52021IP0396

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021IP0396 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021IP0396

2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą (2020/2133(INI))

OL C 117, 2022 3 11, p. 159–169 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 3 11

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 117/159

P9_TA(2021)0396

Skaidrumo ir sąžiningumo didinimas ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą (2020/2133(INI))

(2022/C 117/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 10 d. būsimai Europos Komisijai (2019–2024 m.) pristatytas politines gaires,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 1 d. Komisijos pirmininkės įgaliojamąjį raštą paskirtajai už vertybes ir skaidrumą atsakingai Komisijos pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „EP rinkimų rezultatų apžvalga“ (2),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 9, 10, 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 223 straipsnio 2 dalį ir 245 bei 295 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – Rinkimų aktas), pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo, su pakeitimais,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro projektą,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2019 dėl audituotų ES institucijų etikos sistemų,

—	atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2019,

—	atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas) (3),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, ypač į jų 2, 10 ir 11 straipsnius, 176 straipsnio 1 dalį, I priedo 1–3 straipsnius, 4 straipsnio 6 dalį ir 5 bei 6 straipsnius ir II priedą,

—	atsižvelgdamas į patariamojo Parlamento narių elgesio klausimais komiteto metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos narių elgesio kodekso taikymo metines ataskaitas, įskaitant Nepriklausomo etikos komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno rekomendacijas, pateiktas bendrame skundų Nr. 194/2017/EA, 334/2017/EA ir 543/2017/EA tyrime dėl Europos Komisijos veiksmų, susijusių su buvusių Komisijos narių, buvusio Komisijos pirmininko įdarbinimu pasibaigus kadencijai, ir jos Etikos komiteto vaidmens,

—	atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) ir įvairių NVO rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į jų 11 straipsnį, 11 straipsnio a punktą, 12 straipsnį, 12 straipsnio a punktą, 12 straipsnio b punktą, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnius, 21 straipsnio a punktą, 22 straipsnio a punktą, 22 straipsnio c punktą, 24, 27 ir 40 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto įgaliojimus ir pareigas, išdėstytus Darbo tvarkos taisyklių VI priede,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0260/2021),

A.	kadangi Europos Sąjungos sutartyje nurodyta, kad „savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“; kadangi tai reiškia, kad viešieji sprendimai priimami siekiant bendros gerovės;

B.	kadangi Sutartyse nustatyta Sąjungos institucijų įgaliojimų pasidalijimo sistema, pagal kurią kiekvienai institucijai pavedamas atskiras vaidmuo Sąjungos institucinėje struktūroje ir jai pavestų užduočių vykdymas;

C.	kadangi, nors kiekviena ES institucija turi teisę į organizacinį suverenumą, visos ES institucijos turi atitikti aukščiausius nepriklausomumo ir nešališkumo standartus;

D.	kadangi ES sutartyje ir SESV nustatyta valdžių padalijimu grindžiama Europos valdymo sistema, pagal kurią nustatomos atskiros kiekvienos institucijos teisės ir pareigos;

E.	kadangi viešųjų institucijų ir jų išrinktų atstovų, Komisijos narių ir pareigūnų nepriklausomumas, skaidrumas ir atskaitomybė yra itin svarbūs skatinant piliečių pasitikėjimą, kuris būtinas teisėtam demokratinių institucijų veikimui;

F.	kadangi ES institucijoms taikomi etikos standartai daugeliu atžvilgių lenkia nacionalinėms institucijoms taikomus standartus, tačiau jie nėra tinkamai įgyvendinami;

G.	kadangi etikos sistemą būtų galima įgyvendinti geriau;

H.	kadangi piliečių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir sprendimų priėmimo procesais yra bet kokios demokratinės vyriausybės ramstis ir tam reikia pavyzdingumo, sąžiningumo, skaidrumo, atskaitomybės ir aukščiausių etiško elgesio standartų;

kadangi norint užtikrinti, kad demokratiniai procesai vyktų ne tenkinant privačius interesus ir kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės, svarbiausia, kad interesų grupių atstovai nedarytų nederamos įtakos, be kita ko, parūpindami apmokamą veiklą Europos Parlamento nariams, dovanas ar kvietimus keliauti, pažadėdami darbo vietas po to, kai baigsis Parlamento nario įgaliojimai arba pareigūnas baigs tarnybą, netinkamai naudodamiesi informacija ar kontaktais;

kadangi dabartinės ES etikos sistemos trūkumus daugiausia lemia tai, kad ji grindžiama savireguliavimo metodu, nesama ES baudžiamosios teisės ir trūksta tinkamų žmogiškųjų bei finansinių išteklių ir įgaliojimų informacijai tikrinti; kadangi visi ES etikos sistemos pokyčiai turi turėti aiškų teisinį pagrindą, kartu laikantis Sutartyse nustatyto valdžių padalijimo principo; kadangi nepriklausomo etikos organo įsteigimas galėtų padėti stiprinti pasitikėjimą ES institucijomis ir jų demokratinį teisėtumą;

