30.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/77

(1)

2001 m. rugpjūčio 9 d. raštu palydovų operatorė „Nordic Sattelite AB“ (NSAB) (2) pateikė Europos Komisijai (toliau – Komisija) skundą dėl valstybės pagalbos, kurią Švedija tariamai skyrė Švedijos antžeminio transliavimo tinklo operatorei „Teracom AB“ („Teracom“) ir kai kurioms jos pavaldžiosioms įmonėms dėl antžeminės skaitmeninės televizijos diegimo Švedijoje (3). 2001 m. lapkričio 28 d. raštu televizijos bendrovė „Viasat AB“ („Viasat“), teikianti ir nemokamos, ir mokamos televizijos paslaugas, taip pat pateikė skundą, labai panašų į NSAB skundą.

(2)

Atlikusi preliminarų tyrimą, 2004 m. liepos 14 d. raštu Komisija pranešė Švedijai apie sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl tariamos pagalbos pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2004 m. rugsėjo 25 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendime Švedija ir kitos suinteresuotosios šalys paragintos pateikti savo pastabas dėl tariamų pagalbos priemonių.

(3)

2004 m. spalio 29 d. Komisija sulaukė Švedijos Vyriausybės reakcijos į Komisijos sprendimą pradėti procedūrą (toliau – spalio 29 d. atsakymas). Komisija taip pat gavo pastabas iš šių suinteresuotųjų šalių: „B2 Bredband AB“ (B2) (4), Europos kabelinio ryšio asociacijos (European Cable Communications Association, ECCA) (5), Europos palydovų operatorių asociacijos (European Satellite Operators Association, ESOA) (6), NSAB (7), „Telenor Broadcast Holding AS“ („Telenor Broadcast“) (8), „TeliaSonera AB“ („TeliaSonera“) (9), „UGC Europe, Inc.“ (UGC) (10) ir „Viasat“ (11).

(4)

2004 m. lapkričio 17 d. ir 2006 m. sausio 17 d. raštais Komisija perdavė suinteresuotųjų šalių pastabas Švedijos Vyriausybei. 2004 m. gruodžio 20 d. ir 2006 m. kovo 20 d. raštais Vyriausybė pateikė komentarus dėl šių pastabų.

(5)

2004 m. lapkričio 22 d. Komisija susitiko su ECCA. 2005 m. kovo 1 d. ir 2005 m. lapkričio 21 ir 30 d. Komisija taip pat susitiko su NSAB ir ESOA atstovais.

(6)

2006 m. vasario 8 d., 2006 m. balandžio 7 d., 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. rugpjūčio 30 d. raštuose Komisija prašė Švedijos pateikti papildomos informacijos. Švedijos Vyriausybė atsakė 2006 m. kovo 20 d. (toliau – kovo 20 d. atsakymas) (užregistruotas 2006 m. kovo 22 d.), 2006 m. balandžio 25 d. (toliau – balandžio 25 d. atsakymas) (užregistruotas 2006 m. spalio 24 d.), 2006 m. gegužės 5 d. (toliau – gegužės 5 d. atsakymas) (užregistruotas 2006 m. gegužės 11 d.), 2006 m. birželio 15 d. (užregistruotas 2006 m. birželio 16 d.) ir 2006 m. rugsėjo 1 d. (užregistruotas 2006 m. rugsėjo 4 d.) raštais.

(7)

Šis sprendimas susijęs su valstybės pagalba, tariamai skirta „Teracom“ ir jos pavaldžiajai įmonei „Boxer TV-Access“ („Boxer“) (jei nepasakyta kitaip, „Teracom“ ir jos pavaldžioji įmonė bendrai vadinamos „Teracom“) Švedijoje įrengti antžeminės skaitmeninės televizijos platformą (12). Ieškovai teigia, kad Švedijos valstybė suteikė „Teracom“ tiesioginę ir netiesioginę ekonominę pagalbą per valstybei priklausančias transliuotojas SVT ir UR. Teigiama, kad pagalbos panaudojimas suteikė nesąžiningą konkurencinį pranašumą skaitmeninėms antžeminėms transliacijoms Švedijoje kitų skaitmeninio transliavimo platformų atžvilgiu, pvz., kabelinių ir palydovinių.

(8)

Šiame sprendime neaptariama tai, kad Švedija nepriėmė įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų Direktyvai dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo įgyvendinti, nes Europos Teisingumo Teismas šiuo klausimu priėmė atskirą sprendimą (13).

(9)

Bendrovė „Teracom“ yra atsakinga už Švedijos antžeminės televizijos platformos įrengimą ir eksploatavimą. „Teracom“ yra valstybės bendrovė, įsteigta 1992 m., kad perimtų anksčiau telekomunikacijų administracijos „Televerket“ (14) vykdytą televizijos ir radijo transliavimo veiklą.

(10)

„Teracom“ įstatuose nustatyta, kad ji transliuoja ir platina radijo bei televizijos programas ir kuria, parduoda ir teikia kitas paslaugas, susijusias arba suderinamas su jos transliavimo ir platinimo veikla. Kitos paslaugos – tai daugiausia telekomunikacijų ir informacijos paslaugos.

(11)

Nuo įsteigimo „Teracom“ yra vienintelio Švedijos antžeminio transliavimo tinklo savininkė ir valdytoja (15). Norėdami transliuoti antžeminio transliavimo platforma, privatūs ir komerciniai televizijos kanalai sudaro transliavimo sutartis su „Teracom“ ir moka jai už teikiamas paslaugas.

(12)

2005 m. gruodžio 15 d. Pašto ir telekomunikacijų valdyba priėmė du sprendimus, kuriuose teigiama, kad tinklo operatorė „Teracom“ turi didel įtaką Švedijos antžeminio transliavimo paslaugų didmeninėje rinkoje. Todėl Pašto ir telekomunikacijų valdyba nustatė atskirus „Teracom“ įsipareigojimus dėl televizijos programų platinimo galutiniams vartotojams tiek analoginio, tiek skaitmeninio transliavimo antžeminiu tinklu. Dabar „Teracom“ privalo pagal tam tikras sąlygas suteikti bendrovėms, norinčioms platinti televizijos programas galutiniams vartotojams, galimybę naudotis antžeminio transliavimo platforma, taikyti sąnaudomis pagrįstą kainodarą ir nediskriminuojančias sąlygas naudotis šia platforma bei atvirai ir atskirai atsiskaityti už pačią „Teracom“ veiklą ir veiklą, susijusią su galimybe naudotis platforma (16).

(13)

„Boxer“ siūlo vartotojams televizijos programų paketą ir kitas antžeminės skaitmeninės televizijos platforma teikiamas paslaugas. Bendrovė įsteigta 1999 m. spalio mėn. 70 % bendrovės akcijų priklauso „Teracom“ ir 30 % – britų rizikos kapitalo ir investicijų bendrovei „3i“ (17).

(14)

„Boxer“ yra vienintelė bendrovė, kuri siūlo televizijos programas (taip pat ir mokamas) Švedijos skaitmeninio transliavimo antžeminiu tinklu. Televizijos kanalas, gavęs leidimą transliuoti Švedijos antžeminiu tinklu, gali sudaryti platinimo sutartį su „Boxer“, kad ši platintų jos programas, arba transliuoti nekoduotas programas. Dauguma skaitmeninio transliavimo antžeminiu tinklu transliuojančių televizijos kanalų yra sudarę platinimo sutartis su „Boxer“ (18). Pačios bendrovės duomenimis, 2005 m. „Boxer“ augimas sudarė 42 % ir 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje jos paslaugomis naudojosi daugiau nei pusė milijono abonentų (19).

(15)

SVT yra didžiausia Švedijos visuomeninė transliuotoja. Nuo 1997 m. SVT, kaip ir kitos radijo ir televizijos bendrovės, teikiančios visuomeninio transliuotojo paslaugas, priklauso fondui (20). SVT visuomeninės transliuotojos įsipareigojimus reglamentuoja Vyriausybės SVT suteiktos analoginio ir skaitmeninio transliavimo licencijos. SVT visuomeninio transliavimo kanalai turi būti prieinami 99,8 % Švedijos gyventojų ir SVT turi kuo daugiau transliuoti antžeminiu tinklu (21). Dėl reikalavimo, kad transliacijos turi pasiekti 99,8 % gyventojų, SVT turi lygiagrečiai transliuoti analogines transliacijas antžeminiu tinklu tol, kol bus visiškai įrengta skaitmeninio transliavimo antžeminė platforma. Šiuo metu SVT perka visas antžeminio transliavimo paslaugas iš „Teracom“ (22).

(16)

Visi SVT kanalai transliuojami nekoduoti. SVT transliavimo licencijoje taip pat nurodyta, kad SVT gali naudotis palydovais ir SVT iš tikrųjų transliuoja visuomeninius kanalus palydovu, kad jie galėtų pasiekti visus Švedijos gyventojus. Nuo 1999 m. kovo mėn. iki 2004 m. balandžio mėn. viena iš ieškovių, NSAB, turėjo išimtinę teisę savo palydovais transliuoti visuomeninius SVT kanalus Šiaurės regione (23). Pagal transliavimo įpareigojimo įstatymus, SVT visuomeniniai kanalai taip pat prieinami kabeliniu tinklu.

(17)

„Utbildningsradion“ („Švietimo radijas“, UR) yra antra pagal dydį Švedijos visuomeninė transliuotoja. UR transliuoja ir radijo, ir televizijos programas. Kaip ir SVT, UR priklauso fondui (žr. 3.1.3.) (24).

