Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018AE3220

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2017) 772 final – 2017/0309 (COD))

    EESC 2018/03220

    OL C 62, 2019 2 15, p. 231–237 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    15.2.2019   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 62/231


    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

    (COM(2017) 772 final – 2017/0309 (COD))

    (2019/C 62/37)

    Pranešėjas

    Dimitris DIMITRIADIS

    Konsultavimasis

    Europos Komisija, 2018 6 18

    Teisinis pagrindas

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 196 ir 304 straipsniai

     

     

    Biuro sprendimas

    2018 6 26

     

     

    Atsakingas skyrius

    Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

    Priimta skyriuje

    2018 10 5

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2018 10 18

    Plenarinė sesija Nr.

    538

    Balsavimo rezultatai

    (už / prieš / susilaikė)

    205/2/1

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    Išvados

    1.1.

    EESRK, atsižvelgdamas į naujas nuolat kintančias sąlygas, atsirandančias dėl su klimato kaita susijusių reiškinių ir darančias didelį poveikį žmonių veiklai ir gyvenimui, ragina Europos institucijas imtis naujų bendrų veiksmų ir politikos.

    1.2.

    Siekiant kovoti su šiais reiškiniais reikia būti budresniais ir solidariai kurti ne tik planus, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų. Tokios krypties laikomasi pasiūlyme dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo „rescEU“ persvarstymo, kuris pirmą kartą apims miško gaisrų gesinimo iš oro pajėgumus, taip pat paieškos ir gelbėjimo pajėgumus miestuose, lauko ligonines ir greitosios medicinos pagalbos komandas.

    1.3.

    EESRK nuomone, svarbu, kad be keturių minėtų pajėgumų pasiūlyme būtų numatyta galimybė suteikiant įgaliojimus Komisijai nustatyti papildomus privalomus mechanizmo „rescEU“ pajėgumus, taip užsitikrinant reikiamą lankstumą.

    1.4.

    EESRK mano, kad savo pasiūlymu Komisija atsižvelgia į Europos solidarumo sąvoką, bet jokiu būdu neatleidžia valstybių narių nuo jų atsakomybės ir vaidmens, kurį jos turi atlikti.

    1.5.

    Pagal naują civilinės saugos mechanizmą ir visa ES, ir kiekviena valstybė narė bendrai galės naudotis savų išteklių turinčios struktūros, kuriai Sąjungos valstybės mokės įnašus, pajėgumais.

    1.6.

    EESRK mano, jog pateikdama nagrinėjamą pasiūlymą Komisija suprato, kad būtina ne tik tinkama informacijos sklaida, bet ir struktūruotas žinių pateikimas suinteresuotiesiems subjektams, kad šia informacija būtų pasinaudota.

    1.7.

    Gyventojų švietimas ir su tuo susijęs jų rengimas reaguoti į nelaimes turi būti kertinis bendros civilinės saugos akmuo. Ši politika turi būti įgyvendinama tiek su valstybėmis narėmis, tiek ir su bendroje veikloje dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, aktyviai bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis.

    1.8.

    Nors civilinė sauga – visų ir kiekvieno reikalas, asmeninė atsakomybė vis dėlto yra ne vienintelis būdas pagerinti reagavimą į problemas: kolektyvinės pastangos ir bendras sąmoningumas šiuo požiūriu atlieka didesnį vaidmenį. Tokiomis aplinkybėmis būtina, kad pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai ir nepriklausomi subjektai susitelktų ir dalyvautų ir rengiant, ir vykdant avarijų likvidavimo planus įvykus gaivalinėms nelaimėms.

    1.9.

    Verslo sektorius ir jame dirbantys asmenys kolektyviniais veiksmais gali padėti visuomenei prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių ar net juos panaikinti, taip pat kiek įmanoma sumažinti gaivalinių nelaimių poveikį ar žmogaus sukeltų katastrofų priežastis, pavyzdžiui, spręsti išmetamų dujų ir kietųjų dalelių klausimą.

    1.10.

    Visų lygmenų pajėgoms, kurios valdo civilinės saugos veiksmų ciklus, turi būti sudarytos sąlygos naudotis dabartinėmis naujoviškomis technologijomis ir skaitmeninėmis priemonėmis (daiktų internetas). Neatsižvelgiant į tai, ar jos skirtos prevencijai ar kontrolei, valdymui ar informavimui, tinkamai naudojamos šios pajėgų priemonės gali apsaugoti nuo pavojų.

