EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52021XC0805(05)

Vyno sektoriaus produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje, paskelbimas 2021/C 313/08

C/2021/5871

OL C 313, 2021 8 5, p. 25–33 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 8 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 313/25


Vyno sektoriaus produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje, paskelbimas

(2021/C 313/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 98 straipsnį per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS SĄJUNGOS LYGMENS PAKEITIMO PARAIŠKA

„SOAVE“

PDO-IT-A0472-AM04

Paraiškos pateikimo data – 2019-3-21

1.   Pareiškėjas ir teisėtas interesas

Consorzio Tutela Vini Soave e Recioto di Soave

Associazione di produttori della DOP Soave

2.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos antraštinė (-ės) dalis (-ys)

Produkto pavadinimas

Vynuogių produkto kategorija

Ryšys su geografine vietove

Prekybos apribojimai

3.   Pakeitimo aprašymas ir priežastys

Nuostatos dėl išpilstymo į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje

Pakeista specifikacijos dalis

5 straipsnio 1 dalis

Aprašymas ir pagrindimas

Pakeitimas susijęs su nuostata dėl išpilstymo į butelius nustatytoje gamybos vietovėje.

Šiuo pakeitimu SKVN „Soave“ gamintojai siekia ištaisyti pradinio produkto specifikacijos teksto, patvirtinto 1968 m. pabaigoje, kai bendrosiose taisyklėse dėl nacionalinių ar ES kilmės vietos nuorodų buvo nustatyta, kad išpilstymas į butelius ir pakavimas turi būti vykdomi nustatytoje vietovėje, trūkumą. Ši bendroji taisyklė buvo nustatyta po 2000 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-388/95.

Šį pakeitimą lėmė būtinumas išsaugoti SKVN „Soave“ žymimų vynų kokybę, garantuoti jų kilmę ir užtikrinti, kad kontrolė būtų atliekama veiksmingai ir laiku.

Panašu, kad vyno vežimas ir išpilstymas į butelius ne gamybos vietovėje gali pakenkti vyno „Soave“ kokybei, nes vynui gali daryti poveikį oksidacijos-redukcijos reakcijos, staigūs temperatūros pokyčiai ir mikrobiologinė tarša. Šie reiškiniai visų pirma gali turėti neigiamos įtakos fizinėms ir cheminėms (mažiausiam bendrajam rūgštingumui, mažiausiam becukrio ekstrakto kiekiui ir kt.) bei juslinėms (spalvai, kvapui ir skoniui) savybėms.

Kuo didesnis atstumas, tuo didesnė rizika. Tačiau išpilstant produktą kilmės vietovėje padedama išsaugoti jo savybes ir kokybę, jeigu vyno siuntos niekur nevežamos arba vežamos tik trumpais atstumais.

Šie aspektai, taip pat patirtis ir išsamios techninės bei mokslinės žinios apie ypatingas vynų savybes, įgytos per daugelį metų kilmės vietos nuoroda „Soave“ žymimų produktų gamintojų, suteikia galimybę išpilstyti vyną į butelius kilmės vietovėje laikantis tinkamiausių techninių atsargumo priemonių, kad būtų išsaugotos visos į specifikaciją įtrauktų vynų fizinės, cheminės ir juslinės savybės.

Kitas išpilstymo į butelius gamybos vietovėje tikslas – užtikrinti, kad kompetentinga institucija galėtų kuo efektyviau ir veiksmingiau bei garantuodama kuo didesnį ekonominį efektyvumą atlikti savo stebėjimo pareigas. Išpilstant į butelius ne gamybos vietovėje negalima užtikrinti, kad šie reikalavimai bus įvykdyti tokiu pat mastu.

Produkto atitikties specifikacijos nuostatoms metinį patikrinimą atliekanti kontrolės institucija, laikydamasi atitinkamo patikrinimo plano, gali labai greitai suplanuoti patikrinimo vizitus į visas gamybos vietovėje veikiančias įmones tuo metu, kai vynas „Soave“ išpilstomas į butelius.

Tuo siekiama nuolat užtikrinti, kad į butelius būtų galima išpilstyti tik vyno „Soave“, kuris, kaip buvo pirmiausia patvirtinta kontrolės įstaigai atlikus jo fizinių ir cheminių bei juslinių savybių tyrimą, atitinka specifikacijos reikalavimus, siuntas. Todėl mažesnėmis gamintojų sąnaudomis galima pasiekti geresnių rezultatų, susijusių su patikrų veiksmingumu, kad vartotojams būtų galima suteikti kuo daugiau vyno autentiškumo garantijų.

Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.9 punktu.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Soave

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

5.

Rūšinis putojantis vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

„Soave“ (įskaitant „Soave classico“ ir „Soave Colli Scaligeri“)

Spalva – šiaudų geltonumo, kartais žalsvo atspalvio.

Aromatas – būdingas intensyvus ir subtilus aromatas.

Skonis – sausas, vidutinio sodrumo, subalansuotas, šiek tiek karstelėjęs.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – vyno „Soave“–10,5 proc. tūrio, vyno „Soave Classico“ ir vyno „Soave Colli Scaligeri“ – 11,0 proc. tūrio.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – vyno „Soave“– 15,0 g/l, vyno „Soave Classico“ ir vyno „Soave Colli Scaligeri“ – 16,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

 

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

„Soave spumante“ (įskaitant „Soave spumante Classico“ ir „Soave spumante Colli Scaligeri“)

Puta – nedidelė ir ilgai išliekanti.