(18)

Visuomeninės transliuotojos UR pareigos reglamentuojamos taip pat kaip ir SVT pareigos; UR, pasitarusi su „Sveriges Radio“ („Švedijos radijas“) ir SVT, privalo pirkti transliavimo analoginiu antžeminiu tinklu paslaugas iš „Teracom“ (25). UR transliuoja vienu iš SVT kanalų ir jo programos turi pasiekti 99,8 % Švedijos gyventojų. UR programos taip pat turi būti transliuojamos antžeminiu tinklu; jos transliuojamos šiuo tinklu nekoduotos ir, remiantis transliavimo įpareigojimu, taip pat transliuojamos kabeliniu tinklu.

(19)

Toliau šiame sprendime SVT ir UR bendrai vadinamos SVT ir abiejų bendrovių duomenys (pvz., asignavimai ir mokėjimai) nurodomi bendrai (26).

(20)

Bendrovės NSAB pagrindinė buveinė registruota Švedijoje. NSAB valdo ir eksploatuoja du palydovus „Sirius“, kurie teikia televizijos paslaugas ir kitas žiniasklaidos bei telekomunikacijų paslaugas Šiaurės ir Baltijos regione bei Rytų ir Vidurio Europoje. NSAB platina visuomeninių ir privačių transliuotojų radijo ir televizijos signalus.

(21)

75 % NSAB priklauso Liuksemburge registruotai bendrovei „SES ASTRA“, kuri yra viena iš pirmaujančių Europos operatorių, transliuojančių tiesiogiai per palydovus; 25 % NSAB priklauso „Svenska Rymdaktiebolaget“ („Švedijos erdvės bendrovė“). „Svenska Rymdaktiebolaget“ yra Švedijoje veikianti valstybės akcinė bendrovė (27). Iki 2000 m. kovo mėn. dalis NSAB priklausė „Teracom“ (28).

(22)

„Viasat“ teikia nemokamos ir mokamos televizijos paslaugas ir platina programas palydovų platforma „Sirius“. „Viasat“ transliuoja iš Didžiosios Britanijos, kurioje registruota ši bendrovė. „Viasat“ yra Švedijos žiniasklaidos koncernui „MTG AB“ (MTG) visiškai pavaldi įmonė. MTG veikia visame pasaulyje ir teigia, kad yra didžiausia nemokamos ir mokamos televizijos paslaugų teikėja Skandinavijoje ir Baltijos šalyse.

(23)

Šiuo metu Švedijoje televizijos programos transliuojamos antžeminiu tinklu, kabeliniu tinklu ir pagrindinių palydovinių antenų sistema (SMATV), palydovais ir plačiajuosčiu ryšiu. Vyriausybė teigia, kad greitai televizijos transliacijos taip pat bus prieinamos trečiosios kartos mobiliojo ryšio tinklu (29).

(24)

1 diagramoje parodyta skirtingų televizijos platformų svarba Švedijoje 2006 m. Diagramoje procentais nurodoma, kaip buvo naudojamos įvairios platformos visuose Švedijos namų ūkiuose (30). Kalbant apie antžemines transliacijas, diagramoje taip pat atskiriamas analoginio ir skaitmeninio transliavimo priėmimas.

1 diagrama

2006 m. Švedijos namų ūkių televizijos transliacijų priėmimas

(25)

Visas populiariausias televizijos transliavimo platformas, t. y. kabelinį, palydovinį ir antžeminį transliavimą, paveikė arba veikia analoginių transliacijų keitimas skaitmeninėmis. Televizijos transliacijų pervedimas į skaitmeninį režimą turi daug privalumų, nes tada spektras naudojamas veiksmingiau ir padidėja perdavimo galimybės. Dėl to galima teikti naujas ir geresnes aukštos kokybės paslaugas, o vartotojai turi daugiau galimybių pasirinkti.

(26)

Neatsižvelgiant į perdavimo būdus, skaitmeniniam perdavimui būdinga atvira struktūra arba sistema, pagal kurią tam tikromis sąlygomis galima naudotis koduotais kanalais. Tai reiškia, kad norėdami priimti skaitmeninį transliavimą, žiūrovai privalo turėti į televizijos aparatą įmontuotą skaitmeninį imtuvą arba įrengti atskirą skaitmeninį imtuvą – dekoderį. Norėdami matyti koduotus kanalus, žiūrovai privalo turėti dekoderį, skaitantį vadinamąsias prieigos korteles.

(27)

Per pastaruosius penkerius metus Švedijoje skaitmeninės televizijos plėtra buvo labai sparti. Nuo 2000 iki 2005 m. padaugėjo visų skaitmeninių platformų – palydovinių, kabelinių ir antžeminių transliacijų; tačiau daugiausia į skaitmeninį režimą buvo pervesta palydovinių platformų (žr. 2 diagramą) (31).

2 diagrama

Švedijos skaitmeninių platformų plėtra (2000–2005 m.)

(28)

1997 m. parlamentas, remdamasis Vyriausybės pasiūlymu, nusprendė, kad keliose šalies dalyse reikėtų pradėti statyti skaitmeninio transliavimo antžeminį tinklą, o vėliau valstybė turėtų nuspręsti, ar jį reikėtų plėsti ir kaip tai reikėtų daryti (32). Buvo nuspręsta, kad skaitmeninio transliavimo antžeminio tinklo plėtrą turėtų visiškai finansuoti ne valstybė, o dalyvaujančios bendrovės, t. y. transliuotojos ir tinklo savininkai (33).

(29)

2003 m. parlamentas nusprendė, kad iki 2008 m. vasario 1 d. (34) analoginis antžeminis tinklas turi nutraukti veiklą, o 2004 m. gegužės mėn. buvo nuspręsta, kad reikia plėtoti tik SVT skaitmeninėms transliacijoms skirtą tankintuvą, siekiant, kad visiškai nutraukus transliacijas analoginio transliavimo antžeminiu tinklu, tankintuvo transliacijos pasiektų 99,8 % gyventojų. Iki to laiko mažiausiai dar vieno tankintuvo transliacijos turės pasiekti 98 % gyventojų. Nebuvo nuspręsta, kiek gyventojų turi pasiekti kitų tankintuvų transliacijos (35).

(30)

„Teracom“ teigia, kad pirmasis analoginio transliavimo antžeminiu tinklu nutraukimo etapas buvo pradėtas 2005 m. rugsėjo 19 d. ir paveikė apie 150 000 Švedijos namų ūkių (36). 1 lentelėje parodyti planuojamo transliavimo nutraukimo etapai ir numatomas atskirų etapų paveiktų gyventojų skaičius.

1 lentelė

Planuojamas analoginio transliavimo antžeminiu tinklu nutraukimas ir numatomas paveiktų gyventojų skaičius

(31)

„Teracom“ nuosavų išteklių ir įplaukų už parduodamas tinklo paslaugas (pvz., abonentinių mokesčių) neužteko visoms investavimo išlaidoms, susijusioms su visą šalį apimančio skaitmeninio transliavimo tinklo plėtra, padengti, todėl „Teracom“ buvo priversta ieškoti papildomo kapitalo. Tuo tikslu „Teracom“ kapitalo rinkoje paėmė paskolą ir pardavė tam tikrą turtą. Taip „Teracom“ galėjo finansuoti skaitmeninio transliavimo antžeminio tinklo plėtrą (37).

(32)

Skaitmeninės televizijos transliacijos antžeminiu tinklu vykdomos per tankintuvus – tokioje sistemoje keli signalai derinami ir paverčiami skaitmeniniais ir perduodami atskiru arba bendru kanalu. Dėl to didėja pajėgumas ir galima tuo pačiu metu transliuoti keletą kanalų. Šiuo metu „Teracom“ eksploatuoja penkis tankintuvus; kiekvienas tankintuvas gali transliuoti apie aštuonis atskirus televizijos kanalus. 2006 m. pavasarį keturių iš penkių tankintuvų transliacijos pasiekė apie 98 % Švedijos gyventojų, o penktojo tankintuvo transliacijos pasiekė apie 50 % gyventojų (38).

(33)

Sprendimą suteikti licenciją Vyriausybė grindžia paraiškas nagrinėjančios Radijo ir televizijos valdybos rekomendacijomis. 2006 m. spalio mėn. apie 40 televizijos kanalų buvo suteiktos licencijos skaitmeninėms transliacijoms antžeminiu tinklu. Vienas iš penkių tankintuvų yra skirtas tik SVT, dar vieną šiuo metu daugiausia naudoja TV4, o likusiais tankintuvais naudojasi kiti licencijų turėtojai (39).

(34)

„Boxer“ yra atsakinga už abonentų bazę – t. y. už prekybą mokamos televizijos paslaugomis, kurios galutiniams vartotojams teikiamos skaitmeninių antžeminių transliacijų platforma. Vyriausybė teigia, kad „Teracom“ ir „Boxer“ labai konkuruoja su kitomis perdavimo platformomis, pvz., palydovų operatoriais. Dėl to įsitvirtinant rinkoje ir plečiant savo klientų bazę „Boxer“ sunku pardavinėti skaitmeninius dekoderius už visą kainą. Todėl pristatydama skaitmeninių antžeminių transliacijų platformą, „Boxer“ siūlė klientams skaitmeninius dekoderius už mažą kainą, o išlaidas susigrąžino vėliau, per visą abonento sutarties galiojimo laikotarpį. Tai paaiškina, kodėl per pradinį etapą „Boxer“ patyrė didžiulį nuostolį. Tuomet jos pagrindinės bendrovės vienodomis sąlygomis suteikė jai kapitalo injekcijų – 70 % „Teracom“ ir 30 % „Skandia“ (40).

