(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Švedija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Bendrą užimtumo ataskaitą Taryba priėmė 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Švedijos konvergencijos programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (7). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (8) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje skelbiamame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. gegužės 28 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Švedija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2022 m. gegužės 4 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Švedijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (9). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Švedija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 29 d. Švedija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Švedijos ataskaitą. Joje įvertinta Švedijos pažanga, padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Švedija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Švedijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

Komisija atliko Švedijos nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį, o jos rezultatus paskelbė 2022 m. gegužės 23 d. Komisija padarė išvadą, kad Švedijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Pažeidžiamumas yra susijęs su didelėmis ir didėjančiomis būsto kainomis ir dideliu namų ūkių įsiskolinimu. Privačiojo sektoriaus skola 2020 m. padidėjo iki 216 % bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai kelia susirūpinimą, nes didelė skolos dalis panaudota nekilnojamajam turtui pirkti. Finansų įstaigos yra veikiamos nekilnojamojo turto rinkos, nes teikia hipotekos paskolas ir kreditus komercinėms nekilnojamojo turto ir statybos įmonėms. Dėl būsto trūkumo, pernelyg reguliuojamos nuomos rinkos, fiskalinių paskatų imti hipotekos paskolas ir mažėjančių palūkanų normų namų ūkiai vis dažniau skolinosi lėšų perkamam būstui finansuoti. Todėl jie tampa pažeidžiami dėl galimų palūkanų normų pokyčių. 2020 m. pabaigoje namų ūkių skola sudarė 188 % disponuojamųjų pajamų ir 95 % BVP. Korekcija galėtų turėti neigiamą poveikį ekonomikai ir bankų sektoriui. Tai galėtų turėti grandininį poveikį šalims, turinčioms ekonominių ir finansinių ryšių su Švedijos ekonomika ir bankų sektoriumi. Pastaraisiais metais šiam disbalansui šalinti imtasi tam tikrų priemonių, tačiau jų poveikis buvo nedidelis. Išlieka svarbių politikos spragų, visų pirma susijusių su mokesčių paskatomis skolintomis lėšomis finansuoti būsto nuosavybę, būsto pasiūla ir nuomos rinka;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (10) Taryba rekomendavo Švedijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Švedijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Švedijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 2,7 % BVP 2020 m. iki 0,2 % BVP 2021 m. Švedijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų paramos priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,3 % BVP 2020 m. iki 2,2 % BVP 2021 m. Priemonės, kurių Švedija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, priimtos 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė keletas išlaidų priemonių ir pajamų mokesčio sumažinimas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo nuo 39,6 % BVP 2020 m. iki 36,7 % BVP 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 3,1 %, o 2023 m. – 1,6 %. O Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realiojo BVP augimas bus mažesnis: 2,3 % 2022 m. ir 1,4 % 2023 m. Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas padidės iki 0,5 % BVP, o 2023 m. virs 0,5 % pertekliumi. Padidėjimas 2022 m. daugiausia rodo silpnesnį ekonomikos augimą ir papildomus išlaidų prioritetus, kurie kartu paėmus daugiausia lemia neatidėliotinų priemonių panaikinimą. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 33,5 %, o 2023 m. toliau mažės iki 30,7 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie paskelbtas politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,5 % BVP, o 2023 m. virs 0,5 % pertekliumi. Šie dydžiai atitinka 2022 m. konvergencijos programoje numatomą deficitą. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP panašus: 33,8 % 2022 m. ir 30,5 % 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 1,9 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Švedijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,2 % BVP 2021 m. iki 1,2 % BVP 2022 m. Valdžios sektoriaus balansui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudarys 0,4 % BVP 2022 m. ir 0,0 % BVP 2023 m (11). Palyginti su Sąjungos vidurkiu, Švedijos ekonomikos energijos vartojimo intensyvumas yra mažesnis ir namų ūkių išlaidos energijai sudaro mažesnę dalį (12). Tos priemonės apima socialinius pervedimus namų ūkiams siekiant kompensuoti didesnes elektros energijos kainas ir kuro mokesčių sumažinimą žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma pervedimai namų ūkiams siekiant padengti didesnes elektros energijos kainas, nėra tikslinės. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos 2022 m. ir 2023 m. sudarys 0,1 % BVP (13), o padidėjusios išlaidos gynybai vien 2022 m. sudarys šiek tiek mažiau nei 0,1 % BVP;

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Švedijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Švedijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Švedijos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (– 0,6 % BVP) bus remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (14). Švedija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomam postūmiui finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,1 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų būti neutralus (15). Todėl Švedija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,4 procentinio punkto. Tai apima pirmiau nurodytų priemonių, kuriomis reaguojama į energijos kainų padidėjimo ekonominį ir socialinį poveikį (0,4 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidų (0,1 % BVP) papildomą poveikį;