K.	kadangi dėl to pasitaikė probleminio elgesio atvejų; kadangi bet koks neetiško elgesio atvejis ir netinkamas ES institucijų elgesys griauna ES piliečių pasitikėjimą ES institucijomis ir labai pakenkė Europos Sąjungos reputacijai;

kadangi labai plinta „sukamųjų durų“ reiškinys; kadangi daug Komisijos narių ir trečdalis asmenų, kurie 2014–2019 m. buvo Europos Parlamento nariai, buvo įdarbinti organizacijų, įtrauktų į Europos skaidrumo registrą; kadangi tai kelia interesų konflikto su teisėtomis valstybių narių ir ES institucijų kompetencijos sritimis ir konfidencialios informacijos atskleidimo ar netinkamo naudojimo riziką, taip pat riziką, kad buvę darbuotojai gali naudotis savo glaudžiais asmeniniais ryšiais ir draugyste su buvusiais kolegomis lobistinės veiklos tikslais;

kadangi dabartinės ES lygmens etikos standartų sistemos pritaikytos prie kiekvienos ES institucijos ypatumų ir dėl to skirtingose ES institucijose, agentūrose ir įstaigose taikomi skirtingi procesai ir net tų pačių ES tarnybos nuostatų taikymo lygmuo yra skirtingas, taip sukuriant sudėtingą sistemą, kurią sunku suprasti tiek ES piliečiams, tiek tiems, kas turi tų taisyklių laikytis;

kadangi Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 rekomendavo, kad daugelyje sričių yra rimtų priežasčių taikyti suderintą požiūrį į etikos klausimų sprendimą ES institucijose; kadangi Europos ombudsmeno tarnyba ir Europos Audito Rūmai ne kartą įspėjo apie didžiules ES institucijų vykdomos interesų konflikto prevencijos politikos spragas; kadangi ir ombudsmenas, ir Audito Rūmai išreiškė konkretų susirūpinimą tuo, kad nėra bendros ES etikos sistemos, pagal kurią būtų nustatytos aiškios procedūros ir pranešimų teikimo kanalai; kadangi ši problema visų pirma susijusi su valstybių narių atstovų darbu Taryboje, kuri turi spręsti aukšto lygio interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir skaidrumo taisyklių klausimus; kadangi ES etikos taisyklės nėra suderintos su EBPO interesų konfliktų valdymo viešojoje tarnyboje gairėmis;

kadangi Prancūzijos Vyriausiosioji viešojo gyvenimo skaidrumo valdybos (pranc. Haute Autorité pour la Transparence de la Vie Publique) pavyzdys parodė, kad viena nepriklausoma įstaiga, atsakinga už viešosioms įstaigoms taikomų etikos taisyklių stebėseną, vykdymo užtikrinimą ir sankcijų taikymą, yra veiksminga ir galinga priemonė, galinti lemti ilgalaikį neetiško elgesio sumažinimą;

P.	kadangi institucijoms suteiktų įgaliojimų pusiausvyra yra pagrindinė Sutartyse numatyta garantija ES piliečiams;

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) parengta Meroni doktrina suteikia galimybę ES institucijų įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus, kuriais dar nesinaudojama, perduoti išorės įstaigoms; kadangi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teigimu, bet koks kompetencijos delegavimas turi būti ribotas ir gali būti susijęs tik su aiškiai apibrėžtais įgaliojimais, kurių naudojimą visiškai prižiūri deleguojančiosios institucijos ir kurie negali būti diskreciniai įgaliojimai, susiję su bet kokiais politiniais sprendimais, kad nekiltų pavojus institucijų įgaliojimų pusiausvyrai;

R.	kadangi pagal įgaliojimų suteikimo principą institucijos negali tarpinstituciniu susitarimu perduoti įgaliojimų, kurių jos pačios neturi, pavyzdžiui, kai tokie įgaliojimai pagal Sutartis suteikti Audito Rūmams arba palikti valstybėms narėms;

kadangi Teisės reikalų komiteto nariai, 2019 m. tikrindami potencialius paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktus, akcentavo, kad dabartinė procedūra yra labai ribota; kadangi šis ribotumas pasireiškia tuo, kad galima susipažinti tik su menku informacijos kiekiu, kad skiriama per mažai laiko atlikti patikrinimą, kad nesuteikiami įgaliojimai atlikti tyrimą ir nenumatyta ekspertų parama; kadangi ES sutarties 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Komisijos nariai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių;

kadangi reikia toliau plėtoti dabartinę griežtą Komisijos narių etikos sistemą, kad būtų panaikintos esamos teisės aktų spragos, pvz., Komisijos narių statuto nebuvimas; pabrėžia, kad šis procesas glaudžiai susijęs su parlamentine kontrole ir priežiūra, ir mano, kad Komisijos narių statutas turi būti parengtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą;

U.	kadangi visi pagrindiniai 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvavę kandidatai pritarė tam, kad būtų sukurtas bendras visoms ES institucijoms nepriklausomas etikos organas; kadangi Komisijos pirmininkė tam pritarė savo politinėse gairėse;

V.	kadangi Europos Parlamento narių mandato laisvė atitinka piliečių, kuriems jie atstovauja, interesus;

W.	kadangi viena iš pagrindinių ES sutartyje numatytų Parlamento funkcijų yra vykdyti politinę kontrolę;

X.	kadangi institucijų darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos;

mano, kad vienas nepriklausomas ES etikos organas galėtų geriau užtikrinti nuoseklų ir visapusišką etikos standartų įgyvendinimą visose ES institucijose, siekiant užtikrinti, kad viešieji sprendimai būtų priimami siekiant bendros gerovės ir piliečių pasitikėjimo ES institucijomis; siūlo sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, grindžiamą SESV 295 straipsniu, siekiant įsteigti nepriklausomą ES etikos organą, kuris būtų skirtas Parlamentui ir Komisijai ir kuriame galėtų dalyvauti visos ES institucijos, agentūros ir įstaigos, ir kad šis organas taip pat teiktų dalyvaujančioms institucijoms, agentūroms ir įstaigoms mokymą ir aktyvų vadovavimą;