(35)

Švedijos įstatymuose nustatyta, kad kiekvienas namų ūkis, kuriame yra televizorius, privalo mokėti televizijos licencijos mokestį. Iš televizijos licencijos mokesčių įplaukų finansuojami Švedijos visuomeniniai (televizijos ir radijo) transliuotojai (41).

(36)

Televizijos licencijos mokesčius renka Švedijos televizijos ir radijo bendrovei, teikiančiai visuomeninio transliuotojo paslaugas, priklausanti bendrovė „Radiotjänst i Kiruna AB“ („Rikab“) (42). Surinktas lėšas „Rikab“ perveda į atskirą Švedijos valstybės skolos valdybos („Riksgäldskontoret“) sąskaitą, vadinamąją antžeminio garso transliavimo sąskaitą.

(37)

Remdamasis SVT veikla ir galimais Vyriausybės priimtais visuomeninių transliuotojų pareigų pakeitimais ar papildymais, parlamentas kasmet nusprendžia, kokią sumą skirti SVT už vykdomas visuomeninės transliuotojos užduotis (43). SVT skirtas lėšas naudoja visuomeninio transliavimo paslaugoms teikti pagal transliavimo licencijos ir finansavimo sąlygas (44). SVT pati nusprendžia, kokia finansavimo dalis turi būti skiriama, pvz., programų rengimo veiklai, ir kiek turi būti skirta programų platinimui (pvz., transliavimo mokesčiams „Teracom“) (45).

(38)

Pereinant prie skaitmeninio antžeminio transliavimo, analoginės ir skaitmeninės antžeminės transliacijos vyks lygiagrečiai, kad žiūrovai turėtų pakankamai laiko pereiti prie naujojo signalų priėmimo būdo. Siekiant išvengti, kad dėl lygiagretaus transliavimo padidėjusioms SVT išlaidoms padengti nebūtų labai padidintas televizijos licencijos mokestis (46), valstybė nusprendė nustatyti alternatyvų finansavimo būdą. Šiuo tikslu 2002 m. Švedijos valstybės skolos valdyba atidarė specialią vadinamąją platinimo sąskaitą. Platinimo sąskaita finansuojama antžeminio garso transliavimo sąskaitos ir Švedijos valstybės skolos valdybos paskolos lėšomis. Iš platinimo sąskaitos pinigai pervedami SVT, kad ši galėtų apmokėti transliacijas antžeminiu tinklu (47).

(39)

Pirmaisiais metais platinimo sąskaitos likutis buvo neigiamas, nes iš antžeminio garso transliavimo sąskaitos į platinimo sąskaitą buvo pervedama mažiau lėšų, nei iš platinimo sąskaitos buvo pervedama SVT transliavimo mokesčiams apmokėti. Skirtumas tarp iš antžeminio garso transliavimo sąskaitos gaunamų lėšų ir lėšų, kurių SVT reikia transliavimo mokesčiams apmokėti, padengiamas Švedijos nacionalinės skolos valdybos suteiktu kreditu. Kai bus nutrauktos transliacijos analoginiu antžeminiu tinklu ir SVT nebereikės mokėti už lygiagretų analoginių ir skaitmeninių antžeminiu tinklu transliuojamų signalų transliavimą, SVT bus pervedama mažiau lėšų iš platinimo sąskaitos ir neigiamas likutis bus laikui bėgant padengtas. Apskaičiuota, kad visos lygiagretaus transliavimo išlaidos bus visiškai padengtos vėliausiai 2013 m. ir tada platinimo sąskaita vėl bus subalansuota (48).

(40)

Finansavimo sąlygose nėra nustatyta apribojimų dėl to, kaip SVT gali naudoti ir skirstyti antžeminio garso transliavimo ir platinimo sąskaitų lėšas, su sąlyga, kad pinigai naudojami tik transliavimo licencijoje ir finansavimo sąlygose nustatytoms visuomeninio transliavimo paslaugoms (49).

(41)

Dalis SVT skiriamų lėšų naudojama antžeminio transliavimo paslaugoms pirkti iš „Teracom“. Dėl paslaugų kainos SVT ir „Teracom“ derasi tarpusavyje Vyriausybei nedalyvaujant. Remiantis Vyriausybės informacija ir „Teracom“ metinėmis ataskaitomis, „Teracom“ derybose dėl analoginio ir skaitmeninio transliavimo mokesčių su visomis transliuotojomis vadovaujasi vienodais principais (50).

(42)

Nuo 1992 m. iki 2005 m. gruodžio mėn. „Teracom“ analoginių antžeminių transliacijų kainas privalėjo nustatyti remdamasi savikaina. SVT mokėjimai „Teracom“ paprastai nustatomi keleriems metams į priekį abiejų bendrovių sudarytoje sutartyje. Šiuo metu galiojančioje sutartyje nustatyta, kad SVT mokėjimai „Teracom“ 2004–2013 m. laikotarpiui grindžiami, be kitų dalykų, planuojamu analoginio transliavimo antžeminiu tinklu nutraukimo grafiku. Parlamentui nusprendus pakeisti šį grafiką, mokėjimus galima pritaikyti (51).

(43)

Kalbant apie skaitmenines antžemines transliacijas, „Teracom“ vienodų derybų principų taikymą įrodo tai, kad nuo 1999 m. visoms transliuotojoms (taip pat ir SVT) buvo taikytas vienodas kainų modelis, vadinamoji skverbtimi pagrįsta kainodara (52). Pagal šią kainodarą, be tam tikrų nustatytų mokesčių už kiekvieną kanalą, t. y. bazinio mokesčio ir sujungimo mokesčio, transliuotojos dar turi mokėti kintamą mokestį, susijusį su jų žiūrovų skaičiumi (t. y. skverbtimi). Visiems kanalams taikomas vienodas mokestis už vieną žiūrovą (53). Vienodų principų taikymas riboja „Teracom“ kainodaros politiką SVT atžvilgiu ir užtikrina, kad už skaitmenines antžemines transliacijas SVT mokės ne daugiau nei kitos transliuotojos, kurioms teikiamos tokios pat paslaugos (54). Neseniai vienodų principų taikymas buvo įtvirtintas 2005–2006 m. biudžeto projekte (55).

(44)

[…] (56)  (57)

(45)

Šiame sprendime nagrinėjamos šios priemonės:

(46)

Pagal sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu Komisijos turėtą informaciją buvo galima manyti, kad Vyriausybė panaudojo SVT kaip priemonę skirti valstybės lėšas „Teracom“ dėl analoginio televizijos transliavimo antžeminiu tinklu keitimo skaitmeniniu. Remiantis turėta informacija, SVT 2002–2013 m. skirta suma perdavimui apmokėti yra didesnė nei numatomos „Teracom“ išlaidos SVT kanalų transliavimui. Manyta, kad numatomas išlaidas viršijanti suma iki 2013 m. sudarys apie 509,61 mln. Švedijos kronų (SEK) (žr. 2 lentelę).

(47)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija taip pat išreiškė susirūpinimą, kad SVT perdavimo išlaidoms skirtos lėšos automatiškai pervedamos „Teracom“. Kadangi „Teracom“ perdavimo paslaugų teikimo SVT sąlygos nepanašios į įprasto rinkos sandorio sąlygas, rinkos kainą viršijantys mokėjimai leidžia abejoti, ar šie mokėjimai nėra paslėpta pagalba „Teracom“.

(48)

Pagal sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu Komisijos turėtą informaciją iki 2007 m. SVT mokėjimai „Teracom“ už perdavimo paslaugas būtų mažesni nei „Teracom“ išlaidos SVT transliacijoms (žr. 2 lentelės 5 skiltį). Tačiau pagal šią informaciją nuo 2008 m., kai bus nutrauktas analoginis transliavimas antžeminiu tinklu ir SVT neprivalės transliuoti ir analoginiu, ir skaitmeniniu tinklais, SVT metiniai mokėjimai viršytų „Teracom“ išlaidas SVT transliacijoms: 2008–2013 m. SVT metiniai mokėjimai „Teracom“ būtų kur kas didesni nei „Teracom“ perdavimo išlaidos. Buvo apskaičiuota, kad 2013 m. SVT mokėjimai 2,3 karto viršys perdavimo išlaidas. Šiais mokėjimais „Teracom“ išlaidos būtų kompensuotos ne vieną kartą ir iki 2013 m. „Teracom“ sukauptas pelnas galėtų siekti 509,61 mln. SEK. Komisija suabejojo, ar toks pelnas būtų buvęs įmanomas įprastomis rinkos sąlygomis, ir įtarė, kad šis pelnas galėjo būti valstybės pagalba „Teracom“. Žr. sprendimo pradėti procedūrą 32 dalį.

2 lentelė

Sprendime pradėti procedūrą nurodyti SVT mokėjimai „Teracom“ už perdavimo paslaugas 2002–2013 m.

(49)

Pagal sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu Komisijos turėtą informaciją Komisija galėjo įtarti, kad „Teracom“ buvo suteikta kredito garantija arba, mažiausiai, jai buvo sudaryta galimybė tokią garantiją gauti.

(50)

2001 m. „Teracom“ mokumo prognozės buvo nelabai optimistinės dėl daugiausia su „Teracom“ investicijomis į antžeminę skaitmeninę televiziją susijusių priežasčių ir buvo prognozuojama, kad ši padėtis prastės (58). Todėl buvo kilusi didelė rizika, kad „Teracom“ ne tik bus sunku įvykdyti savo įsipareigojimus transliuoti SVT ir TV4 programas, bet ji taip pat pristigs lėšų iš viso plėsti ir eksploatuoti skaitmeninio transliavimo antžeminį tinklą. Be to, kilo grėsmė, kad „Teracom“ negalės vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams.

