. iki 2004 m.; ragina Komisiją atsižvelgti į šias pastabas, ypač į tas, kurios susijusios su Europos pabėgėlių fondo (angl. ERF III) ir kitų 2007 m. įsteigtų fondų veikla.

154.

Primena Komisijai, kad pagal EB sutarties 3 straipsnio 2 dalį lyčių lygybės skatinimas yra esminis Bendrijos tikslas ir jo turėtų būti laikomasi visoje Bendrijos veikloje; taip pat pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad vykdant biudžetą būtų atkreipiamas dėmesys į lyčių lygybę ir kad veiksmai būtų vertinami atsižvelgiant į skirtingą jų poveikį vyrams ir moterims;

155.

Apgailestaudamas pastebi, kad lyčių aspekto įtraukimas į biudžeto procesą vis dar nėra praktiškai įgyvendinamas; todėl dar kartą prašo užtikrinti, kad lyčių aspektai bus tinkamai įtraukti planuojant biudžetą ir finansuojant Bendrijos programas;

156.

Pažymi, kad programos „Daphne“ mokėjimų panaudojimo lygis nuolat žemas, ir ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant pagerinti padėtį ir išvengti su mokėjimais susijusių įsipareigojimų panaikinimo;

157.

Mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad moterys būtų skatinamos dalyvauti žinių visuomenėje ir darbo rinkoje, taigi ir tam, kad būtų skatinamas moterų aukštos kokybės mokymas ir užimtumas informacinių ir ryšių technologijų srityje;

158.

Teigiamai vertina mokslinių tyrimų srities generalinių direktoratų skubiomis ir aiškiomis priemonėmis, kurių po 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo imtasi siekiant pašalinti pastebėtus trūkumus; supranta, kad rezultatai bus pastebimi tik n+2 metais;

159.

Džiaugiasi patobulinta Komisijos kontrolės strategija ir padidėjusiu ex post finansinių auditų, atliktų 2006 m. vykdant Šeštąją pagrindų programą, skaičiumi;

160.

Tačiau atkreipia dėmesį, kad EAR kaip ir ankstesniais metais, nurodė, kad šioje politikos srityje pasitaikė esminių klaidų, ir ragina Komisiją tęsti darbą siekiant klaidų masto esminio sumažėjimo kitais metais;

161.

Mano, kad biudžeto vykdymo rezultatai aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse iš esmės patenkinami;

162.

Itin pabrėžia, kad iš programos LIFE III įgyvendinimui skirto 58 % politikos sričiai „Aplinka“ numatyto veiklos biudžeto buvo panaudota daugiau kaip 98,7 % įsipareigojimų asignavimų;

163.

Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant kai kuriuos įsipareigojimų asignavimus, pvz., skirtus tam tikriems Bendrijos veiksmams civilinės saugos ir jūros taršos srityse, susiduriama su problemomis, dažniausiai dėl nepatenkinamos pasiūlymų ir pateiktų paraiškų kokybės bei dėl tam tikrų teisiniame pagrinde numatytų apribojimų, pvz., dėl ribojamo didžiausio Bendrijos finansinio įnašo;

164.

Pabrėžia, kad bendras mokėjimų asignavimų įgyvendinimo lygis aplinkos srityje sudarė 85,76 %, o tai reiškia, kad, palyginti su 2005 m. (78,39 %), jis žymiai išaugo;

165.

Pažymi, kad aplinkai, sveikatai ir maisto saugai numatytų mokėjimų sumos santykinai mažos, pirmiausia dėl to, kad sunku suplanuoti mokėjimų asignavimų poreikį ir iš dalies dėl to, kad daug asignavimų yra nediferencijuoti, ir todėl didelė mokėjimų dalis mokama po metų nuo to laiko, kai prisiimami įsipareigojimai; pripažįsta, kad Komisija iš dalies priklauso nuo to, ar greitai paramos gavėjai ir rangovai pateikia sąskaitas, o galutinių mokėjimų projektams sumos dažnai yra žemesnės nei iš pradžių planuota;

166.

Ragina Komisiją ir toliau siekti gerinti tas administracines procedūras, nuo kurių priklauso įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų vykdymas;

167.

Susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus sutarčių auditą švietimo ir kultūros srityje 12,3 % netinkamų finansuoti išlaidų pakoreguotos Komisijos naudai, todėl kyla klausimas dėl netinkamų finansuoti išlaidų susigrąžinimo neaudituotuose projektuose;

168.

Pastebi, kad, nors kultūros ir švietimo politikoje nuo 2005 m. pasiekta pažangos, gaunant papildomos informacijos atlikus naujausius auditus, nacionalinių agentūrų audito ir priežiūros priemonė iš tikrųjų nepakito, o Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas turėjo pripažinti, kad yra daug trūkumų;

169.

Apgailestauja dėl EAR nustatyto fakto, kad Komisija vėluoja atlikti mokėjimus paramos gavėjams ir kad Švietimo ir kultūros GD neturėjo patikimos informacijos apie šiuos pavėluotus mokėjimus;

170.

Susirūpinęs pastebi, kad, remiantis EAR metine ataskaita, „Komisija neįvykdė Finansinio reglamento reikalavimo atlikti valdymo ir kontrolės sistemų patikras nacionalinėse agentūrose prieš joms patikint Bendrijos veiksmų įgyvendinimą“ (priedo 7.1 punktas).

171.

Su dideliu susirūpinimu pažymi, kad sėkmingai paraiškai tenkančios vidutinės elektroninio mokymosi programos administravimo išlaidos buvo 22 000 EUR, o vidutinė šios programos dotacija buvo tik 4 931 EUR; prašo Komisiją paaiškinti, kodėl šie du skaičiai taip neatitinka vienas kito, ir imtis reikiamų priemonių, kad šis skirtumas būtų sumažintas;

172.

Pastebi, kad, remiantis Švietimo ir kultūros GD 2006 m. metine veiklos ataskaita, Komisija įgyvendina kelis (bent šešis) veiksmų planus, siekdama pašalinti jos valdymo trūkumus, tačiau apgailestauja dėl to, kad dabartinė veiksmų planų padėtis yra neaiški; apgailestauja dėl to, kad per klausymą rengiant šio biudžeto įvykdymo patvirtinimą nebuvo pateikti konkretūs atsakymai;

173.

Prašo Komisiją Biudžeto kontrolės komitetui pateikti išsamų naujausią nacionalinių agentūrų sąrašą ir naujausią šių agentūrų pateiktų patikinimo pareiškimų analizę, taip pat ragina Komisiją patobulinti švietimo ir kultūros srityje veikiančių nacionalinių agentūrų sistemų auditų apimtį, kokybę ir tolesnes priemones;

174.

Atkreipia dėmesį, kad EAR pakartojo savo rekomendaciją, „kad turėtų būti toliau dedamos pastangos paprastinti šių programų taisykles ir ten, kur tai yra įmanoma, kuo plačiau naudoti finansavimo vienkartinėmis išmokomis būdą pereinant prie rezultatais pagrįstos finansavimo sistemos“; todėl ragina, kad būtų labiau supaprastintos ir dažniau naudojamos vienodo dydžio išmokų sistemos;

175.

Pritaria EAR rekomendacijos Komisijai nuostatoms, kuriose numatoma, laikantis Finansinio reglamento, daugiau naudoti vienkartines išmokas ir nustatyto dydžio sumas siekiant palengvinti dotacijų skyrimo procesą;

176.

Pažymi, kad nacionalinės agentūros tvarko maždaug 70 % švietimui ir kultūrai skiriamo biudžeto; susirūpinęs pažymi, kad 2006 m. tam tikrais atvejais buvo pastebėti dideli ir nuolat pasikartojantys lėšų tvarkymo trūkumai; kartu pripažįsta, kad Komisija imasi veiksmų kontrolės sistemai sustiprinti; tikisi, kad prieš 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Komisija praneš priemonių, kurių jį ėmėsi, rezultatus;

177.

Pritaria nuomonei, kad valstybės narės turėtų geriau suvokti savo atsakomybę už nacionalinių agentūrų veikimą; tikisi, kad dėl naujų nacionalinių valdžios institucijų teikiamų patikinimo pareiškimų gerės valstybėse narėse taikoma nacionalinių agentūrų kontrolės ir audito tvarka;

178.

