Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013

(COM(2018) 385 final – 2018/209 (COD))

(2019/C 62/36)

Pagrindinis pranešėjas

Lutz RIBBE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 14
	Taryba, 2018 7 2
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 5 22
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 18
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	133/7/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Gamtos ir aplinkos sritys ES patiria rimtą krizę. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, jos neišspręs per mažai finansuojama programa LIFE ir dabartinės aplinkos krizės atveju nepavyks pasiekti jokių esminių pokyčių. Vis dėlto iš esmės EESRK labai teigiamai vertina tai, kad ši programa tęsiama.

1.2.

Be reikšmingo programos LIFE biudžeto padidinimo, būtų reikalingi ir daug nuoseklesni veiksmai visose ES politikos srityse. EESRK jau ne kartą kritikavo nenuoseklumą, kuris neigiamai veikia gamtos ir aplinkos sritis, tačiau niekas nepasikeitė.

1.3.

Integravimo metodas, kuriam Komisija teikia pirmenybę, per pastaruosius dešimtmečius finansuojant biologinės įvairovės apsaugą pasirodė esantis netinkamas. Todėl EESRK tebesilaiko savo siūlymo programą LIFE pertvarkyti į atskirą „Natura 2000“ finansavimo priemonę.

1.4.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu integravimo metodas, taikomas veiksmams klimato kaitos srityje, galėtų būti veiksmingas, nes bent 25 % ES lėšų, skiriamų klimato veiksmams, turi būti asignuotosios.

1.5.

EESRK ypač palankiai vertina tai, kad pagal naują programą LIFE galima finansuoti veiklą, susijusią su pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomų iniciatyvų, skirtų inovatyvioms, decentralizuotoms ir tvarioms ekonominėms koncepcijoms, kūrimu ir įgyvendinimu.

1.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad LIFE reglamentas nėra toks griežtas ir, be kita ko, suteikia visiško projektų finansavimo galimybę. Be to, jis taip pat palankiai vertina, kad leidžiama remti organizacijas, kurios yra svarbios tolesniam Europos aplinkos politikos plėtojimui ir įgyvendinimui.

2.   Aplinkybės

2.1.

Komisija pateikė savo 2021–2027 m. vidutinės trukmės finansinio programavimo planus. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir Sąjungai nustačius naujus prioritetus, jis turės didelį poveikį dabartinei ES paramos politikai ir visų pirma tam tikroms programos sritims.

2.2.

Pavyzdžiui, iš dabartinėje daugiametės finansinės programos paramos struktūroje numatytų 58 įvairių programų turėtų likti 37.

2.3.

Programos LIFE šis struktūrinis pakeitimas neapima, ji turi išlikti atskira programa, finansuojama pagal atskirą biudžeto eilutę, ir pagal ją turi būti teikiama parama aplinkos ir klimato problemoms, kaip antai energetikos pertvarkai, skirtų inovatyvių sprendimo galimybių kūrimui ir pritaikymui. Kitame ES biudžete programai LIFE bus skirti 5,45 mlrd. EUR.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK per pastaruosius kelerius metus programą LIFE visada laikė svarbia Europos gamtos ir apsaugos politikos dalimi, todėl palankiai vertina tai, kad naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu ji bus tęsiama kaip atskira programa.

3.2.

Iš esmės EESRK pažymi, kad gamtos ir aplinkos sritys ES patiria rimtą krizę. Viena vertus, taip yra dėl to, kad gamtos ir aplinkos apsaugai skirtos ES finansavimo programos gerokai per mažai finansuojamos. Kita vertus, kritikuotina tai, kad ES politika įvairiuose sektoriuose nepakankamai nuosekli. EESRK ragina Komisiją ir Tarybą skubiai pašalinti šiuos Komiteto jau ne kartą kritikuotus trūkumus. Kitaip programai LIFE, pagal kurią finansuojami tikrai labai geri projektai, teliks simbolinė funkcija.

3.3.

EESRK pastebi didelį prieštaravimą tarp politinių prioritetų nustatymo pareiškimais, strategijomis, koncepcijomis ir teisės aktais ir šių tariamų politinių prioritetų įtvirtinimo biudžete. Galioja principas: tikruosius politinius prioritetus atspindi biudžetas.

3.4.

Pastarąjį kartą savo nuomonėje „Programos LIFE laikotarpio vidurio peržiūra“ (1) EESRK išsakė pastabas dėl programos LIFE ir pateikė įvairių siūlymų dėl jos pertvarkymo, į kuriuos naujajame pasiūlyme dėl reglamento, deja, nebuvo atsižvelgta; siūlymai buvo susiję su, be kita ko, programos LIFE užduotimis ir finansavimu.

Programos LIFE finansavimas

3.5.

Jau vien kalbant apie lėšas, kurias ketinama skirti paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“, iš pirmo žvilgsnio gana įspūdingai atrodantis programos LIFE finansavimo padidinimas nuo 3,45 mlrd. EUR (2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu) iki 5,45 mlrd. EUR (per visą 2021–2027 m. laikotarpį) tampa sąlyginis. Reikia nepamiršti ir to, kad apie 2,6 mlrd. EUR – taigi beveik pusė skiriamų lėšų – yra įsipareigojimų asignavimai, kuriuos, remiantis dabartiniu planu, būtų galima išleisti tik po 2027 m.

3.6.

Klimato politikos sričiai dabartiniu programavimo laikotarpiu skirti 864 mln. EUR, naujuoju laikotarpiu – 1,95 mlrd. EUR, įskaitant 1 mlrd. EUR naujajai paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“, kuri dabar remiama pagal programą „Horizontas 2020“. Taigi faktinis dabartinės programos srities „Klimato politika“ finansavimo padidinimas – apie 100 mln. EUR (iš viso 7 metams) – yra pernelyg mažas.

3.7.

Aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo sričiai dabartiniu finansiniu laikotarpiu skirti 2,59 mlrd. EUR, iš jų 1,15 mlrd. EUR – biologinei įvairovei. Naujuoju paramos laikotarpiu numatytas reikšmingas finansavimo padidinimas iki 2,15 mlrd. EUR (beveik 100 % daugiau), bet ir šį skaičių reikia vertinti su išlyga.

3.8.

Kaip Komisija labai pagrįstai pažymi 14 konstatuojamojoje dalyje, „viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas“. Į nepakankamą biologinės įvairovės apsaugos finansavimą ypatingą dėmesį atkreipė Europos Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje dėl tinklo „Natura 2000“ (2).

3.9.

Nors finansavimą planuojama padidinti, ši problema, priešingai, nė kiek nesumažės. EESRK yra labai susirūpinęs visų pirma dėl Europos biologinės įvairovės apsaugai lemiamą reikšmę turinčio tinklo „Natura 2000“ didžiulio finansavimo trūkumo, kuris, Komiteto vertinimu, naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu dar didės, nes bus mažinamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) programos ir regioninės plėtros finansavimas.

3.10.

Komisija, užuot pasiūliusi programos LIFE biudžetą padidinti tiek, kiek, EESRK nuomone, yra būtina, siūlo intensyviau taikyti integravimo metodą, kitaip tariant, programą finansuoti pagal kitas biudžeto eilutes. EESRK pripažįsta, kad integravimo metodas gali būti veiksmingas, kai atitinkamų asignuotųjų biudžeto lėšų yra kitur. Jis nurodo visų pirma klimato kaitos švelninimo sritį, kuri šiuo klausimu svarbi taip pat dėl to, kad Komisija pasiūlė bent 25 % ES biudžeto lėšų išleisti klimato veiksmams (3).

3.11.

Vis dėlto biologinės įvairovės apsaugos srityje integravimo metodas, pagal kurį tinklo „Natura 2000“ finansavimas turėjo būti organizuojamas daugiausia naudojantis ES regioninės plėtros fondais ir pagal bendros žemės ūkio politikos antrąjį ramstį, buvo itin nesėkmingas. Todėl EESRK savo 2017 m. vasario 23 d. nuomonėje „Programos LIFE laikotarpio vidurio peržiūra“ (4) nurodė, kad „programa LIFE turėtų tapti pagrindine tinklo „Natura 2000“ finansavimo priemone“. Atsižvelgdamas į tai, jis nurodo šią (5) ir kitas savo nuomones ir tebesilaiko požiūrio, kad reikalingas atitinkamas asignuotasis programos LIFE biudžeto padidinimas. Siekiant plataus užmojo aplinkos apsaugos tikslų taip pat būtų galima pasiūlyti pažeidimų įgyvendinant BŽŪP atveju galimą nesumokėtą likutį perkelti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonėms.

3.12.

Jei skaičiavimus, kurie buvo padaryti Vokietijoje dėl tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimo finansavimo, pritaikytume ES (28 valstybėms narėms), būtų tikėtinas 21 mlrd. EUR per metus (!) siekiantis finansavimo poreikis (6). Todėl programos LIFE biudžeto padidinimas biologinės įvairovės ir (arba) gamtos apsaugos srityje 1 mlrd. EUR septynerių metų laikotarpiui tėra lašas jūroje.

