8.5.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/11

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 298/05/COL

2005 m. lapkričio 22 d.

dėl pasiūlymo, susijusio su regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų tam tikruose ekonomikos sektoriuose (Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 Protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II antraštinės dalies 4 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnį ir 7 straipsnio 5 dalį,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos gaires (4) dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimą dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo įsteigimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA teismo sprendimą byloje E–6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją (5),

ATSIŽVELGDAMA į 2002 m. rugsėjo 25 d. Institucijos sprendimą Nr. 172/02/COL, kuriuo siūlomos tinkamos priemonės regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų (6) atžvilgiu ir Norvegijos valdžios institucijų 2002 m. spalio 29 d. raštą, kuriuo sutinkama su šiomis tinkamomis priemonėmis.

ATSIŽVELGDAMA į 2003 m. lapkričio 12 d. Institucijos sprendimą Nr. 218/03/COL, dėl regioniniu principu diferencijuotomis socialinio draudimo įmokomis teikiamos valstybės pagalbos (7),

PARAGINUSI suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas pagal minėtas nuostatas (8),

KADANGI:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

Pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 3 dalies Norvegijos valdžios institucijos pranešė apie savo ketinimą taikyti sumažintus socialinio draudimo įmokų tarifus įmonėms, esančioms nurodytose geografinėse zonose – 2, 3 ir 4 – Norvegijoje ir veikiančioms tam tikruose ekonomikos sektoriuose. Pranešimą 2004 m. balandžio 26 d. raštu išsiuntė Norvegijos Misija prie Europos Sąjungos, persiųsdama 2004 m. balandžio 23 d. Prekybos ir Pramonės ministerijos raštą kartu su tos pačios dienos Finansų ministerijos raštu, kuriuos Institucija gavo ir užregistravo 2004 m. balandžio 27 d. (reg. Nr. 278992).

Po įvairaus susirašinėjimo ir susitikimų, vykusių tarp Institucijos ir Norvegijos valdžios institucijų atstovų (9), atsižvelgiant į didelius sunkumus, su kuriais susidūrė Institucija, dėl priemonės, apie kurią pranešta, paskelbimo suderinama su EEE susitarimo 61 straipsniu, Institucija nutarė pradėti procedūrą, numatytą Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 2 dalyje.

2004 m. spalio 6 d. Institucijos sprendimas Nr. 245/04/COL pradėti oficialią turimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (10). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

2004 m. lapkričio 12 d. Norvegijos Misijos prie Europos Sąjungos raštu Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą (Reg. Nr. 299087). Institucija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų.

2.   Siūlomos priemonės apibūdinimas

a)   Pagrindinė informacija

Remiantis 1997 m. vasario 28 d. Norvegijos socialinio draudimo įstatymu („Lov om folketrygd“), visi Norvegijos darbdaviai privalo mokėti įmokas į nacionalinę socialinio draudimo sistemą. Šios įmokos apskaičiuojamos atsižvelgiant į darbuotojų bruto darbo užmokestį ir diferencijuojamos pagal darbuotojų gyvenamąją vietą. Todėl Norvegija skirstoma į penkias geografines zonas. 1 zoną (11) sudaro dauguma šalies pietinės dalies centro regionų; joje gyvena 76,6 % visų Norvegijos gyventojų. 2 zoną (12) sudaro labiau nuo centro nutolusios Pietų Norvegijos dalys; joje gyvena 9,4 % visų Norvegijos gyventojų. 3 zona (13) – tai daugiausia Pietų Norvegijos kalnų regionai, kuriuose gyvena 2,6 % Norvegijos gyventojų. 4 zoną (14) daugiausia sudaro Pietų Norvegijos labiausiai į šiaurę nutolusi dalis ir Šiaurės Norvegija į pietus nuo 5 zonos. 4 zonoje gyvena 9,4 % visų gyventojų. 5 zona (15) – labiausiai į šiaurę nutolusi šalies dalis.

1997 m. lapkričio 19 d. Institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų Norvegijoje (16). 1998 m. liepos 2 d. Institucija priėmė sprendimą (17), kuriame nurodoma, kad pagal šią sistemą iš valstybės biudžeto tam tikroms įmonėms teikiama parama, kurios negalima pateisinti sistemos bendru pobūdžiu ir kuri iškreipė arba galėjo iškreipti konkurenciją Europos ekonominėje erdvėje (18). Sistema turėjo būti pataisyta, kad atitiktų EEE susitarimo taisykles.

1998 m. rugsėjo 2 d. pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 36 straipsnio 1 dalį Norvegijos valdžios institucijos ELPA teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo panaikinti 1998 m. liepos 2 d. sprendimą.

1999 m. gegužės 20 d. (19) Teismas atmetė prašymą dėl panaikinimo ir pritarė Institucijos sprendimui. Teismas patvirtino, kad diferencijuotų socialinio draudimo įmokų sistema prilygsta valstybės pagalbai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

Siekdamos laikytis Institucijos 1998 m. liepos 2 d. sprendimo Norvegijos valdžios institucijos pasiūlė naujus teisės aktus dėl regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų. 1999 m. rugsėjo 22 d. Institucija patvirtino naujus teisės aktus ribotam laikotarpiui iki 2003 m. gruodžio 31 d. (20)

2000 m. gruodžio 21 d. Europos Komisija priėmė neigiamą sprendimą dėl sumažintų socialinio draudimo įmokų pagalbos schemos, apie kurią pranešė Švedija (21). Šiame sprendime Komisija nurodė, kad Norvegija 2000 m. liepos 27 d. raštu ne tik pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą, susijusią su Švedijos byla, bet taip pat patvirtino, kad Norvegijoje taikoma panaši schema.

Atsižvelgus į sprendimą dėl Švedijos, Norvegijos sistema vėliau buvo aptarta keliuose Norvegijos valdžios institucijų ir Institucijos susitikimuose, taip pat Institucijos ir Europos Komisijos atstovų susitikimuose. Atsižvelgdama į Norvegijos ir Švedijos schemų panašumus ir siekdama užtikrinti lygias galimybes EEE, Institucija nutarė, kad yra būtina išnagrinėti Norvegijos schemos suderinamumą ir 2002 m. birželio 4 d. raštu Norvegijos valdžios institucijoms pradėjo oficialų Norvegijos sistemos nagrinėjimą (dok. Nr. 02-4189 D).

2002 m. rugsėjo 25 d. sprendime (22) Institucija priėjo išvadą, kad regioniniu pagrindu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų sistema nebuvo tinkamas pagrindas taikyti išimtį, numatytą EEE sutarties 61 straipsnio 3 dalies c punkte ir pasiūlė imtis tinkamų priemonių šalinant sistemoje taikomą su EEE susitarimu nesuderinamą pagalbą arba suderinti ją nuo 2004 m. sausio 1 d.

Norvegijos Misijos prie Europos Sąjungos 2002 m. spalio 29 d. raštu, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2002 m. spalio 31 d. (dok. Nr. 02–7855 A), Norvegijos valdžios institucijos priemones pripažino tinkamomis.

2003 m. kovo mėn. Norvegijos valdžios institucijos pranešė Institucijai apie trejų metų pereinamąjį laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. siekiant laipsniškai patikslinti socialinio draudimo įmokų tarifus, taikomus 3 ir 4 zonose (dok. Nr. 03-1846 A). Pagal pranešimą, bus taikomi tokie socialinio draudimo įmokų tarifai (23):

1   lentelė

	2003 m. tarifas	2004 m. tarifas	2005 m. tarifas	2006 m. tarifas	2007 m. tarifas
1 zona	14,1	14,1	14,1	14,1	14,1
2 zona	10,6	14,1	14,1	14,1	14,1
3 zona	6,4	8,3	10,2	12,1	14,1
4 zona	5,1	7,3	9,5	11,7	14,1

2003 m. balandžio 15 d. raštu (dok. Nr. 03-2467 A), Norvegijos valdžios institucijos taip pat pranešė apie tolesnį regioniniu pagrindu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų taikymą Nord-Troms ir Finnmark (5 zona). Tačiau šis pranešimas buvo atšauktas 2003 m. liepos 4 d. Norvegijos ambasadoriaus Europos Sąjungoje raštu (dok. Nr. 03–4403 A), nes ELPA valstybės, remdamosi bendru ELPA valstybių nuolatinio komiteto 2003 m. liepos 1 d. susitarimu (Nr. 2/2003/SC) ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 2 dalį, nusprendė, kad dabartinė 5 zonos schema dėl išskirtinių šioje zonoje susiklosčiusių aplinkybių atitinka EEE susitarimą.

2003 m. liepos 16 d. sprendimu (24) pradėjus oficialią tyrimo procedūrą ir laikydamasi ELPA teismo sprendimo byloje E–6/98 (25) Institucija priėjo prie išvados, kad sumažinti socialinio draudimo tarifai 2, 3 ir 4 zonose prilygo pagalbos tiekimui. Tačiau 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 218/03/COL Institucija leido taikyti regioniniu pagrindu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų 3 ir 4 zonose atžvilgiu trejų metų pereinamąjį laikotarpį, apie kurį buvo pranešta. Šiame sprendime Institucija pažymėjo, kad nepritaikius pereinamojo laikotarpio socialinio draudimo įmokų padidėjimas galėjo sukelti nepageidaujamą poveikį užimtumui. Institucija pažymėjo, jog laipsniškas diferencijuotų mokesčio tarifų panaikinimas per trejų metų laikotarpį reikštų, kad metinis išlaidų padidėjimas įmonėms būtų paskirstytas per šį laikotarpį. Priešingu atveju, staiga nutraukus dabartinės sistemos taikymą nagrinėjamoms įmonėms iš tikrųjų būtų sukeltas išlaidų šokas. Tinkamas pereinamasis laikotarpis atrodė reikalingas, kad būtų sumažintas sukrečiantis poveikis ir įmonės turėtų laiko prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų.

b)   Priemonės, susijusios su regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų tam tikruose ekonomikos sektoriuose, apie kurią buvo pranešta, aprašymas

1.   Pagrindinių priemonės požymių aprašymas

2004 m. balandžio mėn. Norvegijos valdžios institucijos pranešė Institucijai apie savo ketinimus nuo 2005 m. sausio 1 d. ir toliau nenumatytą laikotarpį tam tikruose ekonomikos sektoriuose taikyti regioniniu principu diferencijuotus socialinio draudimo įmokų tarifus, kurie buvo taikomi 1, 2, 3 ir 4 zonose iki 2003 m. pabaigos. Šie tarifai nurodyti 1 lentelėje pagal 2003 m. duomenis. Pranešime nebuvo kalbama apie 5 zoną, nes laikantis 2003 m. liepos 1 d. ELPA valstybių nuolatinio komiteto sprendimo Nr. 2/2003/SC šiai zonai taikomas tarifas yra nulinis.

