Europos regionų komiteto nuomonė „8-oji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita“

(2022/C 498/09)

Pranešėja Nathalie SARRABEZOLLES (FR / PES), Finistero departamento tarybos narė Pamatiniai dokumentai Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 8-osios Sanglaudos ataskaitos „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“ SWD(2022) 24 final COM(2022) 34 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

palankiai vertina tai, kad paskelbta 8-oji sanglaudos ataskaita, kurioje išdėstyti pagrindiniai pokyčiai ir teritoriniai skirtumai, su kuriais Europos regionai susidūrė per pastarąjį dešimtmetį, ir kurioje padėtas pagrindas diskusijoms dėl sanglaudos ateities po 2027 m.;

2.

pritaria Europos Komisijos atliktai Europos Sąjungos istorinio konteksto analizei: COVID-19 pandemija ir tai, kas sanglaudos ataskaitoje apibūdinama kaip pagrindinės naujos tendencijos, pavyzdžiui, klimato kaita ir skaitmeninis hipersusietumas, yra nauji teritorinės nelygybės šaltiniai ir skatina nepasitenkinimo geografiją Europoje;

3.

pažymi, kad pastaraisiais metais lėtai atsigaunantis konvergencijos procesas slepia labai skirtingas tendencijas: kai kuriuose mažiau išsivysčiusiuose ir pertvarką vykdančiuose regionuose pietų ir šiaurės vakarų Europoje augimas buvo silpnas arba neigiamas. Tuo pat metu regioninis augimas rytuose tam tikrais atvejais ir toliau pasižymi dideliais sostinių regionų ir kitų regionų skirtumais;

4.

pabrėžia „Brexit’o“ poveikį Europos ekonomikai, visų pirma tarpregioniniam bendradarbiavimui, mokslinių tyrimų ir mokymo ekosistemoms ir daugelio Europos regionų demografijai;

5.

atkreipia dėmesį į sanglaudos poreikį prie Europos sienų, kurį dar labiau sustiprina karo padėtis Ukrainoje;

6.

todėl ragina Komisiją atvirai ir strategiškai apsvarstyti sanglaudos politikos po 2027 m. vaidmenį derinant Europos politiką;

Sanglaudos politika kaip ilgalaikė vystymosi politika

7.

mano, kad sanglaudos ataskaitoje nustatytais regioniniais skirtumais visapusiškai sustiprinamas sutartyse apibrėžtas sanglaudos politikos teisėtumas, t. y. Europos Sąjungos regionų gerovės ir vystymosi atotrūkio mažinimas;

8.

todėl palankiai vertina sanglaudos ataskaitoje pateiktą 2014–2020 m. sanglaudos politikos poveikio investicijoms Europos Sąjungos teritorijose analizę;

9.

pažymi, kad sanglaudos politikai dažnai tenka pagrindinis vaidmuo išlaikant pakankamą viešųjų investicijų lygį sumažėjus nacionalinėms investicijoms;

10.

primena, kad teigiamas sanglaudos politikos remiamų investicijų poveikis yra ilgalaikis, kaip pabrėžta sanglaudos ataskaitos 9 skyriuje;

11.

taip pat primena, kad pagal sanglaudos politikai skirtas programavimo priemones tam tikri projektai gali būti finansuojami iki trejų metų nuo programavimo laikotarpio pabaigos, todėl neįmanoma jų palyginti su kitomis tiesiogiai valdomomis Europos programomis;

12.

pabrėžia sanglaudos politikos veiksmingumą kovojant su COVID-19 pandemijos krize, visų pirma dėl lankstumo priemonių, nustatytų nuo 2020 m. balandžio mėn. (du priemonių rinkiniai pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą, (CRII));

13.

vis dėlto mano, kad labai svarbu išlaikyti sanglaudos politikos dėmesį teritorinei, ekonominei ir socialinei sanglaudai Europoje stiprinti;

Koncepcijos „nekenkti sanglaudai“ apibrėžtis

14.

mano, kad galimybių atveria sanglaudos ataskaitoje pateikta nauja koncepcija, kuria visapusišką požiūrį į sanglaudos politiką siekiama įtraukti į bet kurią teritorinį poveikį turinčią Europos viešąją politiką;

15.

pabrėžia, kad šia koncepcija visapusiškai remiama Europos regionų komiteto iniciatyva atskleisti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaip pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, vaidmenį;

16.