3.13.

Be to, didelė pirmiau nurodytų tinklo „Natura 2000“ išlaidų dalis turi būti skiriama daugiau kaip 27 000 tinklo „Natura 2000“ teritorijų nuolatinei priežiūrai ir valdymui. Vis dėlto ir naujajame pasiūlyme numatyta labai nedaug galimybių pagal programą LIFE finansuoti nuolatinę tinklo „Natura 2000“ teritorijų priežiūrą, todėl, EESRK nuomone, priešingai nei 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyti poreikiai, programa nepavyks pakankamai prisidėti įveikiant biologinės įvairovės krizę ES.

3.14.

Todėl EESRK yra labai nusivylęs, kad jo raginimas nebuvo išgirstas. Tiesa, Komisija savo pasiūlyme dėl reglamento tvirtina, kad atliekant poveikio vertinimą buvo atsižvelgta į tai, kaip programos LIFE „vaidmuo galėtų būti stipresnis įgyvendinant Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės politiką. <…> <…> galimybė <…> turėti didelį fondą, bendrai valdomą pagal pasidalijamojo valdymo principą, laikyta neveiksminga <…>“, tačiau EESRK neaišku, kaip ketinama išspręsti akivaizdžią tinklo „Natura 2000“ finansavimo trūkumo problemą. Beje, EESRK niekada ir neragino sukurti fondo, bendrai valdomo pagal pasidalijamojo valdymo principą, nes iš tikrųjų vargu ar būtų įmanoma tokį fondą veiksmingai valdyti. Komitetas tik rekomendavo apskritai pertvarkyti programą LIFE (kaip europinę aplinkos srities finansavimo priemonę) ir tada pagal ją finansuoti ES įsipareigojimus, susijusius su atitinkamų gamtos apsaugos direktyvų įgyvendinimu.

3.15.

18 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad pagal programą LIFE ateityje turėtų būti remiami ir projektai, kuriais prisidedama prie Vandens pagrindų direktyvos (2000/60/EB) įgyvendinimo. Iš esmės EESRK šį siekį vertina palankiai, tačiau vėlgi atkreipia dėmesį į tai, kad, papildomai nepadidinus programos biudžeto, dėl to dar padidės kitų svarbių programos dalių finansavimo trūkumas. Šią išlygą EESRK nurodo ir dėl 19 konstatuojamojoje dalyje minimo siekio remti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (2008/56/EB) įgyvendinimo projektus.

3.16.

EESRK stebisi, kad siūlomame reglamente dėl programos LIFE tik vienoje vietoje užsimenama apie į ateitį orientuotą „žaliosios infrastruktūros“ koncepciją. Kadangi į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą neįtraukta 2013 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos komunikate (7) pasiūlyta finansavimo programa TEN-G, skirta žaliajai infrastruktūrai, EESRK ragina pagal programą LIFE – gerokai padidinus jos biudžetą – finansuoti ir žaliosios infrastruktūros projektus.

3.17.

Jau šiandien aiškėja, kad biologinės įvairovės apsaugos tikslai, dėl kurių susitarta ES, iki 2020 m. nebus pasiekti. Jei 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu bus turima dar mažiau lėšų, teks nerimauti, kad net iki 2030 m. ES nepavyks pasiekti jokio reikšmingo pagerėjimo. Atsižvelgiant į šią didžiulę biologinės įvairovės krizę būtina gerokai padidinti programos LIFE biudžetą. Todėl EESRK prašo Tarybos ir Europos Parlamento tolesnėse diskusijose dėl vidutinės trukmės finansinio programavimo apsvarstyti jo pateiktus argumentus ir į juos atsižvelgti.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Komisija savo pasiūlymo dėl reglamento aiškinamojoje dalyje kelis kartus pabrėžia nedidelį remiamų projektų mastą, būtent tuo programa LIFE skiriasi nuo, pvz., programos „Europos horizontas“. Pasiūlyme nurodoma, kad programa LIFE „padės piliečiams imtis veiksmų klimato srityje ir jų bendruomenėms naudingos veiklos“. Kaip tik šį požiūrį – remti pilietinės visuomenės suinteresuotųjų šalių projektus pagal principą „iš apačios į viršų“ – EESRK laiko labai svarbiu ir toliau remtinu.

4.2.

Tačiau tai turi apimti daugiau, nei Komisija nurodo 8 ir 10 konstatuojamosiose dalyse. Žinoma, projektai, kuriais siekiama „palengvinti jau esamų technologijų <…> naudojimą“, vertintini teigiamai. Vis dėlto „piliečių“ vaidmuo yra kur kas svarbesnis nei tik pritaikyti jau sukurtus metodus.

