Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52019XR3887

    Europos regionų komiteto rezoliucija „Poslinkiai tarpinstitucinėse derybose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos“

    OL C 39, 2020 2 5, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    5.2.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 39/1

    Europos regionų komiteto rezoliucija „Poslinkiai tarpinstitucinėse derybose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos“

    (2020/C 39/01)

    I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

    COM(2018) 375 final

    1 pakeitimas

    32 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    RK pakeitimas

    Be 31 straipsnyje nurodytos techninės paramos, valstybė narė gali siūlyti imtis papildomų techninės paramos veiksmų, kad sustiprintų valstybės narės valdžios institucijų, paramos gavėjų ir atitinkamų partnerių pajėgumus, būtinus siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti fondus. […]

    Be 31 straipsnyje nurodytos techninės paramos, valstybė narė gali siūlyti imtis papildomų techninės paramos veiksmų, kad sustiprintų valstybės narės valdžios institucijų, paramos gavėjų ir atitinkamų partnerių pajėgumus, būtinus siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti fondus, taip pat kad sustiprintų vietos ir regionų valdžios institucijų institucinius ir administracinius gebėjimus, įskaitant papildomas investicijas į įrangą. […]

    Paaiškinimas

    Atsižvelgdamas į tai, kad nebebus siekiama 11 teminio tikslo, RK mano, kad svarbu užtikrinti paramą vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimui vykdant 11 teminiam tikslui priskirtinus veiksmus pagal visas programas.

    COM(2018) 383 final/2

    Rekomendacija dėl 2 pakeitimo

    2 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    RK pakeitimas

    1.   Bendrasis Programos tikslas yra „apsaugoti ir skatinti ES sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kad būtų palaikoma atvira, demokratinė ir įtrauki visuomenė“.

    1.   Bendrasis Programos tikslas yra „apsaugoti ir skatinti ES sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų atstovams , kad būtų palaikoma atvira, demokratinė, lygybe grindžiama ir įtrauki visuomenė“.

    Paaiškinimas

    Vietos ir regionų valdžios institucijos yra šios Programos lėšų gavėjos ir turi atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma skatinti piliečių dalyvavimą ir ginti ES piliečių teises.

    COM(2018) 383 final/2

    Rekomendacija dėl 3 pakeitimo

    18 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    RK pakeitimas

    2.   Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais.

    2.   Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, visų pirma per „Europe Direct“ informacijos centrų tinklą. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais.

    3.     ES stengsis kuo geriau informuoti visus potencialius paramos gavėjus apie finansavimo galimybes, siekdama užtikrinti įvairiose valstybėse narėse ir valstybėse partnerėse veikiančių įvairių organizacijų dalyvavimą. Pareiškėjams turi būti sudarytos sąlygos kreiptis į informacinį centrą, kuriame jiems bus suteikta pagalba, atsakyta į jų klausimus apie paraiškų teikimo tvarką ir patikrinta, ar jų paraiška yra išsami, prieš ją išsiunčiant.

    Paaiškinimas

    Svarbu kiek įmanoma išsamiau informuoti visas susidomėti Programa galinčias vietos ir regionų valdžios institucijas ir visus kitus suinteresuotuosius subjektus apie jų galimybes, siekiant užtikrinti, kad Programa pasinaudoti galėtų ne tik ES privilegijuotieji partneriai ar geriausiai informuotos organizacijos.

    II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

    EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

    1.

    		 dar kartą išreiškia apgailestavimą dėl siūlomo kitos DFP dydžio, nes tai gali pakenkti galutiniam pageidaujamam poveikiui atskirose ES politikos srityse. RK griežtai nepritaria pasiūlymams mažinti sanglaudos ir bendros žemės ūkio politikos biudžetą, nes tai turėtų neigiamo poveikio ES regionų ir miestų vystymuisi. Todėl RK dar kartą patvirtina savo tvirtą raginimą būsimai DFP skirti ne mažiau kaip 1,3 proc. ES 27 BNP, kad būtų užtikrintas ES piliečių poreikius, lūkesčius ir rūpimus klausimus atitinkantis biudžetas;

    2.

