Europos regionų komiteto nuomonė dėl ES veiksmų plano „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“

(2022/C 270/06)

Pranešėja: Marieke SCHOUTEN (NL/Žalieji), Nivegeino savivaldybės tarybos narė Pamatinis dokumentas: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ COM(2021) 400 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl ES veiksmų plano „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama sveikatai ir kompleksiniam požiūriui. RK laukia paskelbtų veiksmų ir pasiūlymų ir ragina siekti, kad jie būtų nuoseklūs ir derėtų tarpusavyje bei su kitomis žaliojo kurso iniciatyvomis;

2.

pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti ES teisės aktus, laikantis SESV 191 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų (atsargumo principo ir principų, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kiek įmanoma labiau užkirsti kelią žalai aplinkai ten, kur yra jos šaltinis, ir kad žalą turėtų atlyginti teršėjai);

3.

pabrėžia, kad tarša yra viena iš pagrindinių problemų, kurią reikia spręsti taikant veiksmingą daugiapakopį valdymą ir tarpvalstybinį požiūrį: kiekvienas suinteresuotasis subjektas atlieka savo vaidmenį ir yra būtina imtis veiksmų visais lygmenimis, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nesusidurtų su neigiamais padariniais grandinės pabaigoje;

4.

tvirtai tiki, kad tarša yra netvarios gamybos ir vartojimo sistemos, kuri grindžiama neribotu augimu ir gavyba, požymis ir taršos problemą galima pašalinti tik tuo atveju, jei pereisime prie žiedinės ekonomikos;

5.

palankiai vertina šešis pagrindinius 2030 m. tikslus, tačiau apgailestauja, kad dauguma šių tikslų nėra nauji. RK mano, kad reikia platesnio užmojo ir papildomų veiksmų, ir ragina Komisiją pradėti nuolatinį 2050 m. vizijos tikslų peržiūros ir koregavimo procesą ir į jį įtraukti RK;

6.

pabrėžia, kad siekiant šių tikslų Europos lygmeniu reikės plataus užmojo ir integruoto požiūrio, pagal kurį visose politikos srityse būtų sistemingai atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus ir kuris susietų įvairių aplinkos politikos sričių užmojus, terminus, procedūras ir priemones;

7.

palankiai vertina tai, kad sveikata yra vienas iš pagrindinių Nulinės taršos veiksmų plano aspektų. Aplinkos būklės problemų integravimas yra labai svarbus siekiant pokyčių, kurių reikia norint sumažinti grėsmę aplinkai keliančių veiksnių poveikį, ypač pažeidžiamomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms (1), nes tarša visame pasaulyje yra pagrindinė aplinkos sukeltų ligų ir pirmalaikių mirčių priežastis;

8.

pakartoja, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija Konferencijoje dėl Europos ateities turi atsižvelgti į piliečių pasiūlymus nulinės taršos klausimu, užtikrindami, kad šioje srityje būtų taikomos naujos plataus užmojo taisyklės;

9.

pabrėžia, kad atsigaunant po pandemijos reikėtų sutelkti dėmesį į koncepciją „Viena sveikata“, pripažįstant žmonių, aplinkos ir gyvūnų sveikatos tarpusavio sąsajas. Jei norime užtikrinti tvarumą ir sukurti sveikus regionus, įgyvendinant tikslus ir teisės aktus turime visų pirma vadovautis koncepcija „Viena sveikata“;

Geresnė prevencija taršos susidarymo vietoje

10.

palankiai vertina naują nulinės taršos hierarchiją, grindžiamą „atvirkštine piramide“, tačiau apgailestauja, kad skiriama labai mažai dėmesio su tarša susijusios žalos atitaisymui ir atlyginimui;

11.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo įgyvendinant šį planą, tačiau jos gali atlikti savo vaidmenį tik tuo atveju, jei ES lygmeniu bus laikomasi prevencinio požiūrio taikant veiksmingą taršos mažinimo jos susidarymo vietoje politiką;

12.

palankiai vertina Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (PITD) peržiūrą ir platesnio užmojo požiūrį, kuriuo siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį jų susidarymo vietoje. PITD turėtų padėti siekti žiedinės ekonomikos tikslų;

