(1)

2019 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo strategiją, kuria pradedamas 2020 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. gruodžio 17 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Vengrija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)

2020 m. vasario 26 d. paskelbta 2020 m. Vengrijai skirta ataskaita. Joje įvertinta Vengrijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas (3) (toliau – 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos), veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Vengrijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, šalių visuomenė ir ekonomika pateko į ekstremaliąją didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Ji daro didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdo pasaulines tiekimo grandines, kelia nestabilumą finansų rinkose, lemia vartotojų paklausos sukrėtimus ir daro neigiamą poveikį įvairiems sektoriams. Ji kelia grėsmę žmonių darbo vietoms ir pajamoms, taip pat įmonių verslui. Jos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas jau turi skaudžių pasekmių Sąjungoje. 2020 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo raginama užtikrinti suderintą ekonominį atsaką į krizę, įtraukiant visus nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotuosius subjektus;

(4)

kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos bei tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(5)

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (4) 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. 2020 m. kovo 20 d. komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos, ir paprašė Tarybos šią išvadą patvirtinti. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Jie sutiko, kad dėl didelio ekonomikos nuosmukio reikia ryžtingo, ambicingo ir suderinto atsako. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali nuspręsti, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nesustabdomos. Ji suteikia valstybėms narėms galimybę nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(6)

siekiant apriboti ir kontroliuoti COVID-19 pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, įmonėms bei namų ūkiams teikiamomis paramos priemonėmis sušvelninti socialinius bei ekonominius pandemijos padarinius ir užtikrinti tinkamas sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, Sąjunga turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos parengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto mūsų šalių visuomenės ir ekonomikos veikimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir pasinaudodamos krizės metu įgyta patirtimi;

(7)

dėl COVID-19 krizės išryškėjo vidaus rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto, siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtinės priemonės, neleidžiančios įprastai veikti vidaus rinkai, turėtų būti panaikintos iškart, kai tik jos nebebus būtinos. Dabartinė krizė parodė, kad sveikatos sektoriuje reikia pasirengimo krizėms planų. Vieni iš esminių platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementų yra geresnės pirkimo strategijos, diversifikuotos tiekimo grandinės ir strateginiai būtiniausių prekių rezervai;

(8)

kad visus nenaudojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius valstybės narės galėtų sutelkti išskirtiniam COVID-19 pandemijos poveikiui sušvelninti, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau iš dalies pakeitė atitinkamus teisės aktus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2020/460 (5) ir (ES) 2020/558 (6). Tais pakeitimais bus suteikta papildomo lankstumo ir nustatytos supaprastintos bei racionalizuotos procedūros. Siekiant sumažinti spaudimą pinigų srautams, valstybėms narėms taip pat suteikta galimybė 2020–2021 finansiniais metais pasinaudoti 100 % bendru finansavimu iš Sąjungos biudžeto. Vengrija raginama visapusiškai pasinaudoti tomis galimybėmis, kad padėtų labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams;

(9)

dėl skirtingų specializacijos modelių tikėtina, kad skirtingose teritorijose, visų pirma regionuose, kuriuose nepakankamai finansuojamas pagrindinis turtas arba kurie labai priklauso nuo sektorių, kuriuose su klientais reikia bendrauti tiesiogiai, socialiniai ir ekonominiai COVID-19 pandemijos padariniai bus nevienodi. Todėl kyla didelė rizika, kad teritorinė nelygybė Vengrijoje didės, o tai dar labiau sustiprins dabartinę skirtumų tarp miesto ir kaimo vietovių didėjimo tendenciją. Atsižvelgiant į riziką, kad laikinai sutriks valstybių narių tarpusavio konvergencijos procesas, dabartinėmis aplinkybėmis reikia tikslinių atsakomųjų politikos priemonių;

(10)

2020 m. nacionalinę reformų programą Vengrija pateikė 2020 m. gegužės 5 d., o 2020 m. konvergencijos programą – 2020 m. gegužės 4 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(11)

šiuo metu Vengrijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė;

(12)