Priemonė, apie kurią pranešta, bus taikoma tik tam tikruose ekonomikos sektoriuose, kuriuose, pasak Norvegijos valdžios institucijų, nesusiduriama su kitų EEE valstybių įmonių konkurencija. Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad ekonomikos sektoriuose, turėsiančiuose naudos iš numatomo sumažintų socialinio draudimo tarifų taikymo, nebus daromas poveikis prekybai. Todėl Norvegijos valdžios institucijos nusprendė, kad diferencijuotų socialinio draudimo įmokų sistema nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

Norvegijos valdžios institucijos įvertino poveikį konkurencijai remdamosi ekonomine ataskaita, kurią parengė nepriklausoma konsultacinė bendrovė ECON, bendradarbiaudama su Norvegijos teisine bendrove (toliau – ECON ataskaita). Toliau pateikiamas sąrašas sektorių, kuriems, kaip manoma, nedarys poveikio kitų EEE valstybių įmonių konkurencija, ir kuriems atitinkamai taikoma priemonė, apie kurią pranešta; sąrašas buvo sudarytas remiantis ECON ataskaitoje pateiktu vertinimu:

2   lentelė

NACE kodas (26)	2 zona	3 zona	4 zona
01.300 Žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimas (mišrusis žemės ūkis)	n. (27)	n.	0
22.120 Laikraščių leidyba	0/2	0/2	0/2
22.210 Laikraščių spausdinimas	0/2	0/2	0/2
35.111 Sunkesnių kaip 100 GRT (angl. Gross Registered Tonnage – bendrasis registrinis tonažas) laivų ir laivų korpusų statyba ir remontas	0/2	0/2	0/2
35.113 Lengvesnių kaip 100 GRT (angl. Gross Registered Tonnage – bendrasis registrinis tonažas) laivų statyba ir remontas	0/2	0/2	0/2
40.120 Elektros perdavimas	0	0	0
45.110 Pastatų griovimas ir ardymas; žemės darbai	0	0	0
45.212 Bendroji civilinės inžinerijos statinių statyba	0	0	0
45.221 Skardininkų darbai	n.	n.	0
45.229 Kiti laikančių stogo konstrukcijų ir stogo dangų montavimo darbai	n.	n.	0
45.230 Automagistralių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba	0	0	0
45.240 Vandens statinių statyba	0	n.	n.
45.250 Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus	0	0	0
45.310 Elektros įrangos ir kitų įtaisų įrengimas	0	0	0
45.320 Izoliaciniai darbai	n.	n.	0
45.330 Vandentiekio ir panašių sistemų įrengimas	0	0	0
45.340 Kitokių pastatų ir statinių įrengimas	0	n.	0
45.442 Stiklinimas	n.	n.	0
45.450 Kiti baigiamieji statybos darbai	0	n.	0
45.500 Statybos arba griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu)	n.	0	0
50.200 Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas	0	0	0
50.301 Variklinių transporto priemonių, variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų užsakymas ir didmeninė prekyba	0	n.	0
50.302 Mažmeninė prekyba variklinių transporto priemonių atsarginėmis dalimis ir pagalbiniais reikmenimis	0	0	0
50.500 Mažmeninė prekyba automobilių degalais	0	0	0
51.170 Maisto produktų, gėrimų ir tabako pardavimo agentų veikla	n.	n.	0/2
51.180 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, specifinių produktų arba jų grupių pardavimo specializuota veikla, atliekama agentų	n.	n.	0
51.210 Didmeninė prekyba grūdais, sėklomis ir gyvulių pašarais	0	0	0
51.220 Didmeninė prekyba gėlėmis ir sodinukais	n.	n.	0
51.389 Didmeninė prekyba niekur kitur nepriskirtais moliuskais	n.	n.	0
51.390 Nespecializuota didmeninė prekyba maistu, gėrimais ir tabaku	n.	0	0
51.421 Didmeninė prekyba drabužiais	0	0	0
51.434 Didmeninė prekyba patefono plokštelėmis, juostomis, kompaktiniais diskais, DVD ir vaizdajuostėmis	n.	n.	0
51.460 Didmeninė prekyba farmacijos prekėmis	n.	n.	0
51.477 Didmeninė prekyba sporto prekėmis, žaidimais ir žaislais	0	n.	n.
51.479 Didmeninė prekyba buities prekėmis ir niekur kitur nepriskirtais asmens reikmenimis	n.	n.	0
51.520 Didmeninė prekyba metalu ir metalų rūdomis	n.	n.	0
51.532 Didmeninė prekyba pjautine mediena	0	0	0
51.533 Didmeninė prekyba dažais ir lakais	n.	n.	0
51.539 Didmeninė prekyba niekur kitur nepriskirtomis statybinėmis medžiagomis	0	n.	0
51.561 Didmeninė prekyba popieriumi ir kartonu	0	n.	0
51.840 Didmeninė prekyba kompiuteriais, jų periferine ir programine įranga	0	0	0
51.850 Didmeninė prekyba kita biuro įranga	n.	n.	0
51.872 Didmeninė prekyba laivybos įranga ir žvejybos reikmenimis	n.	n.	0
51.900 Kita didmeninė prekyba	0	0	0
52.110 Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose daugiausia prekiaujama maistu, gėrimais arba tabaku	0/2	0/2	0/2
52.120 Kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse	0/2	0/2	0/2
52.220 Mažmeninė prekyba mėsa ir mėsos produktais	0	n.	n.
52.230 Mažmeninė prekyba žuvimis, vėžiagyviais ir moliuskais	n.	n.	0
52.241 Mažmeninė prekyba duonos, pyrago ir miltiniais konditerijos gaminiais	0	n.	0
52.271 Mažmeninė prekyba sveiku maistu	n.	n.	0
52.279 Mažmeninė prekyba kitais, niekur kitur nepriskirtais, maisto produktais, gėrimais ir tabaku specializuotose parduotuvėse	n.	n.	0
52.310 Vaistus gaminantys ir parduodantys vaistininkai	0	0	0
52.330 Mažmeninė prekyba kosmetikos ir tualeto reikmenimis	n.	n.	0
52.410 Mažmeninė prekyba tekstilės gaminiais	0	0	0
52.420 Mažmeninė prekyba drabužiais	0/2	0/2	0/2
52.410 Mažmeninė prekyba avalyne	0	0	0
52.441 Mažmeninė prekyba apšvietimo įranga	n.	n.	0
52.442 Mažmeninė prekyba porceliano ir stiklo dirbiniais	n.	n.	0
52.443 Mažmeninė prekyba baldais	0/2	0/2	0/2
52.449 Mažmeninė prekyba niekur kitur nepriskirtais neelektriniais buitiniais gaminiais	n.	0	0
52.451 Mažmeninė prekyba buitiniais elektros prietaisais, radijo ir televizijos prekėmis	0	0	0
52.453 Mažmeninė prekyba muzikos instrumentais ir muzikos natomis	n.	n.	0
52.461 Mažmeninė prekyba įvairiais metalo dirbiniais, dažais ir stiklu	0/2	0/2	0/2
52.463 Mažmeninė prekyba dažais ir lakais	0	0	n.
52.464 Mažmeninė prekyba mediena	n.	n.	0/2
52.469 Mažmeninė prekyba niekur kitur nepriskirtais metalo dirbiniais, dažais ir stiklu	n.	0	0
52.481 Mažmeninė prekyba laikrodžiais, foto ir optikos prekėmis	n.	0	0
52.482 Mažmeninė prekyba aukso ir sidabro dirbiniais	n.	0	0
52.483 Mažmeninė prekyba sporto prekėmis, žaidimais ir žaislais	n.	n.	0
52.484 Mažmeninė prekyba gėlėmis ir sodinukais	n.	n.	0
52.485 Mažmeninė prekyba kompiuteriais, biuro ir telekomunikacine įranga	n.	n.	0
52.489 Niekur kitur nepriskirta mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse	n.	0	0
52.612 Mažmeninė prekyba paštu tekstilės gaminiais, drabužiais, kelionių reikmenimis ir odinėmis prekėmis	0	n.	n.
52.619 Kita mažmeninė prekyba paštu specializuotu prekių asortimentu	0	n.	0
52.630 Kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse	n.	n.	0
52.720 Elektros buitinių prietaisų taisymas	n.	n.	0
55.301 Restoranų ir kavinių veikla	0	0	0
55.302 Užkandžių, salotų ir dešrainių barų veikla	n.	0	0
55.401 Alinės	0	0	0
55.510 Valgyklos	0	n.	0
55.520 Maitinimo veikla	0	n.	0
60.220 Taksi veikla	n.	0	0
63.110 Krovinių tvarkymas	0	n.	0
63.120 Laikymas ir sandėliavimas	n.	n.	0
63.211 Centrinės prekių ir vežimo paslaugų pirkimo agentūros	0	0	0
63.212 Automobilių stovėjimo aikštelės ir automobilių stovėjimo patalpos	n.	n.	0
63.213 Rinkliavų rinkimo postai	n.	n.	0
63.219 Kitos paslaugos, susijusios su sausumos transportu	0	0	0
63.221 Uostų veikla	n.	n.	0
63.229 Kita papildoma vandens transporto veikla	n.	n.	0
63.230 Kita papildoma oro transporto veikla	0	0	0
63.302 Turizmo informacijos centrai	n.	0	0
63.401 Krovinių ekspedijavimo paslaugos	0	0	0
63.409 Kitos ekspedijavimo paslaugos	n.	n.	0
64.110 Nacionalinio pašto veikla	0	0	0
64.120 Greitojo pašto, išskyrus nacionalinį paštą, veikla	n.	0	0
64.210 Fiksuotųjų telekomunikacijų paslaugų tiekėjai	0	n.	0
64.220 Mobiliųjų telekomunikacijų paslaugų tiekėjai	0	n.	0
64.230 Interneto paslaugų tiekėjai	n.	n.	0
64.240 Kita telekomunikacijų veikla	n.	n.	0
65.120 Kitas piniginis tarpininkavimas	0	0	0
65.220 Kitas kreditų teikimas	0	n.	0
65.239 Kitas vertybinių popierių valdymas	n.	n.	0
66.010 Gyvybės draudimas	n.	n.	0
66.030 Ne gyvybės draudimas	0	0	0
67.130 Pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla	n.	n.	0
67.200 Pagalbinė draudimo ir pensijų kaupimo veikla	n.	0	0
70.111 Namų statybos kooperatyvai	n.	n.	0
70.112 Kita nekilnojamojo turto rengimo eksploatuoti ir pardavimo veikla	n.	n.	0
70.120 Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas	n.	0	0
70.202 Kita nuosavybės teise priklausančio turto nuoma	0	0	0
70.310 Nekilnojamojo turto agentūros	n.	n.	0
70.321 Nekilnojamojo turto valdymas už atlygį arba pagal sutartį	n.	0	0
70.322 Pastatų priežiūros paslaugos	n.	n.	0
71.110 Automobilių nuoma	n.	n.	0
71.320 Statybos ir civilinės inžinerijos statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma	n.	n.	0
71.340 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrenginių nuoma	n.	n.	0
71.400 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, asmens ir buitinių reikmenų nuoma	0	n.	0
72.500 Biuro, buhalterinės ir kompiuterinės įrangos techninė priežiūra ir remontas	n.	n.	0
74.110 Teisinė veikla	n.	n.	0
74.121 Apskaita, buhalterija	0	0	0
74.122 Auditas	0	0	0
74.130 Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa	n.	n.	0
74.140 Konsultacinė verslo ir valdymo veikla	0	n.	0
74.203 Geologinis žvalgymas	n.	n.	0
74.300 Techninis tikrinimas ir analizė	0	0	0
74.400 Reklama	0	n.	0
74.501 Įdarbinimas	0	0	0
74.600 Tyrimo ir apsaugos veikla	0	0	0
74.700 Pramoninis valymas	0	0	0
74.810 Fotografijos veikla	n.	n.	0
74.820 Pakavimo veikla	n.	n.	0
74.851 Sekretorių veikla	n.	0	0
74.852 Vertimų veikla	n.	n.	0
74.871 Vekselių inkasavimo, kreditų suteikimo veikla	n.	n.	0
74.877 Mugių, parodų ir kongresų organizatorių veikla	n.	n.	0
74.879 Kita, niekur kitur nepriskirta, verslo veikla	0	0	0
75.110 Bendra viešųjų paslaugų veikla	0	0	0
75.120 Tarnybų, teikiančių sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitas socialines paslaugas, išskyrus socialinį draudimą, veiklos reguliavimas	0	0	0
75.130 Verslo veiklos reguliavimas ir parama jai efektyviau organizuoti	0	0	0
75.140 Bendrojo valstybės valdymo aptarnavimo paslaugų veikla	0	n.	0
75.220 Gynybos veikla	0	0	0
75.230 Teisingumo ir teismų veikla	0	0	0
75.240 Visuomenės saugumo ir teisėtvarkos veikla	0	0	0
75.250 Priešgaisrinių tarnybų veikla	0	0	0
75.300 Privalomojo socialinio draudimo veikla	0	0	0
80.102 Pradinis ir žemesnysis vidurinis ugdymas	0	0	0
80.103 Neįgaliųjų specializuotas ugdymas	0	0	0
80.210 Bendrasis vidurinis ugdymas	0	0	0
80.309 Ugdymas kituose kolegijose	n.	n.	0/2
80.410 Vairavimo mokyklų veikla	n.	n.	0
80.421 Ugdymas folkloro aukštojoje mokykloje	0	0	0
80.423 Suaugusiųjų ugdymo asociacijų veikla	n.	0	0
80.424 Savivaldybių muzikos mokyklų veikla	n.	0	0
80.429 Kitas ugdymas	0	0	0
85.114 Reabilitacijos įstaigos	0	0	0
85.116 Suaugusiųjų psichiatrijos ligoninės	0	0	n.
85.118 Slaugos ligoninės	0	0	0
85.121 Bendrosios praktikos gydytojai	n.	n.	0
85.122 Terapeutai ir kiti specialistai, išskyrus psichiatrus	n.	n.	0
85.130 Odontologinės praktikos veikla	0	0	0
85.142 Fizioterapijos paslaugos	n.	n.	0
85.143 Sveikatos priežiūros mokykloje paslaugos, motinos ir vaiko sveikatos priežiūra	0	n.	n.
85.144 Kita prevencinė sveikatos priežiūra	n.	0	0
85.147 Greitosios pagalbos paslaugos	0	0	0
85.149 Kita sveikatos priežiūros veikla	0	0	0
85.200 Veterinarinė veikla	0	0	0
85.311 Vaikų priežiūros įstaigos	0	n.	n.
85.312 Alkoholikų ir narkomanų gydymo įstaigos	0	0	0
85.319 Kitos socialinės priežiūros institucijos	n.	0	0
85.321 Pagalbos namuose paslaugos	n.	n.	0
85.322 Gyvenamieji namai, kuriuose apgyvendinami senyvi žmonės ir neįgalieji	n.	n.	0
85.323 Vaikų priežiūros paslaugos	0	n.	0
85.324 Socialinės priežiūros paslaugos, skirtos alkoholikams ir narkomanams, (išskyrus apgyvendinimą)	n.	0	0
85.325 Šeimų konsultavimo paslaugos	n.	n.	0
85.326 Savivaldybių socialinių tarnybų veikla	n.	n.	0
85.327 Mažų vaikų ugdymo ir priežiūros įstaigos	0	0	0
85.331 Mokyklinio amžiaus vaikų priežiūra	n.	n.	0
85.333 Senyvų žmonių ir neįgaliųjų dienos priežiūros veikla	n.	n.	0
85.334 Įprastai darbo rinkai skirta profesinio mokymo veikla	0	0	0
85.335 Veikla, susijusi su nuolatiniu saugomu darbu	0	0	0
85.336 Socialinės priežiūros įstaigų veikla	n.	n.	0
85.337 Prieglobsčio prašytojų priėmimo centrai	0	0	0
85.338 Užimtumas (profesinis mokymas), kurį organizuoja savivaldybių sveikatos priežiūros ir socialiniai skyriai	0	n.	n.
85.339 Kita socialinio darbo veikla, nesusijusi su apgyvendinimu	n.	0	n.
90.010 Nuotėkų rinkimas ir apdorojimas	0	n.	0
90.020 Kitų atliekų rinkimas ir apdorojimas	0	0	0
91.110 Verslininkų ir darbdavių organizacijų veikla	n.	0	0
91.200 Profesinių sąjungų veikla	n.	n.	0
91.310 Religinių organizacijų veikla	0	0	0
91.330 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, naryste grindžiamų organizacijų veikla	0	n.	0
92.110 Kino filmų ir vaizdajuosčių gamyba	n.	n.	0
92.130 Kino filmų demonstravimas	n.	n.	0
92.200 Radijo ir televizijos veikla	0	n.	0
92.320 Meno įrenginių eksploatavimo veikla	0	n.	0
92.330 Mugių ir atrakcionų parkų veikla	n.	n.	0
92.400 Naujienų agentūrų veikla	n.	n.	0
92.510 Bibliotekų ir archyvų veikla	0	n.	0
92.521 Muziejų veikla	0	0	0
92.522 Istorinių vietovių ir pastatų saugojimas	n.	0	0
92.610 Sporto arenų ir stadionų eksploatavimo veikla	0/2	0	0
92.621 Sporto klubai ir asociacijos	0	0	0
92.629 Kita, niekur kitur nepriskirta, sporto veikla	n.	n.	0
92.721 Pramoginių kelionių organizavimo bendrovės	n.	0	n.
92.729 Kitos, niekur kitur nepriskirtos, poilsio organizavimo paslaugos	0	0	0
93.010 Tekstilės ir kailių gaminių skalbimas ir sausasis valymas	0	0	0
93.020 Kirpyklų ir kitos su grožiu susijusios paslaugos	n.	0	0
93.030 Laidotuvės ir su jomis susijusi veikla	n.	n.	0
93.040 Fizinės gerovės užtikrinimo veikla	0	0	0

