Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteton nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013

(COM(2018) 367–2018/0191 (COD))

(2019/C 62/32)

Pranešėja	Tatjana BABRAUSKIENĖ
Bendrapranešėjė	Imse SPRAGG NILSSON

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 14 Taryba, 2018 6 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 4 dalis, 166 straipsnio 4 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	186/3/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK:

1.1.

palankiai vertina būsimos programos „Erasmus“ tikslą padėti žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia norint įveikti socialinius ir ekonominius iššūkius, ir sutelkti didžiausią dėmesį į jaunuosius Europos Sąjungos piliečius;

1.2.

tikisi, kad, įgyvendinant būsimą programą „Erasmus“, į švietimą ir mokymą bus žvelgiama holistiškai, t. y. bus laikomasi požiūrio, pagal kurį labai svarbų vaidmenį atlieka bendrosios kompetencijos (1) ir pagrindiniai gebėjimai, taip pat nuolatinis įgūdžių tobulinimas mokantis visą gyvenimą, specialų dėmesį skiriant jų patvirtinimui ir pripažinimui;

1.3.

siūlo nekeisti programos pavadinimo ir ją toliau vadinti „Erasmus+“, nes šis pavadinimas atspindi tai, kad visos programos įtrauktos į vieną struktūrą;

1.4.

palankiai vertina pasiūlymą du kartus padidinti programos biudžetą, tačiau ragina jį padidinti tris kartus, nes taip būtų parodomi didesni įsipareigojimai švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto priemonėmis remti žmonių išsilavinimą, profesinį ir asmeninį tobulėjimą, siekiant užtikrinti tikrą įtrauktį ir prieigą visiems;

1.5.

mano, kad didesnis biudžetas turėtų būti siejamas su didesniu lankstumu ir atsakomybe nacionaliniu lygmeniu;

1.6.

atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau veiksmai, kurių imtasi pagal jaunimui skirtą skyrių, veiksmingiausiai padėjo užmegzti ryšius su mažiau galimybių turinčiais asmenimis ir kad paskirstant finansavimą reikėtų atsižvelgti į šį aspektą;

1.7.

prašo, kad į iniciatyvą „DiscoverEU“ būtų įtrauktas stiprus mokymosi aspektas, jeigu šią iniciatyvą ketinama paversti šios programos dalimi;

1.8.

pabrėžia, kad virtualios priemonės turėtų ne užgožti ar pakeisti praktinę patirtį, bet ir toliau tik ją papildyti;

1.9.

pritaria padidintam tikslų skaičiui suaugusiųjų mokymosi ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo srityje ir siūlo į išplėstą taikymo sritį atsižvelgti paskirstant finansavimą;

1.10.

prašo, taikant mokymosi visą gyvenimą principą, daugiau dėmesio skirti tarpsektoriniam bendradarbiavimui (KA2), šiuo tikslu skiriant pakankamai lėšų didelio masto politikos projektams įgyvendinti;

1.11.

palankiai vertina tai, kad daugiau lėšų numatoma skirti darbuotojams, visų pirma mokytojų ir instruktorių judumui, siekiant remti jų pradinį ir tęstinį profesinį tobulėjimą;

1.12.

palankiai vertina gerus šio pasiūlymo ketinimus teikti nedideles dotacijas, siekiant padėti tiems subjektams, kurie neturi paraiškų teikimo pagal šią programą patirties;

1.13.

rekomenduoja naujosios programos Jaunimo skyriuje pirmenybę teikti savanoryste grindžiamoms veikloms ir organizacijoms, o ne vartoti terminus „smulkios“ ir „didelės“. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę teikti dotacijas didelio masto Europos jaunimo renginiams;

1.14.

taip pat palankiai vertina tai, kad šiame pasiūlyme pabrėžiama nepriklausomos audito įstaigos svarba vertinant nacionalinių agentūrų veiklos rezultatus;

1.15.

mano, kad, norint pasiekti daugiau tikslinių grupių, informacija apie būsimą programą turi būti skleidžiama ir pati programa turi būti populiarinama pasitelkiant švietimo ir mokymo įstaigose, įdarbinimo tarnybose ir kitose organizacijose teikiamas profesinio orientavimo paslaugas;

1.16.

mano, kad šiuo pasiūlymu turėtų būti skatinama ES lygmeniu ir ES mastu skleisti informaciją apie projektų rezultatus ir tęsti projektus, kurie pasirodė esantys geros kokybės;

1.17.

pabrėžia neatidėliotiną būtinybę, kad šios programos nuolatinis valdymo komitetas visiems atitinkamiems Europos lygmens suinteresuotiesiems subjektams ir socialiniams partneriams suteiktų nuolatinę vietą savo struktūroje;

1.18.

palankiai vertina jaunimo dalyvavimo veiklą. Ši veiksmų forma buvo laikoma labai sėkminga programos „Veiklus jaunimas“ (tuo metu vadintos jaunimo iniciatyvomis) veikla, suteikiančia galimybių pavieniams jaunuoliams dalyvauti šioje programoje.

2.   Įvadas

2.1.

Po ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto rėmimo finansinės programos, kuri vykdoma pasitelkiant dabartinę programą „Erasmus+“ (2014–2020 m.), Europos Komisija paskelbė apie naujos kartos programą „Erasmus“, kuri bus įgyvendinama pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą.

2.2.

Ankstesnė programa „Erasmus+“ labai padėjo remti švietimą ir mokymą Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, ugdyti priklausymo ES jausmą (t. y. europinę tapatybę visais įvairovės aspektais) ir stiprinti tarpusavio supratimą, demokratinį pilietiškumą, Europos integraciją ir socialinį teisingumą, integraciją į darbo rinką, taigi ir ekonomikos augimą.

2.3.

Numatoma, kad ši naujos kartos programa, kuriai skirtas du kartus didesnis biudžetas, bus sustiprinta ir išplėsta, pasiekiant daugiau tikslinių grupių. Ji bus įtraukesnė ir padės remti nedidelius projektus, taip pat apims organizacijas, neturinčias paraiškų teikimo pagal šią programą patirties. Ši programa ir toliau aprėps mokyklinį ugdymą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įskaitant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, taip pat savanorišką veiklą, jaunimą ir sportą, tačiau bus įgyvendinama racionaliau, remiantis laikotarpio vidurio vertinimu ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kokybiškas švietimas, mokymas ir judumas mokymosi tikslais turėtų būti prieinami visiems. Itin svarbūs pagal naująją programą „Erasmus“ prisiimti įsipareigojimai užtikrinti įtraukumą ir lygybę. Šiuo metu iš statistinių duomenų matyti, kad dauguma judžių aukštųjų mokyklų studentų yra kilę iš aukščiausio socialinio ir ekonominio bei akademinio sluoksnio šeimų (2). 2016 m. 63 % nejudžių studentų nurodė, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios universiteto lygmeniu dalyvauti programos „Erasmus“ mainų programose, yra nepakankamos programos „Erasmus“ stipendijos, skiriamos užsienio aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, ir didelės pragyvenimo kitoje šalyje išlaidos (3). Dėl pagal šią programą teikiamos ribotos finansinės paramos susidarė didelis skirtingos socialinės ir ekonominės padėties studentų galimybių pasinaudoti šia programa atotrūkis.

3.2.

Būsima programa „Erasmus“ itin svarbi siekiant didinti tarpusavio supratimą ir stiprinti priklausymo ES jausmą, ugdyti jaunimo įgūdžius ir kompetencijas, kad jie galėtų būti demokratiški piliečiai ir turėtų daugiau galimybių darbo rinkoje. Tai labai svarbu siekiant remti įtraukumą ir bendras Europos vertybes, skatinti socialinę integraciją, didinti kultūrų tarpusavio supratimą ir užkirsti kelią radikalėjimui, šiuo tikslu įtraukiant jaunimą į demokratinius procesus, paremtus judumu mokymosi tikslais ir Europos Sąjungos piliečių, mokyklų, organizacijų, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių bendradarbiavimu, nes visa tai turi esminės reikšmės Sąjungos ateičiai.

3.3.

EESRK palankiai vertina būsimos „Erasmus“ programos tikslą – padėti jauniesiems Europos piliečiams kaip būsimiems naudos gavėjams įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia norint dalyvauti nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje ir įveikti socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius iššūkius. Šiuo tikslu reikės modernizuoti švietimo sistemas, užtikrinti jų prieinamumą ir tinkamumą skaitmeniniam amžiui, o besimokantys asmenys turės būti geriau pasirengę tapti demokratiškai aktyviais piliečiais ir stipriais kandidatais užimti kokybiškas ir deramas darbo vietas.

3.4.