2019 m. birželio 14 d. Taryba rekomendavo Vengrijai užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų (7) nominalus augimas neviršytų 3,3 % – tai atitiktų 1,0 % bendrojo vidaus produkto (BVP) metinį struktūrinį koregavimą. Bendrame Komisijos vertinime patvirtinama, kad 2019 m., taip pat 2018 ir 2019 m. (vertinant kartu) buvo labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pradėta taikyti bendroji nukrypti leidžianti išlyga, nėra pagrindo imtis tolesnių veiksmų pagal Vengrijai taikomą didelio nukrypimo procedūrą;

(13)

2020 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato, kad nominalusis balansas nuo 2019 m. buvusio 2,0 % BVP deficito blogės ir 2020 m. virs 3,8 % BVP deficitu. Numatoma, kad 2021 m. deficitas sumažės iki 2,7 % BVP, o iki 2024 m. palaipsniui pasieks 1,0 % BVP. Pagal 2020 m. konvergencijos programą numatoma, kad iki 66,3 % BVP 2019 m. sumažėjęs valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. išaugs iki 72,6 %. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos. Biudžeto projekcijos grindžiamos rizika, visų pirma susijusia su didesnėmis, nei prognozuota, išlaidomis (tai atitinka ankstesnes išlaidų padidėjimo metų pabaigoje tendencijas), taip pat su galimai mažesnėmis, nei prognozuota, pajamomis, nes atrodo, kad projekcija paremta prielaida, kad pajamos augs;

(14)

reaguodama į COVID-19 pandemiją ir laikydamasi suderinto Sąjungos požiūrio, Vengrija laiku patvirtino biudžeto priemones, kad padidintų sveikatos sistemos intensyvios priežiūros pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims bei sektoriams. Pagal 2020 m. konvergencijos programą tos biudžetinės priemonės 2020 m. sudaro 2,8 % BVP ir yra visiškai finansuojamos perskirstant biudžeto išlaidas, panaudojant rezervus ir įvedant naujus mokesčius. Tos priemonės apima darbo rinkos rėmimo priemones, įmonėms taikomas mokesčių lengvatas ir skubios medicininės pagalbos išlaidas. Paskelbta apie papildomas priemones ekonomikos atsigavimui remti (1,4 % BVP) ir darbo rinkai remti (0,4 % BVP), tačiau jos dar nepatikslintos. Be to, Vengrija patvirtino priemones, kurios, nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, 2020 m. stabilumo programoje įvertinta, kad jos sudarys 1,5 % BVP; Valdžios institucijos rengia papildomas priemones, kurios sudarytų 0,3 % BVP. Tos priemonės apima kredito garantijų programas ir Vyriausybės garantuojamas paskolas. 2020 m. konvergencijos programose nurodytas bendras fiskalinių priemonių poveikis biudžetui skiriasi nuo Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje nurodyto poveikio biudžetui, nes Komisija įvertino ir atsižvelgė tik į tas priemones, kurios buvo pakankamai apibūdintos. Apskritai priemonės, kurias patvirtino Vengrija, atitinka 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate išdėstytas gaires. Visų paskelbtų neatidėliotinų priemonių ir fiskalinių paramos priemonių išsamus apibūdinimas ir patvirtinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu;

(15)

remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Vengrijos valdžios sektoriaus balansas sudarys -5,2 % BVP 2020 m. ir -4,0 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2020 m. valdžios sektoriaus skolos santykis pasieks 75,0 % BVP;

(16)

2019 m. birželio 14 d. pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį Taryba nustatė, kad 2018 m. Vengrijoje pastebėtas didelis nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Atsižvelgdama į nustatytą didelį nukrypimą, 2019 m. birželio 14 d. Taryba paskelbė rekomendaciją (8), kurioje Vengrijai rekomendavo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 3,3 % 2019 m. ir 4,7 % 2020 m. – tai atitiktų 1,0 % ir 0,75 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. 2019 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/2172 (9), kuriame nustatė, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į 2019 m. birželio 14 d. rekomendaciją, ir 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė patikslintą rekomendaciją (10). 2019 m. gruodžio 5 d. rekomendacijoje Taryba paprašė Vengrijos imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad 2020 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 4,7 % – tai atitiktų 0,75 % BVP metinį struktūrinį koregavimą 2020 m. Remiantis bendru Komisijos vertinimu ir atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. pradėta taikyti bendroji išlyga, kuri leidžia laikinai nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, laikoma, kad Vengrija ėmėsi veiksmingų priemonių reaguodama į 2019 m. gruodžio 5 d. rekomendaciją;