Remdamosi ECON ataskaita Norvegijos valdžios institucijos nustatė kriterijus, pagal kuriuos galima skirstyti įmones į tas, kurios nesusiduria su kitose EEE valstybėse esančių įmonių konkurencija, ir tas, kurias paveikia EEE masto konkurencija, ekonomikos sektorių, pažymėtų „0/2“ skaitmenimis, atžvilgiu:

—	NACE 22.120 ir 22.210: laikraščių leidyba ir spausdinimas Dėl kalbos, kultūros ir atstumo manoma, kad vietos laikraščiai leidžiami ir spausdinami tik vietos rinkose. Laikraštis laikomas vietiniu, jei jis neleidžiamas visoje valstybėje.

—

NACE 35.111 ir 35.113: sunkesnių kaip 100 tonų ir lengvesnių kaip 100 tonų laivų ir laivų korpusų statyba ir remontas Jei remontuojami Norvegijos vandenyse plaukiojantys laivai arba laivai, kurių techninė būklė labai prasta, manoma, kad susijusios laivų statyklos vykdo veiklą vietiniu mastu ir todėl nesusiduria su kitų EEE valstybių konkurencija.

—

NACE 51.170: maisto produktų, gėrimų ir tabako pardavimo agentų veikla Norvegijos valdžios institucijos nepateikė tolesnių paaiškinimų dėl reikalavimų atitikimo kriterijų, taikomų šio sektoriaus įmonėms. Pagal ECON ataskaitą, remiantis turimais duomenimis buvo neįmanoma atskirti įmones, susiduriančias su konkurencija, nuo įmonių, kurios su ja nesusiduria.

—

NACE 52.110: mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose daugiausia prekiaujama maistu, gėrimais arba tabaku Manoma, kad įmonės, nutolusios daugiau kaip 150 kilometrų nuo konkurentų kitoje valstybės sienos pusėje, nesusiduria su kitų EEE valstybių konkurencija. Pagal Norvegijos valdžios institucijų pateiktą informaciją 150 km atstumo kriterijus buvo numatytas nustačius arčiausiai esančius įmonių, turinčių standartinę pramoninę klasifikaciją – 52.110 (nespecializuota mažmeninė prekyba) konkurentus kitoje sienos pusėje. Konkurencijos sąlygos buvo svarstomos atsižvelgiant į įmones, esančias skirtingu atstumu nuo artimiausio konkurento kitoje sienos pusėje. Remdamosi ECON ataskaitos išvadomis Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad yra maža tikimybė, kad įmonės, esančios didesniu nei 150 km atstumu nuo konkurento, susiduria su kitų EEE valstybių įmonių konkurencija. Norvegijos valdžios institucijos pripažįsta, kad iš tikrųjų konkurencija priklauso nuo siūlomų prekių asortimento.

—

NACE 52.120, 52.420 ir 52.443: kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, mažmeninė prekyba drabužiais ir mažmeninė prekyba baldais Nors atstumas iki konkurentų kitoje valstybės sienos pusėje yra svarbus, Norvegijos valdžios institucijos pripažįsta, kad yra sunku nustatyti visišką ir lemiamą ribą tarp įmonių, kurioms daro įtaką prekyba EEE viduje, ir kurios šios įtakos nepatiria. Tuo tarpu, kai įmonės, esančios apytiksliai 200 km nuo palyginti didelio prekybos centro kitoje valstybės sienos pusėje, susiduria su konkurencija, pagal ECON ataskaitą, įmonės, esančios arčiau valstybės sienos, bet neturinčios kaimynystėje kitoje valstybės sienos pusėje didelio prekybos centro, su konkurencija nesusiduria. Nepaisant to, remiantis tuo pačiu vertinimu, kaip ir NACE 52.110 atveju, Norvegijos valdžios institucijos pranešime paaiškino, kad 200 km atstumas atrodo tinkamas objektyvus kriterijus siekiant nustatyti poveikį prekybai šiame sektoriuje.

—

NACE 52.461 ir 52.464: 52.461 mažmeninė prekyba įvairiais metalo dirbiniais, dažais ir stiklu ir mažmeninė prekyba mediena Norvegijos valdžios institucijos išaiškino, kad įmonės, esančios „labai toli nuo valstybės sienos“ nesusiduria su kitų EEE valstybių įmonių konkurencija. Remiantis pateikta informacija „labai toli nuo valstybės sienos“ reiškia, kad neverta keliauti pirmyn ir atgal tą pačią dieną, kai atstumas inter alia priklauso nuo kelių standarto ir eismo sąlygų. Įmonės, esančios Rogaland, Hordaland, Sogn og Fjordane ir Møre og Romsdal grafystėse gali turėti naudos iš sumažintų socialinio draudimo tarifų, nes jos nesusiduria su kitų EEE valstybių konkurencija. Į kitų šalių įmones neatsižvelgiama.

—

NACE 80.309: Ugdymas kituose kolegijose Pranešime kalbama tik apie suaugusiųjų ugdymo kursus, kuriems, kaip manoma, poveikio prekybai nedaro. Kalbant apie ugdymą kolegijose arba universitetuose, Norvegijos valdžios institucijos nurodė skaitmenį „2“, kuris reiškia, kad nagrinėjama veikla susiduria su konkurencija.

—

NACE 92.610: Sporto arenų ir stadionų eksploatavimo veikla Sporto klubas laikomas vietiniu, jei jis nedalyvauja savo sporto šakos aukščiausioje lygoje. Kiti sporto įrenginiai laikomi vietiniais, jei jais daugiausia naudojasi savivaldybės vietos klubai, vietos gyventojai ir vienai dienai atvykę svečiai, negaunantys konkurencingų pasiūlymų kitose EEE valstybėse.

2.   Metodas, naudojamas atrinkti įmones, kurioms taikoma priemonė, apie kurią pranešta, – regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifai

Priemonė, apie kurią pranešta, taikoma keliems ECON ataskaitoje nurodytiems ekonomikos sektoriams, kaip nurodyta pirmiau. ECON ataskaita buvo paremta konkurencijos sąsajų („konkurranseflater“) vertinimu tarp Norvegijoje 2, 3 ir 4 zonose esančių įmonių ir kitose EEE valstybėse įsikūrusių įmonių. Joje pateikiamas sąrašas sektorių, kuriems, kaip manoma, nedaro įtakos kitų EEE valstybių konkurencija.

Gamybos sektoriuje kitų EEE valstybių konkurencijos nepaveiktų ekonomikos sektorių sąrašas buvo sudarytas remiantis eksporto ir importo į atitinkamas zonas regioniniais duomenimis, kuriuos pateikė Norvegijos statistikos biuras. Kaip 2004 m. lapkričio 12 d. rašte išaiškino Norvegijos valdžios institucijos tai, kad beveik visuose gamybos sektoriuose (nuo NACE 15 iki NACE 37) pasitaiko tiesioginė prekyba, leido ECON prieiti prie išvados, kad praktiškai visi šie sektoriai gali susidurti su kitų EEE valstybių įmonių konkurencija. Norvegijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad, remiantis tik šių subsektorių pobūdžiu ir charakteristikomis, o ne importo ir eksporto tyrimu, manoma, jog vis dėlto labai nedaug sektorių (laikraščių leidyba ir spausdinimas, laivų statyba) veikė vietos rinkose.

Įmonių, veikiančių paslaugų sektoriuje (nuo NACE 50 iki NACE 99) atžvilgiu, konkurencijos poveikis buvo daugiausiai nagrinėjamas remiantis žiniomis apie padėtį rinkoje įvairiuose verslo sektoriuose ir pokalbiais su atrinktomis bendrovėmis iš 2, 3 ir 4 zonų Norvegijoje.

Nėra aiškios nuorodos į metodą, kuris buvo taikomas siekiant nustatyti konkurencijos poveikį nei elektros, dujų ir vandens tiekimo sektoriuje (NACE 40), nei statybų sektoriuje (NACE 45), nors į pranešimą buvo įtrauktas didelis skaičius statybų subsektorių.

Pagal ECON ataskaitą, EEE vidaus prekyba nepaveikė išskirtinai vietinės veiklos. Siekiant atitikti išskirtinai vietinės veiklos klasifikaciją pagal ECON ataskaitos kriterijus, kiekvienas ekonomikos sektorius nagrinėjamoje teritorijoje turi atitikti dvi suvestines sąlygas: nagrinėjamo sektoriaus įmonės pačios nedalyvauja tarptautinėje veikloje ir specifinė veikla, vykdoma nagrinėjamame regione, negali pritraukti klientų iš kitos vietovės.

Ataskaitoje tvirtinama, kad konkurencijos sąsajų nustatymas gali būti naudojamas rengiant pasiūlymą dėl taisyklių, kurios, kiek įmanoma, pratęs senos sumažintų socialinio draudimo įmokų schemos taikymą ekonomikos sektoriuose, kurie nedalyvauja EEE vidaus konkurencijoje (28). Tačiau ECON ataskaitoje nėra pasiūlymo dėl taisyklių, kaip dažniausiai daroma pagalbos schemų atveju; tokio pasiūlymo nėra ir pranešime.

Ataskaitos įžangoje ECON pažymėjo, kad nebuvo pakankamai laiko ir išteklių atlikti išsamų visų ataskaitoje minimų ekonomikos sektorių konkurencijos santykių tyrimą ir todėl kitų EEE valstybių įmonių konkurencijos vertinimas gali būti nepakankamas arba pernelyg optimistiškas (29). Vis dėlto ECON išsakė nuomonę, kad ataskaitos išvadose pateikiamas pagrįstas EEE vykstančios įmonių konkurencijos vaizdas.

3.   Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą keliami klausimai

2004 m. spalio 6 d. Institucija nutarė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl pasiūlymo, susijusio su regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų tam tikruose ekonomikos sektoriuose. Institucija nusprendė, kad siūlomas sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų taikymas 2, 3 ir 4 zonose apima labai daug ekonomikos sektorių ir įmonių. Priemonė, apie kurią pranešta, iš esmės kartoja buvusią regioniniu pagrindu diferencijuotų sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų schemą, kurią Institucija paskelbė nesuderinama pagalba (30).

Pagrindinis skirtumas tarp pirmiau vertintos schemos ir dabar pateiktos priemonės yra ekonomikos sektorių, gausiančių naudos iš sumažintų tarifų, skaičius. ECON ataskaitoje pateikiamas sektorių, kurių, kaip manoma, nepaveikia EEE vidaus prekyba, sąrašas, paremtas konkurencijos sąsajų vertinimu.

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija suabejojo dėl metodo, kuriuo buvo vadovaujamasi renkant duomenis ECON ataskaitai, kuris pasirodė nesistemiškas. Institucijai kėlė susirūpinimą tai, kad ECON ataskaitoje buvo pateiktas neišsamus status quo vaizdas ir kad nebuvo atliktas nuodugnus būsimos situacijos tyrimas.

Institucija pabrėžė savo abejones dėl to, ar metodas, kurio buvo laikomasi nustatant, ar nagrinėjamam sektoriui daromas EEE vidaus prekybos poveikis, atitiko galiojančios precedentinės teisės reikalavimus dėl „poveikio prekybai“ kriterijaus, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdama į precedentinę teisę, Institucija visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai, nei manoma ECON ataskaitoje, pagalbos teikimo vietos veiklai arba įmonėms, kurios veikia tik vietiniu lygiu, faktas netrukdo atsirasti poveikiui prekybai.

Be to, Institucija suabejojo, ar priemonė, apie kurią pranešta, sudaro būtiną mechanizmą, kad būtų garantuota, jog visais atvejais poveikio prekybai nebus, nes joje nebuvo bendrosios apsaugos priemonės, kuri užtikrintų poveikio prekybai atžvilgiu būtiną teisinį ir ekonominį tikrumą taikant ją. Institucijai kėlė susirūpinimą priemonės neapibrėžtas pobūdis, nes ji neribota laiko atžvilgiu ir joje nenumatytas kriterijų ir taikymo sąlygų peržiūros punktas.

Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, be kita ko, siekdama palengvinti užduotį Norvegijai išaiškinti ir geriau pagrįsti, ar pranešimas apie priemonę nepadarys poveikio prekybai. Daroma nuoroda į toliau nurodomas Norvegijos valdžios institucijų pateiktas pastabas.

4.   Norvegijos valdžios institucijų pastabos

2004 m. lapkričio 12 d. raštu Norvegijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Pranešimo turinio požiūriu Norvegijos valdžios institucijos išaiškino, kad standartinių pramonės klasifikacijų – 52.120 (kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse), 52.420 (mažmeninė prekyba drabužiais) ir 52.443 (mažmeninė prekyba baldais) – atžvilgiu pranešime buvo nagrinėjamos įmonės įsikūrusios visose trijose priemonėje minimose zonose. Dėl netikslumo tai buvo nurodyta tik 4 zonos įmonių atžvilgiu.

Antra, Norvegijos valdžios institucijos išaiškino, kad „buvo pranešta, kad tam tikri ekonomikos sektoriai vienoje zonoje nesusiduria su konkurencija, o tie patys sektoriai kitose zonose nebuvo įtraukti į sąrašą. […] Taip įvyko todėl, kad ECON ataskaitoje prieinama prie išvados, kad tam tikruose ekonomikos sektoriuose nebuvo įmonių, kurios viršytų de minimis ribą atitinkamoje zonoje. […] Tačiau ateityje, jei šios įmonės dėl darbo užmokesčio sąnaudų viršytų de minimis ribą, šios įmonės būtų nagrinėjamos taip pat, kaip tos įmonės, kurios įeina į atitinkamą sektorių, apie kurį pranešta, kitose zonose.“

Trečia, Norvegijos valdžios institucijos nusprendė, kad Institucijos argumentavimas sprendime pradėti oficialią procedūrą parodė šiek kiek supaprastintą naudoto duomenų rinkimo metodo ir ECON atlikto vertinimo suvokimą. Šiuo atžvilgiu Norvegijos valdžios institucijos pastebėjo, kad gamybos sektoriaus įmonių atveju konkurencijos poveikis buvo nagrinėjamas remiantis regioniniais eksporto ir importo duomenimis. Norvegijos valdžios institucijos išaiškino, kad ECON ataskaitoje nebuvo daroma prielaida, kad šių skaičių analizės pakanka siekiant nustatyti ekonomikos sektorius, kurių nepaveikia kitų EEE valstybių įmonių konkurencija, bet jie leidžia patvirtinti, kad pagalba tam tikram sektoriui gali iš tiesų daryti poveikį prekybai.

Įmonių, veikiančių paslaugų sektoriuje, atžvilgiu, Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad konkurencijos poveikis buvo daugiausiai nagrinėjamas remiantis žiniomis apie padėtį rinkoje įvairiuose verslo sektoriuose ir pokalbiais su atrinktomis bendrovėmis. Kad veikla galėtų būti klasifikuojama kaip išskirtinai vietinė, viena iš sąlygų buvo, kad įmonės atitinkamame paslaugų sektoriuje neturi dalyvauti tarptautinėje veikloje. Tačiau tai nebuvo pakankama sąlyga. ECON ataskaitoje taip pat buvo vertinama, ar specifinė paslaugų veikla, vykdoma nagrinėtame regione, galėjo pritraukti klientų iš kitos vietovės arba EEE valstybės. Siekiant priimti sprendimą dėl ateities įmonių buvo klausiama: koks, jų nuomone, būtų poveikis jų klientų prekybos srautams, jei vietiniu lygiu teikiamos paslaugos kaina padidėtų tam tikru procentu arba jei padidėtų tos pačios paslaugos, siūlomos kaimyninėse Šiaurės šalyse įsikūrusių įmonių, kaina.

