Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus nuomonė dėl 2018 m. euro zonos ekonominės politikos (papildoma nuomonė)

(COM(2017) 770 final)

(2019/C 62/54)

Pranešėjas

Javier DOZ ORRIT

Komiteto biuro sprendimas	2018 5 22
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo nuostatų 29 straipsnio a punktas
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	132/1/6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria Tarybos rekomendacijos tikslams ir iš dalies sutinka su kai kuriais iš pateiktų pasiūlymų. Tačiau EESRK nepritaria pasiūlymui laikytis neutralios bendros euro zonos fiskalinės krypties ir rekomendacijos dėl darbo užmokesčio formuluotei. Todėl pakartoja tai, kas nurodyta ankstesnėje nuomonėje dėl pasiūlymo dėl Komisijos rekomendacijos (1).

1.2.

euro zonos ekonominė politika turėtų būti EPS reformos projekto dalis; šiuo projektu bus šalinami struktūros ir veikimo trūkumai, su kuriais susiduriama nuo šios sąjungos sukūrimo, ir siekiama geresnės integracijos bei demokratiškesnio valdymo. EESRK reiškia susirūpinimą dėl dabartinio reformos proceso sąstingio, nepakankamo daugelio Vyriausybių įsipareigojimo ir daugelio iš jų priešiškumo, taip pat dėl to, kad trūksta tvirtos politinės iniciatyvos šiems sunkumams įveikti.

1.3.

EESRK mano, kad Tarybos rekomendacijos turėtų būti nustatytos pagal bendrą ekonominės politikos strategiją, kurios atspirties taškai būtų Darbotvarkė iki 2030 m., DVT ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimas. Ši strategija turėtų paruošti Europos visuomenę sklandžiai pereiti prie žaliojo ir skaitmeninio ekonomikos modelio.

1.4.

EESRK nuomone, vidinės priežastys laikytis nuosaikiai pozityvios fiskalinės krypties yra šios: nebetaikoma ECB skatinamoji pinigų politika, ES patiria nerimą keliantį investicijų, ypač viešųjų investicijų, deficitą, o tai kelia pavojų jos ekonominei ir socialinei ateičiai, šis investicijų deficitas savo ruožtu prisideda prie labai mažų produktyvumo augimo rodiklių; be to, svarbios euro zonos valstybės išlaiko einamosios sąskaitos balanso perteklių.

1.5.

Kai kurios didelį perteklių turinčios euro zonos valstybės neinvestuoja: jos kaupia neigiamus grynojo viešojo kapitalo formavimo metinius rodiklius. EESRK mano, kad šiose šalyse reikia skirti daugiau išlaidų investicijoms – tai svarbu šių šalių ir visos euro zonos bei ES ekonominei politikai.

1.6.

EESRK manymu, tinkamai derinti pinigų ir fiskalinę politiką siekiant stiprinti euro zonos augimą, kaip pastaraisiais metais reikalavo ECB, TVF ir EBPO, taip pat svarbu atsižvelgiant į numatomą poveikį, kurį turės prekybos protekcionizmas ir nestabilumas, susijęs su pasauline geopolitine rizika.

1.7.

Taip pat reikia paminėti socialinius ir politinius motyvus, dėl kurių reikalaujama dėti didesnes fiskalines pastangas: ES ir valstybės narės turi labiau įsipareigoti kovoti su skurdu ir nelygybe ir siekti didesnės socialinės sanglaudos, visų pirma teikdamos pakankamą finansavimą Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui. EESRK manymu, jei ES ir valstybės narės to nedarys, tai paaštrins politines krizes, su kuriomis šiuo metu susiduriama, sustiprins nacionalistines ir antieuropines tendencijas ir sukels pavojų pačiam ES egzistavimui.

1.8.