(17)

dėl 2020 m. Vengrijos planuojamo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Apskritai iš Komisijos analizės galima spręsti, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97 apibrėžtas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(18)

2020 m. kovo 11 d. Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį. Kovo 12 d. buvo uždarytos sienos keliautojams, išskyrus grįžtančius piliečius ir Europos ekonominės erdvės gyventojus, taip pat reguliariai į darbą anapus sienos vykstančius asmenis. Prekių tranzitas tebebuvo leidžiamas. 2020 m. kovo 16 d. buvo uždarytos vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos ir universitetai, o mokymas pradėtas vykdyti internetu. Nuo 2020 m. kovo 17 d. nebūtinų prekių parduotuvės turėjo užsidaryti 15 val., o restoranai galėjo teikti tik maistą išsinešti. 2020 m. kovo 28 d. įvestas dalinis karantinas – tai reiškia, kad žmonės gali išvykti iš savo gyvenamosios vietos tik dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, laikydamiesi tinkamo atstumo nuo kitų žmonių. Prieš COVID-19 protrūkį Vengrijos ekonomika po kelerius metus trukusio didelio augimo palaipsniui lėtino tempą. Realusis BVP 2019 m. padidėjo 4,9 %. Prasidėjus viruso protrūkiui gana greitai buvo imtasi priemonių jo plitimui suvaldyti, o oficialių užsikrėtimo atvejų skaičius iki šiol yra nedidelis. Tačiau tikėtina, kad pasaulinis nuosmukis ypač stipriai paveiks eksportą, nes čia dominuoja itin cikliškos pramonės šakos, pavyzdžiui, automobilių pramonė. Taip pat tikėtina, kad dėl kelionių apribojimų neigiamą poveikį patirs turizmo ir transporto paslaugos. Apskritai numatoma, kad nuo kovo mėn. prasidės didelis ekonomikos nuosmukis, o tada nuo antrojo pusmečio numatomas laipsniškas ekonomikos atsigavimas, nes daroma prielaida, kad viruso plitimo valdymo priemonės bus palaipsniui atšaukiamos. Dėl darbo rinkos lankstumo gali sparčiai didėti nedarbas. 2020 m. ekonominės veiklos rezultatai priklausys nuo izoliavimo laikotarpio trukmės ir nuo ekonominės politikos reagavimo priemonių. 2020 m. Komisijos pavasario prognozėje numatoma, kad 2020 m. realusis BVP sumažės 7 %, o 2021 m. išaugs 6 %;

(19)

nuo kovo mėn. vidurio Vyriausybė keliais etapais paskelbė įvairių priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti COVID-19 krizės socialinį ir ekonominį poveikį. Centrinis bankas patvirtino priemones, kuriomis siekiama užtikrinti finansų sektoriaus likvidumą. Kitos namų ūkiams ir įmonėms skirtos likvidumo didinimo priemonės apima: a) įmonių ir namų ūkių paskolų ir finansinės nuomos įmokų mokėjimo moratoriumą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir b) vartojimo kreditų palūkanų normos apribojimą. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą. Kitos priemonės, daugiausia skirtos tokiems labiausiai nuo krizės nukentėjusiems sektoriams kaip turizmo ir paslaugų sektoriai, apima laikiną mokesčių sumažinimą ir atleidimą nuo mokesčių, investicijų subsidijas, infrastruktūros plėtrą, subsidijuojamas ir garantuojamas paskolas ir kapitalo programas. Siekdama išsaugoti darbo vietas, Vyriausybė pradėjo taikyti dviejų rūšių darbo rinkos priemones. Pagal sutrumpinto darbo laiko tvarką tam tikromis sąlygomis 3 mėnesius kompensuojama iki 70 % prarasto darbo užmokesčio, o mokslinių tyrimų ir plėtros darbuotojams skirta speciali darbo užmokesčio subsidija. Vyriausybė vienu ketvirčiu paankstino seniau numatytą socialinio draudimo įmokų sumažinimą ir paskelbė apie vienkartinį priedą prie atlyginimo sveikatos priežiūros sektoriuje. Apskritai, nors fiskalinėmis priemonėmis siekiama remti įmones ir išsaugoti darbo vietas, jų taikymo sritis ir aprėptis, palyginti su daugumos kitų valstybių narių taikomomis priemonėmis, tebėra nedidelė. Be to, jas planuojama finansuoti perskirstant lėšas tarp biudžeto skyrių ir vėl padidinant mokesčius, todėl tikėtina, kad jų poveikis, žvelgiant iš makroekonominio stabilizavimo perspektyvos, bus ribotas;