Principai

Mano, kad šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos turi atitikti šias nuostatas ir principus:

a)	patikimo finansų valdymo principą, užtikrinant veiksmingą ir efektyvų Sąjungos išteklių valdymą,

b)	įgaliojimų suteikimo ir atskyrimo principus,

c)	laisvę pasirinkti profesiją ir teisę dirbti, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje,

d)	teisinės valstybės ir pagrindinius Europos principus, pavyzdžiui, nekaltumo prezumpciją, teisę būti išklausytam, teisėtumo ir proporcingumo principus,

e)	Parlamento narių statutą, ypač jo 2 straipsnyje įtvirtintą mandato laisvę,

f)	Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros (EPPO), Europos ombudsmeno, Europos Audito Rūmų ar ESTT darbo nesidubliavimą ir nesikišimą į jų veiklą,

g)	SESV 226 straipsnyje įtvirtintą Europos Parlamento tyrimo teisę;

mano, kad vykdydama savo pareigas, įskaitant su stebėsena ir tyrimu susijusias pareigas, įstaiga turėtų remtis esamais institucijų įgaliojimais prašyti savo narių suteikti informacijos arba nacionalinių valdžios institucijų sutikimu dalytis informacija; pabrėžia, kad Parlamento pirmininkas, Komisijos kolegija arba atitinkama dalyvaujančios institucijos vadovybė ir toliau bus atsakinga už galutinių sprendimų priėmimo įgaliojimus iki galimos taisyklių peržiūros;

mano, kad procedūra, kurios laikysis nepriklausomas ES etikos organas, turėtų užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kartu apsaugant procedūrines garantijas, kaip nustatyta Europos pagrindinių teisių chartijoje, ir kad į tarpinstitucinį susitarimą turėtų būti įtrauktos procedūrinės taisyklės ir tinkamas duomenų apsaugos protokolas, kuriame būtų pateikiamos nuorodos į esamų ES etikos organų principų galiojančią acquis, taip pat į ES bendras vertybes (ES sutarties 2 straipsnis), atitinkamo asmens teisės būti išklausytam ir pateikti apeliacinį skundą, pareiga bendradarbiauti ir reikalavimas skelbi;

Taikymo sritis ir įgaliojimai

mano, kad naujam ES etikos organui turėtų būti pavestas sutartų užduočių sąrašas – siūlyti Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir dalyvaujančių institucijų darbuotojams taikytinas etikos taisykles prieš jų kadenciją ar tarnybą, jos metu ir kai kuriais atvejais jai pasibaigus, ir teikti konsultacijas laikantis taikytinų taisyklių, įskaitant:

a)	Europos Parlamento narių statutą (2 ir 3 straipsniai),

b)	Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles (2 straipsnis, 10 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys), 11 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, I priedo 1–8 straipsniai ir II priedas),

Komisijos darbo tvarkos taisykles (9 straipsnis), jos elgesio kodeksą (2–13 straipsniai ir II priedas), jos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo ir tokį pat sprendimą dėl Komisijos generalinių direktorių,

Tarnybos nuostatų 11 straipsnį, 11 straipsnio a punktą, 12 straipsnį, 12 straipsnio a punktą, 12 straipsnio b punktą, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnius, 21 straipsnio a punktą, 22 straipsnį, 22 straipsnio a punktą, 22 straipsnio c punktą, 24, 26, 27, 40, 43, 86 ir 90 straipsnius, 91 straipsnio a punktą ir XI priedą, mutatis mutandis taikomus visiems tarpinstitucinį susitarimą pasirašiusių agentūrų darbuotojams,

e)	tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo Skaidrumo registro;

mano, kad susitarimas turėtų būti taikomas dalyvaujančių institucijų nariams ir darbuotojams prieš įgaliojimų ar tarnybos laikotarpį, jo metu ir jam pasibaigus, laikantis taikytinų taisyklių; mano, kad tai turėtų būti taikoma Parlamento nariams, Komisijos nariams ir visiems ES darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai;

primena, kad kalbant apie asmenis kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, kompetencija galėtų būti perduota nepriklausomam ES etikos organui, pasinaudojant 2 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje (arba abiejose dalyse) nustatytomis įgaliojimų suteikimo sąlygomis, ir tai būtų etinių pareigų stebėsena ir vykdymas, o kitus profesinius įsipareigojimus ir toliau vykdytų paskyrimų tarnybos;

primygtinai reikalauja leisti prie tarpinstitucinio susitarimo prisijungti visoms ES institucijoms ir įstaigoms; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros institucijos gali nuspręsti įpareigoti agentūras pasinaudodamos jų steigiamaisiais reglamentais; mano, kad tarpinstituciniu susitarimu turėtų būti sudarytos sąlygos etikos organui keistis informacija su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kai tai būtina jos užduotims vykdyti, kartu tokią informaciją tvarkant taip pat konfidencialiai, kaip tą daro informaciją pateikusi institucija, pvz., mokesčių informaciją, žemės registrus ir nacionalinių etikos įstaigų turimus duomenis, ir išnagrinėti geriausios praktikos pavyzdžius bei tarpusavio vertinimus; mano, kad, nedarant poveikio 2 dalyje išdėstytiems bendriesiems principams ir kai tai svarbu jos pareigoms atlikti, nepriklausomas etikos organas turėtų turėti galimybę bendradarbiauti ir keistis informacija su atitinkamomis ES įstaigomis, pvz., OLAF, Europos prokuratūra, ombudsmenu ir Europos Audito Rūmais, neviršijant jų atitinkamų įgaliojimų;

Kompetencija ir įgaliojimai

mano, kad, nedarant poveikio Sutartyse nustatytai institucijų pusiausvyrai, visos dalyvaujančios institucijos (kiekviena iš jų pagal savo procedūrinę autonomiją) turėtų, viena vertus, patikėti ES etikos organui prevencinį vaidmenį – didinti informuotumą ir teikti etikos gaires ir, kita vertus, atitikties ir patariamąjį vaidmenį suteikiant galimybę teikti rekomendacijas etikos klausimais, įskaitant interesų konfliktus; mano, kad sprendimų priėmimo įgaliojimais turėtų ir toliau naudotis atitinkamos institucijos tol, kol ES etikos organui bus suteikti įgaliojimai priimti sprendimus remiantis tinkamu teisiniu pagrindu; primena, kad ES etikos organo užduotys apimtų tik sutartą užduočių, kurias delegavo dalyvaujančios institucijos, sąrašą, todėl nebūtų pažeidžiama ir būtų visapusiškai gerbiama OLAF, Europos prokuratūros ir nacionalinių jurisdikcijų kompetencija, susijusi su bet kokiu jų kompetencijai priklausančių teisės aktų pažeidimu; pabrėžia, kad, siekdamas stebėti sąžiningumą, Parlamentas turėtų reguliariai užsakyti tyrimus, kuriuose būtų apibrėžiamas sąžiningumas ir aiškiai apibrėžiami tikslai bei veiklos rodikliai, ir pranešti apie padarytą pažangą;