Jei rekomendacija didinti darbo užmokestį būtų taikoma griežtai, ji darytų poveikį tik nedaugeliui šalių. EESRK mano, kad vienetui tenkančios darbo sąnaudos turi būti ribojamos ne mažinant arba įšaldant darbo užmokestį, o didinant produktyvumą vykdant daugiau investicijų, diegiant daugiau inovacijų ir geriau parengiant darbuotojus. Bet kokiu atveju darbo užmokesčio lygį turi nustatyti socialiniai partneriai per kolektyvines derybas. Įgyvendinant Europos semestrą reikėtų pasiūlyti teisės aktų pakeitimų, kuriais šios derybos būtų sustiprintos tose valstybėse, kuriose per krizę jų vaidmuo susilpnėjo, ir atgaivintos ten, kur nevyksta, nepaisant ES pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio. Be to, reikia imtis papildomų priemonių, kad būtų padidintas mažiausias darbo užmokestis.

1.9.

Kokybiškų darbo vietų kūrimas turi būti vienas iš ekonominės politikos prioritetų. EESRK mano, kad viena iš prioritetinių Europos semestro rekomendacijų turi būti mažinti darbo sąlygų neužtikrintumą (vyraujantis laikinas darbas ir mažas darbo užmokestis), su kuriuo dažniausiai susiduria jaunimas.

1.10.

Reikia skatinti investicijoms ir verslo inovacijoms palankią aplinką, visų pirma siekiant spręsti ekonominės veiklos skaitmeninimo klausimą.

1.11.

Dar vienas iš ekonominės politikos prioritetų turi būti supaprastinti įmonių finansavimą. EESRK kartoja, kad bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga yra labai svarbios dėl ekonominės veiklos finansavimo, ir reiškia susirūpinimą dėl vėlavimų ir kliūčių, su kuriomis susiduriama kuriant bankų sąjungą, įskaitant neveiksnių paskolų kiekį kai kuriose valstybėse narėse.

1.12.

EESRK mano, kad Europos valdžios institucijos turėtų veiksmingai įsipareigoti kovoti su viešųjų lėšų pasisavinimu, mokestiniu sukčiavimu ir agresyviu mokesčių planavimu, pinigų plovimu, mokesčių rojais ir nesąžininga valstybių narių konkurencija mokesčių srityje. Tai ne tik reikalavimas laikytis politinės etikos ir įstatymų, bet ir viešųjų finansų stabilizavimo veiksnys.

2.   Tarybos ir Komisijos kryptys

2.1.

Priešingai, nei nutiko 2017 m., Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos (2) (2018 m. sausio 23 d.) iš esmės nesiskiria nuo Komisijos pasiūlymo (2017 m. lapkričio 22 d.) (3). Taryba pritaria, kad 2018 m. bendra fiskalinė kryptis turi būti iš esmės neutrali, ir priduria, kad reikėtų pasinaudoti ekonomine pažanga siekiant sudaryti biudžeto rezervus.

2.2.

Kitose rekomendacijose Taryba ir Komisija sutaria, kad valstybės narės prioritetą turėtų teikti reformoms, kuriomis didinamas produktyvumas ir augimo potencialas, gerinama verslo, inovacijų ir investavimo aplinka, remiamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir mažinama nelygybė. Didelį einamosios sąskaitos perteklių turinčios valstybės turėtų skatinti darbo užmokesčio augimą, o deficitą arba didelę išorės skolą turinčios valstybės turėtų riboti vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimą. Galiausiai raginama toliau dirbti, kad būtų sukurta bankų sąjunga. 2018 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose pabrėžiama, kad ES išgyvena gerą ekonominį laikotarpį, kuriuo, Komisijos manymu, reikia pasinaudoti siekiant stiprinti pastaraisiais metais padarytą struktūrinę pažangą ir galutinai panaikinti makroekonominį disbalansą daugumoje valstybių narių.

2.3.

Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose aptariami Europos socialinių teisių ramsčio, darbo vietų kokybės ir kolektyvinių derybų gerinimo, socialinio dialogo ir darbo užmokesčio didinimo klausimai. Be to, siekiama vykdyti viešojo administravimo institucijų reformą, įskaitant kovos su korupcija priemones, taip pat keisti verslo aplinką, gerinti ryšius tarp abiejų sričių ir didinti įmonių finansavimą. Nors skatinama laikytis neutralios fiskalinės krypties, rekomenduojama vykdyti pensijų ir sveikatos sistemų reformą siekiant spręsti visuomenės senėjimo klausimą.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

Ekonominės politikos strategija ir EPS reforma

3.1.

