Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE2917

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vidaus saugumo fondo (COM(2018) 472 final – 2018/0250 (COD))

EESC 2018/02917

OL C 62, 2019 2 15, p. 189–193 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

15.2.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/189

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vidaus saugumo fondo

(COM(2018) 472 final – 2018/0250 (COD))

(2019/C 62/31)

Pranešėjas

José Antonio MORENO DÍAZ

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2018 7 2

Taryba, 2018 7 25

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2018 9 26

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 10 18

Plenarinė sesija Nr.

538

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

141/3/4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK pritaria tam, kad būtina skirti daugiau išteklių su saugumu susijusiems praktiniams ir prevenciniams veiksmams bei programoms įgyvendinti ir, siekiant juos sustiprinti, įsteigti lankstų ir skaidrų fondą – jo lėšos turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į aiškius ir nuspėjamus veiklos kriterijus ir tikslus.

1.2.

 Saugumo fondas turėtų būti sudarytas taip, kad būtų stiprinama prevencinė politika, todėl reikia aktyviai stiprinti ryšius ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, ypač teikiant paramą aukoms ir nustatant su jomis susijusią tvarką, atliekant saugumo srities subjektų auditą ir vykdant radikalizacijos prevenciją.

1.3.

 Tiek Sąjungos valstybių narių, tiek trečiųjų šalių atveju iš fondo mokamos dotacijos turi būti skiriamos tik toms viešosioms institucijos, kurios veiksmingai užtikrina, kad būtų visapusiškai gerbiamos žmogaus teisės.

1.4.

 Steigiant ir toliau plečiant šį fondą, EESRK turi būti laikomas stebėtoju, kad ES lygmeniu būtų galima išgirsti organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę.

1.5.

 Atkreipiame dėmesį, kad būtina konkrečiai spręsti dėl kraštutinių dešiniųjų grupuočių smurtinio radikalėjimo kylančios rizikos klausimą.

1.6.

 Pažymime, kad reikia imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias organizuotų nusikalstamų grupuočių finansavimo mechanizmams ir šių grupuočių kapitalo judėjimui.

1.7.

 EESRK mano, jog negalima apsiriboti vien reagavimu ir būtina stiprinti prevencinę politiką, siekiant nuodugniau išnagrinėti priežastis, dėl kurių kai kurie asmenys radikalizuojasi ir kelia pavojų kitiems bendrapiliečiams, taip pat smurtinių grupuočių finansavimo mechanizmus.

1.8.

 Remiantis pamatine Sąjungos filosofija, žmogaus teisės turi būti neatsiejama bet kokio įgyvendinamo veiksmo dalis ir išankstinė sąlyga. Finansavimo fondo atveju šis principas turėtų būti išreiškiamas atsisakant teikti fondo dotacijas tiems subjektams, kurie neatitinka būtiniausių standartų. Tai patvirtina ir neseniai Komisijos pateiktas pasiūlymas (1) dėl finansinių priemonių teisinės valstybės principo taikymui valstybėse narėse užtikrinti, ir EESRK įsteigta darbo grupė dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų.

2.   Pasiūlymo tekstas

2.1.

 Šiame dokumente sistemingai vartojamos įvairios sąvokos, kurių apibrėžtys pateiktos Komisijos pasiūlymo 2 straipsnyje.

2.2.

 EESRK supranta nagrinėjamame pasiūlyme išreikštą susirūpinimą dėl to, kad saugumui Europoje kyla vis didesnė ir įvairesnė grėsmė – tai matyti iš teroristinių išpuolių, naujų organizuoto nusikalstamumo formų ir kibernetinių nusikaltimų.

2.3.

 Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto ir koordinuoto ES atsako: ES kyla ne tik vidaus saugumo iššūkių, bet ir sudėtingų išorės grėsmių, kurių jokia valstybė narė negali atremti pati viena.

2.4.