10.

mano, kad šie stebėjimo pajėgumai, be kitų aspektų, turėtų apimti galimybę patikrinti, ar teisingos finansinių interesų deklaracijos, kurias atitinkami asmenys, privalantys ją teikti, turėtų pateikti tiesiogiai ES etikos organui, o paskirtųjų Komisijos narių deklaracijos taip pat turėtų būti teikiamos Parlamentui, siekiant užtikrinti, kad jas kuo greičiau gautų visi asmenys, atsakingi už demokratinę ir (arba) viešąją priežiūrą, kaip nustatyta taikomose taisyklėse, interesų konfliktų sprendimą, su lobizmo veikla susijusias taisykles, skaidrumo prievolių laikymosi tikrinimą, įskaitant teisėkūros procedūros metu, ir tikrinimą, ar laikomasi taisyklių, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškiniu, ir apskritai tikrinimą, kaip laikomasi visų elgesio kodekso nuostatų ir taikytinų skaidrumo, etikos ir sąžiningumo taisyklių;

11.

pažymi, kad ES institucijose įvairios teisės ir kitos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, apima skirtingas interesų konflikto sąvokos apibrėžtis; pažymi, jog apibrėžtis yra kontekstinio ir kintamo pobūdžio ir jog visiškas skaidrumas nebūtinai reiškia, kad tikrai nėra jokio interesų konflikto ir kad bus tikrai užsitarnautas ar padidės visuomenės pasitikėjimas; pažymi, kad etikos taisyklių taikymo užtikrinimas ir viešoji atskaitomybė už interesų konfliktus yra piliečių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis prielaida;

12.

primena, kad svarbu atskirti interesų konfliktą, kylantį vykdant pareigas, nuo interesų konflikto, kylančio vėliau, taip pat veiksmus, kurie leidžiami, jei apie juos paskelbiama, nuo veiksmų, kuriems iš viso nesuteiktas leidimas;

13.

pažymi, kad Europos Parlamentas įsteigė Patariamąjį Parlamento narių elgesio klausimais komitetą – organą, atsakingą už pagalbą Parlamento nariams elgesio kodekso aiškinimo ir įgyvendinimo klausimais; be to, pažymi, kad Patariamasis komitetas taip pat vertina tariamus elgesio kodekso pažeidimus ir pataria Parlamento pirmininkui, kokių veiksmų būtų galima imtis; mano, kad Europos Parlamentas turėtų tapti pavyzdžiu etikos taisyklių ir jų taikymo užtikrinimo srityje;

14.

laikosi nuomonės, kad ES etikos organui taip pat galėtų būti suteikti įgaliojimai Skaidrumo registro nustatytų įpareigojimų atžvilgiu, ir jis turėtų numatyti geresnę informatorių apsaugą ir geresnį interesų konfliktų valdymą korupcijos ir sukčiavimo atvejais;

15.

mano, kad ES etikos organui turėtų būti pavesta sukurti ES viešą portalą, kuriame būtų pateikiama atitinkama informacija apie etikos taisykles, geriausios praktikos ataskaitos, tyrimai ir statistika, taip pat duomenų bazę, kurioje būtų kaupiamos visų dalyvaujančių institucijų finansinių interesų deklaracijos;

16.

primygtinai reikalauja, kad nepriklausomas ES etikos organas turėtų teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą ir atlikti tyrimus vietoje ir duomenimis grindžiamus tyrimus, remdamasis informacija, kurią jis surinko arba gavo iš trečiųjų šalių, pvz., žurnalistų, žiniasklaidos, NVO, informatorių, pilietinės visuomenės ar Europos ombudsmeno; primygtinai reikalauja, kad bet kuri trečioji šalis, kuri iš gerų paskatų kreipiasi į nepriklausomą etikos organą, būtų apsaugota ir jos tapatybė būtų išlaikyta anonimiška; mano, kad etikos organas, pradėdamas tyrimą savo iniciatyva, turi konfidencialiu pranešimu informuoti atitinkamą asmenį ir vadovybę, atsakingą už sankcijų taikymą atitinkamose institucijose; mano, kad tokiu atveju atitinkama šios institucijos, agentūros ar įstaigos vadovybė gali reikalauti, kad etikos organas pateiktų paaiškinimą;

17.

pabrėžia, kad reikalavimas pateikti mokesčių dokumentus ir banko dokumentus yra privatinės teisės priemonės, o norint jomis pasinaudoti turi būti pateikti rimti įtarimai, priklausantys OLAF kompetencijai;

18.

pabrėžia, kad etikos organas turi apsaugoti informatorius, visų pirma ES pareigūnus, kad jie galėtų išsakyti savo susirūpinimą dėl galimų taisyklių pažeidimų nebijodami atsakomųjų veiksmų; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad etikos organas prižiūrėtų vidaus ir konfidencialius skundų teikimo mechanizmus pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas; pabrėžia, kad tik saugi ir globėjiška darbo aplinka leis pareigūnams išreikšti savo susirūpinimą ir taip padės užtikrinti nepriklausomo etikos organo darbo veiksmingumą;