Spalva – šiaudų geltonumo, kartais ryškiai žalsvo atspalvio.

Aromatas – būdingas intensyvus ir subtilus aromatas.

Skonis – vidutinio sodrumo, subalansuotas, ekstra briuto, briuto, labai sauso ar sauso tipo vyno – šiek tiek karstelėjęs.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11 tūrio proc.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,0 g/l.

Bet kokie analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5,0 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

 

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Specifiniai vynininkystės metodai

Itališkas putojančių vynų gamybos metodas (autoklavuose) arba klasikinis metodas

Specifinis vynininkystės metodas

Natūrali antrinė fermentacija autoklavuose, taikant „Charmat“ arba „Martinotti“ metodą, arba klasikinis metodas (antrinė fermentacija butelyje) vadovaujantis galiojančiomis putojančių vynų gamybos taisyklėmis.

b)   Didžiausias derlingumas ir išeiga

„Soave“, „Soave spumante“ –

15 000 kg vynuogių iš hektaro.

„Soave Classico“, taip pat „Spumante“; „Soave Colli Scaligeri“, taip pat „Spumante“ –

14 000 kg vynuogių iš hektaro.

6.   Nustatyta geografinė vietovė

A.

Vynui, kuriam suteikta registruota kilmės vietos nuoroda „Soave“, gaminti naudojamos vynuogės turi būti užaugintos vietovėje, apimančioje visą šių Veronos provincijoje esančių savivaldybių teritoriją arba jos dalį: Soave, Monteforte d’Alpone, San Martino Buon Albergo, Mezzane di Sotto, Roncà, Montecchia di Crosara, San Giovanni Ilarione, San Bonifacio, Cazzano di Tramigna, Colognola ai Colli, Caldiero, Illasi, Lavagno.

Šios vietovės riba apibrėžiama taip:

Pietuose pradedant nuo vakarų riba prasideda San Martino Buon Albergo gyvenvietėje ir tęsiasi palei nacionalinį kelią Nr. 11 iki San Pjetro. Tada ji pasuka į pietus keliu, vedančiu į Kaldjerą, o nuo ten vingiuoja Rokos ir Gadzo kalnų pakraščiais virš 40 m aukščio taško, tada grįžta prie nacionalinio kelio Nr. 11 ir tęsiasi savivaldybės keliu, kuris per viaduką kerta geležinkelį Milanas–Venecija. Toliau riba sutampa su nacionaliniu keliu Nr. 11 iki tilto per Alponės upę netoli San Bonifačo cukraus fabriko, nuo jo toliau driekiasi keliu per San Lorencą, kol susikerta su greitkeliu Serenissima, kuris savo ruožtu yra vietovės riba San Bonifačo savivaldybėje iki ribos su Vičencos provincija. Ribos linija sutampa su Vičencos provincijos ir Montefortės, Ronkos bei San Džovani Ilarijonės savivaldybių riba iki kelio, kertančio šią provincijos ribą piečiau nuo Madarozos kalno; tada tuo keliu ji eina link San Džovani Ilarijonės pro Derutį, Lovatį, Paludį ir Rosetį, kol pasiekia pirmiau minėtą gyvenvietę; nuo ten ji eina keliu 250 m aukštyje per Čeregį, Fornačę ir Tesarį, vingiuoja palei Munio upelį iki Soejo, o tada tęsiasi iki Trenjago, San Džovani Ilarijonės ir Kacano savivaldybių ribų sankirtos taško. Nuo šio taško riba vingiuoja palei Kacano savivaldybės ribą iki Soraigės; nuo ten ji eina palei kelią, kuris vingiuoja Bastijos kalno šlaitų apačioje, – pirma į šiaurę, o paskui į rytus žemiau Kaze Andreanio. Nuo ten riba tęsiasi palei kelią per Montekija di Krozarą ir pasiekia Albo upę. Susijungusi su keliu, einančiu iš Toločio, riba sukasi į pietus kirsdama 300 m aukščio tašką, kuris yra žemiau Kaza Brustolonio, ir susijungia su keliu, kuris per 326 m aukščio tašką veda į Damį; nuo ten Soavės, Kacano ir Montekijos savivaldybių ribos susikerta 418 m aukščio taške, nuo kurio ribos linija tęsiasi palei Kacano ir Montekijos savivaldybių ribą šiaurės kryptimi, kol už 100 metrų kerta kelią, kuriuo toliau vingiuoja į vakarus iki Kaza Fontana Foros. Tada ji eina tuo keliu į pietus iki Pisolo di Sopros, o paskui keliu per Faelą, vėliau vingiuoja sukdamasi į rytus, kol pasiekia Pisolo di Sotą. Tada ji eina keliu į pietus iki Pisolo di Sopros, o paskui tęsiasi link Pisolo di Soto, kol praeina pro šią gyvenvietę. Ji tęsiasi per Kjaviką, o paskui vingiuoja keliu, vedančiu iš Kacano į Kanovą. Riba pasiekia Kanovos gyvenvietę ir vos tik šiai pasibaigus tęsiasi vakarų kryptimi nuo 84 m aukščio taško iki 73 m aukščio taško, nuvingiuodama už Pisolo ir pasiekdama kooperatinę vyno daryklą (it. Cantina Sociale) (žr. išsamią informaciją A1*). Nuo ten ji pasuka keliu „Via Monti“ ir eina juo iki Kacano.