 Saugumui ir ateinančiais metais toliau bus teikiama didelė svarba Europos Sąjungoje, ir Europos piliečiai tikisi, kad jų Sąjunga ir nacionalinės Vyriausybės užtikrins saugumą sparčiai besikeičiančiame neramiame pasaulyje. Todėl pageidautina švietimo ir ugdymo srityje imtis smurtinio elgesio prevencijos veiksmų, įskaitant vadovėlius ir mokymo priemones, kuriomis perteikiama pagarbos pagrindinėms teisėms, pliuralizmui ir įvairovei vizija.

2.5.

 Žinoma, atskiros valstybės narės vienos ir be finansinės ir techninės ES paramos negali įveikti Sąjungai kylančių problemų, visų pirma susijusių su tarptautiniu terorizmu. Epochoje, kai terorizmas, vykdomas tiek tarpvalstybiniu mastu, tiek šalies viduje, prisidengiant religija ar politiniu ekstremizmu, kurį ypač skatina kraštutinės dešiniosios pažiūros, bei kiti pavojai, kylantys dėl prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir kitų sunkių nusikaltimų, nepaiso jokių sienų, valstybės narės ir toliau yra įsipareigojusios savo piliečiams užtikrinti visuomenės saugumą visapusiškai laikantis ES teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių.

2.6.

 ES gali ir turi remti šiuos veiksmus ir šiuo požiūriu Sutartyse numatytas poreikis užtikrinti aukštą saugumo lygį, visų pirma prevencinėmis priemonėmis, taip pat policijos, teismų ir kitoms kompetentingoms institucijoms, pavyzdžiui, decentralizuotoms agentūroms, koordinuojant veiklą ir bendradarbiaujant.

2.7.

 Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) atlieka svarbų operatyvinį, koordinavimo ir paramos vaidmenį įgyvendinant ES prioritetus, tikslus ir veiklą saugumo srityje.

2.8.

 Vidaus saugumo fondas įsteigtas tam, kad palengvintų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos tarnybų ir kitų atitinkamų institucijų. Šis bendradarbiavimas visų pirma skatinamas sudarant sąlygas užtikrinti skirtingų ES saugumo srities informacinių sistemų sąveikumą, o drauge ir veiksmingesnį ir efektyvesnį sienų ir migracijos srautų valdymą, vykdant bendrus operatyvinius veiksmus, teikiant paramą mokymams rengti, pagrindinei su saugumu susijusiai infrastruktūrai statyti, taip pat keleivių duomenų įrašų rinkimui ir tvarkymui užtikrinti, laikantis atitinkamo ES acquis, ir reikalingai techninei įrangai įsigyti.

2.9.

 Fondu siekiama stiprinti tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą, susijusį su tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija, nustatymu ir tyrimu, ir remti pastangas, kuriomis siekiama stiprinti gebėjimus užkirsti kelią tokiam nusikalstamumui, įskaitant terorizmą, visų pirma stiprinant visų valstybių narių valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačių partnerių bendradarbiavimą.

2.10.

 Pilietinės visuomenės dalyvavimas sprendžiant su saugumu susijusius klausimus buvo itin naudingas ir reikalingas nustatant griežtesnius standartus pagrindinių teisių laikymosi srityje, užtikrinant, kad valdžios institucijų atžvilgiu nebūtų jokio piktnaudžiavimo, ir pasmerkiant tam tikrą nepageidaujamą požiūrį, kuris nuolat kelia pagundų. Mūsų demokratinėje aplinkoje negalima laikytis tik veiksmingumu ir saugumu grindžiamo požiūrio. Fondu turėtų būti galima naudotis tiek siekiant finansuoti programas, kuriomis stiprinama tokio pobūdžio kontrolė, tiek remti teisines struktūras, kuriomis sudaromos sąlygos atlikti nepriklausomą teisėsaugos institucijų įgyvendinamų veiksmų teisminę peržiūrą. Tai pasakytina ir apie neginčijamą jo užduotį radikalizacijos prevencijos, švietimo ir visuomenės informuotumo didinimo srityse.

2.11.