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 1,3 % BVP (16). Numatoma, kad Švedija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis, kad finansuotų papildomą ekonomikos gaivinimo paramą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,1 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų šiek tiek stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 1,1 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į padidėjusias energijos kainas (0,4 % BVP), laipsniškas panaikinimas;

(19)

2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus perteklius palaipsniui didės iki 0,8 % BVP 2024 m. ir iki 1,4 % iki 2025 m. Todėl planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas per 2022 m. konvergencijos programos laikotarpį nesieks 3 % BVP. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP toliau mažės, konkrečiai: iki 28,9 % 2024 m., o 2025 m. dar papildomai sumažės iki 26,4 %. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(20)

didelių būsto kainų ir namų ūkių skolos derinys kelia nevaldomos korekcijos riziką. Pastaraisiais metais Švedija įgyvendino keletą makroprudencinių priemonių, kad sumažintų namų ūkių skolą, palyginti su pajamomis ir hipoteka įkeisto turto verte. Tačiau kitos paskatos skolintis ir imti skolą išlieka. Todėl politikos priemonių, kurių imtasi iki šiol, poveikis hipotekinio skolinimo augimui atrodo nedidelis. Būsto kainos didėjo nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio vidurio ir viršijo namų ūkių pajamų augimą. Ši tendencija 2021 m. paspartėjo – trečiąjį ketvirtį nominaliosios būsto kainos per metus išaugo 11,3 %. Pagrindinės to priežastys – mokesčių paskatos, palankios būsto nuosavybei ir hipotekos skolai, palankios kreditavimo sąlygos ir palyginti mažos hipotekos paskolų grąžinimo normos. Bendra nekilnojamojo turto mokesčių našta Švedijoje yra palyginti nedidelė dėl dosnių mokesčių atskaitymų hipotekos paskolų palūkanų mokėjimams ir nedidelių periodinių nekilnojamojo turto mokesčių. Nors dėl kapitalo prieaugio mokesčiams taikomų priemonių 2020 m. ir 2021 m. sumažėjo esamų namų savininkų būsto pirkimo ir keitimo išlaidos, šis pokytis galėjo šiek tiek padidinti kliūtis patekti į rinką pirmąjį būstą įsigyjantiems asmenims dėl padidėjusių būsto kainų. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo naujų statybų ir padidėjo išduotų statybos leidimų skaičius, manoma, kad artimiausiais metais ir toliau trūks būstų. Be to, esami būstai nėra naudojami veiksmingai. Visa tai kartu apsunkina žmonių galimybes keisti darbą ir, tikėtina, prisideda prie kartų nelygybės. Nuomos rinkoje reguliuojamos mažesnės nei rinkos nuomos kainos yra naudingos ribotai namų ūkių grupei. Nėra jokio ryšio tarp nuomos mokesčio ir namų ūkio poreikių bei pajamų. Efektyvumas padidėtų, jei nuomos mokesčiai labiau atitiktų rinkos kainas ir būtų papildyti parama nuomai, pagrįsta pajamomis ir grynuoju turtu;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Švedijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma nustatomos reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarkos, didinamas sveikatos priežiūros sistemos atsparumas, mažinama pinigų plovimo rizika ir didinamas švietimo ir įgūdžių lygis;

(22)

tikimasi, kad įgyvendinant Švedijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus prisidedama prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Švedijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 44 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 21 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Švedijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

2022 m. gegužės 25 d. Komisija patvirtino Švedijos partnerystės sutartį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (18). Nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. Švedija pateikė tame reglamente numatytas sanglaudos politikos programas. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Švedija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Švedijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su: i) pervertintų būsto kainų lygiu ir toliau didėjančia namų ūkių skola; ii) nelygiomis palankių sąlygų neturinčių mokinių ir mokinių iš migrantų šeimų švietimo galimybėmis ir poreikiu geriau integruoti nepalankioje padėtyje esančias grupes į darbo rinką ir iii) poreikiu toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant ir iš Rusijos;