Ant kelio, Kacano centre (100 m aukštyje), riba pasisuka į vakarus ir driekiasi iki Traminjos upelio, o paskui ima leistis į pietus link tilto kelyje, vedančiame į Ilazį. Ji eina palei kelią į vakarus iki San Kolombano kryžkelės, o tada išilgai kelio iki koplyčios (135 m aukštyje). Riba tęsiasi į pietus (žr. išsamią informaciją A2*) iki Grizio, o tada į rytus, pietus ir vėl į rytus per Kaze Val del Oką ir nusitęsia iki Aukštutinio Čereolo. Riba tęsiasi keliu, vedančiu į Žemutinį Čereolą, o paskui į vakarus vedančiu keliu ir keliu, kuriuo pietvakariuose patenkama į Boka Skalučę, ir pirmiausia tęsiasi keliu į šiaurę, o vėliau keliu, kuris už Pistodzos atveda prie kelio į Ilazį. Ji trumpai tęsiasi šiuo keliu į vakarus (apie 100 metrų), o tada vingiuoja keliu, kuris eina į šiaurę aplink Kaze Tronį, o paskui, vis dar į vakarus tęsiasi keliu, kuris susijungia su keliu, vedančiu į Ilazį. Šiuo keliu riba tęsiasi 250 metrų pietų kryptimi, o tada į vakarus keliu, einančiu į pietus nuo Mormontėjos, maždaug iki kelio, vedančio į Ilazį, 16-ojo kilometro. Ji vingiuoja šiuo keliu pietvakarių kryptimi ir trumpą atkarpą eina palei Ilazio upę. Riba kerta upę ir tęsiasi per Valnogarą, o paskui Montekurto keliu, pirma į vakarus iki sankirtos su keliu „Via Cara“, o tada, vingiuodama įsivaizduojama linija į vakarus, pietus ir vėl į vakarus (žr. išsamią informaciją A3*), ties Aukštutiniu Montekurtu kerta Ilazio savivaldybės ribą. Tada ji tęsiasi palei šią ribą į šiaurę iki taško ties 92 m aukščio žyma, kelyje, vedančiame į Lionę. Riba eina tuo keliu į šiaurę praeidama per Lionę, pro Kaze Spjacį ir ties Leon San Marku pasiekia kelią, kuris šiaurės rytuose ties Kaze Sančiu pakyla į 135 m aukštį. Nuo ten ji apie 300 metrų į vakarus tęsiasi keliu, vedančiu į Fratą, o tada vingiuoja į šiaurę per Fratą, ir į vakarus iki Žemutinės Medzanės. Tada ji tęsiasi į pietus keliu, einančiu aplink Kazonį, Turaną, Val di Medzą, nusidriekia už Bosketo ir ties Vila Alberčiu pasiekia 73 m aukščio tašką. Paskui ji eina į pietvakarius keliu iki Žemutinio Barko, o tada tęsiasi pirma į vakarus, o vėliau į šiaurės vakarus, kol susikerta su keliu, vedančiu į San Bričą. Linija tęsiasi šiuo keliu šiaurės rytų kryptimi iki Kazetos, o tada eina keliu į vakarus nuo kelio, kuris vingiuoja šiek tiek piečiau nuo San Roko ir Kaza Bruzosvietovių, o paskui į pietus palei kelią, kuriuo pravažiavus L’Arkandolę, pasiekiamas San Martino Buon Albergas, kuriame prasidėjo vietovės riba.

B.