 Nevyriausybinės organizacijos ir kiti pilietinės visuomenės subjektai jau padeda kiekybiškai ir kokybiškai užtikrinti saugumą įgyvendindami veiksmus šiose srityse:

—

valstybių narių valdžios institucijų taikomų pernelyg griežtų priemonių, taip pat priemonių, kuriomis pažeidžiamos žmogaus teisės, prevencija ir su jomis susijęs baudžiamasis persekiojimas,

—

visų rūšių ideologinės radikalizacijos prevencija ir su ja susijęs baudžiamasis persekiojimas,

—

visuomenės informuotumo apie aukas, jų socialinę integraciją ir būtinos paramos teikimą didinimas,

—

veiklos organizavimas ir užtikrinimas, kad aukos ir visi joms padedantys subjektai, taip pat asmenys, besirūpinantys saugumo srities problemomis, galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį ir prisidėti prie veiksmų įgyvendinimo,

—

veiksmai švietimo srityje, visų pirma skirti jaunimui, nes jie ypač svarbūs didinant informuotumą ir užtikrinant radikalizacijos prevenciją,

—

daug kitų veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gerina tiek vidaus, tiek pasienio saugumą, pavyzdžiui, pirmiau minėtas saugumo pajėgų veiksmų auditas, švietimas ir informuotumo didinimas, aukų apsauga ir priėmimas ir pan.,

—

šiuo požiūriu pilietinei visuomenei turi būti leista nuolat stebėti, kaip naudojamasi fondu.

2.12.

 Visus šiuos veiksmus turėtų tiesiogiai remti Sąjungos valdžios institucijos ir, atsižvelgiant į tai, kad šiais veiksmais skatinamas saugumas, pirmiau minėtam asignavimui reikėtų numatyti atitinkamą biudžeto eilutę.

2.13.

 Tiek ES, tiek ir valstybės narės turi suprasti, kad ir tam tikros pilietinės visuomenės organizacijos gali tiesioginėmis ar netiesioginėmis priemonėmis skatinti diskusijas ir (arba) veiksmus, prieštaraujančius ES vertybėms ir teisėms.

2.14.

 Svarbiausias uždavinys, kurį siekiama spręsti šiuo pasiūlymu, – būtinybė užtikrinti didesnį būsimo fondo valdymo lankstumą, palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu. Be to, būtina taikyti priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad ES finansavimas būtų skiriamas prioritetams ir veiksmams, kurie Sąjungai teiktų didelės pridėtinės vertės. Naujiems uždaviniams ir prioritetams įgyvendinti reikia naujų finansavimo paskirstymo tiesioginiam, netiesioginiam ir bendram valdymui mechanizmų, todėl siekiant minėtų tikslų jais taip pat turi būti sudaromos sąlygos įtraukti ankstesnėje dalyje nurodytus aktyvius pilietinės visuomenės narius. Todėl siūlome, kad šio fondo steigimo ir tolesnės plėtros etape EESRK būtų laikomas stebėtoju, kad organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę būtų galima išgirsti ES mastu.

2.15.

 Atsižvelgiant į bendros fondo lėšų sumos ir dotacijos dydį (2 500 000 000 EUR), reikėtų patikslinti šios sumos paskirstymo kriterijus. Palankiai vertintinas reikiamo lankstumo išsaugojimas, tačiau reikėtų aiškiai nurodyti biudžeto eilutes, kurioms šis asignavimas bus paskirstytas.

2.16.

 Šios eilutės turi būti nustatomos remiantis paprastumo kriterijumi ir grindžiamos tarpusavio pasitikėjimu, išvengiant pernelyg didelių biurokratinių suvaržymų norint pasinaudoti fondo lėšomis. Šiuo atžvilgiu skatinant aiškumą ir nuspėjamumą, bus sudarytos palankesnės sąlygos sprendimus priimantiems subjektams iš įvairių valstybių steigti specialios paskirties grupes arba imtis skubių intervencinių veiksmų kartu užtikrinant, kad išlaidos būtų padengtos arba šie veiksmai būtų remiami fondo lėšomis.

2.17.

 EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vidaus saugumo fondo ir, remdamasis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalimi, Vidaus saugumo fondo įsteigimą laiko tinkamu. Komitetas taip pat mano, kad pasiūlymas yra pagrįstas, nes juo atsižvelgiama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnyje nustatytus tikslus, kuriems taikomi SESV 80 straipsnyje įtvirtinti solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principai bei subsidiarumo – kalbant apie neišimtinę kompetenciją – ir proporcingumo principai.

2.18.

 Bet kuriuo atveju Vidaus saugumo fondo įsteigimu siekiama suteikti papildomą priemonę kitų Sąjungoje jau veikiančių agentūrų ir įsteigtų fondų bei kitų nacionalinių įstaigų veiklos srityje. Pagrindinis šios priemonės tikslas – padėti užtikrinti kuo didesnį saugumo lygį Sąjungoje, visų pirma kovojant su terorizmu ir radikalizacija, sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu bei kibernetiniais nusikaltimais, taip pat teikiant paramą nusikaltimų aukoms ir užtikrinant jų apsaugą. Su šiais tikslais siejami kiti konkretūs tikslai, pvz., dalijimasis informacija, bendrų tarpvalstybinių veiksmų ir su prevencija susijusių pajėgumų stiprinimas, visais atvejais užtikrinant įvairių valstybių narių valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačių partnerių bendradarbiavimą (2). Šiuo atžvilgiu taip pat būtina spręsti nusikalstamų organizacijų finansavimo mechanizmų ir kapitalo judėjimo klausimą, todėl fondas turi atsižvelgti į šią problemą.

2.19.

 Galiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad EESRK stebėtojo teisėmis dalyvavo Aukšto lygio grupės radikalizacijos prevencijos klausimais, kurią 2017 m. įsteigė Europos Komisija, veikloje (3).

3.   Rekomendacijos

3.1.

 Fondas turėtų išnagrinėti ir ištirti pagrindines priežastis, kodėl kai kurie asmenys prisijungia prie visuomenei pavojų keliančių grupuočių ir jas steigia, kad būtų išvengta konkrečių situacijų.

3.2.

 Vidaus saugumo fondo įsteigimas grindžiamas ankstesnių priemonių, pvz., Saugumo ir laisvių apsaugos programos, policijos bendradarbiavimo priemonės ir Teisingumo programos kovos su narkotikais politikai skirtos dalies, investicijomis ir laimėjimais. Bet kokiu atveju reikia išnagrinėti teiginį, kad „pagal šią priemonę bus galima įgyvendinti naujus prioritetus arba imtis skubių veiksmų taikant politikos tikslui tinkamiausią įgyvendinimo būdą“ (4). Prioritetą reikėtų teikti inovacijoms, nes grupuotės, su kuriomis kovojama, yra labai novatoriškos.

3.3.

 Fondo lėšų paskirstymo kriterijai pirmiausia turi būti grindžiami veikla, t. y. veiksmai ir programos neturi būti finansuojami atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip šalies dydis ar gyventojų skaičius. Pirmenybė taip pat turi būti teikiama visiškam skaidrumui fondo, kuriuo galės naudotis žiniasklaida ir pilietinė visuomenė, lėšų paskirstymo ir ekonomiškumo srityje, suteikiant galimybę patikrinti, ar laikomasi sąlygų, nustatytų norint pasinaudoti fondo lėšomis.

3.4.

 Taip pat svarbu, kad įsteigus fondą numatyta atlikti būsimą jo reikšmingumo ir veiksmingumo vertinimą reguliariai atliekant atnaujintą bendrosios padėties tyrimą, kuriuo remiantis galima įvertinti fondo raidą.

3.5.

 Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nori pabrėžti keletą naujų prioritetų, kurie neminimi šiame dokumente ir kuriems vertėtų skirti ypatingą dėmesį, nes jie gali tapti svarbiu, visų pirma radikalizacijos prevencijos tikslo, su kuriuo netgi sietinas tam tikras kai kurių valdžios institucijų bendrininkavimas, aspektu.

3.6.