4.3.

Mat ne tik pasiūlyme dėl reglamento minima Europos inovacijų taryba gali, kaip nurodo Komisija, „remti naujų proveržio idėjų <…> tobulinimą ir komercializaciją“.

4.4.

Tai taip pat gali MVĮ, mažos ir didelės piliečių iniciatyvinės grupės, profesinės sąjungos, privatūs asmenys ar savivaldybės. Ir jie jau vysto (kartais labai paprastas) idėjas, praktiką arba inovatyvias, pritaikytas technologijas, kurių iki šiol iš dalies negalėjo ar nenorėjo imtis nei politikai ir (arba) viešosios institucijos, nei įsitvirtinęs pramonės sektorius.

4.5.

Programa LIFE turėtų būti pagalba remiant kaip tik šią užduotį, juolab kad būtent šioms neįsitvirtinusioms struktūroms dažnai labai sunku gauti paramą investicijoms.

4.6.

Tai galima paaiškinti dviem toliau pateiktais pavyzdžiais, kurie galėtų puikiai tikti naujajai paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

4.6.1.

Yra žinoma, kad elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros sukūrimas yra svarbi užduotis, kuri turi rūpėti ir politikams. Piliečiai imdamiesi iniciatyvų pradeda mąstyti apie tai, kaip, pvz., bendrai valdomose vėjo elektrinėse pagamintą elektros energiją panaudoti tiesiogiai decentralizuotai – bendrai valdomoms įkrovimo stotelėms arba privačioms įkrovimo stotelėms savo namuose, gyvenamajame rajone arba darbo vietoje eksploatuoti. Tai, kas jau gana įprasta vadinamosiose saulės degalinėse (kitaip tariant, automobilių pastogėse su fotovoltiniais įrenginiais), būtų galima pritaikyti vėjo elektrinėse. Taip būtų sukurta visiškai naujų dalyvavimo galimybių pilietinės visuomenės subjektams ir jos būtų reikšmingos tiek regionų ekonomikos vystymuisi, tiek visuomenės pritarimui naujai energijos tiekimo struktūrai, kuri turės būti sukurta (8). Taigi ir ES užmojis „vykdant energetikos pertvarką didžiausias dėmesys skiriamas piliečiui“ galėtų tapti realus. Tačiau įsitvirtinę elektros energijos tiekimo subjektai tokių naujų idėjų įprastai nevysto. Joms reikalinga pradinė parama, visų pirma dėl to, kad dažnai pirmiausia turi būti intensyviai išnagrinėjamos teisinės bendrosios sąlygos ir išsamūs techniniai klausimai. Pagal programą LIFE turėtų būti būtinai remiamos kaip tik tokios dar „rinkai neparuoštos“ idėjos.

4.6.2.

Tai galima pasakyti ir apie inovatyvų metodą, kuris buvo sukurtas Palenkės Lapių mieste ir kurio neįmanoma įgyvendinti, nes tiesiog nepavyksta gauti lėšų reikalingiems išsamesniems tyrimams. Miestas, kaip ir daugelis kitų savivaldybių Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kenčia nuo didelės oro taršos, nes vietiniai autonominiai šildymo įrenginiai kūrenami anglimis. Iš skaičiavimų matyti, kad anglis pakeitus atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, pvz., biomase, arba mažesnio anglies dioksido kiekio energijos ištekliais, tokiais kaip dujos, padidėtų kainos vartotojams, o to visuomenėje nebūtų įmanoma realizuoti. Labai tikėtina, kad pastačius vietinę vėjo elektrinę, ją eksploatuojant ir joje pagamintą elektros energiją šilumos siurbliais paverčiant šiluma šilumos kainos sumažėtų. Tačiau išankstiniams techniniams ir teisiniams tyrimams, kurie yra būtini įgyvendinant tokio modelio projektą, savivaldybė neturi lėšų ir kol kas negavo jokios paramos.

4.7.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad naująja paprograme „Perėjimas prie švarios energijos“ programos LIFE srityje „Klimato politika“ nustatomas naujas prioritetas, kuriam 2012–2027 m. ketinama skirti 1 mlrd. EUR, ir tai sudarys beveik 20 % viso 5,45 mlrd. EUR biudžeto.

4.8.

EESRK nuomone, programos LIFE paraiškų teikimo ir vykdymo procedūros turi būti kuo paprastesnės. Komitetas palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas toliau mažinti biurokratinę naštą teikiant projektų paraiškas ir įgyvendinant projektus.