    1.11.

    EESRK mano, kad Komisijos siūlomas mechanizmas „rescEU“ tai galimybė:

    a)

    Sąjungos piliečiams leisti aiškiai suprasti, kad Europa yra solidari, ir būtent šiuo metu, kai to ypač reikia ES;

    b)

    skatinti ne tik narystės ES siekiančių šalių bendradarbiavimą, bet ir ugdyti atitinkamą solidarumo mąstyseną, kuri turi vyrauti tarp valstybių narių;

    c)

    atkreipti taip ES institucijose bendradarbiaujančių šalių dėmesį į svarbias ir susirūpinimą keliančias sritis, toms šalims parodant, ką praktiškai reiškia tokia valstybių sąjunga kaip ES sprendžiant ne tik įprastus diskutuojamus klausimus;

    d)

    skatinti regionų bendradarbiavimą sudarant dvišales sutartis ir padėti mažinti įtampą politiškai jautriose srityse, kaip rodo daugelis sėkmingų praeities pavyzdžių, kai buvo bendrai kovojama su didelėmis gaivalinėmis nelaimėmis.

    1.12.

    EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik Komisijos pateikta informacija apie gamtos reiškinių ir gaivalinių nelaimių mastą iki 2017 m., bet ir ši vasara yra įrodymas, kad būtina peržiūrėti ir papildyti sistemą, pagal kurią šiuo metu reglamentuojamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas. Neregėtai intensyvūs gaisrai, karščio bangos arba potvyniai visoje ES teritorijoje (net tuose regionuose, kurie šiol išvengdavo tokių nelaimių), kuriuos lėmė klimato kaita, ir neprognozuojamai stiprūs ir labai dažnai besikartojantys žemės drebėjimai, griaunantys ir sukeliantys daugybę nuostolių, yra įrodymas, kad būtina imtis tokių iniciatyvų, kaip Komisijos siūloma „rescEU“ iniciatyva.

    1.13.

    EESRK įsitikinęs, kad ateityje civilinės saugos klausimai turės būti svarstomi laikantis vis holistiškesnio požiūrio, į juos įtraukiant intervencinę politiką visais žmogaus veiklos lygmenimis. Jis pabrėžia, kad būtina nedelsiant nustatyti išsamesnę ES civilinės saugos politinę ir reglamentavimo sistemą.

    Rekomendacijos

    1.14.

    Komitetas, suvokdamas pagal galiojančius ES teisės aktus (daugiausia pirminėje teisėje) Komisijai tenkančias problemas ir įsipareigojimus, mano, jog reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad valstybės narės pritartų sumanymui, kad reikalingas bendras požiūris civilinės saugos klausimais, ypač susijusiais su nelaimių prevencija, reagavimu į jas ir atsigavimą po jų.

    1.15.

    Savanoriškų, bet finansuojamų nacionalinių rizikos vertinimo tyrimų ir prevencijos bei reagavimo veiksmų vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis planų rengimas turėtų būti paskata Sąjungos valstybėms narėms siekti kuo didesnės „rescEU“ mechanizmo naudos.

    1.16.

    Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų parengti bendruosius nacionalinių teisės aktų pakeitimo principus ir gaires, kad būtų galima sukurti bendrą, modernią ir suderinamą ES teisės aktų sistemą dėl ankstyvojo perspėjimo, savanoriškos veiklos ir Komisijos institucinio dalyvavimo visais veiksmų civilinės saugos srityje ciklo lygmenimis ar valstybių narių įpareigojimo skirti tam tikrą savo biudžeto procentinę dalį prevenciniams veiksmams ir kitų klausimų.

    1.17.

    EESRK mano, kad valstybėse narėse sukūrus bendras administracines procedūras šioje srityje užsimegs bendra kalba, todėl padidės mechanizmo „rescEU“ teikiama nauda ir, kaip pageidaujama, jis taps lankstesnis ir veiksmingesnis ir bus galima juo kuo geriau pasinaudoti, ypač vykdant skubias reagavimo operacijas.

    1.18.