Ragina Komisiją paskelbti griežtus nurodymus dėl daugiamečių programų taikymo ir atrankos tvarkos skaidrumo; tikisi, kad Komisija, kartu su vykdomosiomis agentūromis ir nacionalinėmis agentūromis, toliau gerins ryšius su pareiškėjais ir paramos gavėjais;

179.

Yra susirūpinęs dėl turimos informacijos, susijusios su tam tikrais daugiamečių programų įgyvendinimo aspektais, trūkumų; ypač reikalauja, kad Komisija pateiktų visą informaciją apie tai, kiek lėšų paramos gavėjams išmokama pavėluotai; pritaria ombudsmeno savo iniciatyva atliekamam naujam tyrimui šiuo klausimu; pažymi, kad 2007 m. pavėluoti mokėjimai sudarė 23 %; pažymi, kad Komisija šiuo metu persvarsto savo pavėluoto mokėjimo apibrėžtį ir tikisi gauti daugiau informacijos šiuo klausimu;

180.

Atkreipia dėmesį į didesnes Komisijos pastangas stiprinti savo gebėjimą išklausyti piliečius jiems rūpimais klausimais naudojant komunikacijos priemones; ragina Komunikacijos generalinį direktoratą geriau taikyti supaprastintus finansavimo mechanizmus imantis pilietinei visuomenei skirtų priemonių ir laikytis Švietimo ir kultūros GD programoje „Europa piliečiams“ numatytų gairių.

181.

Ragina Komisiją nurodyti, kaip ji apibrėžia „nevyriausybinę organizaciją“ – ne tik teisinius jos aspektus, bet ir tai, kaip užtikrinamas nevyriausybinis šių organizacijų finansavimas;

182.

Primena, kad 2006m. išorės veiksmams išleista 5,867 mlrd. EUR, o mokėjimai iš viso sudarė 5,186 mlrd. EUR; susirūpinęs pažymi šiuos dalykus EAR metinėje ataskaitoje:

183.

Apgailestauja, kad, kalbėdamas apie metines Europos pagalbos ir bendradarbiavimo GD ataskaitas EAR pabrėžė, kad „EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos metinėje veiklos ataskaitoje ir deklaracijoje nepakankamai atsispindi Audito Rūmų nustatytas reikšmingas klaidų lygis ir trūkumai priežiūros ir kontrolės sistemose, skirtose užtikrinti projektą įgyvendinančių organizacijų lygmenyje vykdomų operacijų išorės veiksmų srityje, teisėtumą ir tvarkingumą“ (metinės ataskaitos 2.17 punktas ir 2.1 lentelė);

184.

Apgailestaudamas pažymi, kad kai kurių generalinių direktoratų metinių valdymo planų analizėje vėl neatsižvelgta nei į išorės auditorių nustatytus faktus, nei į konkrečią su įvairių tipų įgyvendinančiomis organizacijomis (nevyriausybinėmis organizacijomis, tarptautinėmis organizacijomis, vyriausybinėmis institucijomis) susijusią riziką ir finansavimo metodus (dotacijas, biudžetinę paramą, patikos fondą) (metinės ataskaitos 8.28 punktas);

185.

Susirūpinęs pažymi, kad pirmiau minėtos EAR išvados buvo tokios pačios ir jos 2005 m. metinėje ataskaitoje, t. y. į būstinę pateikta informacija apie išorės auditą nenuosekli, trūksta sisteminio šios informacijos centralizavimo, kad būtų galima padaryti išvadas, ir nepakankamai imtasi tolesnių veiksmų; todėl prašo Komisiją skubiai reaguoti į šias išvadas;

186.

Taip pat apgailestauja, kad remiantis EAR metine ataskaita, „vidaus audito skyrius (angl. IAC) šiuo metu neteikia bendro metinio vidaus kontrolės būklės EuropeAid bendradarbiavimo biuro ir Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato įvertinimo (…). Nors 2006 m. IAC buvo įsteigti du papildomi etatai, neatrodo, kad su šiuo metu turimais papildomais darbuotojais būtų įmanoma per pasiūlytą trejų metų laikotarpį atlikti visus EuropeAid audito poreikių įvertinime numatytus auditus“ (metinės ataskaitos 8.30 punktas);

187.

Prašo Komisijos atlikti bendrą metinį EuropeAid bendradarbiavimo biuro vidaus kontrolės padėties įvertinimą ir nustatyti, ar IAC tarnyboje reikalingos papildomos pareigybės;

188.

Pažymi EAR kritikuojamą Komisijos atliekamos ex post kontrolės būklę (metinės ataskaitos 8.23 ir 8.33 punktai) ir prašo Komisiją reguliariai pranešti Biudžeto kontrolės komitetui, kokių veiksmų imtasi padėčiai pagerinti;

189.

Ragina Komisiją toliau plėtoti EuropeAid bendradarbiavimo biuro atliekamą rizikos įvertinimą, atsižvelgiant į auditorių išvadas projektų lygmeniu ir atskiriant skirtingus įgyvendinančių organizacijų tipus ir finansavimo metodą.

190.

Prašo EuropeAid bendradarbiavimo biuro tobulinti išorės audito įgaliojimus, kad jie apimtų visas žinomas rizikos sritis, įskaitant patikrinimą, kaip laikomasi Komisijos reikalavimų, susijusių su sutarčių sudarymo procedūromis ir išlaidų tinkamumu finansuoti.

191.

Pabrėžia, kad 2000–2006 m. laikotarpiu ES įnašai Jungtinėms Tautoms padidėjo 700 % (nuo 200 mln. EUR 2000 m. iki 1,4 mlrd. EUR 2007 m.); negali suprasti, kodėl Komisija toliau nesirūpina į tarptautinius patikos fondus perverstomis lėšomis;

192.

Šioje srityje reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta informacijos, būtinos tam, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų pagrįstai patvirtinti išorės veiksmams skirtų išlaidų kategorijos biudžeto įvykdymą;

193.

Primygtinai reikalauja, kad būtų sukurta suderinta informacinė sistema siekiant, kad pirmiausia biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija ir visa visuomenė turėtų skaidrią duomenų bazę, kurioje būtų galima surasti išsamią informaciją apie pasaulyje ES lėšomis finansuotus projektus ir galutinius šių lėšų gavėjus; mano, kad, geriausia – pritaikyti bendrosios Relex informacinės sistemos (angl. CRIS) duomenų bazę, kad joje būtų galima šią informaciją rasti;

194.

Primena, kad pagal Finansinį reglamentą Komisija nuo 2007 m. gegužės mėn. turėjo turėti galimybę visais atvejais nedelsdama nustatyti bet kokių ES lėšomis finansuojamų ar bendrai finansuojamų projektų galutinius paramos gavėjus ir šiuos projektus įgyvendinančius subjektus;

195.

Mano, kad reikėtų stiprinti tarptautinių patikos fondų veiklos pastebimumą, politinį orientavimą ir Komisijos galimybę juos kontroliuoti (nes ES yra pagrindinė lėšų teikėja), tačiau neturi būti pakenkta šios srities veiksmų efektyvumui;

196.

Ragina Komisiją Parlamentui pateikti planą, kaip toliau didinti ES įtaką jos finansuojamiems išorės veiksmams;

197.

Reiškia susirūpinimą dėl to, kad du kartus Parlamentui paprašius ES lėšomis finansuojamų projektų sąrašo Komisijai prireikė dviejų su puse mėnesių pagal Bendrijos paramos rekonstrukcijai, plėtrai ir stabilizavimui (angl. CARDS) programą finansuojamų projektų sąrašui pateikti ir 13 mėnesių pagrindinei informacijai apie Irake ES lėšomis bendrai finansuojamus projektus pateikti; primygtinai reikalauja, kad ši su visomis išorės veiksmams skirtomis lėšomis susijusi padėtis būtų nedelsiant ištaisyta;

198.

Ragina Komisiją labai rimtai šalinti sutarčių sudarymo procedūrų ir išlaidų tinkamumo finansuoti trūkumus ir labai apgailestauja, kad EAR šioje tiesioginiam finansiniam Komisijos valdymui priklausančioje srityje pateikė kritišką vertinimą;

199.

Sutinka su EAR, kad Komisija turėtų informaciją apie visus auditus įtraukti į bendrąją Relex informacinę sistemą (angl. CRIS) ir ją geriau susieti su projektų valdymo informacija; taip pat prašo Komisijos EuropeAid bendradarbiavimo biurą peržvelgti delegacijų pateiktą finansinę informaciją, kad būtų užtikrintas šios informacijos išsamumas ir nuoseklumas;

200.

