1.

Ar pertraukos laikotarpis, kai darbuotojas privalo būti pasiekiamas darbdaviui per 2 minutes, jeigu gaunamas skubus iškvietimas, turi būti laikomas „darbo laiku“, kaip tai suprantama pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (1) 2 straipsnį?

2.

Ar atsakymui į pirmąjį klausimą turi įtakos aplinkybė, kad dėl skubių iškvietimų [pertraukos] nutraukiamos tik kartkartėmis ir nenuspėjamai, arba (atsižvelgiant į aplinkybes) tokio nutraukimo dažnumas?

3.

Ar pirmosios instancijos teismas gali po to, kai aukštesnės instancijos teismas panaikina jo sprendimą ir grąžina bylą jam nagrinėti iš naujo, priimti sprendimą, neatitinkantį aukštesnės instancijos teismo paskelbto teisinio vertinimo, kuris yra privalomas pirmosios instancijos teismui, jeigu toks vertinimas prieštarauja ES teisei?