(20)

sveikatos rezultatai įvairiais aspektais išliko prastesni nei daugumoje valstybių narių, o tai visų pirma rodo, kad rizikos veiksniai labai paplitę tarp gyventojų ir sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ne itin veiksmingai. Su sveikatos priežiūra susijusių viešųjų išlaidų dalis Vengrijoje buvo gerokai mažesnė už Sąjungos vidurkį. Nors nepatenkintų medicininių poreikių yra nedaug, vengrų, kurie išlaidas padengia iš savo lėšų, skaičius viršija Sąjungos vidurkį ir tokie asmenys vis dažniau priversti naudotis privačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai didina riziką, kad Vengrijos namų ūkiai patirs finansinių sunkumų, ir turi pasekmių socialinei lygybei ir sveikatos rezultatams. Norint racionalizuoti sveikatos priežiūros sistemos išteklių panaudojimą, sudaryti vienodesnes sąlygas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir pagerinti priežiūros kokybę, būtinos papildomos investicijos ir visapusiškos reformos. Prevencinės ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugos yra nepakankamai finansuojamos, o potencialas gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, didinti prieinamumą ir ekonominį efektyvumą tebėra nepakankamai išnaudojamas. Nors valdžios institucijos ėmėsi veiksmų, kad sumažintų didelį Vengrijos sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą, regioniniai sveikatos priežiūros darbuotojų pasiskirstymo skirtumai vis dar trukdo gauti priežiūros paslaugas kai kuriose vietovėse, o kai kurios pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, marginalizuoti romai, taip pat neįgalieji, susiduria su ypatingomis kliūtimis. Dėl COVID-19 pandemijos stipriai išaugus sveikatos priežiūros paslaugų paklausai, reikia imtis skubių veiksmų, kad būtų galima pradėti spręsti šias struktūrines problemas ir padidinti Vengrijos sveikatos priežiūros sistemos atsparumą;

(21)

socialinės ir ekonominės protrūkio pasekmės gali būti didelės, o 2020 m. kovo 18 d. Vyriausybės nutarimo, kuriuo leidžiama dvišališkai priimti nuo Darbo kodekso leidžiančias nukrypti nuostatas, poveikį dar reikia įvertinti. Pagal Komisijos prognozę numatoma, kad nedarbas 2020 m. išaugs iki 7,0 %, o 2021 m. sumažės iki 6,1 %. Stipriai nuo krizės nukentėję sektoriai sudaro didelę Vengrijos ekonomikos dalį – juose pagal itin lanksčias darbo sutartis dirba žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai. Iki 2020 m. pradžios, sparčiai augant ekonomikai, bendras užimtumo lygis didėjo, tačiau ne visų grupių vienodai. Palyginti su Sąjungos vidurkiu, užimtumo skirtumai tarp įgūdžių grupių ir tarp vyrų bei moterų tebėra dideli, o pastarąjį skirtumą iš dalies lėmė ribota kokybiškų vaikų priežiūros paslaugų pasiūla. Nepaisant to, kad viešųjų darbų sistemos, nepadėjusios dalyviams rasti darbo pirminėje darbo rinkoje, mastas buvo sumažintas, jis tebebuvo didelis. Dar yra galimybių stiprinti ir kitas politikos kryptis, siekiant veiksmingai padėti bedarbiams arba ekonomiškai neaktyviems žmonėms rasti darbą arba suteikti jiems galimybę mokytis, kad tos politikos kryptys būtų tikslingesnės. Bedarbio pašalpų mokėjimo trukmė yra trumpiausia Sąjungoje (ne ilgiau kaip 3 mėn.) ir netgi palankiomis ekonominėmis sąlygomis ji buvo gerokai trumpesnė nei laikas, kurio vidutiniškai reikia darbui susirasti. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio principus socialinės apsaugos sistemos ir priemonės turi apsaugoti tuos, kuriems gresia pavojus netekti darbo, taip pat savarankiškai dirbančius asmenis ir bedarbius. Sutrumpinto darbo laiko sistemos, pagal kurias darbuotojai iš valstybės gauna pajamų paramą už nedirbtas valandas, yra geras būdas apsaugoti užimtumą. Pandemijos metu sutrumpinto darbo laiko sistemos yra veiksmingiausios, jei jų administravimas yra paprastas ir greitas, o jos taikomos ne tik tam tikriems sektoriams ar įmonių rūšims;