Ragina Komisiją didinti skaidrumą, pagerinti galimybę susipažinti su JT agentūrų valdomais projektais ir toliau kurti aiškias gaires ir procedūras pagal Europos bendrijos ir Jungtinių Tautų Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (angl. FAFA), kuriame nustatomi Jungtinėms Tautoms pervedamų finansinių Komisijos įnašų valdymo pagrindai;

201.

Ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie kontrolės priemones, kurių buvo imtasi pagal FAFA;

202.

Palankiai vertina Phare ir ISPA priemonių Bulgarijoje ir Rumunijoje ir pagalbos Turkijai programos įgyvendinimo audito, pagal kurį nustatyta nedaug klaidų, rezultatus; atkreipia dėmesį į klaidas ir trūkumus, nustatytus įgyvendinant SAPARD priemonę Bulgarijoje ir Rumunijoje; ragina Komisiją toliau dirbti kartu su abiejų šalių valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų, susijusių su viešaisiais konkursais ir patikimu finansų valdymu, ir kad Bendrijos pagalba būtų teikiama teisingai, pagal taisykles ir laikantis tinkamumo finansuoti reikalavimų;

203.

Pažymi, kad, EAR vertinimu, nacionalinės priežiūros sistemos, susijusios su Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos decentralizuotomis įgyvendinimo sistemomis, vis dar silpnos;

204.

Primena, kad yra susirūpinęs dėl to, jog Bulgarijoje vėluojama akredituoti išplėstinę decentralizuotą įgyvendinimo sistemą (angl. EDIS), ir ragina Komisiją bei Bulgarijos valdžios institucijas labiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą valdymą ir kontrolės sistemą bei administracinius gebėjimus, reikalingus tam, kad efektyviai veiktų EDIS;

205.

Pritaria EAR pateiktoms rekomendacijoms Komisijai, kad ši atidžiai stebėtų, jog efektyviai veiktų nacionalinės priežiūros ir kontrolės sistemos, būtent, taikytų jas konkursams rengti ir valdyti Turkijoje, viešiesiems pirkimams Bulgarijoje ir Rumunijoje pagal EDIS vykdyti ir tinkamu laiku nacionaliniam bendram finansavimui teikti; pažymi, kad reikia stiprinti neseniai į ES įstojusių valstybių narių ir šalių, kurios siekia ES narystės, administracinius gebėjimus;

206.

Džiaugiasi EAR vertinimu, kad Komisija, atsižvelgdama į EAR specialiąją 2003 m. ataskaitą vadinamųjų dvynių projektų (angl. twinning) klausimu, pradėjo taikyti kelias taisomąsias priemones; ragina Komisiją labiau motyvuoti paramą gaunančias vyriausybes, kad šios naudotųsi vykdant reformas įgyvendintų projektų rezultatais; pritaria EAR pateiktai rekomendacijai Komisijai, kad ši sumažintų sutarčių pagal vadinamuosius dvynių projektus detalumą siekiant užtikrinti lankstesnį projektų valdymą;

207.

Atkreipia dėmesį į EAR duomenis apie sandorių išorės veiksmų srityje ir susijusių priežiūros ir kontrolės sistemų teisėtumą ir tvarkingumą; skatina Komisiją atlikti visus reikiamus sistemos patobulinimus siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti visi pažeidimai, nustatyti projektus trečiosiose šalyse įgyvendinančių organizacijų veikloje;

208.

Skatina Komisiją pateikti Parlamentui pranešimą apie tai, kas būtent padaryta siekiant pagerinti Irako pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų padėtį;

209.

Pabrėžia, kad yra susidomėjęs teikiama pagalba Afganistanui, ir ragina Komisiją pateikti Parlamentui naujausią Afganistanui skirtų ES lėšų panaudojimo ataskaitą ir pakomentuoti, kaip atsitiko, kad iš šios šalies išsiųstas pareigas einantis ES atstovas, pateikus jam kaltinimą dėl bendravimo su Afganistano Talibanu;

210.

Tikisi, kad Parlamentui kasmet bus teikiamos ataskaitos apie biudžeto vykdymo sutartis, metinis projektų, jų įgyvendinimo vietų sąrašas ir galutinių paramos gavėjų sąrašai; mano, kad už biudžeto įvykdymo patvirtinimą atsakingam pranešėjui turėtų būti suteikta teisė gauti informaciją, kuri dėl saugumo laikoma slapta; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą iš naujo derėtis dėl atitinkamų sutarčių dėl bendrų su JT patikos fondų, kad būtų susitarta dėl bendrų ataskaitų teikimo gairių ir galutinių paramos gavėjų atskleidimo; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą rengti Parlamento ir aukščiausio rango už keleto paramos teikėjų patikos fondų valdymą atsakingų JT darbuotojų metinius susitikimus ir mano, kad tai Jungtinėms Tautoms turėtų būti pagrindas suteikti papildomos informacijos apie ES lėšas;

211.

Apgailestauja, kad EAR Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato (DG ECHO) vidaus auditą įvertino tik kaip „iš dalies patenkinamą“ (metinės ataskaitos 8.2 priedas);

212.

Visiškai pritaria EAR metinėje ataskaitoje pateiktoms išvadoms dėl Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato (DG ECHO): „DG ECHO turėtų patikslinti tinkamų apmokėti išlaidų taisykles, kad būtų išvengta skirtingų interpretacijų, ir palyginti DG ECHO atliekamus įgyvendinančių partnerių būstinių auditus ir auditus vietoje, kad būtų galima geriau suprasti su projektais susijusių išlaidų realybę“ (metinės ataskaitos 8.11 ir 8.18 punktai);

213.

Apgailestauja, kad Vystymosi generalinis direktoratas (DG DEV) metinės veiklos ataskaitos 2.1 punkte teigia, jog „besivystančioms šalims poveikį turinčių Bendrijos politikos priemonių nuoseklumo užtikrinimas yra didelis rizikos šaltinis. Rizika būdingiausia prekybos sričiai, ypač deryboms dėl ekonominės partnerystės (EPS) susitarimų. Tai – lemiamas vystymosi politikos aspektas, bet šios srities pajėgumai sutelkti Prekybos generaliniame direktorate (DG Trade). Nepaisant to, kad 2006 m. liepos mėn. pertvarkius DG DEV su prekyba susijusios pareigos buvo įtvirtintos ir sutelktos, ši rizika išlieka“;

214.

Prašo Komisiją Biudžeto kontrolės komitetui pateikti idėjų, kaip pakeisti šią padėtį, ir priemones, kurių 2008 m. bus imamasi siekiant pagerinti DG DEV vidaus kontrolės sistemos veikimą, kad būtų geriau įgyvendinami vidaus kontrolės standartai;

215.

Su pasitenkinimu pažymi, kad remiantis EAR specialiąja ataskaita Nr. 5/2006 dėl MEDA programos „Komisijos vykdomas MEDA programos valdymas akivaizdžiai pagerėjo lyginant su ankstyvuoju programos vykdymo laikotarpiu ir gali būti laikomas patenkinamu“;

216.

Be to, pažymi, kad, kaip konstatavo EAR, dėl decentralizavimo Komisijos delegacijos atliko svarbų vaidmenį įgyvendinant programą – padėjo šalims partnerėms spręsti su viešaisiais pirkimais susijusius procedūrinius klausimus;

217.

Prašo Komisijos Parlamentui reguliariai pranešti apie patikrų vietoje ir inspektavimo atlikimą, įvardijant paskutiniais MEDA programos įgyvendinimo metais pagrindinius įtarimo sukčiavimu ir kitais finansiniais pažeidimais atvejus;

218.

Laukia, kol bus atkreipiama daugiau dėmesio į veiksmus, kuriuos ES finansuoja per tarptautinius patikos fondus, ypač tokius veiksmus, kuriems finansuoti skiriamos didesnės kaip 1 mlrd. EUR sumos, pervedamos iš ES biudžeto į JT ir Pasaulio banko fondus; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų stiprinami politinis vadovavimas, matomumas ir fondų panaudojimo kontrolė;

219.

Ragina Komisiją reguliariai teikti Parlamentui konkrečias priemones, kuriomis siekiama didinti ES dalyvavimą išorės veiksmuose atsižvelgiant į geografinį kontekstą, vadovaujantis veiksmingumo, atskaitomybės ir matomumo principais;

220.