EESRK pakartoja, kad reikia parengti bendrą ekonominės politikos strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į tarptautinius susitarimus ir aplinkos tvarumo tikslus, energetinės priklausomybės mažinimą, skaitmeninę revoliuciją ir kitus pasaulinius iššūkius. EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvas šiose srityse, tačiau, kaip nurodė savo nuomonėje Ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinys (4), mano, kad nėra nei jas apimančios Europos lygmens ekonomikos strategijos, nei pakankamai išteklių joms finansuoti.

3.2.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad EPS reforma silpsta, nes trūksta politinės iniciatyvos, vėluojama priimti rezoliucijas ir daugelis euro zonos Vyriausybių neprisiima įsipareigojimų, todėl kyla dar didesnis pavojus, kad ES nebus pasirengusi kitam nuosmukiui.

3.3.

Tvarų augimą skatinanti ekonominė politika turi būti pagrįsta tiek investuoti ir didinti produktyvumą palankios verslo aplinkos skatinimu, tiek socialinės sanglaudos stiprinimu, visų pirma taikant priemones, kuriomis prisidedama prie skurdo panaikinimo ir socialinės nelygybės mažinimo.

3.4.

EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis, ir laikytis EESRK nuomonėje Europos socialinių teisių ramsčio finansavimas (5) pateiktų rekomendacijų dėl jo finansavimo, taip pat apgailestauja, kad Tarybos rekomendacijose ir Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP šiuo klausimu nepateikta nieko konkretaus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į aukšto lygio darbo grupės rekomendacijas dėl investicijų į socialinę priežiūrą ir paramą (6).

3.5.

EESRK mano, kad metinės rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos krypties turėtų būti nustatytos pagal bendrą ekonominės politikos strategiją, kurios atspirties taškai būtų Darbotvarkė iki 2030 m., DVT ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimas. Ekonominė politika turi skatinti kurti tvarų Europos ekonomikos modelį, pagal kurį būtų mažinama energetinė priklausomybė, nes būtų naudojama švari ir atsinaujinančiųjų šaltinių energija, ir atsižvelgiama į skaitmeninės revoliucijos padarinius, užtikrinant, kad darbuotojai sklandžiai pereitų prie tokio modelio.

Tarybos rekomendacija. Priežastys laikytis nuosaikiai pozityvios fiskalinės krypties

3.6.

EESRK patvirtina nuomonėje Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (7) pateiktas išvadas, kuriose nurodė, kad pritaria Komisijos rekomendacijoje nurodytiems tikslams ir daugeliui pasiūlymų, bet nepritaria tam, kad euro zonoje būtų laikomasi iš esmės neutralios fiskalinės krypties. EESRK pakartoja prašymą euro zonoje laikytis bendros pozityvios fiskalinės krypties, visų pirma vykdant šalių, turinčių mokėjimų balanso perteklių ir ilguoju laikotarpiu tvarius skolos lygius, fiskalinę ekspansiją.

3.7.

EESRK mano, kad tokia kryptis padėtų įveikti neigiamus padarinius, susijusius su ilgalaikėmis ir perteklinėmis konsolidavimo priemonėmis, kurios buvo taikomos kai kuriose valstybėse narėse. Valstybės narės, turinčios einamosios sąskaitos balanso perteklių, turėtų įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamos investicijos ir tvarios socialinės išlaidos, prisidedama prie vidaus paklausos ir augimo galimybių ir taip padedama vykdyti perbalansavimo procesą.

3.8.

EESRK pripažįsta, kad ES lygmeniu esama apribojimų prasmingai fiskalinei politikai įgyvendinti dėl riboto ekonominės sąjungos, kuri iš esmės priklauso nuo ją sudarančių valstybių ekonominės politikos koordinavimo, pobūdžio, palyginti su visa pinigų sąjunga. Visų pirma EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir Taryba iki šiol mažai dėmesio skyrė Europos semestro proceso, kurio metu dėmesys sutelkiamas tik į taisomuosius veiksmus deficitinį balansą turinčiose valstybėse narėse, asimetriškumui. Komisija ir Taryba turėtų pasiūlyti priemonių, kurios padėtų išvengti tiek perviršinio deficito, tiek pertekliaus.

