EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52022AR2951

Europos regionų komiteto nuomonė „Pramoninių išmetamų teršalų direktyva“

COR 2022/02951

OL C 498, 2022 12 30, p. 154–162 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 12 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/154


Europos regionų komiteto nuomonė „Pramoninių išmetamų teršalų direktyva“

(2022/C 498/16)

Pranešėjas

Jean-Noėl VERFAILLIE (FR/RE), Marli meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

COM(2022) 156

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo

COM(2022) 157

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

COM(2022) 156

1 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)

turėtų būti siekiama, kad Direktyvos 2010/75/ES indėlis į išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką Sąjungoje būti veiksmingesnis, atsižvelgiant į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuris yra pagrindinis Sąjungos energetikos politikos principas. Todėl, kai įmanoma, leidimuose turėtų būti nustatomos privalomos aplinkosauginio veiksmingumo – vartojimo lygio ir išteklių, įskaitant vandenį, energiją ir perdirbtas medžiagas, naudojimo efektyvumo lygio – ribinės vertės, grindžiamos sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytais aplinkosauginio veiksmingumo lygiais taikant geriausius prieinamus gamybos būdus;

(16)

turėtų būti siekiama, kad Direktyvos 2010/75/ES indėlis į išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką Sąjungoje būtų veiksmingesnis, atsižvelgiant į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuris yra pagrindinis Sąjungos energetikos politikos principas. Todėl, kai įmanoma, kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti privalomas aplinkosauginio veiksmingumo – vartojimo lygio ir išteklių, įskaitant vandenį, energiją ir perdirbtas medžiagas, naudojimo efektyvumo lygio – ribines vertes, grindžiamas sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytais aplinkosauginio veiksmingumo lygiais taikant geriausius prieinamus gamybos būdus;

Paaiškinimas

Techninis pakeitimas siekiant suderinti konstatuojamąją dalį su siūlomais atitinkamo straipsnio pakeitimais.

2 pakeitimas

25 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)

norint iki 2050 m. pasiekti Sąjungos tikslus, susijusius su švaria, žiedine ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika, reikia iš esmės pertvarkyti Sąjungos ekonomiką. Todėl, laikantis 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų, įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, eksploatuojantys ūkio subjektai į savo aplinkosaugos vadybos sistemas turėtų įtraukti pertvarkos planus. Tokie pertvarkos planai taip pat bus įtraukti į įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (1), nes juose bus nustatytos priemonės, kaip konkrečiai įgyvendinti šiuos reikalavimus įrenginio lygmeniu. Pirmasis prioritetas – I priede išvardytos energijai imlios veiklos pertvarka. Todėl energijai imlius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai pertvarkos planus turėtų parengti iki 2030 m. birželio 30 d. Turėtų būti reikalaujama, kad ūkio subjektai parengtų įrenginių, kuriuose vykdoma kita I priede nurodyta veikla, pertvarkos planus, peržiūrint ir atnaujinant leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d. Nors pertvarkos planai turėtų būti tik orientaciniai dokumentai, už kurių rengimą atsakingi ūkio subjektai, audito organizacija, su kuria ūkio subjektai sudarė sutartis pagal savo aplinkosaugos vadybos sistemas, turėtų patikrinti, ar juose nurodyta būtiniausia informacija, kurią Europos Komisija nustatys įgyvendinimo aktu, o ūkio subjektai šiuos pertvarkos planus turėtų paskelbti viešai;

(25)

norint iki 2050 m. pasiekti Sąjungos tikslus, susijusius su švaria, žiedine ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika, reikia iš esmės pertvarkyti Sąjungos ekonomiką. Todėl, laikantis 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų, įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, eksploatuojantys ūkio subjektai į savo aplinkosaugos vadybos sistemas turėtų įtraukti pertvarkos planus. Tokie pertvarkos planai taip pat bus įtraukti į įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (1), nes juose bus nustatytos priemonės, kaip konkrečiai įgyvendinti šiuos reikalavimus įrenginio lygmeniu. Pirmasis prioritetas – I priede išvardytos energijai imlios veiklos pertvarka. Todėl energijai imlius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai orientacinius pertvarkos planus turėtų parengti iki 2030 m. birželio 30 d. Turėtų būti reikalaujama, kad ūkio subjektai parengtų įrenginių, kuriuose vykdoma kita I priede nurodyta veikla, orientacinius pertvarkos planus, peržiūrint ir atnaujinant leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d.