mano, kad ši koncepcija galėtų padėti bet kurioje Europos politikoje atsižvelgti į skirtingų Europos Sąjungos regionų realijų įvairovę, padidinti jos veiksmingumą ir pagerinti Europos Sąjungos veiksmų matomumą tarp piliečių;

17.

vis dėlto prieštarauja itin siauram šios sąvokos aiškinimui, pagal kurį šis principas taikomas tik veiksmų programoms, o ne partnerystės susitarimams; primygtinai reikalauja Europos Komisijos, kad šis principas „nepakenkti sanglaudai“ būtų taikomas visoms Europos politikos sritims, siekiant sumažinti tam tikrų Europos politikos sričių ar programų sanglaudai nepalankų poveikį;

18.

ypač pritaria sanglaudos ataskaitoje nurodytai būtinybei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) remti sanglaudą Europoje;

19.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją EGADP ir galbūt ją pakeisiančią priemonę tiesiogiai integruoti į sanglaudos politikos metodą, grindžiamą daugiapakopiu valdymu ir partneryste;

20.

be to, pabrėžia, kad reikia geriau suderinti sanglaudos politiką ir programą „Europos horizontas“ ir padidinti jų sinergiją, kad būtų stiprinamos inovacijos visuose Europos regionuose, siekiant plėtoti regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, kurie leistų ES konkuruoti pasaulio mastu investuojant į regionų kompetenciją ir galėtų padėti spręsti vidutinių pajamų regionų vystymosi spąstų klausimą;

21.

šiuo atžvilgiu primena, kad šie regionai, patekę į vidutinių pajamų regionų vystymosi spąstus, yra suinteresuoti gauti konkrečią paramą dėl to, kad jie priklauso tarpinių regionų kategorijai arba jiems sudarant palankesnes sąlygas naudotis teritorinio bendradarbiavimo priemonėmis inovacijų srityje;

22.

ragina konsoliduoti pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamą požiūrį, kad būtų sustiprintas konkurencingumas ir vietos strategijų pagrindu kuriama inovacijų ekosistema bei sustiprintas teritorinis bendradarbiavimas;

23.

ragina Europos Komisiją apibrėžti koncepciją „nekenkti sanglaudai“ ir paversti ją tikru Europos politikos poveikio sanglaudai Europoje vertinimo mechanizmu; siūlo į šį mechanizmą įtraukti komunikate dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos numatytą poveikio kaimui vertinimą, kad būtų atsižvelgta į šių vietovių ypatumus; prašo Europos Komisijos parengti konkrečias gaires dėl konkretaus šios koncepcijos įgyvendinimo, be kita ko, pasitelkiant teisėkūros procedūra priimamą aktą prieš tai pasikonsultavus su Europos regionų komitetu;

Sanglaudos politika – ilgalaikės Europos strategijos pagrindas

24.

pažymi, kad, nors sanglaudos politika yra Europos žaliojo kurso ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo pagrindas, ji nėra ilgalaikės Europos strategijos dalis, priešingai nei 2014–2020 m. sanglaudos politika, kuri tiesiogiai atitiko strategijos „Europa 2020“ tikslus;

25.

todėl ragina Europos Komisiją parengti naują ilgalaikę Europos strategiją iki 2030 m., kuria būtų susietos būtinos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąlygos ir kartu stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; primygtinai ragina, kad šia strategija būtų grindžiama visa Europos politika ir fondai, kuriais remiamos investicijos pagal sanglaudos ataskaitoje nustatytą principą „nekenkti sanglaudai“;

26.

apgailestauja dėl to, kad nėra EGADP ir sanglaudos politikos koordinavimo ir derinimo mechanizmų, taip pat dėl dubliavimosi rizikos ir išstūmimo efekto neturint tikro mechanizmo, kuriuo būtų tikrinamas finansavimo pagal EGADP papildomumas;

27.

primygtinai ragina sudaryti vienodas sąlygas Europos investicijų politikai, kad būtų išvengta konkurencijos tarp įvairių Europos politikos sričių, nes, palyginti su kitomis politikos sritimis, valstybės pagalbos taisyklės šiuo metu kliudo įgyvendinti sanglaudos politiką;

28.

atsižvelgdamas į tai, prašo Europos Komisijos nuodugniai apsvarstyti galimybę pakeisti su valstybės pagalba susijusią Europos teisės aktų sistemą, kad įvairių Europos programų ir fondų remiamiems projektams būtų taikomos tos pačios taisyklės;

Geresnis sanglaudos politikos integravimas į Europos semestrą

29.

pažymi, kad sanglaudos ataskaitoje nenurodytas sanglaudos politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos ryšys, nepaisant padidėjusio Europos semestro vaidmens formuojant sanglaudos politiką 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;

30.

palankiai vertina tai, kad į 2022 m. gegužės mėn. paskelbto pavasario Europos semestro dokumentų rinkinio šalių ataskaitas įtrauktas naujas skyrius dėl teritorinių skirtumų su sąlyga, kad juo būtų siekiama tik stiprinti Europos teritorinę sanglaudą, o ne pradėti struktūrines reformas, visiškai atsietas nuo ilgalaikių sanglaudos politikos tikslų;

31.

ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad šalių ataskaitose ir atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose būtų skiriama daugiau dėmesio su teritorine sanglauda susijusioms problemoms, darančioms poveikį Europos teritorijoms ir regionams;

32.

ragina plačiau apsvarstyti, kaip reformuoti dabartinę ekonominės politikos koordinavimo sistemą, kad skirtinguose Europos semestro etapuose būtų galima integruoti principą „nekenkti sanglaudai“ ir geriau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

33.

remdamasis 8-ąja sanglaudos ataskaita pažymi, kad viešųjų investicijų deficitas Europos Sąjungoje yra paslėpta skola; todėl pakartoja savo jau dažnai išreikštą reikalavimą taikyti „auksinę“ bendro finansavimo taisyklę, t. y. neskaičiuoti išlaidų, kurias valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos patiria dėl bendro finansavimo pagal struktūrinius ir investicijų fondus, laikydamosi taikomų Sąjungos bendro finansavimo ribų, tarp Stabilumo ir augimo pakte nustatytų struktūrinių, viešųjų ar panašių išlaidų; pabrėžia, kad viešosios investicijos, pavyzdžiui, skirtos tvariai žaliajai, skaitmeninei ir socialinei pertvarkai ir Europos konkurencingumo išlaikymui, yra svarbios ateities kartoms, todėl turėtų būti tinkamai vertinamos viešųjų investicijų požiūriu, be kita ko, keičiant Europos apskaitos taisykles;

34.

pakartoja savo ankstesnėse nuomonėse (1) išsakytą pasiūlymą dėl elgesio kodekso, pagal kurį vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į Europos semestrą. Šis elgesio kodeksas reikalingas, kad Europos semestras taptų skaidresnis, įtraukesnis ir demokratiškesnis, taip pat veiksmingesnis, nes jame dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos. Tai sustiprintų atsakomybę vietos ir regionų lygmeniu ir kartu pagerintų pageidaujamų reformų įgyvendinimą valstybėse narėse;

Siekis kurti naują Europos struktūrinių ir investicijų fondų strateginę sistemą…

35.

atkreipia dėmesį į tam tikrą tendenciją, kad Europos lygmeniu daugėja investicinių fondų – kai kurie iš jų yra tiesiogiai valdomi, bendrai valdomi (pavyzdžiui, Europos struktūriniai ir investicijų fondai – ESI fondai) arba juos įgyvendinant pagrindinis vaidmuo tenka valstybei (nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, remiami pagal EGADP);

36.

yra susirūpinęs dėl dabartinės tendencijos skatinti perkelti ESI fondų lėšas į kitas politikos sritis ar programas, pavyzdžiui, nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus arba tiesiogiai valdomas programas, kaip antai programą „Europos horizontas“; todėl griežtai prieštarauja sanglaudos politikos ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų perkėlimui į EGADP: SESV 175 straipsniu grindžiama EGADP siekiama papildyti sanglaudos politikos pastangas siekiant SESV 174 straipsnio tikslų, o ne atvirkščiai; be to, primena, kad sanglaudos politika jau yra svarbus indėlis į Europos žaliąsias investicijas ir į ES energetinę nepriklausomybę; todėl daro išvadą, kad Europos lėšų recentralizavimas perkeliant minėtas lėšas EGADP yra nepagrįstas;

37.

pažymi, kad ši tendencija turi pražūtingą dvejopą poveikį: viena vertus, taip prisidedama prie sanglaudos politikos, kaip ilgalaikės vystymosi politikos, veiksmingumo mažinimo ir, kita vertus, sanglaudos politika prilyginama paprastai biudžeto eilutei daugiametėje Europos Sąjungos finansinėje programoje;

38.

todėl ragina Europos Komisiją parengti naują strateginę programą laikotarpiui po 2027 m., daugiausia dėmesio skiriant partnerystei ir daugiapakopiam valdymui, ir nustatyti bendrąsias nuostatas dėl visų teritorinį aspektą turinčių Europos Sąjungos investicinių fondų, t. y. ESI fondų, galimo būsimo Socialinio klimato fondo, EŽŪFKP ir, jei taikytina, būsimos EGADP;

