1.

2.

Šis TFAS taikomas:

3.

Jeigu įmonė, kuri neprivalo taikyti šio TFAS, nusprendžia atskleisti segmentų informaciją, kuri neatitinka šio TFAS, įmonė tokios informacijos neapibūdina kaip informacijos apie segmentą.

4.

Jeigu finansinėje ataskaitoje pateikiama ir pagrindinės įmonės, kuriai taikomas šis TFAS, konsoliduota finansinė atskaitomybė, ir atskira pagrindinės įmonės finansinė atskaitomybė, segmentų informaciją turi būti atskleista tik konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje.

5.

Verslo segmentas yra įmonės:

komponentas. Verslo segmentas gali vykdyti veiklą, kuriai vykdyti jis dar turi uždirbti pajamų, pavyzdžiui, su veiklos pradžia susiję veiksmai gali būti veiklos segmentai prieš uždirbant pajamas.

6.

Nebūtinai kiekviena įmonės dalis yra verslo segmentas. Pavyzdžiui, pagrindinė įmonės buveinė ar kai kurie jos funkciniai padaliniai gali ir negauti pajamų arba gauti pajamas, kurios yra tik papildomos veiklos pajamos, nėra verslo segmentai. Pagal šį standartą įmonės išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, planai nėra laikomi veiklos segmentais.

7.

Terminas „vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas“ nurodo pareigas, o nebūtinai konkrečias pareigas užimantį vadovą. Tai pareigos skirstyti išteklius ir vertinti įmonės segmentų veiklos rezultatus. Dažnai įmonės vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas yra įmonės vadovaujantis pareigūnas ar vyriausiasis už veiklą atsakingas pareigūnas, pavyzdžiui, tai gali būti vykdomųjų direktorių grupė ar kiti.

8.

Daugumoje įmonių 5 dalyje apibūdinti trys požymiai aiškiai nusako įmonės verslo segmentus. Tačiau įmonė gali rengti ataskaitas, kuriose jos veikla apibūdinama labai įvairiais būdais. Jeigu vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas naudoja daugiau nei vienos rūšies segmentų informaciją segmentą, pagal kitus veiksnius atskira komponentų kategorija gali būti apibrėžiama kaip įmonės verslo segmentai, tokie kaip kiekvienos komponento veiklos pobūdis, už veiklą atsakingi vadovai, ir direktorių valdybai teikiama informacija.

9.

Paprastai verslo segmentas turi segmento vadovą, kuris yra atskaitingas vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui ir nuolat su juo palaiko ryšius, kad aptartų segmento veiklą, finansinius rezultatus, prognozes ar veiklos planus. Terminas „segmento vadovas“ nurodo pareigas, o nebūtinai konkrečias pareigas užimantį vadovą. Vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas taip pat gali būti kai kurių verslo segmentų segmento vadovas. Vienas vadovas gali būti daugiau nei vieno segmento vadovas. Jeigu 5 dalyje nurodyti požymiai taikomi daugiau nei vienai organizacijos komponentų kategorijai, bet yra tik viena kategorija, už kurią segmento vadovai laikomi atsakingais, tokia komponentų grupė sudaro verslo segmentus.

10.

5 dalyje nurodyti požymiai gali būti taikomi dviem ar daugiau iš dalies sutampančioms komponentų kategorijoms, už kuriuos vadovai yra laikomi atsakingais. Ši struktūra kartais yra vadinama organizacijos matricos forma. Pavyzdžiui, kai kuriose įmonėse kai kurie vadovai yra atsakingi už atskiras produktų ar paslaugų linijas visame pasaulyje, o kiti vadovai yra atsakingi už konkrečias geografines sritis. Vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas reguliariai tikrina abiejų kategorijų komponentų veiklos rezultatus, ir finansinė informacija teikiama apie abu kategorijų komponentus. Tokioje situacijoje įmonė, remdamasi pagrindiniu principu, nustato, kuri komponentų kategorija sudaro verslo segmentus.

11.

Įmonė atskirai teikia informaciją apie kiekvieną verslo segmentą, kuris:

14–19 paragrafuose nurodomos kitos situacijos, kurioms esant apie verslo segmentą informacija pateikiama atskirai.

12.