Ragina Komisiją sparčiai ir veiksmingai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą per tarptautinius Irakui skirtus patikos fondus; ragina Komisiją atnaujinti, pagrįsti šią informaciją ir pasiūlyti sistemą, pagal kurią Parlamentui būtų suteikta galimybė aiškiai ir lengvai nustatyti, kas būtent bet kurioje pasaulio vietoje buvo iš dalies finansuojama ES lėšomis per tarptautinius patikos fondus;

221.

Džiaugiasi, kad, palyginti su 2005 m., gerokai padidėjo įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, skirtų pasirengimo narystei strategijai 2006 m., panaudojimas;

222.

Džiaugiasi, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos gerinti vystymosi politikos, taikomos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, pažangos ataskaitų teikimą; tiki, kad tai bus tikras įnašas siekiant gerinti šios srities atskaitomybę; tikisi, kad jam bus pateikti išsamūs 2007 m. pradėto bandomojo etapo vertinimo duomenys;

223.

Atkreipia dėmesį į ribą, dėl kurios susitarė Komisija, kad 20 % finansavimo, teikiamo pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, būtų skiriama pagrindiniam ir viduriniajam ugdymui ir pagrindinėms sveikatos paslaugoms; tikisi, kad jam bus pateikta išsami informacija apie ribos taikymą 2007 m.;

224.

Džiaugiasi, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos sukurti struktūruotą metodą, skirtą biudžeto paramą gaunančių šalių aukščiausioms audito institucijoms remti; vis dėlto pabrėžia, kad nestiprinant parlamentinės biudžeto kontrolės įstaigų, kaip tai reikalaujama 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (16), 25 straipsnio 1 dalies b punkte, neįmanoma pasiekti demokratinės šalių partnerių atskaitomybės;

225.

Pažymi, kad 2006 m. 91 % paramos iš Bendrijos biudžeto buvo skirta kaip biudžeto parama sektoriams, kuri kryptingesnė nei bendra biudžeto parama, taigi susijusi su mažesne rizika; abejoja Komisijos vadinamąja biudžeto paramai gauti taikomų tinkamumo finansuoti kriterijų dinamine interpretacija, kuri, anot EAR, padidina riziką; mano, kad biudžeto parama turėtų būti skiriama tik šalims, kurios jau atitinka minimalius patikimo viešųjų finansų valdymo standartus;

226.

Skatina Komisiją padidinti skaidrumą ir pagerinti prieigą prie dokumentų, susijusių su biudžeto paramos veiksmais, ypač sudarant susitarimus su paramą gaunančiomis šalimis, kurie būtų Europos bendrijos ir Jungtinių Tautų Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (angl. FAFA) analogija ir kuriuose būtų pateikiami Komisijos finansinių įnašų, teikiamų Jungtinėms Tautoms, valdymo pagrindai;

227.

Džiaugiasi, kad 2006 m. Komisija 39 % sumažino neįvykdytų įsipareigojimų (pranc. reste à liquider, RAL) skaičių, susijusį su EuropeAid įsipareigojimais, prisiimtais iki 2001 m.; prašo, kad jam reguliariai būtų teikiama atnaujinta informacija apie normalaus ir nenormalaus RAL dydžio pokyčius;

228.

Pažymi, kad EAR Specialiojoje ataskaitoje Nr. 6/2007 išsakė kritiką dėl Komisijos techninės pagalbos projektų; be to, pažymi, kad Komisija spręs šiuos klausimus rengdama ES pagalbos veiksmingumo tikslų siekimo Techninio bendradarbiavimo ir projektų įgyvendinimo padaliniuose strategiją, kuri turėtų būti parengta iki 2008 m. birželio mėn.; tikisi tinkamu laiku gauti šios strategijos įgyvendinimo rezultatų įvertinimą;

229.

Džiaugiasi, kad Komisija taiko priemones, siekdama techninės paramos srityje skatinti rėmėjų koordinavimą; pabrėžia koordinuoto metodo svarbą ne tik ES, bet ir visų rėmėjų lygmeniu, bei tikisi gauti išsamios informacijos apie šios iniciatyvos pažangą.

230.

Pastebi, kad 2006 m. veikė 24 agentūros (įskaitant 2 vykdomąsias įstaigas), palyginti su 16 agentūrų 2005 m., ir jos atliko labai įvairias funkcijas įvairiose ES vietovėse;

231.

Pastebi, kad, kaip ir 2003, 2004 ir 2005 m., Komisijos vidaus auditorius savo 2006 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikė išlygą dėl reguliavimo agentūrų auditų: „Nors Vidaus audito tarnybai buvo skirti darbuotojai reguliavimo agentūrų vidaus auditui atlikti, dėl tuo pačiu metu padidėjusio agentūrų skaičiaus (dabar 23), Vidaus audito tarnyba vis dar negali tinkamai atlikti savo pareigų, priskirtų pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį. 2006 m. pabaigoje visos agentūros buvo audituotos bent kartą per trejų metų laikotarpį, vietoje vieno karto per metus, kaip numatyta Finansiniame reglamente.“ (3.b punktas.);

232.

Ragina atlikti decentralizacijos ir jos poveikio Komisijos darbuotojams tyrimą; prašo Komisijos pateikti jos vidaus organizacijos peržiūros dėl decentralizacijos tvarkaraštį;

233.

Prašo, kad po trejų metų nuo veiklos pradžios būtų atliktas kiekvienos vykdomosios įstaigos įvertinimas, siekiant nustatyti, kokią pridėtinę vertę teikia programos įgyvendinimas, atliekamas vykdomosios įstaigos, o ne atitinkamo generalinio direktorato;

234.

Atkreipia dėmesį į EAR metinės ataskaitos 10.29 punkte pateiktas išvadas, kad „Komisijos iš Bendrijos biudžeto mokamos subsidijos nėra pagrįstos pakankamai svariais agentūrų grynųjų pinigų poreikių vertinimais. Tai kartu su asignavimų perkėlimų skaičiumi sudaro nemažus grynųjų pinigų likučius (17). EAR rekomenduoja palaikyti agentūroms mokamų subsidijų lygį remiantis tikrais jų grynųjų pinigų poreikiais.“;

235.

Prašo Komisijos atidžiau stebėti agentūrų grynųjų pinigų likučius ir nustatyti griežtesnes agentūrų pareigas prašant lėšų pateikti kruopščias tikrų grynųjų pinigų poreikių prognozes, siekiant išvengti nereikalingo grynųjų pinigų judėjimo ir ateityje sudaryti tikslesnes sąmatas;

236.

Ragina iš dalies konsoliduoti agentūrų ataskaitas;

237.

Yra susirūpinęs dėl 2006 m. bendro struktūrinio deficito, kuris vėl pasiekė didelę 5 mln. EUR sumą dėl visų Komisijos valdomų pastatų (įskaitant Berlaymont) eksploatavimo ir įrengimo projektų; teigiamai vertina tai, kad Infrastruktūros ir logistikos biuras Briuselyje 2007 m. užsakė valdomų pastatų tyrimą, kurį atlikus turėtų būti pateikta pirma pagrįsta biudžeto poreikių sąmata ir būtinų darbų tvarkaraštis, siekiant užtikrinti geriausią įmanomą Komisijos turto investicijų valdymą;

237.

Tikisi, kad Komisija informuos Parlamento kompetentingą komitetą apie minėto tyrimo išvadas ir preliminarų planą, ypatingą dėmesį skiriant Berlaymont pastatui;

239.

Ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, susijusius su EAR specialiąja ataskaita Nr. 2/2007, ypač geresnio bendradarbiavimo atžvilgiu, įskaitant bendros turto politikos, apimančios Bendrijos priemonės pastatams ir su jais susijusiems finansiniams bei personalo aspektams reglamentuoti sukūrimą, nustatymą;

240.

Prašo Komisijos apibendrinti personalo patikros ir Komisijos komunikato dėl Komisijos tarnybų įkurdinimo Briuselyje ir Liuksemburge politikos (COM(2007) 501) išvadas, atitinkamai peržiūrėti išvadose nurodytus patalpų poreikius ir pranešti apie šių veiksmų rezultatus iki 2008 m. rugsėjo mėn.;

241.

Siūlo į konsoliduotas ES ataskaitas įtraukti nuostatą dėl pagrindinių pastatų priežiūros darbų;

242.