39.

primygtinai ragina, kad EŽŪFKP būtų iš naujo įtrauktas į šią naują strateginę programą;

40.

taip pat ragina ypatingą dėmesį skirti Europos socialinio fondo (ESF) ateičiai, kad jis apimtų platesnį teritorinį aspektą ir sustiprintų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį jį įgyvendinant;

kuria būtų siekiama iš tikrųjų supaprastinti ESI fondų įgyvendinimą…

41.

pažymi, kad 2021–2027 m. sanglaudos politikos teisės aktų sistemoje numatytos svarbios supaprastinimo priemonės, pavyzdžiui, su supaprastintomis išlaidomis susijusių galimybių pratęsimas, kurios turės būti įvertintos, kai bus taikomos 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;

42.

tačiau primena, kad dėl lėšų gausos ir lėšų pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinimo taisyklių, terminų ir sąlygų pastaruoju metu padidėjo administracinė našta lėšas valdančioms institucijoms, kurios dažnai veikia regionų lygmeniu;

43.

pažymi, kad dėl šios administracinės naštos vėluojama įgyvendinti ESI fondus, už kuriuos dažnai atsakingi regionai, ir tai kenkia sanglaudos politikos, kaip veiksmingos investicijų politikos, įvaizdžiui Europos Sąjungos piliečių akyse;

44.

primena svarbų regionų vaidmenį skaidant ESI fondų įgyvendinimą ir susiejant juos su vietos loginiu pagrindu, kad būtų remiamos teritorinės plėtros strategijos;

45.

ragina Komisiją jau inicijuoti ilgalaikio svarstymo procesą, kuriame dalyvautų regionų lygmens ESI fondų valdymo institucijos, kad būtų supaprastintos valdymo, kontrolės ir audito taisyklės ir po 2027 m. įvykdyta reali reforma, atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį;

46.

pakartoja, kad, siekiant atkurti ESI fondų patrauklumą projektų vykdytojams, Europos regionų komiteto prašymas įgyvendinti Europos Komisijos ir sanglaudos politikos valdymo institucijų pasitikėjimo sutartį, kad programos, kurių likutinis klaidų lygis 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu buvo labai mažas, galėtų būti grindžiamas valdymo, kontrolės ir audito taisyklių supaprastinimu kitam programavimo laikotarpiui;

ir būtų sutelktas dėmesys į tikrą pasitikėjimu grindžiamą partnerystę su regionais ir vietos valdžios institucijomis…

47.

pastebi tam tikrą 2021–2027 m. sanglaudos politikos centralizavimą ir partnerystės principo bei regionų valdžios institucijų vaidmens nustatant investicijų poreikius pagal veiksmų programas susilpninimą;

48.

palankiai vertina sanglaudos ataskaitoje išreikštą ketinimą stiprinti daugiapakopį valdymą ir partnerystės principą;

49.

pritaria neseniai pradėtai iniciatyvai dėl 2021–2027 m. Europos partnerystės praktikos bendrijos, kuri turėtų padėti iš esmės patobulinti Europos partnerystės elgesio kodeksą;

50.

atkreipia dėmesį į ypatingą sanglaudos politikos požiūrį, pagal kurį ESI fondų veiksmų programos grindžiamos vietos lygmeniu nustatytų teritorinių poreikių analize ir vykdomos visapusiškai dalyvaujant ir demokratiniu būdu, priešingai nei nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų, kurie remiami pagal EGADP ir kurie iš esmės buvo parengti nedalyvaujant regionams, atveju;

51.

todėl ragina Komisiją stiprinti regionų vaidmenį valdant struktūrinius ir investicijų fondus ir stiprinti su partneryste susijusias teisės aktų nuostatas, ypač atsižvelgiant į laikotarpį po 2027 m.;

Sanglaudos politika – priemonė spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą vidaus, kaimo ir kalnų teritorijose

52.

reiškia susirūpinimą dėl laipsniško gyventojų senėjimo, gimstamumo mažėjimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo vidaus teritorijose, visų pirma kaimo ir kalnų vietovėse;

53.

pažymi, kad ekonominiai ir socialiniai sutrikimai, kuriuos pastaruoju metu lėmė COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, turi sunkių pasekmių namų ūkių gyvenimui ir ypač jaunimo ateities lūkesčiams;

