(1)

Remiantis konkrečiomis priemonėmis, būtina sparčiau įgyvendinti ekologiškiems maisto produktams ir ekologiniam ūkininkavimui skirtą Europos veiksmų planą siekiant supaprastinti ir užtikrinti darną.

(2)

Į Bendriją importuotus ekologiškus produktus turėtų būti leidžiama pateikti į Bendrijos rinką paženklintus kaip produktus su nuorodomis į ekologinę gamybą, jeigu jie pagaminti pagal Bendrijos teisės aktus atitinkančias arba lygiavertes gamybos taisykles ir jiems taikoma tokia pati ar lygiavertė kontrolės tvarka.

(3)

Trečiosioms šalims, kurių gamybos standartai ir kontrolės tvarka yra lygiaverčiai taikomiems Bendrijoje, turėtų būti suteiktas pripažinimas ir turėtų būti paskelbtas tokių šalių sąrašas. Taip pat turėtų būti pripažintos ir sąraše išvardytos kontrolės įstaigos ar institucijos, kompetentingos vykdyti kontrolę šalyse, kurios nėra įrašytos į pripažintų trečiųjų šalių sąrašą. Trečiųjų šalių ūkio subjektams, kurie gamina tiesiogiai laikydamiesi Bendrijos taisyklių, turėtų būti leidžiama pasirinkti, kad jų veiklą tikrintų kontrolės įstaigos ar institucijos, kurias šiuo tikslu pripažįsta Komisija.

(4)

1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (2) numatyta, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali išduoti leidimus importuotojams tam tikromis sąlygomis pateikti į Bendrijos rinką atskirus produktus. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti tą importo sistemą nauja importo sistema, kuri būtų taikoma po minėtos datos.

(5)

Siekiant nesutrikdyti tarptautinės prekybos, manoma, kad reikia ir toliau suteikti valstybėms narėms galimybę atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį išduoti importuotojams leidimus pateikti produktus į Bendrijos rinką, kol nebus įgyvendintos priemonės, būtinos, kad veiktų naujoji importo sistema, visų pirma siekiant pripažinti kontrolės įstaigas ar institucijas, kompetentingas vykdyti kontrolę tose šalyse, kurios neįrašytos į pripažintų trečiųjų šalių sąrašą.

(6)

Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

10 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

2)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1.   Į Bendrijos rinką galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:

2.   14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija pripažįsta 1 dalies b punkte nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingas vykdyti kontrolę bei išduoti 1 dalies c punkte nurodytus dokumentinius įrodymus trečiosiose šalyse, ir sudaro šių kontrolės įstaigų ir institucijų sąrašą.

Kontrolės įstaigos akredituojamos pagal atitinkamą Europos standartą EN 45011 arba ISO vadovo 65 „Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms“ naujausią redakciją, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Akredituojanti institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigų vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą.

Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija paprašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar kontrolės institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.

Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia akredituojančios institucijos ar tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos parengtus pranešimus dėl įvertinimo, susijusius su reguliariais vertinimais vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.

Remdamasi pranešimais dėl įvertinimo, padedant valstybėms narėms Komisija užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šiame reglamente išdėstytų arba pagal jį priimtų nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

3.   Į Bendrijos rinką taip pat galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:

4.   14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali pripažinti trečiąsias šalis, kurių gamybos sistemos atitinka taisykles, lygiavertes 5 ir 6 straipsniuose nustatytoms taisyklėms, ir kurių kontrolės tvarkos veiksmingumas yra lygiavertis 8 ir 9 straipsniuose nustatytai tvarkai, ir gali sudaryti tokių šalių sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.

Nagrinėdama prašymą suteikti pripažinimą, Komisija prašo trečiosios šalies pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija gali patikėti ekspertams vietoje išnagrinėti atitinkamos trečiosios šalies gamybos ir kontrolės tvarkos taisykles.

Iki kiekvienų metų kovo 31 d. taip pripažintos trečiosios šalys siunčia Komisijai glaustą metinį pranešimą dėl jų nustatytos kontrolės tvarkos įgyvendinimo ir vykdymo.

Remdamasi tuose metiniuose pranešimuose pateikta informacija, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų trečiųjų šalių priežiūrą, nuolat peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šiame reglamente išdėstytų arba pagal jį priimtų nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

5.   Produktų, importuotų ne pagal 1 dalį ir importuotų ne iš trečiosios šalies, kuri yra pripažinta pagal 4 dalį, atveju Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali pripažinti kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingomis vykdyti patikrinimus ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse 3 dalyje nurodytu tikslu ir sudaryti tokių kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.

Komisija nagrinėja prašymus dėl pripažinimo, kuriuos pateikia trečiosios šalies kontrolės įstaiga ar institucija.

Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija prašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Akredituojanti įstaiga ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigos ar institucijos vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą. Komisija gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.

Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia pranešimus dėl įvertinimo, kuriuos parengia akredituojanti institucija ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija, susijusius su reguliariu vertinimu vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.

Remdamasi minėtais pranešimais dėl įvertinimo, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šiame reglamente išdėstytų arba pagal jį priimtų nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.

6.   Paskelbus pirmąjį pagal 5 dalį pripažintų kontrolės įstaigų sąrašą, valstybės narės kompetentinga institucija laikotarpiui, kuris prasideda nuo 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi praėjus 12 mėnesių nuo jo paskelbimo, gali leisti importuotojams toje valstybėje narėje, kurioje importuotojas pranešė apie savo veiklą pagal 8 straipsnio 1 dalį, pateikti į rinką produktus, importuotus iš trečiųjų šalių, kurios nėra įrašytos į 4 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu importuotojas pateikia pakankamai įrodymų, jog laikomasi 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų. Jeigu tų sąlygų nebesilaikoma, leidimas nedelsiant panaikinamas. Leidimai galioja ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo pirmojo kontrolės įstaigų ir institucijų, pripažintų pagal 5 dalį, sąrašo paskelbimo. Importuotam produktui taikomas kontrolės sertifikatas, išduotas institucijos ar įstaigos, kuriai leidimą išduodančiosios valstybės narės kompetentinga institucija leido išduoti kontrolės sertifikatą. Sertifikato originalas turi lydėti prekes, siunčiamas iki pirmojo gavėjo. Po to importuotojas privalo saugoti šį sertifikatą ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų jį pateikti kontrolės įstaigoms ar tam tikrais atvejais kontrolės institucijoms.

Kiekviena valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie kiekvieną pagal šią dalį išduotą leidimą, įskaitant informaciją apie atitinkamus gamybos standartus ir kontrolės tvarką.

Valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva pagal šią dalį išduotą leidimą išnagrinėja 14 straipsnyje nurodytas komitetas. Jeigu nagrinėjant paaiškėja, kad nesilaikoma šio straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų, Komisija reikalauja, kad leidimą išdavusi valstybė narė jį panaikintų.

Leidimas prekiauti iš trečiosios šalies importuotais produktais, kurį iki 2006 m. gruodžio 31 d. importuotojui pagal šią dalį išdavė atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, galioja ne ilgiau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d.

7.   Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija gali patvirtinti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles, visų pirma dėl:

3)

16 straipsnio 3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

4)

III priedo C skirsnis iš dalies keičiamas taip: