(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (15) sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.). Jos tikslas – vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas siekti didesnio poveikio: programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšomis įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti bendrųjų Sąjungos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačiųjų investicijų ir padėti spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant visų partnerių indėlio proporcingumą, atskaitingumu už partnerystės tikslų įgyvendinimą, taip pat jos turėtų derėti su strateginiais Sąjungos tikslais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Tos partnerystės turėtų veikti ir būti valdomos atvirai, skaidriai, veiksmingai ir efektyviai, jose turėtų galėti dalyvauti įvairūs suinteresuotieji subjektai, vykdantys veiklą savo konkrečiose srityse;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (15) sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.). Jos tikslas – vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas siekti didesnio poveikio: programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšomis įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti bendrųjų Sąjungos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačiųjų investicijų ir padėti spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant visų partnerių indėlio proporcingumą, atskaitingumu už partnerystės tikslų įgyvendinimą, taip pat jos turėtų derėti su strateginiais Sąjungos tikslais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Tos partnerystės turėtų veikti ir būti valdomos atvirai, skaidriai, veiksmingai ir efektyviai, jose turėtų galėti dalyvauti įvairūs suinteresuotieji subjektai, vykdantys veiklą savo konkrečiose srityse , taip pat sprendimų priėmimo procese turėtų būti tinkamai konsultuojamasi su pilietinės visuomenės organizacijomis ir piliečių grupėmis ;

(8)

2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (22) raginama sukurti pažangiausiais našiosios kompiuterijos pajėgumais grindžiamą Europos duomenų infrastruktūrą ir visapusę Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, kurią naudojant būtų galima sukurti naują europinę technologiją ir eksalygmens superkompiuterius. Dėl šios srities svarbos ir suinteresuotiesiems subjektams Sąjungoje kylančių sunkumų būtina imtis skubių priemonių, siekiant sutelkti reikiamus išteklius bei pajėgumus, kad nuo mokslinių tyrimų ir plėtros etapo būtų pagaliau pereita prie eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo ir eksploatavimo etapo. Todėl Sąjungos lygmeniu reikėtų sukurti mechanizmą, kuris padėtų sutelkti ir sukoncentruoti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus pastangas remti geriausios pasaulyje Europos našiosios kompiuterijos infrastruktūros kūrimą ir našiosios kompiuterijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Ši infrastruktūra turėtų būti prieinama naudotojams iš viešojo sektoriaus, įmonių ir akademinės bendruomenės, įskaitant Europos atvirojo mokslo debesijai priklausančias mokslininkų bendruomenes;

(8)

2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (22) raginama sukurti pažangiausiais našiosios kompiuterijos pajėgumais grindžiamą Europos duomenų infrastruktūrą ir visapusę Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, kurią naudojant būtų galima sukurti naują europinę technologiją ir eksalygmens superkompiuterius. Dėl šios srities svarbos ir suinteresuotiesiems subjektams Sąjungoje kylančių sunkumų būtina imtis skubių priemonių, siekiant sutelkti reikiamus išteklius bei pajėgumus, kad nuo mokslinių tyrimų ir plėtros etapo būtų pagaliau pereita prie eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo ir eksploatavimo etapo. Todėl Sąjungos lygmeniu reikėtų sukurti mechanizmą, kuris padėtų sutelkti ir sukoncentruoti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus pastangas remti geriausios pasaulyje Europos našiosios kompiuterijos infrastruktūros kūrimą ir našiosios kompiuterijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Ši infrastruktūra turėtų būti prieinama naudotojams iš viešojo sektoriaus, įmonių , įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir akademinės bendruomenės, įskaitant Europos atvirojo mokslo debesijai priklausančias mokslininkų bendruomenes;

(8a)

itin svarbu, kad ne vėliau kaip 2022 m. Sąjunga taptų viena iš pasaulinių našiosios kompiuterijos lyderių. Šiuo metu Sąjunga atsilieka našiosios kompiuterijos plėtros srityje, nes nepakankamai investuoja į išsamios našiosios kompiuterijos sistemos sukūrimą. Sąjunga, siekdama įveikti šį atotrūkį, turi įgyti pasaulio lygio superkompiuterių, užtikrinti jų tiekimo sistemą ir sukurti imitavimo, vizualizacijos ir modeliavimo paslaugas pramonei ir MVĮ, kartu užtikrinant, kad HCP sistema atitiktų Sąjungos vertybes ir principus;

(10)

siekiant aprūpinti Sąjungą tokiais skaičiavimo pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų srityje, valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o įmonės turėtų būti skatinamos našiosios kompiuterijos technologijas diegti . Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti technologinės plėtros virsmą našiosios kompiuterijos sistemomis, kurios bus perkamos Europoje, ir deramai susieti technologijų tiekimą, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrą pasaulinio lygio sistemų pirkimą;

(10)

siekiant aprūpinti Sąjungą tokiais skaičiavimo pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų srityje ir kad būtų išnaudojama bendrų veiksmų Sąjungos lygmeniu pridėtinė vertė , valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o įmonės turėtų būti skatinamos diegti našiosios kompiuterijos technologijas. Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti technologinės plėtros virsmą našiosios kompiuterijos sistemomis, kurios bus perkamos Europoje, ir deramai susieti technologijų tiekimą, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrą pasaulinio lygio sistemų pirkimą;

(10a)

būtina, kad Komisija ir valstybės narės ieškotų tinkamų valdymo ir finansavimo sistemų, deramai atsižvelgiant į bendrosios įmonės „EuroHPC“ iniciatyvą ir jos darnumą bei į būtinybę visoje Sąjungoje sudaryti vienodas sąlygas. Be to, valstybės narės turėtų apsvarstyti finansavimo programas laikantis su Komisijos taikomais metodais suderinto požiūrio;

(10b)

Europos technologijų platforma ir našiosios kompiuterijos srityje sudaromos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartys yra itin svarbios apibrėžiant Sąjungos mokslinių tyrimų srities prioritetus kuriant Sąjungos technologijas visuose visose našiosios kompiuterijos skaičiavimo sprendimų tiekimo grandinės grandyse;

(11a)

bendrosios įmonės užduotis –sukurti ir išlaikyti Sąjungoje integruotą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų ekosistemą, paremtą Sąjungos lyderyste našiosios kompiuterijos, debesijos ir didžiųjų duomenų technologijų srityje;

(12)

siekiant tikslo aprūpinti Sąjungą beveik eksalygmens infrastruktūra iki 2020 m., o iki 2022–2023 m. sukurti eksalygmens pajėgumams užtikrinti reikalingas technologijas, Bendroji įmonė turėtų būti įsteigta ir pradėti veikti 2019 m. Kadangi naujos kartos technologijų projektavimo ciklas paprastai trunka 4–5 metus, siekiant pasaulinėje rinkoje išlaikyti konkurencingumą, tam tikslui pasiekti reikalingų priemonių reikia imtis jau dabar;

(12)

siekiant tikslo aprūpinti Sąjungą beveik eksalygmens infrastruktūra iki 2020 m., o iki 2022–2023 m. , kai įmanoma, sukurti autonomines eksalygmens pajėgumams užtikrinti reikalingas technologijas, bendroji įmonė turėtų būti įsteigta ir pradėti veikti 2019 m. Kadangi naujos kartos technologijų projektavimo ciklas paprastai trunka 4–5 metus, siekiant pasaulinėje rinkoje išlaikyti konkurencingumą, tam tikslui pasiekti reikalingų priemonių reikia imtis jau dabar;

(12a)

bendroji įmonė „EuroHPC“ turėtų būti laikoma sudedamąja Sąjungos duomenų infrastruktūros dalimi visoje ekosistemoje ir apie jos naudą turėtų būti plačiai skelbiama;

(13a)

Komisija turėtų paraginti daugiau valstybių narių prisijungti prie bendrosios įmonės „EuroHPC“ ir pirmiausia ja naudotis vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros programas, atitinkančias nacionalinius veiksmus. Komisija taip pat turėtų skatinti šią iniciatyvą visose valstybėse narėse kaip vieną iš tvirtų politinių ir ekonominių įsipareigojimų skaitmeninių inovacijų srityje;

(14)

Sąjunga, dalyvaujančios valstybės ir privatūs Bendrosios įmonės nariai turėtų skirti finansinius įnašus administracinėms Bendrosios įmonės išlaidoms padengti. Kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą Sąjungos įnašas administracinėms išlaidoms padengti gali būti panaudotas tik iki 2023 m. patirtoms einamosioms išlaidoms padengti, administracines Bendrosios įmonės išlaidas nuo 2024 m. turėtų visiškai padengti Bendrojoje įmonėje dalyvaujančios valstybės ir privatūs jos nariai;

(14)

Sąjunga, dalyvaujančios valstybės ir privatūs bendrosios įmonės nariai turėtų skirti finansinius įnašus administracinėms bendrosios įmonės išlaidoms padengti. Kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą Sąjungos įnašas administracinėms išlaidoms padengti gali būti panaudotas tik iki 2023 m. patirtoms einamosioms išlaidoms padengti, administracines bendrosios įmonės išlaidas nuo 2024 m. turėtų visiškai padengti bendrojoje įmonėje dalyvaujančios valstybės ir privatūs jos nariai , kad ilguoju laikotarpiu būtų užtikrintas bendrosios įmonės tvarumas ;

(15a)

reikėtų ieškoti visų galimų įmonės „Euro HPC“ ir Sąjungos bei nacionalinių mokslinių tyrimų programų sinerginių ryšių ir juos skatinti. Bendroji įmonė turėtų integruoti esamas svarbiausias mokslinių tyrimų ir plėtros struktūras, kaip antai Europos technologijų platformą, skirtą našiosios kompiuterijos vertei viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėse ir didžiuosius duomenis, kuriuos naudojant siekiama kuo labiau padidinti jų veiksmingumą, sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti ir sudaryti pagrindą klestinčiai duomenimis pagrįstai ekonomikai;

(15b)

Komisija ir valstybės narės turėtų aktyviau dirbti su Europos debesijos partneryste susijusį darbą, paremtą esamais PRACE ir GEANT ramsčiais, vengti bet kokio interesų konflikto ir pripažinti jų esminį papildantį vaidmenį įgyvendinant „EuroHPC“ ekosistemą;

(18)

Bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai nustatytas temas, kurios akademinei bendruomenei ir Europos įmonėms būtų naudingos projektuojant, kuriant ir naudojant naujoviškiausias našiosios kompiuterijos technologijas, taip pat Sąjungos mastu diegiant integruotąją infrastruktūrą, kurios veikimas pagrįstas pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos pajėgumais, sparčiuoju ryšiu, pažangiausiomis prietaikomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis Bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems naudotojams iš įmonių, įskaitant MVĮ, ir viešojo sektoriaus. Bendroji įmonė turėtų stengtis sumažinti su našiąja kompiuterija susijusių gebėjimų trūkumą. Bendroji įmonė turėtų sudaryti sąlygas, kad Europoje būtų sukurta pirmoji hibridinė našiosios kompiuterijos infrastruktūra, kurioje į klasikinę kompiuterijos architektūrą būtų integruoti kvantinės kompiuterijos prietaisai, pavyzdžiui, kvantinis kompiuteris būtų naudojamas našiosios kompiuterijos procesams spartinti. Sąjungos lygmeniu turi būti teikiama struktūrizuota ir koordinuota finansinė parama, kuri padėtų mokslinių tyrimų grupėms ir Europos įmonėms siekti pasaulinio lygio rezultatų, integruoti juos į konkurencingas sistemas ir taip išlaikyti lyderystę itin konkurencingoje tarptautinėje arenoje; taip būtų siekiama užtikrinti, kad Europos technologijos būtų sparčiai ir plačiai taikomos visos Sąjungos įmonėse ( netiesioginės didelės naudos gautų ir visuomenė), strategijos ir investicijos būtų pritaikytos bendriems Europos interesams ir taip dalijamasi rizika ir vienijamos jėgos. Gavusi atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių grupės pranešimą Komisija gali nuspręsti, kad Bendrosios įmonės iniciatyvos atitinka bendriems Europos interesams svarbių projektų kriterijus, jeigu įvykdytos visos atitinkamos sąlygos, nustatytos Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje (25);

(18)

bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai nustatytas temas, kurios akademinei bendruomenei , tačiau taip pat ir Europos įmonėms būtų naudingos projektuojant, kuriant ir naudojant naujoviškiausias našiosios kompiuterijos technologijas, taip pat Sąjungos mastu diegiant integruotąją infrastruktūrą, kurios veikimas pagrįstas pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos pajėgumais, sparčiuoju ryšiu, pažangiausiomis prietaikomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems naudotojams iš įmonių, ypač labai mažų įmonių, MVĮ ir startuolių , ir viešojo sektoriaus. Bendroji įmonė turėtų stengtis sumažinti su našiąja kompiuterija susijusių gebėjimų trūkumą skatindama perkvalifikavimą, su našiąja kompiuterija susijusios karjeros galimybes ir siūlydama specialias programas, remiančias tolygų vyrų ir moterų atstovavimą dirbant su našiąja kompiuterija susijusį darbą . Bendroji įmonė turėtų sudaryti sąlygas, kad Europoje būtų sukurta pirmoji hibridinė našiosios kompiuterijos infrastruktūra, kurioje į klasikinę kompiuterijos architektūrą būtų integruoti kvantinės kompiuterijos prietaisai, pavyzdžiui, kvantinis kompiuteris būtų naudojamas našiosios kompiuterijos procesams spartinti. Sąjungos lygmeniu turi būti teikiama struktūrizuota ir koordinuota finansinė parama, kuri padėtų mokslinių tyrimų grupėms ir Europos įmonėms siekti pasaulinio lygio rezultatų, integruoti juos į konkurencingas sistemas ir taip išlaikyti lyderystę itin konkurencingoje tarptautinėje arenoje; taip būtų siekiama užtikrinti, kad Europos technologijos būtų sparčiai ir plačiai taikomos visoje Sąjungoje (didelės naudos gautų ir visuomenė), strategijos ir investicijos būtų pritaikytos bendriems Europos interesams ir taip dalijamasi rizika ir vienijamos jėgos. Gavusi atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių grupės pranešimą Komisija gali nuspręsti, kad bendrosios įmonės iniciatyvos atitinka bendriems Europos interesams svarbių projektų kriterijus, jeigu įvykdytos visos atitinkamos sąlygos, nustatytos Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje (25);

(18a)

bendroji įmonė turėtų Sąjungos mokslininkams, pramonei ir viešajam sektoriui teikti prieigą prie pasaulinio lygio superkompiuterių ir susijusių paslaugų ir ją populiarinti, kad jie turėtų priemonių, kurios jiems leistų pirmauti mokslo ir pramonės konkurencijos srityje, siekiant išlaikyti ir remti integruotąsias mokslinių duomenų infrastruktūras ir našiąją kompiuteriją;

(18b)

dalyvauti bendrosios įmonės veikloje turėtų būti sudarytos galimybės visoms valstybėms narėms, kurios skatinamos prisijungti prie bendrosios įmonės ir naudotis ja visų pirma vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros programas, atitinkančias nacionalinius veiksmus. Bendroji įmonė turėtų skatinti superkompiuterio veiklą kaip vieną iš tvirtų politinių ir ekonominių įsipareigojimų skaitmeninių inovacijų srityje;

(18c)

kad būtų galima užtikrinti reikiamus pajėgumus ir visų valstybių narių dalyvavimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti įsteigtas našiosios kompiuterijos kompetencijos centras, susietas su nacionaliniu superkompiuterių centru (toliau  – Centras). Centrai turėtų suteikti daugiau galimybių ir skatinti prieigą prie našiosios kompiuterijos ekosistemos – nuo prieigos prie superkompiuterių iki prieigos prie prietaikų ir paslaugų. Jie taip pat turėtų rengti mokymosi ir mokymo kursus našiosios kompiuterijos naudotojams, kad jie įgytų našiosios kompiuterijos įgūdžių, ir turėtų skatinti informuotumo didinimo, mokymo ir paslaugų teikimo veiklą, kad pabrėžtų našiosios kompiuterijos kompetencijos naudą, ypač MVĮ, taip pat pradėtų tinklų kūrimo veiklą su suinteresuotaisiais subjektais ir kitais kompetencijos centrais, siekiant didesnės apimties inovacijų, leidžiančių plačiau naudotis našiąja kompiuterijos kompetencija;

(18d)

svarbus plataus masto dalyvavimas visoje Sąjungoje ir sąžininga bei derama trečiųjų valstybių subjektų prieiga, kad būtų galima atskleisti visą Sąjungos superkompiuterių, galinčių prisidėti prie Sąjungos pažangaus mokslo ir regioninio konkurencingumo, potencialą;

(18e)

nors prieigos prie superkompiuterių laikas proporcingas finansiniams įnašams, turėtų būti užtikrintos vienodos veiklos sąlygos visoms valstybėms narėms, mokslininkams ir įmonėms Sąjungoje;

(18f)

Sąjungos prieigos laikas turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į konkuruojančius prašymus, pagrįstus žiniomis, nepriklausomai nuo Sąjungos pareiškėjo pilietybės. Be to, dalyvaujančios valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę suteikti savo prieigos laiko kitiems Sąjungos mokslininkams, įmonėms ar tyrėjams;

(20a)

bendrosios įmonės įsigyti ir remiami superkompiuteriai turėtų būti suprojektuoti ir atrinkti siekiant maksimaliai padidinti jų efektyvumą moksliniais tikslais, taip pat jų naudojimą pramonėje. Dėl tos priežasties Komisija turi imtis veiksmų ir dar labiau pagerinti efektyvumo vertinimus bei tų vertinimų ekonominį efektyvumą;

(22)

beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuteriai turėtų būti pirmiausia skirti viešiesiems moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir turėtų būti prieinami visiems naudotojams iš akademinės bendruomenės, įmonių ar viešojo sektoriaus. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama privačiais tikslais vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą. Prieigos teisės turėtų būti suteiktos naudotojams, įsisteigusiems Sąjungoje arba programoje „Horizontas 2020“ dalyvaujančioje asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai priklausančia prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti valdyba;

(22)

beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuteriai turėtų būti pirmiausia skirti viešiesiems pilietiniams moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir turėtų būti prieinami visiems naudotojams iš akademinės bendruomenės, įmonių , įskaitant MVĮ, ar viešojo sektoriaus. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama privačiais tikslais vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą. Prieigos teisės turėtų būti suteiktos naudotojams, įsisteigusiems Sąjungoje arba programoje „Horizontas 2020“ dalyvaujančioje asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai priklausančia prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti valdyba;

(28a)

programos „Horizontas 2020“ nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių, jų perdavimo, licencijavimo ir eksploatavimo turėtų būti taikomos bent siekiant apsaugoti Sąjungos ekonominius interesus;

(29a)

į superkompiuteriui įsigyti būtiną sumą taip pat turėtų būti įskaičiuojamos investicijos į geresnį duomenų srautą ir prisijungimą prie tinklo;

(30a)

našiosios kompiuterijos paslaugų teikėjai, veikiantys Sąjungoje, turi konkuruoti vienodomis sąlygomis ir jiems turi būti taikomos visiems vienodos taisyklės;

(30b)

siekiant užtikrinti nuoseklumą ir išvengti dubliavimosi su kitomis jau vykdomomis našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų srities iniciatyvomis (visų pirma su 2014 m. įsteigtomis sutartinėmis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų srityje ir PRACE), tos iniciatyvos turėtų būti integruotos į laikotarpio po 2020 m. bendrosios įmonės struktūrą ir tokiu būdu racionalizuotos;

(32)

finansinės paramos teikimas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę vykdomai veiklai turėtų atitikti šios programos taisykles ;

(32)

reikėtų siekti administracinio supaprastinimo ir vengti skirtingų taisyklių taikymo toje pačioje bendrojoje įmonėje. Visai bendrosios įmonės veiklai turėtų būti nustatytas vienas taisyklių rinkinys, o ne taikyti vienu metu tiek programos „Horizontas 2020“, tiek Europos infrastruktūros tinklų priemonės taisykles ;

(40)

visuose Bendrosios įmonės kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse turėtų būti atsižvelgta atitinkamai į bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo trukmę, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

(40)

visuose bendrosios įmonės kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse turėtų būti atsižvelgta atitinkamai į bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo trukmę, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus . Laikotarpiu, kurį nevykdoma bendroji programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė, turėtų būti atlikti tinkami patikslinimai, atsižvelgiant į DFP laikotarpiu po 2020 m., kad būtų tęsiama bendrosios įmonės veikla;

(41a)

našioji kompiuterija yra svarbi debesų technologijos plėtrai ir visą jos potencialą galima išnaudoti tik tuomet, kai duomenys gali laisvai judėti visoje Sąjungoje, taikant aiškias taisykles;

(41b)

be to, Sąjungos teisės aktai dėl duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo turėtų būti taikomi visiems superkompiuteriams, kurių savininkė arba dalinė savininkė yra bendroji įmonė, ir visiems superkompiuteriams, prie kurių tam tikrą laiką prieigą turi bendroji įmonė;

(41c)

bendroji įmonė turėtų užtikrinti, kad Sąjungoje našiosios kompiuterijos superkompiuteriai būtų išskirtinai prieinami tik tiems subjektams, kurie laikosi Sąjungos teisės aktų dėl duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo;

(41d)

bendroji įmonė turėtų užtikrinti, kad Sąjungoje našiosios kompiuterijos superkompiuteriai būtų prieinami tik tiems subjektams, kurie įsteigti valstybėse narėse arba asocijuotosiose valstybėse ir laikosi Sąjungos teisės aktų dėl duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo;

(41e)

jei tinkama, turėtų būti skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir dalyvaujančiųjų valstybių tarpusavio bendradarbiavimas. Prieiga prie superkompiuterių Sąjungoje neturėtų būti suteikiama trečiosiose valstybėse įsteigtiems subjektams, išskyrus tuos atvejus, kai tos valstybės suteikia abipusę prieigą prie savo superkompiuterių. Turėtų būti skatinama naudotis Sąjungoje esančių superkompiuterių duomenimis, kartu užtikrinant atitiktį Sąjungos teisės aktams dėl duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo;

7)

prieglobos paslaugą teikiantis subjektas – Bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigęs juridinis asmuo, turintis infrastruktūrą beveik eksalygmens superkompiuteriui priimti ir eksploatuoti;

7)

prieglobos paslaugą teikiantis subjektas – bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigęs juridinis asmuo, turintis infrastruktūrą petalygmens arba beveik eksalygmens superkompiuteriui priimti ir eksploatuoti;

a)

Sąjungos arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalies mokslininkams, pramonės ir viešojo sektoriaus subjektams teikti naujausią našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą ir remti šių technologijų plėtrą ir taikymą įvairiausiose srityse;

a)

Sąjungos arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalies mokslininkams ir tyrėjams , pramonės , įskaitant startuolius, labai mažas įmones ir MVĮ, ir viešojo sektoriaus subjektams teikti naujausią našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą ir remti šių technologijų plėtrą ir taikymą įvairiausiose srityse, daugiausia naudojimą civiliniais tikslais, kaip antai sveikatos apsaugos, energetikos, pažangiųjų miestų, autonominio transporto ir kosmoso srityse;

b)

sukurti integruotos pasaulinio lygio beveik eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įgijimo Sąjungoje sistemą;

b)

sukurti integruotos pasaulinio lygio beveik eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įgijimo Sąjungoje sistemą , taip pat remiant petalygmens superkompiuterių įsigijimą ;

d)

remti integruotos našiosios kompiuterijos ekosistemos, apimančios visas mokslo ir pramonės vertės grandinės grandis, ypač techninę ir programinę įrangą, taikomąsias programas , paslaugas, techniką, ryšius, specialiąsias žinias ir įgūdžius, kūrimą Sąjungoje.