(51)

2001 m. lapkričio mėn. Vyriausybės pasiūlyme buvo rekomenduota suteikti „Teracom“ ne didesnę kaip 2 mlrd. SEK (apie 210 mln. EUR) kredito garantiją. „Teracom“ turėjo padengti garantijos suteikimo rizikos ir administravimo mokesčius, o pati garantija turėjo būti terminuota (59). 2002 m. vasario mėn. parlamentas šį pasiūlymą patvirtino (60). Pagal sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu Komisijos turėtą informaciją parlamentui patvirtinus pasiūlymą, Vyriausybė nusprendė suteikti „Teracom“ kredito garantiją.

(52)

Komisijos pranešime dėl garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos (valstybės garantijų suteikimo) (61) Komisija yra paaiškinusi EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymą valstybės narės teikiamoms kreditų garantijoms. Pranešimo dėl valstybės garantijų 4 skirsnyje nustatyta, kad tik tam tikrų sąlygų vykdymas užtikrina, kad atskira valstybės garantija nebus laikoma valstybės pagalba pagal 87 straipsnio 1 dalį (62).

(53)

Atsižvelgdama į kredito garantijos suteikimo aplinkybes ir sprendimo suteikti garantiją priėmimo priežastis, kaip paaiškinta sprendime pradėti procedūrą („Teracom“ prasta finansinė padėtis ir dar prastesnis mokumas), Komisija galėjo padaryti prielaidą, kad Pranešimo dėl valstybės garantijų 4 skirsnyje nustatytos sąlygos galbūt nebuvo patenkintos ir šia valstybės garantija „Teracom“ buvo suteikta valstybės pagalba.

(54)

Komisija, remdamasi informacija apie „Teracom“ finansinę padėtį, kurią turėjo priimdama sprendimą pradėti procedūrą, negalėjo atmesti prielaidos, kad kapitalo injekcija suteiktas sąlyginis akcininkų įnašas buvo valstybės pagalba „Teracom“.

(55)

Nors 2002 m., siekdama pagerinti finansinę padėtį (63), „Teracom“ pradėjo visos koncerno veiklos reorganizavimą ir pardavimo prognozės iš tiesų pagerėjo, bendrovė patyrė kitų nuostolių ir jos mokumas toliau prastėjo (64). Pagal sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu Komisijos turėtą informaciją 2002 m. pabaigoje „Teracom“ mokumo norma buvo 20 %, o kreditoriai reikalavo 25 % mokumo normos (Komisijos duomenimis, viso koncerno mokumo norma buvo 30 %) (65). Todėl ir „Teracom“, ir jos kreditoriai pageidavo, kad „Teracom“ būtų suteikta kapitalo injekcija (66).

(56)

Komisijos duomenimis, Vyriausybė nusprendė, kad „Teracom“ finansiniai sunkumai buvo laikini ir juos sukėlė didelės investavimo ir eksploatavimo išlaidos, todėl atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą „Teracom“ bus pelninga bendrovė, užimanti tvirtą padėtį rinkoje ir taikanti patikimą verslo modelį. 2003 m. kovo mėn. Vyriausybė pasiūlė parlamentui patvirtinti, kad „Teracom“ kapitalo injekcija bus suteikta kaip sąlyginis akcininkų įnašas ir jis sudarys apie 500 mln. SEK (apie 52,5 mln. EUR) (67). 2003 m. gegužės mėn. parlamentui pritarus ir 2003 m. birželio mėn. pasirašius sutartį su „Teracom“, valstybė išmokėjo „Teracom“ sąlyginį akcininkų įnašą.

(57)

2003 m. kovo mėn., prieš priimdama sprendimą, Vyriausybė pranešė Komisijai apie savo ketinimą pateikti parlamentui pasiūlymą dėl kapitalo injekcijos. Tačiau Vyriausybė teigia, kad tai nebuvo oficialus pranešimas Komisijai (68).

(58)

Tačiau, Komisijos turėtais duomenimis, „Teracom“ mokumo norma buvo mažesnė nei minimali 25 % norma. Todėl Komisija nusprendė, kad sandoris galėjo būti sudarytas ne tokiomis pat sąlygomis kaip privačioje kreditų rinkoje (t. y. kad privatus kreditorius nebūtų nusprendęs suteikti „Teracom“ kapitalo injekciją). Taigi Komisija negalėjo atmesti prielaidos, kad kapitalo injekcija buvo valstybės pagalba.

(59)

Pagal tyrimo pradžioje Komisijos turėtą informaciją nebuvo galima atmesti prielaidos, kad visos trys tariamos pagalbos priemonės atitiko EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir todėl buvo valstybės pagalba.

(60)

Be to, nusprendusi pradėti procedūrą, Komisija neturėjo jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad pagalba buvo suderinama su EB sutartimi. Neatrodė, kad pagalbai būtų galima pritaikyti 87 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje ar 86 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis; be to, buvo galima numanyti, kad Švedija pažeidė technologinio neutralumo principą, taikytiną pereinant prie skaitmeninio režimo.

(61)

Todėl Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, siekdama suteikti Švedijai ir suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą preliminarios išvados.

(62)

B2 sutinka su visais sprendimo pradėti procedūrą teiginiais. B2 mano, kad „Teracom“ suteikti privalumai gali iškreipti konkurenciją ne tik skaitmeninių palydovinių transliacijų, bet ir skaitmeninių kabelinių transliacijų rinkoje. Ateinančiais metais dauginio transliavimo televizija taps svarbiu produktu plačiajuosčio ryšio rinkoje (69).

(63)

ECCA nepateikia konkrečių pastabų dėl informacijos, pateiktos sprendime pradėti procedūrą, tačiau ji pritaria Komisijos tyrimui dėl skaitmeninio antžeminio transliavimo paslaugų Švedijoje. Taip visų pirma yra dėl to, kad kelios valstybės narės imasi priemonių naujai infrastruktūrai, būtent skaitmeninio antžeminio transliavimo tinklams ir paslaugoms, finansuoti. ECCA mano, kad tokia strategija veikia klientų požiūrį į kabelines paslaugas.

(64)

Be to, ECCA teigia, kad nacionalinės valdžios institucijos šioms platformoms taiko diskriminuojančias procedūras ir sąlygas, todėl nukenčia konkuruojantys kitų platformų operatoriai. ECCA teigia, kad kapitalo investuotojai vengia investuoti į infrastruktūrą, jei tikėtina, kad valdžios institucijos rems konkuruojančios infrastruktūros, galinčios teikti tokio pat pobūdžio paslaugas subsidijuotomis kainomis, įrengimą. Tai gali labai neigiamai paveikti galimybes gauti finansavimą, būtiną norint sutvirtinti kabelinio transliavimo sektorių, plėtoti tinklus ir teikti naujas paslaugas (70).

(65)

ESOA teigia, kad Švedijos valdžios institucijos suteikė „Teracom“ neteisėtą valstybės pagalbą. Pagalba skatina antžeminius technologinius sprendimus kitų sprendimų (kabelinių ir palydovinių) sąskaita, todėl konkurencija iškreipiama ir dėl valstybės pagalbos „Teracom“ gali mažinti savo išlaidas ir siūlyti mažesnes nei įprastas rinkos kainas.

(66)

ESOA teigia, kad palydovų eksploatavimas teikiant skaitmeninės televizijos transliacijos paslaugas reikalauja didelių investicijų. Neiškreiptoje rinkoje palydovai smarkiai konkuruoja su antžeminiais skaitmeniniais sprendimais (taip pat ir kabeliniais). Atsižvelgdama į tai, kad visoje ES analoginis transliavimas keičiamas skaitmeniniu, ESOA nerimauja, kad kitose šalyse taip pat gali būti įgyvendinamos tokios pat priemonės kaip Švedijoje (71).

(67)

NSAB toliau laikosi savo skunde ir papildomoje informacijoje išsakytų argumentų ir sutinka su sprendime pradėti procedūrą pateiktais teiginiais. Tačiau NSAB abejoja, kad skaičiai, kuriuos Švedijos valdžios institucijos nurodė reaguodamos į sprendimą pradėti procedūrą, atitinka visus SVT mokėjimus „Teracom“ ir teisingai bei tiksliai rodo iš tiesų sumokėtą sumą. Todėl NSAB ragina Komisiją prašyti Vyriausybės pateikti papildomos informacijos ir paaiškinimų.

(68)

Kalbant apie Vyriausybės argumentus skaitmeninio antžeminio transliavimo naudai, palyginti su skaitmeniniu palydoviniu transliavimu, NSAB teigia, kad kai kuriose kaimyninėse šalyse santykinai nedaug namų ūkių negali priimti palydovinių transliacijų. Be to, NSAB teigia, kad kai kuriose šalyse, pvz., Suomijoje, apie 10 % namų ūkių, taip pat ir tose vietovėse, kuriose pakankamai išplėtotas skaitmeninio transliavimo antžeminis tinklas, kyla transliacijų priėmimo problemų. NSAB taip pat tvirtina, kad, BBC duomenimis, 25 % Didžiosios Britanijos namų ūkių negali priimti antžeminės skaitmeninės televizijos transliacijų dėl prastų antenų įrenginių.

(69)

Galiausiai NSAB abejoja, kad „Öhrlings PriceWaterhouseCoopers“ (PWC) „Teracom“ suteiktos kapitalo injekcijos ataskaita yra nešališka. Be to, NSAB tvirtina, kad „Teracom“ veiklos prognozės pagrįstos tam tikromis pernelyg optimistinėmis prielaidomis, pvz., susijusiomis su numatomu abonentų skaičiumi (72).