Paaiškinimas

Techninis pakeitimas siekiant suderinti konstatuojamąją dalį su siūlomais atitinkamo pakeitimo pakeitimais.

3 pakeitimas

1 straipsnio 5 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(5)

5 straipsnio 4 dalis papildoma taip:

(5)

5 straipsnio 4 dalis papildoma taip:

„4.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį išduoti leidimai būtų skelbiami internete nemokamai ir neribojant prieigos neregistruotiems naudotojams. Be to, tokiomis pačiomis sąlygomis visuomenei turi būti prieinama ir leidimo santrauka. Toje santraukoje pateikiama bent ši informacija:

„4.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį išduoti leidimai būtų skelbiami internete nemokamai ir neribojant prieigos neregistruotiems naudotojams. Be to, tokiomis pačiomis sąlygomis visuomenei turi būti prieinama ir leidimo santrauka. Toje santraukoje pateikiama bent ši informacija:

a)

pagrindinių leidimo sąlygų apžvalga;

a)

pagrindinių leidimo sąlygų apžvalga;

b)

išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės;

b)

išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės;

c)

išimtys, suteiktos pagal 15 straipsnio 4 dalį.

c)

išimtys, suteiktos pagal 15 straipsnio 4 dalį.

d)

taikytinos GPGB išvados;

d)

taikytinos GPGB išvados;

e)

nuostatos dėl leidimo persvarstymo ir atnaujinimo.

e)

nuostatos dėl leidimo persvarstymo ir atnaujinimo;

 

f)

nuoroda į konkrečią instituciją arba įstaigą, atsakingą už prašymus suteikti informaciją ir už skundus.

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma antroje pastraipoje nurodytos santraukos forma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma antroje pastraipoje nurodytos santraukos forma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

Paaiškinimas

Visuomenė turėtų būti informuojama apie tai, koks konkretus lygmuo yra atsakingas už prašymus suteikti informaciją ir už skundus, kad būtų išvengta kreipimosi į netinkamą įstaigą ar instituciją, nes tai padidintų administracinę naštą viešojo administravimo institucijoms ir apsunkintų informacijos gavimą.

4 pakeitimas

1 straipsnio 12 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

12.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

12.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

„15 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės

(…)

(…)

3 a   Kompetentinga institucija nustato aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastomis eksploatacijos sąlygomis tokios ribinės veiksmingumo vertės neviršytų aplinkosauginio veiksmingumo lygių taikant GPGB, nustatytų 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų.

3 a   Kompetentinga institucija gali nustatyti aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastomis eksploatacijos sąlygomis tokios ribinės veiksmingumo vertės neviršytų aplinkosauginio veiksmingumo lygių taikant GPGB, nustatytų 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų.

(…)“

(…)“

Paaiškinimas

Įpareigojimas nustatyti privalomas veiksmingumo vertes lemtų nenuoseklų reglamentavimą ir pakenktų pramonės pertvarkai. Šis reikalavimas turėtų būti paliktas kompetentingų institucijų nuožiūrai po to, kai atlikus kruopštų vertinimą paaiškėja, kad toks reikalavimas nesukels kitur nustatytų leidimo sąlygų nesuderinamumo.

5 pakeitimas

1 straipsnio 18a

(Naujas punktas)

Direktyvos 2010/75/ES 25 straipsnio 3 dalis

RK pakeitimas

 

(18a)

25 straipsnio 3 dalies tekstas keičiamas taip:

3.   Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.

3.   Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.

Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.

Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.

 

Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, bet kurios subnacionalinės valdžios institucijos, kurios teritorijai ar gyventojams galėtų būti padarytas neigiamas poveikis, interesas ir bet kurio nacionalinės teisės reikalavimo laikymasis laikomi pakankamais.

Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija arba institucija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Paaiškinimas

RK pritaria visuomenės dalyvavimui ir vietos valdžios institucijų galimybei kreiptis į teismą ir palankiai vertina šiuo klausimu atliktus persvarstymus, kartu siūlo užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turėtų galimybę kreiptis į teismą visose valstybėse narėse, ir reikalauti visapusiškos ir savalaikės informacijos bei visuomenės dalyvavimo visose procedūrose.

6 pakeitimas

1 straipsnio 22 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

22.

Įterpiami šie 27a–27d straipsniai:

22.

Įterpiami šie 27a–27d straipsniai:

„(…)

„(…)

27d straipsnis

27d straipsnis

Perėjimas prie švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui pramonės

Perėjimas prie švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui pramonės

1.   Valstybės narės reikalauja, kad iki 2030 m. birželio 30 d. ūkio subjektas į savo aplinkosaugos vadybos sistemą, nurodytą 14a straipsnyje, įtrauktų kiekvieno įrenginio, kuriame vykdoma bet kuri I priedo 1, 2, 3, 4 punktuose ir 6.1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyta veikla, pertvarkos planą. Pertvarkos plane, naudojant 4 dalyje nurodytą formą, pateikiama informacija apie tai, kaip 2030–2050 m. laikotarpiu įrenginys bus pertvarkytas, kad būtų prisidedama prie tvarios, švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad iki 2031 m. gruodžio 31 d. audito organizacija, su kuria ūkio subjektas sudarė sutartį pagal savo aplinkosaugos vadybos sistemą, įvertintų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų pertvarkos planų atitiktį 4 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytiems reikalavimams.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad iki 2030 m. birželio 30 d. ir pagal 21 straipsnio 3 dalį peržiūrint leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d., ūkio subjektas įtrauktų kiekvieno įrenginio, kuriame vykdoma bet kuri I priede nurodyta veikla, orientacinį pertvarkos planą. Orientaciniame pertvarkos plane, naudojant 4 dalyje nurodytą formą, pateikiama informacija apie tai, kaip 2030–2050 m. laikotarpiu įrenginys bus pertvarkytas, kad būtų prisidedama prie tvarios, švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

2.     Valstybės narės reikalauja, kad pagal 21 straipsnio 3 dalį peržiūrint leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d. ūkio subjektas į savo aplinkosaugos vadybos sistemą, nurodytą 14a straipsnyje, įtrauktų kiekvieno įrenginio, kuriame vykdoma bet kuri I priede išvardyta veikla, nenurodyta 1 dalyje, pertvarkos planą. Pertvarkos plane, naudojant 4 dalyje nurodytą formą, pateikiama informacija apie tai, kaip 2030–2050 m. laikotarpiu įrenginys bus pertvarkytas, kad būtų prisidedama prie tvarios, švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad audito organizacija, su kuria ūkio subjektas sudarė sutartį pagal savo aplinkosaugos vadybos sistemą, įvertintų 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų pertvarkos planų atitiktį 4 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytiems reikalavimams.

2.    Ūkio subjektas viešai paskelbia savo orientacinio pertvarkymo plano santrauką .

3 .   Ūkio subjektas kartu su savo aplinkosaugos vadybos sistema viešai paskelbia ir savo pertvarkos planą bei 1 ir 2 dalyse nurodyto vertinimo rezultatus .

3.    Komisija ne vėliau kaip iki 2028 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pertvarkos planų forma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

4 .   Komisija ne vėliau kaip iki 2028 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pertvarkos planų forma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

 

Paaiškinimas

Pertvarkos plano orientacinis pobūdis yra tinkamas, nes siekiami tikslai yra orientuoti į ateitį ir priklauso nuo išorinio poveikio (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių ir mažai energijos vartojančių vektorių), taip pat leidžia išvengti sudėtingų leidimų išdavimo procedūrų.