    EESRK mano, kad reikėtų sudaryti galimybę pasinaudoti tokiomis priemonėmis, kaip Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG), siekiant tarpvalstybiniu lygmeniu užtikrinti valstybių narių bendrus veiksmus civilinės saugos srityje.

    1.19.

    EESRK įsitikinęs, kad reikėtų imtis iniciatyvos paskatinti inovatyvias įmones ir startuolius tobulinti, vystyti ir (arba) kurti naujas aukštųjų technologijų priemones prevencijos ir reagavimo srityse, pavyzdžiui, prognozavimo, perspėjimo arba intervencijos sistemas.

    1.20.

    Miško gaisrai yra vienas iš daugelio pavyzdžių, kad reikia kurti tokias sistemas, kartu pasinaudojant Europos aviacijos, kompiuterių, automobilių, gaisro gesinimo sistemų ir kt. pramonės pranašumais.

    1.21.

    EESRK įsitikinęs, kad Komisija turės aktyviai į savo veiksmus įtraukti mokslininkų ir tyrėjų bendruomenę, siekiant užmegzti dialogą dėl veiksmų, kurių, kaip nurodyta, reikia imtis skirtingais civilinės saugos ciklo etapais.

    1.22.

    Kad būtų sudarytos sąlygos keistis gerąja patirtimi, informacija apie naujas technologijų teikiamas galimybes arba kitais aspektais, būtų tikslinga imtis iniciatyvos sukurti metinį Europos civilinės saugos forumą, kurį prižiūrėtų EESRK ir kuriame dalyvautų mokslo bendruomenės atstovai ir už civilinę saugą atsakingi pareigūnai.

    1.23.

    Būtina, kad Komisija pateiktų valstybėms narėms gerosios patirties pavyzdžių, ypač nelaimių prevencijos ir atsigavimo po jų srityje, nustatydama modelius, kuriuos taikant bus užtikrintas gyvybingumas ir tvarumas.

    1.24.

    EESRK mano, kad savanoriškos veiklos judėjimas, taigi ir pilietinė visuomenė yra vienas pagrindinių civilinės saugos mechanizmų veikimo svertų. Todėl jis laikosi nuomonės, kad kartu būtina numatyti juos remti ištekliais ir įranga Europos lygmeniu, o institucijų lygmeniu juos įtraukti į naują mechanizmą „rescUE“.

    1.25.

    Tam, kad to pageidaujantys darbuotojai galėtų įsitraukti į savanorių grupes ir naudotis panašiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinamos jų pagrindinės teisės, pavyzdžiui, draudimas ir teisė į atostogas dalyvaujant vietos civilinės saugos operacijose, ES institucijose reikėtų apsvarstyti šį klausimą siekiant sukurti bendrą valdymo sistemą.

    1.26.

    Būtų naudinga sukurti bendrą Europos kvalifikacijų sistemą civilinės saugos savanorių grupėms ir jų naudojamoms priemonėms, kuri būtų papildyta atitinkamais vietos, regionų, nacionalinio arba Europos lygmens mokymais.

    1.27.

    EESRK primena Komisijai, kad Europos struktūriniams ir investicijų fondams reikėtų tiesiogiai suteikti pageidaujamo lankstumo, kad įvykus nelaimei būtų galima finansuoti atgaivinimo ir atkūrimo darbus, pabrėžiant, jog kartu su šiais veiksmais turi būti atliekami tyrimai, kad būtų skatinamas ne tik darnus vystymasis, bet ir būtų padedama nukentėjusių regionų, ypač kaimo vietovių gyventojams kasdieniame gyvenime siekiant išvengti, kad tos vietovės nebūtų apleistos.

    1.28.

    Būtų naudinga, kad „pajėgumus“, kuriuos būtų galima nusipirkti arba išsinuomoti, kaip numatyta pagal naują „rescEU“ mechanizmą, prireikus būtų galima suderinti su kitomis panaudojimo galimybėmis, siekiant užtikrinti kuo didesnį investicijų pelningumą. Pavyzdžiui, oro pajėgos gali būti panaudotos ir miško gaisrams gesinti, ir paieškos bei gelbėjimo operacijoms, sienų apsaugai įvykus tarpvalstybinėms nelaimėms ir, žinoma, prevenciniams veiksmams vykdyti.

    1.29.