EESRK tikisi, kad, įgyvendinant būsimą programą „Erasmus“, į švietimą ir mokymą bus žvelgiama holistiškai, t. y. bus laikomasi požiūrio, pagal kurį labai svarbų vaidmenį atlieka bendrosios kompetencijos ir pagrindiniai gebėjimai, ypač vadinamasis STEAM (4) ugdymas, taip pat nuolatinis įgūdžių tobulinimas mokantis visą gyvenimą. Visų pirma, šia programa turėtų būti remiamas demokratinis pilietiškumas ir bendros Europos vertybės, kad būtų galima užtikrinti taiką, saugumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinės valstybės principą, solidarumą ir tarpusavio pagarbą ir padėti plėtoti atviras rinkas, tvarų augimą, socialinę įtrauktį ir teisingumą, kartu gerbiant ir ugdant bendrumo jausmą ir didinant kultūros įvairovę.

3.5.

Kalbant apie politikos tikslą, EESRK palankiai vertina tai, kad šis reglamentas grindžiamas Europos socialinių teisių ramsčiu. EESRK mano, kad būsima programa „Erasmus“ turėtų būti priemonė, skirta pirmajam šio ramsčio principui įgyvendinti, kad būtų galima užtikrinti visų asmenų teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą.

3.6.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad, siekiant užtikrinti teisę į lygybę ir prieigą visiems, šis reglamentas grindžiamas ES pagrindinių teisių chartija (5). EESRK prašo galutinėje šio reglamento redakcijoje dar labiau pabrėžti, kad visai šiai programai taikomi ir ja stiprinami vienodo požiūrio, teisingumo ir lyčių pusiausvyros principai.

3.7.

Nors akivaizdu, kad naujojoje programoje „Erasmus“ atsižvelgiama į „neįgaliuosius ir migrantus, taip pat atokiose vietovėse gyvenančius Sąjungos piliečius“, EESRK prašo užtikrinti, kad paskirstant biudžetą būtų užtikrinta speciali asmeninė pagalba ir finansinė parama neįgaliesiems, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) (6).

3.8.

Didesnės finansinės paramos reikia visiems jaunuoliams, kad būtų galima remti jų judumą mokymosi tikslais, o iš nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių šeimų kilusiems asmenims, įskaitant naujai atvykusius migrantus, reikia suteikti daugiau galimybių naudotis kokybiško švietimo ir mokymo paslaugomis ir skatinti jų integraciją į visuomenę.

3.9.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal ES pagrindinių teisių chartiją vienodos sąlygos užtikrinamos visiems asmenims (ne tik ES piliečiams), paramos taip pat reikia migrantams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams, kad būtų pripažįstamas jų įgyto išsilavinimo ir profesinio rengimo lygis ir kad jiems būtų suteikiama tolesnio mokymo galimybių, siekiant tokius asmenis integruoti į ES švietimo sistemą ir darbo rinką.

3.10.

Be to, EESRK teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant būsimą programą „Erasmus“ daug dėmesio bus skiriama Paryžiaus deklaracijos dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą  (7) įgyvendinimui, nes ekstremizmo ir radikalėjimo prevencija Europoje dar niekada nebuvo tokia svarbi kaip dabar.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad šia programa būtų papildomi valstybių narių ir Sąjungos politiniai tikslai ir veikla. Vieni iš politinių tikslų, kurių turėtų būti siekiama įgyvendinant šią programą, yra Europos švietimo erdvė, ES jaunimo strategija ir būsima švietimo ir mokymo srities strateginė programa su sektorių darbotvarkėmis, taip pat paaiškinimas, kaip ši programa padės valstybėms narėms, socialiniams partneriams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams pasiekti šių būsimų strategijų rodiklius ir lyginamuosius standartus.

4.2.

EESRK ragina tris kartus padidinti programos „Erasmus“ biudžetą, nes taip būtų parodomi didesni įsipareigojimai skatinti judumą mokymosi tikslais ir būtinybė investuoti į socialinę sanglaudą, Europos vertybes, integraciją ir pilietiškumą. Kaip nurodyta pirmiau, naujoji programa „Erasmus“ turės apimti papildomus politikos tikslus. Politikos formuotojai turi pasirūpinti, kad dėl to iki nepriimtinai žemo lygio nesumažėtų tam tikrų programos dalių sėkmės rodikliai, kaip nutiko įgyvendinant ankstesnes programas.

4.3.