Vynui „Soave Classico“ gaminti naudojamos vynuogės turi būti auginamos vietovėje, patvirtintoje 1931 m. spalio 23 d. Ministro dekrete (1931 m. gruodžio 16 d. Oficialusis leidinys Nr. 289), kuriai priklauso dalis Soavės ir Monteforte d’Alponės savivaldybių teritorijų ir kuri apibrėžiama taip: nuo Soavės Porta Veronos riba tęsiasi keliu Soavė–Montefortė iki Soavės apskrities San Lorenco kaimo. Nuo ten ji vingiuoja į šiaurę išilgai Tondo kalno šlaitų, kol pasiekia Soavės ir Montefortės savivaldybių teritorijų ribą. Tada ji driekiasi palei Copegos kalno šlaitus, be kita ko, ir per Monteforte d’Alponės gyvenvietę, vingiuodama paeiliui Copegos, Novelos, San Karlo ir Balandžio 27-osios gatvėmis. Tada ji kerta Alponės upę ir vėl susijungia su Alponės gatve. Riba tęsiasi šiaurės kryptimi ir galiausiai pasiekia Romos gatvę, apimdama Montičelo vietovę (žr. išsamią informaciją B1*). Ji kerta Santa Kročės gatvę ir tęsiasi į šiaurės vakarus, apimdama Montefortės vyno gamyklos teritoriją. Riba eina į pietus Rugsėjo 20-osios gatve, o tada nuvingiuoja už Alponės upės. Ji tęsiasi Fontanos gatve, kuri vingiuoja pirma į vakarus, o paskui į pietus, tada į vakarus ir galiausiai į šiaurę, o tada eina palei Riondo kalno šlaitus (žr. išsamią informaciją B2*). Riba apie 530 metrų vingiuoja Riondo kalno gatve, o tada pasisuka į šiaurę neapimdama teritorijos Ponsaros upelio aliuvinės kilmės dalies. Tada ji eina keliu rytų kryptimi ir pasiekia Monteforte d’Alponės savivaldybės kadastro lapo Nr. 13 ribą, kuri maždaug 110 metrų tęsiasi Červijos gatve. Riba apima Kazočio kaimą (žr. išsamią informaciją B3*), o tada pasiekia kelią Montefortė–Bronjoligo. Ji tęsiasi tuo keliu šiaurės kryptimi, kol pasiekia Karbonaros upę, ir (žr. išsamią informaciją B4*) vingiuoja į vakarus išilgai Grandės kalno šlaitų. Tada į kairę nuo Karbonaros slėnio ji ima leistis į rytus, apimdama Bronjoligo gyvenvietę, Valės ir Medzavilos kaimelius bei Kostalungos gyvenvietę (žr. išsamią informaciją B5*). Šioje vietoje ji pasisuka į šiaurę, vingiuodama Sortės savivaldybės keliu, kol pasiekia Vienegos kanalo ir Alponės upės susijungimo vietą. Tada ji tęsiasi palei šiaurinę Montefortės teritorijos ribą iki Soavės savivaldybės ribos ties Moskatelu. Ji vingiuoja išilgai šios ribos ir pasiekia Krivelaros slėnį taške, kuriame Soavės savivaldybės ribos linija sudaro kampą. Šiame taške vietovės riba atsiskiria nuo savivaldybės ribos, pasisuka į vakarus ir ties Vila Visku pasiekia 331 m aukštį. Tada ji eina kelio, besileidžiančio nuo Kampano kalno, atkarpa, praeina per 250 m aukščio tašką ir kiek toliau, ties Kaza Nui, pasiekia antraeilę Angvanės kelio atšaką (žr. išsamią informaciją B6*), kuria tęsiasi iki provincijos kelio Soavė–Kacanas. Ji eina provincijos keliu į pietus iki paskutinių Batokio gyvenvietės namų. Nuo ten ji vingiuoja į rytus palei savivaldybės kelią, kuris eina per La Karčerą, kol kiek toliau už 54 m aukščio taško susikerta su provincijos keliu Soavė–Kastelčerinas. Tada ji leidžiasi į pietus Foskarino ir Čerčenės kalnų savivaldybės keliu iki sankirtos su provincijos keliu Soavė–Kastelčerinas. Pasisukdama smailiu kampu į pietvakarius ir vingiuodama per Borgata Basano gyvenvietę, riba pasiekia nauja vaga nukreiptą Traminjos upę. Ji tęsiasi palei upę į pietus iki provincijos kelio Soavė–Borgo Sant Mateo, pasuka į vakarus palei pietines Soavės sienas ir pasiekia Porta di Veroną, kur prasideda Klasikos vietovė.

C.