(22)

nors bendri Vengrijos skurdo rodikliai prieš krizę pagerėjo, nuosmukio metu ši tendencija gali greitai pasikeisti. Pajamų nelygybė per pastarąjį dešimtmetį išaugo, iš dalies dėl mokesčių ir išmokų sistemos pokyčių. NET prieš COVID-19 protrūkį tiek materialinio nepritekliaus, tiek materialinio ir socialinio nepritekliaus rodiklis buvo labai aukštas, ypač namų ūkiuose, kuriuose yra keletas vaikų, ir romų bendruomenėje. Socialinei nuomai skirtų municipalinių butų ir finansinės paramos nuomotojams trūkumas trukdo judumui. Minimalių pajamų išmoka iš esmės nesikeitė nuo 2012 m. ir yra viena mažiausių Sąjungoje. Tikėtina, kad pandemija labiausiai paveiks pažeidžiamas grupes, kurios neturi galimybių naudotis priežiūros ir pagrindinėmis paslaugomis ir gyvena perpildytuose namų ūkiuose. Atsigaunant ekonomikai reikės imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas minėtų grupių aktyvumas darbo rinkoje ir integracija į ją. Dar prieš krizę švietimo rezultatai buvo prastesni už Sąjungos vidurkį ir jiems didelės įtakos turėjo mokinių socialinė ir ekonominė padėtis. Mokyklos nebaigusių asmenų, ypač romų, skaičius buvo didelis. Pažeidžiamoms grupėms menkai dalyvaujant kokybiško švietimo sistemoje neišnaudojama galimybė didinti žmogiškąjį kapitalą ir socialinę sanglaudą. Mokytojų darbo užmokestis yra vienas mažiausių Sąjungoje. Mažas aukštųjų mokyklų studentų skaičius neatitinka didelės aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausos. Netikėtas perėjimas prie nuotolinio mokymosi greičiausiai nelygybę dar labiau padidins. Iš kasmetinių nacionalinių kompetencijos testų rezultatų matyti, kad dėl skaitmeninių priemonių trūkumo skaitmeninis švietimas negali pasiekti daug mokinių. Palankių sąlygų neturintys moksleiviai taip pat patiria neigiamą nuotolinio mokymosi poveikį dėl perpildytų namų ūkių ir menko tėvų išsilavinimo. Pastarojo meto ir dabartinės investicijos į švietimo skaitmeninimą yra svarbios ir jas reikia tęsti;

(23)

per COVID-19 krizę itin svarbu užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros veikimą ir laisvą prekių judėjimą visoje vidaus rinkoje ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis stebėti tiekimo grandines ir užtikrinti tinkamą jų veikimą. Vengrija yra nedidelė atviros ekonomikos šalis ir per jos sienas intensyviai vykdomas prekių vežimas. Be to, daug vengrų dirba užsienyje ir kiekvieną savaitę vykdami į darbą kerta sienas. Vengrijai taip pat gali prireikti sezoninių pasienio darbuotojų žemės ūkyje. Šiuo metu galiojantys kelionių apribojimai gali trukdyti prekių ir darbuotojų judėjimui, tačiau juos būtų galima sušvelninti pasienyje įrengiant žaliuosius koridorius;