Verslo segmentai dažnai turi panašų ilgalaikį finansinį rezultatą, jeigu jų ekonominės charakteristikos yra panašios. Pavyzdžiui, jeigu dviejų verslo segmentų ekonominės charakteristikos yra panašios, tikėtina, kad jų ilgalaikė vidutinė bendroji marža bus panaši. Du ar daugiau verslo segmentų gali būti sujungiami į vieną verslo segmentą, jeigu toks sujungimas vykdomas pagal pagrindinį TFAS principą, o segmentų ekonominės charakteristikos ir segmentai yra panašūs pagal visus šiuos veiksnius:

13.

Įmonė teikia informaciją atskirai apie kiekvieną verslo segmentą, kuris atitinka bet kurias iš šių kiekybinių ribų:

Verslo segmentai, nesiekiantys nė vienos iš šių nurodytų kiekybinių ribų, gali būti laikomi atskaitomybėje pateiktinais segmentais ir nurodomi atskirai, jeigu, vadovybės nuomone, informacija apie segmentą gali būti naudinga finansinės atskaitomybės vartotojams.

14.

Norėdama sudaryti atskaitomybėje pateiktiną segmentą, įmonė gali sujungti informaciją apie kiekybinių ribų nesiekiančius verslo segmentus su informacija apie kitus kiekybinių ribų nesiekiančius verslo segmentus, tik jeigu verslo segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas ir atitinka daugumą 12 dalyje nurodytų sujungimo kriterijų.

15.

Jeigu verslo segmentų atskaitomybėje nurodytos bendros išorės pajamos sudaro mažiau nei 75 procentus įmonės pajamų, papildomi segmentai turi būti identifikuojami kaip atskaitomybėje pateiktini segmentai (net jeigu jie neatitinka 13 paragrafe nurodytų kriterijų), kol bent 75 procentai įmonės pajamų įtraukiama į atskaitomybėje pateiktinus segmentus.

16.

Informacija apie kitą įmonės veiklą ir atskaitomybėje nepateiktinus verslo segmentus yra sujungiama ir atskleidžiama kategorijoje „visi kiti segmentai“, atskirai nuo kitų suderinimo straipsnių, atliekant suderinimą pagal 28 paragrafą. Apibūdinami į „visų kitų segmentų“ kategoriją įtraukti pajamų šaltiniai.

17.

Jeigu įmonės vadovybė nusprendžia, kad verslo segmentas, praėjusį laikotarpį identifikuotas kaip atskaitomybėje pateiktinas segmentas, turi būti ir toliau laikomas tokiu atskaitomybėje pateiktinu segmentu, informacija apie tokį segmentą ir toliau bus pateikiama einamuoju laikotarpiu, net jeigu jis nebeatitinka 13 paragrafe nurodytų į atskaitomybę įtrauktiniems segmentams taikomų kriterijų.

18.

Jeigu einamuoju laikotarpiu segmentas identifikuojamas kaip atskaitomybėje pateiktinas segmentas, nes jis atitinka kiekybines ribas, turi būti pateikiami ir ankstesnio laikotarpio duomenys, kad būtų galima palyginti ir nurodyti atskaitomybėje pateiktą segmentą kaip atskirą segmentą, net jeigu ankstesniu laikotarpiu tas segmentas neatitiko 13 paragrafe nurodytų atskaitomybės kriterijų, nebent reikalingos informacijos nėra, o jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės.

19.

Atskirai atskaitomybėje pateiktinų segmentų skaičius gali būti praktiškai ribojamas nustačius, kad šį skaičių viršijus informacija apie segmentus gali tapti pernelyg išsami. Nors tokia tiksli riba nėra nustatyta, jeigu pagal 13–18 paragrafus atskaitomybėje pateiktinų segmentų skaičius viršija dešimt, įmonė turėtų įvertinti, ar nebuvo pasiekta praktiškai nustatyta riba.

20.

21.

Kad įgyvendintų 20 paragrafe nurodytą principą, apie kiekvieną laikotarpį, už kurį teikiama pelno (nuostolio) ataskaita, įmonė teikia tokią informaciją:

Teikiamas kiekvienos datos, kurios balansas turi būti pateiktas atskaitomybėje pateiktino segmento balanso sumų suderinimas su įmonės balanso sumomis. Apie praėjusius laikotarpius pateikta informacija tikslinama, kaip apibūdinta 29 ir 30 paragrafuose.

22.

Įmonė atskleidžia tokią bendrąją informaciją:

23.