Ketvirta, Norvegijos valdžios institucijos mano, kad Institucija turi pati įvertinti, ar kuriam nors iš sektorių arba gavėjų, kuriam būtų taikoma priemonė, apie kurią pranešta, gali būti teikiama pagalba, kuri nepaveikia prekybos tarp EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.

II.   VERTINIMAS

1.   Procedūriniai reikalavimai

Priemonė, apie kurią pranešta, nebuvo pradėta įgyvendinti. Norvegijos valdžios institucijos laikosi įsipareigojimų pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I antraštinės dalies 1 straipsnio 3 dalį.

2.   Priemonė, apie kurią pranešta

Norvegijos valdžios institucijos pranešė apie „savo ketinimą nuo 2005 m. sausio 1 d. vėl taikyti diferencijuotų socialinio draudimo įmokų schemą, kuri buvo taikoma iki 2004 m. sausio 1 d.visiems sektoriams, kurie nesusiduria su kitų EEE valstybių įmonių konkurencija.“ Nebuvo pateikta konkretaus pasiūlymo projekto dėl teisės aktų arba įstatymų, reglamentuojančių priemonės, apie kurią pranešta, taikymą. Norvegijos valdžios institucijos pateikė ataskaitą, kuria remdamosi ketino vėl pradėti taikyti seną regioniniu pagrindu diferencijuotų sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų schemą. Nors joje nurodoma, kad konkurencijos sąsajų nustatymas galėtų būti naudojamas rengiant pasiūlymą dėl taisyklių, ECON ataskaitoje pasiūlymo dėl taisyklių nėra, nors taip dažniausiai daroma pagalbos schemų atveju; tokio pasiūlymo nėra ir pranešime.

Remiantis Norvegijos valdžios institucijų pranešime pateikta ir oficialios tyrimo procedūros metu surinkta papildoma informacija, Norvegijos valdžios institucijos norėtų tęsti (arba vėl imti taikyti) seną regioniniu principu diferencijuotų sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų sistemą, bet apriboti jos naudojimą ir taikyti tik sektoriams, nurodytiems ECON ataskaitoje. Būtina prisiminti, kad senoji sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų sistema buvo klasifikuota kaip pagalbos schema (31). Institucija nemato pagrindo, kodėl priemonė, apie kurią pranešta, neturėtų būti klasifikuojama, kaip schema, nors jos taikymo sritis ir buvo susiaurinta.

Remiantis Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo II antraštinės dalies 1 straipsnio d punkte pateikiama apibrėžtimi, pagalbos schema yra bet koks teisės aktas, pagal kurį be kitų tolesnių įgyvendinimo priemonių bendrai ir abstrakčiai gali būti teikiama individuali pagalba teisės akte apibrėžtoms įmonėms. Ji taip pat apima bet kokį teisės aktą, kurio pagrindu vienai arba kelioms įmonėms neribotą laikotarpį ir (arba) neribotomis sumomis gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi pagalba.

Priemonėje, apie kurią pranešta, kalbama apie regioninių principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų taikymą visoms įmonėms, veikiančioms tam tikruose sektoriuose (pasiūlyme paminėta daugiau kaip 200 sektorių), jų darbuotojų, gyvenančių 2, 3 ir 4 zonose Norvegijoje, atžvilgiu. Sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų taikymas nėra individualus pagalbos teikimas vienai įmonei, bet neribotą laikotarpį reguliariai pasikartojantis veiksmas, kurio naudos gavėjų skaičius nenustatytas. Todėl priemonė, apie kurią pranešta, turi būti vertinama, kaip schema.

3.   Šio sprendimo taikymo sritis

Toliau pateikiamas vertinimas taikomas tik veiklai, kurią apima EEE susitarimas. Institucija negali įvertinti veiklos, kuri nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, kaip, pavyzdžiui, NACE kodas 75.220 – Gynybos veikla.

Be to, Institucija nėra kompetentinga nagrinėti pagalbos įmonėms, kurios verčiasi tik veikla, susijusia su produkcija, kurios neapima EEE susitarimas, pavyzdžiui, žemės ūkio ir žvejybos produkcija (32). Be kitų pavyzdžių, tai taikoma NACE kodui 01.300 – žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimas (mišrusis žemės ūkis). Šiame sprendime nenagrinėjama veikla sektoriuose, kurie nėra Institucijos kompetencija vertinimo dėl valstybės pagalbos buvimo klausimu (33).

4.   Valstybės pagalbos buvimas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

Remiantis nusistovėjusia precedentine teise, kad veiksmas būtų vertinamas kaip pagalba, jis turi atitikti visas keturias sąlygas, išdėstytas EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje (34): 1) turi būti valstybės įsikišimas arba įsikišimas panaudojant valstybinius išteklius; 2) juo turi būti suteiktas išskirtinis pranašumas pagalbos gavėjams; 3) šis įsikišimas turi ar gali iškraipyti konkurenciją ir 4) kad pagalbos priemonei būtų taikomas EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, ji turi turėti įtakos Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.

Institucija priėmė kelis sprendimus dėl Norvegijos sumažintų socialinio draudimo įmokų schemos (35). ELPA Teismas taip pat vertino schemą (36) ir priėjo prie išvados, kad tokia schema yra valstybės pagalba.

Kaip minėta pirmiau, dabartiniu pasiūlymu ketinama vėl pradėti taikyti buvusią schemą; vienintelis skirtumas – siūloma schema susiaurinta ir taikoma tik tam tikriems sektoriams. Institucijos nuomone, Institucijos išvados ir ELPA Teismo išvados dėl buvusios schemos vertinimo pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį taip pat taikomi ir dabartinei schemai, apie kurią pranešta, trijų ir keturių suvestinių kriterijų atžvilgiu.

Pagal schemą, apie kurią pranešta, bus naudojami valstybės ištekliai, nes taikant sumažintus socialinio draudimo įmokų tarifus valstybė neteks dalies pajamų. Be to, schema suteikia tiesioginę konkurencinę pirmenybę įmonėms, įsikūrusioms palankiai vertinamuose sektoriuose ir regionuose palyginti su kitur esančiomis įmonėmis arba įmonėmis, kurių veikla nesusijusi su sektoriais, apie kuriuos pranešta. Šiuo požiūriu, Institucija norėtų pabrėžti, kad priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba tik tuo atveju, jei ji taikoma įmonei, kuri verčiasi ekonomine veikla, t. y. veikla, susijusia su prekių ir paslaugų pasiūla nurodytoje rinkoje esant konkurencijai (37). Remiantis precedentinėje teisėje galiojančia apibrėžtimi, įmone laikomas „bet koks subjektas, vykdantis ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso ar finansavimo būdo“ (38). Todėl valstybės pagalba neįmanoma neekonominėje veikloje, pvz., tikrojoje valstybės administravimo veikloje, teisingumo ir teismų veikloje arba privalomoje socialinio draudimo veikloje. Todėl šiame sprendime tokia veikla nesvarstoma.

Todėl reikia išspręsti klausimą, ar valstybės pagalba, teikiama tam tikruose sektoriuose, kuriuose, kaip manoma, nesusiduriama su kitų EEE valstybių įmonių konkurencija, pagal schemą, apie kurią pranešta, turi poveikio prekybai tarp Susitariančiųjų šalių.

a)   Ar pagalba daro poveikį prekybai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje?

Kad pagalbos priemonei būtų taikomas EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, pagalbos priemonė turi turėti įtakos EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai. Pagal šią nuostatą neišskiriamos priežastys arba tikslai, o valstybės pagalba apibrėžiama poveikio atžvilgiu (39).

Todėl Institucija vertina, ar schemos, apie kurią pranešta, apribojimai, nurodant tam tikrus sektorius, trukdo pagalbai paveikti prekybą tarp Susitariančiųjų šalių ir todėl ji nepatenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

1.   Teisinis standartas

Remiantis teismo praktika (40), kai valstybės finansinė pagalba sustiprina įmonės būklę palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis EEE vidaus prekyboje, manoma, kad pagalba daro poveikį prekybai.

Nenumatyta riba arba procentas, kurio nepasiekus galima manyti, kad nedaroma įtaka prekybai tarp Susitariančiųjų šalių (41). Pagal nusistovėjusią precedentinės teisės praktiką, dėl palyginti nedidelės pagalbos sumos arba palyginti mažo pagalbą gaunančios įmonės dydžio neatmetama galimybė, kad gali būti daromas poveikis EEE vidaus prekybai (42). Kai sektoriuje veikia daug mažų įmonių, pagalba, potencialiai prieinama visoms arba didžiajai įmonių daliai šiame sektoriuje gali, net jei atskiros sumos yra nedidelės, daryti poveikį prekybai tarp EEE susitarimo Susitariančiųjų šalių (43). Pagalba taip pat gali daryti poveikį EEE vidaus prekybai net jei ją gaunanti įmonė pati nedalyvauja tarptautinėje veikloje (44).

Pagalbos pobūdis nepriklauso nuo vietinio arba regioninio teikiamų paslaugų pobūdžio arba nuo susijusios veiklos srities masto (45). Priemonės naudos gavėjų veiklos vietinis pobūdis yra vienas iš požymių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar daromas poveikis prekybai, bet jo nepakanka, kad pagalba nedarytų poveikio prekybai (46). Taip yra todėl, kad suteikus valstybės pagalbą įmonei gali būti palaikoma arba didinama vidinė pasiūla; todėl sumažėja kitų įmonių galimybės prasiskverbti į susijusių EEE valstybių rinką (47).

Vertindama poveikį prekybai Institucija neturi nustatyti tikrojo pagalbos schemos poveikio, bet turi išnagrinėti, ar schema gali padaryti poveikį EEE vidaus prekybai (48). Taigi, poveikio prekybai kriterijus visada buvo aiškinamas plačiai, apskritai priemonę laikant valstybės pagalba, jei ji gali daryti poveikį EEE valstybių tarpusavio prekybai (49).

2.   Pagalbos, apie kurią pranešta, vertinimas

Pasak Norvegijos valdžios institucijų schema, apie kurią pranešta, apima apytiksliai 75 % paslaugų sektorių, išnagrinėtų ECON ataskaitoje ir nedidelę dalį gamybos sektorių bei kelis statybos srities sektorius. Pagal pranešimą šie daugiau kaip 200 ekonomikos sektorių (esant tam tikriems apribojimams 13 sektorių atžvilgiu) nesusiduria su EEE vidaus prekyba. Todėl Norvegijos valdžios institucijos nuomone schema, apie kurią pranešta, nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

—   ECON ataskaita ir metodas, kuris buvo naudojamas atrenkant ekonomikos sektorius, kuriems bus taikoma schema

Regioniniu pagrindu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų schema, apie kurią pranešta, pagrįsta vadinamąja ECON ataskaita, pridedama prie pranešimo. Tačiau pagal ataskaitą, jos tikslas – ne vertinti, ar regioniniu pagrindu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų schema atitinka EEE susitarimą, o įvertinti konkurencijos sąsajas (50).