Vynui „Soave“ su papildoma parajonio „Colli Scaligeri“ nuoroda gaminti naudojamos vynuogės turi būti auginamos vietovėje, kurios ribos nustatomos taip: prasidėjusi vakarinėje vietovės dalyje (San Martino Buon Alberge), nuo San Roko vietovėje esančio Marčelizės kaimelio vietovės riba nusileidžia į Bosko dela Fratą iki Fenilono. Nuo ten, vingiuodama išilgai lygumą ir kalvą skiriančio kelio, ji pasiekia Palu, o tada tęsiasi San Džakomo kryptimi iki Kazetės. Nuo ten, lanku lenkdama viršuje esančią kalvą, riba pasuka į provincijos kelią, vedantį į Lavanjo savivaldybėje esantį Montičelį. Ji tęsiasi per Fontaną iki San Pjetro (Lavanjo savivaldybėje). Vingiuodama lygumą ir kalvą skiriančiu keliu, riba tęsiasi per Vila Albertį, tada pro Bosketo, Turano kaimelius, kol 92 m aukštyje susijungia su Pronjo di Medzanės taku ir vingiuoja juo į šiaurę, kol kerta Leono gatvę, kuri veda į rytus, o paskui į pietus Kaze Spjacio kryptimi, o tada eina per Skvarcegą, Aukštutinį Montekurtą, Kanovą ir Kazotį. Nuo ten riba tęsiasi į rytus iki Ilazio savivaldybėje esančios Kalės, į pietus provincijos keliu iki San Dzeno bažnyčios, o tada rytų kryptimi iki Čerianio. Nuo čia ji eina link Vilos ir toliau išilgai kalvą ir lygumą skiriančio kelio šalia Naronkio kaimelio. Tada ji vingiuoja palei kelią į pietus per San Pjetrą, kol pasiekia Pontezelą ir Kanevą, ir į šiaurę iki Ornjano. Nuo Ornjano riba vingiuoja šiaurės rytų kryptimi išilgai kalvos kontūrų ir pasiekia San Vitorę. Nuo ten kelias veda į šiaurę per Molinį, kol praeidamas pro Fenil del Montę ties kooperatine vyno darykla pasiekia Kacano di Traminjos savivaldybę. Ji tęsiasi iki Molinio gatvės (per Kacano di Tramijos miestelį) ir prieš kirsdama Siro Kontrio gatvę pasuka į pietus, į pietryčius per Kjaviką, už Kanovos, kol ties Kostedžola pasiekia Soavės savivaldybę. Riba kyla į šiaurės rytus vingiuodama išilgai Soavės Klasikos vietovės ribos per Kaza Nui, Vila Visko, Krivelaros slėnio vietoves, tada tęsiasi rytų kryptimi per Medžaną ir Kaza Vekję, nenutoldama nuo tradicinės vietovės. Paskui ribos linija tęsiasi į šiaurę per Montekija di Krozaros savivaldybėje esantį Motį, per Kastelą, vingiuoja pro Montekijos centrą, eina pro Bjondarį iki Laurio. Čia kelias kerta provincijos kelią, vedantį į bazalto kasyklą, o tada eina į pietus link Žemutinio Danezio, Kazaročio ir Dal Čero. Tada riba eina per Ronkos savivaldybę rytuose, pereina per Prandį ir pasiekia Ronkos gyvenvietę (žr. išsamią informaciją C1 ir C2). Nuo ten ji tęsiasi Vitorio kryptimi ir į pietus link Momelo, Binelo tol, kol ties riba su Gambelaros savivaldybe pasiekia Kalderiną. Ribos linija tęsiasi palei Vičencos provincijos ir Montefortės, Ronkos bei San Džovani Ilarijonės savivaldybių ribą iki kelio, kertančio šią provincijos ribą piečiau nuo Madarozos kalno; tada tuo keliu ji eina link San Džovani Ilarijonės pro Derutį, Lovatį, Paludį ir Rosetį, kol pasiekia pirmiau minėtą gyvenvietę; nuo ten ji eina keliu 250 m aukštyje per Čeregį, Fornačę ir Tesarį, vingiuoja palei Munio upelį iki Soejo, o tada tęsiasi iki Trenjago, San Džovani Ilarijonės ir Kacano savivaldybių ribų sankirtos taško. Nuo šio taško riba vingiuoja palei Kacano savivaldybės ribą iki Soraigės; nuo ten ji eina palei kelią, kuris vingiuoja Bastijos kalno šlaitų apačioje, – pirma į šiaurę, o paskui į rytus žemiau Kaze Andreanio. Nuo ten riba tęsiasi palei kelią per Montekija di Krozarą ir pasiekia Albo upę. Susijungusi su keliu, einančiu iš Toločio, riba sukasi į pietus kirsdama 300 m aukščio tašką, kuris yra žemiau Kaza Brustolonio, ir susijungia su keliu, kuris per 326 m aukščio tašką veda į Damį; nuo ten Soavės, Kacano ir Montekijos savivaldybių ribos susikerta 418 m aukščio taške, nuo kurio riba tęsiasi šiaurės kryptimi palei Kacano ir Montekijos savivaldybių ribą, kol už 100 metrų kerta kelią, kuriuo toliau vingiuoja į vakarus iki Kaza Fontana Foros. Tada ji eina keliu į pietus iki Pisolo di Sopros, o paskui tęsiasi link Pisolo di Soto, kol praeina pro šią gyvenvietę. Ji tęsiasi per Kjaviką, o paskui vingiuoja keliu, vedančiu iš Kacano į Kanovą. Ant kelio, Kacano centre (100 m aukštyje), riba pasisuka į vakarus ir driekiasi iki Traminjos upelio, o paskui ima leistis į pietus link tilto kelyje, vedančiame į Ilazį. Ji eina palei kelią į vakarus iki San Kolombano kryžkelės, o tada išilgai kelio iki koplyčios (135 m aukštyje). Riba tęsiasi į pietus (žr. išsamią informaciją A2*) iki Grizio, o tada į rytus, pietus ir vėl į rytus per Kaze Val del Oką ir nusitęsia iki Aukštutinio Čereolo. Riba tęsiasi keliu, vedančiu į to Cereolo di Sotto, o paskui į vakarus keliu, kuriuo pietvakariuose patenkama į Boka Skalučę, ir pirmiausia tęsiasi keliu į šiaurę, o vėliau keliu, kuris už Pistodzos atveda prie kelio į Ilazį. Ji trumpą atkarpą tęsiasi šiuo keliu į vakarus (apie 100 metrų), o tada vingiuoja keliu, kuris eina į šiaurę aplink Kaze Tronį, o paskui, vis dar į vakarus tęsiasi keliu, kuris susijungia su keliu, vedančiu į Ilazį. Šiuo keliu riba tęsiasi 250 metrų pietų kryptimi, o tada į vakarus keliu, einančiu į pietus nuo Mormontėjos, maždaug iki kelio, vedančio į Ilazį, 16-ojo kilometro. Ji vingiuoja šiuo keliu pietvakarių kryptimi ir trumpą atkarpą eina palei Ilazio upę. Ji kerta upę ir tęsiasi keliu, vedančiu į Gverį, o nuo ten ji įsivaizduojama linija tęsiasi į vakarus iš Aukštutinio Montekurto į Gverį (žr. išsamią informaciją A3*), ir taip besitęsdama ties Aukštutiniu Montekurtu kerta Ilazio savivaldybės ribą. Tada ji tęsiasi palei šią ribą į šiaurę iki taško ties 92 m aukščio žyma, kelyje, vedančiame į Lionę. Riba eina tuo keliu į šiaurę praeidama per Lionę, pro Kaze Spjacį ir ties Leon San Marku eina keliu, kuris šiaurės rytuose 135 m aukštyje pasiekia Kaze Santį. Nuo ten ji apie 300 metrų į vakarus tęsiasi keliu, vedančiu į Fratą, o tada vingiuoja į šiaurę per Fratą, ir į vakarus iki Žemutinės Medzanės. Tada ji tęsiasi į pietus keliu, einančiu aplink Kazonį, Turaną, Val di Medzą, nusidriekia už Bosketo ir ties Vila Alberčiu pasiekia 73 m aukščio tašką. Paskui ji eina į pietvakarius keliu iki Žemutinio Barko, o tada tęsiasi pirma į vakarus, o vėliau į šiaurės vakarus, kol susikerta su keliu, vedančiu į San Bričą. Ji tęsiasi juo šiaurės rytų kryptimi iki Kazetos, o tada eina keliu į vakarus nuo pagrindinio kelio, kuriuo pasiekia San Roką.