19.

mano, jog tam, kad etikos organas būtų visiškai veiksmingas, jis turėtų apjungti už etiką atsakingų organų funkcijas; mano, kad šis organas turėtų patarti Europos Parlamento nariams arba Komisijos nariams, kai jie prašo rekomendacijų etikos klausimais; mano, kad rekomendacijas dėl sankcijų, susijusių su darbuotojų etikos įsipareigojimais, etikos organas turėtų teikti paskyrimų tarnybai, o rekomendacijas dėl Europos Parlamento narių ar Komisijos narių šis organas turėtų teikti atitinkamų dalyvaujančių institucijų atsakingoms vadovybėms; rekomenduoja, kad etikos organas parengtų rekomendacijas, kurios galėtų pasitarnauti kaip precedentai tapačiais ar panašiais atvejais; mano, kad taip bus užtikrintas veiksmingumas, nuoseklumas ir nuspėjamai bei gerokai sumažintas darbo krūvis, ypač kai yra daug panašių su darbuotojais susijusių atvejų;

20.

mano, kad ES etikos organas turėtų skatinti sąžiningumą ir jam turėtų būti patikėtos patariamosios užduotys teikti patikimas konsultacijas, kuriomis galima pasikliauti, visiems į jos aprėptį patenkantiems asmenims ir (arba) institucijoms, pageidaujantiems gauti etikos normų, susijusių su tinkamu elgesiu konkrečiu atveju, išaiškinimą; mano, kad siekiant užtikrinti nuoseklų etikos standartų taikymą ir nuspėjamumą, nepriklausomas ES etikos organas turėtų privalėti tuo pačiu klausimu laikytis tokios pat pozicijos;

21.

primena, kad Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, jog interesų konfliktas nenustatytas, yra esminė prielaida paskirtajam Komisijos nariui pavirtinti ir kad Teisės reikalų komitetas turi aiškius įgaliojimus atmesti paskirtojo Komisijos nario kandidatūrą nustačius intereso konfliktą;

22.

primena, kad, vadovaujantis 2010 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo 5 punktu, Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą konkrečiu Komisijos nariu ir kad po to Komisijos pirmininkas turi pareikalauti to Komisijos nario atsistatydinimo arba savo atsisakymą tai padaryti paaiškinti per artimiausią Parlamento mėnesinę sesiją;

23.

laikosi nuomonės, jog paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimas siekiant nustatyti, kad interesų konflikto nėra, yra labai didelės institucinės ir demokratinės svarbos darbas ir turėtų būti atliekamas kuo dėmesingiau, pareigingiau ir atsakingiau, užtikrinant visapusiškai objektyvų, demokratišką ir nepriklausomą aiškinimą; mano, kad potencialių interesų konfliktų patikrinimo taisyklės turėtų būti taikomos ir išrinktojo Europos Komisijos pirmininko deklaracijos atveju;

24.

pabrėžia, kad sprendimas dėl paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktų prieš klausymus išlieka demokratine ir institucine Parlamento Teisės reikalų komiteto kompetencija; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būsimajam nepriklausomam ES etikos organui turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai atlikti tyrimus ir įgaliojimas prašyti administracinių dokumentų bei su jais susipažinti, kad jis galėtų atlikti gerai argumentuotus ir dokumentais deramai pagrįstus vertinimus; pabrėžia, kad, vertinant interesų konflikto poveikį, būtina visapusiškai laikytis konfidencialumo, privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių; mano, kad Teisės reikalų komitetui reikėtų suteikti daugiau laiko ir kad Teisės reikalų komitetas, visapusiškai išsaugodamas savo kompetenciją šiuo klausimu, sprendimą dėl to, ar paskirtasis Komisijos narys yra įsitraukęs į interesų konfliktą, priimtų gavęs neprivalomas, tikslias ir pagrįstas nepriklausomo ES etikos organo rekomendacijas, kurios būtų paspirtis jo darbui; mano, kad Teisės reikalų komitetas galiausiai turėtų surengti diskusiją dėl nepriklausomo ES etikos organo pateiktų rekomendacijų; mano, kad rekomendacijos turėtų būti skelbiamos kartu su paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis; mano, kad Teisės reikalų komitetas turėtų atlikti ne tik paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimą, bet ir visose Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose interesų konflikto patikrinimą – paprastai pradedant eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, tarnybos metu ir jai pasibaigus; taip pat mano, jog jam turėtų būti užtikrinami pakankami ištekliai, priemonės ir įgūdžiai, kad jis galėtų atlikti kryžminę patikrą ir surasti būtiną informaciją bei prireikus paprašyti pateikti papildomos informacijos;

Sudėtis

25.

mano, kad etikos organą turėtų sudaryti devyni nariai, iš kurių tris parinktų Komisija, tris išrinktų Parlamentas, o likę trys būtų de jure paskirti iš buvusių ESTT teisėjų, Audito Rūmų ir buvusių ES ombudsmenų; mano, kad sprendžiant darbuotojų klausimus reikėtų įtraukti institucijos, kurioje dirba atitinkamas asmuo, darbuotojų atstovus; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybos nuostatų II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

26.

mano, kad organo nariai turi būti nepriklausomi, pasirinkti atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį ir profesines savybes, taip pat į asmeninį sąžiningumą, turėti nepriekaištingą etiško elgesio reputaciją ir pateikti interesų konfliktų nebuvimo deklaraciją; mano, kad turėtų būti užtikrinta organo sudėties lyčių pusiausvyra; pabrėžia, kad visi nariai, eidami savo pareigas, turi būti nepriklausomi; mano, kad nariai turėtų būti renkami šešerių metų laikotarpiui ir kas dvejus metus trečdalis jų atnaujinami;

27.

