1.

Ar šios nutarties motyvuose nurodyta aukščiausiųjų bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų praktika, visų pirma Suprema Corte di Cassazione (Aukščiausiasis kasacinis teismas) 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi Nr. 13973/2022, kurioje paneigiama bet kokia su darbuotojo statusu susijusi garbės teisėjo, dirbančio pagal terminuotą sutartį (kaip antai taikos teisėjas pagrindinėje byloje), teisė į darbo sąlygas, panašias į pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančio įprasto teisėjo darbo sąlygas, akivaizdžiai pažeidžia Sąjungos teisę, nes užkerta kelią veiksmingai teisminei teisių apsaugai nepriklausomame nacionaliniame teisme, jeigu ir tiek, kiek Teisingumo Teismas pripažintų, kad šia paskutinės instancijos bendrosios kompetencijos teismo praktika buvo pažeista Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos <…> 31 straipsnio 2 dalis, 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (2) <…> 7 straipsnis, ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB (3) priede <…>, 2 ir 4 punktai, kaip juos yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2020 m. liepos 16 d. Sprendime Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas), C-658/18, EU:C:2020:572, toliau – Sprendimas UX, ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendime Ministero della Giustizia ir kt. (Italijos taikos teisėjų statusas), C-236/20, EU:C:2022:263, toliau – Sprendimas PG, taip pat Chartijos 47 straipsnio pirma ir antra pastraipos?

2.

Ar Chartijos 31 straipsnio 2 daliai, Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsniui, Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, įgyvendinto Direktyva 1999/70/EB, 2 ir 4 punktams, kaip juos yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendimuose UX ir PG, ir Chartijos 47 straipsnio pirmai ir antrai pastraipoms prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Įstatyminio dekreto Nr. 116/2017 29 straipsnio 5 dalis, priimta Įstatymo Nr. 234/2021 1 straipsnio 629 dalimi, tiek, kiek ši nacionalinė nuostata numato automatinį bet kokio reikalavimo, kylančio iš Sąjungos teisės, atsisakymą ex lege, o pagrindinėje byloje – teisės į mokamas atostogas, priklausančias taikos teisėjai, atsisakymą tuo atveju, jeigu taikos teisėja pateikia prašymą dėl dalyvavimo konkurso procedūroje, kad iki tol, kol jai sukaks 70 metų, pagal darbo sutartį su Ministero della Giustizia (Teisingumo ministerija) dirbtų taikant jai administracijos pareigūno, vykdančio teismines funkcijas, darbo užmokesčio sąlygas, ir sėkmingai sudalyvauja konkurso procedūroje?

3.

Ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose UX ir PG pateiktas gaires atitinka tai, kad šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, sėkmingai atlikęs visus Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nacionaliniam teismui pavestus patikrinimus dėl taikos teisėjos ir lygiaverčio pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančio įprasto teisėjo darbo sąlygų palyginamumo, kiek tai susiję su taikos teisėjos teise į žalos atlyginimą dėl neišmokėtų atostoginių, apskaičiuodamas priteistiną žalos atlyginimą ketina taikyti darbo užmokesčio dydį, nustatytą įprastam HH03 kategorijos teismo teisėjui, ir atsižvelgdamas į tai, kad neterminuotai įdarbinant garbės teisėją ir įprastą teisėją taikomos skirtingos įdarbinimo procedūros, tik pastarajam (įprastam teisėjui) paliekant teisę į paaukštinimą ekonominiu ir profesiniu atžvilgiais dėl aukštesnės kvalifikacijos, o ne tik dėl darbo stažo, kylant į aukštesnes darbo užmokesčio klases ir pakopas?

4.

Galiausiai ar Chartijos 47 straipsniui ir teisėjo nepriklausomumo sąlygoms, kurias Teismas nurodė Sprendimo UX 45–49 punktuose, neprieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Įstatyminio dekreto Nr. 116/2017 21 straipsnis, kurioje numatyta, kad šio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teisėjo atžvilgiu galima taikyti nušalinimo nuo teisėjo pareigų priemonę vien Consiglio superiore della magistratura (Aukščiausioji teismų taryba) nuožiūra, nekategorizuojant drausminių nuobaudų, net ir tuo atveju, jei šis nacionalinis teisėjas ketina pagrindinėje byloje taikyti Teisingumo Teismo jurisprudenciją, prieštaraudamas pagrindinėje byloje taikytinoms nacionalinės teisės aktų nuostatoms ir minėtai aukščiausiųjų bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų praktikai?