7 pakeitimas

1 straipsnio 1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

31.

79 straipsnis pakeičiamas taip:

31.

79 straipsnis pakeičiamas taip:

„79 straipsnis

„79 straipsnis

Sankcijos

Sankcijos

1.   Nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, kurios taikomos pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir nuostatas ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

1.   Nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, kurios taikomos pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir nuostatas ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.   1 dalyje nurodytos sankcijos apima baudas, proporcingas pažeidimą padariusio juridinio asmens apyvartai arba fizinio asmens pajamoms. Baudų dydis apskaičiuojamas taip, kad dėl jų už pažeidimą atsakingas asmuo faktiškai netektų dėl tokio pažeidimo gautos ekonominės naudos. Baudos už kartotinius pažeidimus laipsniškai didinamos. Jei pažeidimą padaro juridinis asmuo, didžiausias tokių baudų dydis turi siekti bent 8 % metinės ūkio subjekto apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje .

2.   1 dalyje nurodytos sankcijos apima baudas, proporcingas pažeidimą padariusio juridinio asmens apyvartai arba fizinio asmens pajamoms. Baudų dydis apskaičiuojamas taip, kad dėl jų už pažeidimą atsakingas asmuo faktiškai netektų dėl tokio pažeidimo gautos ekonominės naudos. Baudos už kartotinius pažeidimus laipsniškai didinamos. Jei pažeidimą padaro juridinis asmuo, didžiausias tokių baudų dydis turi siekti bent 8 % metinės ūkio subjekto apyvartos , įskaitant patronuojančiąsias ir patronuojamąsias bendroves .

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatant 1 dalyje nurodytas sankcijas būtų tinkamai atsižvelgiama į

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatant 1 dalyje nurodytas sankcijas būtų tinkamai atsižvelgiama į

a)

pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą;

b)

tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

c)

gyventojus ar aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į pažeidimo poveikį tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.“

a)

pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą;

b)

tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

c)

gyventojus ar aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į pažeidimo poveikį tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

 

4.     Valstybės narės užtikrina, kad lėšos, gautos taikant sankcijas, pirmiausia būtų naudojamos vietos gyventojams padarytai žalai atitaisyti arba atlyginti.

Kai taikant direktyvą reikia pakeisti ekonominės veiklos apimtį arba ją nutraukti, nustatant sankciją reikia atsižvelgti į socialines pasekmes vietos bendruomenėms, o valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turi užtikrinti, kad taikant sankcijas gautos lėšos būtų naudojamos vietos bendruomenių socialiniams ir ekonominiams nuostoliams kompensuoti.“

Paaiškinimas

Dėl taršos poveikio vietos bendruomenėms žala gali būti padaryta aplinkai, sveikatai, visuomenei ir ekonomikai ir gali būti itin problemiška, ypač mažoms ir (arba) neturtingoms bendruomenėms. Į tai turi būti atsižvelgta skiriant sankcijas.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Bendrosios pastabos

1.

pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti sąžiningą perėjimą prie švarios energijos iki 2050 m. sukuriant klimatui neutralaus poveikio ir žiedinę ekonomiką, kuri būtų palanki visoms Europos Sąjungos teritorijoms, kad visoje Sąjungoje nė vienas žmogus ir nė viena teritorija nebūtų palikti nuošalyje; pritaria Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (toliau – PIT direktyva) persvarstymui siekiant išvengti taršos ir ją valdyti, kad būtų galima geriau apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, skatinti inovacijas, atlyginti pirmaujantiems ir padėti suvienodinti sąlygas ES rinkoje;

2.