ragina numatyti, kad už kandidatų deklaracijų tikrinimą būtų atsakingas etikos pareigūnas; mano, kad nariai, atlikdami analizę ir teikdami rekomendacijas, turėtų dirbti bendradarbiaudami ir nuosekliai; ragina užtikrinti lyčių pusiausvyrą organo sudėtyje;

28.

mano, kad nustačius etikos organo sudėtį taip pat reikėtų numatyti jo įgaliojimų vykdymo sistemą ir įgaliojimų pabaigos procedūrą;

29.

siekiant užtikrinti plataus masto paramą, siūlo, kad Parlamentas rinktų etikos organo narius didele balsų dauguma, galbūt pagal panašią procedūra, kokia taikoma Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos nariams arba sprendimams dėl Sacharovo premijos;

30.

siūlo kiekvienai institucijai šiuos narius visų pirma atrinkti iš buvusių Teisingumo Teismo teisėjų, buvusių OLAF ir Audito Rūmų pirmininkų, buvusių ar dabartinių valstybių narių aukščiausiųjų teismų teisėjų, buvusių Europos Parlamento narių, buvusių dalyvaujančių institucijų ir įstaigų darbuotojų, buvusių ES ombudsmenų ir valstybių narių etikos institucijų narių; be to, siūlo nustatyti, kad organas iš savo narių išrinktų pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus; pabrėžia, kad tai nedaro poveikio darbuotojų teisei sprendžiant personalo reikalus savarankiškai rinkti savo atstovus;

31.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog nariai turėtų įvairios patirties ir nepriklausomos ekspertinės patirties; siūlo, kad buvę Europos Parlamento nariai ir Komisijos nariai sudarytų ne daugiau kaip trečdalį etikos organo narių;

32.

rekomenduoja, kad kolegijai talkintų sekretoriatas, turintis žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių, atitinkančių jos įgaliojimus ir užduotis, įskaitant etikos pareigūną, atsakingą už etikos srities mokymus ir teikiantį konsultacijas nepriklausomo ES etikos organo viduje; mano, kad sutelkus įvairių ES etikos organų biudžetus ir darbuotojus į vieną organą, pagerėtų išteklių naudojimo efektyvumas ir sumažėtų išlaidos;

Procedūros

33.

mano, kad ES etikos organo įsteigimas turėtų padėti puoselėti institucinę kultūrą, kuri iš esmės būtų grindžiama prevencija, parama ir skaidrumu; šiuo tikslu siūlo taikyti dviejų etapų metodą, pagal kurį tuo atveju, kai ES etikos organas sužino apie etikos taisyklių pažeidimą arba galimą jų pažeidimą, jis pirmiausia turi rekomenduoti veiksmus, kurių iki tam tikro termino reikia imtis tam pažeidimui nutraukti; mano, kad šiuo pirmuoju prevenciniu veiksmu turėtų būti užtikrintas konfidencialumas bei slaptumas ir asmens teisė būti išklausytam bei atmesti kaltinimus; siūlo, kad tuo atveju, jei atitinkamas asmuo atsisakytų imtis atitinkamų veiksmų ir pažeidimas būtų tęsiamas, ES etikos organas turėtų pateikti pagrįstą rekomendaciją dėl sankcijų priemonių ir perduoti visą reikiamą informaciją apie atvejį kompetentingai institucijai, kuri per 20 darbo dienų nuspręs, kaip įgyvendinti rekomendaciją;

34.

mano, kad pasibaigus šiam laikotarpiui turėtų būti viešai paskelbta pagrįsta nepriklausomo etikos organo rekomendacija, nedarant poveikio Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui ir asmens teisėms, kartu su kompetentingos institucijos, kuri turėtų pateikti paaiškinimą, jei rekomendacijų nebūtų visapusiškai laikomasi, sprendimu; mano, kad, kaip pirma priemonė, jau vien rekomendacijų ir sprendimų paskelbimas ar perdavimas galėtų būti laikomas sankcija; pabrėžia, kad toks etikos organas negali pakeisti ESTT; siūlo, kad išimtiniais atvejais, kai kompetentinga institucija tinkamai pagrindžia, kad atvejui ištirti reikia daugiau laiko, ji gali prašyti etikos organo pratęsti sprendimo priėmimo terminą ne daugiau kaip 20 darbo dienų; mano, kad šis dviejų etapų metodas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai asmuo turi pagrįstų priežasčių manyti, kad informacijos atskleidimo momentu ji buvo tikra, ir rekomenduoja, kad tyčinio pažeidimo, didelio aplaidumo, įrodymų nuslėpimo, reikalavimų nesilaikymo ar pareigos bendradarbiauti nesilaikymo atvejai skiriant sankcijas būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis, net jei pats pažeidimas nebevykdomas;

35.

ragina priimti aiškias nuostatas, pagal kurias atitinkamam asmeniui būtų suteikta teisė apskųsti pirmininko priimtus sprendimus, visapusiškai laikantis pagrindinių teisinės valstybės principų;

36.

mano, kad paprastai ES etikos organas sprendimus turėtų priimti paprasta savo narių balsų dauguma;

37.

primygtinai reikalauja, kad būtų taikomos Sutartyse nustatytos procedūros, pvz., Europos Audito Rūmų tyrimų perdavimas OLAF ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

Bendrosios nuostatos

38.

mano, kad ES etikos organas turėtų atlikti tyrimus ir rinkti metinius statistinius duomenis apie finansinių interesų deklaracijas, „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus ir kitą susijusią informaciją ir skelbti metines ataskaitas, kurios turi būti teikiamos Parlamentui, kuriose būtų pateikiama informacija apie jo užduočių vykdymą ir, jei reikia, rekomendacijos dėl etikos standartų tobulinimo; rekomenduoja į metinę ataskaitą įtraukti išnagrinėtų atvejų skaičių, institucijas, iš kurių yra atitinkami asmenys, pažeidimų rūšį, procedūrų vykdymo laiką, laikotarpį, per kurį pažeidimas buvo nutrauktas, nuspręstų taikytų sankcijų dalį ir rekomendacijas;

