EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62021CA0080

Sujungtos bylos C-80/21–82/21: 2022 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas bylose (Sąd Rejonowy dla Warszawy – Śródmieścia w Warszawie (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) E.K., S.K. / D.B.P. (C-80/21), B.S., W.S. / M. (C-81/21) ir B.S., Ł.S. / M. (C-82/21) (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis – Hipoteka užtikrintos paskolos sutartys – Sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmės – Senatis – Veiksmingumo principas)

OL C 408, 2022 10 24, p. 15–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 10 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 408/15


2022 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas bylose (Sąd Rejonowy dla Warszawy – Śródmieścia w Warszawie (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) E.K., S.K. / D.B.P. (C-80/21), B.S., W.S. / M. (C-81/21) ir B.S., Ł.S. / M. (C-82/21)

(Sujungtos bylos C-80/21–82/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais - 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis - Hipoteka užtikrintos paskolos sutartys - Sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmės - Senatis - Veiksmingumo principas)

(2022/C 408/17)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Rejonowy dla Warszawy – Śródmieścia w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: E.K., S.K. (C-80/21), B.S., W.S. (C-81/21), B.S., Ł.S. (C-82/21)

Atsakovai: D.B.P. (C-80/21), M. (C-81/21), M. (C-82/21)

Rezoliucinė dalis

1.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinamos taip:

joms prieštarauja nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią nacionalinis teismas gali pripažinti nesąžininga ne visą vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlygą, o tik šios sąlygos dalis, kurios daro ją nesąžiningą, todėl panaikinus tas dalis ši sąlyga iš dalies lieka galioti, jeigu toks panaikinimas reikštų šios sąlygos turinio pakeitimą ir tai darytų poveikį jos esmei, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinamos taip:

joms prieštarauja nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią nacionalinis teismas, pripažinęs vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlygą nesąžininga, tačiau nelemiančia visos sutarties negaliojimo, gali pakeisti šią sąlygą dispozityvia nacionalinės teisės nuostata.

3.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinamos taip:

joms prieštarauja nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią nacionalinis teismas, pripažinęs negaliojančia vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytoje sutartyje esančią sąlygą nesąžininga, dėl kurios visa ši sutartis tampa negaliojanti, gali pakeisti minėtą negaliojančia pripažintą sąlygą arba aiškindamas šalių valios pareiškimus, kad būtų išvengta minėtos sutarties panaikinimo, arba negaliojančia pripažintai nesąžiningai sąlygai taikydamas dispozityvią nacionalinės teisės nuostatą, net jei vartotojas buvo informuotas apie tos pačios sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes ir su jomis sutiko.

4.

Direktyva 93/13, siejama su veiksmingumo principu,

turi būti aiškinama taip:

pagal ją draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią dešimties metų ieškinio senaties terminas, per kurį vartotojas turi teisę susigrąžinti sumas, kurios pardavėjui ar tiekėjui buvo nepagrįstai sumokėtos vykdant paskolos sutartyje esančią nesąžiningą sąlygą, pradedamas skaičiuoti nuo šio vartotojo atlikto kiekvieno mokėjimo dienos, nors tą dieną jis negalėjo pats įvertinti sutarties sąlygos nesąžiningumo arba nežinojo, kad ši sąlyga yra nesąžininga, nepaisant to, kad šioje sutartyje nustatyta paskolos grąžinimo trukmė, šiuo atveju – trisdešimt metų, buvo gerokai ilgesnė nei teisės aktuose nustatytas dešimties metų senaties terminas.


(1)  OL C 242, 2021 6 21.


Top