Ši teritorija taip pat apima Kaldjero savivaldybėje stūksančius Rokos ir Gadzo kalnus ir Soavės savivaldybėje esantį Bisono kalną, o jos ribos nustatomos taip:

Gadzo ir Rokos kalnų riba, Kaldjero savivaldybė.

Prasidėdama nuo Padanos nacionalinio kelio Nr. 11 šalia Džiunonės terminių vonių, riba eina keliu, vedančiu į terminių vonių vietą, palei Gadzo kalno šlaitus iki 53 m aukščio taško. Nuo ten ji pasuka į kairę ir eina kalno, kuris yra Rokos kalno riba, kontūru, kol susijungia su savivaldybės keliu. Riba pasuka į kairę link Kaldjero centro ir eina iki aikštės. Tada riba tęsiasi dešinėn, kol susijungia su Cekonelio savivaldybės keliu kairėje, nuo kurio beveik iškart nutolsta ir eina į šiaurę palei aukščio liniją, kol susijungia su geležinkeliu. Nuo ten ji eina geležinkeliu, tęsiasi į rytus, kol pasiekia ribos pradžios tašką.

Bisono kalno riba, Soavės savivaldybė.

Prasidėdama Fornelo centre ir eidama laikrodžio rodyklės kryptimi į šiaurę, riba tęsiasi Bisono savivaldybės keliu iki sankirtos su keliu, vedančiu į San Vitorės gyvenvietę. Riba tęsiasi, vingiuodama dešiniau išilgai kalno kontūrų pietų kryptimi iki 42 m aukščio taško ties Bisono ūkio sodyba, o nuo ten, vis dar eidama palei 42 m aukščio liniją, ji pakrypsta į vakarus link savivaldybės kelio, vedančio į Kolonjola ai Kolio savivaldybėje esantį Fornelą.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Chardonnay B.“

„Garganega B.“

„Trebbiano di Soave B.“ – „Trebbiano“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

SKVN „Soave“ – visų kategorijų vynas (vynas ir rūšinis putojantis vynas)

Geografinės vietovės duomenys

Gamtiniai veiksniai, darantys įtaką ryšiui

SKVN „Soave“ žymimų vynų gamybos vietovė yra netoli Po slėnio esančio Lesinijos kalnų regiono vakarų vidurio dalyje. Vulkaninės kilmės bazaltinio tufo uolienų dirvožemio substratas daugiausia sudarytas iš suirusių bazaltinių uolienų, kurių pagrindu susidarė paprastai tamsūs, nelabai šarmingi, molingi priemolio dirvožemiai, kuriuose daug mineralinių medžiagų ir kurie yra gerai drenuojami, bet pasižymi ištisus metus geru vandens kaupimo pajėgumu. Tokia dirvožemio mineralinė sudėtis palankiai veikia misos, gaunamos iš veislių „Garganega“ ir „Trebbiano di Soave“ vynuogių, fermentacijos procesus.

Kalbant apie klimatą, Soavės vietovėje vyrauja švelnus vidutinis klimatas, o metinis kritulių, kurių daugiausia iškrenta pavasarį ir rudenį, kiekis – 700–1 000 mm. Vietovės klimatas paprastai yra vidutinis ir drėgnas, jam būdingos karštos vasaros.

Vynuogynai auga įvairiame aukštyje – nuo 35 m virš jūros lygio kalnų papėdėse iki 380 m virš jūros lygio aukščiausiuose kalnuose, ant skirtingo nuolydžio daugiausia į rytus, pietus ir vakarus nukreiptų šlaitų;

Su nuoroda susiję istoriniai ir žmogiškieji veiksniai

Dar romėnų laikais Soavės teritorija jau buvo „pagus“, t. y. apribotas agrarinis vynuogių auginimo regionas, žinomas dėl savo geros padėties ir intensyvios žemės ūkio veiklos. Vietovėje išaugintos vynuogės buvo naudojamos specialiems vynams, vadinamiems „acinatici“, gaminti taikant tradicinį vynuogių vytinimo metodą. Tai paminėta keliuose gotų karaliaus Teodoriko laikais (503 a. po Kr.) rašytuose laiškuose, kuriuose buvo patariama, kad Veronos gamintojai karaliaus vaišių stalui tiektų šiuos „labai švelnaus skonio ir labai sodrius“ vynus ir kad neužmirštų iš baltųjų vynuogių pagaminto vyno, kuris „blizga kaip pienas ir yra tyras it krištolas, <...> maloniai paprastas ir neįtikėtinai švelnaus skonio“. 680 a. po Kr. šaltiniuose minimi Veronos treliažai – tradicinis net iki šiol vietovėje naudojamas vynmedžių formavimo būdas.