54.

pabrėžia, kad svarbu parengti Europos Sąjungos demografijos strategiją, visų pirma atsižvelgiant į teisėtos migracijos srautų Sąjungoje teikiamas galimybes, kartu stiprinant neteisėtos imigracijos koordinavimą ir suteikiant pabėgėliams paramą ir apsaugą;

Ypatingas dėmesys nuolatinių geografinių kliūčių turintiems regionams

55.

apgailestauja, kad sanglaudos ataskaitoje tik paviršutiniškai atkreipiamas dėmesys į sunkumus, su kuriais susiduria nuolatinių geografinių kliūčių turintys regionai ir atokiausi regionai;

56.

ragina vykdant būsimos sanglaudos politikos reformos projektą ypatingą dėmesį skirti nuolatinių geografinių kliūčių turintiems regionams, apibrėžtiems SESV 174 straipsnyje, visų pirma salų, retai apgyvendintiems regionams bei kalnuotoms vietovėms, ir atokiausiems regionams;

57.

pabrėžia, kad Europos Parlamente buvo atliktas svarbus darbas salų sanglaudos klausimu, ir pripažįsta Europos salų pakto svarbą;

58.

kalbant apie kaimo vietoves, palankiai vertina tai, kad sanglaudos ataskaitoje pripažįstamas galimas neigiamas demografinių pokyčių poveikis sanglaudai Europoje; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją ateityje stiprinti intervencinius veiksmus, susijusius su sanglaudos politikos finansavimu ir priemonėmis bei BŽŪP strateginiais planais, visų pirma nustatant minimalias ribas, turint omenyje visos Europos kaimo gyventojų ir kaimo vietovių dalį, 174 straipsnyje pripažintoms teritorijoms, ir stiprinti miestų bei kaimo vietovių bendradarbiavimą, nes kiekviena vietovė turi lyginamųjų ir papildomų privalumų siekiant darnios teritorinės plėtros;

59.

taip pat pabrėžia teigiamą didmiesčių vaidmenį užtikrinant darnią plėtrą, paskirstant gerovę ir naudą tam tikroje vietovėje ir užmezgant veiksmingesnius miesto ir kaimo ryšius; pakartoja, kad BVP vienam gyventojui rodiklis neleidžia visapusiškai įvertinti jų išsivystymo lygio ir rekomenduoja naudotis socialinės pažangos indekso metodika siekiant įvardyti aktualiausias problemas, kurių sprendimui didmiesčių regionuose būtinas finansavimas sanglaudos politikos lėšomis (2);

Teritorinio bendradarbiavimo skatinimas

60.

primena, kad 2021–2027 m. sanglaudos politikos krypčiai „teritorinis bendradarbiavimas“ skirtas biudžetas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, buvo gerokai sumažintas, o tai pakenkė Europos Sąjungos gebėjimui imtis veiksmų sprendžiant svarbius sanglaudos tarpvalstybinėse zonose klausimus;

61.

palankiai vertina sanglaudos ataskaitoje minimą tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo stiprinimą; ragina užtikrinti, kad didėjantis poreikis stiprinti sanglaudą, įtvirtinti esamus Europos Sąjungos teritorijų bendradarbiavimo mechanizmus ir reaguoti į dabartinėmis aplinkybėmis kylančius naujus bendradarbiavimo iššūkius būtų visapusiškai atspindėtas būsimoje sanglaudos politikoje laikotarpiui po 2027 m.;

62.

apgailestauja, kad teritorijos, kurioms šis sumažinimas daro didžiausią poveikį, yra teritorijos, nustatytos SESV 174 straipsnyje, kurios dėl savo gamtinių ir nuolatinių kliūčių visų pirma turi stiprinti savo teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą su kitomis Europos Sąjungos teritorijomis.

---

(1)  Regionų komiteto nuomonė „Europos gaivinimo po COVID-19 pandemijos planas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir techninės paramos priemonė“ (OL C 440, 2020 12 18, p. 160).

Regionų komiteto nuomonė „Europos semestras ir sanglaudos politika: struktūrinių reformų ir ilgalaikių investicijų derinimas“ (OL C 275, 2019 8 14, p. 1).

Regionų komiteto nuomonė „Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo“ (OL C 306, 2017 9 15, p. 24).

(2)  Europos regionų komiteto nuomonė – Didmiesčių regionams kylantys iššūkiai ir jų padėtis būsimoje sanglaudos politikoje po 2020 m. (OL C 79, 2020 3 10, p. 8).