(70)

„Telenor Broadcast“ neturi nuomonės, ar tariamos priemonės šiuo atveju buvo valstybės pagalba. Tačiau bendrovė pabrėžia, kad dėl pagalbos skaitmeninio antžeminio transliavimo platformai kitų platformų operatoriams bus sudarytos mažiau palankios sąlygos konkuruoti tiek platinimo rinkose, kuriose vartotojams teikiamos televizijos paslaugos, tiek transliavimo rinkose, kuriose transliuotojoms skiriami tam tikri infrastruktūros perdavimo pajėgumai.

(71)

„Teracom“ (kartu su „Boxer“) teikia ir transliavimo paslaugas transliuotojoms, ir televizijos paslaugas vartotojams, ir galės panaudoti valstybės pagalbą abiem šioms veikloms subsidijuoti. Televizijos paslaugų teikimo vartotojams rinkoje tai galima padaryti siūlant televizijos paslaugas už mažesnę kainą arba teikiant daugiau skaitmeninių dekoderių, nei būtų ekonomiškai naudinga, jei valstybės pagalba nebūtų suteikta. „Telenor Broadcast“ teigia, kad šiame bendros visų platformų rinkos kūrimo etape tai ypač svarbu.

(72)

„Telenor Broadcast“ taip pat kelia klausimą, ar SVT įpareigojimas, kad antžeminiu tinklu teikiamos paslaugos būtų pasiekiamos 99,8 % Švedijos gyventojų, nėra valstybės pagalba, ir abejoja, ar antžeminės transliacijos yra ekonomiškiausias televizijos transliacijų platinimo būdas (73).

(73)

„TeliaSonera“ neturi nuomonės, ar tariamos priemonės šiuo atveju yra suderinamos su EB sutartimi. Tačiau „TeliaSonera“ pabrėžia, kad televizijos platinimo rinkoje labai svarbus įvairių technologijų infrastruktūrų konkurencinis neutralumas (74).

(74)

UGC neturi nuomonės, ar tariamos priemonės šiuo atveju yra suderinamos su EB sutartimi. Tačiau UGC labai pritaria Komisijos tyrimui. UGC taip pat tvirtina, kad valstybės remiama konkurencija gali iškreipti rinką. UGC mano, kad, kiek tai susiję su antžeminės skaitmeninės televizijos plėtra, valstybės kišimosi negalima pagrįsti visuomeniniu interesu. Jeigu skaitmeninės televizijos transliavimas yra naudingas visuomenei, šiam tikslui galima panaudoti daug kitų alternatyvių infrastruktūrų (75).

(75)

„Viasat“ pritaria Komisijos tyrimui ir mano, kad sprendime pradėti procedūrą aiškiai įrodoma, kad „Teracom“ (kartu su „Boxer“) gavo reikšmingą valstybės lėšų, kurios yra neteisėta valstybės pagalba, sumą. „Viasat“ visiškai sutinka su sprendimo pradėti procedūrą išvadomis. „Viasat“ teigia, kad palydovinės transliacijos yra kur kas ekonomiškesnė platinimo platforma ir dėl Vyriausybės pagalbos antžeminiam tinklui sumažės vartotojų pasirinkimo galimybės ir suprastės siūlomų produktų kokybė.

(76)

„Viasat“ taip pat teigia, kad „Boxer“ pasinaudojo valstybės pagalba ne tik per „Teracom“, bet ir tiesiogiai iš SVT. Kitaip, nei palydovinių transliacijų platintojai (taip pat ir „Viasat“), „Boxer“ neprivalo mokėti SVT programų platinimo teisinių mokesčių (76).

(77)

Spalio 29 d. atsakyme Švedijos Vyriausybė teigia, kad ji nesuteikė „Teracom“ pagalbos, kuria būtų pažeisti Švedijos įsipareigojimai pagal EB sutartį. Vyriausybė tvirtina, kad sprendimas pradėti procedūrą buvo pagrįstas neišsamia ir dažnai klaidinga informacija.

(78)

Vyriausybė teigia, kad SVT nemoka ir nemokės „Teracom“ nepagrįstai didelių mokesčių už analoginių ir skaitmeninių transliacijų perdavimą antžeminiu tinklu. Be to, Vyriausybė teigia, kad Komisijos sprendime pradėti procedūrą pateiktas įvertinimas buvo pagrįstas klaidingais duomenimis.

(79)

Visų pirma sprendime pradėti procedūrą Komisija nagrinėja „Teracom“ išlaidas skaitmeninio transliavimo antžeminiam tinklui (2 lentelės 3 skiltis) be PVM, nors visos kitos sumos šioje lentelėje pateikiamos su PVM. Vyriausybė teigia, kad norint lyginti skaičius, juos visus reikėtų nurodyti be PVM (77). 3 lentelėje pateikiami atitinkamoje sprendimo lentelėje nurodyti duomenys (be PVM). Pagal pataisytus duomenis iki 2013 m. „Teracom“ sukauptas pelnas bus kur kas mažesnis (23,7 mln. SEK), nei nurodytas sprendime pradėti procedūrą (509,61 mln. SEK).

3 lentelė.

SVT perdavimo mokesčių mokėjimai 2002–2013 m.

(be PVM)

(80)

Antra, Vyriausybė tvirtina, kad Komisijos sprendimas pradėti procedūrą pagrįstas apytikrėmis „Teracom“ išlaidomis SVT programų transliavimui nuo 2001 m. (žr. atitinkamai 4 ir 3 lentelių 3 ir 4 skiltis). Vyriausybė teigia, kad tikrosios „Teracom“ išlaidos labai skyrėsi nuo šių apytikrių duomenų (žr. 4 lentelę) ir pateikia tikslius skaičius, kad pagrįstų šį teiginį. Ypač aiškiai skiriasi „Teracom“ išlaidos skaitmeniniam transliavimui antžeminiu tinklu, kurios pagal pradinius vertinimus turėjo sudaryti 160 mln. SEK per metus. Skaičiavimai buvo grindžiami 98 % skaitmeninio tinklo padengimu ir tuo, kad tinklas visiškai veiks nuo 2002 m. (imtinai), taip pat įtraukiant, pvz., išlaidas perdavimo signalų skirstymui pagal regionus ir apsauginėms priemonėms (78). Tačiau skaitmeninio transliavimo tinklo plėtra užtruko iki 2005 m. ir tik nuo tų metų „Teracom“ išlaidos SVT transliacijoms skaitmenine platforma atitinka pradinius skaičiavimus (žr. 4 lentelę). „Teracom“ tikrųjų išlaidų skaičiai taip pat yra susiję su problema, kurią Komisija nurodė sprendime pradėti procedūrą: kad per pirmąjį tinklo plėtros etapą SVT transliacijų išlaidos buvo mažesnės nei 160 mln. SEK (79).

(81)

Trečia, Vyriausybė teigia, kad sprendime pradėti procedūrą nurodyti SVT mokėjimai „Teracom“ už perdavimo paslaugas (2 ir 3 lentelių 1 skiltis) neatitinka realių SVT mokėjimų, o iš tiesų atitinka lėšas, kurios turėjo būti skiriamos SVT iš perdavimo sąskaitos. Šiomis lėšomis SVT apmoka antžemines transliacijas, tačiau ji gali jas naudoti ir kitiems tikslams (80). Vyriausybė taip pat pažymėjo, kad, kitaip nei buvo planuota iš pradžių, 2006 m. SVT turėtų iš perdavimo sąskaitos gauti ne 205 mln. SEK(be PVM), kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (81), o 384 mln. SEK(be PVM).

(82)

4 lentelėje nurodyti realūs 1999–2006 m. SVT mokėjimai „Teracom“ (1a–1c skiltys) ir „Teracom“ išlaidos SVT transliacijoms (2–4 skiltys) (82). Be sprendime pradėti procedūrą aptariamo laikotarpio, lentelėje pateikiami 1999, 2000 ir 2001 m. duomenys. Vyriausybė mano, kad remdamasi šiais duomenimis Komisija gali įsitikinti, kad per visą laikotarpį nuo skaitmeninio transliavimo antžeminio tinklo veiklos pradžios 1999 m. balandžio mėn. SVT nemokėjo nepagrįstai didelių mokesčių „Teracom“. Remiantis 1999–2001 m. duomenimis taip pat galima atsakyti į Komisijos sprendime pradėti procedūrą nurodytą klausimą (83), kodėl per pirmąjį skaitmeninio transliavimo antžeminio tinklo plėtros etapą (nuo 1997 m. iki 2001 m.), t. y. prieš atidarant platinimo sąskaitą, SVT gavo papildomų lėšų. Vyriausybė paaiškino, kad šiuo laikotarpiu SVT iš viso gavo 300,3 mln. SEK techniniam modernizavimui, iš jų […] mln. SEK buvo panaudota skaitmeniniam antžeminiam transliavimui ([…] mln. SEK 2000 m. ir […] mln. SEK 2001 m.). Šie skaičiai įtraukti į 4 lentelę (1b skiltį) ir naudojami skaičiuojant „Teracom“ sandorių su SVT pelną ir nuostolį.

(83)

Remiantis „Teracom“ realiomis išlaidomis ir mokesčiais, 4 lentelėje parodomas kiekvienais metais, nuo 1999 iki 2006 m., „Teracom“ gautas pelnas arba patirtas nuostolis dėl sandorių, sudarytų su SVT (5 skiltis). Duomenys rodo, kad visais metais, išskyrus 2005 m., bendri SVT mokėjimai „Teracom“ už analoginį ir skaitmeninį transliavimą (1c skiltis) buvo mažesni nei bendros „Teracom“ išlaidos už SVT transliacijas (4 skiltis). Iš tiesų per visą laikotarpį dėl SVT transliacijų „Teracom“ patyrė 149,5 mln. SEK nuostolį.