Pakartoja savo požiūrį, kad reikėtų ištirti, ar įmanoma sukurti Europos turto instituciją, kuri būtų atsakinga už ES institucijų ir įstaigų pastatų statybą ir priežiūrą;

243.

Pažymi, kad Europos Taryba savo posėdyje 1999 m. kovo mėn. Berlyne pritarė, kad 195 mlrd. EUR (219 mlrd. EUR 2005 m. kainomis) būtų gauti iš 2000–2006 m. struktūrinių fondų (18) ir kad papildomai 16 milijardų eurų per 2004–2006 m. būtų skirti maždaug 200 programų, vykdomų naujosiose valstybėse narėse (19);

244.

Pažymi, kad 1994–1999 m. programų įgyvendinimas užtruko, ir dėl to vėlavo 2000–2006 m. programavimas;

245.

Todėl nerimauja, kad duomenų bazė, naudota tarpiniam laikotarpiui vertinti, galėjo būti nepakankama svarioms išvadoms priimti;

246.

Be to, pažymi EAR specialiųjų ataskaitų Nr. 7/2003 ir 10/2006 dėl atitinkamai ex ante ir ex post struktūrinių fondų išlaidų išvadas, kuriose EAR pabrėžė, kad:

247.

Pabrėžia, kad Komisija savo darbo dokumente Nr. 8 nurodė bendrą tarpinio laiktoarpio vertinimo tikslą:

248.

Džiaugiasi, kad įvertinimai įrodė, jog valstybių narių priimtos strategijos yra vis dar tinkamos ir kad lėšų įsisavinimas smarkiai pagerėjo; tačiau nebuvo įmanoma įvertinti programų ir (arba) projektų efektyvumo arba jų poveikio, nes turimi duomenys dažnai pasirodydavo esą nepakankami;

249.

Smarkiai būgštauja, kad Komisija apibūdino valstybių narių stebėsenos sistemas kaip silpnas; todėl buvo sunku nustatyti kokius nors netinkamus programų ir projektų įgyvendinimo atvejus, ex post vertinimams buvo trukdoma, o Komisijos finansinių interesų apsauga nebuvo užtikrinta; buvo nustatyti 600 mln. EUR vertės pažeidimai tik 2005 m. struktūrinių fondų srityje;

250.

Todėl reikalauja, kad ateityje būtų suteikiamas didelis prioritetas patikimos stebėsenos sistemos valstybėse narėse sukūrimui kaip priemonei siekiant apsisaugoti nuo pažeidimų ir galimo sukčiavimo;

251.

Dar pabrėžia analitinių vertinimų, kurių metu padaromos veiklos išvados ir pateikiamos rekomendacijos, svarbą;

252.

Apgailestauja, kad buvo sunku palyginti vertinimų rezultatus, nes valstybių narių nebuvo paprašyta laikytis standartizuoto vertinimo modelio; todėl ragina Komisiją nustatyti rodikliais arba gairėmis pagrįstą sistemą, kuri ateityje suteiktų galimybę turėti labiau suderintas vertinimo ataskaitas, tokiu būdu pagerinant šių ataskaitų palyginamumą ir analitinį išsamumą;

253.

Pažymi, kad dėl n+2 taisyklės smarkiai padidėjo asignavimų naudojimas; tačiau nurodo, kad tokiu būdu atsirado ir siekis tiesiog įsisavinti lėšas;

254.

Be to, pažymi, kad įgyvendinimo rezervo asignavimai buvo paskirstyti remiantis pastebėtu poreikiu maksimaliai padidinti ES lėšų įsisavinimą, o ne sutelkiant išlaidas į veiklą, kuri buvo įvertinta kaip itin veiksminga; todėl pirmiausia tas lėšas gavo infrastruktūros projektai; apskritai, biudžetai išsisuko nuo priemonių, taikomų jų neišnaudojus;

255.

Apgailestauja, kad dėl tam tikro įsisavinimo palaikymo, į horizontaliuosius prioritetus – pvz., aplinkos apsaugą ir lygias galimybes – ir į politikos prioritetus – pvz., Lisabonos ar Geteborgo strategijas – dažnai nebuvo atsižvelgta;

256.

Taip pat apgailestauja, kad dažnai buvo ignoruojamas „dedveito“ (20) ir substitucijos poveikis;

257.

Sutinka su EAR nuomone dėl „(...) planuojant ir valdant struktūrinius fondus 2000–2006 m. atsiradusios įtampos“ (21):

258.

Pripažįsta, kad Komisija įsipareigojo pašalinti kai kuriuos 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (22), trūkumus:

259.

Ragina Komisiją nustatyti aiškias gaires, kuriomis valstybės narės galėtų naudotis jau programos laikotarpio pradžioje;

260.

Džiaugiasi faktu, kad buvo atsižvelgta į vertinimo ataskaitų rezultatus rengiant naujų reglamentų dėl 2007–2013 m. struktūrinių fondų projektus; tačiau apgailestauja, kad Parlamento išvados po EAR specialiosios ataskaitos Nr. 1/2007 paskelbimo bus mažai reikšmingos šiuo programavimo laikotarpiu;

261.

Todėl ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant įtraukti Parlamentą į struktūrinių fondų reglamentų keitimus, kuriuos ketinama pradėti taikyti kitu finansavimo laikotarpiu, prasidėsiančiu 2014 m.;

262.

Mano, kad struktūrinių fondų reglamentuose turėtų būti numatytas papildomas mokymosi procesas, kuris turi būti atspindimas teisinėse nuostatose; tai yra labai svarbu, nes ex post įvertinimai programavimo laikotarpio pabaigoje negali būti atlikti laiku, prieš įsigaliojant reglamentui, taikytinam naujam finansavimo ir programavimo laikotarpiui; be to, įvairiais finansavimo laikotarpio etapais turėtų būti reguliariai konsultuojamasi su Biudžeto kontrolės komitetu;

263.

Ragina EAR ir Komisiją pranešti apie priemones, kurių imtasi reaguojant į Parlamento išvadas 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu; be to, ragina Komisiją Biudžeto kontrolės komitetui pateikti 2000–2006 m. ex post vertinimo išvadas;

264.

Prašo EAR specialiąja ataskaita pateikti priemonių, kurios finansuojamos iš struktūrinių fondų, nustatyto laikotarpio efektyvumo ir poveikio analizę;

265.

Pritaria, kad dėl fakto, jog asignavimai nustatomi metams, ir dėl to, kad nėra iš anksto tiksliai numatomi pagrindiniai politiniai sprendimai, susiję su biurais, pvz., jų padidinimu, sunku sudaryti ilgalaikius pastatų sektoriaus planus ir biudžeto prognozes; be to, sprendimams pastatų sektoriuje įgyvendinti reika ilgo pasirengimo laiko; siūlo į Europos Sąjungos konsoliduotas sąskaitas įtraukti nuostatą dėl kapitalinio remonto;

266.

Džiaugiasi tuo, kad ES institucijos suteikia išrinktiems atstovams ir pareigūnams iš esmės tinkamas darbo sąlygas;

267.

Vis dėlto apgailestauja, kad ES institucijos niekada nesiėmė kurti bendros pastatų politikos, kuri galbūt būtų leidusi joms sutaupyti daug lėšų; ragina ES institucijas atnaujinti savo pastangas kuriant bendrą pastatų politiką ir pateikti kompetentingam Parlamento komitetui ataskaitą 2007 m. biudžeto įvykdymo tvirtinimo metu;

268.

Ragina ES institucijas nustatyti bendruosius biuro ploto ir išlaidų skaičiavimo kriterijus, o vėliau – įvertinti trumpalaikius ir ilgalaikius poreikius;

269.

Atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad ES institucijos teikia pirmenybę pastatų pirkimui, nes tai 40–50 % pigiau nei nuoma;

270.

Pažymi, kad EAR dar 1979 m. rekomendavo į nuomos sutartis įtraukti galimybę pirkti už tokią kainą, iš kurios būtų išskaičiuota nuomos suma (ilgalaikė nuoma su įsigijimu);

271.

Apgailestauja, kad EAR pastabos dėl IPE 1–3 pastatų Strasbūre įsigijimo pateikė nepilną 2006 m. padėties vaizdą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijos išvadas, po kurių buvo priimtas sprendimas dėl 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (23), o ypač jų 19 ir 20 punktus;

272.

Klausia Komisijos, kodėl ji manė būtina nuomotis MONDRIAN pastatą ir kokias alternatyvas svarstė;

273.