Norvegijos valdžios institucijos pranešime nepateikė nei tolesnių vertinimų, nei tikslesnių konkurencijos sąlygų apibrėžimų Susitariančiųjų šalių atžvilgiu. Jos tik paminėjo, kad ankstesni diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifai bus taikomi įmonėms, įsikūrusioms sektoriuose, kurie pagal ECON ataskaitą neturėjo jokių konkurencijos sąsajų. Jos nepateikė teisinio teksto su nuostatomis, reglamentuojančiomis sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų taikymą.

Norvegijos valdžios institucijos sutiko, kad ECON ataskaitoje įmanomos informacijos paklaidos vertinant atskirus ekonomikos sektorius, kurie „labai tikėtina, gali būti iš esmės suvienodinti“ (51). Tačiau Institucija negali patvirtinti tokio požiūrio. Pagalbos schema turi būti pakankamai tiksli, kad būtų užtikrinta, jog jos taisyklių taikymas kiekvienam potencialiam atskiram pagalbos gavėjui nepažeidžia EEE susitarimo taisyklių.

Institucijos nuomone, ekonomikos sektorių, kuriems, kaip manoma, tarpvalstybinė prekyba nedaro poveikio, atrankos metodas neužtikrina, kad pagalba nebus suteikta įmonėms, kurios verčiasi veikla, galinčia daryti poveikį EEE vidaus prekybai.

Institucija abejoja ECON ataskaitoje surinktos informacijos patikimumu, kuri (ypač paslaugų sektoriuje) buvo daugiausia pagrįsta savo žiniomis apie padėtį rinkoje ir telefonu atliktomis atrinktų įmonių apklausomis. Surinkta informacija nepagrįsta empiriniais duomenimis ir yra gana subjektyvi. Be to, remiantis Institucijos turima informacija, atrodo, kad surinkti duomenys nebuvo tikrinami.

Pagal ECON ataskaitą, veikla yra išskirtinai vietinė ir manoma, kad jai nedaro įtakos EEE vidaus prekyba, jei laikomasi dviejų sąlygų: atitinkamo ekonomikos sektoriaus įmonės pačios nedalyvauja tarptautinėje veikloje ir specifinė veikla negali pritraukti klientų iš kitos vietovės.

Tačiau ECON ataskaitoje nevertinama, ar būtų įvykdytas „poveikio prekybai“ kriterijus, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jei pagalba būtų teikiama kituose išvardytuose sektoriuose. Buvo vertinama, ar susijusiame sektoriuje arba regione yra tiesioginė konkurencija. Kaip minėta pirmiau, dėl to, kad pagalbos gavėjas veikia vietos rinkoje, neatmetama galimybė, jog nėra poveikio EEE prekybai. Todėl faktas, kad jei pagal ataskaitą nėra konkurencijos sąsajų nereiškia, jog pagalba įmonėms, veikiančioms šiuose ekonomikos sektoriuose, nepadarytų poveikio Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Todėl metodas, kurio laikomasi ECON ataskaitoje nustatant ekonomikos sektorius, ir kuris yra šiuo metu pateiktos regioniniu pagrindu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų schemos pagrindas, neatitinka „poveikio prekybai“ kriterijaus aiškinimo nuostatų, nustatytų susiklosčiusioje ELPA Teismo ir ETT praktikoje, kaip minėta pirmiau.

—   Schema

Schema, apie kurią pranešta, apima labai platų ir įvairų spektrą įmonių (52), veikiančių, inter alia, tokiuose ekonomikos sektoriuose: laivų statyba, greitkelių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, paštas ir telekomunikacijos, finansinės paslaugos, automobilių nuoma, auditas, filmų gamyba, radijo ir televizijos veikla.

Srityse, kuriose buvo priimta antrinė teisė, siekiant atverti ir reguliuoti vidaus rinkos formavimą, pvz., finansinės paslaugos (NACE 65), telekomunikacijos (NACE 64) ir t. t. arba srityse, kurioms taikomos specifinės valstybės pagalbos taisyklės, pvz., laivų statyba (NACE 35) (53), Institucija dažniausiai mano, kad atitinkama veikla neapsaugota nuo EEE vidaus prekybos.

Mobiliųjų telekomunikacijų paslaugų tiekėjai (NACE 64.220), interneto paslaugų tiekėjai (NACE 64.230) ir greitojo pašto, išskyrus nacionalinį paštą, veikla (NACE 64.120) yra svarbiausi tarptautinės veiklos pavyzdžiai. Didžiąją dalį šios veiklos vykdo įmonės, veikiančios tarptautiniu mastu (54).

Statybų sektoriaus atžvilgiu (NACE 45) tokią veiklą kaip greitkelių tiesimas arba vandens projektai turi atlikti labai specializuotos didelės įmonės, kurios konkuruoja su kitomis bendrovėmis EEE (55).

Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, apie kuriuos pranešta, kuriems būdingi reguliavimo panaikinimas ir liberalizacija, valstybės finansinis kišimasis dažnai daro poveikį prekybai.

Dėl kitų į schemą įtrauktų ekonomikos sektorių jau buvo priimti sprendimai dėl valstybės pagalbos, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad būta poveikio prekybai. Tai buvo susiję su laikraščių leidyba (NACE 22) – sektoriumi, kurio atžvilgiu Komisija praėjusiais metais priėmė sprendimą, kuriame buvo nurodyta: „[…] tarp valstybių narių vyksta prekyba leidybos produktais, kuriems skiriama nagrinėjama pagalba. Todėl tokia pagalba galėtų iškreipti konkurenciją tarp įmonių, jeigu, pavyzdžiui, leidybos įmonės savo veiklą vykdytų įvairiose valstybėse narėse, leisdamos leidinius įvairiomis kalbomis ir, vadinasi, konkuruotų leidybinių teisių ir reklamos srityse.“ (56)

Kitas pavyzdys – sektorius, kuriame jau buvo priimti sprendimai dėl valstybės pagalbos ir buvo nustatyta, kad didmeninės prekybos sektoriuje (NACE 51) egzistuoja poveikis prekybai (57): „prekybos farmacijos ir kitais susijusiais produktais apimtis […] 1991 m. […] su keturiomis EEE valstybėmis (Austrija, Suomija, Švedija, Norvegija) viršijo 2,7 mlrd. ekiu.“

Kaip rodo pirmiau pateikti pavyzdžiai, įmonės daugelyje šios schemos apimtų sektorių ne tik gali, bet ir susiduria su kitų EEE valstybių įmonių konkurencija. Todėl šiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms suteikta pagalba darys poveikį prekybai. Todėl schema yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad Norvegijos valdžios institucijos pranešė apie vieną regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų schemą, kuri apima daugiau kaip 200 sektorių, o nepateikė 200 atskirų pranešimų – po vieną kiekvienam sektoriui.

2004 m. lapkričio 12 d. rašte Norvegijos valdžios institucijos trumpai pažymėjo, kad „Institucija turi pati […] įvertinti, ar kuriam nors iš ekonomikos sektorių arba gavėjų, apie kuriuos pranešta, gali būti teikiama pagalba, kuri nedaro poveikio prekybai tarp EEE susitarimo Susitariančiųjų šalių“ (58). Tačiau nagrinėdama schemą Institucija turi įvertinti schemos bendrus požymius, kad galėtų nustatyti, ar joje yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. ETT, remdamasis nusistovėjusia teismų praktika nustatė, kad „pagalbos schemos atveju Komisija gali apsiriboti nagrinėjamos schemos bendrų savybių vertinimu ir nenagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo, kuriam ji taikoma“ (59). ELPA Teismas taip pat patvirtino šį aiškinimą (60).

Todėl Institucija turi įvertinti tokią schemą. Jeigu tokioje schemoje numatyta valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jai taikoma ši nuostata. Todėl Institucija neprivalo kiekvienu konkrečiu schemoje numatytu atveju įrodyti, kad įvykdomos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlygos.

Be to, šiame sprendime neįmanoma (61) nustatyti, ar schema gali paveikti prekybą kiekvieno iš nurodytų daugiau kaip 200 sektorių atžvilgiu. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką būtina užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis prekybai dėl vienos įmonės, kuri gali gauti naudos iš schemos (62). Institucija mano, kad neįmanoma užtikrinti, kad visi potencialūs gavėjai kiekviename iš daugiau kaip 200 NACE sektorių, apie kuriuos pranešta, nesusiduria ir nesusidurs su prekyba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

Esama kitų sektorių, kuriuose yra veiklos, dažnai vykdomos vietos lygmeniu. Šių sektorių atžvilgiu vis dėlto negalima a priori atmesti galimybės, kad nebus daromas poveikis prekybai. Kaip pavyzdį galima pateikti vietos paslaugų tiekėjus, pvz., mokymo centrus arba mažmeninės prekybos parduotuves (prekybos centrus), kurie dažnai priklauso didesniems tinklams, konkuruojantiems visoje EEE. Be to, ETT neseniai nustatė, kad poveikis prekybai egzistuoja odontologinės praktikos veiklos sektoriuje (NACE 85) (63), tai yra paslauga, kuri dažniausia teikiama vietos lygiu.

Nors dažniausiai būdavo nustatomas poveikio prekybai buvimas, taip pat yra konkrečių pavyzdžių iš Institucijos ir Komisijos sprendimų praktikos, kai konkretūs pagalbos teikimo atvejai ypatingomis sąlygomis buvo laikomi nedarančiais poveikio prekybai. Taip, pavyzdžiui, atsitiko priimant Komisijos sprendimus dėl Braitono prieplaukos ir Dorsteno baseino (64). Poveikio prekybai buvimas taip pat buvo paneigtas Institucijos sprendimu dėl privačių dienos priežiūros centrų įsteigimo Osle valstybei priklausančiose teritorijose numatant subsidijuojamus nekilnojamojo turto nuomos mokesčius (65). Bendri tokių sprendimų požymiai – jie susiję arba su atskiros pagalbos teikimu arba su schema, kurioje konkrečiai numatyta paskirtis ir yra aiškūs, glausti ir griežti apribojimai taikymo ir potencialių gavėjų klausimu, kad būtų užtikrinta, kad nebūtų teikiama jokia konkreti pagalba, kuri galėtų padaryti poveikį prekybai.

ECON ataskaitoje, kurios pagrindu buvo parengta schema, daugiausia buvo nagrinėjama dabartinė tam tikrų Norvegijos ekonomikos sektorių situacija. Tačiau ekonomika kinta ir prekybos srautai gali keistis. Todėl neaišku, kokia bus situacija ateityje ir ar ECON ataskaitos, kurios pagrindu Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad poveikio prekybai nėra, rezultatai galios ateityje. Kadangi nenumatytas peržiūros mechanizmas, kuris leistų priderinti pagalbos teikimą prie naujų aplinkybių, neįmanoma užtikrinti, kad ateityje pagalba nebus teikiama tam tikroms įmonėms, veikiančioms nurodytuose ekonomikos sektoriuose, darant poveikį prekybai. Šiuo atveju reikia pastebėti, kad nenumatyta pasiūlymo dėl diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų galiojimo riba.