13.

pakartoja, kad išmetamiesiems teršalams keliami reikalavimai yra ypač veiksmingas metodas, todėl rekomenduoja daugiau dėmesio skirti jų sugriežtinimui, nes tai yra geresnis būdas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį jų susidarymo vietoje;

14.

remia tarptautinį darbą, susijusį su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB), įskaitant besiformuojančias technologijas, siekiant mažinti pramoninius išmetamuosius teršalus, kad būtų sumažinta išmetamųjų teršalų ribinių verčių įvairovė ir sudarytos vienodos sąlygos tarptautiniu lygmeniu;

15.

ragina greičiau peržiūrėti GPGB informaciniame dokumente nustatytus reikalavimus, taikomus įvairiems pramoniniams teršėjams, ir užtikrinti jų laikymąsi, o atliekant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) proceso peržiūrą taikyti griežtesnius išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus;

16.

pabrėžia Tvarių produktų iniciatyvos, apie kurią paskelbta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, svarbą mažinant produktų keliamą aplinkos taršą per visą produktų gyvavimo ciklą: pradedant žaliavų gavyba, gamyba ir baigiant naudojimu ir antriniu perdirbimu; mano, kad galėtų būti konkrečiau apibrėžtas galimas Tvarių produktų iniciatyvos indėlis įgyvendinant šį veiksmų planą;

Principo „teršėjas moka“ stiprinimas

17.

pabrėžia, kad Vyriausybės neturėtų veikti vienos: visi sektoriai turi atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant taršą ir atitaisant žalą aplinkai taršos susidarymo vietoje;

18.

ragina užtikrinti, kad į ES įvežami produktai ir prekės atitiktų tuos pačius ES nustatytus aplinkosaugos standartus. Priešingu atveju turėtų būti taikomas Europos principas „teršėjas moka“;

19.

pabrėžia, kad principu „teršėjas moka“ grindžiama ES aplinkos politika ir reikalaujama, kad teršėjai padengtų priemonių, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią taršai, ją kontroliuoti ir atitaisyti, išlaidas;

20.

atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų ataskaitą (2), kurioje nustatyta, kad principo „teršėjas moka“ aprėptis ir taikymas yra neišsamūs ir kad šiuo metu dažnai Vyriausybės padengia taršos valymo išlaidas;

21.

ragina į aplinkos apsaugos teisės aktus geriau integruoti principą „teršėjas moka“, ypač mažinant išmetamųjų teršalų ribines vertes, kad būtų dar labiau sumažinta liekamoji tarša, ir sprendžiant pasklidosios taršos iš visų šaltinių, įskaitant ūkininkavimą, problemą;

22.

pabrėžia, kad gamintojai turi būti teisiškai ir finansiškai atsakingi už mažinimo priemones, kurių reikia siekiant kovoti su tarša visoje vertės grandinėje, nustatant didesnę gamintojo atsakomybę už visų vartojimo prekių ir pakavimo medžiagų aplinkos apsaugos ir šalinimo išlaidas;

Geresnis įgyvendinimas ir stebėsena

23.

atkreipia dėmesį, kad ES patiriamos išlaidos ir negaunama nauda dėl to, kad neįgyvendinami ES aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatyti aplinkosaugos tikslai, siekia maždaug 55 mlrd. EUR per metus (3);

24.

pabrėžia, kad ne visi teršalai daro vienodą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl atliekama rizikos analizė gali padėti geriau derinti ekologinius ir ekonominius aspektus;

25.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka ypač svarbų vaidmenį įgyvendinant aplinkos ir pramonės politiką ir turi plačius įgaliojimus vykdyti taršos kontrolę, ir šiuo požiūriu palankiai vertina 5 iniciatyvą „Jėgų suvienijimas siekiant užtikrinti nulinės taršos tikslo įgyvendinimą“;

26.