Pripažįsta, kad ES institucijoms patinka sutelkti paslaugas, veikiančias panašioje srityje;

274.

Pripažįsta prieštaravimą tarp praktinių geografinio artumo pranašumų, kai apsistojama Europos kvartale, ir finansinių trūkumų, kurie atsiranda dėl itin didelės ir numanomos paklausos vietos namų rinkoje;

275.

Šiuo požiūriu pripažįsta Komisijos pastangas mažinti savo biurų procentą Europos kvartale, kuris šiuo metu yra 82 %;

276.

Ragina ES institucijas atidžiai įvertinti, ar reikia pasilikti biurą Europos kvartale, kai dalį savo paslaugų perkelia į kitus pastatus;

277.

Klausia savo administracijos, kodėl buvo vilkinamas D4–D5 pastatų perdavimas ir kodėl ankstyvojoje proceso stadijoje nebuvo įmanoma atsižvelgti į viešųjų pirkimų teisės aktą, kompleksines derybų procedūras ir geros kaimynystės politiką;

278.

Klausia ES institucijų, kodėl jos, EAR nuomone, taip plačiai naudojo derybų procedūrą, vengdamos viešojo konkurso, ir todėl sumokėjo už pastatų statybą ar kitus darbus tokią kainą, kurią lėmė ne atvira konkurencija;

279.

Reikalauja, kad ES institucijos kuo daugiau pirktų per konkursus;

280.

Pabrėžia, kad nenaudojant konkurso procedūros kainos už statybą ir (arba) ilgalaikę nuomą neturėtų viršyti statybos išlaidų;

281.

Mano, kad ilgalaikės nuomos sutartyse turėtų būti nurodyta pirkimo kaina ir kad iš sutarties dalyvių turėtų būti reikalaujama tam tikrų finansinių garantijų siekiant užtikrinti, kad sutartis bus vykdoma iki galutinio priėmimo (24);

282.

Ragina ES institucijas sudaryti vadinamuosius būstinės susitarimus su ES institucijų pagrindinių darbo vietų priimančiomis šalimis;

283.

Pabrėžia, kad vadovaujantis Finansinio reglamento 14 straipsnio nuostatomis Bendrijų ir jų įkurtos institucijos negali imti paskolų; atsižvelgdamas į tai siūlo dažniau naudotis Europos investicijų banko siūlomomis finansinėmis paslaugomis ir didesnę naudą gauti iš konkursų procedūros finansų rinkoje nustatant palūkanų normas;

284.

Pakartoja savo poziciją dėl pastatų politikos įtraukimo į biudžetą, kaip tai padaryta jo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijos, pridėtos prie sprendimo dėl 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (25), 5 punkte: (...) primena savo kompetentingoms institucijoms savo sprendimą, kad „(...) sumokėjimas už pastatus (...) turi būti biudžeto strategijos dalimi“; todėl kritikuoja savo kompetentingas institucijas, kad joms nuolat nepavyksta pakankamai aiškiai į biudžetą įtraukti Parlamento nuosavybės politikos ir numatyti lėšų būsimiems įsigijimams (biudžeto eilutėje „nekilnojamojo turto įsigijimai“ yra tik 2005, 2006 ir 2007 m. įrašai)“;

285.

Prašo EAR paaiškinti, kaip ES institucijos galėtų geriau pasinaudoti diferencijuotais asignavimais;

286.

Pabrėžia, kad ES institucijos turėtų visiškai administraciniu, techniniu ir finansiniu požiūriu kontroliuoti savo pastatų projektus; šiuo tikslu jos turi arba pasinaudoti itin kvalifikuotų konsultantų paslaugomis, arba įgyti atitinkamos kompetencijos tarpinstitucinėje sistemoje (26);

287.

Primena ES institucijoms savo reikalavimą, išsakytą pirmiau minėtos rezoliucijos, pridėtos prie sprendimo dėl 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 20 punkte: „(...) įpareigoja savo administraciją, pasikonsultavus su kitomis Sąjungos institucijomis, parengti ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėta, ar būtų galima įkurti Europos pastatų instituciją, kuri būtų atsakinga už ES institucijų ir kitų organų pastatų statybą ir priežiūrą“; ragina, kad ši ataskaita būtų perduota Biudžeto kontrolės komitetui vėliausiai 2007 m. spalio 1 d.;

288.

Primena visiems dalyviams, kad Europos pabėgėlių fondas (EPF) buvo įsteigtas siekiant sukurti sistemą bendrai prieglobsčio politikai rengti, įskaitant bendrąją europinę prieglobsčio sistemą, kuri yra sudėtinė Europos Sąjungos siekio laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą visiems, kurie joje teisėtai ieško apsaugos, dalis;

289.

Pabrėžia faktą, kad nuo to laiko, kai buvo įkurtas EPF I, buvo priimta daug direktyvų, reglamentų ir sprendimų, kuriems atsirasti tiesiogiai arba netiesiogiai įtakos turėjo ir šis fondas;

290.

Pabrėžia faktą, kad EPF III (27) veiks esant kitokioms negu EPF I sąlygoms; todėl turėtų būti glaudžiai siejamas su Tarybos direktyvų 2001/55/EB (28) ir 2004/83/EB (29) įgyvendinimu;

291.

Tačiau pabrėžia, kad ir EPF III turėtų prisidėti toliau vystant ES politiką šioje srityje, ypač rengiant Dublino II konvencijos persvarstymą, daugiau dėmesio skiriant savanoriškam prieglobsčio prašytojų priėmimui visoje ES, tam, kad būtų sudarytos sąlygos dalytis šiomis išlaidomis;

292.

Kviečia Komisiją toliau dėti pastangas siekiant išvengti skirtingo įvairiose valstybėse narėse EPF taisyklių aiškinimo ir džiaugiasi pradėtais rengti dalijimosi gerąja patirtimi seminarais, skleidžiant kai kuriose valstybėse narėse įgytą patirtį kitose, ypač naujosiose valstybėse narėse, kurios yra mažiau susipažinusios su EPF;

293.

Kviečia Komisiją taikyti visas galimas priemones mokėjimams valstybėms narėms paspartinti ir didinti valstybių narių informavimą apie būtinybę laiku vykdyti išmokas, ypač mažesniesiems paramos gavėjams, tam, kad nekiltų pavojaus naujoviškiems projektams, ir leisti EPF III dalyvauti mažesnį biudžetą turinčioms NVO;

294.

Primygtinai reikalauja, kad nacionaliniuose patikinimo pareiškimuose būtų nurodomos visos sritys, kur valstybės narės yra bendrai atsakingos už ES lėšų naudojimą, pvz., EPF;

295.

Kviečia Biudžeto generalinį direktoratą persvarstyti savo išlaidų susigrąžinimo praktiką, nes susigrąžinimas per nesusijusius projektus duoda priešingus konkrečios programos veiklos rezultatus (ypač vėluojant avansiniams mokėjimams); lėšos turėtų būti grąžinamos atitinkamų valstybių narių finansų ministerijoms per susigrąžinimo pavedimus, o ne automatiškai atskaitomos iš bet kurio būsimo mokėjimo šiai valstybei narei;

296.

Kviečia Komisiją dar aktyviau naudoti EPF lėšas siekiant didesnės bendrosios prieglobsčio politikos kūrimo pažangos;

297.

Kviečia Komisiją tęsti pastangas užtikrinti statistinių duomenų derinimą tam, kad būtų išvengta iškraipymų programose, kuriose tinkamas lėšų paskirstymas priklauso nuo Eurostato teikiamų statistinių duomenų;

298.

Džiaugiasi, kad buvo paskelbta specialioji ataskaita Nr. 4/2007, ir ragina Komisiją rimtai įvertinti ataskaitoje nurodytus trūkumus, taip pat, vadovaujantis EAR rekomendacijomis, imtis veiksmų;

299.

Sutinka su Komisija, kad kol bus išmokėta paskutinė eksporto grąžinamoji išmoka, „turi veikti veiksminga kontrolės sistema“; todėl tikisi, kad Komisija, siekdama pagerinti padėtį, pasinaudos savo galiomis teikti konkrečius pasiūlymus;

300.