    		 yra ypatingai susirūpinęs dėl Taryboje vykstančių diskusijų dėl 2021–2027 m. DFP lėtos pažangos ir abejoja, ar dar galima laikytis birželio mėn. vadovų nustatyto termino – baigti derybas dėl DFP iki 2019 m. pabaigos; ragina Europos Komisiją skubiai parengti nenumatytų atvejų planą, pagal kurį būtų išvengta galimo laikino programų nutraukimo tuo atveju, jei būtų DFP būtų patvirtinta vėliau;

    3.

    		 pabrėžia, kad stipriai DFP reikia patikimų ir stabilių nuosavų išteklių. RK pasisako už ES biudžeto įplaukų struktūros supaprastinimą ir ypač už pasiūlymą palaipsniui atsisakyti visų valstybėms narėms taikomų korekcijų ir supaprastinti pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstas pajamas. RK primena, kad susitarimo dėl DFP išlaidų dalies pasiekti neįmanoma nepadarius atitinkamos pažangos dėl programos pajamų dalies;

    4.

    		 palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas teisinės valstybės principo laikymasis, įskaitant naujausią veiksmų planą, grindžiamą trimis ramsčiais (1. „Propagavimas. Žinių plėtimas ir bendros teisinės valstybės kultūros formavimas“; 2. „Prevencija. Bendradarbiavimas ir parama nacionaliniu lygmeniu stiprinant teisinės valstybės principo laikymąsi“; 3. „Atsakas. Laikymosi užtikrinimas Sąjungos lygmeniu, kai neveikia nacionaliniai mechanizmai“); atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos – vietos lygmeniu renkami organai – gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant teisinę valstybę ir nustatant jai gresiančius pavojus, įtraukiant piliečius į dalyvaujamąją demokratiją, kuriant teisinės valstybės kultūrą ir remiant šiuo tikslu esminį vaidmenį atliekančias organizacijas, įskaitant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Todėl turėtų būti sustiprintas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo šioje trijų ramsčių struktūroje. Vis dėlto, nors RK teigiamai vertina Komisijos patikinimą, kad ji nori užtikrinti sklandų ES finansavimą galutiniams paramos gavėjams tuo atveju, jei būtų imtasi teisinių priemonių prieš valstybę narę, jis vis tik prieštarauja tam, kad būtų nustatytos sąlygos, pagal kurias regionų ir vietos valdžios institucijoms būtų apribotos galimybės gauti finansavimą pagal sanglaudos politiką, jei nacionaliniu lygmeniu nesilaikoma teisinės valstybės arba demokratijos principų. Todėl RK tikisi, kad Komisija parengs tolesnius veiksmus, skirtus galutinių paramos gavėjų interesams apsaugoti, ir pakartoja savo ankstesnį raginimą nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas yra visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai;

    5.

    		 palankiai vertina Komisijos pasiūlymus padaryti DFP lankstesnę, kad būtų galima laiku spręsti naujas ir nenumatytas problemas, tačiau prieštarauja sujungtos bendros maržos priemonės idėjai, kurią siūlo Taryba derybų schemoje; pabrėžia, kad įgyvendinant programas, ypač pasidalijamojo valdymo programas, būtina užtikrinti didesnio lankstumo ir ilgalaikio planavimo tikrumo pusiausvyrą;

    6.

    		 pritaria Europos Parlamento raginimui atlikti visavertį DFP laikotarpio vidurio persvarstymą, kad būtų galima išsamiai ištirti, kaip įgyvendinami pagrindiniai tikslai, ypač keliami dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslų integravimo, būtų galima naudoti visas lankstumo priemones ir galimai jas pertvarkyti ir, galiausiai, reikšmingai koreguoti DFP išlaidų kategorijas, įskaitant galimybę sukurti naujas išlaidų kategorijas ar nustatyti viršutines ribas;

    7.

    		 palankiai vertina tai, kad į derybų schemą dabar įrašyta formuluotė, pagal kurią reikalaujama, kad visos iš ilgalaikio ES biudžeto finansuojamos priemonės atitiktų lyčių lygybės principą. Be to, sudarant biudžetą reikia labiau, plačiau ir sistemingiau atsižvelgti į lyčių aspektą ir kuo skubiau priimti naują ilgalaikę lyčių lygybės strategiją;

    8.