EESRK mano, kad būsima programa „Erasmus“ turi būti papildomi kiti Sąjungos fondai ir programos, ypač būsimasis ESF+. Kartu EESRK norėtų pabrėžti, kad nacionaliniai švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto biudžetai turi patys būti tvarūs ir kad programos „Erasmus“ biudžeto lėšos neturi būti naudojamos šių biudžetų investicijų trūkumui panaikinti. Siekiant užtikrinti teisingas ir tvarias nacionalines investicijas į švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, ir toliau aktyvų vaidmenį turėtų atlikti Europos semestro procesas.

4.4.

EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad būsimos programos „Erasmus“ biudžeto lėšomis būtų skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant tobulinti jų švietimo ir mokymo sistemas, atsižvelgiant į demokratiškai nustatytus politinius tikslus ir Tarybos bei Europos Parlamento, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir EESRK, apsvarstytus ir sutartus veiksmus. Didesnis biudžetas turėtų būti siejamas su didesniu lankstumu ir atsakomybe nacionaliniu lygmeniu. Tai taikoma su turiniu susijusiems tikslams, pavyzdžiui, bet kokiems programos pakeitimams, padarytiems siekiant ją suderinti su dabartiniais ir būsimais politiniais, socialiniais ir ekonominiais pokyčiais Europoje.

4.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad, remiantis šiuo Komisijos pasiūlymu, įgyvendinant programą bus leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims, ir mano, kad tai yra tolesnio tarptautinimo galimybė ir būdas stiprinti įvairių švietimo įstaigų, taip pat jaunimo ir sporto organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą visame pasaulyje, nes taip šalių partnerių jaunimui bus suteikiama daugiau galimybių studijuoti ir mokytis Europoje ir atvirkščiai. Siekiant Europos švietimui užtikrinti atitinkamą vietą pasaulinėje švietimo sferoje, šiems dalyviams reikia paprastesnių galimybių dalyvauti programoje ir pakankamos administracinės, finansinės ir socialinės paramos.

4.6.

EESRK pripažįsta virtualiojo bendradarbiavimo priemonėms teikiamą didesnę svarbą ir sutinka, kad tokios galimybės kaip mišrusis judumas, kaip pabrėžiama ir šiame pasiūlyme, yra puikus būdas sudaryti palankesnes dalyvavimo sąlygas su konkrečiomis fizinio judumo kliūtimis susiduriančioms grupėms, pavyzdžiui, atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims, neformaliesiems slaugytojams arba neįgaliesiems. Šios priemonės gali padėti stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendravimą, taip pat padėti būsimiems dalyviams pasirengti ir susiorientuoti. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad virtualios priemonės turėtų ne pakeisti praktinę patirtį, bet ir toliau tik ją papildyti. Pirmenybė turi būti teikiama investicijoms į kokybišką fizinį judumą.

4.7.

EESRK siūlo, kad pasiūlyme būtų nagrinėjamos biurokratinės kliūtys, kurių gali kilti, kai judumo iniciatyvoje nori dalyvauti skirtingų tautybių ir statuso besimokančiųjų grupės, ypač tuo atveju, jeigu paskirties šalis yra ES nepriklausanti valstybė (pvz., skirtingi vizų reikalavimai arba skirtingų šalių piliečiams taikomi dalyvavimo apribojimai).

4.8.

EESRK mano, jog itin svarbus yra programos pavadinimas ir jog būtina užtikrinti, kad plačioji visuomenė aiškiai suprastų, kokia veikla remiama pagal šią programą ir kad ji apima ne tik aukštąjį mokslą, bet visus ugdymo etapus bei mokymosi formas, nes pusė programos „Erasmus“ finansavimo skiriama švietimo ir mokymo skatinimui, suaugusiųjų švietimui bei jaunimo ir sporto rėmimui, taip sudarant sąlygas jaunuoliams ir darbuotojams tam tikrą laikotarpį praleisti užsienyje. Vis dėlto dabar, kai iš programos pavadinimo bus išbrauktas simbolis „+“, kuris reiškė, kad visos programos buvo įtrauktos į vieną struktūrą, kyla pavojus „prarasti“ aukštojo mokslo sektoriui nepriskiriamus suinteresuotuosius subjektus. Todėl EESRK siūlo išlaikyti pavadinimą „Erasmus+“.

4.9.