Šiuo požiūriu džiaugiasi 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 14/2008, kuriuo keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 386/90 dėl monitoringo, atliekamo eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos (30), kuriuo leidžiama valstybėms narėms, kurios taiko rizikos analizę, nustatyti 5 % kontrolės normą valstybei narei, bet ne muitinės įstaigai; atsižvelgdamas į tai, kad iki laipsniško eksporto gražinamųjų išmokų atsisakymo liko nedaug laiko, apgailestauja, kad Komisijos pastabose dėl jos būsimų pasiūlymų nepateiktas aiškus grafikas;

301.

Apgailestauja dėl keliolikos trūkumų, kurie mažina fizinių patikrų veiksmingumą, ypač dėl patikrų nuspėjamumo, dėl to, kad tikrinama daug mažos vertės ir nepavojingų eksporto siuntų, taip pat dėl nesupakuotų prekių siuntų patikros metodo;

302.

Kalbėdamas apie sukeitimo patikras, apgailestauja, kad patikros nebuvo pakankamai išsamios ir kad tam tikros patikros valstybėse narėse interpretuojamos skirtingai;

303.

Džiaugiasi, kad Komisija, vertindama patikras, tinkamai atsižvelgė į pagrindines kontrolės priemones, tačiau pritaria EAR išreikštam susirūpinimui dėl to, kad Komisija nereagavo ir nepakeitė teisės aktų nuostatų ar laiku neatliko finansinių klaidų taisymų, nors ilgą laiką apie šiuos trūkumus žinojo;

304.

Atkreipia dėmesį į tai, kad rytiniame Europos Sąjungos pasienyje kompetentingosios institucijos tikrina plombos uždėjimą, ir tuo džiaugiasi bei ragina kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu;

305.

Ragina Komisiją toliau keisti atitinkamus teisės aktus, siekiant spręsti (be kitų problemų) vadinamosios patikros atidarius galines duris problemą, ir atsižvelgiant į EAR vertinimą, eksporto procedūroms nustatyti, kad privaloma atlikti rizikos analizę;

306.

Mano, kad CARDS programa labai prisidėjo prie stabilizavimo ir suartinimo politikos;

307.

Apgailestauja, kad labai trūksta Komisijos ir jos delegacijų valdymo skaidrumo, todėl vertinimas tapo neįmanomas; laiko, kad nepriimtina tai, jog Komisija neturi jokios informacijos apie pagal CARDS programą finansuotus projektus, nors Europos rekonstrukcijos agentūra viešai paskelbė savo sudarytų sutarčių sąrašą su programų ir projektų nuoroda;

308.

Primena 2007 m. balandžio 24 d. savo rezoliucijoje, pridėtoje prie sprendimo dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (31), pateiktas rekomendacijas, ypač jų 23 punktą;

309.

Yra labai nustebęs dėl to, kad sužinojo, jog šalyse, kur CARDS programos valdymas buvo patikėtas Europos rekonstrukcijos agentūrai, pastaroji yra atsakinga už Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (angl. IPA) programavimą 2007–2008 m. bei už kvietimų teikti paraiškas, kuriuos Komisija tik pasirašo, rengimą; todėl primena, kad tai prieštarauja Europos rekonstrukcijos agentūros įgaliojimams, o kvietimo teikti paraiškas rengimo procedūra atitinka TPB (techninės pagalbos biurai), kurių veiklą Parlamentas pasmerkė ir jie buvo uždaryti, praktiką;

310.

Todėl mano, kad Komisija 2006 m. neįvykdė savo pačios 2005 m. sprendime prisiimtų įsipareigojimų palaipsniui panaikinti Europos rekonstrukcijos agentūrą, pagal kuriuos buvo numatyta, kad nuo pat IPA naudojimo pradžios už ją turėtų būti visiškai atsakingos įvairiose Balkanų šalyse esančios Komisijos delegacijos;

311.

Prašo EAR atlikti tolesnį auditą, kuriame būtų palyginama, kaip CARDS programą valdo Komisija ir kaip tą pačią programą Komisijos pavedimu valdo Europos rekonstrukcijos agentūra, ir rezultatus iki 2008 m. rugsėjo mėn. pateikti Parlamentui;

312.

Džiaugiasi, kad ataskaita paskelbta, ir sveikina EAR įdėjus svarų indėlį sprendžiant šį labai svarbų Europos politikos klausimą;

313.

Rimtai vertina EAR kritiką ir mano, kad ji turėtų lemti didelę įtaką turėsiančius politikos pokyčius;

314.

Džiaugiasi Komisijos paskelbtais ketinimais atsižvelgti į ataskaitoje nurodytus trūkumus ir imtis veiksmų pagal EAR rekomendacijas; tačiau apgailestauja, kad Komisijos atsakymuose nebuvo nurodytas aiškus būsimų pasiūlymų pateikimo laikas;

315.

Džiaugiasi pirmininkaujančios valstybės narės Slovėnijos iniciatyva 2008 m. vasario 18 d. surengti neeilinį Žuvininkystės tarybos susitikimą, kuriame būtų apsvarstyta ši ataskaita;

316.

Pakartoja, kad siekiant patikimo išteklių valdymo pagal atsargumo ir tvaraus vystimosi principus reikia stiprinti dabartines kontrolės priemones, kad laivo vėliavos šalis ir pakrantės šalis, kurioje laivai vykdo veiklą, panorėjusios galėtų laiku gauti informaciją apie laivo buvimo vietą ir vykdomą žvejybos veiklą;

317.

Ragina Komisiją persvarstant 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (Kontrolės reglamentą) (32), pasiūlyti priemones duomenų apie sugaunamą kiekį kokybei ir patikimumui užtikrinti;

318.

Pastebi, kad be kontrolės sistemų yra ir kur kas svarbesnė problema – valstybių narių išsideramų žvejybos kvotų dydis; pabrėžia, kad nepriimtina, jog valstybės narės daugelį metų iš eilės nustato didesnes kvotas, negu rekomenduoja tvarios žvejybos siekiantys mokslininkai;

319.

Pastebi, kad be kontrolės sistemų, svarbi problema yra derybomis nustatomos kvotos; pabrėžia, kad nepriimtina, jog daugelį metų iš eilės nuosekliai nustatomos didesnės kvotos, negu mokslininkų rekomenduojamos siekiant išsaugoti žuvų išteklius;

320.

Džiaugiasi Europos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-304/-02 Komisija prieš Prancūziją  (33); ši byla Bendrijai suteikė aiškų valstybių narių vaidmens ir įpareigojimų, susijusių su Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrole ir vykdymu, patvirtinimą;

321.

Tačiau pažymi, kad praėjo 21 metai, kai buvo nustatyti pažeidimai ir priimtas šis sprendimas, ir kad tvari Europos žuvininkystė negali susidoroti su tokiais pažeidimų taisymo vėlavimais;

322.

Pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų prieš valstybes nares, kurias ji įtaria pažeidžiant Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemas arba jų nepaisant;

323.

Džiaugiasi dėl Komisijos iniciatyvos apsvarstyti galimybę į numatytas naujas iniciatyvas dėl neteisėtos, nereglamentuojamos ir nedeklaruojamos žvejybos įtraukti suderintas administracines sankcijas, kurios būtų taikomos tam tikriems neteisėtos, nereglamentuojamos ir nedeklaruojamos žvejybos pažeidimams;

324.

Sveikina Komisiją, priėmusią komunikatą, kuriuo siekiama pradėti diskusiją dėl tinkamiausio būdo išmatuoti ir įvertinti žvejybos pajėgumą ir žvejybos pastangas pagal Bendrosios žuvininkystės politikos sistemą (COM(2007) 39), todėl tikisi, kad Komisija pasinaudos iniciatyvos teise ir pateiks konkrečių pasiūlymų Bendrajai žuvininkystės politikai pagerinti;

325.

Pažymi ir džiaugiasi dėl to, kad 2006 m. gruodžio 21 d. paskelbus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių (34), Komisija iš karto parengė įgyvendinimo taisykles (2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1566/2007, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių įgyvendinimo taisykles (35);

326.

Apgailestauja, kad, nors Komisija pasiūlė gana paprastus ir kontroliuojamus žvejybos pastangų režimus, sistema tapo daug sudėtingesnė po Tarybos diskusijų, valstybių narių prašymu įtraukus daug leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios labai sumažino galimybes kontroliuoti visą sistemą;

327.

Mano, kad dabartinis teisinis pagrindas yra pernelyg sudėtingas ir pasenęs, todėl ragina Komisiją pasinaudoti iniciatyvos teise ir pateikti konkrečių pasiūlymų siekiant pagerinti padėtį ir supaprastinti bei suderinti Bendrosios žuvininkystės politikos teisės aktus;

328.