    		 pažymi, kad dėl savo geografinės padėties, pobūdžio ir (arba) prekybos ryšių masto kai kurie regionai, palyginti su kitais, patirs didesnį Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį. Todėl RK mano, kad svarbu nustatyti praktinius paramos sprendimus siekiant spręsti tokių regionų problemas po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES; ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą užtikrinti, kad netvarkingo JK išstojimo sukelti restruktūrizavimo atvejai taip pat pateisintų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), Europos solidarumo fondo ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšų ad hoc sutelkimą, ir pakartoja savo prašymą Europos Komisijai įvertinti galimą labiau struktūruoto sprendimo poreikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu sukuriant regionams, kurie labiausiai nukentės nuo JK išstojimo iš ES, stabilizavimo fondą, finansuojamą papildomais ištekliais, o ne sanglaudos politikos sąskaita;

    9.

    		 pakartoja savo susirūpinimą dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) pašalinimo iš Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR), nes tai gali pakenkti integruotam struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimui kaimo vietovėse; todėl ragina EŽŪFKP vėl įtraukti į BNR;

    10.

    		 primena, kad ESF+, kaip svarbi priemonė Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, turi išlikti esminiu sanglaudos politikos ramsčiu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Tarybos pasiūlymą – pareikštą dabartiniame derybų schemos projekte – parengti atskirą išlaidų pakategorę, skirtą ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

    11.

    		 pabrėžia partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų svarbą ir išreiškia tvirtą nepritarimą bet kokiems mėginimams sušvelninti siūlomo BNR 6 straipsnio nuostatas; taip pat ragina visapusiškai laikytis elgesio kodekso rengiant ir įgyvendinant partnerystės susitarimus ir planus, siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas taptų visaverte partneryste;

    12.

    		 pabrėžia partnerystės susitarimų svarbą strateginiam fondų koordinavimui ir vietos ir regionų valdžios institucijų bei kitų partnerių dalyvavimui ankstyvajame proceso etape; todėl pasisako už tai, kad partnerystės susitarimai ir toliau būtų privalomi, nepriklausomai nuo fondų lėšų sumos ar programų skaičiaus;

    13.

    		 pakartoja griežtai nepritariąs neigiamai makroekonominių sąlygų koncepcijai, pagal kurią – susiejus ESI fondus su ekonominiu valdymu – nacionalinių vyriausybių vykdomos politikos įkaitais tampa miestai ir regionai. Šiuo požiūriu RK visiškai pritaria Europos Parlamento pasiūlymui panaikinti BNR 15 straipsnį;

    14.

    		 primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į BNR 21 straipsnį, bet kokie pervedimai tarp fondų ar iš fondų į kitas Sąjungos priemones taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą neturėtų viršyti 5 proc. programos finansinių asignavimų ir turi būti atliekami susitarus su atitinkamomis vadovaujančiomis institucijomis, būti svarbūs siekiant sanglaudos politikos tikslų, visiškai atitikti subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus ir nesilpninti fondams taikomo teritorinio požiūrio;

    15.

    		 nurodo, kad, laikantis Europos Parlamento pozicijos, tiems regionams, kurie 2021–2027 m. laikotarpiui priskirti prie žemesnės kategorijos nei anksčiau, skiriamas finansavimas turi būti toks pats, kokie buvo 2014–2020 m. asignavimai;

    16.

    		 atmeta Tarybos pasiūlymą dėl BNR 22 straipsnio, pagal kurį valstybėms narėms suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti, ar naudoti integruotas teritorines priemones ar jų nenaudoti; veikiau ragina siekti, kad valstybėse narėse teritorinės priemonės būtų naudojamos daug plačiau ir kad visuose fonduose būtų privalomai numatytos lėšos atnaujintos Teritorinės darbotvarkės ir sanglaudos tikslų įgyvendinimui;

    17.

    		 pabrėžia, kad tiek partnerystės susitarimuose, tiek programose būtina atsižvelgti į ypatingą gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių vietovių, įskaitant salų regionų, padėtį ir specialius poreikius, kaip nustatyta SESV 174 straipsnyje;

    18.

    		 dar kartą patvirtina savo poziciją dėl BNR nuostatų, kurias Taryba įtraukė į derybų schemą, ypač dėl regionų tinkamumo gauti finansavimą, regioninės minimalios socialinės apsaugos sistemos, bendro finansavimo normų, išankstinio finansavimo lygio, įsipareigojimų panaikinimo taisyklių ir tradiciniam teritoriniam bendradarbiavimui skirto biudžeto;

    19.