    Numatant galimybes pajėgumus naudoti mišriai, apimant ir saugos (angl. safety), ir saugumo (angl. security) sritis, turbūt būtų ne tik taupomi ištekliai, bet ir skatinama plėtoti ES integruotą intervencinę veiklą bei prisidėdama prie veiksmų papildomumo tikslo.

    1.30.

    Turi būti atliktas atskiras tyrimas dėl įvairaus pajėgumų paskirstymo, kurį numatyta pradėti taikyti pagal mechanizmą „rescEU“, atsižvelgiant ne tik į geografinius, geologinius ir finansinius duomenis, bet ir, ypač, į kylančią riziką ir į galimybes tiesiogiai reaguoti ir užtikrinti ES regionų aprėptį iškilus bet kokiam pavojui.

    1.31.

    EESRK siūlo, kad apskritai ir bent jau pradėjus taikyti ir naudoti Europos mechanizmą, kompetentinga valstybė narė arba regionas parengtų dokumentus apie nelaimę, kurių modelį galėtų pateikti Komisija, siekiant sukaupti patirtį ir pagerinti tolesnę reagavimo praktiką ir taip sudaryti visos Europos duomenų bazę. Be to, siūloma nustatyti rodiklius, kad būtų galima įvertinti „rescEU“ reagavimo laiką ir konkretų šio mechanizmo poveikį.

    1.32.

    EESRK pritaria tam, kad pagal sanglaudos ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai politiką rizikos vertinimo ir jos valdymo planavimo nuostatų įgyvendinimas būtų ex ante sąlyga. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad prieš imantis panašių veiksmų reikėtų surengti plataus masto informavimo kampaniją, kad nebūtų sutrikdytas konstruktyvus procesas.

    1.33.

    EESRK manymu, būtina, kad valstybės narės aktyviau dalyvautų Europos civilinės saugos rezerve. Tačiau reikėtų, kad parengiamosios priemonės, kurias valstybės narės nustatys, kad dalyvautų tame rezerve, apimtų ir jų investicijas į papildomą įrangą, siekiant, viena vertus, nesusilpninti savo išteklių ir, antra vertus, didinti visos Sąjungos veiklos pajėgumus.

    1.34.

    EESRK mano, jog tikslinga priminti, kad atsigavimo po bet kokios nelaimės etapu ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriui, nes tai yra pagrindinis kasdieninio ekonominio ir socialinio gyvenimo variklis.

    2.   Bendrosios pastabos (aplinkybės)

    2.1.

    Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra pagrindas bendradarbiauti ir teikti pagalbą ES viduje arba išorėje, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai kyla didelis ir išskirtinis poreikis. Susijusi teisinė sistema grindžiama Tarybos sprendimu 2001/792/EB, Euratomas, nustatančiu Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti.

    2.2.

    Vėlesniais metais pradinis sprendimas iš dalies buvo pakeistas Tarybos sprendimu 2007/779/EB Euratomas, kuriuo nustatomas Bendrijos civilinės saugos mechanizmas (nauja redakcija) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo.

    2.3.

    Dabar šis mechanizmas apima 28 ES valstybes nares, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis, t. y. Islandiją ir Norvegiją, taip pat Juodkalniją, Serbiją, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Turkiją. EESRK mano, kad būtų ypač naudinga, kad kitos šalys taip pat dalyvautų siekiant ne tik padidinti mechanizmo lankstumą ir reagavimo spartą, bet ir tinkamai naudoti jo išteklius.

    2.4.

    2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą, prie kurio pridedamas komunikatas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti ES civilinės saugos mechanizmo teisės aktų sistemą. Pasiūlymu, kuris grindžiamas įgyta patirtimi, siekiama šių tikslų:

    a)

    sukurti specialų ES civilinės saugos pajėgumų (priemonių) rezervą;

    b)

    užtikrinti skubesnės pagalbos teikimą ir sumažinti administracinius formalumus;

    c)

    imtis papildomų prevencinių ir parengiamųjų priemonių.

    2.5.

    Iki šiol pagrindinė finansavimo priemonė buvo 2002 m. Reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 įsteigtas Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF).

    2.6.

    EESRK jau yra išreiškęs savo poziciją civilinės saugos, gaivalinių nelaimių ir Solidarumo fondo klausimais ankstesnėse savo nuomonėse: NAT/314/2006 (1), ΝΑΤ/375/2008 (2), ΝΑΤ/438/2009 (3), ECO/355/2013 (4) ir ECO/426/2017 (5).