atkreipia dėmesį į Europos aplinkos agentūros (EAA) atliktą analizę (4), kuri rodo, kad aplinkos apsaugos teisės aktai įgyvendinami neoptimaliai dėl neveiksmingo valdžios institucijų veiklos koordinavimo, administracinių gebėjimų trūkumo, nepakankamo finansavimo, žinių ir duomenų trūkumo, atitikties mechanizmų stokos ir nepakankamos politikos integracijos. Nauja suinteresuotųjų subjektų platforma nulinės taršos tikslui įgyvendinti turėtų skatinti geresnį koordinavimą tarp visų valdžios lygmenų ir tarp politikos sričių. RK tvirtai remia naująją platformą ir palankiai vertina jam suteiktą vaidmenį šioje struktūroje, ne tuo pripažįstama didelė vietos ir regionų valdžios institucijų svarba siekiant nulinės taršos tikslo;

27.

apgailestauja, kad šio veiksmų plano 3.1 skirsnyje neminimas vietos ir regionų valdžios institucijų matmuo, ragina jame labiau pabrėžti šių institucijų vaidmenį ir pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia finansinės ir techninės paramos, kad jos galėtų įgyvendinti tikslus;

28.

pabrėžia, kad įgyvendinimo problemų negalima išspręsti tik priimant daugiau teisės aktų. Paramos mechanizmai, vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimas, dalijimasis žiniomis ir inovacijos yra labai svarbūs siekiant galutinių verčių ir standartų;

29.

pabrėžia, kad galima pasinaudoti ES iniciatyvomis, pavyzdžiui, Miestų darbotvarkės partnerystėmis, ir kad turėtų būti apsvarstyta galimybė aktyviai kurti naujas aplinkosaugos partnerystes įgyvendinimui remti;

30.

palankiai vertina integruotos Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemos kūrimą ir ragina visus duomenis rinkti, suderinti ir užtikrinti jų prieinamumą visiems. RK pabrėžia, jog svarbu, kad Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistema derėtų su nauja stebėsenos sistema, planuojama pagal aplinkosaugos veiksmų programą;

Vietos ir regionų lygmens veiksmų nulinės miestų taršos tikslui įgyvendinti rėmimas

31.

palankiai vertina Komisijos pastangas bendradarbiauti su miestais ir regionais sudarant Žaliojo miesto susitarimą, skiriant Europos žaliosios sostinės ir Europos žaliojo lapo apdovanojimus, ir įgyvendinant Europos žalesnių miestų metų iniciatyvą, nes jais skatinamas tobulėjimas;

32.

atkreipia dėmesį, kad būtinas į vietovę orientuotas požiūris. Konkrečios politikos kryptys turėtų būti planuojamos ne tik miestų, bet ir kitų tipų bendruomenėms, atsižvelgiant į konkrečias geografines aplinkybes;

33.

pabrėžia, kad aplinkos gerinimas pasitelkiant erdvinį dizainą, pavyzdžiui, plečiant aukštos kokybės „žaliąją“ ir „mėlynąją“ infrastruktūrą miestuose, suteikia trejopą naudą, nes mažinama aplinkos tarša ir palaikoma biologinė įvairovė, gerinama miestų gyventojų sveikata ir gerovė ir skatinama socialinė sanglauda ir integracija (5);

34.

pabrėžia gamtos procesais grindžiamų sprendimų svarbą, nes tai gali būti tvarūs, ekonomiškai efektyvūs sprendimai, kuriais suteikiama ekonominių galimybių, kuriamos darbo vietos ir teikiama nauda visuomenės sveikatai bei gerovei. Vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti užtikrinama techninė parama, galimybės keistis žiniomis ir stiprinti gebėjimus, kad vykdydamos viešuosius pirkimus galėtų atsižvelgti į teikiamą papildomą bendrą naudą;

35.

patvirtina bendrą požiūrį, pagal kurį triukšmo valdymo veiksmų planai ir oro kokybės planai geriau derinami su savivaldybių tvaraus judumo mieste planais (angl. SUMP), kad būtų pagerinta apsauga nuo triukšmo ir oro kokybė, pasitelkiant patrauklų viešąjį transportą ir veiksmingai skatinant važiavimą dviračiu ir vaikščiojimą pėsčiomis;

36.