    		 pabrėžia, kad reikia gerinti vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius ir institucinius gebėjimus, kaip aiškiai rodo faktas, kad 2019 m. 17 valstybių narių buvo pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos spręsti regioninio ir vietos lygmens administracinių gebėjimų klausimus; atsižvelgdamas į riziką, kad taikant pasidalijamojo valdymo principą gali sumažėti vietos ir regionų valdžios institucijoms prieinamų lėšų, skirtų gebėjimų stiprinimo veiksmams, suma, rekomenduoja peržiūrėti siūlomo BNR 32 straipsnį arba siūlomo reglamento dėl ERPF ir Sanglaudos fondo 2 straipsnį, kad pagal dabartinę DFP pagal visas veiksmų programas būtų galima imtis veiksmų, panašių į tuos, kurie finansuojami pagal sanglaudos politikos 11 teminį tikslą;

    20.

    		 ERPF lėšomis įgyvendinamų programų klausimu primygtinai reikalauja, kad kiekvienoje valstybėje narėje lėšos būtų telkiamos regionų, klasifikuojamų pagal Komisijos siūlomus parametrus, kategorijoms ir sutinka su Parlamentu, kad tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose, valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamais regionais, galėtų prašyti sumažinti paramos telkimą pagal temas regionų kategorijos lygmeniu. Siekiant visiškai įgyvendinti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, siektina paramos telkimo norma 2 politikos tikslui „Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa“ turėtų būti ne mažesnė kaip 30 proc. visų kategorijų regionams;

    21.

    		 sutinka su Europos Parlamentu, kad bent 5 proc. nacionaliniu lygmeniu turimų ERPF lėšų reikia skirti integruotam teritoriniam vystymuisi ne miesto vietovėse, kuriose yra gamtinių, geografinių arba demografinių trūkumų ar kyla iššūkių, kaip nurodyta apibrėžtyse, siūlomose naujame 10a straipsnyje. Šioms strategijoms, ypač integruotiems projektams pagal „Pažangiųjų kaimų paktą“, taip pat gali būti naudingas finansavimas iš keleto fondų;

    22.

    		 pakartoja, kad apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo nuo 2,75 proc. iki 2,5 proc. sumažinti Europos teritoriniam bendradarbiavimui skirtą sanglaudos biudžeto dalį, ir griežtai prieštarauja sprendimui, kad 1-mo komponento tarpvalstybinis jūrų srities bendradarbiavimas būtų integruotas į 2-trą tarptautinio bendradarbiavimo komponentą; todėl tvirtai pritaria Europos Parlamento pasiūlymui pakeisti BNR 104 straipsnio 7 dalyje numatytus biudžeto asignavimus, kad tradicinio bendradarbiavimo biudžetas (1 ir 4 komponentai) būtų padidintas iki maždaug 3 proc. sanglaudos biudžeto;

    23.

    		 pabrėžia INTERREG svarbą, nes ši programa pasirodė esanti nepaprastai svarbi daugeliui regionų valdžios institucijų ne tik keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip spręsti pagrindines problemas, bet ir stiprinant žmonių ryšius bei propaguojant europinę tapatybę;

    24.

    		 pasisako už papildomą 970 mln. EUR biudžetą, skirtą tarpregioninėms investicijoms į inovacijas, pagal kurias pirmenybė teikiama kompetencijai, tačiau taip pat stiprinama teritorinė sanglauda, padedant inovacijų srityje atsiliekantiems regionams dalyvauti skatinant Europos tarpregionines inovacijas; Jokiomis aplinkybėmis nereikėtų toliau mažinti jau ir taip ribotų INTERREG lėšų;

    25.

    		 mano, kad, atsižvelgiant į būtinybę papildomai prie žuvininkystės finansuoti besiformuojančią mėlynąją ekonomiką, jūrų stebėjimą ir jūrų aplinkos apsaugą, bendras EJRŽF biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu turėjo būti padidintas iki mažiausios 1 proc. DFP ribos;

    26.

    		 pakartoja RK poziciją, kad EJRŽF turėtų remti integruotą jūrų politiką ir mėlynosios ekonomikos augimą pasitelkiant regionines platformas, skirtas inovatyvių projektų finansavimui, ir kad į EJRŽF nacionalines veiksmų programas būtų įtraukta regioninė veiksmų programa, skirta subnacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už žuvininkystę ir jūrų reikalus;