(24)

mažmeninė prekyba yra vienas iš labiausiai paveiktų paslaugų sektorių – dėl taikomų priemonių daugelis įmonių iš viso negalėjo veikti arba labai apribojo savo veiklą. Po COVID-19 krizės mažmeninei prekybai atsigauti padėtų reguliavimo lankstumas. Vengrijoje yra daugiausia reglamentuojamųjų profesijų Sąjungoje. Profesinėms paslaugoms teks svarbus vaidmuo išbrendant iš krizės ir atsigaunant po jos. Todėl labai svarbu užtikrinti galimybes be kliūčių įgyti profesiją ir užsiimti profesine veikla, supaprastinant reglamentavimo sistemas ir susijusias administracines procedūras; tai ypač aktualu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei labai mažoms įmonėms, įskaitant pavienius specialistus, kurie ypač nukentėjo nuo krizės. Labai svarbu įmonėms teikti likvidumo paramą paskolų ir garantijų forma, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, o tarpininkai turi veiksmingai ir greitai įgyvendinti likvidumo paramos paskirstymą įmonėms. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą. Pagerinti MVĮ pinigų srautus padėtų mokesčių bei socialinių įmokų mokėjimo atidėjimas ir viešojo sektoriaus institucijų sutartinių mokėjimų paspartinimas. Neseniai įsteigtiems startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms gali prireikti specialios paramos, pavyzdžiui, paskatų rizikos kapitalo fondams padidinti savo investicijas į šias įmones. Šios paramos priemonės taip pat padės išvengti skubaus strategiškai svarbių Europos įmonių pardavimo;

(25)

moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbus ilgalaikio augimo ir konkurencingumo veiksnys. Vengrija yra laikoma vidutine novatore. Didelė kliūtis inovacijoms yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) didėja lėtai ir daugiausia pinigų skiria verslo sektorius, kuris gauna didžiausią Sąjungos viešąją paramą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį MTP išlaidos viešajame sektoriuje sumažėjo. Investicijos į novatoriškas MVĮ, taip pat įmonių, tyrėjų, akademinės bendruomenės ir viešojo sektoriaus atstovų bendradarbiavimo stiprinimas didina šalies mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, kurių prireikė kilus COVID-19 krizei. Investicijos į viešuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas bei moksliniams tyrimams palanki aplinka yra būtinos ekonomikai atsigauti;

(26)

siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Vengrijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytos investicijos, kurių reikia siekiant spręsti su klimato kaita ir energetikos pertvarka susijusias problemas. Kartu su investicijomis į skaitmeninimą ir žaliąją pertvarką, jos užtikrins, kad šaliai atsigavus po krizės jos ekonomika taptų tvaresnė ir atsparesnė. Šiuo metu gyvenamųjų namų sektoriuje energijos vartojimo efektyvumas yra mažas, o tai taip pat prisideda prie oro taršos. Nuolatiniai oro kokybės standartų pažeidimai turi skaudžių pasekmių sveikatai ir aplinkai. Tarp pagrindinių oro taršos šaltinių – gyventojų deginamas kietasis kuras, žemės ūkis ir transporto sektoriuje išmetami teršalai. Tik 1 % bendrojo vidaus energijos suvartojimo sudaro mažai anglies dioksido išskiriantys atsinaujinantieji ištekliai, o labai tarši biomasė sudaro apie 10 %. Palyginti su mažu pradiniu skaičiumi, saulės energijos įrenginių sparčiai daugėja. Pagal nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, siekdama ilgam laikui neutralizuoti poveikį klimatui, Vengrija ketina labiau pasikliauti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais – daugiausia saulės energija. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis energetikos politika gali paskatinti aplinkos požiūriu tvarų augimą ir prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Iki COVID-19 pandemijos protrūkio vis didesnį susirūpinimą kėlė kelių spūstys, darančios neigiamą poveikį ekonomikai ir didinančios išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei oro taršą. Transporto poveikį aplinkai taip pat padėtų sušvelninti plačiau naudojamos nuotolinio darbo galimybės ir patrauklesnės viešojo transporto sistemos. Žiedinė ekonomika tebėra pradiniame etape, komunalinių atliekų perdirbimas yra nepakankamai išplėtotas, o ekonominės priemonės nesuteikia pakankamai paskatų. Atliekų šalinimas sąvartynuose tebėra pagrindinis atliekų tvarkymo metodas. Susirūpinimą ir toliau kelia vandens kokybė ir tiekimas. Pagal skaitmeninius įgūdžius ir įmonių bei viešųjų tarnybų naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis vengrai vis dar atsilieka nuo Sąjungos vidurkio. Reikėtų toliau dėti pastangas, kad piliečiams ir įmonėms būtų teikiamos veiksmingos skaitmeninės viešosios paslaugos. Įveikti kai kuriuos dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius iššūkius, visų pirma 2020 m. šalies ataskaitos D priede nurodytose teritorijose, Vengrijai galėtų padėti Teisingos pertvarkos fondo, kuris yra Komisijos pasiūlymo objektas, 2021–2027 m. laikotarpio programavimas. Tai suteiktų Vengrijai galimybę kuo geriau pasinaudoti tuo fondu;