    2.7.

    Pagrindiniai dabartinio Sąjungos civilinės saugos mechanizmo elementai – Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (ERCC) Briuselyje, Bendra ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistema (CECIS), reagavimo grupės, civilinės saugos moduliai ir techninės pagalbos grupės, kurios naudojasi savo turimomis priemonėmis, taip pat ekspertų mokymo ir mainų programa.

    3.   Dabartinė mechanizmo struktūra

    3.1.

    Lisabonos sutartyje nustatytos naujos Europos Sąjungos intervencijos kompetencijos sritys. Civilinės saugos srityje jai naujai suteikti įgaliojimai iš esmės yra paramos pobūdžio.

    3.2.

    Lisabonos sutartyje pirmiausia siekiama didinti ES gebėjimą reaguoti ir į gaivalines nelaimes, ir į žmogaus sukeltas katastrofas. Todėl Sutarties 196 straipsnyje ES suteikiama galimybė imtis priemonių siekiant užkirsti kelią pavojams, rengiant civilinės saugos darbuotojus, reaguojant į gaivalines nelaimes ir į žmogaus sukeltas katastrofas, skatinant nacionalinių civilinės saugos tarnybų operatyvinį bendradarbiavimą ir tarptautinio civilinės saugos darbo nuoseklumą.

    3.3.

    Be to, šios nuostatos dėl civilinės saugos siejamos su Sutarties 222 straipsnyje numatytu solidarumo reikalavimu, pagal kurį ES įpareigojama teikti pagalbą teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą patyrusiai valstybei narei.

    3.4.

    Dabar jau tapo akivaizdu, kad Europa taip pat kenčia dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių meteorologinių reiškinių. EESRK pritaria Komisijai ir Europos Parlamentui, kad 2017 ir 2018 m. Europos žemynui buvo išbandymų metai, nes dėl gaivalinių nelaimių žuvo daug žmonių, buvo sunaikinti didžiuliai miškų plotai, suniokota daug turto ir infrastruktūros. Žemės ir miškų ūkio, prekybos ir pramonės veikla labai nukentėjo, o tokie reiškiniai, kaip miškų gaisrai ES šiauriniame regione, kuris iki šiol atrodė apsaugotas bent jau nuo tokio pavojaus, įgavo susirūpinimą keliantį mastą.

    3.5.

    EESRK mano, kad naujai besiformuojančioje aplinkoje Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, koks jis yra šiuo metu, yra nebetinkamas, nes tapo akivaizdu, kad jis blogai užtikrinamas, yra lėtas, neveiksmingas, ypač kai gaivalinės nelaimės tuo pat metu įvyksta skirtinguose regionuose. Kitas didelis jo trūkumas – ypač maži jam skiriami ištekliai, apimantys tik transporto išlaidas, o ne visas kitas veiklos ar pan. išlaidas, kurios dažnai yra kur kas didesnės.

    3.6.

    Be to, akivaizdu, kad remdamosi tik savo pajėgumais, šiuo metu valstybės narės yra nepajėgios reaguoti į dideles nelaimes, kadangi, jei kiekviena valstybė turėtų pirkti ar nuomoti visą greitojo reagavimo įrangą, kaina, kurią joms tektų mokėti, būtų nepakeliamai didelė, todėl svarbu, kad jos galėtų pasinaudoti ES lygmens veiksmais.

    3.7.

    Pavyzdžiui, modernaus ir veiksmingo valstybėse narėse plačiai naudojamo „Canadair“ tipo vandennešio lėktuvo gaisrų gesinimui pirkimo kaina yra maždaug 30 mln. EUR. Bet, nors šių lėktuvų gamyba sustabdyta, net ir gavusi naujų užsakymų juos gaminanti, bendrovė gali pristatyti tik vieną arba du tokius naujus lėktuvus per metus.

    3.8.

    Beje, nepaisant dabar numatytos galimybės aktyvuoti išteklių skyrimo mechanizmą, kai kuriai nors valstybei gresia didelė nelaimė, dažniausiai atsitinka taip, kad kitos ES valstybės yra nepajėgios suteikti pagalbą, nes joms akivaizdžiai trūksta išteklių arba dėl to, kad net jei kai kurios valstybės ir turi išteklių, dėl susiklosčiusios padėties joms draudžiama vykdyti bet kokią operatyvinę veiklą kitoje valstybėje narėje.