Išaugusi gamyba ir vynų „Soave“ reputacija lėmė tai, kad 1924 m. buvo imtasi pirmųjų veiksmų siekiant apsaugoti tipiškus vynus ir apginti jų reputaciją. Vėliau buvo įsteigta asociacija Consorzio per la difesa del Vino Tipico Soave (Tipiško vyno „Soave“ apsaugos asociacija). 1931 m. Italijos ministras pripažino pirmąją vyno „Vino Típico Soave“ (tipiško vyno „Soave“) nustatytą gamybos vietovę. SKVN buvo pripažinta 1968 m.

Daugelį amžių vyndariai laikė Veronos treliažų sistemą puikia vynmedžių formavimo sistema. Ši auginimo sistema yra ne tik būdingas kraštovaizdžio bruožas, bet ir itin svarbus veiksnys užtikrinant vynų kokybę bei gamybos tęstinumą.

Pastaraisiais metais dėl šioje vynmedžių formavimo sistemoje įvykusių pokyčių pakito tam tikri parametrai siekiant išgauti norimas vynų juslines savybes: vynuogių augintojai, anksčiau naudoję treliažų sistemą, kuria buvo užtikrinami 4,5–5 m tarpai eilėse ir 0,8–1,5 m atstumas tarp vynmedžių (kai visą tarpueilių plotą paprastai dengė augalinė danga), pradėjo taikyti treliažų sistemą, pagal kurią vynmedžiai sodinami mažesniais atstumais ir genimi trumpai paliekant ant vieno augalo kur kas mažiau pumpurų.

Todėl Veronos treliažų vynmedžių formavimo sistemomis užtikrinamas optimalus vynuogių prinokimas ir sveikata.

Be šios tradicinės treliažų vynmedžių formavimo sistemos, dar naudojamos „sienos“ arba špalerių sistemos, ypač lygumų vietovėse, kur lengviau taikyti mechanines priemones genint vynuoges ir renkant jų derlių.

Kalnų vietovėse, kuriose ant stačių šlaitų sunku mechanizuotai atlikti ūkio darbus, paprastai vėlai nuimamas vynuogių derlius daugiausia renkamas rankomis.

Šiuo metu Soavės vietovėje gaminama nemažai rūšių puikių vynų, kurie kasmet pelno pagrindinių vyno sektoriaus tarptautinių gidų apdovanojimus. Taip pat vietovės vynai nuolat pelno išskirtinius apdovanojimus pagrindiniuose pasauliniuose vyndarių konkursuose.

SKVN „Soave“. Vyno kategorija

Priežastinis produkto kokybės, savybių ir geografinės aplinkos bei jos gamtinių ir žmogiškųjų veiksnių ryšys.

SKVN „Soave“ žymimas vynas, įskaitant jo rūšis, žymimas nuorodomis „Classico“ ir „Colli Scaligeri“, yra šiaudų geltonumo spalvos, kartais ryškiai žalsvo atspalvio, pasižymi stipriu, maloniu aromatu ir sodriu skoniu, gerai subalansuotu rūgštingumu; konkrečiau, vynuose gerai juntami migdolų ir baltųjų gėlių, egzotinių, citrusinių vaisių ir prieskonių poskoniai.

Veronos apylinkių kalnai padeda sukurti puikią aplinką SKVN „Soave“, taip pat nuorodomis „Classico“ ir „Colli Scaligeri“ žymimiems produktams gaminti. Iš kalkinių uolienų sudarytuose vulkaninės kilmės dirvožemiuose gausu maisto medžiagų, o iš Lesinijos kalnų atitekantys vėsūs upeliai, padeda sukurti sąlygas, kuriomis vynuogės gali optimaliai prinokti, neprarasdamos baltiems vynams gaminti reikalingo rūgštumo. Tradicinė treliažų vynmedžių formavimo sistema, vynuogių augintojų techninė patirtis, šimtametės tradicijos ir investicijos į šiuolaikinę technologiją – visi šie veiksniai kartu padeda pagaminti labai kompleksiško aromato ir labai sodraus skonio vynus, pasižyminčius nuo vidutinio iki didelio cukraus kiekiu ir gerai subalansuotu rūgštingumu.

Konkrečiau, SKVN „Soave“ žymimas vynas su nuoroda „Classico“ yra seniausias vietovės tradicinis vynas, pasižymintis minerališkomis juslinėmis savybėmis, sodriu, išbaigtu skoniu, kuriame vos juntami ortonazaliniai ir retronazaliniai daržovių aromatai.

SKVN „Soave“. Rūšinio putojančio vyno kategorija

Priežastinis produkto kokybės, savybių ir geografinės aplinkos bei jos gamtinių ir žmogiškųjų veiksnių ryšys.

SKVN „Soave“, taip pat nuorodomis „Classico“ ir „Colli Scaligeri“ žymimiems putojantiems vynams būdinga subtili, ilgai išliekanti puta. Jų spalva – šiaudų geltonumo, kartais ryškiai žalsvo atspalvio, vynai pasižymi švelniu aromatu ir maloniu, pagal ekstraktų ir cukraus kiekio santykį subalansuotu skoniu. Pagal cukraus kiekį vynas – nuo ekstra briuto iki sauso.

Soavės vietovei būdingas vidutinis klimatas ir dienos bei nakties temperatūros skirtumas turi lemiamos reikšmės, kad vynuogėse susidarytų daug aromatinių pirmtakų, kurie pagerina juslines savybes ir skirtingų veislių vynuogėms, iš kurių gaminami SKVN „Soave“ žymimi vynai, būdingus kvapus.