Įmonė nurodo kiekvienam atskaitomybėje pateiktinam segmentui taikomą pelno ar nuostolio, ar viso turto įvertinimo pagrindą. Įmonė nurodo kiekvieno atskaitomybėje pateiktino segmento įsipareigojimų įvertinimo pagrindą, jeigu tokia suma yra reguliariai nurodoma vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui. Jeigu į nurodytąsias sumas atsižvelgiama nustatant segmento pelno ar nuostolio įvertinimo pagrindą, kurį reguliariai peržiūri vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, arba tokios sumos yra kitaip reguliariai teikiamos vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui, ir net jeigu į jas nėra atsižvelgiama nustatant tokį pelno ar nuostolio įvertinimo pagrindą, įmonė nurodo tokią informaciją:

Įmonė kiekvieno atskaitomybėje pateiktino segmento palūkanų pajamas nurodo atskirai nuo palūkanų išlaidų, nebent segmentas didžiąją dalį savo pajamų gauna iš palūkanų. Vertindamas segmento veiklą ir priimdamas sprendimus dėl segmentui skirtinų išteklių, vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas daugiausia remiasi grynosiomis palūkanų pajamomis. Esant tokiai padėčiai įmonė segmento palūkanų pajamas gali nurodyti, atėmusi palūkanų išlaidas ir atskleisti, kad ji tai padarė.

24.

Jeigu į tokius duomenis yra atsižvelgiama nustatant segmento turto įvertinimo pagrindą, kurį reguliariai tikrina vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, arba duomenys yra kitaip nurodomi vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui, net jeigu jie nėra įtraukti į segmento turto vertinimo pagrindą, įmonė nurodo tokius duomenis apie kiekvieną atskaitomybėje pateiktiną segmentą:

25.

Kiekvieno atskaitomybėje nurodyto segmento straipsnio suma yra laikoma įvertinimo pagrindu, kuris nurodomas vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui, kad jis galėtų priimti sprendimus dėl išteklių skyrimo tokiam segmentui ir įvertinti jo veiklą. Nustatant atskaitomybėje pateiktino segmento pelną ar nuostolį, į koregavimus ir panaikinimus, padarytus rengiant įmonės finansinę atskaitomybę, taip pat pajamų, išlaidų, pelno ar nuostolio paskirstymą atsižvelgiama, tik jeigu jie yra įtraukti į vyriausiojo veiklos sprendimų priėmėjo naudojamą segmento pelno ar nuostolio įvertinimo pagrindą. Panašiai nurodomas tik tas segmento turtas ir įsipareigojimai, kurie yra įtraukti į vyriausiojo veiklos sprendimų priėmėjo naudojamą segmento turto ir segmento įsipareigojimų vertinimo pagrindą. Jeigu tokios sumos yra priskiriamos atskaitomybėje pateiktino segmento pelnui ar nuostoliui, tokios sumos priskiriamos pagrįstai.

26.

Jeigu vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, vertindamas segmento veiklą ar spręsdamas, kaip paskirstyti išteklius, naudoja tik vieną verslo segmento pelno ar nuostolio įvertinimą, į tokį pagrindą įtraukiamas segmento pelnas ar nuostolis, turtas ir įsipareigojimai. Jeigu vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas naudoja daugiau nei vieną verslo segmento pelno ar nuostolio, segmento turto ar segmento įsipareigojimų įvertinimą, nurodomi tie įvertinimai, kurie, vadovybės nuomone, yra nustatyti remiantis vertinimo principais, labiausiai atitinkančiais principus, naudotus vertinant atitinkamas įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodytas sumas.

27.

Įmonė paaiškina kiekvieno atskaitomybėje pateiktino segmento pelno ar nuostolio, segmento turto ar įsipareigojimų vertinimo pagrindą. Įmonė atskleidžia bent tokius duomenis apie:

28.

Įmonė pateikia visų šių sumų suderinimą:

Visi reikšmingi suderinami straipsniai yra atskirai identifikuojami ir apibūdinami. Pavyzdžiui, atskirai identifikuojama ir apibūdinama kiekvieno reikšmingo koregavimo, reikalingo suderinti atskaitomybėje pateiktino segmento pelną ar nuostolį su įmonės pelnu ar nuostoliu ir atsiradusio dėl skirtingos apskaitos politikos.

29.

Jeigu įmonė keičia vidaus organizacinę struktūrą taip, kad keičiasi jo atskaitomybėje pateiktinų segmentų sudėtis, atitinkama ankstesnių laikotarpių, įskaitant tarpinius laikotarpius, informacija yra tikslinama, nebent informacijos nėra, arba jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės. Ar informacijos nėra, o jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės nustatoma apie kiekvieną atskleidimo straipsnį. Pasikeitus atskaitomybėje pateiktinų segmentų sudėčiai įmonė atskleidžia, ar ji patikslino atitinkamus segmento informacijos apie ankstesnius laikotarpius straipsnius.