(27)

2020 m. kovo 11 d. paskelbtos nepaprastosios padėties trukmė nėra iš anksto nustatyta ir Vyriausybė turi veiksmų laisvę ją pratęsti arba atšaukti. Konkrečios priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė, bus taikomos tol, kol bus atšaukta nepaprastoji padėtis. 2020 m. kovo 30 d. Vengrijos Parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo Vyriausybei leidžiama dekretu atidėti bet kokio įstatymo taikymą. Turint omenyje bendrą plačių įgaliojimų ir aiškios jų termino pabaigos nebuvimo poveikį, atrodo, kad nepaprastosios padėties metu suteikti įgaliojimai yra platesni nei kitose valstybėse narėse. Kai kurios neatidėliotinos priemonės, kurių imtasi pasinaudojant tais įgaliojimais, kelia abejonių dėl jų būtinumo bei proporcingumo ir trikdo verslo veiklą bei reguliavimo aplinkos stabilumą. Tokios priemonės apima leidimą nukrypti nuo darbo teisės aktų, karinių ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą į strategines įmones ir valstybės priežiūros taikymą į biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms. 2020 m. gegužės 26 d. Vyriausybė Vengrijos parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriuo ji būtų raginama atšaukti nepaprastąją padėtį ir kuriuo, pasibaigus nepaprastajai padėčiai, būtų atšauktas 2020 m. kovo 30 d. įstatymas. Pagal pagrindinį įstatymą sprendimas atšaukti nepaprastąją padėtį išlieka Vyriausybės prerogatyva. Užtikrinant veiksmingą atitinkamų neatidėliotinų priemonių priežiūrą labai svarbus būtų ir teismų nepriklausomumo stiprinimas;

(28)

pastaraisiais metais socialinių partnerių dalyvavimas politikos iniciatyvose ir jas įgyvendinant buvo nepakankamas, dėl to pablogėjo politikos formavimo kokybė bei nuspėjamumas ir padidėjo politinių klaidų tikimybė. Konsultacijos ir poveikio vertinimai buvo nuolat ignoruojami taikant specialias teisėkūros procedūras, pavyzdžiui, atskiri nariai teikdavo teisės aktų projektus ir būdavo taikomos skubios procedūros. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas dar labiau susilpnėjo dėl dabartinės valdymo priimant Vyriausybės dekretus sistemos, visų pirma dėl 2020 m. kovo 18 d. Vyriausybės nutarimo, kuriuo leidžiama dvišališkai taikyti nuo Darbo kodekso leidžiančias nukrypti nuostatas;