Schemos dokumentinis pagrindas nepakankamai išsamus. Norvegijos valdžios institucijos neseniai 2004 m. lapkričio 12 d. raštu išaiškino pranešimo taikymo sritį, pateikdamos pastabų dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios. Buvo pranešta, kad kai kuriuose sektoriuose nebuvo susiduriama su konkurencija vienoje zonoje, nes šiuo metu šiuose sektoriuose ir nurodytose zonose nėra įmonių, viršijančių de minimis ribą. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos vis dėlto teigė, kad traktuos šias įmones taip pat, kaip ir tas įmones, kurios yra atitinkamame sektoriuje, apie kurį pranešta, kitoje zonoje, jei ateityje šios įmonės dėl darbo užmokesčio sąnaudų viršytų de minimis ribą. Bet šie sektoriai vis dėlto nebuvo įtraukti į pranešimą, kuris buvo pateiktas Institucijai.

Be to, nėra tolesnių specifinių kriterijų, kuriais remiantis būtų atrenkamos reikalavimus atitinkančios įmonės, veikiančios ekonomikos sektoriuose, įtrauktuose į ECON ataskaitoje pateikiamą sąrašą, nes pranešime kalbama tik apie sektorius. Institucijos nuomone, du suvestiniai kriterijai – geografinės padėties ir veiklos pagal sektorių kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant sumažintus socialinio draudimo įmokų tarifus nagrinėjamame sektoriuje, yra pernelyg platūs. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus teigiamus sprendimus, schemoje turi būti tikslūs ir aiškūs kriterijai (66), užtikrinantys, kad jokiai įmonei nebūtų teikiama pagalba, kuri galėtų daryti poveikį EEE vidaus prekybai.

Todėl remdamasi Norvegijos valdžios institucijų pateikta informacija Institucija mano, kad pasiūlymas dėl regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų gali daryti poveikį Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

b)   Išvada

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Institucija prieina prie išvados, kad regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų schema, skirta įmonėms, veikiančioms tam tikrose ekonomikos sektoriuose, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

5.   Pagalbos suderinamumas

Norvegijos valdžios institucijos pranešime teigė, kad siūlomi regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifai nėra valstybės pagalba. Atlikusi schemos preliminarų vertinimą Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nes buvo rimtų abejonių ne tik dėl regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų panašumo į valstybės pagalbą, bet taip pat dėl to, ar jos atitinka EEE susitarimo valstybės pagalbos taisykles. Nepaisydamos abejonių, kurias Institucija išsakė sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Norvegijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų dėl schemos atitikimo.

Institucija mano, kad šiuo atveju negalima taikyti nė vienos iš leidžiančių nukrypti nuostatų, nustatytų EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje.

Be to, sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų sistema negali būti laikoma suderinama remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalimi. Tokių įmonės einamųjų sąnaudų, kaip socialinio draudimo įmokos, sumažinimas yra valstybės pagalba. Tokia pagalba, suteikta įmonėms, įsikūrusioms tam tikruose regionuose, yra iš esmės draudžiama.

Sumažintų socialinio draudimo įmokų tarifų taikymas negali būti nagrinėjamas laikantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punkto, nes nė vienas iš Norvegijos regionų neatitinka šios nuostatos, pagal kurią regione turi būti normų neatitinkantis žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas.

Sumažinti socialinio draudimo įmokų tarifai neskatina visos Europos mastu svarbaus projekto vykdymo ir nepadeda ištaisyti rimtų sutrikimų valstybės ekonomikoje, kaip reikalaujama siekiant atitikimo remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu.

Remdamasi EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu Institucija 2003 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 218/03/COL dėl valstybės pagalbos regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų forma nusprendė, kad tolesnis Norvegijos schemos taikymas neatitiktų EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkto ir Valstybės pagalbos gairių. 2, 3 ir 4 zonose įsikūrusių įmonių, veikiančių pranešime išvardytuose ekonomikos sektoriuose, atžvilgiu priemonė, apie kurią pranešta, reiškia, kad bus grįžtama prie taisyklių, kurias 2002 m. Institucija paskelbė reikalavimų neatitinkančiomis ir kurioms negalėtų būti taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Esminiai schemos, apie kurią pranešta, bruožai yra tokie patys, kaip ir schemos, dėl kurios Institucija priėmė ankstesnį sprendimą. Vienintelis skirtumas – siauresnė dabartinės schemos taikymo sritis, kuri apima įmones, veikiančias 200 iš anksto numatytų sektorių, įrašytų į sąrašą. Remdamasi šiuo sprendimu, Institucija patvirtina savo ankstesnį vertinimą, kad regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų taikymas neatitinka EEE susitarimo valstybės pagalbos taisyklių.

6.   Išvada

Remdamasi pirmiau pateiktu vertinimu Institucija mano, kad regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų schema, apie kurią pranešta, skirta tam tikriems ekonomikos sektoriams yra valstybės pagalba, kuri neatitinka EEE susitarimo taisyklių.

Pagal Institucijos turimą informaciją regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų schema, apie kurią pranešta, dar nebuvo pradėta taikyti, t. y. jokiems potencialiems schemos naudos gavėjams pagalba nebuvo išmokėta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymas dėl regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų, apie kurį pranešta, skirtas įmonėms, veikiančioms tam tikruose ekonomikos sektoriuose, kurį Norvegijos valdžios institucijos ketina įgyvendinti, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas, apie kurį buvo pranešta, neatitinka EEE susitarimo 61 straipsnio.

2 straipsnis

Pasiūlymas dėl regioniniu principu diferencijuotų socialinio draudimo įmokų tarifų, apie kurį pranešta, skirtas įmonėms, veikiančioms tam tikruose ekonomikos sektoriuose, neįgyvendinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

4 straipsnis

Sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Susitarimas dėl Priežiūros institucijos ir Teismo.

(4)  Gairės dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių ir Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo, kurias 1994 m. sausio 19 d. priėmė ir išleido ELPA priežiūros institucija, paskelbtos 1994 9 3, OL 1994 L 231, EEE priedai Nr. 32. Paskutiniai Gairių pakeitimai buvo padaryti 2005 m. birželio 17 d. Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(5)  Byla E–6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999] ELPA teismo ataskaita, p. 76.

(6)  ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 172/02/COL. Visi čia minimi ELPA priežiūros institucijos sprendimai dėl valstybės pagalbos yra Institucijos tinklalapyje: http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/stateaidregistry/

(7)  ELPA Priežiūros institucijos sprendimas Nr. 218/03/COL, paskelbtas 2005 6 9, OL L 145, p. 25–41.

(8)  ELPA Priežiūros institucijos sprendimas Nr. 245/03/COL, paskelbtas 2005 3 10, OL C 60, p. 9–25.

(9)  Daugiau informacijos apie įvairų Institucijos ir Norvegijos valdžios institucijų susirašinėjimą galima rasti Institucijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą – sprendimas Nr. 245/04/COL, paskelbtas 2005 3 10, OL C 60, p. 9–25.

(10)  Paskelbtas 2005 3 10, OL C 60, p. 9–25.

(11)  Šiai zonai priklauso visos toliau pateiktuose 2–5 zonų sąrašuose nepaminėtos savivaldybės.

(12)  Šiai zonai priklauso – Nord-Trøndelag grafystėje: Meråker, Frosta, Leksvik, Mosvik, Verran savivaldybės; Sør-Trøndelag grafystėje: Ørland, Agdenes, Rissa, Bjugn, Rennebu, Meldal; Hordaland grafystėje: Etne, Ølen, Tysnes, Kvinnherad, Jondal, Odda, Ullensvang, Eidfjord, Ulvik, Granvin, Kvam, MoMidtre Gauldal, Selbu savivaldybės; Møre og Romsdal grafystėje: Vanylven, Sande, Herøy, Norddal, Stranda, Stordal, Rauma, Nesset, Midsund, Sandøy, Gjemnes, Tingvoll, Sunndal, Haram, Aukra, Eide savivaldybės; Sogn og Fjordane grafystėje: visos savivaldybės; Hordaland grafystėje: Etne, Ølen, Tysnes, Kvinnherad, Jondal, Odda, Ullensvang, Eidfjord, Ulvik, Granvin, Kvam, Modalen, Fedje, Masfjorden, Bømlo savivaldybės; Rogaland grafystėje: Hjelmeland, Suldal, Sauda, Kvitsøy, Utsira, Vindafjord, Finnøy savivaldybės; Vest-Agder grafystėje: Åseral, Audnedal, Hægebostad, Sirdal savivaldybės; Aust-Agder grafystėje: Gjerstad, Vegårshei, Åmli, Iveland, Evje og Hornnes, Bygland, Valle, Bykle savivaldybės; Telemark grafystėje: Drangedal, Tinn, Hjartdal, Seljord, Kviteseid, Nissedal, Fyresdal, Tokke, Vinje, Nome savivaldybės; Buskerud grafystėje: Flå, Nes, Gol, Hemsedal, Ål, Hol, Sigdal, Rollag, Nore ir Uvdal savivaldybės; Oppland grafystėje: Nord-Fron, Sør-Fron, Ringebu, Gausdal, Søndre Land, Nordre Land savivaldybės; Hedmark grafystėje: Nord-Odal, Eidskog, Grue, Åsnes, Våler, Trysil, Åmot savivaldybės.

(13)  Šiai zonai priklauso – Nord-Trøndelag grafystėje: Snåsa savivaldybė; Sør-Trøndelag grafystėje: Hemne, Snillfjord, Oppdal, Røros, Holtålen, Tydal savivaldybės; Oppland grafystėje: Dovre, Lesja, Skjåk, Lom, Vågå, Sel, Sør-Aurdal, Etnedal, Nord-Aurdal, Vestre Slidre, Øystre Slidre, Vang savivaldybės; Hedmark grafystėje: Stor-Elvdal, Rendalen, Engerdal, Tolga, Tynset, Alvdal, Folldal, Os savivaldybės.

(14)  Šiai zonai priklauso – Troms grafystėje: 5 zonos sąraše neišvardytos savivaldybės; Nordland grafystėje: visos savivaldybės; Nord-Trųndelag grafystėje: Namsos, Namdalseid, Lierne, Røyrvik, Namsskogan, Grong, Høylandet, Overhalla, Fosnes, Flatanger, Vikna, Nærøy, Leka savivaldybės; Sųr-Trųndelag grafystėje: Hitra, Frøya, Åfjord, Roan, Osen savivaldybės; Møre og Romsdal grafystėje: Smøla savivaldybė.

(15)  Šiai zonai priklauso – Finnmark grafystėje: visos savivaldybės; Troms grafystėje: Karlsøy, Lyngen, Storfjord, Kåfjord, Skjervøy, Nordreisa ir Kvænangen savivaldybės.