Euro zonos investicijų deficitas

3.9.

Dar vienas motyvas abejoti neutralia fiskaline kryptimi – euro zonos investicijų deficitas. Vis dar nepasiektas iki krizės buvęs lygis. Viešosios investicijos sumažėjo nuo praktiškai pastovaus 3,2 % BVP rodiklio (1997–2007 m. ir 2009–2013 m.) iki 2,6 % BVP 2017 m. ir 2018 m. (8). Šis deficitas yra vienas didžiausią neigiamą įtaką ekonominei padėčiai darančių veiksnių ir kelia didelę grėsmę Europos ekonomikos ir visuomenės ateičiai. Todėl EESRK kartoja prašymą (9) taikyti vadinamąją auksinę fiskalinę taisyklę, t. y. kad siekiant įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto deficito tikslus išlaidos investicijoms nebūtų skaičiuojamos, turint omenyje ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad gamybinių investicijų išlaidos taip pat gali prisidėti prie minėto tvarumo.

3.10.

Reikia pabrėžti, kad šis investicijų deficitas taip pat pastebimas valstybėse narėse, kurios turėtų prisidėti prie aktyvesnės Europos fiskalinės politikos. Svarbus pavyzdys gali būti viešosios investicijos Vokietijoje. Vokietijos viešosios investicijos BVP atžvilgiu 2013–2017 m. siekė 2,1 % (10) – tai vienas žemiausių rodiklių euro zonoje. Vokietijos viešojo kapitalo formavimo grynasis rodiklis (atsižvelgiant į kapitalo nuvertėjimą) tuo pačiu laikotarpiu buvo neigiamas (-0,08 %), taip pat buvo ir 2003–2007 m. (-0,11 %) ir tik +0,06 % 2008–2012 m. Tuo tarpu privataus kapitalo formavimo grynasis rodiklis, kuris XX a. dešimtajame dešimtmetyje sudarė 6–8 % BVP, 2008–2017 m. sumažėjo nuo 3,2 % iki 2,2 % BVP. Be to, Vokietija finansavo investicijas kitose šalyse. Numatoma, kad Vokietijos mokėjimų balanso perteklius, kuris 2017 m. sudarė 8,0 % BVP, sieks 7,9 % 2018 m. ir 7,6 % 2019 m. Tarybos ir Komisijos rekomendacijos turėtų būti svarbus ženklas ir padėti išspręsti mažo vidaus investicijų lygio Vokietijoje problemą. Didesnis tikėjimas ekonomikos politikos tvarumu turėtų paskatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ir kitose einamosios sąskaitos perteklių turinčiose šalyse (11).

3.11.

EESRK ragina, kad, atsižvelgiant į ES sutarties 3 straipsnį, Komisijos ir Tarybos euro zonos ekonominės politikos prioritetinis tikslas būtų didinti investicijų rodiklius, kol bus pasiektas iki krizės buvęs lygis. Šis augimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis trijų darnaus vystymosi modelio aspektų: ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio.

Ekonomikos augimas ir rizikos veiksniai

3.12.

Augimo perspektyvos pagal Komisijos vasaros ekonominę prognozę (12) rodo, kad augimas toliau tęsis ir po truputį lėtės – 2,4 % (2017 m.), 2,1 % (2018 m.) ir 2,0 % (2019 m.) euro zonoje ir 2,6 % (2017 m.), 2,3 % (2018 m.) ir 2,1 % (2019 m.) 27 ES valstybėse narėse. Likusios pasaulio dalies, išskyrus ES, augimas sieks 3,9 % (2017 m.), 4,2 % (2018 m.) ir 4,1 % (2019 m.). Be abejo, pasiekti šį teigiamą poveikį padėjo lankstumas taikant Stabilumo ir augimo paktą, kaip 2015 m. sausio mėn. nustatė Komisija (13), įtraukusi nuostatą dėl investicijų ir nuostatą dėl struktūrinių reformų. Tą taip pat rodo neseniai Komisijos komunikate dėl lankstumo taikymo pagal Stabilumo ir augimo paktą peržiūros pateiktas rezultatų vertinimas (14).