mano, kad PIT direktyva yra veiksminga teisės sistema, kuri jau įrodė savo veiksmingumą mažinant pramoninių išmetamųjų teršalų kiekį ir todėl tebėra tinkama pertvarkai, kurios reikia Europos pramonei Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti; pabrėžia, kad PIT direktyvoje nustatyto prevencijos metodo ir rinka grindžiamo požiūrio į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) sąveika gali būti naudinga tiek veiklos vykdytojams, tiek klimatui ir aplinkai;

3.

pritaria moksliniais duomenimis grindžiamam požiūriui, visų pirma kai reikia įvertinti tikrąjį pramoninės veiklos poveikį bendrai taršai;

4.

pabrėžia, kad vienas iš dabartinių likusių PIT direktyvos trūkumų yra tai, kad ji valstybėse narėse taikoma nenuosekliai;

5.

atkreipia dėmesį į aplinkybes, kuriomis siūloma persvarstyti PIT direktyvą (energijos kainos, sparčiai didėjanti infliacija, sutrikdytos tiekimo grandinės), ir įspėja, kad netinkamai sureguliuota PIT direktyvos reforma turėtų neigiamą poveikį Europos pramonės konkurencingumui;

6.

todėl atkreipia dėmesį į Teisės aktų vertinimo komiteto pranešime dėl PIT direktyvos peržiūros poveikio vertinimo (1) išreikštą susirūpinimą, visų pirma dėl to, kad šiame tekste trūksta aiškumo kalbant apie tam tikrą peržiūros poveikį pramonės konkurencingumui (rizika, susijusi su perkėlimu ir pakeitimu produktais iš trečiųjų šalių, taikančių ne tokias griežtas taisykles, ypač susijusias su naujai įtraukta veikla), taip pat apie gyvulių įtraukimo poveikį kaimo vietovėms ir vartotojų kainoms;

7.

ragina teisėkūros institucijas užtikrinti nuoseklesnį PIT direktyvos taikymą ir vykdant ES prekybos politiką atsižvelgti į pertvarkos sąnaudas ir iššūkius, kad būtų išvengta nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos;

8.

todėl primena, kad pramonės objektams, kuriems taikoma PIT direktyva, taip pat iš esmės taikomi reglamentai ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo modeliai; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti, kad PIT direktyva nebūtų trukdomas šių itin veiksmingų priemonių taikymas pramonės objektams, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir būtų remiamos pastangos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ekonomiškai efektyviausiu būdu;

Užtikrinti PIT direktyvos veiksmingumą

9.

mano, kad bendras visuomenės informavimo principas ir būtinybė neriboti naudingos informacijos sklaidos turi atitikti vietų saugumą ir saugą, komercinę paslaptį ir užkirsti kelią piktavališkiems veiksmams;

10.

pažymi, kad PIT direktyvos pagrindinių principų ir integruoto požiūrio laikymasis prisideda prie sėkmingos pramonės pertvarkos;

11.

todėl pritaria tam, kad būtų toliau taikomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) apibrėžtys ir Sevilijos procesas (pagal kurį rengiami geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniai dokumentai arba GPGB informaciniai dokumentai);

12.

abejoja dėl dabartinės 15 straipsnio 3 dalies formuluotės, t. y. griežčiausių išmetamųjų teršalų ribinių verčių (ITRV) nustatymo, kaip nurodyta išvadose dėl GPGB;

13.

reiškia abejones dėl 15 straipsnio 3a dalies dėl aplinkosauginio veiksmingumo lygių, susijusių su GPGB, formuluotės. Šis reikalavimas turėtų būti paliktas kompetentingų institucijų nuožiūrai po to, kai atlikus kruopštų vertinimą paaiškėja, kad toks reikalavimas nesukels kitur nustatytų leidimo sąlygų nesuderinamumo;

14.

tvirtai remia principą „teršėjas moka“ ir sutinka su Europos Audito Rūmais, kad reikėtų aiškiai apibrėžti šį principą; pritaria tam, kad būtų sugriežtintos nuostatos dėl sankcijų ir kompensacijų; mano, kad sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir jomis turi būti atsižvelgiama į visą bendrovių nuosavybės struktūrą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų taikomos atsakingoms šalims;