    27.

    		 siūlo sustiprinti bendrą kaimo plėtrai teikiamą ES finansinę paramą, kuri gerokai sumažėjo, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, todėl nepritaria pasiūlymui 28 proc. sumažinti kaimo plėtros biudžetą pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir prieštarauja galimybei antrojo BŽŪP ramsčio lėšas perkelti į pirmąjį ramstį;

    28.

    		 mano, kad tik iš esmės padidinus Sąjungos biudžetą būtų galima pateisinti programos „Europos horizontas“ finansinio paketo persvarstymą ir tokiu atveju išteklius reikėtų sutelkti į Programos III veiklos sritį ir jos dalį „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, remiant platesnio masto dalyvavimą;

    29.

    		 mano, kad programą „Erasmus +“ būtina pratęsti siekiant stiprinti sanglaudą ES, didinti paramą Europos integracijai ir skatinti jaunų Europos piliečių ryšius;

    30.

    		 mano, kad būtina nustatyti aiškų įvairių fondų ir bendrosios programos sinergijos pagrindą; pabrėžia lemiamą veiksmingo bendro kūrimo svarbą, visų pirma siekiant įvesti Pažangumo ženklą;

    31.

    		 griežtai prieštarauja tam, kad dėl galimybės dalį sanglaudos politikos lėšų pervesti programai „Europos horizontas“ sprendimą priima valstybė narė, o ne susijusi vadovaujančioji institucija. Sprendimą dėl šių lėšų panaudojimo bendru sutarimu turi priimti tokia institucija ir Komisija, užtikrindamos, kad šios lėšos bus grąžintos susijusiai geografinei teritorijai;

    32.

    		 pabrėžia gero EGF priemonių įgyvendinimo svarbą sušvelninant netikėtų įvykių, kilusių dėl didelio restruktūrizavimo, padarinius; tvirtai remia Europos Parlamento poziciją, kad planuojamas EGF finansinės paramos vertinimas apimtų vėlesnius fondo lėšų panaudojimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis poveikio vertinimus;

    33.

    		 palankiai vertina siūlomą išplėstą EGF misiją ir platesnio masto taikymo sritį, numatant spręsti bet kokius netikėto didelio restruktūrizavimo klausimus, tačiau ragina Europos Parlamentą ir Tarybą susitarti dėl mažesnio prarastų darbo vietų skaičiaus ir ilgesnių ataskaitinių laikotarpių nei numatyta Komisijos pasiūlyme;

    34.

    		 palankiai vertina Euro grupės Sąlygų dokumentą dėl konvergencijos ir konkurencingumo biudžeto priemonės (2019 m. birželio 14 d.), taip pat išrinktosios Komisijos pirmininkės ketinimą nustatyti šią priemonę euro zonai, kad būtų galima „remti valstybių narių ekonomikos augimo reformas ir investicijas“ euro zonoje ir ES šalyse, norinčiose prisijungti prie euro zonos; vis dėlto tikisi, kad, laikantis subsidiarumo principo, bus pateiktas išankstinis Komisijos pasiūlymas dėl „struktūrinių reformų“, kurios atitiktų ES finansinės paramos teikimo reikalavimus, apibrėžties. Šiomis reformomis turėtų būti kuriama Europos pridėtinė vertė, susijusi su ES kompetencija, prisidedama prie Sutartyse numatyto sanglaudos tikslo įgyvendinimo ir siekiama skatinti ilgalaikes investicijas, įskaitant viešojo administravimo kokybės gerinimą Vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės tiesiogiai naudotis šia priemone, kad jos galėtų remti savo investicinius ir reformų projektus ir kaip partnerės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant šios priemonės intervencinius veiksmus;

    35.

    		 palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimą pakeisti Europos semestro kryptį, kad jis taptų priemone, į kurią būtų integruoti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT). Remdamasi savo diskusijoms skirtu dokumentu, Komisija per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų turėtų pateikti ilgalaikę augimo ir užimtumo strategiją, kuri apimtų DVT, ir į jos kūrimo bei įgyvendinimo procesą kaip partneres įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

    36.