3.13.

Skatinamoji pinigų politika artėja prie pabaigos. Kiekybinis skatinimas (angl. quantitative easing) bus nebevykdomas nuo ateinančio gruodžio mėn., kai ECB nustos pirkti turtą. Nuo 2019 m. vasaros, įvertinus vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos perspektyvas, pagrindinės palūkanų normos gali pradėti kilti. ECB pirmininkas Mario Draghi jau ne vienerius metus ragina įgyvendinti fiskalinę politiką ir tinkamas struktūrines reformas kartu su pinigų politika, kad būtų užtikrintas geresnis atsigavimas ir įgyvendinti su infliacija susiję tikslai. To taip pat prašė TVF, EBPO ir daugybė akademinės bendruomenės atstovų. Kalbant apie fiskalinę politiką, Europos politikos formuotojai šiam prašymui nepritarė. Šiuo metu, kai pinigų politika yra pristabdyta, dar svarbiau vykdyti aktyvesnę fiskalinę politiką euro zonoje.

3.14.

Esama ir kitų ekonominių ir socialinių veiksnių ir vidaus politikos disbalanso, taip pat ekonominės rizikos veiksnių ir visuotinio geopolitinio neapibrėžtumo, dėl kurių taip pat reikėtų taikyti fiskalinę politiką, siekiant skatinti augimą ir panaikinti krizės padarinius, kurie vis dar jaučiami daugelyje Europos valstybių. Tai, ką siūlo EESRK, padeda užtikrinti didesnį finansinį stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir sumažinti pertekliaus disbalansą.

3.15.

Siekiant kovoti su politiniu nestabilumu ir išcentrinėmis jėgomis, kurios nuo krizės vis stiprėja ES viduje ir kelia abejonių dėl pačios ES egzistavimo, ir įveikti šias problemas, reikėtų patikimų EPS ir ES reformos projektų, kuriuose būtų numatyta geresnė integracija, daugiau demokratijos ir tvirtesnis socialinis aspektas; taip pat didinti augimą fiskalinės politikos priemonėmis taikant tokį modelį, kuris padėtų mažinti nelygybę pajamų paskirstymo srityje. Tai įmanoma nekeliant abejonių dėl būsimo viešųjų finansų tvarumo. Taip pat reikėtų parengti EPS užbaigimo strategiją, apimančią visas ES valstybes nares, kurioms netaikoma išimtis pagal konstitucinę teisę.

3.16.

Atsižvelgdamas į visuotinio geopolitinio nestabilumo židinius (kai kurie jų yra ES kaimynystėje), transatlantinių santykių blogėjimą prekybos, aplinkos apsaugos ir išorės politikos bei saugumo ir gynybos srityse dėl dabartinės JAV administracijos sprendimų, EESRK turi pabrėžti, jog svarbu, kad ES turėtų tvirtą ekonomiką, kuri padėtų jai išlaikyti politinės lyderės poziciją pasaulyje. Dėl keliais frontais vykstančio prekybos karo ir jo ryšio su ekonominio ir politinio nacionalizmo banga kiltų didelė rizika ekonominei ir geopolitinei padėčiai. ES turi pasistengti to išvengti ir prireikus būti pasiruošusi spręsti šią problemą.

3.17.

Nors naftos ir žaliavų kainos auga, prognozuojama, kad infliacija euro zonoje išliks stabili – apie 1,7 %2017–2019 m. (vasaros prognozė), o bazinė infliacija sieks 1,1 % – tai toli gražu neatitinka infliacijos tikslo. Komiteto nuomone, tai yra nauji argumentai, kuriais galima remtis prieštaraujant, kad būtų atsisakyta skatinamosios pinigų politikos, kai laikomasi neutralios fiskalinės krypties, arba juo labiau, jei 2019 m. būtų laikomasi negatyvios krypties, kaip ragina Europos fiskalinė valdyba (15).