4 lentelė.

Faktiniai SVT mokėti perdavimo mokesčiai ir „Teracom“ patirtos perdavimo išlaidos 1999–2006 m. (be PVM)

(84)

Vyriausybė paaiškino Komisijai, kodėl 1999–2006 m. SVT transliacijos „Teracom“ buvo nuostolingos: visų pirma „Teracom“ kainodara buvo pagrįsta tikruoju žiūrovų skaičiumi (vadinamuoju skverbties lygiu), kuris per pirmąjį plėtros etapą buvo mažesnis, nei buvo numatyta. Antra, iš pradžių „Teracom“ negalėjo nustatyti perdavimo kainų, kurios visiškai padengtų išlaidas, nes buvo norima paskatinti transliuotojas pradėti naudotis skaitmeninio transliavimo antžeminiu tinklu. Trečia, kaip parodyta 4 lentelėje, į „Teracom“ išlaidas taip pat įtraukiamos priskirtosios išlaidos, pvz., savininko reikalaujama grąžos norma. Apskaitos taisyklėse nustatyta, kad tokios priskirtosios išlaidos nėra nuostoliai (84).

(85)

Vyriausybė taip pat pateikė duomenis apie tikrąsias „Teracom“ kainas ir išlaidas kitų transliuotojų, išskyrus SVT, programų analoginiam ir skaitmeniniam transliavimui antžeminiu tinklu (85), ypač didžiausios Švedijos komercinės transliuotojos TV4, kuri yra antroji (iš dviejų) transliuotoja, naudojanti analoginio transliavimo antžeminį tinklą, kainas ir išlaidas savo transliacijoms. Tais atvejais, kai skaičiai rodo, jog SVT mokėjo didesnius perdavimo mokesčius nei TV4, Vyriausybė teigia, kad tokius skirtumus galima paaiškinti specialiais SVT transliacijų reikalavimais, pvz., didesne SVT transliacijų apimtimi ir pajėgumų naudojimu, SVT perdavimo signalų skirstymu pagal regionus ir apsauginėmis priemonėmis (86).

(86)

Vyriausybė teigia, kad kredito garantija nebuvo suteikta. Vyriausybė pripažįsta, kad 2002 m. vasario mėn. parlamentas nusprendė leisti Vyriausybei suteikti kredito garantiją (87).

(87)

Vyriausybė pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad pagal Švedijos konstituciją tik Vyriausybė (t. y. ne parlamentas) gali prisiimti finansinius įsipareigojimus trečiųjų šalių (pvz., „Teracom“) atžvilgiu, jei kalbama apie valstybės biudžeto lėšas. Tačiau Vyriausybė negali prisiimti tokių įsipareigojimų be išankstinio parlamento leidimo. Be to, šiuo atveju Vyriausybė prašė, kad suteikti garantiją būtų pavesta Švedijos valstybės skolos valdybai (88).

(88)

Vyriausybė pranešė, kad 2002 m. birželio mėn., parlamentui pritarus, pateikė prašymą Švedijos valstybės skolos valdybai, kad ši suteiktų „Teracom“ kredito garantiją ir nustatytų „Teracom“ mokestį už su veikla susijusią riziką ir administracines išlaidas. Tačiau Vyriausybė pabrėžia, kad sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad Švedijos valstybės skolos valdyba privalo laikytis EB valstybės pagalbos taisyklių, tokiu būdu užtikrinama, jog kredito garantija atitiktų visas šias taisykles, o jei ji jų neatitiktų, surinktų reikiamą informaciją pranešimui pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį (89). Be to, Švedijos valstybės skolos valdyba privalėjo įvertinti planuojamos teikti valstybės garantijos riziką. Svarbu pažymėti, kad kredito garantijos negalima suteikti tol, kol Švedijos valstybės skolos valdyba nepriėmė sprendimo dėl kredito garantijos dydžio, trukmės bei mokesčio dydžio ir nenustatė, kad kredito garantija neprieštarauja EB valstybės pagalbos taisyklėms (90).

(89)

Švedijos valstybės skolos valdyba, iš dalies remdamasi preliminariu kredito vertinimu, kurį 2002 m. liepos–rugsėjo mėn. atliko „Standard & Poor's “ (91), nusprendė, kad finansinė kredito garantijos suteikimo rizika buvo pernelyg didelė. Norint suteikti kredito garantiją reikėtų nustatyti labai didelį rizikos mokestį. Be to, Švedijos valstybės skolos valdyba nusprendė, kad negalima atmesti galimybės, jog valstybės garantija gali būti valstybės pagalba (92). Vyriausybė teigia, kad nei pati Vyriausybė, nei Švedijos valstybės skolos valdyba ar „Teracom“ nesiėmė jokių veiksmų po to, kai 2002 m. spalio 1 d. Švedijos valstybės skolos valdyba pateikė savo nuomonę.

(90)

Vyriausybė tvirtina, kad kapitalo injekcija suteiktas sąlyginis akcininkų įnašas nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(91)

Vyriausybė teigia, kad, pirma, sprendimas pradėti procedūrą iš dalies buvo pagrįstas klaidinga informacija, pagal kurią „Teracom“ ekonominė ir finansinė padėtis atrodo prastesnė, nei iš tiesų buvo. „Teracom“ mokumo norma nebuvo tokia maža, kaip teigiama sprendime pradėti procedūrą, ir „Teracom“ veikla buvo nuostolinga tik 2001 ir 2002 m., o 2003 m. ji nepatyrė nuostolių (93).

(92)

Vyriausybė mano, kad sprendime pradėti procedūrą Komisija neteisingai įvertino „Teracom“ ekonominę ir finansinę padėtį tuo metu, kai buvo suteikta kapitalo injekcija. Vyriausybė pabrėžia, kad „Teracom“ 2003 m. birželio mėn. pabaigoje, kai Vyriausybė skyrė bendrovei kapitalo injekciją, ir tuomet, kai Švedijos valstybės skolos valdyba pateikė neigiamą išvadą dėl pasiūlymo suteikti „Teracom“ valstybės garantiją, „Teracom“ finansinė ir ekonominė padėtis buvo visai kitokia (94).

(93)

Vyriausybė pažymi, kad 2002 m. „Teracom“ ėmėsi kelių priemonių savo finansinėms ir ekonominės problemoms spręsti. „Teracom“ pardavė tris pavaldžiąsias įmones, sumažino išlaidas, atleisdama daug (20 %) darbuotojų, sujungė pavaldžiąsias įmones, nutraukė tam tikrą veiklą, o likusią veiklą koncentravo tik keliose vietose ir, palyginti su 2000 ir 2001 m., sumažino investicijų. Be to, antžeminės skaitmeninės televizijos rinka vystėsi palankiai, didėjo skaitmeninės televizijos paklausa, ypač 2002 m. rudenį. Dėl to labai padidėjo „Teracom“ metinis abonentų pardavimas – nuo apie 100 000 abonentų 2001 m. pabaigoje iki apie 140 000 abonentų 2002 m. pabaigoje. 2002 m. antroje pusėje įgyvendintos išlaidų mažinimo ir pardavimo didinimo priemonės labai pagerino „Teracom“ finansinę ir ekonominę padėtį ir bendrovė iš tiesų veikė pelningai jau pirmuosius tris 2003 m. mėnesius, t. y. prieš tai, kai Vyriausybė pateikė pasiūlymą parlamentui (95).

(94)

Vyriausybė paaiškina, kad kai Švedijos valstybės skolos valdyba pateikė neigiamą nuomonę, Vyriausybė, užuot pasitenkinusi statine Švedijos valstybės skolos valdybos analize, nusprendė išsamiau ištirti „Teracom“ ekonominę ir finansinę padėtį (96).

(95)

Kaip būtų pasielgęs privatus akcininkas, Vyriausybė taip pat įvertino trumpalaikę ir ilgalaikę „Teracom“ ekonominę ir finansinę padėtį, remdamasi „Teracom“ 2003–2005 m. veiklos planais ir 2003–2010 m. finansinėmis prognozėmis bei lygindama su kitomis to paties ir panašių ūkio sektorių bendrovėmis ir akcininkais. Vyriausybė nusprendė, kad 500 mln. SEK kapitalo injekcija suteiktas sąlyginis akcininkų įnašas sustiprintų „Teracom“ mokumą ir ji galėtų gauti pakankamai pelno, kad per pagrįstą laikotarpį grąžintų kapitalo injekciją. Vyriausybė tvirtina, kad akcininkų įnašas nebuvo valstybės pagalba. Vyriausybė teigia, kad tokioje situacijoje privatus investuotojas būtų pasirengęs suteikti „Teracom“ kapitalo injekciją, nes jos ilgalaikės finansinės prognozės buvo teigiamos (97).

(96)

Vyriausybė taip pat teigia, kad šiuo atveju Komisija, nagrinėdama, ar kapitalo injekcija galėtų užtikrinti tinkamą grąžą, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, nors turėjo tai padaryti. Komisijos tyrimas apsiribojo ankstesniais „Teracom“ nuostoliais ir mokumo norma. Vyriausybė taip pat mano, kad Komisija suklydo, lygindama valstybę su išorės kreditoriais – Komisija turėjo lyginti valstybę su privačiu akcininku, kuris savo investicijas tikriausiai vertina atsižvelgdamas į ilgalaikę perspektyvą. Valstybei priklauso 100 % „Teracom“ akcijų, todėl galima numanyti, kad jos interesai yra labiau ilgalaikiai, nei smulkaus akcininko (98).