(29)

didelį susirūpinimą tebekelia nepakankama konkurencija viešųjų pirkimų srityje, nes platesnis rinkos atvėrimas konkurencijai yra svarbus sprendimas siekiant įveikti krizę, atgaivinti smulkiojo verslo sektorių ir padėti ekonomikai atsigauti. Nepaisant naujų teisės aktų pakeitimų ir viešųjų pirkimų skaitmeninimo, beveik pusė visų viešųjų konkursų baigiasi vieno pasiūlymo procedūra. Didelis vieno pasiūlymo konkursų skaičius mažina viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą. Viešųjų pirkimų specializacija galėtų padėti gerinti atitiktį Sąjungos taisyklėms ir sudaryti sąlygas strateginiams viešiesiems pirkimams. Per pastaraisiais metais Komisijos vykdytus viešųjų pirkimų, susijusių su Sąjungos bendrai finansuotais projektais, auditus buvo nustatyti sisteminiai trūkumai ir išryškėjo viešųjų pirkimų kontrolės sistemos silpnosios pusės. 2019 m. Komisija dėl šių trūkumų Vengrijai nurodė atlikti apie 1 mlrd. EUR dydžio finansinių pataisų;

(30)

siekiant didinti mokesčių sistemų veiksmingumą ir teisingumą, labai svarbu kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Mokesčių mokėtojų agresyvaus mokesčių planavimo strategijų šalutinis poveikis kitoms valstybėms narėms skatina imtis koordinuotų nacionalinės politikos priemonių, kurios papildytų Sąjungos teisės aktus. Vengrija ėmėsi kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonių įgyvendindama anksčiau sutartas tarptautines ir europines iniciatyvas, tačiau tai, kad į lengvatinių mokesčių centrus pervedamoms pajamoms ji netaiko išskaičiuojamųjų mokesčių, galėtų sudaryti sąlygas išvežti pelną iš Sąjungos nesumokėjus teisingos mokesčių dalies. Nors 2013–2017 m. į lengvatinius mokesčių centrus pervedamų pajamų, kaip antai autorinių atlyginimų, palūkanų ir dividendų, srautai buvo palyginti maži, Vengrijoje užfiksuotas nestabilus ir palyginti didelis kapitalo įplaukų ir išvežimo per specialiosios paskirties subjektus srautas, o tai rodo galimą pažeidžiamumą dėl agresyvaus mokesčių planavimo praktikos;

(31)

nors šioje Rekomendacijoje išdėstytose šaliai skirtose rekomendacijose (toliau – 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos) dėmesys sutelktas į COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikai atsigauti sudarymą, 2019 m. šaliai skirtose rekomendacijose taip pat buvo aptartos reformos, būtinos siekiant reaguoti į vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per visą kitų metų Europos semestrą. Tai apima ir 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas dėl ekonominės politikos, susijusios su investicijomis. Į visas 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. strateginio programavimo procese, be kita ko, rengiant dabartinės krizės poveikio švelninimo priemones ir išėjimo iš jos strategijas;

(32)

dar prieš krizę susirūpinimą kėlė korupcija, prieiga prie viešosios informacijos ir žiniasklaidos laisvė. Įvedus nepaprastąją padėtį, situacija šiose srityse gali dar pablogėti, nes susilpnėjo kontrolės mechanizmai. Tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas Vengrijoje yra ne tokie veiksmingi kaip kitose valstybėse narėse. Trūksta ryžtingų sistemingų veiksmų, kad aukšto rango pareigūnai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už korupciją. Susirūpinimą vis dar kelia atsakomybė už sprendimus baigti tyrimus, nes nėra veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima užginčyti prokuratūros sprendimus netraukti baudžiamojon atsakomybėn už įtariamą nusikalstamą veiką. Kovoti su korupcija ir toliau trukdo prieigos prie informacijos apribojimai. Prieigą prie viešosios informacijos atgrasanti praktika gali sulaikyti piliečius ir nevyriausybines organizacijas nuo naudojimosi savo konstitucinėmis teisėmis;

(33)

Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie ekonomikos tvarumo. Savo 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindama, kad būtų visapusiškai įgyvendintos 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos, Vengrija prisidės prie pažangos siekiant DVT ir prie bendrų pastangų užtikrinti konkurencingą tvarumą Sąjungoje;

(34)

per 2020 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Vengrijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2020 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2020 m. konvergencijos programą, 2020 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Vengrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vengrijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(35)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2020 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (11) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

2.

3.

4.

5.