Darbo užmokestis, užimtumas ir kolektyvinės derybos

3.18.

2017 m. 19-oje euro zonos šalių darbo užmokestis, palyginti su ankstesniais metais, faktiškai vidutiniškai padidėjo tik 0,2 % Septyniose šalyse darbo užmokestis sumažėjo. Prognozuojama, kad 2018 m. ir 2019 m. darbo užmokestis atitinkamai didės 0,9 % ir 0,3 % (16). Numatoma, kad faktinės vienetui tenkančios darbo sąnaudos euro zonoje per trejus aptariamus metus mažės: 0,3 %, 0,1 % ir 0,6 %. Tačiau faktinis dirbančio asmens produktyvumas, kuris sumažėjo iki 0,8 % 2017 m., ir vėl sieks 1 % tiek 2018 m., tiek 2019 m. (17).

3.19.

Nedarbo lygis euro zonoje (2017 m. jis siekė 9,1 %) tebėra aukštesnis nei iki krizės (8,4 % 2004–2008 m.). Skirtumai tarp valstybių narių labai dideli – 2017 m. nedarbo lygis svyravo nuo 3,8 % Vokietijoje iki 21,5 % Graikijoje. Jaunimo nedarbo lygis tebėra labai aukštas – daugiau kaip 15 % Šie rodikliai gerokai varijuoja ir yra didžiausi Graikijoje (43,2 %), Ispanijoje (35,0 %) ir Italijoje (32,5 %). Toliau didėja laikino darbo rodiklis: 2017 m. jis vidutiniškai siekė 12,2 %, palyginti su 11,5 % 2012 m. Taip pat didėja darbo ne visą darbo dieną rodiklis: 2017 m. -19,4 %, palyginti su 17,5 % 2007 m. (18).

3.20.

Nors ekonomika atsigavo, daugelyje šalių juntamas atotrūkis tarp ankstesnių ir naujų darbo vietų, kurios yra labiau neužtikrintos ir kuriose mokamas mažesnis darbo užmokestis. Šis atotrūkis turi ir skirtingų kartų aspektą – labiausiai jį jaučia jaunimas. Taip pat šį atotrūkį jaučia didelė dalis skaitmeninės ekonomikos darbuotojų, kurių darbas vyksta per interneto platformas. Tarybos ir Europos semestro rekomendacijose buvo išreikštas susirūpinimas dėl geresnės darbo vietų kokybės. EESRK ragina parengti konkrečius planus ir priemones, kad šis tikslas taptų prioritetinis. Priimant reikiamas priemones būtinai turi dalyvauti socialiniai partneriai, palaikydami socialinį dialogą ir vykdydami kolektyvines derybas. Lygiai taip pat svarbu imtis priemonių, kurios leistų gerokai padidinti patį mažiausią darbo užmokestį. Be to, reikėtų skatinti pilietinės visuomenės organizacijas dalyvauti gerinant darbuotojų socialines ir gyvenimo sąlygas.

3.21.

Jei Tarybos rekomendacija didinti darbo užmokestį būtų taikoma griežtai, ji darytų poveikį tik nedaugeliui šalių; be to, dėl to galėtų atsirasti papildomų skirtumų tarp šalių ir padidėti nelygybė. EESRK mano, kad silpnesnės ekonomikos Europos šalių konkurencingumą turėtų padidinti didesnis produktyvumas, kurį paskatintų didesnės investicijos, daugiau naujovių ir geresnis darbuotojų parengimas, o ne vidaus devalvacija, kuri, be kita ko, turi nepageidaujamų socialinių pasekmių. Didinant darbo užmokestį taip pat prisidedama prie vidaus paklausos augimo ir skatinama fiskalinė pusiausvyra, nes didėja mokestinės pajamos.

3.22.

Bet kokiu atveju darbo užmokesčio lygį turi nustatyti socialiniai partneriai per kolektyvines derybas. Kai kuriose valstybėse narėse tai užtikrinti gali padėti ir teisės aktai, bent jau kiek tai susiję su minimaliu darbo užmokesčiu. Įgyvendinant Europos semestrą valstybės narės turėtų būti skatinamos imtis priemonių, kuriomis būtų stiprinamos kolektyvinės derybos, pagrįstos socialinių partnerių autonomija, ir socialinis dialogas, visų pirma tose valstybėse, kuriose dėl krizės valdymo politikos jų vaidmuo susilpnėjo arba kuriose, nepaisant ES pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio, tokios teisės šiuo metu nėra.

Produktyvumas, verslo aplinka ir finansavimas privačiomis investicijomis

3.23.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaraisiais dešimtmečiais ES produktyvumo augimo rodiklis mažėja. Neseniai atliktas EBPO tyrimas (19) rodo, kad 2007–2016 m. ES produktyvumo per vieną darbo valandą vidutinio augimo rodiklis buvo 0,6 % (šis rodiklis nuolat mažėjo nuo 2,2 % 1990–2000 m.); šis rodiklis yra žemesnis nei vidutiniai EBPO rodikliai (0,8 %) ir gerokai atsilieka nuo EBPO nepriklausančių šalių rodiklio tuo pačiu laikotarpiu (5,0 %). Pristatydamas tyrimą (20), EBPO Generalinis sekretorius Ángel Gurría patvirtino, kad siekiant užtikrinti produktyvumo augimą, be tinkamo reglamentavimo ir valdymo, taip pat reikia daugiau kapitalo investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas bei švietimą ir profesinį rengimą. EESRK visapusiškai pritaria šiai nuomonei.

3.24.

Tame pačiame tyrime EBPO pabrėžia, kad ES biudžetas yra mažas ir nuo 1993 m. (21) jo svoris Europos bendrųjų nacionalinių pajamų atžvilgiu mažėjo. EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ši tendencija išliks, jei DFP po 2020 m. bus patvirtinta Komisijos pasiūlytomis sąlygomis, nes taip būtų sunkiau imtis veiksmų siekiant didinti Europos valstybių ekonominę ir socialinę konvergenciją. Kaip teigiama minėtoje nuomonėje Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities (22), tai, kad dar nepasiektas sutarimas dėl EPS sukūrimo atsižvelgiant į diskusijoms skirtuose dokumentuose dėl Europos ateities išnagrinėtas galimybes, neigiamai veikia šią padėtį.

3.25.

EESRK pritaria Tarybos rekomendacijai dėl produktyvumo augimo ir investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas svarbos šiam procesui, taip pat konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms, kuriose nurodoma, kad reikia gerinti viešojo administravimo institucijų darbą ir verslo aplinką.

3.26.

Siekiant skatinti augimą, reikia sudaryti palankias sąlygas verslo investicijoms. EESRK kartoja, kad svarbu greitai sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir užbaigti bankų sąjungos kūrimo procesą. EESRK reiškia susirūpinimą dėl vėlavimų, su kuriais susiduriama kuriant bankų sąjungą, nes vis dar nėra vieno Bendro pertvarkymo fondo apsaugos mechanizmo pasinaudojant ESM, taip pat dėl kliūčių, su kuriomis susiduriama kuriant Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) ir kurios susijusios ne tik su pagrįsta baime, kylančia dėl neveiksnių kreditų kiekio kai kuriose šalyse (23).

Kova su mokestiniais nusikaltimais ir siekiant sąžiningos mokesčių sistemos

3.27.

Bus labai sudėtinga užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir įgyvendinti tvirtą socialinę ir investicijų politiką, kol sukčiavimo ir mokesčių vengimo, pinigų plovimo mokesčių rojuose ir neteisėtos mokesčių konkurencijos tarp ES valstybių narių lygis išliks toks, koks yra šiuo metu. TVF žurnale Finance & Development paskelbtame svarbiame straipsnyje (24) atskleidžiama, kad beveik 40 % tiesioginių užsienio investicijų pasaulyje – apie 12 trln. USD, yra priedanga, t. y. finansinės investicijos vykdomos per jokios realios veiklos nevykdančias priedangos įmones. Naudojimasis tarpininkais ar tarpiniais subjektais pats savaime nereiškia mokesčių vengimo, tačiau, be abejonės, sudaro daugiau galimybių vengti mokesčių ar netgi juos slėpti. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad 9,8 % pasaulio turto yra mokesčių rojuose.