(97)

Norėdama papildomai pagrįsti savo argumentus, Vyriausybė pateikė nepriklausomo apskaitos konsultanto PWC, kuriam Vyriausybė pavedė išnagrinėti sprendimą dėl kapitalo injekcijos, ataskaitą. Ataskaitoje, remiantis Vyriausybės sprendimo priėmimo metu prieinama informacija, įvertinama „Teracom“ ekonominė ir finansinė padėtis tada, kai buvo suteikta kapitalo injekcija. Ataskaitos išvadose teigiama, kad Vyriausybė turėjo pakankamai informacijos, kad nuspręstų dėl kapitalo injekcijos ir kad „Teracom“ ilgalaikis mokumas atitiko privataus investuotojo reikalavimus (99).

(98)

Galiausiai Vyriausybė mano, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į platesnę kapitalo injekcijos reikšmę. Pavyzdžiui, Komisijai derėjo atsižvelgti į tai, jog kapitalo injekcija buvo būtina tam, kad būtų apsaugotos jau padarytos investicijos, kurios, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, turėjo būti pelningos (100).

(99)

Tam, kad priemonę būtų galima laikyti 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, ji turi atitikti šias keturias sąlygas: 1) pagalba turi būti suteikta iš valstybės išteklių; 2) priemonės turi suteikti gavėjui ekonominį pranašumą; 3) priemonės turi iškreipti arba gali iškreipti konkurenciją; ir 4) priemonės turi daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(100)

Norint nustatyti, ar perdavimo mokesčiai, kuriuos SVT moka „Teracom“ už transliacijas antžeminiu tinklu, suteikia „Teracom“ ekonominį pranašumą, reikia išnagrinėti, ar SVT mokėjo arba turės ateityje mokėti daugiau, nei „Teracom“ galėtų pagrįstai tikėtis iš kliento įprastomis rinkos sąlygomis.

(101)

Visų pirma Komisija išnagrinėjo, ar nuo 1999 m., kai Švedijoje buvo pradėta transliuoti antžeminė skaitmeninė televizija, iki 2006 m. SVT sumokėjo „Teracom“ sumą, didesnę nei „Teracom“ išlaidos SVT transliacijoms. Sprendime pradėti procedūrą skaičiavimai buvo daugiausia pagrįsti tik apytikriais SVT mokėjimais ir „Teracom“ išlaidomis, o šiame sprendime Komisija skaičiavimus grindžia faktiniais skaičiais (žr. 4 lentelę). Remiantis šiais skaičiais, 1999–2006 m. SVT nemokėjo „Teracom“ nepagrįstai didelių mokesčių. Per visą laikotarpį SVT mokėjimai buvo mažesni nei „Teracom“ išlaidos SVT transliacijoms, dėl to ši patyrė apie 149,5 mln. SEK nuostolį. Tai, kad į šią sumą (149,5 mln. SEK) įtraukti ir analoginio, ir skaitmeninio transliavimo mokesčiai, taip pat įrodo, kad tai nebuvo kryžminis subsidijavimas, t. y. „Teracom“ nenustatė nepagrįstai didelių analoginio transliavimo mokesčių, kad galėtų šias lėšas panaudoti skaitmeniniam transliavimui.

(102)

Antra, Komisija išnagrinėjo, ar „Teracom“ nustatė SVT didesnius nei kitoms komercinėms transliuotojoms mokesčius ir taip gavo iš SVT ekonominės naudos. Komisija pabrėžia, kad „Teracom“ kainodara grindžiama vienodo principo taikymu, t. y. „Teracom“ visiems klientams taiko vienodas sąlygas (101). Komisija ypač pabrėžia, kad nuo 1992 m. „Teracom“ teikia analoginių transliacijų paslaugas už savikainą, o skaitmeninių transliacijų kainos nustatomos pagal vadinamąjį skverbtimi pagrįstą kainų modelį, pagal kurį visiems „Teracom“ klientams taikomi vienodi parametrai (102). Komisija taip pat palygino realias „Teracom“ kainas, nustatytas SVT ir kitoms transliuotojoms, kurios naudojasi skaitmeninio antžeminio tinklo paslaugomis. Nors „Teracom“ nustatė SVT didesnę kainą nei, pvz., komercinei transliuotojai TV4, šį kainų skirtumą paaiškina tai, kad SVT iš „Teracom“ reikalauja papildomų paslaugų (103). Todėl Komisija nerado jokių įrodymų, kad SVT buvo sudarytos mažiau (arba labiau) palankios sąlygos nei kitoms transliuotojoms arba kad iš jos būtų reikalaujama mokėti nepagrįstai didelius mokesčius.

(103)

Trečia, siekdama visapusiškai išnagrinėti šį klausimą, Komisija ištyrė, ar ateityje SVT turės už perdavimą mokėti „Teracom“ didesnę nei įprastą rinkos kainą. Viena iš sprendime pradėti procedūrą nagrinėtų problemų buvo klausimas, ar 2008–2013 m. SVT mokės „Teracom“ nepagrįstai didelius perdavimo mokesčius ir dėl to 2013 m. „Teracom“ gaus apie 510 mln. SEK pelno. Komisija taip pat pažymi, kad šiuo metu „Teracom“ kainodara grindžiama minėtais principais – taip bus ir artimiausioje ateityje – kurie neleis „Teracom“ nustatyti SVT pernelyg didelių perdavimo mokesčių (104). Be to, 2005 m. Pašto ir telekomunikacijų valdybai priėmus atitinkamus sprendimus, „Teracom“ analoginio ir skaitmeninio antžeminio transliavimo didmeninėje rinkoje turi laikytis ex ante reguliavimo taisyklių (105). Šie sprendimai turėtų iš esmės panaikinti riziką, kad „Teracom“ nustatys SVT nepagrįstai dideles kainas. Remiantis Vyriausybės paaiškinimais (žr. 40 dalį) ir priešingai, nei Komisija manė sprendime pradėti procedūrą, SVT neprivalo skirti visų iš platinimo sąskaitos pervedamų lėšų tam, kad apmokėtų „Teracom“ perdavimo paslaugas. SVT savarankiškai derasi su „Teracom“ dėl perdavimo mokesčio ir jei galiausiai SVT sumoka mažiau, nei buvo numatyta, bendrovė gali panaudoti likusias lėšas transliavimo veiklai (106).

(104)

Atsižvelgdama į šias pastabas, Komisija mano, kad net jei SVT privalo antžeminiu tinklu perduoti ir analogines, ir skaitmenines transliacijas, ir šiuo metu nėra jokios alternatyvos „Teracom“ paslaugoms, „Teracom“ galimybės pasinaudoti SVT kaip pasirinkimo neturinčiu klientu yra ribotos. Komisija taip pat pažymi, kad jei komercinės transliuotojos mano, jog joms naudinga perduoti skaitmenines transliacijas antžeminiu tinklu ir mokėti „Teracom“ perdavimo mokesčius, SVT taip pat gali pagrįstai tai daryti.

(105)

Dėl teiginio, kad „Boxer“ buvo paremta, nes SVT nemoka už platinimą (107), Komisija pažymi, kad transliuotojų ir platintojų sutartys gali būti įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad šių šalių sandoris susijęs su perdavimo paslaugų teikimu už galimybę naudotis abiem šalims naudingu turiniu, konkrečios sąlygos gali būti labai skirtingos, pvz., priklausyti nuo konkrečių platformų ir operatorių.

(106)

Taigi Komisija daro išvadą, kad SVT „Teracom“ mokami perdavimo mokesčiai nesuteikia „Teracom“ ekonominio pranašumo ir todėl nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta 87 straipsnio 1 dalyje.

(107)

Pranešime dėl valstybės garantijų nustatyta, kad valstybės garantijos reglamentuojamos 87 straipsnio 1 dalyje, jei jos turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir jei neišmokama rinkos sąlygas atitinkanti kompensacija. Kaip nustatyta pranešimo dėl garantijų 2 skirsnyje, suteiktą valstybės garantiją galima priskirti prie valstybės pagalbos pagal 87 straipsnio 1 dalį net jeigu valstybė neatliko jokių mokėjimų pagal šią garantiją, nes manoma, kad pagalba suteikiama tada, kai garantija suteikiama, o ne tada, kai ja pasinaudojama arba kai pagal garantijos sąlygas atliekami mokėjimai.

(108)

Tačiau Komisija pažymi, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, pvz., byloje Austrija prieš Komisiją, prieš patvirtinant, kad pagalba buvo, turi būti nesąlygiškas ir teisiškai saistantis pasižadėjimas suteikti tokią pagalbą (108).

(109)

Šiuo atveju Komisija mano, kad Vyriausybės sprendimas prašyti Švedijos valstybės skolos valdybos suteikti kredito garantiją buvo sąlyginis ir nesuteikė „Teracom“ teisės besąlygiškai reikalauti kredito garantijos. Komisija konstatuoja, kad pagal Švedijos įstatymus Vyriausybei pavaldžios valdžios institucijos gali suteikti kredito garantijas tik atsižvelgdamos į Švedijos valstybės skolos valdybos atliktą mokumo, sąžiningumo ir kitų dalykų įvertinimą. Šis Švedijos sistemos ir įstatymų aspektas yra visiems žinomas. Taip pat aišku, kad Vyriausybė žino apie Bendrijos teisėje nustatytus įpareigojimus, nes ji pažymėjo, kad Švedijos valstybės skolos valdyba turi įvertinti kredito garantiją pagal valstybės pagalbos taisykles ir prireikus surinkti atitinkamą informaciją pranešimui Komisijai. Svarbu, kad Komisija pripažįsta, jog Švedijos valstybės skolos valdybai pateikus ataskaitą nebuvo imtasi jokių veiksmų. Taigi atsižvelgdama į visas paminėtas aplinkybes Komisija mano, jog neįmanoma nustatyti, kad kredito garantija iš viso buvo skirta ir kad „Teracom“ buvo suteiktas besąlyginis ir teisiškai saistantis pasižadėjimas skirti pagalbą. Todėl „Teracom“ nebuvo suteiktas ekonominis pranašumas.