    3.9.

    Atsižvelgiant į dabartinius civilinės saugos mechanizmo išteklius, pirmiau minėta Lisabonos sutarties 222 straipsnio nuostata dažnai tampa neveiksminga, turint omenyje ribotus išteklius, biurokratines kliūtis, kurios trukdo skubiai reaguoti ir imtis skubių intervencijos priemonių, ir tai, kad žinių ir keitimosi gerąja patirtimi susiejimas tebėra teorinio lygmens.

    4.   Bendrosios pastabos dėl Komisijos pasiūlymo

    4.1.

    EESRK dar kartą pabrėžia, kad būtina tobulinti, keisti ir vystyti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, kad jis taptų nelaimėms valdyti skirta integruota ES priemone, kuria būtų siekiama apimti visą su civiline sauga susijusios veiklos ciklą nuo prevencijos iki padėties pagerinimo.

    4.2.

    Pasiūlymu stiprinti minėtus nelaimių valdymo pajėgumus naudojant mechanizmą „rescEU“ Europos Sąjunga ir jos valstybės narės gali ne tik teoriškai ir praktiškai parodyti savo žmogiškumą, bet tuomet, kai reikia, grįžti prie Europos ištakų, pademonstruoti tokią vienybę ir solidarumą, kurie yra pagrindiniai ir steigimo sutarčių, ir su jomis susijusių tolesnių susitarimų principai.

    4.3.

    Reikėtų pabrėžti, kad iki šiol praktiškai nebuvo rimtų ES nuostatų, kuriomis būtų skatinama rengti ryžtingus pasiūlymus ir sudaryti tvirtas sąjungas, reaguojant į šiuos katastrofinius įvykius, o spontaniškos pastangos šioje srityje paprastai būna nereikalingos ir neveiksmingos. Juntamas vis didesnis poreikis dažniau rengti pratybas valstybėse, kuriose didelė tokių pat rizikos veiksnių tikimybė ir kurios turi bendras sienas, įtraukiant savanorius ir juos mokant, taip pat kartu skatinant valdžios institucijas suburti daugiau savanorių jas atleidžiant nuo kitos veiklos, pavyzdžiui, rezervo kūrimo, arba sumažinant joms tenkančią naštą.

    4.4.

    EESRK sutinka su tuo, kad būtų stiprinami prevencijos ir pasirengimo mechanizmai, kartu didinant infrastruktūros ir ekosistemų atsparumą. Nepriklausomai nuo to, ar sumažės žmonių žūčių, ar visuomenei bus užtikrinta apsauga ir bus gaunama tiesioginė finansinė nauda sumažėjus reagavimo poreikiui, šiais veiksmais bus užtikrinta geresnė žemės ūkio veiklos apsauga, nes sumažės gaisrų arba potvynių sukeliamų nelaimių, kurios daro didelę žalą pirminiam sektoriui, rizika.

    4.5.

    Komisija pripažįsta, kad neatsižvelgiant į tai, ar pavojai yra gamtinio pobūdžio (potvyniai, gaisrai ar žemės drebėjimai), ar antropogeninės kilmės (technologinės avarijos, teroristiniai išpuoliai ir pan.), šiuo metu jų formos kinta ir atsiranda naujų formų, ir toks konstatavimas visiškai atitinka šiuo metu kylančių pavojų formą ir klimato kaitos, kaip didinamąjį poveikį darančio reiškinio, vaidmenį. Į nelaimių rizikos valdymo sritį įtraukus sąvoką „atsparumas“ parodoma, kaip apskritai reikia vykdyti ne tik bet kokią ekonominę veiklą, bet ir konkrečiai su infrastruktūra susijusią veiklą. Siekiant įvertinti ir padidinti atsparumą, reikia naudotis moderniausiomis skaitmeninėmis priemonėmis ir pažangiausiomis inovacinėmis technologijomis.

    4.6.