39.

mano, kad į Tarpinstitucinį susitarimą turėtų būti įtraukta peržiūros sąlyga, užtikrinanti, kad ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo jo įsteigimo dalyvaujančios institucijos galėtų patvirtinti savo veiklos vertinimą, įskaitant taisyklių ir procedūrų veikimo analizę ir patirtį, įgytą jas taikant; ypač pabrėžia, kad šioje peržiūros nuostatoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ES etikos organo įgaliojimų įgyvendinimo veiksmingumo vertinimui ir kad Parlamento vertinime turėtų būti atsižvelgiama į paties etikos organo indėlį;

40.

mano, kad naujasis ES etikos organas turėtų turėti kompetenciją teikdamas pasiūlymus prisidėti prie bendros ES institucijų etikos sistemos kūrimo ir periodiško atnaujinimo, įskaitant bendras taisykles ir bendrą finansinių interesų deklaracijų modelį kompiuterio skaitomu formatu, taip pat pasiūlymą iš dalies pakeisti savo kompetenciją ir pateikti jį Europos Parlamentui; mano, kad visų institucijų, agentūrų ir įstaigų etikos standartai turėtų būti kuo greičiau suderinti; laikosi nuomonės, kad Komisijos narių statutas turi būti parengtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

41.

siūlo, kad nepriklausomas etikos organas, remdamasis aukščiausiais standartais, parengtų bendrą ES institucijų interesų konflikto apibrėžtį; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių taiko griežtas taisykles; atkreipia dėmesį į EBPO interesų konflikto apibrėžtį: „kai asmuo arba įmonė (privati arba vyriausybinė) gali kokiu nors būdu naudotis savo profesija ar oficialiu statusu asmeninei ar įmonės naudai“;

42.

ragina užtikrinti visišką visų etikos organų rengiamų susitikimų su privačiais subjektais ir jų atstovais, įskaitant pelno siekiančias ir ne pelno organizacijas, skaidrumą;

43.

primygtinai reikalauja, kad, nedarant poveikio 24 dalyje nurodytai Parlamento kompetencijai, ES etikos organo rekomendacijos būtų tinkamai pagrįstos, gerai dokumentuotos ir prieinamos darbuotojui ar tarnautojui ir atitinkamai institucijai; mano, kad dalyvaujančios institucijos turėtų įsipareigoti visapusiškai bendradarbiauti visose procedūrose, patenkančiose į Tarpinstitucinio susitarimo, dėl kurio susitarta, taikymo sritį, ir visų pirma perduoti nepriklausomam ES etikos organui visą informaciją ir dokumentus, būtinus tinkamai etikos taisyklių kontrolei; atkreipia dėmesį į tai, kad etikos organo veikla galės būti skundžiama ES ombudsmenui ir kad dalyvaujančių institucijų sprendimai, grindžiami rekomendacijomis, ir toliau galės būti peržiūrimi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

44.

mano, kad sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės didinimas, taip pat aukščiausi etiško elgesio standartai ES institucijose ir ES sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti vienos iš temų, aptariamų konferencijoje dėl Europos ateities; pabrėžia, kad tai yra galimybė ES piliečiams diskutuoti dėl Sutarties persvarstymo ir kad taip būtų užtikrintas aiškus teisinis pagrindas visoms institucijoms įsteigti tokį nepriklausomą ES etikos organą pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

45.

ragina nepriklausomą etikos organą rodyti skaidrumo pavyzdį paskelbiant visas rekomendacijas, metines ataskaitas, sprendimus ir išlaidas kompiuterio skaitomu atvirųjų duomenų formatu, kuriuo galėtų naudotis visi piliečiai, laikantis galiojančių duomenų apsaugos taisyklių; primygtinai rekomenduoja, kad bet kokia programinė įranga, sukurta etikos standartams ES viešojo administravimo srityje užtikrinti, būtų prieinama pagal nemokamą atvirojo kodo programinės įrangos licenciją ir ja būtų dalijamasi su bet kuria Europos institucija, kuri nori ja naudotis; ragina šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

46.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad su sąžiningumo taisyklių pažeidimais susijusios baudžiamosios bylos, ypač susijusios su Europos Parlamento nariais ir nacionaliniais politikais, atliekančiais tam tikrą vaidmenį formuojant ES politiką, būtų nagrinėjamos veiksmingai ir nepagrįstai nedelsiant;

47.

reiškia susirūpinimą ir apgailestauja, kad vykdant Komisijos viešųjų pirkimų procedūrą per mažai svarstoma apie tai, taip pat joje trūksta interesų konfliktų prevencijos ir vykdymo užtikrinimo priemonių;

48.

pažymi, kad šiuo metu galiojančias taisykles taikant Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir ES pareigūnams išryškėjo pernelyg daug spragų; primena, kad, remiantis organizacijos „Transparency International EU“ ataskaitos duomenimis, 2017 m. pradžioje daugiau kaip 50 proc. buvusių Komisijos narių ir 30 proc. buvusių Europos Parlamento narių, nutraukusių politinę veiklą, dirbo ES skaidrumo registre įregistruotose organizacijose; pabrėžia būtinybę užtikrinti visų pirma renkamų narių asmeninių ir finansinių įsipareigojimų skaidrumą ir atskaitomybę už juos; pabrėžia, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis kylančios skaidrumo ir sąžiningumo problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; todėl remia Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) veiklą ir ragina valstybes nares įgyvendinti jos rekomendacijas, visų pirma susijusias su nacionalinio lygmens politikams taikomo griežto elgesio kodekso sukūrimu ir taisyklių, taikomų pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, nustatymu;