EESRK pritaria tikslų skaičiaus padidinimui suaugusiųjų mokymosi ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo srityje ir siūlo į išplėstą taikymo sritį atsižvelgti paskirstant finansavimą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad suaugusiųjų švietimas taip pat yra skirtas palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant pabėgėlius. Todėl EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad suaugusiųjų švietimui ir paramai menkų įgūdžių suaugusiesiems ir vėl bus skirta mažiausia biudžeto dalis. EESRK abejoja, ar šios sumos kartu su būsimo ESF+ biudžeto lėšomis pakaks 70 mln. menkų įgūdžių suaugusiųjų paremti, nes reikia juos integruoti į darbo rinką, išlaikyti jų darbo vietas ir padėti jiems pakeisti darbą.

4.10.

Nors EESRK palankiai vertina pastangas didinti profesinio rengimo ir mokymo (PRM) biudžetą, reikėtų pažymėti, kad nenumatyta jokių konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti kokybiškesnį, patrauklesnį, prieinamesnį ir įtraukesnį PRM. Kartu reikia didinti PRM ir pameistrystės programose dalyvaujančių asmenų judumą (šiuo metu galimybę mokytis užsienyje renkasi tik 1 % Europos pameistrių, o 2020 m. tikslas yra 6 % (8)) pagal Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (9), Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (angl. ECVET) ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (angl. EQAVET).

4.11.

EESRK norėtų sužinoti, kaip mokymosi visą gyvenimą principas taikomas praktiškai, ir mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tarpsektoriniam bendradarbiavimui (KA2), šiuo tikslu skiriant pakankamai lėšų didelio masto politikos projektams įgyvendinti, turint omenyje didelį jų potencialą tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, kaip nurodyta EESRK informaciniame pranešime dėl programos „Erasmus+“ (10).

4.12.

Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad daugiau lėšų numatoma skirti darbuotojams, visų pirma mokytojų ir instruktorių judumui, siekiant paremti jų pradinį ir tęstinį profesinį tobulėjimą. Mokytojų, instruktorių ir kitų (švietimo) darbuotojų judumas yra būtinas siekiant pagerinti švietimo ir mokymo kokybę. Be to, jis skatina svarbų tarptautinį švietimo įstaigų ir kitų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat jų tarptautinimą. EESRK mano, kad, remiantis šiuo pasiūlymu, būtų galima teikti tolesnę paramą mokytojams, instruktoriams, kitiems (švietimo) darbuotojams, universitetų dėstytojams ir tyrėjams, kuriuos reikia pavaduoti dalyvavimo judumo programose laikotarpiais. Jiems reikėtų padėti mokytis kalbų, o jų judumo atostogas reikėtų laikyti tokių darbuotojų darbo ir pripažįstamo tolesnio asmeninio ir profesinio tobulėjimo dalimi.

4.13.

EESRK mano, kad, norint pasiekti daugiau tikslinių grupių, informacija apie būsimą programą „Erasmus“ turi būti skleidžiama ir pati programa populiarinama pasitelkiant švietimo ir mokymo įstaigose bei įdarbinimo tarnybose teikiamas profesinio orientavimo paslaugas ir aktyviau vykdant žiniasklaidos kampanijas.

4.14.

EESRK siūlo reglamente paminėti, kad svarbu paskirstomą biudžetą ir konkrečias dotacijas susieti su griežtomis kokybės vertinimo procedūromis ir mokymosi rezultatų aprašu. Šiame pasiūlyme taip pat turėtų būti itin pabrėžiamas švietimo ir mokymo užsienyje ir internetu patvirtinimas ir pripažinimas. Taigi, pasiūlyme turėtų būti daroma nuoroda į Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (11), kokybišką ir veiksmingą pameistrystės europinę sistemą (12), Bolonijos procesą ir jo pagrindines vertybes bei nacionalines kreditų sistemas, Europos priemones ir instrumentus, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandarą (EKS), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registrą (angl. EQAR), Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (angl. ECVET) ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (angl. EQAVET).

4.15.