 Šiuo atveju omenyje turime kraštutinių dešiniųjų grupuočių, dešiniosios pakraipos ekstremistų, neonacių, antisemitinius, baltųjų rasę ar kitokio pobūdžio diskriminaciją dėl rasės, kilmės, seksualinės orientacijos ar kt. aukštinančius judėjimus, kurie kelia faktinę grėsmę saugumui ir teisinei valstybei (ši problema priklauso Sąjungos kompetencijos sričiai), visų pirma tiek, kiek šių judėjimų atžvilgiu, nepaisant to, kad jie grindžiami ultranacionalistinėmis paskatomis, tampa naudinga stiprinti tarptautinius ryšius ir koordinuoti veiksmus su kitų tautų panašaus pobūdžio judėjimų narių veiksmais (5).

3.7.

 Atrodo, kad apsaugos ir paramos prekybos žmonėmis tinklų aukoms teikimas priklauso nuo veiksmingo ir efektyvaus bendradarbiavimo vykdant už šią prekybą atsakingų subjektų baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau pagrindinis Sąjungos ir fondo veiklos šioje srityje tikslas turi būti apsaugoti aukas, ir ši apsauga neturėtų priklausyti nuo to, kaip veiksmingai bendradarbiaujama siekiant nubausti atsakingus subjektus už netinkamą elgesį.

3.8.

 Tačiau naudojant fondo lėšas, kad tiek aukoms, tiek institucijoms, kurios padeda užtikrinti aukų apsaugą ir integraciją, būtų galima tiesiogiai suteikti reikalingų išteklių, neabejotinai bus sudarytos įprastos sąlygos tokiam bendradarbiavimui, kartu palengvinant baudžiamąjį persekiojimą ir prevencinių priemonių taikymą bent vidutinės trukmės laikotarpiu.

3.9.

 Radikalizacijos prevencija yra svarbi sritis, kuri turėtų apimti ne tik vieną galimos radikalizacijos kryptį, atsižvelgiant į tai, kad didžiausius pastarųjų metų teroristinius išpuolius surengė ekstremistinės islamistų grupuotės. Itin daug dėmesio reikėtų skirti politiniam ir ideologiniam ekstremizmui, kurio atsiradimo priežastys, sritys, kuriose jis pasireiškia, ir jo galimos aukos visiškai skiriasi.

3.10.

 Kitas pasiūlyme nagrinėjamas klausimas, kurį EESRK vertina kritiškai, yra ex post vertinimai, suinteresuotųjų subjektų konsultacijos ir poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, ar įgyvendintomis priemonėmis veiksmingai pasiekti tikslai, šių priemonių sąnaudos, loginis pagrindas, tinkamumas, nuoseklumas ir papildomumas neabejotinai vertinami teigiamai. Tačiau atliekant analizę neįvertinta, ar šios priemonės padėjo sustiprinti ne tik bendradarbiavimą, dalijimąsi žiniomis ir gerąja patirtimi, taip pat institucijų tarpusavio pasitikėjimą, bet ir su pagrindinėmis teisėmis susijusius aspektus, kuriems skirta tik nedidelė dalis – nereikalingas įsipareigojimas 3 straipsnio pabaigoje.

3.11.

 Atsižvelgiant į istorinę įtampą tarp saugumo ir pagrindinių teisių, tokia siūloma priemonė, kuria siekiama padidinti neabejotinai reikalingą saugumą, turi būti papildyta konkrečiais tikslais užtikrinti didesnę pagarbą pagrindinėms teisėms saugumo sistemoje. Jokiu būdu negalima leisti, kad didinant saugumą nukentėtų pagrindinės teisės.

3.12.

 Jeigu tam tikra Sąjungos valstybė narė arba ES nepriklausanti šalis neįrodo, kad jos teisėsaugos tarnybos ir kitos atitinkamos institucijos vykdo tinkamą veiklą, arba nesutinka, kad būtų teikiamas atitinkamas mokymas arba šiuo atžvilgiu vykdomiems veiksmams būtų taikomi stebėsenos mechanizmai, tokiai šaliai neturėtų būti suteiktas finansavimas fondo lėšomis ir ji neturėtų būti įtraukta į fondo taikymo sritį. Atitiktis būtiniesiems standartams, kuriais užtikrinama pagarba žmogaus teisėms, turi būti conditio sine qua non, kad būtų galima gauti paramą iš kitų ES valstybių narių, pasitelkus šį saugumo fondą ar bet kurį kitą solidarumo mechanizmą.