Putojančio vyno skonis taip pat yra maloniai energizuojantis, pasižymi maloniu rūgštumu ir ragaujant juntamu puikiai subalansuotu ekstraktų ir cukraus kiekiu. Siekiant užtikrinti pakankamai didelį rūgštingumą, šiam vynui skirtų vynuogių derlius nurenkamas anksčiau nei vynuogių, skirtų gaminti neputojantį SKVN „Soave“ žymimą vyną, derlius. Rūgštingumą padeda užtikrinti ir vietovei būdingi veiksniai – žemas dirvožemių PH bei temperatūros skirtumai.

9.   Kitos specifinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

SKVN „Soave“

Teisinė sistema –

ES teisės aktai.

Kitų sąlygų tipas –

su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad vynas gali būti gaminamas Veronos provincijos teritorijoje ir Vičencos provincijos Gambelaros bei Montebelo savivaldybių teritorijose.

SKVN „Soave“

Teisinė sistema –

nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas –

išpilstymas į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas

Priežastis, dėl kurios turi būti išpilstoma į butelius nustatytoje vietovėje yra būtinybė išlaikyti SKVN „Soave“ žymimų vynų kokybę, garantuoti jų kilmę ir užtikrinti, kad laiku būtų galima atlikti veiksmingą, ekonomiškai efektyvią kontrolę.

Panašu, kad vyno vežimas ir išpilstymas į butelius ne gamybos vietovėje gali pakenkti vyno „Soave“ kokybei, nes vynui gali daryti poveikį oksidacijos-redukcijos reakcijos, staigūs temperatūros pokyčiai ir mikrobiologinė tarša, o tai gali turėti neigiamos įtakos fizinėms ir cheminėms savybėms (mažiausiam bendrajam rūgštingumui, mažiausiam becukrio ekstrakto kiekiui ir t. t.) bei juslinėms savybėms (spalvai, kvapui ir skoniui).

Kuo didesnis atstumas, tuo didesnė rizika.

Tačiau išpilstant produktą kilmės vietovėje išsaugomos jo kokybė ir savybes, jeigu vyno siuntos niekur nevežamos arba vežamos tik trumpais atstumais.

Šie aspektai, taip pat patirtis ir išsamios techninės bei mokslinės žinios apie ypatingas vynų savybes, įgytos per daugelį metų kilmės vietos nuoroda „Soave“ žymimų produktų gamintojų, suteikia galimybę išpilstyti vyną į butelius kilmės vietovėje laikantis tinkamiausių techninių atsargumo priemonių, kad būtų išsaugotos visos į specifikaciją įtrauktų vynų fizinės, cheminės ir juslinės savybės.

Kitas išpilstymo į butelius gamybos vietovėje tikslas – užtikrinti, kad kompetentinga institucija galėtų kuo efektyviau ir veiksmingiau bei užtikrindama kuo didesnį ekonominį efektyvumą atlikti savo stebėjimo pareigas. Išpilstant į butelius ne gamybos vietovėje negalima užtikrinti, kad šie reikalavimai bus įvykdyti tokiu pat mastu.

Kontrolės institucija, laikydamasi atitinkamo patikrinimo plano, gali labai greitai suplanuoti patikrinimo vizitus į visas gamybos vietovėje veikiančias įmones tuo metu, kai vynas „Soave“ išpilstomas į butelius.

Tuo siekiama sistemingai užtikrinti, kad į butelius būtų galima išpilstyti tik SKVN „Soave“ žymimo vyno siuntas. Todėl mažesnėmis gamintojų sąnaudomis galima pasiekti geresnio patikrų veiksmingumo, kad vartotojams būtų galima suteikti kuo daugiau vyno autentiškumo garantijų.

Be to, vadovaujantis galiojančiais nacionalinės teisės aktais ir siekiant apsaugoti anksčiau buvusias teises, išpilstymo įmonės gali prašyti leisti taikyti išlygą toliau išpilstyti į butelius savo gamyklose, esančiose ne gamybos vietovėje, jeigu jos pateikia atitinkamą prašymą Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijai ir dokumentus, įrodančius, kad jie išpilstė SKVN „Soave“ žymimus vynus bent du metus iš penkių iki pakeitimo, kuriuos nustatomas reikalavimas išpilstyti į butelius gamybos vietovėje, įsigaliojimo (šis dviejų metų laikotarpis nebūtinai turi būti nepertraukiamas).

SKVN „Soave“. Papildomų geografinių nuorodų naudojimas.

Teisinė sistema –

ES teisės aktai.

Kitų sąlygų tipas –

papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Vynams „Soave“, „Soave Classico“ ir „Soave Colli Scaligeri“ pavadinti ir juos pateikiant leidžiama naudoti šias papildomas geografines nuorodas:

1.

Brognoligo

2.

Broia

3.

Ca’ del vento

4.

Kampanjola

5.

Carbonare

6.

Casarsa

7.

Castelcerino

8.

Castellaro

9.

Kolombara

10.

Corte del Durlo

11.

Costalta

12.

Costalunga

13.

Coste

14.

Costeggiola

15.

Croce

16.

Duello

17.

Fittà

18.

Froscà

19.

Foscarino

20.

Menini

21.

Monte di Colognola

22.

Monte Grande

23.

Paradiso

24.

Pigno

25.

Ponsara

26.

Pressoni

27.

Roncà - Monte Calvarina

28.

Rugate

29.

Sengialta

30.

Tenda

31.

Tremenalto

32.

Volpare

33.

Zoppega

Produkto specifikacijos nuoroda

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/16389


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.


Top