3.28.

EESRK pakartoja, kad būtina skubiai imtis veiksmingų papildomų kovos su viešųjų lėšų pasisavinimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu, mokesčių rojais ir neteisėta mokesčių konkurencija priemonių, pradedant nuo to, kad būtų taikoma penktoji Direktyva dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (25) ir sudarytas nuoseklus, patikimas ir vienetinis realių viso pasaulio mokesčių rojų, kuriems būtų taikomos atitinkamos sankcijos, sąrašas.

3.29.

Be to, reikia veiksmingai kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, kuris būdingas tarptautinėms įmonėms, visų pirma skaitmeninės ekonomikos srityje. Šioje esminėje kovoje reikia mokėti suderinti visuotines ir kitas priemones, kurios gali būti taikomos ES. Taip pat reikia palaipsniui tinkamai derinti mokesčius euro zonoje ir ES.

---

(1)  EESRK nuomonė Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (OL C 197, 2018 6 8, p. 33).

(2)  Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos.

(3)  Žr. COM(2017) 770 final.

(4)  OL C 262, 2018 7 25, p. 28.

(5)  OL C 262, 2018 7 25, p. 1.

(6)  Investing in Social Care & Support. A European Imperative („Būtinybė investuoti į socialinę paramą ir pagalbą Europoje“), 2017 m. lapkričio mėn.

(7)  OL C 197, 2018 6 8, p. 33.

(8)  2018 m. pavasario Europos ekonominė prognozė. Statistikos priedas, p. 165.

(9)  EESRK nuomonė Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (OL C 197, 2018 6 8, p. 33) ir ankstesnės nuomonės.

(10)  Šie ir visi kiti investicijų duomenys paimti iš Alexander Roth ir Gutram Wolff Understanding (the lack of) German public investment („Vokietijos viešųjų investicijų (trūkumo) supratimas“), Bruegel Foundation, Blog Spot, 2018 m. birželio 6 d.

(11)  Taip yra euro zonoje, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Airijoje, Maltoje ir Slovėnijoje, ir už euro zonos ribų – Danijoje.

(12)  2018 m. vasaros Europos ekonominė prognozė.

(13)  Žr. Komisijos komunikatą Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės, COM(2015) 12 final.

(14)  Žr. COM(2018) 335 final.

(15)  Europos fiskalinė valdyba, Assessment of the fiscal stance appropriate for the euro area in 2019 („2019 m. euro zonos fiskalinės krypties vertinimas“), 2018 m. birželio 18 d.

(16)  2018 m. pavasario Europos ekonominė prognozė. Statistikos priedas, p. 172.

(17)  Ten pat, p. 172–174, ir Eurostatas.

(18)  Ten pat, p. 171, ir Eurostatas.

(19)  2018 OECD Economic Surveys of the Euro Area and the EU, 2018 m. birželio 19 d. pristatymas (santrauka), p. 21.

(20)  Briuselis, 2018 m. birželio 19 d., Bruegel Foundation.

(21)  Ten pat, EBPO, p. 25–30.

(22)  OL C 81, 2018 3 2, p. 124.

(23)  EESRK pozicija dėl neveiksnių kreditų pateikta nuomonėje Neveiksnių paskolų dokumentų rinkinys (OL C 367, 2018 10 10, p. 43).

(24)  Piercing The Veil: Some $12 Trillion Worldwide Is Just Phantom Corporate Investment („Pakelkime uždangą. Apie 12 trln. USD korporacijų investicijų visame pasaulyje tėra priedanga“), J. Damgaard, T. Elkjaer ir N. Jahannesen; Finance&Development, 2018 m. birželio 10 d.

(25)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/843 (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).