30.

Jeigu įmonė keičia vidaus organizacinę struktūrą taip, kad keičiasi jos atskaitomybėje pateiktinų segmentų sudėtis, ir jeigu ankstesnių laikotarpių, įskaitant tarpinius laikotarpius, segmentų informacija nėra patikslinama pokyčiams parodyti, tais metais, kuriais atsiranda tokių pokyčių, įmonė atskleidžia segmento informaciją apie einamąjį laikotarpį tiek senuoju, tiek naujuoju segmentavimo pagrindu, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės.

31.

32–34 paragrafai taikomi visoms įmonėms, kurioms taikomas šis TFAS, įskaitant įmonės, turinčias tik vieną atskaitomybėje pateiktiną segmentą. Kai kuri įmonės veikla nėra organizuojama remiantis susijusių produktų ar paslaugų skirtumais, ar veiklos geografinės srities skirtumais. Tokios įmonės atskaitomybėje pateiktini segmentai gali nurodyti pajamas iš pačių įvairiausių iš esmės skirtingų produktų ir paslaugų, arba daugiau nei vienas atskaitomybėje pateiktinas segmentas gali teikti iš esmės tokius pačius produktus ir paslaugas. Panašiai, įmonės atskaitomybėje pateiktini segmentai gali turėti turto skirtingose geografinėse srityse, ar nurodyti pajamas iš klientų skirtingose geografinėse srityse, arba daugiau nei vienas atskaitomybėje pateiktinas segmentas gali veikti toje pačioje geografinėje srityje. Pagal 23–34 paragrafus reikalaujama informacija nurodoma, tik jeigu ji nurodoma kaip pagal šį TFAS reikalaujamos atskaitomybėje pateiktino segmento informacijos dalis.

32.

Įmonė nurodo pajamas iš išorės klientų pagal kiekvieną produktą ar paslaugą, ar kiekvieną panašių produktų ar paslaugų grupę, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės, kai tokiu atveju įmonė tai nurodo. Nurodomų pajamų sumos grindžiamos finansine informacija, naudota rengiant įmonės finansinę atskaitomybę.

33.

Įmonė nurodo toliau minimą informaciją pagal geografines sritis, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės:

Nurodomos sumos grindžiamos finansine informacija, naudota rengiant įmonės finansinę atskaitomybę. Jeigu reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės, įmonė tai nurodo. Be šiame paragrafe reikalaujamos informacijos, įmonė gali pateikti su tarpinėmis sumomis susijusios geografinės informacijos apie šalių grupes.

34.

Įmonė pateikia informaciją, kokiu mastu ji priklauso nuo stambių klientų. Jeigu pajamos iš sandorių su vienu išorės klientu siekia ar viršija 10 procentų įmonės pajamų, įmonė atskleidžia šį faktą, nurodydama bendrą pajamų iš kiekvieno tokio kliento sumą, ir identifikuoja pajamas nurodančius segmentą ar segmentus. Įmonė neprivalo atskleisti stambaus kliento tapatybės ar kiekvieno segmento iš to kliento gautų nurodomų pajamų sumų. Šiame TFAS atskaitomybę teikiančios įmonės žinia bendrai kontroliuojama įmonių grupė laikoma vienu klientu, ir vyriausybė (nacionalinė, valstybės, provincijos, teritorinė, vietinė ar užsienio) ir atskaitomybę teikiančios įmonės žinia tokios vyriausybės kontroliuojamos įmonės yra laikomos vienu klientu.

35.

Įmonė gali taikyti šį TFAS 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančių laikotarpių metinei finansinei atskaitomybei. Galima šį TFAS pradėti taikyti ir anksčiau. Jeigu įmonė taiko šį standartą finansinei atskaitomybei laikotarpio, prasidedančio iki 2009 m. sausio 1 d., įmonė tai turi nurodyti.

36.

Ankstesnių metų segmentų informacija, nurodyta kaip palyginamoji informacija apie pirmuosius taikymo metus yra patikslinama, kad atitiktų šio TFAS reikalavimus, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės.

37.

Šis TFAS pakeičia 14 TAS „Segmento atskaitomybė“.