15.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi priimti sprendimus dėl taršos poveikio aplinkai, sveikatai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio. Lėšos gautos taikant sankcijas ir kompensacines išmokas taip pat turėtų būti naudojamos siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms susidoroti su šio poveikio padariniais;

16.

pritaria tam, kad būtų sukurtas Pramoninių išmetamųjų teršalų portalas; vis dėlto ragina dėti pastangas, kad būtų sumažinta papildoma administracinė našta vietos ir regionų valdžios institucijoms;

Taikymo sritis

17.

mano, kad bet koks direktyvos taikymo srities išplėtimas įtraukiant naujus sektorius turi būti atidžiai išnagrinėtas, visų pirma atliekant sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiant, inter alia, į taikomas priemones ir politikos sistemas, skirtas susijusioms problemoms spręsti;

18.

pritaria tam, kad PIT direktyva būtų taikoma ir kitiems sektoriams, pavyzdžiui, galvijienos sektoriui; vis dėlto yra susirūpinęs dėl administracinės naštos ir išlaidų ir siūlo apsvarstyti priemones, skirtas šiuo pereinamuoju laikotarpiu finansiškai remti įmones ir vietos ir regionų valdžios institucijas, visų pirma atsižvelgiant į socialinį poveikį mažiems įrenginiams, ir ragina teisėkūros institucijas neapsiriboti vien auginimo ribos kriterijumi;

19.

ragina išsamiau įvertinti galimybę į direktyvos taikymo sritį įtraukti akvakultūros sektorių, atsižvelgiant į aplinkos ir klimato sąnaudas ir naudą jiems, įvertinant įmonėms tenkančią administracinę naštą ir sąnaudas, ypač atsižvelgiant į socialinį poveikį vietos bendruomenėms, kuriose akvakultūra yra svarbi vietos ekonomikos dalis;

20.

įspėja, kad pernelyg didelis taikymo srities išplėtimas pagal 74 straipsnį, kuriuo taikymo sritį galima išplėsti deleguotuoju aktu, gali kelti pavojų visam išsamių duomenų rinkimo procesui, daryti poveikį Sevilijos proceso veikimui ir apsunkinti leidimų išdavimą;

Parama inovacijoms

21.

pritaria siekiui skatinti ekologiškesnių technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų įgyvendinti žaliojo kurso užmojai;

22.

palankiai vertina tai, kad įsteigtas Pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras (INCITE), kuris galėtų tapti svarbus ES inovacijų veiksnys; vis dėlto prašo, kad INCITE nedubliuotų GPGB informacinių dokumentų peržiūros proceso;

23.

primena, kad inovacijos taip pat vykdomos vietos ir regionų lygmeniu ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti kartu su naujojo INCITE veikloje dalyvaujančiomis viešosiomis institucijomis;

24.

atkreipia dėmesį į norą derinti veiksmingumo lygius su naujomis technologijomis; mano, kad esama pavojaus, jog bus sustabdytas veiksmingas šių naujų technologijų įgyvendinimas, jei leidimuose nurodytų ITRV neįmanoma pasiekti 100 %;

25.

teigiamai vertina ilgalaikius pertvarkos planus; tačiau pabrėžia, kad šie planai turi būti orientaciniai ir rengiami įmonės, o ne veiklos vietos lygmeniu, ir kad jų viešinimas neturi pažeisti komercinių paslapčių principo;

26.

pripažįsta, kad siūlomi veiksmai savaime nekelia jokių abejonių dėl jų atitikties subsidiarumo principui, nes žemės ūkio ir pramonės įrenginių tarša yra tarpvalstybinio pobūdžio ir bendrojoje rinkoje reikia sudaryti vienodas sąlygas. Neatrodo, kad siūlomi veiksmai keltų bendro pobūdžio problemų dėl jų atitikties proporcingumo principui, nes reikia skubiai reaguoti į aplinkos ir klimato krizes.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(1)  SEC(2022) 169


Top