    Pirmą kartą, laikantis sampratos, kad reikia stiprinti ne tik nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas, bet ir padėties atkūrimo įvykus nelaimėms pajėgumus, atkreipiamas dėmesys į pagrindinius ramsčius, kuriais grindžiama parama darnaus vystymosi principui. EESRK visiškai sutinka su išsamiu civilinės saugos per visą jos ciklą sąvokos paaiškinimu, nes taip pabrėžiama, kad reikia būti budriais socialinėje, ekonomikos ir aplinkos apsaugos srityse. Taikant tokį visapusišką požiūrį užtikrinama, kad visi atsakingi suinteresuotieji subjektai dalyvauja viso ciklo metu, taip pat ir skleidžiant bei perduodant įgūdžius ir praktiką. Kad tai pavyktų, reikės taikyti šalių grupių, kurioms būdingi tie patys rizikos veiksniai, bendrai vykdomas programas ir pratybas arba mokymus.

    4.7.

    Šis mechanizmas veikia pagal Jungtinių Tautų strategiją 20/20 ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (UNISDR), konkrečiai pagal Pirmąjį jos prioritetą „Suprasti gaivalinių nelaimių riziką“.

    4.8.

    EESRK taip pat pritaria bendram principui pagal Komisijos pateiktą aprašymą sukurti žinių ir mokymo tinklą. Tačiau Komitetas pažymi, kad į jį instituciniu lygmeniu reikia įtraukti mokslo ir akademinę bendruomenę, ją įpareigoti vykdyti mokslinius tyrimus rengiant darbus ir studijas siekiant aprašyti ir įvertinti galimą riziką, su ja susijusį pažeidžiamumą ir bendruomenėms gresiantį pavojų. Būtina užtikrinti privačių asmenų ir verslo, taip pat pilietinės visuomenės paramą, atsižvelgiant ne tik į visų sukauptą patirtį ir įgūdžius, bet ir siekiant suteikti galimybę lengviau tiesiogiai vietos lygmeniu sutelkti bendruomenės struktūras įvykus nelaimei. Beje, piliečių mokymas ir informavimas apie įvairius pavojus, kurie jiems gali iškilti, turi būti laikomas vienu didžiausių prioritetų.

    4.9.

    EESRK pritaria Komisijos siūlymui stiprinti konkrečius pajėgumus pagal mechanizmą „rescEU“, t. y. sukurti priemonių rezervą, apimantį vandennešius lėktuvus, didelio galingumo siurbimo įrangą, paieškos ir gelbėjimo mieste priemones, taip pat su visuomenės sveikata susijusius veiklos pajėgumus, kuriuos reikia didinti steigiant lauko ligoninių skyrius ir buriant greitosios medicinos pagalbos komandas, kaip nurodyta Komisijos komunikato 3.1 punkto 2 dalyje. EESRK mano, jog būtina užtikrinti šių priemonių sąveikumą ir galimybę jas lanksčiai naudoti, kad būtų galima kurti masto ekonomiją siekiant tvaraus vystymosi. Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę įsigyti oro pajėgumų, kurie padėtų: a) gesinti gaisrus iš oro, b) vykdyti erdvės stebėseną ir patruliavimą skubaus įspėjimo tikslais, c) vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, d) transportuoti ligonius iš sunkiai pasiekiamų vietovių arba atokių salų. Tai padėtų šiuos oro pajėgumus veiksmingai naudoti ištisus metus, kad jie greičiau atsipirktų finansiškai palankiomis sąlygomis.

    4.10.

    EESRK siūlo regionuose, kuriems labiau nei kitiems gali prireikti skubios pagalbos, sukurti regionines struktūras. Be to, reikia stiprinti vietos bendruomenes joms suteikiant reikalingų priemonių, kad jos galėtų nedelsdamos reaguoti, taip pat šiuo lygmeniu suburti tinkamai parengtas komandas, kurios naudotųsi ankstyvojo perspėjimo sistemomis. Be to, nepaprastai svarbu parengti ir platinti bendrus patvirtintus vadovus, kuriuose būtų pateiktos gairės.

    4.11.