d)

remti integruotos našiosios kompiuterijos ekosistemos, apimančios visas mokslo ir pramonės vertės grandinės grandis, ypač techninę ir programinę įrangą, prietaikas , paslaugas, techniką, ryšius, specialiąsias žinias ir įgūdžius, kūrimą Sąjungoje , siekiant sustiprinti Sąjungą kaip pasaulinį inovacijų centrą, prisidedant prie konkurencingumo ir sustiprintų mokslinių tyrimų ir vystymosi pajėgumų .

da)

kad būtų galima užtikrinti sinergiją ir subjektų suteikti pridėtinės vertės bendradarbiavimui tarp valstybių narių ir kitų;

db)

palaikyti ryšius su esamomis sutartinėmis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų srityje, kad būtų užtikrinama sinergija ir integracija.

d)

sukurti ir eksploatuoti aukščiausios klasės integruotą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą visoje Sąjungoje kaip esminį mokslinės kompetencijos, pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo, gebėjimo kurti inovacijas ir gebėjimo konkuruoti pasaulyje stiprinimo komponentą ir taip skatinti ekonomikos ir užimtumo augimą Sąjungoje;

d)

sukurti ir eksploatuoti aukščiausio lygmens integruotą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą visoje Sąjungoje , kur ši infrastruktūra būtų pritaikyta mokslinėms reikmėms ir veiktų kaip esminis mokslinės kompetencijos, pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo, gebėjimo kurti inovacijas ir gebėjimo konkuruoti pasaulyje stiprinimo komponentas ir taip skatintų ekonomikos ir užimtumo augimą Sąjungoje;

e)

teikti prieigą prie našiosios kompiuterijos infrastruktūros ir paslaugų įvairiems naudotojams – tyrėjų ir mokslo bendruomenei, taip pat įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones , ir viešajam sektoriui, skirtą naujoms ir besiformuojančioms prietaikoms ir paslaugoms, susijusioms su dideliais duomenų kiekiais ir intensyviais skaičiavimais;

e)

teikti prieigą prie našiosios kompiuterijos infrastruktūros ir paslaugų įvairiems naudotojams – tyrėjų ir mokslo bendruomenei, taip pat įmonėms, labai mažoms įmonėms , MVĮ ir viešajam sektoriui, skirtą naujoms ir besiformuojančioms prietaikoms ir paslaugoms, susijusioms su dideliais duomenų kiekiais ir intensyviais skaičiavimais;

f)

stiprinti skaitmeninių technologijų tiekimo grandinę Sąjungoje ir sudaryti sąlygas Bendrajai įmonei įsigyti aukščiausios klasės superkompiuterių ir taip užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų bei plėtros ir eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo;

f)

stiprinti skaitmeninių technologijų tiekimo grandinę Sąjungoje ir sudaryti sąlygas bendrajai įmonei įsigyti pasaulinio lygmens superkompiuterių ir taip užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų bei plėtros ir eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo;

h)

sujungti ir suvienyti regionų, nacionalinius ir Europos našiosios kompiuterijos iniciatyvos superkompiuterius ir kitas kompiuterių sistemas, duomenų centrus bei susijusią programinę įrangą ir prietaikas;

h)

sujungti ir suvienyti regionų, nacionalinius ir Europos našiosios kompiuterijos iniciatyvos superkompiuterius ir kitas kompiuterių sistemas, duomenų centrus bei susijusią programinę įrangą ir prietaikas , nekeliant pavojaus duomenų apsaugai ir privatumui ;

i)

padidinti pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių , galimybes kurti inovacijas pasinaudojant našiosios kompiuterijos infrastruktūra ir paslaugomis;

i)

padidinti pramonės, visų pirma labai mažų įmonių ir MVĮ, taip pat mokslinių tyrimų ir mokslininkų bendruomenių , galimybes kurti inovacijas pasinaudojant pažangiosiomis našiosios kompiuterijos infrastruktūra ir paslaugomis , įskaitant nacionalinius našiosios kompiuterijos ir superkompiuterių centrus ;

j)

gilinti našiosios kompiuterijos žinias ir prisidėti prie gebėjimų, susijusių su našiąja kompiuterija, trūkumo mažinimo Sąjungoje;

j)