3.13.

 Atsižvelgdami į suderinamumo su kitomis Sąjungos politikos sritimis aspektą, turime atkreipti dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti sąveiką ir nuoseklumą su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, Integruoto sienų valdymo fondu ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į šį skyrių, kilo abejonių dėl to, ar šių fondų ir minėtos agentūros veiksmais neskiriama pernelyg daug dėmesio tikslui užtikrinti saugumą, palyginti su kitomis užduotimis, kurias visos ES institucijos įpareigotos vykdyti visais lygmenimis. Tai tiesiogiai susiję su raginimu daugiau dėmesio skirti didesnėms garantijoms, kad bus laikomasi pagrindinių teisių.

3.14.

 Fondo lėšomis galima ir reikia remti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis veiklą, tačiau šios lėšos negali būti skiriamos tiesiogiai šių šalių valdžios institucijoms. Lėšos turi būti skiriamos veiksmams ir programoms, kurias kartu įgyvendina valstybių narių ir trečiųjų šalių valdžios institucijos. Bendradarbiavimas turi visiškai priklausyti nuo finansavimo fondo lėšomis stebėsenos, to, kaip bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančios šalys paramos gavėjos gerbia žmogaus teises, ir ypač nuo pripažinto bendradarbiaujančių įstaigų, kurioms gali būti skiriamas toks finansavimas, viešojo pobūdžio, kalbant apie valstybės nuosavybę ir valdymą. Būtina užtikrinti, kad galiausiai fondo lėšomis jokiu būdu nebūtų finansuojamos nekontroliuojamos grupės ar elementai, kurie netgi gali kelti grėsmę saugumui savo šalyse arba pačioje Sąjungoje.

3.15.

 Tarptautinėmis jūrų laivininkystės teisės priemonėmis, taip pat Konvencija dėl pabėgėlių statuso ir kitomis teisinės sistemos priemonėmis, kuriomis saugomi nepalankioje padėtyje atsidūrę sienas kertantys asmenys, kurie šiuo tikslu naudojasi netradicinėmis priemonėmis, Sąjunga ir visos jos valstybės narės įpareigojamos į sienų apsaugos politikos prioritetines sritis įtraukti gelbėjimą jūroje, užtikrinant, kad jūroje išgelbėti asmenys būtų tinkamai priimti arčiausiai esančiuose uostuose ir į uostus atvykstančiuose laivuose, atsižvelgiant į šių asmenų pagrindines teises, ir vykdyti grįžimo arba grąžinimo procedūras, suteikiant konkrečias su tokių asmenų teisėmis susijusias garantijas, ypač turint omenyje teisę į pabėgėlio statuso pripažinimą. Saugumo fondas taip pat turėtų būti naudojamas šiais tikslais, tiek finansuojant valstybių poreikius, tiek teikiant paramą pilietinei visuomenei, kaip nurodyta pirmiau.

2018 m. spalio 18 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1)  COM(2018) 324 final.

(2)  Pasiūlymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys.

(3)  Aukšto lygio grupės radikalizacijos prevencijos klausimais (angl. HLCEG-R) galutinė ataskaita.

(4)  Pasiūlymo aiškinamojo memorandumo p. 2.

(5)  Komisijos aukšto lygio grupės radikalizacijos prevencijos klausimais (angl. HLCEG-R) galutinė ataskaita; su politikos sritimis susijusios rekomendacijos. 2.5: „Apie ideologiją ir poliarizaciją“. Grupė pripažįsta, kad taip pat reikia skirti dėmesį išaugusiam dešiniosios pakraipos ekstremizmui ir vyraujančiai visuomenės poliarizacijos tendencijai.

Top