4.9.

Naujajame reglamente dėl programos LIFE numatyta kur kas mažiau apribojimų negu dabartinėje programoje, todėl Komisijai suteikiama gerokai daugiau lankstumo atrenkant ir finansuojant projektus. EESRK vertinimu, dėl to bus daug veiksmingiau naudojamos lėšos.

4.10.

Geri ir inovatyvūs projektai neturėtų žlugti vien dėl to, kad paraiškos teikėjai galbūt neturi pakankamų bendro finansavimo galimybių. EESRK palankiai vertina tai, kad naujajame reglamente dėl programos LIFE nebėra straipsnio, pagal kurį būtų panaikinama viso projektų finansavimo galimybė (žr. ankstesnio reglamento 20 straipsnį).

4.11.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad programa LIFE nuolat vystoma ir pabrėžiama skatinamoji funkcija, kurią turi turėti programa arba pagal ją remiami projektai. Vis dėlto EESRK neaišku, kaip konkrečiai ši skatinamoji funkcija turi atsirasti.

4.12.

EESRK supranta, kad Komisija gali atrinkti tam tikrą dalį projektų, kurie buvo remiami ir pasirodė esantys ypač inovatyvūs, ir paprašyti projektų rengėjų mažesniame paskesniame projekte tiksliau apibūdinti aplinkybes, kurios buvo ypač reikšmingos projekto sėkmei ar nesėkmei. Daug inovatyvių idėjų (žr. 3.8 punktą) šiandien žlunga, pvz., dėl biurokratinių sąlygų arba nepalankios reguliavimo sistemos ar jos nebuvimo. Tam, kad politikai galėtų pasimokyti ir padaryti išvadas iš projektų, kurie buvo remiami pagal programą LIFE, svarbu gerai žinoti sėkmės ar nesėkmės veiksnius.

4.13.

17 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą ir „tikisi valdžios institucijų veiksmų“. Tai tiesa, ir programa LIFE gali ateityje prisidėti siekiant šių tikslų, jei vykdant projektus padarytos išvados virs praktinėmis politikos priemonėmis.

4.14.

Programai LIFE negali ir neturi būti primetamas institucijų neveiklumo „dangstytojos vaidmuo“. Oras Europoje jau galėjo tapti daug švaresnis, jei būtų, pvz., a) nuosekliai laikytasi nustatytų ribinių verčių; b) nuosekliai vykdytas išorės sąnaudų internalizavimas, kaip buvo žadėta; c) panaikintos aplinkai kenksmingos subsidijos, kaip žadama daug metų.

4.15.

Todėl 27 konstatuojamojoje dalyje visiškai pagrįstai kalbama ir apie teisės aktų vykdymo aspektus, įskaitant stebėsenos ir leidimų suteikimo procedūras, aplinkosauginio tikrinimo kokybę ir įgyvendinimo priemones. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklo (IMPEL), Europos prokurorų tinklo aplinkos klausimais (ENPE) ir Europos Sąjungos teisėjų forumo aplinkos klausimais (EUFJE) indėlį siekiant šių tikslų, pagal pasiūlymo 12 straipsnį galima leisti dotacijas jiems „skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus“, kitaip tariant, galima teikti institucinę paramą. EESRK palankiai vertina tokią paramą ir pabrėžia, kad yra svarbi galimybė santykinai nebiurokratiškai remti ir kitus lemiamus socialinius subjektus, galinčius paspartinti aplinkos politikos vykdymą ES, kaip numatyta pasiūlymo 10 straipsnio 5 dalyje.

---

(1)  OL C 173, 2017 5 31, p. 7.

(2)  Europos Audito Rūmų (2017 m.) specialioji ataskaita Nr. 1/2017. „Būtina imtis daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“.

(3)  EESRK mano, kad ši dalis dar per maža, ir ragina skirti 40 % (EESRK nuomonė dėl Europos kovos su klimato kaita finansavimo pakto) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 8).

(4)  OL C 173, 2017 5 31, p. 7.

(5)  Žr. EESRK nuomonę „ES biologinės įvairovės politika“ (OL C 487, 2016 12 28, p. 14).

(6)  Žr. EESRK nuomonę (OL C 129, 2018 4 11, p. 90).

(7)  COM(2013) 249 final.

(8)  Žr. EESRK nuomonę „Naujos anglies dioksido neišskiriančios, decentralizuotos ir skaitmeninės energijos tiekimo struktūros poveikis darbo vietoms ir regionų ekonomikai“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 1).