gilinti našiosios kompiuterijos žinias ir prisidėti prie gebėjimų, susijusių su našiąja kompiuterija, trūkumo mažinimo Sąjungoje , skatinant kvalifikacijos įgijimą ir tolygų vyrų ir moterų atstovavimą dirbant su našiąja kompiuterija susijusį darbą ;

c)

prieglobos paslaugą teikiančio subjekto turima panašių sistemų įrengimo ir eksploatavimo patirtis;

c)

prieglobos paslaugą teikiančio subjekto turima panašių sistemų įrengimo, eksploatavimo ir valdymo patirtis , taip pat atsižvelgiant į superkompiuterio energijos poreikius ;

ca)

aukšto lygio duomenų apsauga, privatumas ir kibernetinis saugumas, įskaitant naujausias rizikos ir pavojų valdymo priemones ir atsparumą kibernetiniams išpuoliams;

c)

inicijuoti ir administruoti beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo procedūrą, vertinti gautus pasiūlymus, skirti turimų lėšų neviršijantį finansavimą, stebėti, kaip vykdoma sutartis, ir administruoti sutartis;

c)

viešai ir skaidriai inicijuoti ir administruoti beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo procedūrą pasitelkiant nepriklausomus ekspertus , vertinti gautus pasiūlymus, skirti turimų lėšų neviršijantį finansavimą, stebėti, kaip vykdoma sutartis, ir administruoti sutartis;

d)

pagal šio reglamento 11 straipsnyje nurodytas savo finansines taisykles atrinkti beveik eksalygmens superkompiuterių prieglobos paslaugą teikiantį subjektą;

d)

pagal 6 straipsnio 3 dalį ir šio reglamento 11 straipsnyje nurodytas finansines taisykles atrinkti beveik eksalygmens superkompiuterių prieglobos paslaugą teikiantį subjektą;

i)

teikti finansinę paramą (daugiausia dotacijas), visų pirma taikomosioms programoms , komunikacijai, informavimo ir profesinio tobulėjimo veiklai, siekiant į našiosios kompiuterijos sektorių pritraukti žmogiškųjų išteklių ir patobulinti su ekosistema susijusius įgūdžius ir inžinerinę praktinę patirtį;

i)

teikti finansinę paramą (daugiausia dotacijas), visų pirma prietaikoms , komunikacijai, informavimo ir profesinio tobulėjimo ir pertvarkymo veiklai, siekiant į našiosios kompiuterijos sektorių pritraukti žmogiškųjų išteklių , skatinant tolygų vyrų ir moterų dalyvavimą, ir patobulinti su ekosistema susijusius įgūdžius ir inžinerinę praktinę patirtį;

5)

Valdyba dvejų metų laikotarpiui išsirenka pirmininką. Valdybos sprendimu pirmininko kadencija gali būti pratęsiama tik vieną kartą.

5)

Valdyba dvejų metų laikotarpiui iš savo narių išsirenka pirmininką. Valdybos sprendimu pirmininko kadencija gali būti pratęsiama tik vieną kartą.

2)

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dvylika narių, kurių ne daugiau kaip šešis skiria privatūs nariai ir ne daugiau kaip šešis skiria valdyba. Valdyba nustato jos skiriamiems nariams taikomus konkrečius kriterijus ir jų atrankos tvarką.

2)

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dvidešimt narių, kurių ne daugiau kaip aštuonis skiria privatūs nariai ir ne daugiau kaip dvyliką skiria valdyba. Valdyba nustato jos skiriamiems nariams taikomus konkrečius kriterijus ir jų atrankos tvarką.

2)

Bendrosios įmonės valdyba priima savo nariams, organams ir darbuotojams taikomas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Į tas taisykles įtraukiamos nuostatos, skirtos išvengti valdyboje dirbančių Bendrosios įmonės narių atstovų interesų konflikto.

2)

Bendrosios įmonės valdyba priima savo nariams, valdymo organams ir darbuotojams taikomas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles , suderintas su geriausia Sąjungos praktika . Į tas taisykles taip pat įtraukiamos nuostatos, skirtos išvengti valdyboje dirbančių bendrosios įmonės narių atstovų interesų konflikto.