    EESRK palankiai vertina tai, kad išplėstos su valstybių narių civiline sauga susijusių veiksmų finansavimo sritys, kaip antai prisitaikymas, atkūrimas, taip pat padidinta transporto srities bendro finansavimo dalis. Pavyzdžiui, įvykus žemės drebėjimui, kurio padaryta žala yra labai didelė, yra visiškai pagrįsta naudotis ES ir atitinkamos valstybės narės bendru finansavimu transportui ir laikiniems būstams įrengti bei vykdyti darbus, kurie būtini siekiant užtikrinti vietovei reikalingą infrastruktūrą ir įrangą, t. y. elektrą, vandenį, ryšį, sanitarines sąlygas, kad būtų galima kuo greičiau atnaujinti socialinę ir ekonominę veiklą ir užtikrinti socialinę sanglaudą.

    4.12.

    EESRK neprieštarauja, kad veiklos sąnaudos būtų įtrauktos į bendrą finansavimą, bet atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti objektyvų vertinimo, ypač sąnaudų vertinimo, mechanizmą, kad ištekliai būtų naudojami tinkamai. Beje, EESRK mano, kad būtina išnaudoti visus alternatyvius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, struktūrinius fondus arba Europos investicijų banko skiriamą dalinį finansavimą.

    4.13.

    Kelete savo nuomonių EESRK nuosekliai laikėsi pozicijos, kad būtina palengvinti biurokratines procedūras ir užtikrinti būtiną lankstumą naudojant ES lėšas, nepakenkiant proceso skaidrumui ir jo nepriklausomai kontrolei, nes tai yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti, kad Europos piliečių įnašas būtų teisėtai ir veiksmingai panaudotas.

    4.14.

    EESRK palankiai vertina tai, jog Komisija nurodo, kad reikia kovoti su terorizmo padariniais, ir mano, kad būtina sukurti aiškią prevencinių, reagavimo (atsižvelgiant į padarinius) ir atkūrimo veiksmų sistemą. Netolimoje ateityje Komisija galėtų parengti planą sukurti įvairių rezervo priemonių rinkinį, skirtą gaivalinių nelaimių, įvykusių dėl cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) avarijų, pasekmėms likviduoti, neatleidžiant šiuose sektoriuose veikiančių įmonių nei nuo jų atsakomybės, nei nuo pareigų. EESRK pažymi, kad laiku nesureagavus į tokias avarijas pirmiausia būtų nepataisomai sutrikdyta gamyba pirminiame sektoriuje ir tokiu būdu būtų padaryta didžiulė ilgalaikė žala visų gyventojų aprūpinimui ir sveikatai.

    4.15.

    EESRK mano, kad pagal mechanizmą „rescEU“ būtina sutelkti pilietinę visuomenę ją pripažįstant instituciniu lygmeniu ir ją įtraukiant į politikos rengimą ir prevencinę veiklą, taip pat į reagavimo į nelaimes, kai jas galima numatyti, veiksmus. Be to, į šį procesą būtina įtraukti Europos solidarumo korpusą.

    5.   Konkrečios pastabos

    5.1.

    EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad būtina didinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį civilinės saugos srityje ir naujajame Sąjungos mechanizme:

    a)

    jas įtraukiant į prevencijos, rizikos valdymo priemonių kūrimo ir įgyvendinimo bei rizikos prisiėmimo etapą, neatsižvelgiant į tai, ar ta rizika yra gaivalinės, ar antropogeninės kilmės;

    b)

    remiant jų konkrečius pajėgumus ir jas įtraukiant į numatytą mechanizmą, turint omenyje, kad įvykus nelaimei jos kviečiamos pačios pirmosios;

    c)

    pasinaudojant jų turimais įgūdžiais imantis veiksmų bet kokios rūšies koordinavimo ir veiklos plėtros srityje, kad būtų panaikinta besidubliuojanti veikla ir skatinamas sąveikumas;

    d)

    stiprinant jų vaidmenį tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje vykdant bendrus planus, programas ir mokymus.

    2018 m. spalio 18 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Luca JAHIER


    (1)  OL C 139, 2001 5 11, p. 27.

    (2)  EESRK nuomonė „Bendrijos civilinės saugos mechanizmo tobulinimas: reagavimas į stichines nelaimes“ (OL C 204, 2008 8 9, p. 66).

    (3)  EESRK nuomonė „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (OL C 318, 2009 12 23, p. 97).

    (4)  EESRK nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL C 170, 2014 6 5, p. 45).

    (5)  EESRK nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl specialių priemonių, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą (OL C 173, 2017 5 31, p. 38).


    Top