Apgailestauja dėl trūkumų, mažinančių fizinių patikrų veiksmingumą, ir dėl bendrų duomenų perdavimo sistemos trūkumų valstybėse narėse, taip pat dėl to, kad žuvininkystės sektoriuje nėra Europos kontrolės principų;

329.

Džiaugiasi Komisijos pastangomis gerinti padėtį, susijusią su duomenimis apie sugautus kiekius ir pardavimą bei duomenų perdavimu, pasinaudojant naujomis technologijomis; Reglamentas dėl elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo padidins tvirtinimo sistemų veiksmingumą, pavyzdžiui, nustatydamas skubų pardavimų pažymos kopijos elektroninį perdavimą laivo vėliavos valstybei ir iškrovimo valstybės valdžios institucijoms tam, kad ją galima būtų kryžmiškai sutikrinti su iškrovimo deklaracija;

330.

Ragina Komisiją padidinti valstybių narių valdžios institucijų abišalę paramą ir administracinį bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija tarp kompetentingų nacionalinių pareigūnų, šiuo tikslu sukuriant sistemą, panašią į šiuo metu veikiančią PVM sistemą;

331.

Mano, kad kontrolei ir visai Bendrajai žuvininkystės politikai labai svarbi sistema, pagal kurią galima nustatyti su sugavimais susijusius veiksmus nuo pradinio iki galutinio vartotojo, kaip jau yra vidaus rinkoje visų kitų maisto produktų atžvilgiu, ir primygtinai ragina Komisiją įdiegti tokią sistemą;

332.

Pabrėžia, kad reikia laikytis nustatytų žvejybos kvotų ir jas išsaugoti; mano, kad Komisija turi imtis tvirtų, ryžtingų veiksmų, kai įtaria, kad buvo pažeista kvotų sistema arba joje buvo sukčiaujama;

333.

Ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros kompetenciją ir skatinti Agentūrą atlikti svarbų vykdomąjį vaidmenį, įgyvendinant Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolę ir derinimą, didinti skaidrumą ir koordinavimą, įtvirtinant bendrą praktiką pagal jungtinės veiklos planų sritis;

334.

Ragina Komisiją pasiūlyti, o valstybes nares pritarti didesnei Komisijos kontrolierių kompetencijai, kad jie sukurtų bendrą europinę Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės strategiją;

335.

Mano, kad sąnaudų ir naudos santykis tarp Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės veiklai skirtų išteklių ir jos rezultatų (kontrolės proporcingumas ir sąnaudų efektyvumas) turėtų būti pagrindinis elementas, į kurį Komisiją turėtų atsižvelgti rengdama būsimus pasiūlymus dėl Bendrosios žuvininkystės politikos;

336.

Todėl pažymi, kad ekonomiškai veiksmingiausios yra tos kontrolės priemonės, kurias taikant suinteresuotosios šalys yra tiesiogiai suinteresuotos išsaugoti tausią žuvininkystę;

337.

Ragina, kad valstybės narės, stengdamosi mažinti žvejybos pastangas, nuspręstų, ar šios pastangos galėtų būti sumažintos:

ir įgyvendinti reikalingas struktūrines priemones, kurios sušvelnintų socialinį šio sumažinimo poveikį;

338.

Ragina Komisiją toliau siekti, kad būtų pakeisti atitinkami teisės aktai, pagal kuriuos, be kitų dalykų, sprendžiamas perteklinių pajėgumų klausimas, ir pasiūlyti perteklinių struktūrinių žvejybos pajėgumų mažinimo priemonių;

339.

Ragina Komisiją apsvarstyti alternatyvius politinius sprendimus, kuriuos taikant sumažėtų kontrolės ir sankcijų poreikis ir padidėtų individualių profesionalių žvejų atsakomybė už žuvų išteklių išsaugojimą ir suinteresuotumas juos išsaugoti;

340.

Pripažįsta, kad auditas apėmė nuo 1995 m. trims pastariesiems programavimo laikotarpiams taikomas stebėsenos ir vertinimo priemones, taip pat buvo pateikta MTTP (2007–2013 m.) apžvalga;

341.

Pabrėžia, kad 1995–2006 m. vykdomoms pagrindų programoms buvo suteikta 42,63 mlrd. EUR, todėl jos tapo svarbiausia finansine priemone, prisidedančia prie Lisabonos strategijos tikslo; dabartinėje Finansinėje programoje 7-ajai pagrindų programai skirta 50,52 mlrd. EUR;

342.

Pažymi, kad EAR nagrinėjo klausimą, ar Komisijos metodas, kuriuo ji vadovavosi vertindama bendrųjų programų rezultatus, buvo adekvatus, ypač atsižvelgiant į intervencijos logiką, vertinimo strategiją ir metodiką;

343.

Džiaugiasi, kad metams bėgant Komisija jau atliko nemažai patobulinimų;

344.

Pažymi, kad EAR pastebėjo, jog netiksliai apibrėžti programos tikslai ir trūksta aiškios intervencijos logikos; tačiau pripažįsta, kad programos tikslus nustatė suinteresuotosios šalys ir bendrieji įstatymų leidėjai; todėl ragina sprendimus priimančius asmenis ypatingą dėmesį atkreipti į pasiekiamų tikslų apibrėžimą; pripažįsta, kad 7-ojoje MTTP bendrojoje programoje (36) aiškiau įvardyta intervencijos logika; pabrėžia, kad tikslai turi būti skaičiuojami ir matuojami („lyginamoji analizė“) siekiant panaudoti veiklos rodiklius ir veiksmingą stebėseną;

345.

Pažymi, kad EAR kritikavo išsamios vertinimo strategijos nebuvimą; todėl šiuo požiūriu pažymi pagerinimus, atliktus pagal 7-osios MTTP bendrosios programos poveikio vertinimą ir ex ante vertinimą (SEC(2005)0430);

346.

Pripažįsta EAR kritiką, kad generalinių direktoratų, įgyvendinančių MTTP bendrąsias programas, taikomi veiklos koordinavimo mechanizmai buvo neveiksmingi; tačiau šiuo metu idėja steigti jungtinę vertinimo tarnybą nėra įtikinama; todėl siūlo Mokslinių tyrimų generaliniam direktoratui prisiimti daugiau atsakomybės ir atlikti koordinatoriaus vaidmenį; pritaria EAR nuomonei, kad išorės ekspertų patarimų sistema būtų sukurta pakankamai anksti ir veiktų siekiant užtikrinti pastovų ir nuoseklų požiūrį ypač dabar, kai vertinimai jau suplanuoti 2008 m. (6-osios MTTP bendrosios programos ex post vertinimas), 2009 m. (7-osios MTTP bendrosios programos faktinis tarpinis vertinimas), 2010 m. (7-osios MTTP bendrosios programos tarpinio laikotarpio vertinimas) ir 2015 m. (7-osios MTTP bendrosios programos ex post vertinimas);

347.

Pažymi EAR pastabą, kad buvo pateiktos netinkamos metodinės gairės; todėl ragina Komisiją apsvarstyti vertinimo vadovo paskelbimo galimybę; žino, kad ataskaitų reikalavimai buvo peržiūrėti pagal 7-ąją MTTP bendrąją programą siekiant sukurti geresnę duomenų bazę, skirtą vertinimui ir stebėsenai;

348.

Mano, kad tarpinio laikotarpio ir ex post vertinimų kokybė pagerės, jei bus pateikti aiškesni atramos taškai (pvz., išmatuojami tikslai, galimas poveikis, veiksminga stebėsena, patikima duomenų bazė); pabrėžia, kad vertinimai bus naudingesni, jei bendrosios programos („mokymosi“ programos) bus pritaikomos, o pateiktos išvados galės būti panaudojamos vykdomoms programoms gerinti;

349.

Ragina Komisiją atsižvelgti į EAR rekomendacijas atliekant suplanuotus vertinimus 2008, 2009, 2010 ir 2015 m.;

350.

Ragina EAR tęsti savo auditą iki 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir pateikti ataskaitą Biudžeto kontrolės komitetui; taip pat prašo EAR atkreipti dėmesį į sumas, išleistas programų vertinimams, palyginant jas su konkrečių programų verte ir nustatant, kaip šis procentas susijęs su kitomis MTTP programomis trečiosiose šalyse (pvz., Kanadoje).