pritaria žaliųjų skaitmeninių sprendimų ir pažangios nulinės taršos gyvųjų laboratorijų kūrimui ir nuolatinei paramai. Vietos skaitmeniniai dvyniai gali padėti plėtoti vietos ir regionų veiklą, skirtą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai Vyriausybės vykdoma skaitmeninimo kontrolė yra būtina, nes darnus vystymasis dabar yra neatsiejamai susijęs su skaitmeniniu pasauliu;

37.

ragina į Europos duomenų erdvę įtraukti keitimąsi duomenimis apie tvarumą, kad vertės grandinės galėtų prisidėti prie pramonės žalinimo. Be to, nustačius ES lygmens duomenų saugojimo ir keitimosi jais standartus, bus užtikrintas duomenų prieinamumas pereinant prie nulinės taršos;

38.

palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos Komisijos ir RK bendradarbiavimo rengiant ES regionų aplinkosaugos rezultatų suvestinę, pagal kurią bus skiriamas naujas Metų žaliojo regiono apdovanojimas;

Konkretūs klausimai

Oras

39.

pažymi, kad oro tarša kelia didžiausią riziką aplinkos higienai ES, jai gali būti priskirta 400 000 pirmalaikių mirčių per metus (6);

40.

pakartoja (7), kad vykdant veiksmingą oro kokybės politiką reikia imtis veiksmų ir bendradarbiauti pasaulio, Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Vadovaujantis subsidiarumo principu, įgyvendinimas daugiausia priklauso nuo nacionalinių, regioninių ir vietos priemonių, pritaikytų konkrečioms aplinkybėms;

41.

palankiai vertina Komisijos siekį labiau suderinti ES oro kokybės standartus su naujausiomis PSO rekomendacijomis ir sugriežtinti nuostatas dėl stebėsenos, modeliavimo ir oro kokybės planų, siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms; ypač svarbu geriau suderinti nuostatas dėl stebėsenos, modeliavimo ir oro kokybės planų;

42.

siūlo naudoti 2021 m. PSO galutines vertes kaip tikslą, kurį reikia pasiekti iki 2050 m., bet nenaudoti rekomenduojamų verčių kaip ribinių, nes daugelis valstybių narių dar nepasiekė dabartinių verčių;

43.

rekomenduoja atsižvelgti į RK regioninių centrų konsultacijų, kuriose buvo nagrinėjamas ES Aplinkos oro kokybės (AOK) ir Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų (NITKMĮ) direktyvų įgyvendinimas, išvadas ir Europos Parlamento įgyvendinimo ataskaitą (8), kurioje AOK direktyvos apibūdinamos kaip „iš dalies veiksminga priemonė, kurią reikia patobulinti“;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad pandemija sukūrė reikiamas sąlygas perėjimui prie kitų transporto rūšių ir kelių erdvės perskirstymui pėstiesiems ir dviratininkams – sukuriant daugiau žaliojo ploto – taip išvengiant grįžimo į miestus, kuriuose vyrauja automobiliai ir yra didelė oro tarša;

45.

pažymi, kad reikia dėti papildomų pastangų, siekiant mažinti taršos kvapais lygį, ir mano, kad Pramoninių išmetamų teršalų direktyva (PITD) yra pagrindinė kovos su tarša kvapais priemonė, nes į ją įtraukti visų rūšių išmetamieji teršalai. Regionų komitetas pabrėžia piliečių mokslo ir visuomenės dalyvavimo svarbą sprendžiant su tarša kvapais susijusias problemas. Daugiapakopis požiūris, apimantis įvairų skirtingų suinteresuotųjų subjektų indėlį, gali padėti įgalėti piliečius dalyvauti priimant su jų aplinka susijusius sprendimus, o politikos formuotojams ir kvapus skleidžiančią veiklą vykdantiems subjektams – priimti informacija grindžiamus sprendimus ir geriau valdyti taršos kvapais problemą;

Vanduo

46.

palankiai vertina tikslą 30 % sumažinti į aplinką išmetamo mikroplastikų kiekį ir ragina Europos Komisiją ne tik nustatyti aiškias mikroplastikų apibrėžtis, bet ir stengtis užkirsti kelią mikroplastikų ir neaustinių medžiagų patekimui į aplinką jų susidarymo vietoje, siūlant griežtesnes priemones dėl sąmoningai išmetamų mikroplastikų;

47.

palankiai vertina Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūrą ir remia iniciatyvą naudoti šią direktyvą siekiant susigrąžinti vertingas maisto medžiagas ir iniciatyvą ieškoti besiformuojančių medžiagų, pvz., vaistų likučių ir mikroplastikų;

48.

rekomenduoja įvertinti šių priemonių veiksmingumą ir apsvarstyti, kokių investicijų reikia farmacijos ir mikroplastikų srityje, orientuojantis į karštuosius taškus, kuriuose kyla pavojus ekologijai ar geriamojo vandens šaltiniams;

49.

pasisako už medžiagų paviršiniame ir gruntiniame vandenyje stebėseną taikant naujoviškus stebėsenos ir vertinimo metodus ir įtraukiant tai į Prioritetinių medžiagų direktyvos ir Požeminio vandens direktyvos peržiūrą; atkreipia dėmesį į būtinybę keistis informacija apie išleidžiamas nuotekas vandens baseinuose, nes išmetami teršalai daro poveikį žemupiui;

50.

reiškia susirūpinimą dėl vis dar nedidelio pakartotinio vandens naudojimo ES masto ir mano, kad pakartotinis vandens naudojimas galėtų būti remiamas išplečiant ES reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų taikymo sritį ir į ją įtraukiant vandens naudojimą miesto žaliųjų erdvių, parkų, sodų ir viešojo naudojimo (pvz., poilsio, sporto) aikštelių drėkinimui;

Triukšmas

51.

atkreipia dėmesį, kad dėl triukšmo poveikio sveikatai kasmet prarandama milijonas sveiko gyvenimo metų (9). Kelių eismo triukšmo taršos mažinimas yra labai svarbus sprendžiant šią didėjančią visuomenės sveikatos problemą;

52.

teigia, kad reikia imtis veiksmų Europos lygmeniu siekiant remti vietos ir regionų pastangas mažinti kelių ir geležinkelių eismo bei oro uostų keliamą triukšmo taršą, užtikrinant geresnį Aplinkos triukšmo direktyvoje nustatytų kartografavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą ir vykdymą;

53.

ragina Komisiją įvertinti galimybę persvarstyti Aplinkos triukšmo direktyvą ir nustatyti plataus užmojo privalomus triukšmo mažinimo tikslus, kad būtų galima priartėti prie PSO rekomenduojamų ribų, ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus parengti veiksmų gaires;

54.

teigia, kad siekiant gerokai ir ilgam laikui sumažinti triukšmą turi būti akcentuojamos ne priemonės, kurios mažina per didelį triukšmą, o priemonės, kuriomis triukšmas apskritai pašalinamas, pavyzdžiui, tvaraus judumo rūšių, kaip antai vaikščiojimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu, rėmimas;

Dirvožemis

55.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti veiksmingą dirvožemio kokybės ir kilmės teisės aktų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, vienodi dirvožemio kilmės ir kokybės įrodymai visose ES valstybėse narėse yra labai svarbūs, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų sustabdyti užteršto dirvožemio vežimą ir naudojimą įvairiuose regionuose, nes tokia praktika neleidžia teršėjo patraukti atsakomybėn;

56.

pabrėžia, kad sveikas dirvožemis yra gyvybiškai svarbus gerovei ir klestėjimui, ir pritaria prevenciniam ir rizika grindžiamam požiūriui į dirvožemio užterštumą. Dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik cheminei kokybei, bet ir fizinei bei biologinei dirvožemio būklei;

57.

teigia, kad į sąvartynus pašalintos toksiškos cheminės medžiagos išplaunamos į dirvožemį ir požeminį vandenį. Netinkamai tvarkomi plastikai teršia žemę, vandens kelius ir vandenynus. Lietaus, dirvožemio sudėtyje, vandens keliuose, vandenynuose ir kalnų viršūnėse randamų toksiškų priedų ir mikroplastikų negalima pašalinti perdirbant, šalinant sąvartynuose ar deginant. Įtakos gali turėti tik teisiškai privalomi apribojimai, taikomi pasaulinei būtiniausioms reikmėms skirtų plastikų gamybai;

58.

palankiai vertina ES dirvožemio strategiją ir paskelbtą ketinimą parengti ES geros dirvožemio būklės teisės aktą, nes dirvožemio apsaugos stiprinimas pasitelkiant europinę sistemą yra vienas iš esminių žingsnių siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės atkūrimą, nulinę taršą, taip pat sveiko ir tvaraus maisto sistemą; kartu ragina veiksmų plano ir naujosios dirvožemio strategijos veiksmus nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti lanksčiai, nes regionuose esama didelių teritorijų planavimo, kraštovaizdžio, dirvožemio (sudėties) ir naudojimo skirtumų;

59.

palankiai vertina Komisijos pastangas patarti ūkininkams taikyti mažiau taršią praktiką, mažinant išmetamą amoniako ir nitratų kiekį. Taip pat svarbūs ir kiti žemės ūkio sektoriaus išmetamieji teršalai, pavyzdžiui, fosfatai, metalai, pesticidai ir vaistai;

60.

ragina ypatingą dėmesį skirti ankstesniems pasklidiesiems išmetamiesiems teršalams. Naujų standartų kartais neįmanoma laikytis, todėl tenka riboti užterštų teritorijų naudojimą. Dėl šios priežasties taršos šaltiniais grindžiamas požiūris turi būti derinamas su strategija, kaip pašalinti šiuos esamus taršos šaltinius;

Pavojingos medžiagos

61.

pasisako už proaktyvias priemones, skirtas sumažinti cheminių medžiagų prieš joms patenkant į grandinę; tai taip pat apima saugaus rinkai pateiktų medžiagų naudojimo taisykles. ES turėtų reglamentuoti chemines medžiagas remdamasi joms būdingomis kenksmingomis savybėmis žmonėms ir aplinkai, net ir mokslinio netikrumo atveju, be kita ko, atsižvelgdama į ekspozicijos riziką ir naudą visuomenei, ir nustatyti bei pašalinti konkrečią nepriimtiną riziką;

62.

mano, kad REACH reglamentas yra pagrindinė į aplinką patenkančių pavojingų medžiagų kontrolės priemonė. Svarbu, kad autorizacijos ir apribojimų pagal REACH procesai būtų dažnesni ir kad į kandidatinį sąrašą būtų įtraukta daugiau labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų;

63.

ragina ES lygmeniu nustatyti apribojimus probleminėms pavojingų perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) naudojimo paskirčiai ir šių medžiagų išmetimui. Daugelis šių medžiagų kelia didelį susirūpinimą, nes yra labai patvarios ir daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu trūksta žinių apie daugelio pavojingų medžiagų (eko)toksikologinius padarinius aplinkai ar per ją. Moksliniai įrodymai apie cheminių medžiagų ekologinius padarinius ir poveikį sveikatai turėtų būti nuolat atnaujinami, svarstomi ir prieinami, ypač kiek tai susiję su rizika žmonėms ir aplinkai.

---

(1)  EAA ataskaita Nr. 22/2018 „Nevienodas paplitimas ir nevienodas poveikis“.

(2)  Specialioji ataskaita 12/2021 „ES aplinkos politikos srityse ir veiksmuose principas „teršėjas moka“ taikomas nenuosekliai“.

(3)  ES aplinkos apsaugos teisės aktų neįgyvendinimo išlaidos, galutinė ataskaita, 2019 m.

(4)  2017 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita Nr. 21/2017.

(5)  „Sveika aplinka – sveikas gyvenimas: kaip aplinka veikia sveikatą ir gerovę Europoje“.

(6)  Europos aplinkos agentūra „Oro kokybė Europoje. 2020 m. ataskaita“.

(7)  ES švaraus oro politikos dokumentų rinkinio ateitis atsižvelgiant į nulinės taršos tikslą.

(8)  2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl aplinkos oro kokybės direktyvų – Direktyvos 2004/107/EB ir Direktyvos 2008/50/EB – įgyvendinimo (2020/2091(INI)) (OL C 494, 2021 12 8, p. 64).

(9)  https://www.eea.europa.eu/publications/health-risks-caused-by-environmental