(16)  Sprendimas Nr. 246/97/COL.

(17)  Sprendimas Nr. 165/98/COL.

(18)  Toliau – EEE susitarimas.

(19)  Byla E–6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999 m.] ELPA teismo ataskaita, p. 76.

(20)  Sprendimas Nr. 228/99/COL.

(21)  Paskelbtas 2001 9 14, OL L 244, p. 32.

(22)  Sprendimas Nr. 172/02/COL.

(23)  Įmonės, veikiančios tam tikruose ekonomikos sektoriuose, mokėtų visą 14,1 % tarifą, kaip jos ir darė pagal schemą, patvirtintą 1999 m. rugsėjo 22 d. Institucijos sprendimu. Norvegijos valdžios institucijos taip pat pranešė Institucijai apie savo ketinimą ir toliau taikyti šiuos tarifus 2003 m. tiek, kiek tai atitiktų de minimis taisyklę.

(24)  Sprendimas Nr. 141/03/COL.

(25)  Byla E–6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999 m.] ELPA teismo ataskaita, p. 76.

(26)  NACE sektorių sąrašas pagal Norvegijos statistikos biuro klasifikaciją.

(27)  Šioje lentelėje skaitmuo „0“ rodo, kad, pasak Norvegijos valdžios institucijų, atitinkamame sektoriuje nedaromas poveikis prekybai; skaitmuo „0/2“ rodo, kad kai kurios įmonės nagrinėjamuose sektoriuose toje zonoje susiduria su konkurencija.

Nuoroda „n.“ reiškia „netaikoma“. Tai rodo, kad pagal ECON ataskaitoje nagrinėjamą atliktą tyrimą, šiame sektoriuje nebuvo veikiančių įmonių, kurios viršytų de minimis ribą atitinkamoje zonoje.

(28)  Ataskaitos santrauka: „Kartleggingen skal kunne brukes til å utarbeide et forslag til regelverk som så langt som mulig viderefųrer ordningen med gradert arbeidsgiveravgift for bransjer eller vesentlige deler av bransjer som ikke er i konkurranse med virksomheter i andre EŲS-land, og som dermed ikke påvirker samhandelen.“

(29)  Ataskaitos 1.2 punktas: „Det har verken vęrt tid eller ressurser til å gjennomfųre en dyptgående analyse av konkurranseforholdene innen alle de bransjer som omfattes av rapporten. I de fleste tilfellene har vi måttet bygge på faglige vurderinger stųttet av intervjuer med utvalgte bedrifter. Skjevheter i informasjonen kan derfor forekomme i våre vurderinger av enkeltbransjer. Imidlertid kan dette slå ut både i retning av å overvurdere konkurransen med andre EŲS-land og å undervurdere den.“

(30)  Daugiau informacijos – šio sprendimo I.2.a skyriuje, darant nuorodą į Institucijos sprendimus Nr. 172/02/COL ir Nr. 218/03/COL.

(31)  Daroma nuoroda į Institucijos sprendimą Nr. 218/03/COL, kuriuo Institucija sutiko su trejų metų pereinamuoju laikotarpiu panaikinant regioniniu principu diferencijuotus socialinio draudimo įmokų tarifus.

(32)  Žr., inter alia, EEE susitarimo 8 straipsnio 3 dalį, 17–20 straipsnius, EEE susitarimo 3 ir 9 protokolus, Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 24 straipsnį.

(33)  Taip pat žr. toliau esančią 4 dalį.

(34)  Byla C–345/02 Pearle BV, Hans Prijs Optiek Franchise BV, Rinck Opticiėns BV ir Hoofdbedrijfschap Ambachten [2004 m.] Rink. I–7139, 33 punktas, byla C–142/87 Belgija prieš Komisiją („Tubemeuse“) [1990 m.] Rink. I–959, 25 punktas; jungtinės bylos nuo C–278/92 iki C–280/92 Ispanija prieš Komisiją [1994 m.] Rink. I–4103, 20 punktas; Byla C–482/99 Prancūzija prieš Komisiją [2002 m.] Rink. I–4397, 68 punktas, ir byla C–280/00 Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg [2003 m.] Rink. I–7747, 74 punktas.

(35)  Žr. šio sprendimo I.2.a) skyrių.

(36)  Byla E–6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999 m.] ELPA teismo ataskaita, p. 76.

(37)  Jungtinės bylos nuo C–180/98 iki C–184/98 Pavlow ir kiti [2000 m.] Rink. I–6451, 75 punktas.

(38)  Byla C–41/90 Höfner ir Elser [1991 m.] Rink. I–1979, 21 punktas.

(39)  Byla C–56/93 Belgija prieš Komisiją [1996 m.] Rink. I–723, 79 punktas.

(40)  Byla E6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999 m.] ELPA teismo ataskaita, p. 76, 59 punktas. Byla 730/79, Philip Morris prieš Komisiją [1980 m.], Rink. 2671, 11 punktas.

(41)  Byla C–280/00 Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg [2003 m.] Rink. I–7747, 81 punktas, byla C–172/03 Wolfgang Heiser prieš Finanzamt Innsbruck [2005 m.], dar nepranešta, 32 punktas.

(42)  Byla C–71/04 Administración del Estado prieš Xunta de Galicia [2005 m.], dar nepranešta, 41 punktas; byla C-280/00 Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg [2003 m.] Rink. I–7747, 81 punktas; jungtinės bylos nuo C–34/01 iki C–38/01 Enirisorse [2003 m.] Rink. I–14243, 28 punktas; Byla C–142/87 Belgija prieš Komisiją („Tubemeuse“) [1990 m.] Rink. I–959, 43 punktas; jungtinės bylos nuo C–278/92 iki C–280/92 Ispanija prieš Komisiją [1994 m.] Rink. I–4103, 42 punktas.

(43)  Byla C–71/04 Administración del Estado prieš Xunta de Galicia [2005 m.], dar nepranešta, 43 punktas; Byla C–351/98 Ispanija prieš Komisiją [2002 m.] Rink. I-8031, 64 punktas ir byla C–372/97 Italija prieš Komisiją [2004 m.] Rink. I–3679, 57 punktas.

(44)  Byla T-55/99 CETM prieš Komisiją [2000 m.] Rink. II-3207, 86 punktas.

(45)  Byla C-280/00 Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg [2003 m.] Rink. I–7747, 77 punktas; byla C-172/03 Wolfgang Heiser prieš Finanzamt Innsbruck [2005 m.], dar nepranešta, 33 punktas; byla C–71/04 Administración del Estado prieš Xunta de Galicia [2005 m.], dar nepranešta, 40 punktas.

(46)  Jungtinės bylos T–298/97–T–312/97 Alzetta a.o. prieš Komisiją [2000 m.] Rink. II-2319, 91 punktas.

(47)  Byla E6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999 m.] ELPA teismo ataskaita, p. 76, 59 punktas; byla C-303/88 Italija prieš Komisiją [1991 m.] Rink. I-1433, 27 punktas; jungtinės bylos nuo C–278/92 iki C–280/92 Ispanija prieš Komisiją [1994 m.] Rink. I–4103,40 punktas, byla C–280/00 Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg [2003 m.] Rink. I–7747, 78 punktas.

(48)  Byla C–298/00 Italija prieš Komisiją [2004 m.] Rink. I–4087, 49 punktas, ir byla C–372/97 Italija prieš Komisiją [2004 m.] Rink. I-3679, 44 punktas.

(49)  Jungtinės bylos T–298/97–T–312/97 Alzetta a.o. prieš Komisiją [2000 m.] Rink. II-2319, 76–78 punktai.

(50)  Ataskaitos 1.1 punktas: „Det inngår imidlertid ikke i formålet til den foreliggende rapport å foreta en vurdering av om den differensierte arbeidsgiveravgiften er i strid med EŲS-avtalens bestemmelser. Raporten er avgrenset til å kartlegge de relevante konkurranseflater.“

(51)  Žr. 2004 m. balandžio 23 d. Norvegijos rašto 2 puslapį (reg. Nr. 279843).

(52)  Remiantis Norvegijos valdžios institucijų išaiškinimu, pateiktu pranešime, dauguma, bet ne visi gamybos pramonės sektoriai, kaip manoma, susiduria su konkurencija iš užsienio ir todėl negali gauti naudos iš sumažintų socialinio draudimo tarifų, apie kuriuos pranešta. Tačiau manoma, kad įmonės veikiančios 75 % visų paslaugų sektorių ir daugelyje statybų sektorių nesusiduria su EEE vidaus konkurencija ir prekyba.

(53)  Byla C–71/04 Administración del Estado prieš Xunta de Galicia [2005 m.], dar nepranešta, 47 punktas.

(54)  Jungtinės bylos E–5/04, E–6/04 ir E–7/04 Fesil a.o. prieš ELPA priežiūros instituciją [2005 m.], dar nepranešta, 95 punktas.

(55)  Be to, pranešime nėra aiškios nuorodos į metodą, kurio buvo laikomasi nustatant konkurencijos poveikį šiame sektoriuje, nors į pranešimą buvo įtraukta daug statybų subsektorių.

(56)  2004 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas dėl pagalbos leidybai, apie kurią pranešė Italija.

(57)  Komisijos sprendimas dėl Graikijos pagalbos schemos farmacijos sektoriui, finansuojamos farmacijos ir kitų susijusių produktų mokesčių forma, valstybės pagalba Nr. C1A/92.

(58)  Žr. 2004 m. lapkričio 3 d. Norvegijos valdžios institucijų rašto 3 puslapį (reg. Nr. 299087).

(59)  Byla T-171/02 Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją [2005 m.], dar nepranešta, 102 punktas; byla 248/84, Vokietija prieš Komisiją [1987 m.], Rink. 4013, 18 punktas. byla C-75/97 Belgija prieš Komisiją [1999 m.] Rink. I–3671, 48 punktas, ir byla C-278/00 Graikija prieš Komisiją [2004 m.] Rink. I–3997, 24 punktas.

(60)  Byla E6/98 Norvegijos vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją [1999 m.] ELPA teismo ataskaita, p. 76, 57 punktas.

(61)  Žr. generalinio advokato Geelhoed nuomonę byloje C–278/00 Graikija prieš Komisiją [2004 m.] Rink. I–3997, 40 punktas.

(62)  Byla T-171/02 Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją [2005 m.], dar nepranešta, 104 punktas.

(63)  Byla C–172/03 Wolfgang Heiser prieš Finanzamt Innsbruck [2005 m.], dar nepranešta, 29 ir 32 punktai.

(64)  Atitinkamai Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos N 560/01 ir NN 17/02 ir Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. N 258/2000.

(65)  Institucijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 291/03/COL dėl privačių dienos priežiūros centrų įsteigimo Osle valstybei priklausančiose teritorijose numatant subsidijuojamus nekilnojamojo turto nuomos mokesčius.

(66)  Žr. generalinio advokato Geelhoed nuomonę byloje C–278/00 Graikija prieš Komisiją [2004 m.] Rink. I–3997, 45 punktas.

---