    		 pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad įsipareigojimas kovai su klimato kaita skirti 25 proc. ES biudžeto atrodo nepakankamas, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai. Reikėtų stengtis kitoje finansinėje programoje išlaidų, skirtų energetikos sektoriaus, pramonės ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir žiedinės ekonomikos kūrimui, dalį padidinti iki daugiau kaip 30 proc. Be to, turėtų būti pagerintas ES biudžeto anglies pėdsakas, be kita ko, nutraukiant valstybės pagalbos teikimą iškastiniam kurui;

    37.

    		 pritaria išrinktosios Komisijos pirmininkės nuomonei, kad būtina skatinti ES perėjimą prie poveikį klimatui neutralizuojančios ekonomikos iki 2050 m. taikant tinkamas pramonės strategijas, taip pat remti gyventojus ir regionus, patiriančius didžiausią visuomeninį, socialinį ir ekonominį bei ekologinį struktūrinių pokyčių poveikį Europos anglių pramonės regionuose, naujo 4,8 mlrd. EUR vertės Teisingo perėjimo fondo lėšomis; pritaria tam, kad toks fondas turėtų glaudžią sąsają su sanglaudos politikos programomis, tačiau būtų finansuojamas iš papildomų išteklių, o ne sanglaudos politikos sąskaita, suteikiant regionams pakankamai veiksmų laisvės konkurencijos politikos taisyklių atžvilgiu;

    38.

    		 pažymi, kad Europos Parlamentas 2020 m. biudžeto procedūroje siūlo du parengiamuosius veiksmus, susijusius anglių pramonės regionų pertvarka; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina nedelsiant sudaryti sąlygas sukurti Teisingo perėjimo fondą, kad būtų galima užtikrinti veiksmingiausią, decentralizuotą finansinę ir politinę paramą po 2020 m.;

    39.

    		 kalbant apie ateinančio laikotarpio programą „Kūrybiška Europa“, pabrėžia, kad būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp stambiems globaliems projektams skiriamų išteklių ir į vietos bei regiono lygmenį, įskaitant MVĮ, orientuotų priemonių ir veiksmų finansavimo; taip pat pabrėžia, kad į kitos DFP prioritetus reikia geriau įtraukti kultūrą ir kultūros paveldą, integruojant juos į kitas programas bei politikos sritis ir su jomis kuriant sinergiją;

    40.

    		 pabrėžia, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu 14 mlrd. EUR iš ESI fondų numatyta plačiajuosčio ryšio struktūros kūrimui. Tai nepanaikina galimybės didinti finansavimo priemones (pavyzdžiui, finansavimą paskolomis) bendradarbiaujant su Europos investicijų banku ir kitais plėtros bankais;

    41.

    		 mano, kad Komisijos pasiūlymas 2021–2027 m. laikotarpiu Skaitmeninės Europos programai skirti 9,2 mlrd. EUR yra absoliutus minimumas, atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninė sanglauda yra neatsiejama ES sutartyje apibrėžtos teritorinės sanglaudos dalis ir kad Europos Sąjungoje reikia panaikinti skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninės infrastruktūros spragas, taip pat į tai, kad daug finansinių išteklių reikės skirti dirbtinio intelekto plėtojimui;

    42.

    		 programos „Teisės ir vertybės“ atžvilgiu prašo ES institucijų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis skatinti Europos korespondentų tinklą, skirtą informuoti vietos politikus apie Europos aktualijas ir jiems padėti rasti būdų, kaip geriau patenkinti piliečių lūkesčius; tai padėtų spręsti piliečių nesidomėjimo Europos klausimais problemą;

    43.

    		 pritardamas Europos Parlamento pozicijai dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas, pakartoja savo raginimą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir joms atstovaujančioms institucijoms sudaryti galimybę tiesiogiai gauti finansavimą iš dabartinį PMIF pakeisiančio naujojo fondo ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu nuosekliai taikyti partnerystės principą; pabrėžia, kad skubiai reikia padidinti bendrą šio fondo finansinį paketą, siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą jo tikslams pasiekti ir suderintą požiūrį į visus su migracija ir integracija susijusius veiksmus ir politiką;

    44.

    		 pritardamas Europos Parlamento pozicijai dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas – suteikiant joms tokią pat svarbią vietą kaip ir pilietinei visuomenei – į teminį ramstį, numatant specialų 500 mln. EUR biudžetą;

    45.

    		 paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Suomijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

    Briuselis, 2019 m. spalio 8 d.

    Europos regionų komiteto

    pirmininkas

    Karl-Heinz LAMBERTZ

    Top