Programa „Erasmus+“ yra labai svarbi remiant jaunimo organizacijų pastangas ir kasdienį darbą, ypač suteikiant paramą neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi, taip pat darbo su jaunimu plėtojimui. Todėl pasiūlymas, kad jaunimui skirtas skyrius ir toliau turėtų būti atskira būsimos programos dalis, vertintinas palankiai. Nepaisant to, siekiant įtraukti daugiau jaunuolių, ypač tuos, kurie turi mažiau galimybių, veikla pagal jaunimui skirtą skyrių yra labai svarbi norint pasiekti šiuos tikslus. Remiantis dabartinės programos tarpine peržiūra, veiksmai, kurių imamasi pagal jaunimui skirtą skyrių ir kurių metu taikomi įtraukūs ir neformaliojo mokymosi metodai, veiksmingiausiai padėjo užmegzti ryšius su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais. Į tai turėtų būti atsižvelgta skiriant lėšas skirtingiems skyriams. Todėl jaunimo skyriui turėtų būti suteikta galimybė gauti geresnį finansavimą. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę teikti dotacijas didelio masto Europos jaunimo renginiams (suteikiant dotacijas „už renginį“, o ne „už kiekvieną dalyvį“), nes tai leistų daug daugiau jaunų žmonių pasinaudoti programos „Erasmus+“ parama.

4.16.

Iš programos jau pašalinta Europos savanorių tarnyba, kuri buvo svarbi ankstesnės programos „Erasmus“ dalis. Kadangi dabar ši veikla priskiriama ne programos „Erasmus+“, o Europos solidarumo korpuso kompetencijos sričiai, reikėtų toliau išplėtoti ir paaiškinti šių dviejų programų tarpusavio sąsajas.

4.17.

EESRK išreiškia susirūpinimą dėl to, kad iniciatyvai „DiscoverEU“ trūksta su švietimu susijusių aspektų. Programos „Erasmus+“ pagrindas yra judumas ir jai būdingas stiprus mokymosi aspektas. Jei šio aspekto nėra, veikla programai „Erasmus+“ nepriskiriama. Be to, palankiai vertintina tai, kad remiamas Europos žemyną tyrinėjantis jaunimas, nes tokia veikla suteikia pridėtinę vertę naujų žinių apie įvairias šalis, tautas, kalbas, kultūrą ir kt. požiūriu. Vis dėlto susidaro įspūdis, kad iniciatyva „DiscoverEU“ pirmiausia naudinga iš aukščiausio visuomenės sluoksnio kilusiam jaunimui. Jos lėšomis padengiamos tik kelionės išlaidos, todėl ja negali naudotis palankių sąlygų neturintys jaunuoliai, negalintys sau leisti keliauti. Be to, reikės išsamiau paaiškinti jaunimo organizacijų vaidmenį, atliekamą įgyvendinant šiuos veiksmus. Kad ši iniciatyva taptų iš tikrųjų prasminga ir vertinga, ji turi turėti švietimo aspektą ir iš tikrųjų aprėpti visus jaunuolius.

4.18.

Itin svarbu supaprastinti ir racionalizuoti paraiškų dalyvauti pagal būsimą programą „Erasmus“ įgyvendinamuose projektuose teikimo procesą. Remiantis EESRK informaciniu pranešimu dėl programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio peržiūros (13) ir socialinių partnerių moksliniu tyrimu (14), nebuvo užtikrintas pakankamas visų dydžių ir rūšių organizacijų iš visų ES geografinių vietovių ir regionų įtraukimas. Todėl EESRK palankiai vertina gerus šio pasiūlymo ketinimus teikti nedideles dotacijas, siekiant padėti tiems subjektams, kurie neturi paraiškų dalyvauti programoje teikimo patirties. Vis dėlto, supaprastinant reikalavimus privalu užtikrinti, kad būtų išvengta netinkamo valdymo. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad šiame pasiūlyme pabrėžiama nepriklausomos audito įstaigos svarba vertinant nacionalinių agentūrų veiklos rezultatus.

4.19.

Jaunimo skyriuje dabartinė terminija, pagal kurią skiriamos „smulkios“ ir „didelės“ organizacijos, neatitinka paramos gavėjų realybės. Vietoj to, EESRK rekomenduoja pagal naująją programą pirmenybę teikti savanoryste grindžiamoms veikloms ir organizacijoms, kuriose jauni žmonės atlieka pagrindinį vaidmenį pasirinkdami savo edukacinę raidą. Be to, galimybė užsiregistruoti kaip paramos gavėjams turėtų būti suteikta vietos jaunimo grupėms, kaip nepriklausomoms jaunimo grupėms, neatsižvelgiant į nacionalinės teisės subjektą. Nacionalinės agentūros vietos jaunimo grupėms turėtų suteikti reikalingas konsultacijas. Tai padėtų nukreipti finansavimą paties jaunimo iniciatyvoms ir mažinti riziką, kad didelė finansavimo dalis atiteks profesionaliems veiklos vykdytojams, kaip, deja, įvyko pagal dabartinę programą ir kaip buvo kritikuota per EESRK konsultacijas dėl laikotarpio vidurio peržiūros.

