—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2019 m. sausio 31 d. rezoliuciją (1), kurioje Juan Guaidó pripažįstamas laikinuoju Venesuelos prezidentu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Venesuelos, ypač į 2020 m. sausio 9 d. pareiškimą ES vardu dėl naujausių įvykių, susijusių su Nacionaline Asamblėja, ir į jo atstovo spaudai 2020 m. sausio 5 d. pareiškimą dėl įvykių Venesueloje,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės kontaktinės grupės dėl Venesuelos 2020 m. sausio 9 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/1893, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje (2), kuriuo šiuo metu taikomos tikslinės ribojančios priemonės atnaujinamos iki 2020 m. lapkričio 14 d.,

—

atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) generalinio sekretoriato 2020 m. sausio 5 d. pareiškimą dėl padėties Venesueloje ir OAS nuolatinės tarybos 2020 m. sausio 10 d. rezoliuciją „Dėl pastarojo meto įvykių Venesueloje“,

—

atsižvelgdamas į Limos grupės 2020 m. sausio 5 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi ES, jos valstybės narės ir Europos Parlamentas dar kartą patvirtino, kad Nacionalinė Asamblėja yra vienintelė teisėta ir demokratiškai išrinkta Venesuelos institucija; kadangi pagal Venesuelos Konstitucijos 194 straipsnį „Nacionalinė Asamblėja vienų metų kadencijai iš savo narių renka vieną pirmininką ir vykdomąjį biurą“;

B.

kadangi 2019 m. sausį Nacionalinės Asamblėjos pirmininku buvo išrinktas Juan Guaidó ir vėliau jis buvo prisaikdintas kaip laikinasis Venesuelos prezidentas pagal Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnį; kadangi daugiau kaip 50 šalių, įskaitant 25 ES valstybes nares, taip pat ir pati ES jį pripažino laikinuoju Venesuelos prezidentu;

C.

kadangi su Nacionalinės Asamblėjos pirmininko rinkimais Venesueloje 2020 m. sausio 5 d. susiję įvykiai prilygo neteisėto Nicolás Maduro režimo šalininkų surengtam parlamentiniam perversmui, pasižymėjusiam dideliais pažeidimais ir veiksmais, nukreiptais prieš demokratinį ir konstitucinį Nacionalinės Asamblėjos veikimą;

D.

kadangi ginkluotos pajėgos brutaliai sutrukdė Asamblėjos pirmininkui Juanui Guaidó pirmininkauti sesijai, keliems opozicijos parlamento nariams nebuvo leista patekti į Nacionalinę Asamblėją, o spaudos atstovams taip pat buvo neleista patekti į pastatą;

E.

kadangi bandymas paskirti Luisą Parrą naujo N. Madurą remiančio biuro pirmininku buvo niekinis, nes sesija niekada nebuvo oficialiai pradėta, posėdžiui niekas nepirmininkavo, nebuvo suskaičiuotas kvorumas ir nebuvo patikrintas joks oficialus vardinis balsavimas, kaip reikalaujama Nacionalinės Asamblėjos darbo tvarkos taisyklių 7, 8 ir 11 straipsniuose ir Venesuelos Konstitucijos 221 straipsnyje;

F.

kadangi po kelių valandų aplinkybių verčiama didžioji dauguma parlamento narių surengė neeilinį posėdį laikraščio „El Nacional“ būstinėje pagal Venesuelos Konstituciją ir Nacionalinės Asamblėjos darbo tvarkos taisykles, pagal kurias sesijas galima rengti ne teisėkūros institucijos patalpose; kadangi 100 iš 167 parlamento narių, įvykdydami Venesuelos Konstitucijos 221 straipsnio reikalavimus dėl kvorumo ir vardinio balsavimo, balsavo už tai, kad Juanas Guaidó ir jo valdyba būtų išrinkti vadovauti paskutiniais 2015–2020 m. kadencijos metais;

G.

kadangi 2020 m. sausio 7 d. oficialaus Nacionalinės Asamblėjos posėdžio pabaigoje Juanas Guaidó prisiekė kaip pirmininkas, nepaisant N. Maduro režimui lojalių pajėgų mėginimų užkirsti kelią sesijai, be kita ko, trukdant įeiti į pastatą ir nutraukiant elektros energijos tiekimą pastato viduje;

H.

kadangi Nacionalinės Asamblėjos nariams turi būti sudarytos galimybės vykdyti savo parlamentinius įgaliojimus, kuriuos be jokių bauginimų ar represijų jiems suteikė Venesuelos žmonės;

I.

kadangi 2018 m. gegužės 20 d. surengti prezidento rinkimai vyko nesilaikant būtiniausių tarptautinių standartų patikimam procesui užtikrinti; kadangi ES kartu su kitomis regioninėmis organizacijomis ir demokratinėmis valstybėmis nepripažino nei rinkimų, nei taikant tokį neteisėtą procesą suformuotų valdžios institucijų;

J.

kadangi vykdomi veiksmai prieš Nacionalinės Asamblėjos narius, įskaitant neteisėtų grupuočių ir saugumo institucijų vykdytą 59 narių persekiojimą ir bauginimą, 29 savavališkus sulaikymus ir 27 priverstinės emigracijos atvejus, taip pat kankinimą ir priverstinį dingimą, trukdo Nacionalinės Asamblėjos konstituciniam darbui;

K.

kadangi žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos padėtis Venesueloje jau daugelį metų labai blogėja, ypač nuo tada, kai Nicolás Maduro po 2013 m. užginčytų rinkimų atėjo į valdžią; kadangi politinė, ekonominė, institucinė, socialinė ir daugiaaspektė humanitarinė krizė šalyje stipriai aštrėja;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.