(110)

Jei valstybė skiria bendrovei finansavimą aplinkybėmis, kuriomis įprastomis rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas nebūtų jo skyręs, gavėjas įgyja ekonominį pranašumą (109). Norint nustatyti, ar 2003 m. birželio mėn. pabaigoje „Teracom“ kapitalo injekcija skirtas sąlyginis akcininkų įnašas suteikė bendrovei ekonominį pranašumą, reikia išnagrinėti, ar kapitalo injekcija atitiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principą.

(111)

Komisija sutinka, kad sprendime pradėti procedūrą pateikta informacija apie „Teracom“ finansinę padėtį nėra visiškai tiksli. Vyriausybė įrodė, kad „Teracom“ mokumo norma nebuvo tokia maža, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, ir „Teracom“ patyrė nuostolį tik dvejus, o ne trejus metus iš eilės. Todėl sprendime pradėti procedūrą „Teracom“ finansinė padėtis apibūdinama kaip truputį prastesnė, nei buvo iš tiesų.

(112)

Išnagrinėjusi spalio 29 d. ir vėlesniuose atsakymuose Vyriausybės pateiktą informaciją, taip pat ir trumpalaikius ir ilgalaikius „Teracom“ veiklos planus, Komisija mano, kad 2003 m. Vyriausybė realiai įvertino tuometinę ir būsimą „Teracom“ ekonominę ir finansinę padėtį ir kapitalo injekcijos tinkamos grąžos perspektyvos buvo tikėtinos.

(113)

Kaip išsamiau aprašyta 7.3 skirsnyje, Vyriausybė įvertino trumpalaikę ir ilgalaikę „Teracom“ ekonominę ir finansinę padėtį, remdamasi „Teracom“ 2003–2005 m. veiklos planais ir 2003–2010 m. finansinėmis prognozėmis bei lygindama su kitomis to paties ir panašių ūkio sektorių bendrovėmis ir akcininkais. Vyriausybė nusprendė, kad 500 mln. SEK kapitalo injekcija suteiktas sąlyginis akcininku įnašas sustiprintų „Teracom“ mokumą ir ji galėtų gauti pakankamai pelno, kad per pagrįstą laikotarpį grąžintų kapitalo injekciją (110). 2003 m. prognozėje buvo numatyta, kad „Teracom“ pelno (nuostolio) ataskaita bus teigiama. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija pažymi, kad „Teracom“ veikla buvo pelninga jau per pirmuosius tris 2003 m. mėnesius, t. y. prieš Vyriausybei pateikiant pasiūlymą parlamentui.

(114)

Galiausiai Komisija išnagrinėjo Vyriausybės pavedimu PWC parengtą ataskaitą, kurioje paaiškinami skaičiai, kuriais Vyriausybė grindė savo sprendimą. Komisija mano, kad šie duomenys buvo tinkamas pagrindas priimti sprendimą dėl investavimo. Visų pirma ataskaitoje nurodoma, kad 2001 ir 2002 m. patyrusi nuostolį, „Teracom“ jau buvo beveik pasiekusi mokumo ribą, kai buvo suteikta kapitalo injekcija. „Teracom“ ekonominė ir finansinė padėtis buvo labai pagerėjusi, ypač palyginti su jos padėtimi tada, kai Švedijos valstybės skolos valdyba priėmė neigiamą sprendimą dėl valstybės kredito garantijos suteikimo (111).

(115)

Remiantis ataskaita, Vyriausybės veiksmus galima prilyginti analizei, kurią būtų atlikęs privatus investuotojas, t. y. buvo įvertinta numatoma investicijų grąža ir ar šios grąžos pakaks kompensuoti su investicija susijusią riziką. Ataskaitoje investicijos vidinė grąžos norma apskaičiuota pagal jos teikiamą papildomą grynųjų pinigų kiekį. Tai buvo padaryta nustačius skirtumą tarp dviejų alternatyvių įvykių eigų: laisvas grynųjų pinigų kiekis nesuteikus kapitalo injekcijos ir laisvas grynųjų pinigų kiekis suteikus kapitalo injekciją. Numatoma kapitalo injekcijos grąža turėjo būti apie 24 %, t. y. didesnė, nei būtų reikalavęs investuotojas, keliantis grąžai rinkos sąlygomis pagrįstus reikalavimus (paprastai rinkos sąlygomis reikalaujama grąža yra 8,6 %); tokia grąža turėjo kompensuoti finansinę bendrovės riziką (112).

(116)

Nors neįmanoma ex post užtikrintai nustatyti, kaip keistųsi „Teracom“ pajamos, jeigu ji negautų sąlyginio akcininkų įnašo, Komisija pažymi, kad „Teracom“ nuosavo kapitalo grąža padidėjo nuo 3 % 2003 m. iki 11 % 2004 m. ir 19 % 2005 m (113).

(117)

3 diagramoje parodyta, kad 2003, 2004 ir 2005 m. „Teracom“ veikla vėl buvo pelninga. 2006 m. bendrovė atliko pirmąjį mokėjimą pagal sąlyginį akcininkų įnašą (114).

3 diagrama.

1998–2005 m. „Teracom“ faktinio pelno raida

Šaltinis: 1998–2005 m. „Teracom“ metinės ataskaitos.

(118)

Todėl Komisija mano, kad kapitalo injekcija suteikto sąlyginio akcininkų įnašo skyrimo aplinkybės būtų priimtinos privačiam investuotojui, veikiančiam įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis.

(119)

Tačiau šiuo konkrečiu atveju taip pat kyla klausimas, ar tai, kad „Teracom“ išsaugojo išimtinę teisę eksploatuoti antžeminį tinklą, nors 2002 m. spalio mėn. įsigaliojo Direktyva dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir ryšių paslaugų rinkose (Konkurencijos direktyva) (115), kurioje draudžiama turėti išimtines teises šiame pramonės sektoriuje, paveikė valstybės pagalbos tyrimą (116).

(120)

Jei Komisija, tirdama galimą pagalbos priemonę, nustato, kad buvo pažeista kita konkreti EB sutarties nuostata, būtina išnagrinėti, ar kitos nuostatos dėl pagalbos prieštarauja kitoms konkrečioms Sutarties nuostatoms, išskyrus 87 ir 88 straipsnius, ir yra taip neatsiejamai susijusios su pagalbos tikslu, kad jų neįmanoma įvertinti atskirai (117). Tokiu atveju pažeidimas gali būti svarbus Komisijos tyrimui dėl galimos pagalbos priemonės tik tuomet, jei kitos konkrečios EB sutarties nuostatos pažeidimas turi aiškų neigiamą poveikį, be neigiamo poveikio, kuriuo pasižymi galima pagalbos priemonė (118).

(121)

Šiuo konkrečiu atveju Komisija mano, kad Konkurencijos direktyvos pažeidimas yra ne nagrinėjamos priemonės dalis, o atskirų Vyriausybės veiksmų, nesusijusių su sprendimu suteikti sąlyginį akcininkų įnašą, rezultatas.

(122)

Be to, net jeigu negalima atmesti galimybės, kad „Teracom“ išimtinės teisės paveikė „Teracom“ mokumą ir todėl tam tikru mastu paveikė sąlyginio akcininkų įnašo pelningumą, to negalima užtikrintai nustatyti, nes „Teracom“ kainos yra reguliuojamos (žr. išsamiau 42, 43 ir 102 dalyse) ir todėl ji negali laisvai naudotis savo galia rinkoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju negalima įrodyti, kad sąlyginis akcininkų įnašas buvo pelninga investicija kaip tik dėl išimtinės teisės. Todėl taip pat negalima įrodyti, kad jei „Teracom“ neturėtų išimtinės teisės, numatyta sąlyginio akcininkų įnašo grąža nebūtų priimtina privačiam investuotojui.

(123)

Kadangi Konkurencijos direktyvos pažeidimo ir numatyto sąlyginio akcininkų įnašo pelningumo nesieja neabejotinas ir įrodomas priežastinis ryšys, Komisija negali atmesti Švedijos teiginio, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principo taikymo sąlygos būtų laikomos patenkintos. Tačiau ši išvada nepaveikia Komisijos nuomonės, kurią ji gali priimti ateityje kitose bylose, atsižvelgdama į šiuos faktus.

(124)

Galiausiai galima pažymėti, kad šiuo atveju sąlyginį akcininkų įnašą ir Konkurencijos direktyvos pažeidimą galima ir reikėtų vertinti atskirai, pagal jiems taikytinas taisykles ir procedūras. Taip pat reikėtų pastebėti, kad remdamasi EB sutarties 226 straipsniu, Komisija klausimą dėl Švedijos padaryto Konkurencijos direktyvos pažeidimo perdavė Europos Teisingumo Teismui.

(125)

Komisija mano, kad nebuvo įmanoma nustatyti, ar sąlyginis akcininkų įnašas buvo valstybės pagalba, kaip apibrėžta 87 straipsnio 1 dalyje.

(126)

Remdamasi pirmiau pateikta informacija, Komisija mano, kad nėra priežasčių manyti, jog tirtos priemonės suteikė „Teracom“ ar kuriai nors iš jos pavaldžiųjų įmonių ekonominį pranašumą. Todėl Komisija daro išvadą, kad Švedijos įgyvendintos priemonės nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje,