Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021XR6503

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio į Konferenciją dėl Europos ateities

COR 2021/06503

OL C 270, 2022 7 13, p. 1–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 7 13   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/1

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio į Konferenciją dėl Europos ateities

(2022/C 270/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į:

—

rezoliuciją „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai“ (1),

—

2020 m. vasario 12 d. (2) ir 2021 m. gegužės 7 d. (3) Europos regionų komiteto rezoliucijas dėl Konferencijos dėl Europos ateities,

—

2021 m. gruodžio 2 d. Europos regionų komiteto rezoliuciją dėl 2022 m. Europos Komisijos darbo programos (4),

—

Europos regionų komiteto aukšto lygio grupės Europos demokratijos klausimais ataskaitą,

kadangi:

a.

ES sudaro 27 valstybės narės, 280 regionų ir beveik 90 000 savivaldybių, principas „suvienijusi įvairovę“ turi būti pagrindinis ES veikimo principas;

b.

piliečiai ir jų regionų bei vietos atstovai Konferencijoje dėl Europos ateities tikisi apčiuopiamų rezultatų, kurie pagerintų ES institucijų veikimą ir paskatintų ES valdymo pertvarką, daugiausia dėmesio skiriant artumui ir dalyvavimui, siekiant padidinti žmonių pasitikėjimą ES ir jos demokratinį teisėtumą;

c.

didelės regionų ir vietos politinių atstovų delegacijos dalyvavimas Konferencijos plenarinėje sesijoje padėjo į diskusijas įtraukti piliečiams rūpimus klausimus, taip siekiant būsimiems Konferencijos rezultatams suteikti teritorinį aspektą;

d.

Konferencijos plenarinėje sesijoje, darbo grupėse, politinių partijų frakcijose ir daugiakalbėje skaitmeninėje platformoje iš esmės pritarta pagrindiniams Konferencijoje dalyvaujančių vietos ir regionų atstovų pateiktiems pasiūlymams;

Europos demokratija

1.

 mano, kad demokratija yra pagrindinė ES vertybė, paremta teisinės valstybės principu ir išreiškiama piliečių pasitikėjimu per Europos, nacionalinius, regioninius ir vietos rinkimus; laikosi nuomonės, kad Europos, nacionalinio, vietos ir regionų lygmens demokratijos išraiškos, paremtos rinkimais legitimizuotais regioniniais parlamentais ir Vyriausybėmis, tarybomis ir merijomis, visapusiškai papildo ir tarpusavyje stiprina vienos kitas ir kad visoje ES demokratija turi būti gerbiama kaip visuotinė vertybė;

2.

 mano, kad, siekdama patenkinti vis garsiau skambantį piliečių reikalavimą spręsti demokratijos trūkumo problemą, ES turi propaguoti „Europos demokratijos namų“ modelį, kuris būtų pagrįstas trimačiu teisėtumu – Europos, nacionaliniu ir regionų bei vietos – atsižvelgiant į kiekvienu lygmeniu piliečių atiduotus balsus; ypatingas vaidmuo tenka teisėkūros įgaliojimus turintiems regioniniams parlamentams, kurie atlieka tarpininko tarp piliečių ir viršnacionalinio lygmens institucijų funkciją;

3.

 yra įsitikinęs, kad atstovaujamoji ir dalyvaujamoji Europos demokratija turėtų papildyti viena kitą, kad piliečiai demokratijos rezultatus pajustų tose vietovėse, kuriose jie gyvena;

4.

 pažymi, kad demokratija yra orientuota į visų piliečių dalyvavimą ir kad teisėtumas Europoje visų pirma kyla iš praktinio subsidiarumo principo; todėl gera ateitis yra susijusi su piliečių Europa; šiomis aplinkybėmis ypač svarbus aktyvus vietos ir regionų atstovų dalyvavimas Europos lygmeniu;

5.

 pabrėžia, kad ES politikoje reikia aktyvesnio piliečių dalyvavimo ir įsitraukimo, visais valdymo lygmenimis užtikrinant didesnį rinkiminį atstovavimą, ir mano, kad tai prisidės prie viešosios erdvės europeizacijos; ragina Europos Parlamentą, Komisiją ir Tarybą skatinti atstovaujamąją demokratiją didinant finansavimą ES lygmeniu veikiančioms politinėms partijoms, frakcijoms ir fondams, įskaitant ir tuos, kurie atstovauja nacionaliniam, regionų ir vietos lygmenims;

6.

 mano, kad dar galima geriau pasinaudoti esamomis Sutartimis, užtikrinant veiksmingesnę įvairių valdymo lygmenų sąveiką; tačiau tinkamai pagrįstais atvejais neturėtų būti atmesta galimybė keisti Sutartis;

7.

 ragina, remiantis Konferencijos metu sukaupta patirtimi, su piliečiais plėtoti nuolatinį ir konkrečioms vietovėms pritaikytą dialogą kaip dalyvaujamąjį mechanizmą, kuris padėtų geriau susieti ES su realia padėtimi vietos, apskričių, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; mano, kad šio nuolatinio dialogo su piliečiais pridėtinė vertė taptų akivaizdi per Europos, nacionalinius, regioninius, apskričių ir (arba) vietos rinkimus. Šiuo atžvilgiu verta atkreipti dėmesį į darbą, kurį atlieka Europos Komisijos tinklui „Europe Direct“ priklausantys centrai ir jų priėmimo padaliniai, kaip varomosios jėgos skleidžiant Europos vertybes ir diskutuojant apie Europos projektą. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų skatinti nuolatinius Europos dialogo ir diskusijų forumus su įvairiais savo regiono subjektais, kad Europos projektas taptų artimesnis piliečiams;

8.

 ragina institucionalizuoti naujas piliečių dalyvavimo formas, Europos Sąjungos lygmeniu rengiant piliečių dialogus konkrečiais klausimais su atsitiktinai atrinktais piliečiais;

9.

 pabrėžia, kad ES regionai, apskritys ir miestai turi apčiuopiamos praktinės patirties, susijusios su piliečių dalyvavimu, ir primena, kad jie suorganizavo daugumą iš beveik 5 000 piliečių dialogų ir renginių, skirtų šiai Konferencijai; pakartoja, kad yra pasirengęs toliau rengti vietos dialogus, kuriais siekiama sumažinti atotrūkį tarp Europos institucijų ir piliečių užtikrinant dalyvavimą vietos, apskričių ir regionų lygmeniu;

Aktyvus subsidiarumas ir proporcingumas Europos sprendimų priėmimo procese

10.

 rekomenduoja išplėsti daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ir juos įtraukti į visų ES politikos sričių, darančių poveikį regionų ar vietos lygmeniu, teisėkūros ir reguliavimo nuostatas; pakartoja savo raginimą tarpinstituciniame elgesio kodekse kodifikuoti daugiapakopio valdymo ir ne tik ESI fondus apimančios partnerystės principus ir įtraukti juos į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros;

11.

 pabrėžia, kad Europos misijos, kaip nauja ir gyvybiškai svarbi priemonė neatidėliotiniems visuomenės iššūkiams atremti, yra tikras ES poveikio ir reputacijos išbandymas. Joms reikalingas didelis legitimumas ir visuomenės pritarimas. Kaip jau pabrėžė Europos Komisija, miestų ir regionų bei visų jų suinteresuotųjų subjektų ir piliečių vaidmuo yra nepaprastai svarbus siekiant plataus užmojo ES misijų tikslų; taip pat ragina ES misijoms nustatyti aiškius veiksmų planus ir sukurti sisteminį naują daugiapakopio valdymo modelį ir metodikas, susijusias su eksperimentavimu, prototipų kūrimu, stebėsena ir veiklos plėtra visais valdymo lygmenimis;

12.

 ragina stiprinti aktyvaus subsidiarumo principą, iš dalies pakeičiant Lisabonos sutarties Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo; reikalauja, kad tokiais pakeitimais subsidiarumo tikrinimo pagal išankstinio įspėjimo mechanizmą terminas būtų pratęstas iki dvylikos savaičių, kad būtų sistemingai naudojama RK sukurta subsidiarumo vertinimo sistema (lentelė) ir įdiegta „žaliosios kortelės“ procedūra, kuri leistų dideliam skaičiui nacionalinių ar regioninių parlamentų teikti pasiūlymus dėl ES teisės aktų;

13.

 siūlo į poveikio vertinimą įtraukti teritorinį aspektą ir proporcingumo principui taikyti tokį pat teisinį pagrindą kaip ir subsidiarumo principui;

14.

 ragina palaipsniui kelti RK statusą nuo patariamojo organo iki Europos Sąjungos institucijos, dalyvaujančios bendrų sprendimų priėmimo procese pagrindinėse teritorinį poveikį turinčiose politikos srityse;

15.

 nurodo, kad, kalbant apie subsidiarumą ir Europos teisės aktų tobulinimą, reikėtų atsižvelgti į Europos regionų komiteto patirtį šioje srityje: ne tik į subsidiarumo tinklą, bet ir į regioninių centrų tinklą „RegHub“, kurio vaidmuo vis stiprėja ir yra labai naudingas Europos Komisijai;

16.

 atkreipia dėmesį į tai, kad RK atstovauja tam Europos politikos metmeniui, kuriam negali atstovauti kiti ES organai, todėl RK regioninė ir vietos perspektyva yra nepakeičiamas indėlis į politinių sprendimų priėmimą ir teisėtumą Europos Sąjungoje;

17.

 mano, jog labai svarbu, kad RK savo darbą sutelktų į tas politikos sritis, kurios turi teritorinio poveikio, taigi daugiausia dėmesio skirtų sritims, su kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos yra susijusios įgyvendinimo lygmeniu arba kurios joms daro didelį poveikį;

18.

 ragina Europos Parlamentui, Europos Komisijai ir ES Tarybai pavesti aptarti RK nuomones, priimtas po privalomo konsultavimosi, ir pateikti pagrįstas priežastis, jei į šias nuomones nebūtų atsižvelgta;

19.

 prašo suteikti RK galimybę susipažinti su trišaliais dialogais ir susijusiais dokumentais, kai jis dėl atitinkamo pasiūlymo yra pateikęs nuomonę pagal SESV 307 straipsnį; reikalauja suteikti RK galimybę teisėkūros institucijoms pasiūlyti kompromisinių nuostatų, kad jos galėtų gauti vertingos informacijos apie įgyvendinimo realijas vietoje;

20.

 ragina užtikrinti geresnę tarpinstitucinę sinergiją, pavyzdžiui, įtraukiant RK į Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos struktūrinių organų (pvz., komisijų, komitetų ir darbo grupių) darbą ir komitologijos procedūrą;

21.

 primena, kad 70 % teisės aktų yra įgyvendinama regionų ir vietos lygmenimis, ir prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi ES metinio ir daugiamečio planavimo, darbotvarkės ir prioritetų nustatymo procesuose, pavyzdžiui, numatytuose Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros; atsižvelgdamas į tai, primena „RegHub“ tinklo pridėtinę vertę ir ragina jį stiprinti;

22.

 mano, kad jeigu būtų labiau atsižvelgiama į konkrečią vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį įgyvendinant ES teisę, Europos Sąjungos teisėkūra taptų geresnė;

23.

 pabrėžia, kad bet kokia Europos Parlamento rinkimų teisės raida, įskaitant galimą tarpvalstybinių sąrašų sudarymą, turi atitikti teritorinio atstovavimo principą ir užtikrinti ryšį su ES politikos sričių vietos ir regionų matmenimis bei Europos Parlamento narių artumą piliečiams;

Europos vertybės ir teisinės valstybės principas

24.

 atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo stiprinant teisinę valstybę, todėl smerkia bet kokias pastangas pulti teisinės valstybės principą, pasinaudoti teismų sistema ir žlugdyti Europos vertybes, teises ir ES teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos privalo būti įtrauktos į teisinės valstybės stebėseną bei vertinimą pagal Venecijos komisijos nustatytus kriterijus;

25.

 dar kartą ragina stiprinti ES ir valstybių narių autoritetą, teisinės valstybės principą gerbiančių viešųjų institucijų patikimumą bei vietos ir regionų valdžios institucijų kaip demokratijos inkubatorių statusą;

26.

 mano, kad dėl teisinės valstybės principo pažeidimų turi būti sustabdyti lėšų mokėjimai arba taikomos finansinės pataisos ir kad tokių priemonių taikymo atveju ES lėšų gavėjai (įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas), kurie nepažeidžia teisinės valstybės principo, ir toliau turėtų gauti finansinę paramą iš atitinkamos valstybės narės;

27.

 pripažįsta, kad COVID-19 krizė dar labiau padidino esamus skirtumus Europos regionuose; todėl ragina Konferencijos sudedamuosius organus stiprinti Europos solidarumą ir pripažinti sanglaudą pagrindine Europos vertybe;

28.

 siūlo sukurti programą „Erasmus“, skirtą vietos ir regionų politikams, siekiant padėti jiems gilinti žinias apie ES, didinti lėšų teikimą ir gerinti politikos įgyvendinimo kokybę;

Jaunimas, švietimas ir kultūra

29.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų paspartinti pastangas sukurti lygybės sąjungą, veiksmingai kovojant su visų formų diskriminacija; mano, kad būtina geriau užtikrinti, kad lyčių lygybės principai būtų įtraukti į visus ES teisės aktus ir kad poveikio lytims vertinimai būtų atliekami kiekvieno naujai pasiūlyto ES teisės akto atveju;

30.

 mano, kad, remiantis sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos „Minority SAFEPack“ pasiūlymais, Konferencija dėl Europos ateities turėtų pateikti pasiūlymų dėl tvarios mažumų apsaugos ir jų teisių propagavimo ES;

31.

 pabrėžia, kad Europoje reikia kovoti su dezinformacijos keliamomis grėsmėmis, ir ragina bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti ir įgyvendinti visos Europos pilietinio ugdymo, Europos demokratinių vertybių skatinimo, kritinio mąstymo, skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokymo programą;

32.

 ragina ES lygmeniu imtis ryžtingų veiksmų siekiant sumažinti švietimo srityje esančius regioninius skirtumus, ypač atokiose, tarpvalstybinėse, kaimo vietovėse ir skurdžiose miestų vietovėse; reikalauja, kad ES remtų nacionalines ir regionines pastangas kurti ateičiai pritaikytą švietimą, šiuo tikslu kuriant naujas mokymo priemones, pavyzdžiui, visos Europos daugiakalbes skaitmenines platformas, skirtas plačiai ugdymo turinio sklaidai;

33.

 pabrėžia, kad svarbu toliau plėsti programos „Erasmus+“ dalyvių ratą, galimybes ir lėšas, nes ji yra svarbiausia Europos Sąjungos priemonė informuotumui apie Europą didinti. Pažymėtina, kad reikėtų dar labiau didinti dabartinius šios programos išteklius ir galimybes studijų srityje, o kartu ir viešojo administravimo sferoje, kad šiuo atveju būtų sukurta keitimosi gerąja patirtimi programa, kuri būtų platesnio masto nei dabartinė programa „Erasmus“ viešojo administravimo institucijoms;

34.

 mano, kad visuose Europos regionuose, miestuose ir kaimo vietovėse prioritetu turi tapti jaunimo nedarbo mažinimas ir jaunimo bei vaikų skurdo šalinimas;

35.

 mano, kad visuotinė prieiga prie kultūros ir sporto veiklos yra labai svarbi siekiant sudaryti sąlygas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir padidinti bendrą tokioje veikloje dalyvaujančių žmonių, ypač jaunimo, skaičių, taip sudarant palankesnes sąlygas bendrų Europos vertybių propagavimui;

Klimatas, aplinka ir atsparumas

36.

 primena, kad regionai ir miestai atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant daugumą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, reaguodami į klimato nelaimes ir užtikrindami aktyvų vietos bendruomenių dalyvavimą žaliojoje pertvarkoje; todėl reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos aiškiu instituciniu pagrindu galėtų dalyvauti rengiant ir įgyvendinant klimato, energetikos ir aplinkos politiką, suteikiant tiesioginę prieigą prie ES finansavimo, kiek įmanoma šalinant biurokratines kliūtis ir visais valdymo lygmenimis rengiant koordinuotas programas, ypač investicijų planus, kurie remia Europos žaliąjį kursą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; pabrėžia, kad tiesioginis finansavimas yra būtina sąlyga, kad miestai ir regionai būtų pasiruošę prisiimti plataus užmojo tikslus, dėl kurių susitarta pagal pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį;

37.

 atkreipia dėmesį į teritorinį Europos žaliojo kurso aspektą ir sąveiką su skaitmenine transformacija ir socialine politika; reikalauja, kad vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų klimato priemonių stebėseną būtų atsižvelgiama į žaliąjį kursą vietos lygmeniu; siūlo naudoti Europos regioninę rezultatų suvestinę su aiškiais, tiksliniais, patogiais naudoti rodikliais, kad būtų galima įvertinti ir stebėti Europos žaliojo kurso poveikį NUTS 2 lygio regionų lygmeniu;

38.

 pakartoja savo reikalavimą sistemingai organizuoti daugiapakopes platformas ir dialogus, siekiant užtikrinti struktūrizuotą ir įtraukų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant žaliojo kurso iniciatyvas, nes tai taip pat padės didinti vietos bendruomenių atsparumą; pabrėžia, kad žaliasis kursas bus sėkmingas, jeigu vyks spartus pertvarkos procesas pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, jos technologijų ir susijusios infrastruktūros pritaikymo;

39.

 pabrėžia pasauliniu ir Europos lygmenimis stiprėjantį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant su klimato kaita susijusią teisingą pertvarką; pažymi, kad Paryžiaus susitarime ir Edinburgo deklaracijoje dėl Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. pripažįstama daugiapakopio valdymo svarba siekiant neutralaus poveikio klimatui, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi siekių, atitinkančių JT Darnus vystymosi tikslus; pakartoja, kad remia regionų ir vietos lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistemą siekiant oficialiai pripažinti, stebėti ir skatinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

40.

 rekomenduoja atkreipti dėmesį į tvarią transporto sektoriaus pertvarką, kuri turi būti teisinga ir sąžininga, užtikrinant, kad nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad tvarus ir alternatyviais degalais grindžiamas judumas būtų įperkamas ir prieinamas visiems piliečiams visuose regionuose; siūlo sukurti nuo automobilių pramonės priklausomiems regionams skirtą Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad šiame sektoriuje būtų galima valdyti pokyčius, atsižvelgiant į tai, kad automobilių sektoriuje (kuriame tiesiogiai ir netiesiogiai dirba 13,8 mln. europiečių, o tai sudaro 6,1 % visų ES darbo vietų) vyksta esminių pokyčių pereinant prie netaršių transporto priemonių procesas, kuris daro didžiulį poveikį regionų ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

Sveikatos sąjunga

41.

 pakartoja savo įsipareigojimą siekti sukurti visavertę Europos sveikatos sąjungą, kurioje būtų laikomasi subsidiarumo principo ir paisoma teisinės kompetencijos sveikatos srityje; ragina apibrėžti aiškesnį regionų, ypač sveikatos srityje teisėkūros galių turinčių regionų, ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, kurį jie, greta nacionalinių ir ES institucijų, atliks būsimoje ES pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijoje;

42.

 remia prieigos prie e. sveikatos suteikimą visiems ES piliečiams; ragina stiprinti ES kompetenciją sveikatos srityje, be kita ko, keičiant Sutartis, visų pirma tam, kad Komisija galėtų oficialiai pripažinti ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją Sąjungos lygmeniu; pritaria raginimui stiprinti profilaktinę sveikatos priežiūrą, didinti ES gamybos pajėgumus ir aktyviau bendradarbiauti vaistų srityje;

43.

 ragina sveikatos priežiūros srityje plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant ilgalaikį ES finansavimą, ir sudaryti sąlygas laisvam darbuotojų ir transporto priemonių, kurias naudoja skubios pagalbos tarnybos ir sveikatos priežiūros įstaigos, judėjimui iš vienos valstybės į kitą. Šiuo metu vis dar egzistuojančios biurokratinės kliūtys, trukdančios teikti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir dislokuoti skubios pagalbos tarnybas, piliečių labui turėtų būti greitai ir nebiurokratiškai pašalintos;

Ekonomika, socialinis teisingumas ir darbo vietos

44.

 yra įsitikinęs, kad Konferencija dėl Europos ateities suteikia tikrą postūmį Europos socialinių teisių ramsčiui tapti nauju socialinių taisyklių sąvadu, taip sudarant palankesnes sąlygas perėjimui prie tvarios ekonomikos ir didinant galimybes įsidarbinti, kartu stiprinant socialinę sanglaudą;

45.

 ragina iš esmės pertvarkyti Europos ekonomikos valdymą, nes juo turi būti geriau remiamos kokybiškos, viešosios, ilgalaikės ir tvarios investicijos visais valdymo lygmenimis, taikant peržiūrėtas biudžeto taisykles, ir didinti demokratinę atskaitomybę ir veiksmingumą, šiuo tikslu, remiantis partnerystės elgesio kodeksu, į Europos semestrą geriau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas; pakartoja savo poziciją, jog apmokestinimo srityje reikia atsisakyti vieningo sprendimų priėmimo, kad, kaip ir kitose veiksmų srityse, Europos Sąjunga galėtų reikiamus sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma;

46.

 ragina ekonomikos gaivinimui ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai skirtą finansavimą naudoti tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos darbo rinkos pertvarkai, darbuotojų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, kartu skaitmeninėse platformose arba trumpų projektų ekonomikoje dirbantiems asmenims ir ne interneto ekonomikoje dirbantiems asmenims užtikrinant vienodo lygmens apsaugą;

47.

 pabrėžia inovacijų vaidmenį stiprinant ekonomiką ir užtikrinant konkurencingą ir tuo pat metu tvarų augimą; laikosi nuomonės, kad siekiant Europoje kurti inovacijas reikia investicijų į būtinus pajėgumus (mokslinių tyrimų infrastruktūrą, plačiajuosčio ryšio tinklus, superkompiuterius, dirbtinį intelektą ir atvirųjų duomenų rinkinius) ir būtina pritraukti mokslininkus ir specialistus į visus Europos regionus;

Skaitmeninė transformacija

48.

 mano, kad skaitmeninė transformacija turės užtikrinti visapusišką technologijų naudojimą visų visuomenės sluoksnių naudai, taikant pagarbos piliečių teisėms etinį pagrindą, pirmiausia perversminių technologijų ir ypač dirbtinio intelekto atžvilgiu, kartu panaikinant skaitmeninę atskirtį ir užtikrinant, kad skaitmeninis raštingumas ir junglumas taptų realybe visuose Europos regionuose;

49.

 pabrėžia, kad reikia užtikrinti duomenų saugumą, sąveikumą ir saugojimą, ir laukia Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos kibernetinio saugumo atsparumo akto; mano, kad siekiant užtikrinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų ir informacijos, įskaitant veiksmingą viešųjų paslaugų teikimą, būtina investuoti į saugią didelio pajėgumo infrastruktūrą, kad asmenims ir organizacijoms būtų suteikta prieiga prie interneto;

50.

 atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninė transformacija priklauso nuo ilgalaikės švietimo, mokslinių tyrimų ir informacijos mainų skaitmenizacijos klausimais vizijos, kurios laikydamasi ES turi būti inovatorė ir lyderė, atrandanti naujas skaitmenines technologijas ir paslaugas, ir privalo nustatyti tinkamus ir nuoseklius skaitmeninius standartus;

51.

 todėl mano, kad į diskusijas dėl Europos ateities reikia įtraukti „skaitmeninės sanglaudos“ sąvoką, kaip svarbų papildomą ES Sutartyje apibrėžtos įprastos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos aspektą;

52.

 ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant mažinti tarp ES valstybių narių ir tarp miesto ir kaimo vietovių esančią skaitmeninę atskirtį junglumo ir skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninių įgūdžių, prieigos prie e. valdžios paslaugų ir naudojimosi jomis srityse; todėl ragina sukurti ES skaitmeninę tarpvalstybinių paslaugų kortelę, kad pasienio regionuose piliečiams ir įmonėms būtų paprasčiau naudotis viešosiomis ir skubios pagalbos paslaugomis;

Migracija

53.

 ragina laikytis europinio požiūrio šalinant pagrindines migracijos, kaip reiškinio, kurį lemia pasaulinis nestabilumas ir konfliktai, valstybių pažeidžiamumas ir migracija dėl klimato kaitos, priežastis; primygtinai ragina veiksmingai stiprinti gebėjimus siekiant veiksmingesnio ir efektyvesnio migracijos valdymo visais valdymo lygmenimis;

54.

 atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai ir jų delegatai Konferencijoje pripažįsta esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį integruojant migrantus bei pabėgėlius ir užtikrinant jų įtrauktį stipriai paveiktose vietovėse; todėl ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į integracijos politikos formavimo procesą; prašo parengti lankstesnį politikos priemonių rinkinį, kad subnacionalinės valdžios institucijos galėtų valdyti integraciją ir įvertinti integracijos bei įtraukties politikos sėkmę regionų ir vietos lygmenimis; ragina panaudoti didžiulį savanoriško solidarumo mūsų savivaldybėse ir regionuose potencialą taikant savanoriško priėmimo pajėgumų koncepciją, kuri būtų įtraukta į visapusišką ir ilgalaikę migracijos politiką;

55.

 rekomenduoja įdiegti metodiką, pagal kurią būtų atkartojami tvarūs priėmimo ir integracijos modeliai, pavyzdžiui, bendruomenės rėmimas;

Konferencijos dėl Europos ateities rezultatai ir tolesnė veikla

56.

 mano, kad Konferencija dėl Europos ateities yra atspirties taškas visapusišką įgalėjimą užtikrinančiam demokratiniam procesui Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; pakartoja, kad būtinos nuolatinės, tikrai įtraukios, skaidrios, decentralizuotos, geografinę ir politinę pusiausvyrą užtikrinančios diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities; mano, kad Konferencijoje turėtų būti laikomasi atviro požiūrio, be kita ko, kalbant apie politikos ir institucijų reformas, ir kad ji turėtų sudaryti sąlygas ilgalaikėms reformoms, kurios būtų tęsiamos ir Konferencijai pasibaigus;

57.

 dar kartą patvirtina savo visapusišką įsipareigojimą prisidėti prie tolesnės su Konferencija susijusios veiklos, kad politinės iniciatyvos ir pasiūlymai taptų piliečių lūkesčius atitinkančiais veiksmais; pabrėžia, kad Konferencijos sėkmė priklausys ir nuo to, ar jos pabaigoje piliečių rekomendacijos atsispindės konkrečiuose rezultatuose. Jei jų rekomendacijos nebūtų priimtos arba būtų priimtos tik su pakeitimais, reikėtų skaidriai ir suprantamai paaiškinti priežastis;

58.

 pabrėžia, kad inicijuojant tolesnius veiksmus, pavyzdžiui, naujus teisėkūros pasiūlymus dėl Konferencijos rezultatų įgyvendinimo, būtina laikytis kompetencijų pasidalijimo ir ypač Sutartyse įtvirtintų subsidiarumo ir proporcingumo principų;

59.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Konferencijos dėl Europos ateities pirmininkams, taip pat Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, pirmininkavimui besirengiančioms Čekijai ir Švedijai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Europos Komisijai;

60.

 pasisako už tai, kad Konferencija, kuri prasidėjo 2021 m. gegužės 9 d., truktų visą iš pradžių numatytą dvejų metų laikotarpį, kad būtų galima tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti piliečių idėjas ir pasiūlymus. 2022 m. pavasarį turėtų būti paskelbta tik tarpinė ataskaita.

Briuselis, 2022 m. sausio 27 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  OL C 324, 2020 10 1, p. 8.

(2)  OL C 141, 2020 4 29, p. 5.

(3)  OL C 300, 2021 7 27, p. 1.

(4)  OL C 97, 2022 2 28, p. 1.

Top