49.

ragina stiprinti esamą reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, taikomą interesų konfliktų, kylančių tiek prasidėjus, tiek pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, atvejais, siekiant nubrėžti aiškias, privalomas ir proporcingas ribas tarp viešojo ir privačiojo bei ne pelno sektorių, taip patobulinant ES sprendimų priėmimo patikimumą visuomenės akyse;

50.

pabrėžia, kad interesų konflikto atvejai, susiję su viešajame sektoriuje pasibaigusiais darbiniais santykiais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, yra pasikartojantys sisteminio pobūdžio susirūpinimą keliantys klausimai ir visos ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bendra problema; rekomenduoja visoms ES institucijoms priimti suderintus ir tinkamus veiklos pertraukos laikotarpius bei sugriežtinti jų taikymo užtikrinimą; mano, kad interesų konflikto atvejai gali kelti grėsmę ES institucijų ir agentūrų sąžiningumui bei taip pakirsti piliečių pasitikėjimą jomis; pabrėžia, kad būtina suderinti reikiamus ES teisės aktus ir elgesio kodeksus bei užtikrinti jų vykdymą – taip pat ir siekiant reikalauti visiško skaidrumo, susijusio su darbu ar projektais, kurių aukšto rango ES pareigūnai imasi baigę darbą viešojoje tarnyboje, bei su bet kokia Europos Parlamento narių vykdoma šalutine veikla; laikosi nuomonės, kad taisyklės, susijusios su interesų konfliktų prevencija nustojus eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, turėtų būti pradėtos taikyti per deramą laikotarpį, sykiu paisant tinkamo kompensavimo taisyklių; pabrėžia, kad būtina mokytis iš geriausios praktikos valstybėse narėse, kuriose jau veikia nacionalinės etikos tarnybos, turinčios reikiamų ekspertinių žinių; pabrėžia, kad nacionalinė etikos standartų įgyvendinimo užtikrinimo praktika skiriasi; pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad išrinkti atstovai nebalsuotų dėl klausimų, kuriais jie asmeniškai suinteresuoti, ir, savo ruožtu, prašo Parlamento narių nesiimti būti pranešėjais panašiais atvejais; atsižvelgdamas į tai primena Europos Parlamento narių elgesio kodekso 2 ir 3 straipsniuose pateikiamas nuostatas dėl finansinių interesų ir interesų konfliktų;

51.

pabrėžia, kad, nesant skundų dėl interesų konfliktų nagrinėjimo mechanizmo, atlikdamas ir kitas savo užduotis, juos nagrinėjo Europos ombudsmenas, neturėdamas tinkamų priemonių ir įgaliojimų užtikrinti jo sprendimų vykdymą;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomas ES etikos organas pas vienas negalės spręsti ES institucijose ir agentūrose susidariusių interesų konfliktų situacijų; mano, kad ES etikos ir sąžiningumo taisyklių peržiūra turėtų apimti tokias priemones kaip aukščiausiųjų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpių pratęsimą, proporcingai atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnį, sugriežtinant Direktyvą 2014/24/ES (4) dėl viešųjų pirkimų, privalomą akcijų perleidimą institucijai, kuriai priklauso naujai paskirtas pareigūnas, pavaldžiose arba reikalų su šia institucija turinčiose įmonėse, privalomą nušalinimą, kai sprendžiami klausimai, susiję su buvusiu privačiojo sektoriaus darbdaviu, arba draudimus Komisijos nariams ir aukščiausiesiems ES institucijų bei agentūrų pareigūnams, jiems einant pareigas, turėti individualių akcijų; pakartoja, raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę pasiūlyti peržiūrėti susijusią teisinę sistemą;

53.

mano, kad aukščiausiesiems pareigūnams, išeinantiems iš darbo agentūroje ar institucijoje, remiantis objektyvia procedūra ir aiškiais kriterijais taikomi ilgesni veiklos pertraukos laikotarpiai yra pagrįstos teisinės priemonės viešajam interesui ir viešųjų institucijų sąžiningumui apsaugoti;

54.

reiškia susirūpinimą dėl ES vyresniųjų pareigūnų skyrimo tvarkos, požiūrio į Komisijos narių interesų konfliktus ir EP narių elgesio kodekso pažeidimų, taip pat dėl skaidrumo reikalavimų laikymosi patikros ir atitikties taisyklėms, susijusioms su „sukamųjų durų“ reiškiniu, vertinimo;

55.

mano, kad, siekdamos užkirsti kelią bet kokiems „sukamųjų durų“ reiškinio atvejams ar interesų konfliktams, ES institucijos turėtų taikyti aukščiausius etikos standartus, – taip pat ir skirdamos asmenis į aukštas vadovybės pareigas ES institucijose ir agentūrose;

56.

mano, kad kandidatų į aukštas pareigas atrankos procedūros turėtų būti vykdomos laikantis visapusiškai objektyvių kriterijų ir būti visiškai skaidrios plačiajai visuomenei; pabrėžia, kad turėtų būti taikoma sistema klausimams ir prieštaravimams pateikti, taip pat atviros tolesnės procedūros ir įgaliojimai atšaukti sprendimus paaiškėjus, jog jie nepriimtini skaidrumo ir sąžiningumo požiūriais; pabrėžia, kad procedūros turėtų būti reguliariai vertinamos, siekiant stebėti jų veiksmingumą ir prireikus jas tobulinti;

57.

pabrėžia, kad Parlamentas turi atlikti esminį vaidmenį stiprinant dabartinę ES etikos kontrolės sistemą, taikomą visose ES institucijose, agentūrose ir organuose, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą ES sprendimų priėmimo procesais;

o o

58.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 337, 2018 9 20, p. 120.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0327.

(3) OL L 262, 2005 10 7, p. 1.

(4) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

Top

Choose the experimental features you want to try