4.20.

Taip pat labai svarbūs klausimai yra informacijos apie projektus sklaida ir jų tvarumas. Šiuo pasiūlymu turėtų būti skatinama tinkamai skleisti informaciją apie projektų rezultatus, tęsti tuos projektus, kurie pasirodė esantys geros kokybės, ir ES lygmeniu bei ES mastu koordinuoti informacijos apie projektų rezultatus sklaidos procesus.

4.21.

Tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo sektoriams turėtų būti teikiamos vienodo dydžio dotacijos veiklai. Tai sustiprintų papildomumą ir įgalintų neformaliojo švietimo sektorių siūlyti kokybiškas, įdomias programas. Be to, dotacijos veiklai turėtų būti proporcingos pasiektam poveikiui, susijusiam su programos prioritetais, taip pat Europos platformų veiklos sąnaudoms.

4.22.

Be to, EESRK mano, kad pagal būsimą programą turėtų būtų sudarytos sąlygos paraiškas dėl Europos lygmens projektų teikti per centralizuotą struktūrą, o ne per nacionalines agentūras. Tai užtikrintų geresnes galimybes dalyvauti Europos tinklams ir organizacijoms, taip pat išvengti dvigubo lygiaverčių projektų finansavimo.

4.23.

Kadangi programos biudžetas grindžiamas ES piliečių finansiniu įnašu, EESRK pabrėžia demokratinio būsimos programos valdymo svarbą, taip pat neatidėliotiną būtinybę sudaryti nuolatinį programos valdymo komitetą, kad visi atitinkami Europos lygmeniu veikiantys suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai galėtų ne tik dalyvauti kaip stebėtojai ad hoc pagrindu, bet ir jo struktūroje užimti nuolatinę vietą.

---

(1)  2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų. Bendrosios kompetencijos apibrėžiamos taip: raštingumas ir kalbų mokėjimas; matematikos, gamtos mokslų ir inžinerijos gebėjimai; skaitmeninis raštingumas; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi gebėjimai; pilietiniai gebėjimai; verslumas; kultūrinis sąmoningumas ir raiška. Jos taip pat apima visas vertybes, įgūdžius ir požiūrius, kurių reikia norint būti tinkamu demokratinės visuomenės nariu.

(2)  2014 m. programos „Erasmus“ poveikio tyrime teigiama, kad beveik dviejų trečdalių studentų bent vienas iš tėvų dirba vadovo, specialisto arba kvalifikuoto techniko darbą.

(3)  „Kokios kliūtys trukdo studentų judumui sprendimų priėmimo ir planavimo etapu?“(angl. What are the obstacles to student mobility during the decision and planning phase?) Informacinis pranešimas Nr. 02 (2016 m.), http://www.eurostudent.eu/download_files/documents/EV_IB_mobility_obstacles.pdf.

(4)  Gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika (angl. STEAM).

(5)  http://www.europarl.europa.eu/charter/pdf/text_en.pdf

(6)  https://www.un.org/development/desa/disabilities/convention-on-the-rights-of-persons-with-disabilities.html

(7)  http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/education/news/2015/documents/citizenship-education-declaration_en.pdf

(8)  http://www.institutdelors.eu/wp-content/uploads/2018/01/extendingerasmus-fernandesbertoncini-june2017.pdf?pdf=ok

(9)  http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2018/03/15/quality-and-effective-apprenticeships-council-adopts-european-framework/

(10)  https://www.eesc.europa.eu/lt/node/53872

(11)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32012H1222%2801%29

(12)  http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2018/03/15/quality-and-effective-apprenticeships-council-adopts-european-framework/

(13)  https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/information-reports/erasmus-mid-term-evaluation

(14)  Europos profesinių sąjungų konfederacijos (angl. ETUC), Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto (angl. ETUCE), Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centro (angl. CEEP) ir Europos švietimo sektoriaus darbdavių federacijos (angl. EFEE) pranešimas „Investicijos į švietimą“ (angl. Investment in Education), 2017 m., https://www.etuc.org/sites/default/files/publication/files/investment_in_education_and_training_-etuc_-ceep.pdf