(25)

nepaisant gerų bendrų rezultatų, nelygybė Švedijos švietimo sistemoje turi įtakos nepalankioje socioekonominėje padėtyje esančių mokinių bei migrantų kilmės mokinių pagrindinių įgūdžių lygiui. Švedijoje gimusių mokinių ir užsienyje gimusių mokinių mokymosi rezultatų skirtumas gerokai padidėjo, atsižvelgiant į 2009–2018 m. padvigubėjusį migrantų kilmės mokinių skaičių. Nors tarptautinių testų rezultatai rodo, kad apskritai pagrindiniai įgūdžiai pagerėjo, migrantų kilmės ir ne migrantų kilmės mokinių skaitymo įgūdžių skirtumas yra vienas didžiausių Sąjungoje. Be to, užsienyje gimę mokiniai daug dažniau nebaigia mokyklos. Nelygybė švietimo srityje didėja ir dažnai yra susijusi su ribotomis migrantų kilmės mokinių, kurie neseniai atvyko į Švediją, galimybėmis pasirinkti mokyklą. Švietimo rezultatų skirtumai daro didelę įtaką nepalankioje padėtyje esančių mokinių galimybėms įgyti reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų įsidarbinti. Yra galimybių pagerinti švietimo sistemos struktūrą ir valdymą, įskaitant priėmimo į mokyklą procesą, taip pat spręsti ilgalaikio kvalifikuotų mokytojų trūkumo problemą, kad būtų skatinama švietimo sistemos kokybė ir teisingumas. Švedija taip pat susiduria su sunkumais integruojant į darbo rinką ne mokyklinio amžiaus žemos kvalifikacijos ir užsienyje gimusius asmenis. Apskritai tai prisideda prie to, kad nuolat egzistuoja dalyvavimo darbo rinkoje ir didelio skaičiaus darbuotojų įgūdžių atotrūkis;

(26)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(27)

labai svarbu dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai. Nors Švedijoje bendrojo vidaus energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, yra didžiausia Sąjungoje (51,1 % 2020 m.), ji yra viena iš valstybių narių, kuriose vienam asmeniui tenka didžiausias energijos suvartojimas. Be to, didelę Švedijos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį lemia transporto, ypač kelių transporto, sektorius. Šis sektorius tebėra labai priklausomas nuo naftos, kuri sudaro 17,7 % viso energijos rūšių derinio. Be to, 2021 m. toliau didėjo elektros energijos ir tinklo pajėgumų suvaržymai, ypač Švedijos pietuose, o tai ribojo komercinės veiklos plėtrą ir vietą. Šią problemą dar labiau apsunkina nepakankami perdavimo tarp šiaurės ir pietų pajėgumai. Norint iki 2040 m. pasiekti nacionalinį tikslą, kad 100 % elektros energijos būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir ne vėliau kaip 2045 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamo anglies dioksido kiekį, reikia papildomų investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tinklų ir tinklo pajėgumus ir šalies regionų tarpusavio jungtis. Toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras būtų palengvinta atsinaujinančiųjų išteklių energijos, visų pirma vėjo energijos, pajėgumų diegimo našta. Be to, siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir energijos kainas vartotojams ir įmonėms, labai svarbu mažinti energijos suvartojimą didinant energijos vartojimo efektyvumą. Didinant investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir elektrifikavimą, šalinant infrastruktūros kliūtis, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant iškastinio kuro vartojimą transporto sektoriuje, bus prisidedama prie bendros priklausomybės nuo iškastinio kuro, taip pat ir iš Rusijos, mažinimo. Iškastinio kuro dalis (2,6 % dujų, 3,2 % anglių ir 17,7 % naftos 2020 m.) Švedijos energijos rūšių derinyje yra gerokai mažesnė už Sąjungos vidurkį (24,4 % dujų, 10,8 % anglių ir 32,7 % naftos 2020 m.). Tačiau yra galimybių dar labiau sumažinti Švedijos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Tai ypač pasakytina apie naftą (2020 m. 20 % perdirbtos naftos ir 8 % visos žalios naftos importuota iš Rusijos) ir dujas (2020 m. 13 % visų dujų importuota iš Rusijos).

Priklausomybė nuo Rusijos dujų ir naftos yra didelė, tačiau ji yra mažesnė nei Sąjungos vidurkis – 44 % dujų, 23 % žalios naftos ir 35 % perdirbtos naftos importuojama iš Rusijos (19). Be to, vykdant jungčių su kaimyninėmis šalimis projektus būtų galima padidinti Švedijos energijos tiekimo saugumą ir gebėjimą prisitaikyti prie regioninių skirtumų, atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius įvykius. Pažymėtina, jog norint, kad Švedija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus, reikės toliau didinti užmojus, susijusius su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu;

(28)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Švedija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Švedija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (20);

(29)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (21) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(30)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos 1 ir 2 rekomendacijose. 1 ir 2 rekomendacijose nurodyta politika, inter alia, padeda šalinti disbalansą, susijusį su prastai veikiančia būsto rinka ir pervertintomis būsto kainomis, taip pat nuolat didėjančia namų ūkių skola,